2022-03-30 Nr. AB-7601-3-61-3-04273-2021-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1799-968/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04273-2021-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė)

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. H. A. A.-A.ir H. A. H. A.-A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. H. A. A.-A.ir H. A. H. A.-A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjai A. H. A. A.-A.(toliau – ir pareiškėjas, ir tėvas) ir H. A. H. A.-A.[1] (toliau – ir sūnus) (toliau kartu – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2021 m. spalio 21 d. sprendimą Nr. 21M34447 (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Departamento 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. lapkričio 15 d. sprendimą Nr. 6K-1417 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti Departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį iš naujo.

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

2.1. Pareiškėjas nurodė, kad jo sūnus (duomenys neskelbtini) su savo draugais kalbėjo, aptarinėjo vienos partijos lyderį – (duomenys neskelbtini), kad jis nėra geras žmogus ir kaip lyderis, vadovas blogai dirba. Po šio pokalbio policija suėmė vieną iš draugų. Policija atėjo ir pas juos į namus, bet sūnaus tuo metu namuose nebuvo. Grįžus į (duomenys neskelbtini) jiems gresia būti nužudytiems.

2.2. Pareiškėjai nesutiko su atsakovo argumentais, kad nėra faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, jog prieglobsčio prašytojo įvardinta grėsmė gali būti siejama su jo ar jo sūnaus rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais. Pareiškėjo sūnus kritikavo partijos lyderį, tai reiškia, kad egzistuoja politinės priežastys jį persekioti, atsakovo surinkta kilmės valstybės informacija patvirtino, jog šio veikėjo kritikai susiduria su persekiojimu, žiauriu elgesiu ir nužudymu dėl įsitikinimų ir nuomonės reiškimo. Be to, kritikai ar asmenys nusistatę prieš veikėją susiję įsitikinimais ir dėl tokių atpažįstamų ir viešai pasireiškiančių savybių, kai jų nuomonė tampa žinoma kitiems asmenims, be kita ko, gali būti priskiriami ir socialinei grupei. Todėl atsakovas visiškai nepagrįstai nesuteikė pabėgėlio statuso ir giliau netyrė konvencinių priežasčių ir požymių egzistavimo, nes pareiškėjų pasakojimas atitiko kilmės valstybės informaciją apie kritikų persekiojimą.

2.3. Iš nurodytos informacijos matyti, kad yra rimtas pagrindas bei sąlygos pareiškėjams suteikti prieglobstį, jie buvo persekiojami, sūnaus ieškojo policija. Tik tai, kad kilmės valstybėje jie buvo priversti slapstytis, lėmė, kad jiems pavyko pabėgi, tačiau grįžti jie negali dėl kylančio persekiojimo pavojaus, o gyventi nuolat slapstantis neįmanoma, nes pareiškėjai ne tik negalėtų dirbti, bet ir saugiai, ramiai gyventi. Atsakovas nepagrįstai nevertino pareiškėjų pasakojimo, kuris buvo nuoseklus, atitiko kilmės valstybės informaciją.

2.4. Kadangi pareiškėjams kilmės valstybėje gresia žiaurus elgesys, nužudymas, jiems turėjo būti suteikta papildoma apsauga, jie atitinka minėtas įstatymo nuostatas.

2.5. Pagal Europos sąjungos teisingumo teismo (toliau – ir ESTT) praktiką grėsmė turi būti vertinama individualiai pagal „slankiojančią skalę“, o pagal Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – ir EPPB) nustatytus reikalavimus, priimant sprendimą dėl prieglobsčio turi būti atsižvelgta į padidintos rizikos asmenų grupes. Šiuo atveju pareiškėjų šeimoje yra nepilnametis vaikas, todėl jie priskirtini padidintos rizikos grupei (žr. EPPB išskirtus padidintos rizikos asmenų profilius). Taigi šiuo atveju pareiškėjai priskirtini padidintos rizikos asmenų grupėms, todėl atsakovas į tai privalėjo atsižvelgti, vertindamas individualią riziką.

2.6. Komisija nepasisakė dėl pareiškėjo išdėstytų motyvų, kiek tai susiję su jo išsiuntimu iš Lietuvos ir draudimu atvykti, o tik iš esmės argumentavo tuo, jog sprendimai teisėti, o asmuo neturėjo teisės kirsti sieną, neturi ryšių su Lietuvos Respublika. Vien toks pareiškėjų veiksmas neturėtų sukelti didžiausių sankcijų, nes sienos kirtimas įvyko siekiant pasiprašyti prieglobsčio, t. y. atlikti teisėtus veiksmus.

3. Atsakovas Departamentas su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepimą grindė šiais argumentais:

3.1. Departamentas ginčijamu Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjams pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes jie neatitinka Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį motyvas – grėsmė jam ir jo nepilnamečiui sūnui būti nužudytiems galimai dėl jo sūnaus neviešos kritikos (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Apie šį lyderį sūnus su savo draugais kalbėjo tai, kad (duomenys neskelbtini) nėra geras žmogus ir kaip lyderis, vadovas blogai dirba. Po šio pokalbio, policija suėmė vieną iš draugų. Policija atėjo ir pas juos į namus. Sūnaus tuomet namuose nebuvo. Jis kurį laiką namo negrįžo, slėpėsi kito draugo namuose. Po policijos apsilankymo pareiškėjas paskambino dėdei, kuris yra karininkas gyvenantis (duomenys neskelbtini), ir apie tai kas vyksta, jam papasakojo. Atvyko dėdė ir su savimi išsivežė pareiškėjo sūnų. Vėliau į jų namus vėl atvyko policija, grasino ir reikalavo pasakyti kur yra pareiškėjo sūnus.

