b9245142-94ab-45a8-823e-cb534c8f87f8 · Å iaulių apygardos teismas
Legislator summary
AI generated                                                                             ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS    N U T A R T I S      LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU        2015 m. vasario 10 d.        Šiauliai              Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjas Vaclovas Iždonas teismo posÄdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo administracinio teisÄs pažeidimo bylÄ pagal E. Å . apeliacinį skundÄ dÄl Å iaulių apylinkÄs teismo 2014 m. gruodžio 29 d. nutarties.
Legislator headnote
AI generatedb9245142-94ab-45a8-823e-cb534c8f87f8 · Å iaulių apygardos teismas: Jeigu jis bÅ«tų matÄs greitį nustatantį kelio ženklÄ , neabejotinai bÅ«tų važiavÄs lÄÄiau ir Å¡io ženklo nepažeidÄs. Taigi, apelianto įsitikinimu, esant tokioms aplinkybÄms, darytina iÅ¡vada, kad byloje neįrodyta, jog jis yra kaltas dÄl ATPK 124 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymo.             E. Å . teigimu, aplinkybÄ, kad jis nematÄ ir negalÄjo matyti greitį ribojanÄio kelio ženklo, kurio reikalavimus jis kaltinamas pažeidÄs, patvirtina teismui pateiktos Å¡io kelio ženklo nuotraukos.
Full text
AdministracinÄ byla Nr                                                                                AdministracinÄ byla Nr. ATP-60-116/2015                                                                 Teisminio proceso Nr. 4-70-3-02637-2014-9                                                                          Procesinio sprendimo kategorijos: (S)                                                                            45.4.1.; 79.1.
                                                                             ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS    N U T A R T I S      LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU        2015 m. vasario 10 d.        Šiauliai              Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjas Vaclovas Iždonas teismo posÄdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo administracinio teisÄs pažeidimo bylÄ pagal E. Å . apeliacinį skundÄ dÄl Å iaulių apylinkÄs teismo 2014 m. gruodžio 29 d. nutarties.
Teismas, iÅ¡nagrinÄjÄs administracinio teisÄs pažeidimo bylÄ , n u s t a t Ä:              E. Å . Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro AdministracinÄs veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresniojo specialisto G. G. 2014 m. liepos 9 d. nutarimu nubaustas 230 Lt bauda už tai, kad jis 2014 m. birželio 27 d. 13. 58 val., (duomenys neskelbtini) rajone, kelyje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kilometre, vairuodamas automobilį âVolvo XC90â, valst.
Nr. (duomenys neskelbtini) esant leistinam 70 kilometrų per valandÄ važiavimo greiÄiui, važiavo 94 kilometrų per valandÄ greiÄiu, t. y. virÅ¡ijo greitį 23 kilometrais per valandÄ (įvertinus paklaidÄ ). Tokiais veiksmais E. Å . pažeidÄ KET 133 punkto reikalavimÄ ir padarÄ administracinį teisÄs pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių teisÄs pažeidimų kodekso (toliau â ir ATPK) 124 straipsnio 3 dalyje.              Nesutikdamas su Å¡iuo nutarimu E. Å . jį apskundÄ Å iaulių apylinkÄs teismui.
             Šiaulių apylinkÄs teismas 2014 m. rugsÄjo 8 d. nutartimi E. Å . skundo netenkino, Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro AdministracinÄs veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresniojo specialisto 2014 m. liepos 9 d. nutarimÄ paliko nepakeistÄ .              Šiaulių apygardos teismas, iÅ¡nagrinÄjÄs administracinio teisÄs pažeidimo bylÄ pagal  E. Å . apeliacinį skundÄ dÄl minÄtos apylinkÄs teismo nutarties, 2014 m. lapkriÄio 5 d. nutartimi Å iaulių apylinkÄs teismo 2014 m. rugsÄjo 8 d. nutartį panaikino ir grÄ Å¾ino E. Å . administracinio teisÄs pažeidimo bylÄ iÅ¡ naujo nagrinÄti apylinkÄs teisme.
             Šiaulių apylinkÄs teismas, iÅ¡nagrinÄjÄs E. Å . skundÄ , Å iaulių apylinkÄs teismo 2014 m. gruodžio 29 d. nutartimi jo skundo netenkino, Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro AdministracinÄs veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresniojo specialisto 2014 m. liepos 9 d. nutarimÄ paliko nepakeistÄ .              Apeliaciniu skundu E. Å . praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkÄs teismo 2014 m. gruodžio 29 d. nutartį ir administracinio teisÄs pažeidimo bylÄ jo atžvilgiu nutraukti, taip pat priteisti jam visas jo patirtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas.
