2021-09-15 Nr. AB-18854-3-61-3-00493-2021-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3585-629/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00493-2021-4

Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. C. ir trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Lantransa“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. C. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Lantransa“) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas S. C. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2021 m. vasario 2 d. sprendimą Nr. (15/4-1)31-00018 „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Ukrainos piliečiui S. C.“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

2. Pareiškėjas nesutiko su Departamento vertinimu, kad uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Lantransa“ (toliau – ir Bendrovė), kurioje jis ketino įsidarbinti, faktiškai yra dukterinė Vokietijos įmonė, kuri siekia per Lietuvos Respublikoje įregistruotą įmonę gauti pigesnės darbo jėgos ir tokiu būdu susimažinti savo išlaidas bei pasididinti gaunamas pajamas ir pelną. Atsakovas nepagrįstai konstatavo, kad Bendrovė veikia ne tarptautinio krovinių vežimo srityje, o išimtinai kaip laikinojo įdarbinimo įmonė, todėl laikytina fiktyvia. Atsakovo išvada, kad pareiškėjas dirbs tik pagal laikinojo darbo sutartį, yra nepagrįsta ir padaryta dėl to, kad Bendrovės vadovas neturėjo galimybės žodžiu išsiaiškinti ir paaiškinti vykdomo tyrimo aplinkybių. Paklausimai buvo teikiami formaliai ir, Bendrovės vertinimu, buvo pertekliniai. Pareiškėjas tvirtino, jog tikėtinas laikinojo darbo sutarties sudarymas kitų nustatytų aplinkybių kontekste nereiškia, kad Bendrovė dirba išimtinai kaip laikinojo įdarbinimo įmonė. Paaiškino, jog verslo vystymo pradžioje Bendrovė susidūrė su finansiniais sunkumais, todėl pervežimai buvo vykdomi pasitelkus kitą įmonę ir jos transporto priemones. Atsakovas neatsižvelgė į tai, kad darbo užmokestį darbuotojams, mokesčius valstybei moka būtent Bendrovė. Teiginys, kad tokiu būdu Vokietijos įmonė „Sommer Transporte“ (toliau – ir Vokietijos įmonė) taupo kaštus, susijusius su darbo užmokesčio mokėjimu, tėra prielaida, kuri nepagrįsta faktiniais duomenimis ir prieštarauja įstatyme įtvirtintam draudimui dirbantiesiems pagal laikinojo įdarbinimo darbo sutartį mokėti mažesnį atlyginimą nei dirbantiesiems pagal nuolatinio pobūdžio darbo sutartį. Pareiškėjas nepritarė ir atsakovo pozicijai, kad darbo vieta turi būti Lietuvos Respublikoje, bei pabrėžė, jog jis siekia įsidarbinti tarptautinių pervežimų srityje. Aplinkybė, kad Bendrovė dėl kilusios pandeminės situacijos laikinai neturi nuolatinių pajamų iš tarptautinių pervežimų veiklos, savaime jos nedaro fiktyvia. Pareiškėjas dėl savo darbo užmokesčio 2020 m. spalio–gruodžio mėnesiais paaiškino, jog tuo metu jam buvo suteiktos atostogos, šiuo aspektu atsakovas nesurinko išsamių duomenų.

3. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą.

