2018-02-07 Nr. AB-2557-3-61-3-01635-2017-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3004-575/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01635-2017-8

Procesinio sprendimo kategorija 22.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. vasario 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ramūno Gadliausko ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą atsakovui Muitinės darbuotojų profesinei sąjungai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims R. Š. ir J. V. dėl atsisakymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Muitinės departamentas) su 2017 m. gegužės 16 d. prašymu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos (toliau – ir Profesinė sąjunga) 2017 m. gegužės 12 d. rašte Nr. 1P-1688 pateiktą atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybines nuobaudas Vilniaus teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių posto (toliau – ir Vilniaus TM MGP) pareigūnams R. Š. bei J. V..

2. Pareiškėjas paaiškino, kad atlikus tarnybinį patikrinimą, 2017 m. balandžio 18 d. buvo surašyta tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 7B-1535 (toliau – Tarnybinio patikrinimo išvada), kurioje konstatuota, kad Vilniaus TM MGP viršininkas R. Š., privalėdamas planuoti, organizuoti ir kontroliuoti Vilniaus teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių posto pareigūnų darbą, skirti posto pareigūnams tarnybines užduotis ir kontroliuoti jų vykdymą, nuo 2017 m. sausio 6 d. iki 2017 m. kovo 9 d. tinkamai nekontroliavo sau pavaldžių pareigūnų J. V. ir S. D. (S. D.) darbo bei tinkamai nekontroliavo jiems paskirtų užduočių vykdymo. Šia veika (neveikimu) Vilniaus TM MGP viršininkas R. Š. pažeidė Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2016 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr. 1B-294 patvirtinto Vilniaus teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių posto viršininko pareigybės aprašymo 7.2 papunktį, Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2016 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. 1B-256 patvirtintų Mobiliųjų grupių postų tipinių nuostatų (toliau – Tipiniai nuostatai) 6 punktą, Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktus, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 6 punktus bei Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2006 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 1B-888 patvirtinto Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų etikos kodekso (toliau – Etikos kodeksas) 7.1.3 bei 7.8.2 papunkčių reikalavimus ir padarė tarnybinį nusižengimą dėl aplaidumo.

3. Tarnybinio patikrinimo išvadoje taip pat konstatuota, kad Vilniaus TM MGP vyresnioji inspektorė J. V. 2017 m. sausio 6 d., būdama paskirta ekipažo vyresniąja, žinodama tikslinio tikrinimo užduotis, privalėdama planuoti ir organizuoti mobiliosios grupės ekipažo darbą pagal gautą užduotį bei vykdyti paskirtas užduotis, dirbdama kartu su Vilniaus TM MGP pareigūnais V. Š. ir M. R. (M. R.) nuo 2017 m. sausio 6 d. 13.27 val. iki 15.28 val. (apie 2 val.) nevykdė paskirtų užduočių, numatytų 2017 m. sausio 6 d. tikslinio tikrinimo užduotyje Nr. 7VMB1002157, nes tuo laikotarpiu buvo tarnybiniame automobilyje, kuris stovėjo miške, nuo kelio 103 nutolusiame apie 350 m. Be to, vyresnioji inspektorė J. V. 2017 m. sausio 11 d., 13 d., 23 d. ir 28 d., vasario 2 d., 7 d., 10 d., 17 d., 22 d., 25 d. ir 27 d., kovo 4 d. bei 9 d., dirbdama kartu su Vilniaus TM MGP pareigūnu S. D., nebūdama paskirta ekipažo vyresniąja bei neprivalėdama planuoti ir organizuoti mobiliosios grupės VM01 ir VM07 (2017 m. kovo 9 d.) ekipažų darbo pagal gautas užduotis, tačiau privalėdama vykdyti ekipažui paskirtas užduotis, jų tinkamai neatliko, nes nevykdė paskirtų užduočių ir tuo laiku buvo tarnybiniame automobilyje, nutolusiame nuo užduoties vykdymo vietos. Tokiais veiksmais J. V. pažeidė Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2016 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 1B-328 patvirtinto Vilniaus teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių posto vyresniosios inspektorės pareigybės aprašymo Nr. 3 7.1, 7.14 ir 7.18 papunkčius, Tipinių nuostatų 7 punktą ir 16 punktą (2017 m. sausio 6 d. atveju), Muitinės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktus, Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 6 punktus bei Etikos kodekso 7.1.3 ir 7.8.2 papunkčių reikalavimus ir padarė tarnybinį nusižengimą.