             Skunde apeliantas nurodo, kad jis, 2014 m. birželio 27 d. vairuodamas automobilį âVolvo XC90â, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas į PanevÄžį laikÄsi visų Kelių eismo taisyklių reikalavimų. Važiuodamas keliu (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini) km, privažiavÄs kelio ženklÄ (Nr.329), ribojantį greitį iki 70 km/h, esantį prieÅ¡ iÅ¡ankstinÄ krypties rodyklÄ (Nr. 602), informuojanÄiÄ apie sankryÅ¾Ä , kurioje kelias atsiÅ¡akoja į (duomenys neskelbtini), jis sumažino greitį iki leidžiamo ir privažiavo T tipo sankryÅ¾Ä .
Sankryžoje stovÄjo kelios maÅ¡inos ir praleido jo vairuojamÄ automobilį, nes jis važiavo pagrindiniu keliu. Nuo K. pusÄs (kelio Nr. 144) link (duomenys neskelbtini) į deÅ¡inÄ pusÄ sukosi krovininis automobilis. Jam, t. y. E. Å ., važiuojant sankryža (duomenys neskelbtini), jis lÄtai judÄjo į greitÄjimo juostÄ A9 kelyje link PanevÄžio. PravažiavÄs sankryÅ¾Ä (duomenys neskelbtini), jis (E. Å .) padidino greitį iki 90 km/h. PrieÅ¡ais važiuojantys automobiliai Å¡viesų signalais informavo jį apie netoliese stovintį policijos patrulį, taÄiau Å¡ie perspÄjimai nepakeitÄ jo vairavimo bÅ«do, nes jis buvo įsitikinÄs, jog važiuoja Å¡iame kelyje leistinu 90 km/h greiÄiu ir nepažeidžia kelių eismo taisyklių.
Kai jį sustabdÄ policijos pareigÅ«nas, jis nurodÄ greiÄio nevirÅ¡ijÄs, su jam inkriminuojamu administracinÄs teisÄs pažeidimu nesutiko. Kai pareigÅ«nas nurodÄ, kurioje vietoje stovÄjo greitį ribojantis kelio ženklas (Nr. 329), tapo aiÅ¡ku, kad dÄl sankryžoje stovÄjusių kelių automobilių ir krovininio automobilio, kuris sukdamas nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) ir judÄdamas papildoma kraÅ¡tine lÄtÄjimo juosta tarp vairuotojo ir ženklo, šį kelio ženklÄ užstojo, todÄl jis (E. Å .) Å¡io kelio ženklo nematÄ ir negalÄjo jo matyti.
             Apeliantas pažymi, kad siekiant asmenį patraukti administracinÄn atsakomybÄn pagal ATPK 124 straipsnio 3 dalį, turi bÅ«ti įrodytos Å¡ios aplinkybÄs: nustatytas leistinas greitis bei asmens, virÅ¡ijusio nustatytÄ leistinÄ greitį, kaltÄ. Baudžiant asmenį pagal Å¡iÄ normÄ bÅ«tina nustatyti, kad vairuotojas matÄ (ar turÄjo ir galÄjo matyti) greitį ribojantį kelio ženklÄ , taÄiau važiavo didesniu greiÄiu, nei nustatytas leistinas greitis.
Teigia, kad nagrinÄjamu atveju nÄra nustatyta Å¡io pažeidimo sudÄties požymių. Nurodo, kad atsižvelgiant į tai, jog vairuotojas nematÄ specialaus ženklo, ribojanÄio greitį Å¡iame kelio ruože iki 70 km/h, nes šį ženklÄ dÄl netinkamo jo įrengimo jam užstojo kitos transporto priemonÄs, tai nÄra jo (E. Å .) kaltÄs dÄl jam inkriminuojamo administracinio teisÄs pažeidimo. Jis virÅ¡ijo nustatytÄ 70 km/h greitį tik todÄl, kad objektyviai nematÄ ir negalÄjo matyti greitį ribojanÄio kelio ženklo bei sÄ Å¾iningai manÄ, jog leistinas greitis Å¡iame kelio ruože yra 90 km/h.             Skunde pažymima, kad sprendžiant dÄl pareiÅ¡kÄjo kaltÄs, bÅ«tina įvertinti padaryto pažeidimo aplinkybes, paties asmens elgesį iÅ¡kart po sustabdymo.
Apeliantas nurodo, kad jeigu jis administracinį teisÄs pažeidimÄ bÅ«tų darÄs tyÄia, tai pamatÄs įspÄjimus bei siekdamas iÅ¡vengti atsakomybÄs, be abejo bÅ«tų sulÄtinÄs greitį. Sustabdytas jis iÅ¡ karto pasakÄ pareigÅ«nams, jog nematÄ greitį ribojanÄio kelio ženklo, apie tai paraÅ¡Ä Administracinio teisÄs pažeidimo protokole. Mano, kad jis negali bÅ«ti pripažįstamas kaltu pagal ATPK 124 straipsnio 3 dalį, nes nustatytÄ greitį virÅ¡ijo ne dÄl savo kaltÄs (tyÄios ar neatsargumo), o dÄl to, kad buvo tvirtai įsitikinÄs, jog jis važiuoja leistinu greiÄiu.
