Legislator Case Law & Legislation
b9245142-94ab-45a8-823e-cb534c8f87f8 AI generated

b9245142-94ab-45a8-823e-cb534c8f87f8 · Å iaulių apygardos teismas

Case Number b9245142-94ab-45a8-823e-cb534c8f87f8
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

                                                                             ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS    N U T A R T I S      LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU        2015 m. vasario 10 d.        Šiauliai              Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Iždonas teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal E. Å . apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 29 d. nutarties.

Legislator headnote

AI generated

b9245142-94ab-45a8-823e-cb534c8f87f8 · Å iaulių apygardos teismas: Jeigu jis bÅ«tų matęs greitį nustatantį kelio ženklÄ , neabejotinai bÅ«tų važiavęs lėčiau ir Å¡io ženklo nepažeidęs. Taigi, apelianto įsitikinimu, esant tokioms aplinkybėms, darytina iÅ¡vada, kad byloje neįrodyta, jog jis yra kaltas dėl ATPK 124 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymo.             E. Å . teigimu, aplinkybę, kad jis nematė ir negalėjo matyti greitį ribojančio kelio ženklo, kurio reikalavimus jis kaltinamas pažeidęs, patvirtina teismui pateiktos Å¡io kelio ženklo nuotraukos.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr                                                                                Administracinė byla Nr. ATP-60-116/2015                                                                 Teisminio proceso Nr. 4-70-3-02637-2014-9                                                                          Procesinio sprendimo kategorijos: (S)                                                                            45.4.1.; 79.1.

                                                                             ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS    N U T A R T I S      LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU        2015 m. vasario 10 d.        Šiauliai              Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Iždonas teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal E. Å . apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 29 d. nutarties.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylÄ , n u s t a t ė:              E. Å . Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresniojo specialisto G. G. 2014 m. liepos 9 d. nutarimu nubaustas 230 Lt bauda už tai, kad jis 2014 m. birželio 27 d. 13. 58 val., (duomenys neskelbtini) rajone, kelyje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kilometre, vairuodamas automobilį „Volvo XC90“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) esant leistinam 70 kilometrų per valandÄ važiavimo greičiui, važiavo 94 kilometrų per valandÄ greičiu, t. y. virÅ¡ijo greitį 23 kilometrais per valandÄ (įvertinus paklaidÄ ). Tokiais veiksmais E. Å . pažeidė KET 133 punkto reikalavimÄ ir padarė administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124 straipsnio 3 dalyje.              Nesutikdamas su Å¡iuo nutarimu E. Å . jį apskundė Å iaulių apylinkės teismui.

             Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 8 d. nutartimi E. Å . skundo netenkino, Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresniojo specialisto 2014 m. liepos 9 d. nutarimÄ paliko nepakeistÄ .              Šiaulių apygardos teismas, iÅ¡nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal  E. Å . apeliacinį skundÄ dėl minėtos apylinkės teismo nutarties, 2014 m. lapkričio 5 d. nutartimi Å iaulių apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 8 d. nutartį panaikino ir grÄ Å¾ino E. Å . administracinio teisės pažeidimo bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti apylinkės teisme.

             Šiaulių apylinkės teismas, iÅ¡nagrinėjęs E. Å . skundÄ , Å iaulių apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 29 d. nutartimi jo skundo netenkino, Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresniojo specialisto 2014 m. liepos 9 d. nutarimÄ paliko nepakeistÄ .              Apeliaciniu skundu E. Å . praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 29 d. nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylÄ jo atžvilgiu nutraukti, taip pat priteisti jam visas jo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

             Skunde apeliantas nurodo, kad jis, 2014 m. birželio 27 d. vairuodamas automobilį „Volvo XC90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas į Panevėžį laikėsi visų Kelių eismo taisyklių reikalavimų. Važiuodamas keliu (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini) km, privažiavęs kelio ženklÄ (Nr.329), ribojantį greitį iki 70 km/h, esantį prieÅ¡ iÅ¡ankstinę krypties rodyklę (Nr. 602), informuojančiÄ apie sankryÅ¾Ä , kurioje kelias atsiÅ¡akoja į (duomenys neskelbtini), jis sumažino greitį iki leidžiamo ir privažiavo T tipo sankryÅ¾Ä .

Sankryžoje stovėjo kelios maÅ¡inos ir praleido jo vairuojamÄ automobilį, nes jis važiavo pagrindiniu keliu. Nuo K. pusės (kelio Nr. 144) link (duomenys neskelbtini) į deÅ¡inę pusę sukosi krovininis automobilis. Jam, t. y. E. Å ., važiuojant sankryža (duomenys neskelbtini), jis lėtai judėjo į greitėjimo juostÄ A9 kelyje link Panevėžio. Pravažiavęs sankryÅ¾Ä (duomenys neskelbtini), jis (E. Å .) padidino greitį iki 90 km/h. PrieÅ¡ais važiuojantys automobiliai Å¡viesų signalais informavo jį apie netoliese stovintį policijos patrulį, tačiau Å¡ie perspėjimai nepakeitė jo vairavimo bÅ«do, nes jis buvo įsitikinęs, jog važiuoja Å¡iame kelyje leistinu 90 km/h greičiu ir nepažeidžia kelių eismo taisyklių.

Kai jį sustabdė policijos pareigÅ«nas, jis nurodė greičio nevirÅ¡ijęs, su jam inkriminuojamu administracinės teisės pažeidimu nesutiko. Kai pareigÅ«nas nurodė, kurioje vietoje stovėjo greitį ribojantis kelio ženklas (Nr. 329), tapo aiÅ¡ku, kad dėl sankryžoje stovėjusių kelių automobilių ir krovininio automobilio, kuris sukdamas nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) ir judėdamas papildoma kraÅ¡tine lėtėjimo juosta tarp vairuotojo ir ženklo, šį kelio ženklÄ užstojo, todėl jis (E. Å .) Å¡io kelio ženklo nematė ir negalėjo jo matyti.

             Apeliantas pažymi, kad siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124 straipsnio 3 dalį, turi bÅ«ti įrodytos Å¡ios aplinkybės: nustatytas leistinas greitis bei asmens, virÅ¡ijusio nustatytÄ leistinÄ greitį, kaltė. Baudžiant asmenį pagal Å¡iÄ normÄ bÅ«tina nustatyti, kad vairuotojas matė (ar turėjo ir galėjo matyti) greitį ribojantį kelio ženklÄ , tačiau važiavo didesniu greičiu, nei nustatytas leistinas greitis.

Teigia, kad nagrinėjamu atveju nėra nustatyta Å¡io pažeidimo sudėties požymių. Nurodo, kad atsižvelgiant į tai, jog vairuotojas nematė specialaus ženklo, ribojančio greitį Å¡iame kelio ruože iki 70 km/h, nes šį ženklÄ dėl netinkamo jo įrengimo jam užstojo kitos transporto priemonės, tai nėra jo (E. Å .) kaltės dėl jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo. Jis virÅ¡ijo nustatytÄ 70 km/h greitį tik todėl, kad objektyviai nematė ir negalėjo matyti greitį ribojančio kelio ženklo bei sÄ Å¾iningai manė, jog leistinas greitis Å¡iame kelio ruože yra 90 km/h.             Skunde pažymima, kad sprendžiant dėl pareiÅ¡kėjo kaltės, bÅ«tina įvertinti padaryto pažeidimo aplinkybes, paties asmens elgesį iÅ¡kart po sustabdymo.

Apeliantas nurodo, kad jeigu jis administracinį teisės pažeidimÄ bÅ«tų daręs tyčia, tai pamatęs įspėjimus bei siekdamas iÅ¡vengti atsakomybės, be abejo bÅ«tų sulėtinęs greitį. Sustabdytas jis iÅ¡ karto pasakė pareigÅ«nams, jog nematė greitį ribojančio kelio ženklo, apie tai parašė Administracinio teisės pažeidimo protokole. Mano, kad jis negali bÅ«ti pripažįstamas kaltu pagal ATPK 124 straipsnio 3 dalį, nes nustatytÄ greitį virÅ¡ijo ne dėl savo kaltės (tyčios ar neatsargumo), o dėl to, kad buvo tvirtai įsitikinęs, jog jis važiuoja leistinu greičiu.

Jeigu jis bÅ«tų matęs greitį nustatantį kelio ženklÄ , neabejotinai bÅ«tų važiavęs lėčiau ir Å¡io ženklo nepažeidęs. Taigi, apelianto įsitikinimu, esant tokioms aplinkybėms, darytina iÅ¡vada, kad byloje neįrodyta, jog jis yra kaltas dėl ATPK 124 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymo.             E. Å . teigimu, aplinkybę, kad jis nematė ir negalėjo matyti greitį ribojančio kelio ženklo, kurio reikalavimus jis kaltinamas pažeidęs, patvirtina teismui pateiktos Å¡io kelio ženklo nuotraukos.

Teigia, kad kelio ženklas įrengtas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.             Skunde atkreipiamas dėmesys, kad kelio ženklų ir Å¡viesoforų įrengimo tvarkÄ reglamentuoja Lietuvos standartizacijos departamento 1995-12-29 įsakymu Nr. 229 patvirtintas Lietuvos standartas LST 1405:1995 „Kelio ženklų ir Å¡viesoforų naudojimas“, parengtas vadovaujantis Kelio ženklų ir signalų konvencija (Viena, 1968 m.), Europos susitarimu, papildančiu Kelio ženklų ir signalų konvencijÄ (Ženeva, 1971 m.) ir Jungtinių tautų Vidaus transporto komiteto 1993 m. patvirtintais Kelio ženklų ir signalų konvencijos keitimais, bei jo pakeitimas LST 1405:1995/1K:2003.

Å iame standarte nurodyti ženklinimo ir Å¡viesoforiniai įrenginiai atitinka Lietuvos Respublikos kelių eismo taisykles ir LST 1335:1994 ir Å¡io standarto keitinį LST 1335/1K („Kelio ženklai. Techninės sÄ lygos“). Minėti techniniai dokumentai nusako kelio ženklų naudojimo taisykles bei sÄ lygas (kelio ženklų įrengimo vietos, aukščio, atstumų nuo važiuojamosios kelio dalies, kelio ženklų skaičių dydžius). Pagal Å¡io standarto 2.1. punktÄ , kelio ženklai ir Å¡viesoforai turi bÅ«ti įrengiami taip ir tokiose vietose, kad jie bÅ«tų gerai matomi eismo dalyviams, kad juos bÅ«tų kuo patogiau prižiÅ«rėti ir kad bÅ«tų kuo mažesnė tikimybė juos sugadinti.

Standarto 2.2 punktas nustato, kad ženklai ir Å¡viesoforai turi bÅ«ti įrengiami taip, kad jie bÅ«tų geriausiai matomi tiems arba matomi tik tiems eismo dalyviams, kuriems jie yra skirti. Ženklų ir Å¡viesoforų neturi užstoti jokios kliÅ«tys, taip pat jie neturi užstoti vienas kito arba trukdyti matomumui. PrieÅ¡ darbų pradžiÄ užsakovas ir rangovas, nustatydami kelio ženklo pastatymo vietÄ , turi įvertinti, kaip kelio trasoje kelio ženklas bus matomas vairuotojui.             Apelianto teigimu, iÅ¡ jo darytų nuotraukų matyti, kad kelio ženklas (Nr. 329 „Ribotas greitis“), kurį jis laikomas pažeidusiu, nėra įrengtas taip, kad bÅ«tų visada gerai matomas ir jo neužstotų jokios kliÅ«tys.

Šį kelio ženklÄ užstoja sankryžoje stovinčios bei sankryžoje į deÅ¡inę link (duomenys neskelbtini) judančios transporto priemonės (nuotraukos Nr. 5-8). Šį kelio ženklÄ matyti trukdo elektros stulpas (nuotraukos Nr. 1-3), kurio ten neturėtų bÅ«ti, nes mažiausias atstumas nuo elektros oro linijos iki kelio reglamentuojamas „atramos aukÅ¡tis plius 5 metrai“. PrastÄ minėto kelio ženklo matomumÄ lemia ir tai, kad jis įrengtas per toli nuo kelio. Ä®rengiant ženklus Å¡alia kelio, atstumas nuo važiuojamosios dalies kraÅ¡to iki artimesniojo ženklo skydo kraÅ¡to turi bÅ«ti 0,50-2,00 m (ne gyvenvietėse rekomenduojamas atstumas – 1,00 m).

IÅ¡ nuotraukos Nr. 2 matyti, kad nuo važiuojamosios dalies kraÅ¡to iki artimesniojo ženklo skydo kraÅ¡to yra 3,35 m, ir tai prieÅ¡tarauja galiojančioms teisės normoms. E. Å . įsitikinimu, nors bylÄ pakartotinai nagrinėjęs teismas nurodė, kad 1 m atstumas yra tik rekomenduojamas, bet neprivalomas, ir važiuojamosios dalies kraÅ¡tu laikytina vieta, kur baigiasi kelyje A9 esanti greitėjimo juosta, Å¡ios teismo nustatytos aplinkybės nepaÅ¡alina faktinės situacijos prieÅ¡taravimo galiojančioms teisės normoms, nes ženklas yra įrengtas 3,35 m atstumu, kai maksimalus leistinas atstumas yra tik 2 m.

Nurodo, kad taip pat turi būti įvertinta ir tai, kad nuo dešinės eismo juostos krašto, kuria jis (E. Š.) važiavo, iki artimesniojo ženklo skydo krašto yra 7,45 m, t. y. labai didelis atstumas. Todėl jam, važiavusiam keliu A9 Panevėžio kryptimi, ir (duomenys neskelbtini) kelių sankryžoje esant kitų transporto priemonių ar joms judant kelio lėtėjimo juosta link Panevėžio, ginčijamo kelio ženklo pamatyti buvo neįmanoma ir jis jo nematė. Nors teismas nurodė, kad kelio ženklas buvo pastatytas atsižvelgiant į kelio elementų išmatavimus, t. y.

į kelkraščio plotį, kuris yra apie 3 m, tačiau, anot apelianto, toks ženklo įrengimo pritaikymas esamiems kelio elementams nedaro jo teisėtai įrengtu. Kai dėl plačios važiuojamosios dalies (dvi ir daugiau eismo juostų viena kryptimi), intensyvaus eismo ar dėl kitų priežasčių pagrindiniai ženklai nepakankamai gerai matomi arba ne laiku pastebimi tų eismo dalyvių, kuriems jie yra skirti, kelio ženklai turi būti dubliuojami kitoje vietoje arba įrengiami virš važiuojamosios dalies, o ne bet kaip priderinami prie esamų kelio elementų.

Nagrinėjamu atveju Å¡io kelio ženklo matomumas vairuotojams nėra užtikrintas.              E. Å . teigimu, teismui pateikta Kelio ženklinimo schema, kurioje pavaizduotas numatomas įrengti ginčo kelio ženklas, yra primityvi, neatspindi realios faktinės situacijos. Schema be mastelio, nenurodoma jokių iÅ¡matavimų, joje pavaizduota (duomenys neskelbtini) kelių sankryža be greitėjimo juostos. Todėl, apelianto vertinimu, darytina iÅ¡vada, kad schemoje pavaizduota tik apytikslė numatomo įrengti kelio ženklo vieta, o tiksliÄ vietÄ turėjo parinkti ženklÄ Ä¯rengęs rangovas VÄ® „Šiaulių regiono keliai“, kad ji neprieÅ¡tarautų teisės aktų reikalavimas, atitiktų įstatymų nustatytus atstumus, ženklas bÅ«tų gerai matomas eismo dalyviams, kad jo neužstotų jokios galimos kliÅ«tys.

Pasak E. Å ., visos Å¡ios aplinkybės rodo, kad ženklas yra netinkamai įrengtas, jį užstoja kitos sankryžoje stovinčios bei link Panevėžio greitėjimo juosta važiuojančios transporto priemonės, ir tai lemia jo ribotÄ matomumÄ eismo dalyviams, turintiems pareigÄ Å¡io ženklo laikytis. Nurodo, kad Institucija privalo teisme įrodyti, jog jis (E. Å .) turėjo realiÄ galimybę ir galėjo pamatyti ginčo kelio ženklÄ , tačiau to nepadarė dėl savo neatsargumo.Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad nors bylÄ nagrinėjęs Å iaulių apygardos teismas nustatė, jog byloje nėra duomenų, leidžiančių daryti iÅ¡vadÄ , kad važiuodamas 70 km/h greičiu, apeliantas 180 metrų atstumu iki kelio ženklo Nr. 329, jį galėjo matyti, tačiau bylÄ pakartotinai nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas Å¡io trÅ«kumo nepaÅ¡alino.

Teismas rėmėsi Kelių policijos biuro atstovo V. M. pateikta lentele, kad važiuojant 70 km/h greičiu per 1 sekundę nuvažiuojama 19,44 metrų ir tai, anot teismo, liudija, kad E. Å . turėjo galimybę matyti greitį ribojantį kelio ženklÄ . Teismo iÅ¡vados nepagrįstos jokiais matematiniais skaičiavimais, prasilenkia su logika. Teismas neįvertino kitų duomenų, bÅ«tinų iÅ¡vadai padaryti. Teismas neiÅ¡tyrė kurioje sankryžos vietoje yra 180 m atstumas ir koks matomumas iÅ¡ Å¡ios vietos, taip pat neatsižvelgė į tai, kad krovininis automobilis, kurio ilgis, anot Institucijos atstovo, gali bÅ«ti 18,75 m, lėtai judėdamas kelio greitėjimo juosta link Panevėžio, priklausomai nuo greičio, per vienÄ sekundę nuvažiuoja tik 2,78 - 5,56 metrus.

Vien tam, kad Å¡i transporto priemonė visu savo ilgiu pravažiuotų pro tam tikrÄ taÅ¡kÄ , trunka iki 6,74 sekundžių. Pažymi, kad jo (E. Å .) vairuojamas automobilis per tÄ patį laikÄ nuvažiuoja iki 131 m. Atsižvelgiant į tai, kad prieÅ¡ jį važiavo transporto priemonė, galimybė matyti priekyje esantį kelio ženklÄ jam atsirado tik Å¡iai transporto priemonei nusukus į deÅ¡inę. Apelianto manymu, reikia atsižvelgti ir į tai, kad jam važiuojant į priekį, keičiasi ženklo matomumo kampas.

Kuo labiau jis artėja link ženklo, tuo ilgiau ta pačia kryptimi lėtai judėdama didelių gabaritų transporto priemonė jį lieka užstojusi, kol abi transporto priemonės pravažiuoja pro šį ženklÄ ir vairuotojui jį pamatyti jau nebėra galimybės. Nurodo, kad teismas į Å¡ias aplinkybes neatsižvelgė. Taip pat mano, kad Å¡ioje byloje buvo reikalinga specialisto iÅ¡vada, tačiau nei Institucija, nei teismas tokio tyrimo neiniciavo.Pasak E. Å ., teismas be kita ko skundžiamoje nutartyje neteisingai vertino byloje apklaustų liudytojų parodymus.

Pažymi, kad teisme apklausti liudytojai, policijos patruliai D. J. ir O. B. apskritai neprisiminė jokių su jo (E. Å .) automobilio sustabdymu susijusių aplinkybių. Policijos patruliai neprisiminė nei jo (E. Å .) paties, nei jo automobilio, nei įvykio dienos, nei paties įvykio. Å ie liudytojai negalėjo teismui papasakoti jokių konkrečių 2014 m. birželio 27 d. 13.58 val. buvusių faktinių aplinkybių, todėl jų parodymai bylai nereikÅ¡mingi ir nesudaro pagrindo spręsti ar pareiÅ¡kėjas galėjo matyti ginčo kelio ženklÄ ar ne.

Nors D. J. teisme parodė, kad: „Vairuotojas virÅ¡ijo greitį“ (tai liudytojui žinoma iÅ¡ jo paties suraÅ¡yto protokolo), kartu nurodė: „Pats faktas neužstrigo, neatsimenu“. Ä® klausimÄ ar greitėjimo juostoje pastebėjote transporto priemonių, liudytojas atsakė: „Neatsimenu ar buvo“. Taigi teismas neturėjo teisės iÅ¡kraipyti liudytojo parodymų teigdamas, jog liudytojas D. J. įvykio metu didelių automobilių greitėjimo juostoje nepastebėjo. Liudytoja O. B., paklausta ar pažįsta pareiÅ¡kėjÄ , atsakė:

„Nematytas, neprisimenu“. Ä® klausimÄ ar greitėjimo juostoje pastebėjote transporto priemonių, kurios kliudytų pamatyti ženklÄ atsakė: „Neprisimenu ar buvo kas kliudė“. Ä® klausimÄ ar didelių gabaritų transporto priemonė, važiuojanti greitėjimo juosta link Panevėžio, gali užstoti greitį ribojantį kelio ženklÄ , liudytoja atsakė „Negalėčiau taip pasakyti, nes nėra to momento. Negalima nustatyti ar matėsi ženklas“. E. Å . teigimu, policijos patruliams sankryža ir negalėjo bÅ«ti matoma iÅ¡ to taÅ¡ko, kuriame jie patruliavo.

Nurodo, kad sankryÅ¾Ä užstojo aukÅ¡ti javai – tai patvirtina jo (E. Å .) darytos nuotraukos. Norėdami pamatyti sankryÅ¾Ä , policijos pareigÅ«nai turėjo prieiti prie pat kelio. Nuo jų iki sankryžos buvo apie 1 km atstumas, o ne 500 m, kaip kad teigė D. J.. Tai akivaizdu vien iÅ¡ nuotraukoje matomų kelkraščio stulpelių skaičiaus, kurie sustatyti 50 m atstumu. Be to, D. J. teisme parodė, kad transporto priemonę pastebi ir jos greitį fiksuoja 300-200 m atstumu transporto priemonei kylant į kalnelį.

Todėl, apelianto įsitikinimu, policijos patruliai nematė faktinės (duomenys neskelbtini) kelių sankryžos situacijos ir teismui pateikė tik savo nuomonę ir samprotavimus, o tai nelaikytina įrodymais byloje. Be to, E. Å . teigimu, teismas taip pat neteisingai vertino ir liudytojos V. S. parodymus, teigdamas, kad liudytoja nurodė, jog spÅ«sčių nebuvo, sankryžoje matė tik vienÄ didelę maÅ¡inÄ . Pažymi, kad minėta liudytoja nurodė prieÅ¡ingai: „Nu važiavo tų maÅ¡inų tikrai nemažai, prieÅ¡ mus daug“.

Kalbėdama apie sankryÅ¾Ä liudytoja nurodė: „AÅ¡ labai gerai atsimenu tÄ didelę maÅ¡inÄ , kitų neatsimenu“. Å ie liudytojos parodymai atitinka jo (E. Å .) nurodytas aplinkybes. Mano, kad vien tai, jog jis atsiminė daugiau įvykio detalių nei liudytoja, nesudaro pagrindo teismui abejoti jo parodymais.E. Å . taipogi pažymi, kad tokių aplinkybių, dėl kurių jam bÅ«tų reikėję ženkliai sulėtinti greitį ar net sustoti, nebuvo. Kelyje nebuvo jokių kliūčių, visos transporto priemonės judėjo savo juostose.

Be to, tam, kad imtis priemonių (sulėtinti, sustoti) pamatyti ginčo kelio ženklÄ , reikia žinoti, jog toks ženklas ten yra įrengtas. Teigia, kad jis to nežinojo. Jis taip pat negalėjo pamatyti kelio ženklo iÅ¡ didesnio atstumo, nes dar iki privažiuojant judriÄ (duomenys neskelbtini) kelių sankryÅ¾Ä , yra gausu įvairių informacinio pobÅ«džio bei draudžiančių kelio ženklų, kelio ženklinimo, kelio įrengimų, todėl vairuotojo galimybės stebėti eismÄ ir jį reguliuojančius ženklus, ypač tokioje judrioje kelio vietoje, yra ribotos.

Važiuojant pro judriÄ sankryÅ¾Ä visas vairuotojo dėmesys yra sutelkiamas bÅ«tent į jÄ , o ne į už jos plytinčius horizontus. Be to, prieÅ¡ais jį važiavusi transporto priemonė trukdė stebėti kelio ženklus iÅ¡ didesnio atstumo. Pabrėžia, kad negalima iÅ¡ asmens reikalauti to, ko jis objektyviai negali padaryti. Kadangi kelio ženklo įrengimo atstumas teisės aktais yra reglamentuojamas 1 m, o faktiÅ¡kai jis yra įrengtas 7,45 m atstumu, tai suponuoja iÅ¡vadÄ , kad pažeidžiant teisės aktų reglamentuotÄ atstumÄ Ä¯rengto kelio ženklo vairuotojas negali pastebėti, ypač esant matomumÄ ribojančioms kliÅ«tims, intensyviam eismui.

Apeliantas atkreipia dėmesį, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tuomet, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali bÅ«ti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo bÅ«ti padarytas, nepakanka iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ padaryti ir skirti administracinę nuobaudÄ .

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimÄ yra bÅ«tina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iÅ¡ jo iÅ¡plaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiÅ¡kumai, kurie negali bÅ«ti paÅ¡alinti, aiÅ¡kintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-216/2011; 2011 m. vasario 18 d. nutartis Nr. N444-619/2011).

Pažymi, kad byloje nesant pakankamų ir patikimų duomenų, pagrindžiančių jo (E. Å .) kaltę dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124 straipsnio 3 dalyje, padarymo, administracinės bylos teisena jo atžvilgiu turi bÅ«ti nutraukta nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).Atsiliepimu į E. Å . apeliacinį skundÄ Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyrius praÅ¡o netenkinti E. Å . skundo ir palikti galioti Å iaulių apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 29 d. nutartį.

Mano, kad Å iaulių apylinkės teismas tinkami iÅ¡nagrinėjo visas bylos aplinkybes, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstÄ bei teisingÄ sprendimÄ . E. Å . apeliacinis skundas netenkinamas. ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas. IÅ¡ ATPK 257 straipsnio seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Kaip teisingai savo skunde pažymėjo apeliantas, vidinis įsitikinimas – tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.             IÅ¡ skundžiamo apylinkės teismo nutarimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas, prieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis).

             Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu E. Å . administracinė nuobauda paskirta už ATPK 124 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymÄ .              ATPK 124 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė vairuotojui, kuris nustatytÄ greitį virÅ¡ijo daugiau kaip 20, bet ne daugiau kaip 30 kilometrų per valandÄ .              Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylÄ Ä¯rodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sprendžia, kad E. Å . kaltė dėl ginčijamo jam inkriminuoto pažeidimo padarymo įrodyta visiÅ¡kai.             Tiek iÅ¡ E. Å . parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, tiek iÅ¡ jo apeliacinio skundo matyti, kad pastarasis teigia nustatytÄ greitį virÅ¡ijęs dėl to, jog negalėjo matyti ir nematė kelio ženklo Nr. 329, nes Å¡is ženklas buvo įrengtas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, be to, šį ženklÄ užstojo kitas automobilis.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų duomenų visumÄ , sutikti su minėtais apelianto teiginiais neturi pagrindo.              Kaip matyti iÅ¡ byloje esančio VÄ® Å iaulių regiono keliai raÅ¡to Nr. 5-1129 (7.29), jame nurodyta, kad valstybinės reikÅ¡mės magistraliniame kelyje Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kilometre (deÅ¡inėje pusėje) kelio ženklas Nr. 329 (ribotas greitis 70 kilometrų per valandÄ ) įrengtas 2010 m. spalio 29 d. vadovaujantis Lietuvos standarto „Kelio ženklų ir Å¡viesoforų naudojimas“ LST 1405:1995 reikalavimais (62 b. l.).

Šios aplinkybės nepaneigia jokie byloje surinkti duomenys, taip pat ir apelianto pateiktos fotonuotraukos. Be to, kaip teisingai skundžiamoje nutartyje pažymėjo pirmosios instancijos teismas, „Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių“, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 3-83, 24 punkte nurodytas 1 m atstumas nuo važiuojamosios dalies krašto iki artimesniojo ženklo skydo krašto yra tik rekomenduojamas, o ne privalomas. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismo posėdyje Kelių policijos biuro atstovas V.

M. paaiÅ¡kino, jog toje vietoje, kur buvo padarytas pažeidimas, yra pavojingas kelio ruožas, todėl kelio ženklai dėl greičio ribojimo yra keli, jie yra ir prieÅ¡ sankryÅ¾Ä , ir už jos. Kelio ženklas yra matomas nuo lėtėjimo juostos, kadangi sunkvežimio ilgis yra apie 18,75 m, atkarpÄ jis pravažiuoja per 4 sekundes, vadinasi, lieka 6 sekundės kelio ženklui pamatyti. Kelio ženklas yra pastatytas tinkamai, net ir tuo atveju, jei važiuotų keli sunkvežimiai, vis tiek bus tarpas, pro kurį ženklas matysis (54 b. l.).

Tai, kad (duomenys neskelbtini) kelio kilometre yra greitį ribojantis ženklas, yra ženklo galiojimo pabaiga, už sankryžos ženklas kartojamas, patvirtino ir liudytojas, policijos pareigÅ«nas D. J. (55 b. l.). Pažymima, kad kiekvienas vairuotojas turi bÅ«ti pakankamai atidus ir rÅ«pestingas eismo dalyvis. Akivaizdu, kad tam neprieÅ¡tarauja ir pats E. Å . – teismo posėdyje jis nurodė, kad „reikia sekti ženklus, eismÄ â€œ (55 b. l.).              Apelianto skundo argumento, kad jam kelio ženklÄ užstojo kitas automobilis, t. y. krovininis automobilis, kuris sukosi nuo Kėdainių link Panevėžio, byloje surinkti duomenys nepatvirtina.

Liudytojas D. J. parodė tÄ kart greitėjimo juostoje didelių automobilių nepastebėjęs, nurodė manantis, kad vairuotojas kelio ženklÄ turėjo matyti, vairuotojai kelio ženklus matyti privalo (55 b. l.). IÅ¡ skundžiamo sprendimo matyti, kad teismas teisingai įvertino liudytojų parodymus, todėl sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas neteisingai vertino byloje apklaustų liudytojų parodymus nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, E. Å . kaltės padarius ATPK 124 straipsnio 3 dalyje numatytÄ administracinį teisės pažeidimÄ nepaneigia ir liudytojos V.

S. parodymai, kad ji taip pat kaip ir E. Å . nematė greitį ribojančio kelio ženklo. Kaip matyti iÅ¡ Å¡ios liudytojos parodymų, ji yra darbo santykiais susijusi su E. Å ., jam pavaldi, todėl jos parodymai vertinami kaip siekis padėti savo darbdaviui iÅ¡vengti administracinės atsakomybės. Be to, kaip matyti iÅ¡ E. Å . ir V. S. parodymų, E. Å . dar iki sankryžos važiavo ne 70 kilometrų per valandÄ , o 90 kilometrų per valandÄ greičiu, t. y. virÅ¡ydamas leistinÄ greitį. Apelianto skundo argumentas, kad policijos pareigÅ«nai iÅ¡ patruliavimo vietos negalėjo matyti sankryžos, vertinamas kaip deklaratyvus, nes policijos pareigÅ«nas D.

J. nurodė, kad nuo greičio matavimo vietos iki sankryžos buvo 500 m atstumas, o liudytoja O. B. parodė, kad iÅ¡ tos vietos, kur buvo matuojamas greitis, sankryža matosi. IÅ¡ skundžiamo nutarimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo bylos aplinkybes, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, kurių visiÅ¡kai pakako E. Å . kaltės klausimui iÅ¡spręsti, ir pagrįstai neskyrė užduoties specialistui. Duomenų, kad teismas bÅ«tų pažeidęs nekaltumo prezumpcijos principÄ , byloje nėra.

Apibendrinus tai, kas iÅ¡dėstyta, konstatuojama, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkinti apelianto skundÄ ir naikinti skundžiamÄ sprendimÄ apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į priimto procesinio sprendimo rūšį, apelianto praÅ¡ymas priteisti jam jo patirtas bylinėjimo iÅ¡laidas taip pat netenkinamas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Palikti Å iaulių apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 29 d. nutartį nepakeistÄ ir E. Å . apeliacinio skundo netenkinti.Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ ir yra neskundžiama. Teisėjas                                                                                                Vaclovas Iždonas