Po šio policijos apsilankymo pareiškėjas išvyko į (duomenys neskelbtini) kur gyveno pas savo dėdes, tetas ir senelį. O žmona su 5 vaikais išvyko į (duomenys neskelbtini) pas savo šeimą. Dėdė karininkas atvežė pareiškėjui sūnų į (duomenys neskelbtini), kur jis su sūnumi gyveno, slapstėsi kelis mėnesius. Išvykus į (duomenys neskelbtini), ir apsigyvenus pas giminaičius, pareiškėjas su sūnumi nepatyrė jokių grėsmių – jų niekas nepersekiojo, niekas negrasino. Pareiškėjai ieškojo būdų kaip pabėgti iš (duomenys neskelbtini).

Iš pradžių planavo pabėgti į Turkiją, tačiau sužinojo, kad iš (duomenys neskelbtini) institucijų ilgai tektų laukti dokumentų (vizų), todėl, gavę į (duomenys neskelbtini) vizas, liepos 15 d. atvyko į (duomenys neskelbtini) , o iš čia į Lietuvą. Pareiškėjo teigimu, grįžus į (duomenys neskelbtini) jiems gresia būti nužudytiems. Tiek apklausos metu, tiek atliekant tyrimą nebuvo identifikuota faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, jog prieglobsčio prašytojo įvardinta grėsmė gali būti siejama su jo ar jo sūnaus rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais.

Atsižvelgus į tai, jog priežastinis ryšys tarp persekiojimo ir minėtų „konvencinių“ priežasčių yra būtinoji pabėgėlio statuso taikymo nuostata, Departamentas konstatavo, jog prieglobsčio prašytojo nurodyti motyvai savaime (nepriklausomai nuo nustatytų faktinių aplinkybių) nesudaro pagrindo suteikti jiems pabėgėlio statusą. Nagrinėjamu atveju prieglobsčio prašytojo pateikto įrodymo (jo pasakojimo) patikimumas nevertintinas, kadangi jis savaime nepagrindžia pabėgėlio statuso jiems suteikimo bei dėl šios priežasties nėra aktualus.

Įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, konstatuotina, kad prieglobsčio prašytojai neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jiems nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

3.2. Kadangi, be aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo, pareiškėjai nenurodė kitų kilmės valstybėje kylančių grėsmių, tos pačios aplinkybės vertintinos papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste. Tyrimo metu nenustatyta realios ir individualios grėsmės pareiškėjams tikimybės. Atsižvelgus į tai, nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjams grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jie neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Tačiau, atsižvelgus į surinktą informaciją apie kilmės valstybę, nagrinėjamu atveju svarstytina, ar prieglobsčio prašytojų gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei gresia pavojus dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

3.3. Atsižvelgiant į pareiškėjų individualias savybes ir į tai, kad jų kilmės šalyje (gyvenamojoje vietoje – Amara mieste (Maisanas), pietų (duomenys neskelbtini) netoli Basros) beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nagrinėjamu atveju nenustatyta, Departamentas konstatavo, kad pareiškėjai neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

3.4. Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio. Šiuo atveju jokių duomenų, kurie leistų vertinti, kad pareiškėjų nurodoma persekiojimo baimė yra objektyvi, nebuvo nustatyta. Įvertinus pareiškėjų pateiktą informaciją bei surinktą informaciją apie kilmės valstybę, buvo konstatuota, kad nei apklausos metu, nei atliekant tyrimą nebuvo identifikuota faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, jog pareiškėjo įvardinta grėsmė gali būti siejama su jo ar jo sūnaus rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais.

3.5. Departamentas, nagrinėdamas pareiškėjų prašymą suteikti prieglobstį, surinko ir ištyrė aktualią bei su pareiškėjų individualia situacija susijusią informaciją, įvertino pareiškėjų pasakojimą ir atsižvelgiant į tai priėmė teisėtą bei pagrįstą ginčijamą Sprendimą. Tyrimo metu nenustatyta aplinkybių, leidžiančių priskirti pareiškėjo sūnų prie asmenų, kurie, remiantis kilmės valstybės informacija, susiduria su padidinta persekiojimo grėsme (prieglobsčio prašytojas nėra žurnalistas, viešai kritikuojantis valdžią ar karines grupuotes, nėra opozicijos lyderis ir protestų organizatorius). Pareiškėjo profilis neatitinka įtarimus (duomenys neskelbtini) pareigūnams sukeliančių asmenų profilio. Įvertinus surinktą informaciją, nenustatyta tariamo persekiotojo tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti pareiškėjus. Atsižvelgus į tai, jog nei kilmės valstybės informacija, nei pareiškėjo pasakojimas nepagrindžia jų baimės patirti persekiojimą, konstatuota, kad pareiškėjų deklaruojama baimė nėra visiškai pagrįsta. Kadangi „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta, prieglobsčio prašytojai neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jiems nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