Jeigu jis bÅ«tų matÄs greitį nustatantį kelio ženklÄ , neabejotinai bÅ«tų važiavÄs lÄÄiau ir Å¡io ženklo nepažeidÄs. Taigi, apelianto įsitikinimu, esant tokioms aplinkybÄms, darytina iÅ¡vada, kad byloje neįrodyta, jog jis yra kaltas dÄl ATPK 124 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymo.             E. Å . teigimu, aplinkybÄ, kad jis nematÄ ir negalÄjo matyti greitį ribojanÄio kelio ženklo, kurio reikalavimus jis kaltinamas pažeidÄs, patvirtina teismui pateiktos Å¡io kelio ženklo nuotraukos.
Teigia, kad kelio ženklas įrengtas pažeidžiant teisÄs aktų reikalavimus.             Skunde atkreipiamas dÄmesys, kad kelio ženklų ir Å¡viesoforų įrengimo tvarkÄ reglamentuoja Lietuvos standartizacijos departamento 1995-12-29 įsakymu Nr. 229 patvirtintas Lietuvos standartas LST 1405:1995 âKelio ženklų ir Å¡viesoforų naudojimasâ, parengtas vadovaujantis Kelio ženklų ir signalų konvencija (Viena, 1968 m.), Europos susitarimu, papildanÄiu Kelio ženklų ir signalų konvencijÄ (Ženeva, 1971 m.) ir Jungtinių tautų Vidaus transporto komiteto 1993 m. patvirtintais Kelio ženklų ir signalų konvencijos keitimais, bei jo pakeitimas LST 1405:1995/1K:2003.
Å iame standarte nurodyti ženklinimo ir Å¡viesoforiniai įrenginiai atitinka Lietuvos Respublikos kelių eismo taisykles ir LST 1335:1994 ir Å¡io standarto keitinį LST 1335/1K (âKelio ženklai. TechninÄs sÄ lygosâ). MinÄti techniniai dokumentai nusako kelio ženklų naudojimo taisykles bei sÄ lygas (kelio ženklų įrengimo vietos, aukÅ¡Äio, atstumų nuo važiuojamosios kelio dalies, kelio ženklų skaiÄių dydžius). Pagal Å¡io standarto 2.1. punktÄ , kelio ženklai ir Å¡viesoforai turi bÅ«ti įrengiami taip ir tokiose vietose, kad jie bÅ«tų gerai matomi eismo dalyviams, kad juos bÅ«tų kuo patogiau prižiÅ«rÄti ir kad bÅ«tų kuo mažesnÄ tikimybÄ juos sugadinti.
Standarto 2.2 punktas nustato, kad ženklai ir Å¡viesoforai turi bÅ«ti įrengiami taip, kad jie bÅ«tų geriausiai matomi tiems arba matomi tik tiems eismo dalyviams, kuriems jie yra skirti. Ženklų ir Å¡viesoforų neturi užstoti jokios kliÅ«tys, taip pat jie neturi užstoti vienas kito arba trukdyti matomumui. PrieÅ¡ darbų pradžiÄ užsakovas ir rangovas, nustatydami kelio ženklo pastatymo vietÄ , turi įvertinti, kaip kelio trasoje kelio ženklas bus matomas vairuotojui.             Apelianto teigimu, iÅ¡ jo darytų nuotraukų matyti, kad kelio ženklas (Nr. 329 âRibotas greitisâ), kurį jis laikomas pažeidusiu, nÄra įrengtas taip, kad bÅ«tų visada gerai matomas ir jo neužstotų jokios kliÅ«tys.
Šį kelio ženklÄ užstoja sankryžoje stovinÄios bei sankryžoje į deÅ¡inÄ link (duomenys neskelbtini) judanÄios transporto priemonÄs (nuotraukos Nr. 5-8). Šį kelio ženklÄ matyti trukdo elektros stulpas (nuotraukos Nr. 1-3), kurio ten neturÄtų bÅ«ti, nes mažiausias atstumas nuo elektros oro linijos iki kelio reglamentuojamas âatramos aukÅ¡tis plius 5 metraiâ. PrastÄ minÄto kelio ženklo matomumÄ lemia ir tai, kad jis įrengtas per toli nuo kelio. Ä®rengiant ženklus Å¡alia kelio, atstumas nuo važiuojamosios dalies kraÅ¡to iki artimesniojo ženklo skydo kraÅ¡to turi bÅ«ti 0,50-2,00 m (ne gyvenvietÄse rekomenduojamas atstumas â 1,00 m).