4. Pareiškėjas pažymėjo, kad įvertinus tarnybinio patikrinimo metu surinktą medžiagą, pareigūnų padarytų tarnybinių nusižengimų pobūdį, kaltės formą ir kitas aplinkybes, į kurias privaloma atsižvelgti, buvo priimtas sprendimas skirti tarnybines nuobaudas: R. Š. – papeikimą, o J. V. – griežtą papeikimą. Kadangi minėti pareigūnai yra Profesinės sąjungos renkamo organo nariai, buvo kreiptasi į atsakovą su prašymu duoti sutikimą skirti pareigūnams minėtas tarnybines nuobaudas, tačiau Procesinė sąjunga 2017 m. gegužės 12 d. rašte Nr. 1P-1688 atsisakė duoti sutikimą, motyvuodama tuo, kad sprendimas skirti nuobaudas neatitinka teisingumo ir sąžiningumo principų.

5. Muitinės departamentas, remdamasis teisiniu reguliavimu bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pabrėžė, kad profesinės sąjungos renkamasis organas, spręsdamas, ar duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui profesinės sąjungos nariui, privalo įvertinti tokios nuobaudos skyrimo pagrįstumą tik tais aspektais, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama pareigūnui dėl jo narystės profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl darbuotojo veiklos profesinėje sąjungoje, nevertindamas pareigūnui inkriminuojamos veiklos pagrįstumo ir kitų teisėtumo klausimų. Profesinė sąjunga įstatymo nėra įgaliota spręsti, ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, o nesutikdama su darbdavio paskirta tarnybine nuobauda, negali remdamasi vien tuo atsisakyti duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą.

6. Pareiškėjo nuomone, atsakovas, neduodamas sutikimo skirti tarnybines nuobaudas R. Š. ir J. V., nenurodė nė vienos pareigūnus diskriminuojančios aplinkybės dėl jų narystės Profesinėje sąjungoje, tačiau vertino paskirtos tarnybinės nuobaudos pagrįstumą ir teisėtumą, taip viršydamas savo kompetenciją. Nei tarnybinio patikrinimo medžiagoje, nei Tarnybinio patikrinimo išvadoje, nei ginčijamame rašte nėra duomenų, kad tarnybines nuobaudas pareigūnams ketinama skirti dėl jų narystės Profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo Profesinės sąjungos nariams arba dėl jų veiklos Profesinėje sąjungoje. Atsakovas nurodė tik abstrakčius ir bendro pobūdžio teiginius be konkrečių ir individualių aplinkybių išdėstymo, jų ryšio su drausmine procedūra, o vien minėtų pareigūnų buvimas Profesinės sąjungos nariais negali pagrįsti prielaidos, jog tarnybines nuobaudas ketinama skirti dėl jų narystės Profesinėje sąjungoje.

7. Muitinės departamento teigimu, atsižvelgiant į tai, kad tarnybinę nuobaudą nurodytiems Vilniaus TM MGP pareigūnams ketinami skirti konstatavus Tipinių nuostatų nesilaikymą ir nustačius jų pareigybės aprašymuose nustatytų pareigų pažeidimą, o tarnybinės nuobaudos yra susijusios išimtinai su šių pareigūnų netinkamu pareigų atlikimu, o ne dalyvavimu Profesinės sąjungos veikloje, atsakovas, atsisakydamas duoti sutikimą skirti tarnybines nuobaudas, įgyja nepagrįstą pranašumą prieš pareiškėją, trukdo jam įgyvendinti tinkamos drausmės užtikrinimo funkciją ir pažeidžia viešąjį interesą. Muitinės departamentas akcentavo, kad tarnybines nuobaudas Vilniaus TM MGP pareigūnams ketinama skirti ne diskriminuojant juos, kaip Profesinės sąjungos renkamojo organo narius, o įgyvendinant visų pareigūnų lygybės principą ir tarnybinės drausmės užtikrinimo funkciją.