3.6. Pasisakydamas dėl pareiškėjo skundo motyvų susijusių su papildomos apsaugos suteikimu, atsakovas nurodė, kad nagrinėjant pareiškėjų prieglobsčio prašymą buvo įvertinta būtent pareiškėjų individuali situacija kilmės valstybės informacijos kontekste. Nustačius, kad (duomenys neskelbtini) vyksta vidinis karinis konfliktas prieglobsčio teisės nuostatų vertinimo kontekste, turi būti vertinama, ar prieglobsčio prašytojo gyvenamojoje vietovėje saugumo situacija prilygsta beatodairiško smurto situacijai, sąlygojančiai tarptautinės apsaugos poreikį. Remiantis EPPB pateikiama informacija (2021 m. parengtomis gairėmis) šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Atsižvelgiant į pareiškėjų individualias savybes ir į tai, kad jų kilmės šalyje beatodairiškas smurtas nepasiekia tokio lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, ginčijamame sprendime pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjai neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Departamentas neturi duomenų, kad situacija pareiškėjų kilmės valstybėje būtų esmingai pasikeitusi, patys pareiškėjai taip pat nepateikė jokių konkrečių duomenų apie pasikeitusią situaciją, kuri turėtų būti papildomai įvertinta.

3.7. Remiantis EPPB ataskaita, vaikai priskiriami padidintos rizikos grupei, kuri gali susidurti su persekiojimo grėsme. Tačiau EPPB nurodo, kad net patenkant į šias grupes, ne visi individai susiduria su padidinta rizika patirti beatodairišką smurtą, būtina atsižvelgti į tai, pavyzdžiui, ar vaikai yra nelydimi nepilnamečiai ir pan. Tai, kad pareiškėjo sūnus yra nepilnametis, taip pat nepagrindžia prielaidos, jog jie yra priskirtini padidintos rizikos asmenų grupei (pareiškėjo sūnus nėra nelydimas nepilnametis, kilmės valstybėje gyveno su šeima). Vertinant pareiškėjų galimybes saugiai įsikurti (duomenys neskelbtini) pastebėtina, jog kilmės valstybėje yra likę pareiškėjų giminaičiai, t. y. (duomenys neskelbtini) jie turi giminių, su kuriais bendravo ir bendrauja. Pareiškėjai visą gyvenimą praleido (duomenys neskelbtini) , yra pažįstami su vietiniais papročiais ir kultūra.

3.8. Tarptautinė Migracijos organizacija (duomenys neskelbtini) įgyvendina savanoriško grįžimo ir reintegracijos pagalbos programą, kuria 2018 m. pasinaudojo daugiau pasinaudojo daugiau nei 5 600 (duomenys neskelbtini) piliečių. Realią pagalbą grįžtantieji ir viduje perkelti asmenys gauna iš Europos valstybių, pavyzdžiui, Norvegijos pabėgėlių tarnybos ir kt. organizacijų, asmenims teikiama teisinė pagalba ir konsultacijos bei kita pagalba. Grįžtantys į (duomenys neskelbtini) gali pasinaudoti valstybės finansuojamomis grąžinimo programomis.

3.9. Sprendimas išsiųsti iš šalies, uždrausti atvykti yra priimtas įvertinus reikšmingas aplinkybes ir vadovaujantis teisiniu reglamentavimu.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinio teismas 2022 m. vasario 8 d. sprendimu pareiškėjų A. H. A. A.-A.ir H. A. H. A.-A. skundą patenkino iš dalies ir pakeitė Departamento Sprendimo 3 ir 4 punktus, uždraudžiant (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiui A. H. A. A.-A.atvykti į Lietuvos Respubliką 3 (trejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos bei įvedant į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiui A. H. A. A.-A.atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 2 (du) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Atitinkamai buvo pakeistas ir Komisijos sprendimas. Likusią skundo dalį teismas atmetė kaip nepagrįstą.

5. Remdamasis bylos medžiaga teismas nustatė, kad:

5.1. Į Lietuvos Respubliką pareiškėjai atvyko neteisėtai (asmenų grupėje) pėsčiomis kirtę Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikyti pareigūnų. Šių aplinkybių visuma pagrindė prielaidą, jog prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje (bei prieglobsčio gavimas Lietuvoje) nebuvo ir nėra pareiškėjo tikslas.

5.2. Pareiškėjai pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje dėl grėsmės būti nužudytiems dėl vienos partijos lyderio (duomenys neskelbtini) kritikos.