IÅ¡ nuotraukos Nr. 2 matyti, kad nuo važiuojamosios dalies kraÅ¡to iki artimesniojo ženklo skydo kraÅ¡to yra 3,35 m, ir tai prieÅ¡tarauja galiojanÄioms teisÄs normoms. E. Å . įsitikinimu, nors bylÄ pakartotinai nagrinÄjÄs teismas nurodÄ, kad 1 m atstumas yra tik rekomenduojamas, bet neprivalomas, ir važiuojamosios dalies kraÅ¡tu laikytina vieta, kur baigiasi kelyje A9 esanti greitÄjimo juosta, Å¡ios teismo nustatytos aplinkybÄs nepaÅ¡alina faktinÄs situacijos prieÅ¡taravimo galiojanÄioms teisÄs normoms, nes ženklas yra įrengtas 3,35 m atstumu, kai maksimalus leistinas atstumas yra tik 2 m.
Nurodo, kad taip pat turi bÅ«ti įvertinta ir tai, kad nuo deÅ¡inÄs eismo juostos kraÅ¡to, kuria jis (E. Å .) važiavo, iki artimesniojo ženklo skydo kraÅ¡to yra 7,45 m, t. y. labai didelis atstumas. TodÄl jam, važiavusiam keliu A9 PanevÄžio kryptimi, ir (duomenys neskelbtini) kelių sankryžoje esant kitų transporto priemonių ar joms judant kelio lÄtÄjimo juosta link PanevÄžio, ginÄijamo kelio ženklo pamatyti buvo neįmanoma ir jis jo nematÄ. Nors teismas nurodÄ, kad kelio ženklas buvo pastatytas atsižvelgiant į kelio elementų iÅ¡matavimus, t. y.
į kelkraÅ¡Äio plotį, kuris yra apie 3 m, taÄiau, anot apelianto, toks ženklo įrengimo pritaikymas esamiems kelio elementams nedaro jo teisÄtai įrengtu. Kai dÄl plaÄios važiuojamosios dalies (dvi ir daugiau eismo juostų viena kryptimi), intensyvaus eismo ar dÄl kitų priežasÄių pagrindiniai ženklai nepakankamai gerai matomi arba ne laiku pastebimi tų eismo dalyvių, kuriems jie yra skirti, kelio ženklai turi bÅ«ti dubliuojami kitoje vietoje arba įrengiami virÅ¡ važiuojamosios dalies, o ne bet kaip priderinami prie esamų kelio elementų.
NagrinÄjamu atveju Å¡io kelio ženklo matomumas vairuotojams nÄra užtikrintas.              E. Å . teigimu, teismui pateikta Kelio ženklinimo schema, kurioje pavaizduotas numatomas įrengti ginÄo kelio ženklas, yra primityvi, neatspindi realios faktinÄs situacijos. Schema be mastelio, nenurodoma jokių iÅ¡matavimų, joje pavaizduota (duomenys neskelbtini) kelių sankryža be greitÄjimo juostos. TodÄl, apelianto vertinimu, darytina iÅ¡vada, kad schemoje pavaizduota tik apytikslÄ numatomo įrengti kelio ženklo vieta, o tiksliÄ vietÄ turÄjo parinkti ženklÄ Ä¯rengÄs rangovas VÄ® âÅ iaulių regiono keliaiâ, kad ji neprieÅ¡tarautų teisÄs aktų reikalavimas, atitiktų įstatymų nustatytus atstumus, ženklas bÅ«tų gerai matomas eismo dalyviams, kad jo neužstotų jokios galimos kliÅ«tys.
Pasak E. Å ., visos Å¡ios aplinkybÄs rodo, kad ženklas yra netinkamai įrengtas, jį užstoja kitos sankryžoje stovinÄios bei link PanevÄžio greitÄjimo juosta važiuojanÄios transporto priemonÄs, ir tai lemia jo ribotÄ matomumÄ eismo dalyviams, turintiems pareigÄ Å¡io ženklo laikytis. Nurodo, kad Institucija privalo teisme įrodyti, jog jis (E. Å .) turÄjo realiÄ galimybÄ ir galÄjo pamatyti ginÄo kelio ženklÄ , taÄiau to nepadarÄ dÄl savo neatsargumo.Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad nors bylÄ nagrinÄjÄs Å iaulių apygardos teismas nustatÄ, jog byloje nÄra duomenų, leidžianÄių daryti iÅ¡vadÄ , kad važiuodamas 70 km/h greiÄiu, apeliantas 180 metrų atstumu iki kelio ženklo Nr. 329, jį galÄjo matyti, taÄiau bylÄ pakartotinai nagrinÄjÄs pirmosios instancijos teismas Å¡io trÅ«kumo nepaÅ¡alino.