4. Atsakovo nuomone, pareiškėjas, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą – dirbti Bendrovėje (iš tikrųjų jis dirbtų ne Bendrovėje, o Vokietijos įmonėje), todėl jo prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi pagrįstai netenkintas. Atsakovas buvo paprašęs pareiškėjo / Bendrovės pateikti papildomą informaciją bei dokumentus, patvirtinančius vykdomą tarptautinio krovinių vežimo krovininėmis kelių transporto priemonėmis veiklą, siekdamas ne įvertinti, ar Bendrovė yra fiktyvi, o nustatyti, ar pareiškėjas atitinka įstatymo reikalavimus. Nagrinėjant prašymą nustatyta, kad Bendrovė veikia kaip laikinojo įdarbinimo įmonė. Tokią išvadą patvirtina šie duomenys: 1) tai, jog tarp Bendrovės ir Vokietijos įmonės „Sommer Transporte“ sudaryta laikinojo įdarbinimo sutartis, pagal kurią Bendrovė perduoda darbuotojus Vokietijos įmonei; 2) tai, kad visi Bendrovės darbuotojai dirba Vokietijos įmonei ir kad Bendrovė 2020 metų pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) sąskaitas faktūras išrašė vienintelei Vokietijos įmonei; 3) tai, kad vienintelė Bendrovės transporto priemonė yra išnuomota tai pačiai Vokietijos įmonei; 4) tai, kad Bendrovė yra įtraukta į Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sudarytą laikino įdarbinimo įmonių sąrašą. Pareiškėjas įrodymais nepaneigė minėtos išvados, jog Bendrovė realiai vykdo tik laikinojo įdarbinimo veiklą. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad Bendrovė turi vieną transporto priemonę ir vieną licenciją kroviniams vežti, nesudaro pagrindo vertinti, kad Bendrovė vykdo tarptautinį krovinių vežimą, nes vienintelė Bendrovės turima transporto priemonė yra išnuomota Vokietijos įmonei, nors Bendrovėje įdarbintas 21 tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojas (trečiųjų šalių piliečiai), kurie visi taip pat perduoti dirbti tai pačiai Vokietijos įmonei. Skundo argumentai, kad Bendrovė ketina plėtoti veiklą tarptautinio pervežimo srityje, tačiau dėl pandeminės situacijos šis procesas užtruko, yra deklaratyvūs ir nepaneigia anksčiau minėtų aplinkybių.

5. Atsakovas pažymėjo, kad tiek Bendrovei, tiek pareiškėjui prašymo dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nagrinėjimo metu buvo sudaryta netrukdoma galimybė pateikti paaiškinimus. Be to, atsakovas keturis kartus raštu kreipėsi į pareiškėją / Bendrovę, prašydamas pateikti papildomą informaciją dėl Bendrovės vykdomos veiklos bei tuo pačiu pareiškėjo darbo sąlygų, todėl Bendrovė turėjo suprasti, kokie duomenys yra reikšmingi, keliantys abejonių ir turi būti įvertinti nagrinėjant pareiškėjo prašymą. Atsakovas 2020 m. gruodžio 7 d. pranešimu prašė pareiškėjo / Bendrovės pateikti išsamų paaiškinimą, kaip Bendrovėje organizuojamas tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonėmis vairuotojų darbas, tačiau nepateikė Bendrovė tokių paaiškinimų, tik atsakė, kad darbuotojus perduoda Vokietijos įmonei ir kad visi darbuotojai dirba šioje įmonėje. Skunde nedetalizuota, kokių aplinkybių, anot pareiškėjo, Bendrovė neturėjo galimybės paaiškinti ir / ar kokios reikšmingos aplinkybės nebuvo įvertintos priimant Sprendimą. Atsakovas teigė, kad nei jam, nei teismui nebuvo pateikta jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas buvo įdarbintas ir ketino dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotoju Bendrovėje, o ne kitoje įmonėje. Vien formalus darbo sutarties tarp pareiškėjo ir Bendrovės sudarymas nepatvirtina pareiškėjo įrodinėjamų aplinkybių, juolab, kad pareiškėjas faktiškai nepradėjo dirbti Bendrovėje, o visi kiti Bendrovės įdarbinti asmenys dirba ne Bendrovėje, o Vokietijoje registruotoje įmonėje, ką patvirtino pati Bendrovė.

6. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad pareiškėjui nuo 2020 m. spalio 13 d. buvo suteiktos atostogos, ir akcentavo, kad ši tvirtinama aplinkybė nepatvirtina jo darbo santykių su Bendrove realumo. Pastebėta, jog Bendrovės ir Vokietijos įmonės „Sommer Transporte“ sudarytos Laikinojo įdarbinimo sutarties 4 punkto pirmoje pastraipoje nustatyta sąlyga, kad, jeigu įdarbinami darbuotojai iš užsienio valstybių, Bendrovė užtikrina, kad yra leidimas gyventi ir darbo leidimas. Tai reiškia, kad pareiškėjas nepradėjo dirbti ir jam nebuvo mokamas darbo užmokestis iš esmės dėl to, kad pareiškėjui nebuvo išduotas leidimas laikinai gyventi ir Bendrovė neįvykdė Laikinojo įdarbinimo sutarties sąlygos. Be to, atsakovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis, tvirtino, kad leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje būtent pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti Lietuvos Respublikoje, ir vykdys darbo funkcijas, pagal profesiją, kuri yra įtraukta į Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintą Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis.

7. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Lantransa“ atsiliepime į skundą prašė tenkinti pareiškėjo skundą.

8. Trečiasis suinteresuotas asmuo nesutiko su atsakovo vertinimu, jog Bendrovė yra fiktyvi įmonė. Teigė, kad atsakovas nėra tas subjektas, kuris gali daryti tokias išvadas. Be to, trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, jog jį patikrino Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinis skyrius, gautos išvados bus nedelsiant pateiktos teismui.

II. 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. birželio 8 d. sprendimu atmetė pareiškėjo S. C. skundą.

10. Teismas nustatė, kad UAB „Lantransa“, ketindama įdarbinti pareiškėją dirbti pagal profesiją, kuri įtraukta į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis (tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju), kaip pareiškėjo darbdavys, 2020 m. spalio 8 d. pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. 2020 m. spalio 13 d. prašymas buvo priimtas.

11. Departamentas konstatavo, kad Bendrovė įregistruota 2015 m. spalio 7 d. Bendrovės direktore 2019 m. spalio 3 d. paskirta Vokietijos Federacinės Respublikos pilietė L. S.. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro duomenimis, Bendrovė, 2020 m. balandžio 17 d. teikdama 2019 metų finansinių ataskaitų rinkinį, deklaravo užsiimanti krovininio kelių transporto veikla, tačiau pagal Bendrovės pelno (nuostolio) ataskaitą už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. nustatyta, kad Bendrovė negavo jokių pardavimo pajamų nei 2018, nei 2019 metais. Tai reiškia, kad Bendrovė 2018-2019 metais nevykdė jokios veiklos. Kilus abejonių dėl realios Bendrovės veiklos vykdymo ir siekiant nustatyti, ar Bendrovei nėra taikomas Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto c papunktyje nustatytas reikalavimas, Departamentas pareiškėjo ir Bendrovės paprašė pateikti Bendrovei priklausančių kelių transporto priemonių registracijos pažymėjimų patvirtintas kopijas, o jeigu Bendrovė nuomojasi transporto priemones iš kitų fizinių ar juridinių asmenų – tai patvirtinančias sutartis.

12. Departamentas 2020 m. spalio 16 d. nusiuntė Bendrovei elektroninį laišką su siūlymu pateikti papildomą informaciją.

13. Departamentas 2020 m. spalio 28 d. gavo paaiškinimus iš Bendrovės. Susipažinęs su pateiktais paaiškinimas, Departamentas įpareigojo pareiškėją / bendrovę pateikti papildomus dokumentus, patvirtinančius, kad Bendrovė vykdo krovinių vežimo krovininėmis kelių transporto priemonėmis veiklą.

14. 2020 m. gruodžio 21 d. Departamentui buvo atsiųstos 5 sąskaitos faktūros, kurias Bendrovė išrašė Vokietijos įmonei, bei trumpas paaiškinimas, kad Bendrovė su Vokietijos įmone yra sudariusi laikinojo įdarbinimo sutartį, kurios pagrindu Vokietijos įmonei perduoda darbuotojus, ir kad už darbuotojus atsiskaitoma pagal pateikiamas sąskaitas.

15. 2020 m. gruodžio 22 d. Departamentui buvo atsiųsti Bendrovės išrašomų ir gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registrai. Pagal Bendrovės išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registrą nustatyta, kad Bendrovė nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d. išrašė 15 sąskaitų faktūrų vienintelei Vokietijos įmonei. Tą pačią dieną Departamentui buvo atsiųstas dar vienas laiškas, kuriame dar kartą paaiškinta, kad Bendrovė yra sudariusi laikinojo įdarbinimo sutartį, kurios pagrindu darbuotojai įdarbinti Vokietijos įmonėje, kad vienintelė Bendrovės turima transporto priemonė yra išnuomota tai pačiai Vokietijos įmonei, kad šiai dienai visi darbuotojai dirba būtent „Sommer Transporte“ ir kad Bendrovė yra įtraukta į Valstybinės darbo inspekcijos laikino įdarbinimo įmonių sąrašą. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, atsakovas konstatavo, kad pareiškėjo įdarbinimas Bendrovėje būtų tik formalus, t. y. iš tikrųjų pareiškėjas dirbtų pas kitą darbdavį (Vokietijos įmonėje), o Bendrovė už tai gautų atlygį, t. y. faktiškai pareiškėjas dirbtų pagal laikinojo darbo sutartį.