5.3. Pareiškėjai nepateikė savo asmens dokumentų. 2021 m. spalio 10-11 d. atliktos apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad yra arabas, musulmonas (šiitas), nepriklauso jokiai partijai ar organizacijai. Jis į Lietuvos Respubliką iš (duomenys neskelbtini) atvyko (duomenys neskelbtini) kartu su nepilnamečiu sūnumi drauge su kitų užsieniečių grupe. Asmens dokumentų su savimi neturi, jų negrąžino išvykstant iš viešbučio (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodė, kad visą gyvenimą gyveno (duomenys neskelbtini), yra vedęs, turi 6 vaikus, žmona su 5 vaikais liko gyventi (duomenys neskelbtini), palaiko ryšį su ja, motina, dėdėmis ir vaikais, gyvenančiais (duomenys neskelbtini). Jis prašo prieglobsčio, nes jo sūnus, kuris kartu atvyko į Lietuvą, (duomenys neskelbtini) su savo draugais aptarinėjo vienos partijos lyderį (duomenys neskelbtini). Sūnus apie jį kalbėjo su draugais, kad jis nėra geras žmogus ir kaip lyderis, vadovas dirba blogai. Po šio pokalbio policija suėmė vieną iš draugų, policija atėjo ir pas juos į namus, sūnaus tuo metu namie nebuvo. Jis kurį laiką slėpėsi kito draugo namuose, po policijos apsilankymo pareiškėjas paskambino dėdei, kuris gyvena (duomenys neskelbtini) ir yra karininkas, papasakojo jam apie tai, kas vyksta. Atvyko dėdė ir išsivežė pareiškėjo sūnų, vėliau į namus vėl atvyko policija, grasino ir reikalavo pasakyti, kur yra sūnus. Po šio policijos apsilankymo pareiškėjas išvyko į (duomenys neskelbtini) pas dėdes, tetas ir senelį, o žmona su 5 vaikais išvyko į (duomenys neskelbtini) pas savo šeimą. Dėdė karininkas atvežė pareiškėjo sūnų į (duomenys neskelbtini), kur jie gyveno ir slapstėsi kelis mėnesius ir ieškojo būdų, kaip pabėgti iš (duomenys neskelbtini). Planavo bėgti į (duomenys neskelbtini) bet sužinojo, kad iš (duomenys neskelbtini) institucijų ilgai tektų laukti dokumentų (vizų). Internete rado informaciją apie (duomenys neskelbtini), gavę (duomenys neskelbtini) vizas, (duomenys neskelbtini) atvyko į (duomenys neskelbtini) iš kur kartu su kitais užsieniečiais iš (duomenys neskelbtini) užsakytu taksi automobiliu išvyko link Lietuvos. Pareiškėjas nurodė, kad prieglobsčio (duomenys neskelbtini) neprašė, nes norėjo atvykti į Europos Sąjungą, kur yra stabilu ir saugu, nes grįžus į (duomenys neskelbtini) jiems gresia būti nužudytiems.

5.4. Sprendimu buvo nuspręsta nesuteikti pareiškėjams pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje ir Konvencijos 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Sprendime konstatuota, kad pareiškėjų pasakojimai nebuvo laikomi patikimais įrodymais, o kitų įrodymų, pagrindžiančių jų istoriją, pareiškėjai nepateikė. Tyrimo metu nustatytos faktinės aplinkybės nepagrindė prielaidos, jog dėl jų individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų) pareiškėjams gresia individualaus pobūdžio persekiojimas, t. y. jie tinkamai nepagrindė savo prašymo suteikti prieglobstį ir jų deklaruojama „baimė“ grįžti į kilmės šalį dėl galimo susidorojimo, grasinimo nužudyti, nelaikytina pagrįsta.

Taip pat ginčijamame sprendime konstatuota, kad prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojams grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jie neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Remiantis Departamento informacija, pareiškėjų kilmės valstybėje šiuo metu nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas).

Remiantis EPPB pateiktu vertinimu, įvairiose (duomenys neskelbtini) regionuose yra skirtingas (duomenys neskelbtini) smurto lygis. Atsakovas surinko informaciją apie kilmės valstybę. Sprendime nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) atsargos kariuomenė (taip pat žinoma kaip (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) ) yra su juo susijusi. Remiantis ACLED duomenimis, (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) EPPB ataskaitoje nurodoma, kad šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje (duomenys neskelbtini) smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisve.

Taigi pareiškėjai neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Sprendime taip pat nuspręsta išsiųsti pareiškėjus iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti pareiškėjui A. H. A. A.-A. atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 3 (tris) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

Neuždrausti H. A. H. A.-A. atvykti į Lietuvos Respubliką.

6. Teismas iš bylos medžiagos nustatė, kad pareiškėjai prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo grindžia tuo, kad pareiškėjo A. H. A. A.-A. sūnus H. A. H. A. A.-A. su savo draugais aptarinėjo ir neigiamai vertino vienos partijos lyderį (duomenys neskelbtini), po šio pokalbio policija suėmė vieną iš sūnaus draugų ir grįžus į (duomenys neskelbtini), jiems gresia būti nužudytiems. Teismo posėdžio metu pareiškėjas A. H. A. A.-A. nurodė, kad (duomenys neskelbtini) nėra tinkama šalis gyventi, ten klesti korupcija, nesaugu.

7. Teismas, įvertinęs pareiškėjo pasakojimus apklausų metu ir teisme duotus paaiškinimus sutiko su atsakovo išvada, kad pareiškėjai neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti. Įvertinus pareiškėjo duotus paaiškinimus, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo pasakojimai yra nekonkretūs, jo deklaruota baimė grįžti vertintina, kaip hipotetinio pobūdžio, nelaikytina visiškai pagrįsta. Pareiškėjai savo pareiškimą dėl jiems kylančios individualios grėsmės kilmės valstybėje grindė tik subjektyvia nuomone, nepateikiant objektyvių įrodymų dėl visiškai pagrįstos baimės patirti persekiojimą ar didelę žalą.