Teismas rÄmÄsi Kelių policijos biuro atstovo V. M. pateikta lentele, kad važiuojant 70 km/h greiÄiu per 1 sekundÄ nuvažiuojama 19,44 metrų ir tai, anot teismo, liudija, kad E. Å . turÄjo galimybÄ matyti greitį ribojantį kelio ženklÄ . Teismo iÅ¡vados nepagrįstos jokiais matematiniais skaiÄiavimais, prasilenkia su logika. Teismas neįvertino kitų duomenų, bÅ«tinų iÅ¡vadai padaryti. Teismas neiÅ¡tyrÄ kurioje sankryžos vietoje yra 180 m atstumas ir koks matomumas iÅ¡ Å¡ios vietos, taip pat neatsižvelgÄ Ä¯ tai, kad krovininis automobilis, kurio ilgis, anot Institucijos atstovo, gali bÅ«ti 18,75 m, lÄtai judÄdamas kelio greitÄjimo juosta link PanevÄžio, priklausomai nuo greiÄio, per vienÄ sekundÄ nuvažiuoja tik 2,78 - 5,56 metrus.
Vien tam, kad Å¡i transporto priemonÄ visu savo ilgiu pravažiuotų pro tam tikrÄ taÅ¡kÄ , trunka iki 6,74 sekundžių. Pažymi, kad jo (E. Å .) vairuojamas automobilis per tÄ patį laikÄ nuvažiuoja iki 131 m. Atsižvelgiant į tai, kad prieÅ¡ jį važiavo transporto priemonÄ, galimybÄ matyti priekyje esantį kelio ženklÄ jam atsirado tik Å¡iai transporto priemonei nusukus į deÅ¡inÄ. Apelianto manymu, reikia atsižvelgti ir į tai, kad jam važiuojant į priekį, keiÄiasi ženklo matomumo kampas.
Kuo labiau jis artÄja link ženklo, tuo ilgiau ta paÄia kryptimi lÄtai judÄdama didelių gabaritų transporto priemonÄ jį lieka užstojusi, kol abi transporto priemonÄs pravažiuoja pro šį ženklÄ ir vairuotojui jį pamatyti jau nebÄra galimybÄs. Nurodo, kad teismas į Å¡ias aplinkybes neatsižvelgÄ. Taip pat mano, kad Å¡ioje byloje buvo reikalinga specialisto iÅ¡vada, taÄiau nei Institucija, nei teismas tokio tyrimo neiniciavo.Pasak E. Å ., teismas be kita ko skundžiamoje nutartyje neteisingai vertino byloje apklaustų liudytojų parodymus.
Pažymi, kad teisme apklausti liudytojai, policijos patruliai D. J. ir O. B. apskritai neprisiminÄ jokių su jo (E. Å .) automobilio sustabdymu susijusių aplinkybių. Policijos patruliai neprisiminÄ nei jo (E. Å .) paties, nei jo automobilio, nei įvykio dienos, nei paties įvykio. Å ie liudytojai negalÄjo teismui papasakoti jokių konkreÄių 2014 m. birželio 27 d. 13.58 val. buvusių faktinių aplinkybių, todÄl jų parodymai bylai nereikÅ¡mingi ir nesudaro pagrindo sprÄsti ar pareiÅ¡kÄjas galÄjo matyti ginÄo kelio ženklÄ ar ne.
Nors D. J. teisme parodÄ, kad: âVairuotojas virÅ¡ijo greitįâ (tai liudytojui žinoma iÅ¡ jo paties suraÅ¡yto protokolo), kartu nurodÄ: âPats faktas neužstrigo, neatsimenuâ. Ä® klausimÄ ar greitÄjimo juostoje pastebÄjote transporto priemonių, liudytojas atsakÄ: âNeatsimenu ar buvoâ. Taigi teismas neturÄjo teisÄs iÅ¡kraipyti liudytojo parodymų teigdamas, jog liudytojas D. J. įvykio metu didelių automobilių greitÄjimo juostoje nepastebÄjo. Liudytoja O. B., paklausta ar pažįsta pareiÅ¡kÄjÄ , atsakÄ:
âNematytas, neprisimenuâ. Ä® klausimÄ ar greitÄjimo juostoje pastebÄjote transporto priemonių, kurios kliudytų pamatyti ženklÄ atsakÄ: âNeprisimenu ar buvo kas kliudÄâ. Ä® klausimÄ ar didelių gabaritų transporto priemonÄ, važiuojanti greitÄjimo juosta link PanevÄžio, gali užstoti greitį ribojantį kelio ženklÄ , liudytoja atsakÄ âNegalÄÄiau taip pasakyti, nes nÄra to momento. Negalima nustatyti ar matÄsi ženklasâ. E. Å . teigimu, policijos patruliams sankryža ir negalÄjo bÅ«ti matoma iÅ¡ to taÅ¡ko, kuriame jie patruliavo.