8. Atsakovas Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga atsiliepime į pareiškėjo prašymą prašė šį prašymą atmesti.

9. Atsakovas paaiškino, kad jis įstatymo nėra įgaliotas spręsti, kokios rūšies tarnybinė nuobauda atitinka padarytą tarnybinį nusižengimą, tačiau Profesinė sąjunga veikia įstatymų jai suteikta teise atstovauti ir ginti savo narius bei teikti pasiūlymus institucijoms. Paaiškino, kad, pareikšdamas savo nuomonę dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, atsakovas vadovavosi ne tik Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymu, bet ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 1K-237 patvirtintų Tarnybinio patikrinimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnams taisyklių (toliau – Taisyklės) 33 punktu, suteikiančiu teisę teikti siūlymus dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo. Komisijos išvada dėl padaryto nusižengimo nėra privaloma įstaigos vadovui, kuriam suteikta teisė skirti tarnybinę nuobaudą. Kadangi Taisyklėse nėra nustatyti kriterijai, kuriais remiantis gali būti priimtas toks sprendimas, dėl tarnybines nuobaudos skyrimo įstaigos vadovas sprendžia vadovaudamasis savo vidiniais įsitikinimais, tarnybinio patikrinimo medžiaga ir kita turima informacija, taip pat ir Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos 2017 m. gegužės 12 d. rašte Nr. 1P-1688 pateikto atsisakymo duoti sutikimą skirti pareigūnams tarnybines nuobaudas motyvais.

10. Pasak Profesinės sąjungos, atsisakydama duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, ji vadovavosi savo veiklos principais ir įstatymų jai suteikta teise atstovauti bei ginti savo narius nuo neteisėtų darbdavio veiksmų ir įvertinusi darbdavio dvigubus standartus dėl tarnybinės atsakomybės, taikomus Profesinės sąjungos nariams, palyginus su nepriklausančiais šiai organizacijai. Darbdavys net ir gavęs informaciją apie neteisėtus ne Profesinės sąjungos narės veiksmus, jos atžvilgiu tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūros nepradėjo, nors privalėjo tai padaryti. Jis taip pat informacijos pateikėjos Profesinės sąjungos neinformavo, ar buvo nustatytas pažeidimas ir kokių veiksmų imtasi, nors buvo prašoma tai padaryti, ir tik po pakartotinio kreipimosi pateikė informaciją, tačiau pareigūnės atsakomybės nevertino. Tai nebuvo vienintelis atvejis. Profesinė sąjunga pažymėjo, kad Muitinės departamentas savo veiksmais toleravo ir skatino muitinės pareigūnų, kurie yra Profesinės sąjungos nariai, pažeidžiamumą ir siekė parodyti pareigūnams, kad priklausydamas Profesinei sąjungai, pareigūnas tampa nesaugus ir labiau pažeidžiamas jai nepriklausančių muitinės pareigūnų atžvilgiu.

11. Atsakovas nurodė, vertindamas ir priimdamas sprendimą dėl nusižengimo bei parinkdamas drausminio poveikio priemones, darbdavys privalo atsižvelgti į visas reikšmingas aplinkybes ir tarnybinį nusižengimą tiriančios komisijos išvadas bei tinkamą teisės aktų taikymą. Atsižvelgus į R. Š. ir J. V. tarnybą muitinėje, darbo rezultatus ir įvykio aplinkybes, priimtas sprendimas skirti drausminę nuobaudą neatitinka teisingumo ir sąžiningumo principų. Nuspręsdamas skirti tarnybines nuobaudas pareigūnams, darbdavys taikė dvigubus tarnybinės atsakomybės standartus ir toleravo muitinės pareigūnų – Profesinės sąjungos narių persekiojimą, o sprendimas skirti tarnybines nuobaudas buvo pagrįstas naryste Profesinėje sąjungoje. Atkreipė dėmesį, kad Vilniaus TM MGP ekipaže kartu su vyresniąja inspektore J. V. dirbo ir inspektorius M. R., kuris nėra Profesinės sąjungos narys, tačiau jo atžvilgiu tarnybinis patikrinimas nebuvo pradėtas. Tarnybinis patikrinimas nebuvo pradėtas ir dėl Vilniaus TM Personalo administravimo skyriaus viršininko Ž. B. netinkamo bei neetiško elgesio.