8. Teismas pažymėjo, kad Departamentas, nagrinėdamas pareiškėjų prašymą suteikti prieglobstį, surinko ir ištyrė aktualią bei su pareiškėjų individualia situacija susijusią informaciją, įvertino pareiškėjų pasakojimą ir atsižvelgiant į tai priėmė teisėtą bei pagrįstą Sprendimą. Tyrimo metu nebuvo nustatyta aplinkybių, leidžiančių priskirti pareiškėjo sūnų prie asmenų, kurie, remiantis kilmės valstybės informacija, susiduria su padidinta persekiojimo grėsme (prieglobsčio prašytojas nėra žurnalistas, viešai kritikuojantis valdžią ar karines grupuotes, nėra opozicijos lyderis ar protestų organizatorius). Pareiškėjo profilis neatitinka įtarimus (duomenys neskelbtini) pareigūnams sukeliančių asmenų profilio. Nenustatyta tariamo persekiotojo tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti pareiškėjus. Pareiškėjai nenurodė jiems kylančios grėsmės. Konvencija nustato apsaugos režimą asmeniui, kuriam gresia persekiojimas dėl jo individualių savybių, kurių jis negali pakeisti arba negali būti verčiamas atsisakyti. Pareiškėjų pateiktos informacijos visuma nepagrindžia išvados, kad tarp jiems tariamai gresiančio persekiojimo ir Konvencijos saugomų asmens individualių savybių gali būti priežastinis ryšys ar bent jau koreliacija, o tai savaime sąlygoja atsisakymą suteikti pabėgėlio statusą. Kilmės valstybės informacija apie bendrą padėtį (duomenys neskelbtini) nagrinėjamu atveju savaime nepagrindžia realios individualaus persekiojimo rizikos tikimybės. Tyrimo metu nenustatytas persekiojimas, t. y. nebuvo identifikuotos faktinės aplinkybės, kurios sąlygotų prielaidą, jog pareiškėjams jų gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini), gresia ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad Departamentas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjai neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jiems nesuteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

9. Teismas konstatavo, kad pareiškėjų pasakojimas nepagrindė jiems tariamai kilusios grėsmės realumo, įrodymų, pagrindžiančių jiems kylančią grėsmę dėl sūnaus pasisakymo apie (duomenys neskelbtini) prieglobsčio prašytojai nepateikė. Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais. Tyrimo metu nebuvo identifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės valstybę atveju pareiškėjams kiltų reali individualaus persekiojimo rizika.

10. Teismas pažymėjo, kad Departamentas, vadovaudamasis teisės aktų nuostatomis atliko tyrimą, kurio metu įvertino, ar pareiškėjams kilmės valstybėje gresia persekiojimas dėl Konvencijoje nurodytų priežasčių – rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų. Departamentas atliko pareiškėjų kilmės valstybės informacijos vertinimą, tame tarpe ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) vadovo veiklos analizę. Tyrimo metu nenustatyta realios ir individualios grėsmės asmeniui tikimybės, buvo vertinama pareiškėjų galimybė saugiai įsikurti (duomenys neskelbtini), jų kilmės valstybėje yra likę pareiškėjų giminaičiai, su kuriais jie bendrauja. Teismo vertinimu, skundo teiginiai yra deklaratyvūs, pareiškėjai nepagrindžia, kodėl atsakovo Sprendimas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas. Iš esmės vien pareiškėjų nesutikimas su priimtu Sprendimu nesudaro pagrindo pripažinti jį neteisėtu ar nepagrįstu.

11. Teismas darė išvadą, kad nenustatyta, jog pareiškėjų kilmės valstybėje šiuo metu vyktų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjų gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei gresia ginkluoto konflikto sąlygotas pavojus, dėl kurio prieglobsčio prašytojams turėtų būti suteikta papildoma apsauga. Taip pat, teismo vertinimu, nėra pagrindo išvadai, kad išsiuntus pareiškėjus į kilmės valstybę, jie bus kankinami, su jais bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jų orumas ar bus tokiu būdu baudžiamas. Duomenų, jog pareiškėjui kilmės valstybėje gali grėsti egzekucija ar jiems gali būti įvykdyta mirties bausmė, byloje taip pat nėra. Pareiškėjai neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose.

12. Teismas sprendė, kad Departamentas padarė pagrįstą išvadą, jog atsisakius suteikti pareiškėjams prieglobstį, vengdami grąžinimo, jie gali pasislėpti ir pagrįstai taikė Direktyvos 2008/115/EB 7 straipsnio 4 dalyje numatytą išimtį ir nesuteikė laikotarpio savanoriškai išvykti.

13. Teismo vertinimu, pareiškėjo atžvilgiu nebuvo nustatyta išimtinių aplinkybių, kurios sąlygotų pareiškėjui taikyti maksimalų 5 metų atvykimo draudimo terminą. todėl toks terminas negali būti laikomas proporcingu ir protingu. Byloje nenustatyta aplinkybių, kad pareiškėjas išsiunčiamas jau ne pirmą kartą, kad pareiškėjas savo veiksmais ar neveikimu būtų tikslingai vilkinęs ar klaidinęs tyrimą, būtų pateikęs melagingus duomenis apie savo asmens tapatybę ar kitų aplinkybių, kurios sąlygotų taikyti maksimalų draudimo atvykti terminą. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad Departamento sprendimo dalis, kuria buvo nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos ir įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 3 (trejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos keistina, nustatant, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 3 (trejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 2 (du) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, atitinkamai pakeičiant ir Komisijos sprendimo dalį.

III. 14. Pareiškėjai A. H. A. A.-A.ir H. A. H. A.-A. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 8 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjai taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi pareiškėjams turi būti užtikrintas tiesioginis jų išklausymas.