Nurodo, kad sankryÅ¾Ä užstojo aukÅ¡ti javai â tai patvirtina jo (E. Å .) darytos nuotraukos. NorÄdami pamatyti sankryÅ¾Ä , policijos pareigÅ«nai turÄjo prieiti prie pat kelio. Nuo jų iki sankryžos buvo apie 1 km atstumas, o ne 500 m, kaip kad teigÄ D. J.. Tai akivaizdu vien iÅ¡ nuotraukoje matomų kelkraÅ¡Äio stulpelių skaiÄiaus, kurie sustatyti 50 m atstumu. Be to, D. J. teisme parodÄ, kad transporto priemonÄ pastebi ir jos greitį fiksuoja 300-200 m atstumu transporto priemonei kylant į kalnelį.
TodÄl, apelianto įsitikinimu, policijos patruliai nematÄ faktinÄs (duomenys neskelbtini) kelių sankryžos situacijos ir teismui pateikÄ tik savo nuomonÄ ir samprotavimus, o tai nelaikytina įrodymais byloje. Be to, E. Å . teigimu, teismas taip pat neteisingai vertino ir liudytojos V. S. parodymus, teigdamas, kad liudytoja nurodÄ, jog spÅ«sÄių nebuvo, sankryžoje matÄ tik vienÄ didelÄ maÅ¡inÄ . Pažymi, kad minÄta liudytoja nurodÄ prieÅ¡ingai: âNu važiavo tų maÅ¡inų tikrai nemažai, prieÅ¡ mus daugâ.
KalbÄdama apie sankryÅ¾Ä liudytoja nurodÄ: âAÅ¡ labai gerai atsimenu tÄ didelÄ maÅ¡inÄ , kitų neatsimenuâ. Å ie liudytojos parodymai atitinka jo (E. Å .) nurodytas aplinkybes. Mano, kad vien tai, jog jis atsiminÄ daugiau įvykio detalių nei liudytoja, nesudaro pagrindo teismui abejoti jo parodymais.E. Å . taipogi pažymi, kad tokių aplinkybių, dÄl kurių jam bÅ«tų reikÄjÄ Å¾enkliai sulÄtinti greitį ar net sustoti, nebuvo. Kelyje nebuvo jokių kliÅ«Äių, visos transporto priemonÄs judÄjo savo juostose.
Be to, tam, kad imtis priemonių (sulÄtinti, sustoti) pamatyti ginÄo kelio ženklÄ , reikia žinoti, jog toks ženklas ten yra įrengtas. Teigia, kad jis to nežinojo. Jis taip pat negalÄjo pamatyti kelio ženklo iÅ¡ didesnio atstumo, nes dar iki privažiuojant judriÄ (duomenys neskelbtini) kelių sankryÅ¾Ä , yra gausu įvairių informacinio pobÅ«džio bei draudžianÄių kelio ženklų, kelio ženklinimo, kelio įrengimų, todÄl vairuotojo galimybÄs stebÄti eismÄ ir jį reguliuojanÄius ženklus, ypaÄ tokioje judrioje kelio vietoje, yra ribotos.
Važiuojant pro judriÄ sankryÅ¾Ä visas vairuotojo dÄmesys yra sutelkiamas bÅ«tent į jÄ , o ne į už jos plytinÄius horizontus. Be to, prieÅ¡ais jį važiavusi transporto priemonÄ trukdÄ stebÄti kelio ženklus iÅ¡ didesnio atstumo. PabrÄžia, kad negalima iÅ¡ asmens reikalauti to, ko jis objektyviai negali padaryti. Kadangi kelio ženklo įrengimo atstumas teisÄs aktais yra reglamentuojamas 1 m, o faktiÅ¡kai jis yra įrengtas 7,45 m atstumu, tai suponuoja iÅ¡vadÄ , kad pažeidžiant teisÄs aktų reglamentuotÄ atstumÄ Ä¯rengto kelio ženklo vairuotojas negali pastebÄti, ypaÄ esant matomumÄ ribojanÄioms kliÅ«tims, intensyviam eismui.
Apeliantas atkreipia dÄmesį, kad asmuo traukiamas administracinÄn atsakomybÄn tik tuomet, kai byloje esanÄių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisÄs pažeidimo sudÄtis. Kaltu dÄl administracinio teisÄs pažeidimo padarymo asmuo gali bÅ«ti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltÄs įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisÄs pažeidimas galÄjo bÅ«ti padarytas, nepakanka iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ padaryti ir skirti administracinÄ nuobaudÄ .