12. Profesinės sąjungos teigimu, R. Š. ir J. V. aktyviai dalyvauja Profesinės sąjungos veikloje, drąsiai reiškia nuomonę, yra principingi, nebijo pareikšti kritikos darbdavio atžvilgiu, aktyviai gina savo ir kitų pareigūnų teises, todėl sprendimą skirti jiems tarnybines nuobaudas atsakovas vertina kaip poveikio priemonę ir persekiojimą už dalyvavimą Profesinės sąjungos veikloje.

II. 13. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 18 d. sprendimu pareiškėjo Muitinės departamento prašymą patenkino visiškai ir Profesinės sąjungos 2017 m. gegužės 12 d. rašte Nr. 1P-1688 pateiktą atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybines nuobaudas Vilniaus TM MGP pareigūnams R. Š. bei J. V. panaikino.

14. Pirmosios instancijos teismas, išsamiai aptaręs faktines aplinkybes, susijusias su Vilniaus TM MGP pareigūnų R. Š. ir J. V. atžvilgiu atliktu tarnybiniu patikrinimu bei Profesinės sąjungos nesutikimu už tarnybinius nusižengimus skirti minėtiems pareigūnams tarnybines nuobaudas, pažymėjo, kad Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statute muitinės pareigūnams – profesinių sąjungų nariams, nėra tiesiogiai numatytos papildomos garantijos dėl jiems skiriamų drausminių nuobaudų. Nuorodų dėl Profesinės sąjungos dalyvavimo muitinės pareigūno patraukimo tarnybinėn atsakomybėn procese nėra ir Valstybės tarnybos įstatyme bei Taisyklėse. Tai reiškia, kad įstatymo lygmeniu yra įtvirtintas principas, pagal kurį muitinės pareigūnų profesinė sąjunga nėra muitinės pareigūno patraukimo tarnybinėn atsakomybėn proceso dalyvis, t. y., nėra institucija, kuriai būtų leista spręsti tarnybinėn atsakomybėn traukiamo pareigūno galbūt padaryto pažeidimo fakto nustatymo bei tarnybinės nuobaudos parinkimo klausimus. Tokį aiškinimą atitinka ir Statuto 16 straipsnio 3 dalies nuostata, kad muitinės profesinių sąjungų įgalioti atstovai turi teisę stebėtojų teisėmis dalyvauti sprendžiant muitinės pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo, skatinimo, tarnybinių nuobaudų skyrimo ir kitus socialinius klausimus. Profesinės sąjungos dalyvavimą tarnybinės nuobaudos skyrimo muitinės pareigūnui procedūroje reglamentuoja Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnis, kurio 2 dalyje nustatyta, kad darbuotojams – įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo nariams – skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, būtinas išankstinis profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo sutikimas.

15. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, jog profesinės sąjungos renkamasis organas, gavęs įstaigos vadovo, priėmusio sprendimą dėl tarnybinės atsakomybės taikymo, kreipimąsi dėl išankstinio sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui, kuris yra profesinės sąjungos narys, svarstydamas dėl priimamo sprendimo (sutikimo ar nesutikimo), turi išspręsti jo kompetencijai priskirtą klausimą – patikrinti tik tai, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama dėl pareigūno narystės profesinėse sąjungose, dėl jo atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose, profesinė sąjunga neturi teisinio pagrindo vertinti nusižengimo fakto, tarnybinio patikrinimo išvados teisėtumo ir pagrįstumo, pateikti argumentus iš esmės dėl tarnybinės nuobaudos pagrįstumo ir pareigūno kaltės. Profesinės sąjungos renkamasis organas, svarstydamas, ar duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, tarnybinio patikrinimo išvadoje išdėstytas faktines aplinkybes gali vertinti tik tuo aspektu, ar tarnybinės nuobaudos skyrimo pareigūnui, kuris yra profesinės sąjungos narys, procedūra nebuvo pradėta ir tarnybinė nuobauda nėra skiriama dėl su pareigūno tarnybos funkcijų vykdymu nesusijusių priežasčių. Be to, teismų praktikoje pripažįstama, kad reikalavimas dėl išankstinio profesinės sąjungos renkamo organo sutikimo pagal savo pobūdį yra papildoma apsaugos garantija, skirta apsaugoti tiek pačią profesinę sąjungą, tiek jos renkamų organų narius nuo galimo persekiojimo už veiklą profesinėje sąjungoje. Šios teisės normos saugoma vertybė yra ne tik konkretaus profesinės sąjungos renkamo organo nario teisių apsauga, bet ir visuomeninio intereso turėti veiksmingą bei nepriklausomą darbuotojų socialinių teisių ir interesų gynimo instituciją apsauga. Kita vertus, ši apsaugos garantija negali būti supriešinta su darbdavio teise taikyti savo tarnautojams drausminio pobūdžio priemones ta prasme, kad profesinės sąjungos renkamo organo nariai, palyginus su kitais šioje institucijoje tarnaujančiais valstybės tarnautojais, būtų išskirtinėje padėtyje ir negalėtų būti patraukti tarnybinėn (drausminėn) atsakomybėn vien dėl savo narystės profesinės sąjungos renkamame organe.

16. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, ginčijamo sprendimo motyvus bei atsakovo atsiliepime pateiktus paaiškinimus, padarė išvadą, kad byloje nėra jokių duomenų, kuriais remiantis būtų galima teigti, jog J. V. ir R. Š. tarnybines nuobaudas siekiama skirti dėl jų narystės ar veiklos Profesinėje sąjungoje. Atsakovo argumentai dėl nuobaudų neskyrimo kitiems pareigūnams, kurie nėra Profesinės sąjungos nariai, negali sudaryti pagrindo konstatuoti J. V. ir R. Š., kaip Profesinės sąjungos narių, diskriminavimo, kadangi atsakovo nurodytų pareigūnų situacijos skiriasi.

17. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad Profesinė sąjunga vertino tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros pagrįstumą ir teisėtumą, nors tokia teisė jai nėra suteikta. Tai patvirtina ir 2014 m. spalio 20 d. sudarytos Lietuvos Respublikos muitinės šakos kolektyvinės sutarties Nr. 11B-1000 (toliau – Kolektyvinė sutartis) 27.3 punktas, kuriame nustatyta, kad spręsdama, ar duoti sutikimą tarnybinei ar drausminei nuobaudai skirti, Profesinė sąjunga įvertina nuobaudos skyrimo pagrįstumą tik tais aspektais, ar nuobauda nėra skiriama darbuotojui dėl jo narystės Profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo Profesinių sąjungų nariams arba dėl darbuotojo veiklos profesinėje sąjungoje. Šios pozicijos taip pat nepaneigia ir Taisyklių 33 punktas, pagal kurį pareigūnams – profesinių sąjungų atstovams – be kita ko, suteikta teisė teikti siūlymus dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo. Atsakovas nepagrindė, kad R. Š. ir J. V. tarnybines nuobaudas siekiama skirti dėl jų veiklos Profesinėje sąjungoje. Teismas atkreipė dėmesį, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje yra aiškiai išdėstyti R. Š. ir J. V. padaryti tarnybiniai nusižengimai, dėl kurių Muitinės departamentas siekia juos nubausti, o tai, kad kitiems pareigūnams, kuriems, atsakovo nuomone, taip pat turėtų būti skiriamos nuobaudos, pareiškėjas nuobaudų neskiria, nesudaro pagrindo teigti, jog R. Š. ir J. V. baudžiami tik dėl to, kad dalyvauja Profesinės sąjungos veikloje.