16. Teismas apžvelgė ginčui aktualų teisinį reglamentavimą. Pažymėjo, jog bylos medžiaga patvirtina, kad tarp UAB „Lantransa“ ir Vokietijos įmonės „Sommer Transporte“ sudaryta laikinojo įdarbinimo sutartis, pagal kurią Bendrovė perduoda darbuotojus Vokietijos įmonei, visi Bendrovės darbuotojai dirba Vokietijos įmonėje ir Bendrovė 2020 metais PVM sąskaitas faktūras išrašė vienintelei Vokietijos įmonei, vienintelė Bendrovei priklausanti transporto priemonė yra išnuomota Vokietijos įmonei „Sommer Transporte“, taip pat svarbu pažymėti, kad Bendrovė yra įtraukta į Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sudarytą laikino įdarbinimo įmonių sąrašą. Iš nurodytų aplinkybių matoma, jog pagrindinė UAB „Lantransa“ veikla yra ne tarptautinis krovinių vežimas, o įdarbinimo veikla. Įdarbinimo veikla neatitinka paslaugų veiklos rūšies, todėl Bendrovėje, laikantis Įstatymo 62 straipsnio 22 dalyje numatytų reikalavimų (dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti), pareiškėjui negalėjo būti suteiktas darbas pagal jo turimą kvalifikaciją (tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju).

17. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas dirbtų ne pas darbdavį, o pas kitą asmenį – laikinojo darbo naudotoją, pastarajam prižiūrint ir vadovaujant. Užsieniečiai atvyksta dirbti į laikinojo įdarbinimo įmonę – Bendrovę, tačiau vėliau jie siunčiami dirbti į Vokietijos įmonę ir tai neatitinka užsieniečiams nustatytos įdarbinimo tvarkos. Atsakovo nustatytos aplinkybės patvirtina, kad Bendrovė neužsiima tarptautine krovinių vežimo veikla, o veikia kaip laikinojo įdarbinimo įmonė, pareiškėjas neatitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytų sąlygų leidimui laikinai gyventi gauti, t. y. pareiškėjas atvyko dirbti į Bendrovę tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, tačiau Bendrovei priklausanti vienintelė transporto priemonė yra išnuomota Vokietijos įmonei ir visi tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojai, įdarbinti Bendrovėje, dirba būtent Vokietijos įmonėje.

18. Teismas atkreipė dėmesį į trečiojo suinteresuoto asmens pateiktą Valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2021 m. gegužės 25 d. Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo protokolą juridiniam asmeniui, kuriame konstatuota, jog nors su Bendrovėje įdarbintais trečiųjų šalių piliečiais sudarytos neterminuotos darbo sutartys, tačiau jų atliekamo laikinojo darbo pobūdis atitinka laikinojo įdarbinimo sutarties požymius, o toks veiklos modelis atitinka laikinojo darbo pobūdį, kuris yra draudžiamas Įstatymo 62 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 4 punkte. Atsižvelgdamas į tai, teismas laikė, jog argumentas, kad su darbuotojais sudarytos neterminuotos darbo sutartys, nėra reikšmingas sprendžiant dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Byloje esančių įrodymų visuma vienareikšmiškai patvirtina, kad Bendrovės veikla yra įdarbinimo veikla. Bendrovė Sprendimo priėmimo metu neužsiėmė tarptautinio pervežimo veikla, todėl pareiškėjas negalėjo dirbti tarptautinių krovinių pervežimo vairuotoju Bendrovėje.

19. Teismo vertinimu, atsakovas pagrįstai konstatavo, jog Bendrovė neužsiima tarptautinio krovinių vežimo veikla, o veikia kaip laikinojo įdarbinimo įmonė. Taigi, atsakovas pagrįstai nusprendė, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytų sąlygų leidimui laikinai gyventi gauti, nes pareiškėjas neatvyksta dirbti į bendrovę, kurios veikla priskiriama paslaugų sektoriui, tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. Sprendimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis, įrodymais, buvo atsižvelgta į Bendrovės direktorės paaiškinimus, pateiktus duomenis, vadovautasi galiojančiomis teisės normomis, taikomos priemonės motyvuotos, ginčijamame administraciniame akte išdėstytos faktinės aplinkybės, duomenys, įrodymai, pateikti motyvai. Teismas padarė išvadą, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jį panaikinti ir įpareigoti atsakovą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