15. Pareiškėjai apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

15.1. Teismas (kaip ir atsakovas) netinkamai nagrinėjo įrodymus. Nagrinėjant bylą nebuvo klausiama pareiškėjo, kas yra įvykio liudytojai, girdėję policijos grasinimus apie susidorojimą, neprašyta pasakoti detalių, nevertintas pasakojimo nuoseklumas (bei nepristatyta kaip pasakojimo nuoseklumas vertintas), neprašyta įvardyti kas buvo įvykio dalyviai. Nekeltas klausimas dėl liudytojų nuotolinio dalyvavimo. Mediciniškai žinoma, kad grasinimus ar kitokią prievartą patyręs asmenys gali būti mažiau kalbūs ir atvirti, nuoseklumas fragmentiškas, tačiau detalės būna nuoseklios, paaiškinamos, todėl būtina apeliantus išklausinėti. Pasakojimo tikrumui neprašyta įvardyti apelianto dėdės vardo ir pavardės, galimybės dalyvauti tyrime – duoti parodymus. Neatlikus minėtų veiksmų ir neturėta tikslo įsitikinti aplinkybių ir įvykių tikrumu, subjektyvia ir objektyvia įvykių pusėmis.

15.2. Vaikui H. A. H. A. A.-A. apklausti nepasitelkta vaikų teisių apsaugos tarnyba, vaikas neapklaustas, įrodymai nesurinkti, tuo atsisakoma įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje įtvirtintą teisingumo principą ir išnagrinėti visas aplinkybes.

15.3. Pareiškėjo situacija nėra iki galo ir sąžiningai ištirta, įrodymai nesurinkti ir neįvertintos visos aplinkybės, o sužalojimo aplinkybė netirta visai.

15.4. Teismas nepagrįstai rėmėsi vien prielaida, kad pareiškėjas viską papasakojo, ir tik todėl, kad negalėjo pateikti objektyvių įrodymų, bei neišklausinėjus priėjo netinkamų išvadų dėl grėsmės ir įvykių tikrumo. Teismas nepasisakė dėl įrodymo ir liudytojų pavardžių, parodymų ir dalyvavimo išreikalavimo ir vertino, kad Sprendimas yra teisingas.

16. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka. Atsakovo atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas iš esmės tapačiais argumentais kaip ir atsiliepime pirmosios instancijos teismui. Atsakovas papildomai nurodo:

16.1. Departamentas, nagrinėdamas pareiškėjų prašymą suteikti prieglobstį, surinko ir ištyrė aktualią bei su pareiškėjų individualia situacija susijusią informaciją, įvertino pareiškėjų pasakojimą ir atsižvelgiant į tai priėmė teisėtą bei pagrįstą ginčijamą Sprendimą. Tyrimo metu nebuvo nenustatyta aplinkybių, leidžiančių priskirti pareiškėjo sūnų prie asmenų, kurie, remiantis kilmės valstybės informacija, susiduria su padidinta persekiojimo grėsme (prieglobsčio prašytojas nėra žurnalistas, viešai kritikuojantis valdžią ar karines grupuotes, nėra opozicijos lyderis ir protestų organizatorius). Pareiškėjo profilis neatitinka įtarimus (duomenys neskelbtini) pareigūnams sukeliančių asmenų profilio. Įvertinus surinktą informaciją, nenustatyta tariamo persekiotojo tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti pareiškėjus.

16.2. Įvertinus pareiškėjų pateiktą informaciją bei surinktą informaciją apie kilmės valstybę, buvo konstatuota, kad nei apklausos metu, nei atliekant tyrimą nebuvo identifikuota faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, jog pareiškėjo įvardinta grėsmė gali būti siejama su jo ar jo sūnaus rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais.

16.3. Nagrinėjant pareiškėjų prieglobsčio prašymą buvo įvertinta būtent pareiškėjų individuali situacija kilmės valstybės informacijos kontekste. Nustačius, kad (duomenys neskelbtini) vyksta vidinis karinis konfliktas prieglobsčio teisės nuostatų vertinimo kontekste, turi būti vertinama, ar prieglobsčio prašytojo gyvenamojoje vietovėje saugumo situacija prilygsta (duomenys neskelbtini) smurto situacijai, sąlygojančiai tarptautinės apsaugos poreikį.

16.4. Atsakovo vertinimu, skundžiamame Sprendime detaliai išdėstytos ir įvertintos aplinkybės, pagrindžiančios išsiuntimo ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką sprendimo teisėtumą (pareiškėjai į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, pėsčiomis kirtę Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikyti pareigūnų ir pristatyta į užkardą).

16.5. Atsakovas pažymi, jog nors pareiškėjai iš savo kilmės valstybės išvyko į (duomenys neskelbtini), tačiau dėl prieglobsčio suteikimo (duomenys neskelbtini) nesikreipė, vietoj to nusprendė neteisėtai kirsti sieną, neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką ir Europos Sąjungą. Šie pareiškėjų veiksmai neapibūdina jų elgesio kaip sąžiningo, nerodo, kad jie būtų siekę kuo greičiau gauti prieglobstį nuo tariamo persekiojimo savo kilmės valstybėje – šios aplinkybės taip pat patvirtina pareiškėjų nelegalios migracijos grėsmę.

16.6. Atsakovas taip pat informavo, kad pareiškėjas (sūnus) (duomenys neskelbtini) savavališkai pasišalino iš apgyvendinimo vietos. Pareiškėjo buvimo vieta šiuo metu nėra žinoma.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Sprendimo ir Komisijos sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo bei su tuo susijusio reikalavimo įpareigoti atsakovą Departamentą nagrinėti pareiškėjų A. H. A. A.-A.ir H. A. H. A.-A. prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo pagrįstumo.

18. Pareiškėjai apeliaciniame skunde prašo jį nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes, be kita ko, norėtų būti tiesiogiai išklausyti. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

19. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Pažymėtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. bylos šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Be to, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Pareiškėjų apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad jie pageidauja, kad byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, minėtas pareiškėjų prašymas netenkinamas.

20. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, kad Departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjams prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nustatytų kriterijų. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo atliktu vertinimu, teigia, kad teismas netinkamai nagrinėjo įrodymus, nepagrįstai nekvietė įvykio liudytojų, neįvertino, kad pareiškėjas galėjo patirti šokį ir todėl nedetalizuoti aplinkybių, vaikas iš viso nebuvo apklaustas.

21. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

22. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir jų papildomai nekartoja. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, sudarančių pagrindą pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas.

23. Teisiniai santykiai dėl prašomo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuojami Įstatymo 86 bei 87 straipsnių, kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios. Įstatymo 86 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo.

24. Pabėgėlio statuso suteikimas turi būti siejamas su konstatavimu aplinkybių, jog prieglobsčio prašytojas gali būti persekiojamas dėl priklausymo istoriškai susidariusiai teritorinei žmonių grupei, tautai, priklausymo atitinkamai visuomeninei grupei, dėl teisės laisvai reikšti politinius įsitikinimus, išpažinimo atitinkamo tikėjimo. Persekiojimo baimė turi būti reali, pagrįsta bent viena iš Ženevos konvencijos „Dėl pabėgėlių statuso“ 1 straipsnio A dalies 2 punkte išvardytų priežasčių, taip pat atitikti Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., LVAT 2014 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-359/2014).

25. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

26. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., LVAT 2010 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-901/2010, 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012).

27. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, jog asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07).

28. Dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančių taisyklių nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį, pažymėtina, kad Įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju.

29. LVAT 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A575-1054/2011 konstatuota, kad pagal Įstatymo 83 straipsnio 1 dalyje (ginčo metu – Įstatymo 83 str. 2 d.) įtvirtintas nuostatas dėl įrodinėjimo priemonių leistinumo prioritetas suteikiamas rašytiniams įrodymams ir tik nesant galimybės jų surinkti, prioritetas suteikiamas nuosekliems ir neprieštaringiems prieglobsčio prašytojo paaiškinimams. Pagal Tarybos direktyvos 2004/83/EB 4 straipsnį valstybės narės gali laikyti prašytojo pareiga kuo greičiau pateikti visą informaciją pareiškimui dėl tarptautinės apsaugos pagrįsti.

30. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą teisme nustatančios taisyklės įtvirtintos ABTĮ 56 straipsnyje. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį reiškia, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas.

31. Byloje nustatyta, kad pareiškėjai prašymą suteikti prieglobstį (pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą) grindė tuo, jog sūnus draugų kompanijoje kritikavo vienos partijos lyderį (duomenys neskelbtini) , nurodė, kad jis blogai dirba, kad jiems nepatinka jo vadovavimas, po to jo ėmė ieškoti policija, todėl jie pasislėpė.

32. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tirdamas ir vertindamas byloje surinktus įrodymus, laikydamasis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių įvertino reikšmingas aplinkybes ir padarė teisingą išvadą, kad atsižvelgus į pareiškėjo duotus paaiškinimus, pareiškėjo pasakojimai laikyti nekonkrečiais, jo deklaruota baimė grįžti vertintina, kaip hipotetinio pobūdžio, nelaikytina visiškai pagrįsta. Pareiškėjai savo pareiškimą dėl jiems kylančios individualios grėsmės kilmės valstybėje grindė tik subjektyvia nuomone, nepateikiant objektyvių įrodymų dėl visiškai pagrįstos baimės patirti persekiojimą ar didelę žalą. Įvertinus Sprendimo turinį bei pareiškėjo apklausose duotus paaiškinimus, sutiktina, kad Departamentas, nagrinėdamas pareiškėjų prašymą suteikti prieglobstį, surinko ir ištyrė aktualią bei su pareiškėjų individualia situacija susijusią informaciją, įvertino pareiškėjo pasakojimą ir atsižvelgiant į tai priėmė teisėtą bei pagrįstą Sprendimą. Departamentas tyrimo metu nenustatė aplinkybių, leidžiančių priskirti pareiškėjo sūnų prie asmenų, kurie, remiantis kilmės valstybės informacija, susiduria su padidinta persekiojimo grėsme (prieglobsčio prašytojas nėra žurnalistas, viešai kritikuojantis valdžią ar karines grupuotes, nėra opozicijos lyderis ar protestų organizatorius). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad nenustatytas priežastinis ryšys tarp pareiškėjams tariamai gresiančio persekiojimo ir Konvencijos saugomų asmens individualių savybių. Kaip matyti iš surinktos kilmės šalies informacijos, kilmės šalyje esanti padėtis nepagrindžia realios individualaus persekiojimo rizikos tikimybės.

33. Be kita ko, pastebėtina, kad apklausos Departamente metu pareiškėjas nurodė, kad po tariamų grasinimų, jie gyveno 2 mėnesius (duomenys neskelbtini), nenurodė, kad jie būtų susidūrę šiame mieste su individualia realia grėsme. Pareiškėjas nurodė, kad išeidavo iš namų tik ieškoti kaip išvykti iš (duomenys neskelbtini). Šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas savo baimę būti persekiojamam grindžia akivaizdžiai subjektyvia nuomone.