18. Teismas pažymėjo, kad nepagrįstas ir neteisėtas atsakovo atsisakymas duoti sutikimą skirti muitinės pareigūnams, kurie yra Profesinės sąjungos renkamojo organo nariai, tarnybinę nuobaudą trukdo Muitinės departamento vadovui įgyvendinti tarnybinės drausmės užtikrinimo funkciją, pažeidžia teisėtą šios institucijos interesą užtikrinti tarnybinę drausmę ir efektyvią muitinės veiklą, t. y., viešąjį interesą. Pabrėžė, kad pareigūno dalyvavimas Profesinės sąjungos renkamojo organo veikloje nesukuria ir negali jam sukurti jokių privilegijų prieš įstatymus, negali pažeisti asmenų lygybės prieš įstatymą principo ir negali būti priedanga išvengti tarnybinės atsakomybės už padarytą tarnybinį nusižengimą.

19. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Profesinės sąjungos 2017 m. gegužės 12 d. rašte Nr. 1P-1688 pateiktas atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Vilniaus TM MGP pareigūnams R. Š. ir J. V. yra neteisėtas ir nepagrįstas.

III. 20. Atsakovas Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – Muitinės departamento prašymą atmesti.

21. Atsakovas savo poziciją grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti pirmosios instancijos teismui. Profesinė sąjunga paaiškina, kad vadovaudamasi Taisyklėse ir Kolektyvinėje sutartyje nustatyta norma bei galimybe pareikšti savo nuomonę dėl atlikto tarnybinio patikrinimo ir įvertinusi visas aplinkybes, konstatavo, jog tarnybinis patikrinimas buvo atliktas formaliai, o parinktos nuobaudos rūšys neatitinka protingumo ir teisingumo principų, kadangi jas pareigūnams ketinama skirti neįrodžius jų kaltės.

22. Atsakovas pažymi, kad tiek nesutikime, tiek atsiliepime nurodė faktus ir aplinkybes dėl jo narių persekiojimo, tačiau teismas į šias aplinkybes nesigilino, bylą nagrinėjo paviršutiniškai, visai nepateikdamas argumentų dėl darbdavio veiksmų, vertinant Profesinės sąjungos nario ir ne Profesinės sąjungos nario veiksmus.

23. Atsakovo nuomone, Muitinės departamentas, ginčydamas jo nesutikimą ir prašydamas jį panaikinti, teismui turėjo pateikti įrodymus, kad atsisakymas iš esmės pažeidžia jo, kaip darbdavio, interesus, tačiau jis to nepadarė. Pareiškėjas teismui nepateikė įrodymų, kad ginčijamas atsisakymas pakenkė Muitinės departamento prestižui ar padarė esminę žalą ir kaip tai susiję su konkrečiu asmeniu, o savo prašymą grindė vien įstatymu suteiktų teisių tarnybinės drausmės užtikrinimo srityje deklaravimu. Teismas šių aplinkybių nenagrinėjo, jis taip pat netyrė Profesinės sąjungos pateiktų įrodymų, taip suteikdamas darbdaviui, kaip stipresnei šaliai, nepagrįstą pranašumą skiriant drausminę nuobaudą ir paversdamas įstatymuose įtvirtintą profesinių sąjungų renkamojo organo nario garantiją bei profesinei sąjungai suteiktą teisę duoti arba neduoti sutikimą leisti darbdaviui skirti darbuotojui – įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo nariui – drausminę nuobaudą tik nieko nelemiančia ir nereikšminga procedūra.

24. Pareiškėjas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą, o Profesinės sąjungos apeliacinį skundą atmesti.

25. Muitinės departamentas savo poziciją grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti pirmosios instancijos teismui. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas nepateikė jokių motyvų ar argumentų, kuriais remiantis būtų galima teigti, jog minėtiems pareigūnams tarnybines nuobaudas ketinama skirti dėl jų veiklos Profesinėje sąjungoje, ir nurodė, kad toks jo nemotyvuotas atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą yra nepagrįstas bei pažeidžia darbdavio interesus. Atkreipia dėmesį, kad tokia teismo sprendime išdėstyta pozicija atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką.

26. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog statutiniai valstybės tarnautojai – tai sugriežtintos drausmės pareigūnai. Statutinio pareigūno vykdomų funkcijų pobūdis, jų darbo organizavimo ir statuso ypatumai lemia ypatingą drausmės ir drausminės atsakomybės reikšmę institucijų, kurios tvarkomos statutinės drausmės pagrindais, sistemoje. Be to, šių pareigūnų darbas atlyginamas iš valstybės biudžeto, todėl egzistuoja pagrįstas viešasis interesas, jog atsakingų institucijų ir jos pareigūnų, turinčių atitinkamą profesinę ir teisinę kompetenciją, darbas būtų organizuojamas taip, kad nebūtų sutrikdytas tinkamas ir efektyvus tarnybos paskirties vykdymas, t. y., pagrindinių funkcijų įgyvendinimas. Tinkamos drausmės užtikrinimas – statutinių įstaigų veiklos efektyvumo užtikrinimo priemonė. Dėl šių aplinkybių tokios įstaigos vadovybė, nepriklausomai nuo pareigūno narystės profesinėje sąjungoje, turi turėti galimybę operatyviai ir tinkamai reaguoti į kiekvieną pareigūno padarytą tarnybinį nusižengimą, o tokios galimybės nepagrįstas apribojimas galėtų sutrikdyti tarnybinę drausmę ir taip sukelti pavojų viešajam interesui.

27. Muitinės departamentas pažymi, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas skundžiamame sprendime patvirtino, jog nėra duomenų, kad tarnybines nuobaudas minėtiems pareigūnams ketinama skirti dėl jų narystės Profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo Profesinės sąjungos nariams arba dėl veiklos Profesinėje sąjungoje. Pareiškėjo nuomone, nepagrįstas atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybines nuobaudas apriboja jo teises operatyviai reaguoti į tarnybinius nusižengimus, sudaro galimybes muitinės pareigūnams trikdyti tarnybinę drausmę ir suponuoja situaciją, kai priklausymas Profesinei sąjungai tampa pranašumu kitų, Profesinei sąjungai nepriklausančių, muitinės pareigūnų atžvilgiu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 28. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos atsisakymo duoti sutikimą skirti tarnybines nuobaudas muitinės pareigūnams, kurie yra profesinės sąjungos renkamojo organo nariai, teisėtumo ir pagrįstumo.

29. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

30. Įstatymas, reglamentuojantis profesinių sąjungų veiklos pagrindus, jų teises ir atsakomybę santykiuose su darbdaviais, valstybės ir savivaldybių institucijomis bei įstaigomis, profesinėms sąjungoms ginant savo narių interesus, yra Profesinių sąjungų įstatymas. Aptariamo įstatymo (2013 m. birželio 13 d. įstatymo Nr. XII-364 redakcija) 21 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad darbdavys negali atleisti iš darbo darbuotojo, išrinkto į įmonėje, įstaigoje, organizacijoje veikiančios profesinės sąjungos atstovaujamąjį ir (arba) valdymo organą laikotarpiu, kuriam jie išrinkti, darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės negavęs tos profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo išankstinio sutikimo. Nurodytiems darbuotojams skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo sutikimas.

31. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atsižvelgdamas į Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintą visų asmenų lygybės principą, profesinių sąjungų veiklos reglamentavimą tarptautiniuose teisės aktuose, taip pat į šiuo aspektu aktualią Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, yra suformavęs nuoseklią praktiką, kad teisinio reguliavimo dėl profesinių sąjungų narių garantijų kontekste yra apibrėžiamos ir profesinės sąjungos diskrecijos teisės duoti (neduoti) sutikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ribos: profesinė sąjunga šią teisę turi naudoti tik kaip priemonę apsaugoti savo narius nuo galimo administracijos neteisėto poveikio dėl jų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose.