III. 20. Pareiškėjas S. C. ir trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Lantransa“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 8 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

21. Pareiškėjas mano, kad teismas jo atžvilgiu turėjo išankstinį nusistatymą ir buvo šališkas. Jis atkreipia dėmesį į tai, kad teismo sprendimą sudaro 8 lapai, tačiau jis buvo priimtas ir išsiųstas praėjus mažiau nei valandai nuo paskirto bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka laiko. Šios aplinkybės įrodo, kad teismas dar iki bylos nagrinėjimo buvo surašęs sprendimą. Tai pažeidė teisingumo principą ir kitus reikalavimus, be kita ko, betarpiškai ištirti įrodymus.

22. Pareiškėjas pažymi, kad teismo posėdžio dieną buvo pateikti papildomi įrodymai – Valstybinės darbo inspekcijos protokolas, kuriame nurodyta pažeidimo trukmė – iki 2021 m. sausio 11 d. Vėliau Bendrovė nevykdė laikinojo įdarbinimo funkcijų, 2021 m. gegužės 26 d. ji išbraukta iš laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašo. Kadangi teismas sprendimą buvo surašęs iki teismo posėdžio dienos, šie įrodymai nebuvo įvertinti.

23. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą.

24. Atsakovas iš esmės pakartoja atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus, sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu. Atsakovas, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus, pažymi, kad teisės aktai nedraudžia teismui negalutinį teismo sprendimo projektą (sprendimo tekstą) ar jo dalį surašyti iki teismo posėdžio pradžios, tai tik užtikrina teisminio proceso operatyvumą. Šiuo atveju byla buvo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, o proceso šalių pozicija dėl ginčo esmės buvo išsamiai išdėstyta procesiniuose dokumentuose, pagrįsta pridėtais rašytiniais įrodymais, todėl teismas su bylos medžiaga susipažinti ir ją visapusiškai įvertinti galėjo iki teismo posėdžio pradžios. Atsakovo vertinimu, teismo sprendimas yra detalus, motyvuotas, aiškus, jame atsakyta įvisus pareiškėjo pareikštus reikalavimus, išsiaiškintos visos bylai teisingai išnagrinėti reikšmingos aplinkybės ir kt., pareiškėjas to neneigia. Be to, teismas pasisakė dėl apeliaciniame skunde akcentuoto Valstybinės darbo inspekcijos 2021 m. gegužės 25 d. protokolo, todėl pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad teismas neįvertino šio dokumento. Dėl pastarojo Valstybinės darbo inspekcijos protokolo atsakovas pastebi, jog Bendrovė iš laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašo buvo išbraukta pagal jos pačios prašymą, todėl šis dokumentas nepatvirtina, jog Bendrovė faktiškai nebevykdo laikinojo įdarbinimo veiklos, ir nepaneigia Sprendime padarytų išvadų dėl jos veiklos.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 25. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2021 m. vasario 2 d. sprendimo Nr. (15/4-1)31-00018 „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Ukrainos piliečiui S. C.“ teisėtumo ir pagrįstumo bei reikalavimo įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjo prašymą iš naujo.

26. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

27. Teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, jog suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Dėl to ABTĮ 134 straipsnyje yra nurodyti reikalavimai apeliaciniam skundui, kurių būtina laikytis kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą. ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, o ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas. Taigi, pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą apskundusiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog jis nesutinka su priimtu sprendimu, tačiau būtina aiškiai nurodyti ginčijamus klausimus, įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies nepagrįstumas ir neteisėtumas. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia teismo šališkumu, teisingumo, tyrimo bei betarpiškumo principų pažeidimu, nes teismo posėdžio dieną buvo pateiktas naujas rašytinis įrodymas, kuris buvo neištirtas. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendimą sudaro 8 lapai, tačiau jis buvo priimtas ir išsiųstas praėjus mažiau nei valandai nuo paskirto bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka laiko, kas patvirtina, jog teismas buvo šališkas, nes bylą jau buvo išnagrinėjęs anksčiau.

28. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo nurodomas neištirtas rašytinis įrodymas (UAB „Lantransa“ pateiktas į bylą Valstybinės darbo inspekcijos 2021 m. gegužės 25 d. Užimtumo įstatymo pažeidimo protokolas juridiniam asmeniui) buvo įvertintas pirmosios instancijos teismo, todėl nėra pagrindo prieiti prie išvados, kad buvo pažeistos įrodymų tyrimo taisyklės.

29. Dėl apeliacinio skundo teiginių apie pirmosios instancijos teismo šališkumą akcentuotina, kad teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas. Asmeninis (subjektyvusis) nešališkumas yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų. Dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų pabrėžta, kad teismas turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią abejonę. Vertinant objektyviuosius aspektus turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie vis dėlto kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Nuo to priklauso pasitikėjimas, kurį demokratinėje visuomenėje teismai turi įkvėpti žmonėms ir visų pirma bylos šalims (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. balandžio 4 d. sprendimą Academy Trading Ltd ir kt. prieš Graikiją (pareiškimo Nr. 30342/96). Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama, ar aptariamo ryšio pobūdis ir laipsnis yra toks, kad rodytų teismo nešališkumo stoką. Sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui. Bet kuris teisėjas, dėl kurio nešališkumo stokos esama teisėtos priežasties nuogąstauti, privalo nusišalinti (žr., pvz., 1989 m. gegužės 24 d. sprendimą byloje Hauschildt prieš Daniją (pareiškimo Nr. 10486/83); 1996 m. birželio 10 d. sprendimą byloje Pullar prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 22399/93); 2000 m. birželio 22 d. sprendimą byloje Coëme ir kt. prieš Belgiją (pareiškimo Nr. 32492/96).

30. Pareiškėjas savo abejones dėl pirmosios instancijos teismo nešališkumo sieja su subjektyviu įsitikinimu, kad aplinkybė, jog teismas ginčijamą sprendimą surašė ir proceso šalims išsiuntė praėjus 50 minučių nuo posėdžio pradžios, patvirtina, kad byla jau buvo išnagrinėta anksčiau, pažeidžiant teisingumo principus.

31. Vadovaujantis ABTĮ 84 straipsnio 3 dalimi, teismo sprendimas surašomas ir viešai paskelbiamas paprastai tą pačią dieną po bylos išnagrinėjimo, todėl pirmosios instancijos teismo ginčijamo sprendimo priėmimas ir paskelbimas netrukus po administracinės bylos išnagrinėjimo 2021 m. birželio 8 d. vykusiame teismo posėdyje, visiškai atitinka ABTĮ reikalavimus. Be to, priešingai nei teigia pareiškėjas, teisės aktai nedraudžia teismui negalutinio teismo sprendimo projekto (sprendimo teksto) ar jo dalies surašyti iki paskirto teismo posėdžio pradžios, kas tik užtikrina teisminio proceso operatyvumo principą. Pažymėtina, jog šiuo atveju bylos nagrinėjimas teismo posėdyje buvo paskirtas rašytinio proceso tvarka, o proceso šalių pozicija dėl ginčo esmės buvo išsamiai išdėstyta anksčiau pateiktuose procesiniuose dokumentuose (skunde bei atsiliepime į skundą) ir kartu su jais pridėtuose rašytiniuose įrodymuose, todėl teismas su bylos medžiaga galėjo susipažinti ir ją visapusiškai įvertinti iki teismo posėdžio pradžios. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas pareiškėjo skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai taikė bei aiškino teisės aktų nuostatas ir padarė pagrįstas išvadas, kad pareiškėjo skundžiamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, ko pareiškėjas iš esmės neneigia, todėl jo argumentai, kad teismas sprendimo tekstą ar jo dalį galbūt surašė iki paskirto teismo posėdžio, nesudaro pagrindo vertinti, kad ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ar neteisėtas.

32. Apibendrindama nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmetęs pareiškėjo skundą, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Pirmosios instancijos teismas nustatė visas ginčui išspręsti reikšmingas aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė materialiosios bei proceso teisės normas. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti ar keisti. Todėl teisėjų kolegija, iš esmės pritardama teismo padarytoms išvadoms, sprendime išdėstytų motyvų nekartoja iš naujo, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą, o apeliacinį skundą atmeta (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo S. C. ir trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Lantransa“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė

Veslava Ruskan