Sprendžiant asmens administracinÄs atsakomybÄs klausimÄ yra bÅ«tina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iÅ¡ jo iÅ¡plaukianÄiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonÄs bei neaiÅ¡kumai, kurie negali bÅ«ti paÅ¡alinti, aiÅ¡kintini traukiamo administracinÄn atsakomybÄn asmens naudai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 14 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. N444-216/2011; 2011 m. vasario 18 d. nutartis Nr. N444-619/2011).
Pažymi, kad byloje nesant pakankamų ir patikimų duomenų, pagrindžianÄių jo (E. Å .) kaltÄ dÄl administracinio teisÄs pažeidimo, numatyto ATPK 124 straipsnio 3 dalyje, padarymo, administracinÄs bylos teisena jo atžvilgiu turi bÅ«ti nutraukta nesant jo veikoje administracinio teisÄs pažeidimo sudÄties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).Atsiliepimu į E. Å . apeliacinį skundÄ Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro AdministracinÄs veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyrius praÅ¡o netenkinti E. Å . skundo ir palikti galioti Å iaulių apylinkÄs teismo 2014 m. gruodžio 29 d. nutartį.
Mano, kad Å iaulių apylinkÄs teismas tinkami iÅ¡nagrinÄjo visas bylos aplinkybes, įvertino byloje esanÄius įrodymus ir priÄmÄ pagrįstÄ bei teisingÄ sprendimÄ . E. Å . apeliacinis skundas netenkinamas. ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisÄs pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinÄjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.
Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybÄs, įrodymų Å¡altinių patikimumas. IÅ¡ ATPK 257 straipsnio seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi â vidiniu įsitikinimu. Kaip teisingai savo skunde pažymÄjo apeliantas, vidinis įsitikinimas â tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinÄjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.             IÅ¡ skundžiamo apylinkÄs teismo nutarimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas, prieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, iÅ¡samiai iÅ¡tyrÄ visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinÄjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone, įvertino byloje esanÄius įrodymus (ATPK 257 straipsnis).
             Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu E. Å . administracinÄ nuobauda paskirta už ATPK 124 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymÄ .              ATPK 124 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinÄ atsakomybÄ vairuotojui, kuris nustatytÄ greitį virÅ¡ijo daugiau kaip 20, bet ne daugiau kaip 30 kilometrų per valandÄ .              ApeliacinÄs instancijos teismas, patikrinÄs bylÄ Ä¯rodymų vertinimo ir teisÄs taikymo aspektu, sprendžia, kad E. Å . kaltÄ dÄl ginÄijamo jam inkriminuoto pažeidimo padarymo įrodyta visiÅ¡kai.             Tiek iÅ¡ E. Å . parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, tiek iÅ¡ jo apeliacinio skundo matyti, kad pastarasis teigia nustatytÄ greitį virÅ¡ijÄs dÄl to, jog negalÄjo matyti ir nematÄ kelio ženklo Nr. 329, nes Å¡is ženklas buvo įrengtas pažeidžiant teisÄs aktų reikalavimus, be to, šį ženklÄ užstojo kitas automobilis.
ApeliacinÄs instancijos teismas, įvertinÄs byloje surinktų duomenų visumÄ , sutikti su minÄtais apelianto teiginiais neturi pagrindo.              Kaip matyti iÅ¡ byloje esanÄio VÄ® Å iaulių regiono keliai raÅ¡to Nr. 5-1129 (7.29), jame nurodyta, kad valstybinÄs reikÅ¡mÄs magistraliniame kelyje Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kilometre (deÅ¡inÄje pusÄje) kelio ženklas Nr. 329 (ribotas greitis 70 kilometrų per valandÄ ) įrengtas 2010 m. spalio 29 d. vadovaujantis Lietuvos standarto âKelio ženklų ir Å¡viesoforų naudojimasâ LST 1405:1995 reikalavimais (62 b. l.).
Å ios aplinkybÄs nepaneigia jokie byloje surinkti duomenys, taip pat ir apelianto pateiktos fotonuotraukos. Be to, kaip teisingai skundžiamoje nutartyje pažymÄjo pirmosios instancijos teismas, âKelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisykliųâ, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 3-83, 24 punkte nurodytas 1 m atstumas nuo važiuojamosios dalies kraÅ¡to iki artimesniojo ženklo skydo kraÅ¡to yra tik rekomenduojamas, o ne privalomas. Taip pat atkreipiamas dÄmesys, kad pirmosios instancijos teismo posÄdyje Kelių policijos biuro atstovas V.
M. paaiÅ¡kino, jog toje vietoje, kur buvo padarytas pažeidimas, yra pavojingas kelio ruožas, todÄl kelio ženklai dÄl greiÄio ribojimo yra keli, jie yra ir prieÅ¡ sankryÅ¾Ä , ir už jos. Kelio ženklas yra matomas nuo lÄtÄjimo juostos, kadangi sunkvežimio ilgis yra apie 18,75 m, atkarpÄ jis pravažiuoja per 4 sekundes, vadinasi, lieka 6 sekundÄs kelio ženklui pamatyti. Kelio ženklas yra pastatytas tinkamai, net ir tuo atveju, jei važiuotų keli sunkvežimiai, vis tiek bus tarpas, pro kurį ženklas matysis (54 b. l.).
Tai, kad (duomenys neskelbtini) kelio kilometre yra greitį ribojantis ženklas, yra ženklo galiojimo pabaiga, už sankryžos ženklas kartojamas, patvirtino ir liudytojas, policijos pareigÅ«nas D. J. (55 b. l.). Pažymima, kad kiekvienas vairuotojas turi bÅ«ti pakankamai atidus ir rÅ«pestingas eismo dalyvis. Akivaizdu, kad tam neprieÅ¡tarauja ir pats E. Å . â teismo posÄdyje jis nurodÄ, kad âreikia sekti ženklus, eismÄ â (55 b. l.).              Apelianto skundo argumento, kad jam kelio ženklÄ užstojo kitas automobilis, t. y. krovininis automobilis, kuris sukosi nuo KÄdainių link PanevÄžio, byloje surinkti duomenys nepatvirtina.
Liudytojas D. J. parodÄ tÄ kart greitÄjimo juostoje didelių automobilių nepastebÄjÄs, nurodÄ manantis, kad vairuotojas kelio ženklÄ turÄjo matyti, vairuotojai kelio ženklus matyti privalo (55 b. l.). IÅ¡ skundžiamo sprendimo matyti, kad teismas teisingai įvertino liudytojų parodymus, todÄl sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas neteisingai vertino byloje apklaustų liudytojų parodymus nÄra pagrindo. ApeliacinÄs instancijos teismo vertinimu, E. Å . kaltÄs padarius ATPK 124 straipsnio 3 dalyje numatytÄ administracinį teisÄs pažeidimÄ nepaneigia ir liudytojos V.
S. parodymai, kad ji taip pat kaip ir E. Å . nematÄ greitį ribojanÄio kelio ženklo. Kaip matyti iÅ¡ Å¡ios liudytojos parodymų, ji yra darbo santykiais susijusi su E. Å ., jam pavaldi, todÄl jos parodymai vertinami kaip siekis padÄti savo darbdaviui iÅ¡vengti administracinÄs atsakomybÄs. Be to, kaip matyti iÅ¡ E. Å . ir V. S. parodymų, E. Å . dar iki sankryžos važiavo ne 70 kilometrų per valandÄ , o 90 kilometrų per valandÄ greiÄiu, t. y. virÅ¡ydamas leistinÄ greitį. Apelianto skundo argumentas, kad policijos pareigÅ«nai iÅ¡ patruliavimo vietos negalÄjo matyti sankryžos, vertinamas kaip deklaratyvus, nes policijos pareigÅ«nas D.
J. nurodÄ, kad nuo greiÄio matavimo vietos iki sankryžos buvo 500 m atstumas, o liudytoja O. B. parodÄ, kad iÅ¡ tos vietos, kur buvo matuojamas greitis, sankryža matosi. IÅ¡ skundžiamo nutarimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinÄjo bylos aplinkybes, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, kurių visiÅ¡kai pakako E. Å . kaltÄs klausimui iÅ¡sprÄsti, ir pagrįstai neskyrÄ užduoties specialistui. Duomenų, kad teismas bÅ«tų pažeidÄs nekaltumo prezumpcijos principÄ , byloje nÄra.
Apibendrinus tai, kas iÅ¡dÄstyta, konstatuojama, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisÄtas ir pagrįstas, todÄl tenkinti apelianto skundÄ ir naikinti skundžiamÄ sprendimÄ apeliaciniame skunde iÅ¡dÄstytais motyvais nÄra teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į priimto procesinio sprendimo rūšį, apelianto praÅ¡ymas priteisti jam jo patirtas bylinÄjimo iÅ¡laidas taip pat netenkinamas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisÄs pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :
Palikti Å iaulių apylinkÄs teismo 2014 m. gruodžio 29 d. nutartį nepakeistÄ ir E. Å . apeliacinio skundo netenkinti.Nutartis įsiteisÄja jos paskelbimo dienÄ ir yra neskundžiama. TeisÄjas                                                                                                Vaclovas Iždonas