34. Kaip matyti iš bylos medžiagos tiek Departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas analizavo pareiškėjo nurodytus motyvus, vertino individualią pareiškėjų padėti kilmės šalies informacijos kontekste ir nenustatė aplinkybių, sąlygojančių prieglobsčio suteikimą.

35. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad netinkamai buvo nagrinėti įrodymai, nebuvo klausiama pareiškėjo, kas yra įvykio liudytojai, girdėję policijos grasinimus apie susidorojimą, neprašyta pasakoti detalių, nevertintas pasakojimo nuoseklumas (bei nepristatyta kaip pasakojimo nuoseklumas vertintas), neprašyta įvardyti kas buvo įvykio dalyviai, nekeltas klausimas dėl liudytojų nuotolinio dalyvavimo, neapklaustas nepilnametis sūnus. Pastebėtina, kad būtinybę apklausti liudytojus bei sūnų bei argumentus dėl netinkamai vykdytos apklausos pareiškėjai kelią tik apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos nagrinėjimas apeliacine tvarka nėra jos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas ar pareiškėjo skundo argumentų tyrimas iš naujo. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. Nr. A575-1124/2014; 2022 m. vasario 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1284-492/2022). Kadangi pareiškėjai nenurodė būtinybės apklausti liudytojų pirmosios instancijos teisme, todėl apeliacinės instancijos teismas šiame etape šių naujų argumentų netiria.

36. Dėl nepilnamečio sūnaus apklausos papildomai paminėtina, kad Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtino Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 (toliau – ir Tvarkos aprašas) (ginčo santykiams aktuali redakcija galiojusi nuo 2021 m. liepos 28 d. iki 2022 m. vasario 25 d.) 6 punkte nustatyta, kad „nepilnamečio prieglobsčio prašytojo <...> apklausa atliekama, jeigu yra pagrindas manyti, kad jo pasakojimas gali turėti įtakos vertinant kartu į Lietuvos Respubliką atvykusių ir prašymus suteikti prieglobstį pateikusių pilnamečių tokio prieglobsčio prašytojo šeimos narių apklausos metu pateiktus duomenis arba kad nepilnametis prieglobsčio prašytojas gali pateikti duomenų apie jam asmeniškai gresiantį persekiojimą arba įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 87 straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus“. Įvertinus pareiškėjo (tėvo) pasakojimą apklausos metu, teisėjų kolegija nemano, kad sūnaus pasakojimas galėtų turėti įtakos kitokiam tėvo pasakojimo vertinimui, įvertinus anksčiau aptartas faktines aplinkybes. Kita vertus, net ir nustačius, kad sūnaus pasakojimas gali turėti reikšmės prašymo dėl prieglobsčio suteikimo vertinimui ir grąžinus bylą nagrinėti iš naujo, tokios apklausos įvykdymas nebūtų įmanomas, kadangi bylos duomenimis pareiškėjo sūnus nuo (duomenys neskelbtini) yra pasišalinęs iš (duomenys neskelbtini), kurioje buvo apgyvendintas ((duomenys neskelbtini) 2022 m. vasario 1 d. raštas Nr. J-247) ir teismas neturi duomenų, kad būtų grįžęs ar grąžintas į apgyvendinimo vietą. Atsižvelgiant į tai, apeliacinio skundo argumentai, susiję su nepilnamečio sūnaus apklausa, atmetami.

37. Atmestinas kaip nepagrįstas pareiškėjo apeliacinio skundo argumentas, kad nebuvo tirta sužalojimo aplinkybė. Šių aplinkybių pareiškėjai plačiau nedetalizuoja (nenurodo nei kas sužalotas, nei kieno, nei kada). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, nenustatė, kad šiuo pagrindu pareiškėjas būtų grindęs savo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo ar šias aplinkybes nurodęs apklausos metu ar procesiniuose dokumentuose. Įvertinus tai, teisėjų kolegija dėl šių deklaratyvių teiginių plačiau nepasisako.

38. Teisėjų kolegija pažymi, kad Departamentas rinko, tyrė ir vertino įrodymus pareiškėjų nurodytų aplinkybių, reikšmingų prieglobsčio prašymui išnagrinėti ir sprendimui dėl jų priimti, kontekste. Atsakovo atliktas pareiškėjų nurodytų aplinkybių ir surinktų duomenų vertinimas buvo atliktas racionaliai, visapusiškai ir objektyviai. Tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl esminių pareiškėjos nurodytų argumentų. Teiginys, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines aplinkybes, t. y. taip, kaip palankiau pareiškėjai, nesuteikia pagrindo spręsti, kad teismas netinkamai vertino ar apskritai nevertino kai kurių byloje surinktų įrodymų.

39. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų A. H. A. A.-A.ir H. A. H. A.-A. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė

[1] Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. spalio 21 d. sprendime Nr. 21M34447 ir Departamento 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2021 m. lapkričio 15 d. sprendime Nr. 6K-1417 netiksliai nurodyta, kad pareiškėjas yra A. H. A. A.-A., o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 8 d. sprendime netiksliai nurodoma, kad sūnus yra H. A. H. A.-A. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šiuos netikslumus vertina kaip rašymo apsirikimus.