Profesinės sąjungos renkamasis organas, spręsdamas, ar duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui – profesinės sąjungos nariui, privalo įvertinti tokios nuobaudos skyrimo pagrįstumą tik tais aspektais, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama pareigūnui dėl jo narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose, nevertindamas pareigūnui veikos, už kurią vidaus reikalų įstaigos vadovas yra numatęs skirti tarnybinę nuobaudą, pagrįstumo ir kitų teisėtumo klausimų (pvz., ar įrodytas pažeidimo faktas, kaip kvalifikuotina veika, kokia konkreti tarnybinė nuobauda skirtina pareigūnui ir pan.) ir aiškiai išdėstyti savo poziciją (sutinka ar nesutinka) dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo konkrečiam profesinės sąjungos nariui.

Nesant įrodymų, kad tarnybinę nuobaudą ketinama skirti dėl asmens veiklos profesinėje sąjungoje, profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti profesinės sąjungos nariui tarnybinę nuobaudą yra neteisėtas, kadangi nepagrįstai suvaržytų viešojo administravimo subjektų teisę vykdyti įstatymais priskirtas funkcijas, galimybę reaguoti į pavaldžių darbuotojų darbinės veiklos trūkumus, padarytus pažeidimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A3-170/2004, išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-368/2012, 2012 m. lapkričio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-2819/2012, 2017 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2861-438/2017).

32. Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas nuostatas, pažymi, kad, tokioje byloje kaip ši, teismas neturi nagrinėti būsimos nuobaudos pagrįstumo klausimų, nesusijusių su pareigūno naryste Profesinėje sąjungoje ir atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad tarnybinis patikrinimas buvo atliktas formaliai, o parinktos nuobaudos rūšys neatitinka protingumo ir teisingumo principų, kad nuobaudas pareigūnams ketinama skirti neįrodžius jų kaltės.

33. Apeliantas teigia, kad Profesinės sąjungos nariai persekiojami. Dėl šių argumentų teismas pažymi, kad apeliantas šiuos teiginius privalo įrodyti pagal bendras įrodinėjimo taisykles. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad šie apelianto teiginiai neįrodyti. Vilniaus apygardos administracinis teismas skundžiamame sprendime teisingai nurodė, kad nėra duomenų, kad tarnybines nuobaudas minėtiems pareigūnams ketinama skirti dėl jų narystės Profesinėje sąjungoje. Atsakovas, įvertinęs pareigūnams inkriminuojamą tarnybinį nusižengimą, nenustatė ir nenurodė, kad tarnybinės nuobaudos skyrimas pareigūnams yra kaip nors susijęs su jų naryste ar veikla Profesinėje sąjungoje. Bendro pobūdžio teiginiai, jog pareigūnai dalyvauja profesinės sąjungos veikloje, gina pareigūno teises, drąsiai reiškia savo nuomonę dėl darbdavio veiksmų, negali būti vertinami kaip pagrindas pripažinti, jog jų atžvilgiu atliktas tarnybinis patikrinimas ir nustatyti pažeidimai yra kaip nors susiję su jų veikla Profesinėje sąjungoje.

34. Teisėjų kolegijos vertinimu, individualios nagrinėjamos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas įrodė, jog Profesinės sąjungos nesutikimas iš esmės pažeidžia jo interesus, t. y., kad Profesinės sąjungos neteisėtas atsisakymas duoti sutikimą skirti pareigūnams tarnybinę nuobaudą apriboja darbdavio teises operatyviai reaguoti į tarnybinius nusižengimus, sudaro galimybes muitinės pareigūnams trikdyti tarnybinę drausmę ir suponuoja situaciją, kai priklausymas Profesinei sąjungai tampa pranašumu kitų, Profesinei sąjungai nepriklausančių, muitinės pareigūnų atžvilgiu. Neteisėtas Profesinės sąjungos renkamojo organo atsisakymas duoti sutikimą skirti pareigūnams tarnybinę nuobaudą pažeidžia muitinės institucijų interesus, kliudo įstaigos vadovui užtikrinti nepriekaištingą Lietuvos muitinės veiklą, taip pat užtikrinti ir viešąjį interesą – piliečių teisių ir teisėtų interesų apsaugą.

35. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos panašaus pobūdžio bylose, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Tenkinti atsakovo apeliacinį skundą jame išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Arūnas Dirvonas

Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas