2018-10-02 Nr. AB-17515-3-61-3-02540-2018-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-676-438/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02540-2018-5

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2018 m. spalio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. N. skundą atsakovui Teisėjų etikos ir drausmės komisijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. N. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Teisėjų etikos ir drausmės komisijos (toliau – ir Komisija) 2018 m. liepos 17 d. rašte Nr. 17P-138-(7.4.8.) išdėstytą administracinį sprendimą; 2) nušalinti A. G. nuo Komisijos pirmininko pareigų; 3) iškelti drausmės bylas J. M. ir A. G. bei įpareigoti Komisiją bylą perduoti Teisėjų garbės teismui.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalimi, 5 straipsnio 1 dalimi, 23 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi ir nurodė, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-369-1062/2018). Administracinės bylos nagrinėjimo dalyku gali būti tik toks reikalavimas, kuriuo siekiama išspręsti administracinį ginčą ir kurio patenkinimas reikštų pažeistų teisių ar interesų apsaugą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-79-556/2018).

Teismas nustatė, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą, be kita ko, prašydamas panaikinti Komisijos 2018 m. liepos 17 d. raštą, kuriuo pareiškėjas informuotas apie Komisijos atsisakymą nagrinėti jo skundą dėl drausmės bylos iškėlimo. Teismas nurodė, kad, vadovaujantis Teisėjų etikos ir drausmės komisijos nuostatų, patvirtintų Teisėjų tarybos 2013 m. vasario 1 d. nutarimu Nr. 13P-9-(7.1.2) (toliau – ir Nuostatai), 2 punktu, Komisija yra teismų savivaldos institucija, konsultuojanti teisėjus etikos klausimais, sprendžianti drausmės bylų teisėjams iškėlimo klausimus. Komisijos tikslas – įgyvendinant teismų savireguliacijos ir savivaldos principą užtikrinti teisėjų drausminės atsakomybės realizavimą (Nuostatų 5 p.), uždaviniai – laiku ir operatyviai šių nuostatų nustatyta tvarka nagrinėti teikimus dėl drausmės bylų iškėlimo teisėjams; kai yra drausminės atsakomybės pagrindo požymiai, kelti drausmės bylas teisėjams; Teisėjų garbės teismo pavedimu organizuoti teisėjo darbo veiklos patikrinimą, surinkti papildomus įrodymus apie drausmės bylai reikšmingas faktines aplinkybes; teikti konsultacijas teisėjų etikos klausimais (Nuostatų 6 p.). Nuostatų 15 punkte nustatyta, kad drausmės bylą teisėjui iškelia Komisija, kai yra drausmės bylos iškėlimo pagrindas. Vadovaujantis Nuostatų 42 punktu, Komisijos priimti sprendimai neskundžiami, o Nuostatų 46 punkte įtvirtinta, kad Komisija atskaitinga Teisėjų tarybai.

Teismo vertinimu, iš aptariamų teisės normų matyti, kad Komisija – tai teismų savivaldos institucija, kuriai nėra priskirtos vykdomosios valdžios funkcijos, todėl Komisija nėra viešojo administravimo subjektas ABTĮ taikymo prasme. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad skundai dėl Komisijos veiksmų nenagrinėtini teisme ABTĮ nustatyta tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-79-556/2018). Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas pareiškėjo skundą dėl Komisijos 2018 m. liepos 17 d. rašto panaikinimo, Komisijos pirmininko nušalinimo ir drausmės bylų iškėlimo atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 6 d. nutartį ir organizuoti pareiškėjo 2018 m. liepos 30 d. skundo nagrinėjimą teisme ABTĮ 22 straipsnyje nustatyta tvarka, kreiptis į specialiąją teisėjų kolegiją.

Pareiškėjas nurodo, kad ABTĮ 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog byla negali būti nutraukta arba skundas (prašymas, pareiškimas) paliekamas nenagrinėtas vien dėl tos priežasties, kad ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui. Šiais atvejais byla perduodama pagal rūšinį teismingumą. Teisėja R. Miliuvienė, kaip ir visi skunde ir jo prieduose nurodyti teisėjai, šias nuostatas ignoravo sąmoningai. Be to, ji dalyvavo (buvo kolegijos pirmininkė) priimant 2005 m. gegužės 30 d. sprendimą, kuriuo atmestas jo skundas dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos vilkinimo vykdyti Žemės reformos įstatymo įpareigojimus. Kadangi 2018 m. liepos 30 d. skundas yra valstybės institucijų vilkinimo grąžinti žemes tąsa, teisėja privalėjo nusišalinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėjas ginčija Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 6 d. nutartį, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismo nutartis priimta remiantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, kuriame numatyta, jog administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.

Pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad administracinių teismų kompetencijai yra priskirta nagrinėti bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. Pagal ABTĮ 23 straipsnio 1 dalį skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Atsižvelgiant į tai, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie daro įtaką konkrečių asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 85 straipsnio 1 dalimi, Teisėjų etikos ir drausmės komisija yra teismų savivaldos institucija, sprendžianti drausmės bylų teisėjams iškėlimo klausimus. Taigi Teisėjų etikos ir drausmės komisijai, kuri yra teismų savivaldos institucija, nėra priskirtos vykdomosios valdžios funkcijos, todėl šioje srityje susiklostančiuose teisiniuose santykiuose Teisėjų etikos ir drausmės komisija ABTĮ taikymo prasme nėra viešojo administravimo subjektas. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad pareiškėjo inicijuotas ginčas dėl Teisėjų etikos ir drausmės komisijos veiksmų negali būti pripažintas ginču dėl teisės viešojo administravimo srityje. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus apygardos administracinis teismas pagrįstai bei teisėtai 2018 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka.

Pareiškėjas atskirajame skunde taip pat prašo, vadovaujantis ABTĮ 22 straipsniu, kreiptis į specialiąją teisėjų kolegiją. Pareiškėjas nurodo, kad ABTĮ 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog byla negali būti nutraukta arba skundas (prašymas, pareiškimas) paliekamas nenagrinėtas vien dėl tos priežasties, kad ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui. Šiais atvejais byla perduodama pagal rūšinį teismingumą.

ABTĮ 22 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog kai administraciniam teismui kyla abejonių, ar byla teisminga bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui, bylos rūšinio teismingumo klausimus rašytinio proceso tvarka išsprendžia speciali teisėjų kolegija, kurią sudaro Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojas ir po vieną šių teismų pirmininkų paskirtą teisėją. Šiuo atveju klausimų dėl bylos rūšinio teismingumo nebuvo kilę, todėl kreiptis į specialiąją teisėjų kolegiją nėra pagrindo.

Dėl pirmosios instancijos teismo teisėjos šališkumo aspekto pažymėtina, jog visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011 ir kt.). Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) jurisprudencijoje suformuluota nuostata, jog vertinant teisėjui, nagrinėjančiam bylą, pareikštą nušalinimą, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo (pvz., 2007 m. vasario 27 d. sprendimas byloje Neštak prieš Slovakiją (pareiškimo Nr. 65559/01); 2009 m. kovo 24 d. sprendimas byloje Poppe prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 32271/04). Sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (žr. 1998 m. gegužės 20 d. sprendimą byloje Gautrin ir kiti prieš Prancūziją (pareiškimų Nr. 21257/93, 21258/93, 21259/93, 21260/93). Lemiamos reikšmės turi tai, ar nuogąstavimas gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (žr. EŽTT 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą byloje Ferrantelli ir Santangelo prieš Italiją (pareiškimo Nr. 19874/92).

Teisėjų kolegija akcentuoja, jog nėra pateikti jokie įrodymai, kad teisėja Rūta Miliuvienė turėjo nusišalinti nuo pareiškėjo skundo atsakovui Teisėjų etikos ir drausmės komisijai priėmimo klausimo sprendimo. Vien tai, kad ši teisėja, kaip teigia pareiškėjas, jau anksčiau yra nagrinėjusi pareiškėjo skundą dėl valstybės institucijų vilkinimo vykdyti Žemės reformos įstatymo įpareigojimus, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog ši teisėja turi asmeninį suinteresuotumą nepriimti pareiškėjo skundo nagrinėti, išankstinį asmeninį nusistatymą prieš pareiškėją ir yra tendencinga, t. y. jog skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį priėmė šališka teisėja (neteisėtos sudėties teismas).

Pareiškėjas pirmosios instancijos teismo išankstinį suinteresuotumą iš esmės grindžia teismo procesine veikla, tačiau teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teismo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3072-520/2018). Taigi, įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių bylą nagrinėjusio teismo suinteresuotumą bylos baigtimi, tendencingumą, išankstinį nusistatymą prieš pareiškėją, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog teismas buvo šališkas.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas pagrįstai bei teisėtai 2018 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Atsižvelgus į konstatuotas aplinkybes, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. N. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Veslava Ruskan

Ramutė Ruškytė