Legislator Case Law & Legislation
b92028ed-0793-4049-907a-0ddd69e87f7e AI generated

b92028ed-0793-4049-907a-0ddd69e87f7e · Regionų administracinis teismas

Case Number b92028ed-0793-4049-907a-0ddd69e87f7e
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Z., atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, atstovui,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R. Z. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas R. Z. skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, priteisti 21 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ (b. l. 2-6).PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad jis Alytaus pataisos namuose (toliau – ir Alytaus PN) laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 13 d. iki 2017 m. lapkričio 13 d. atliko bausmę teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis.

Legislator headnote

AI generated

b92028ed-0793-4049-907a-0ddd69e87f7e · Regionų administracinis teismas: teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

S P R E N D I M A S                                                                                   Administracinė byla Nr. I-1472-505/2018                                                                                   Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02519-2017-1                                                                                   Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; (S)                                                                                    51.4;55.1.1 REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. balandžio 9 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Daina Kukalienė, sekretoriaujant Oksanai Berezovskei, nedalyvaujant pareiškėjui R.

Z., atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, atstovui,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R. Z. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas R. Z. skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, priteisti 21 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ (b. l. 2-6).PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad jis Alytaus pataisos namuose (toliau – ir Alytaus PN) laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 13 d. iki 2017 m. lapkričio 13 d. atliko bausmę teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis.

Akcentavo, jog gyvenamasis plotas buvo labai mažas, jį dar labiau mažino buvę baldai, gyvenamojoje patalpoje nebuvo ventiliacijos, nebuvo užtikrinta tinkama temperatÅ«ra patalpoje bei apÅ¡vietimas. Teigė, jog pastatas, kuriame pareiÅ¡kėjas atliko bausmę, labai senas, neremontuotas, jo konstrukcijose yra asbesto, kurio dulkės, patekusios į plaučius, sukelia vėžį. Gyvenamojoje patalpoje, kurioje buvo apgyvendintas pareiÅ¡kėjas, nuolat knibždėjo pelės ir tarakonai, sektoriaus ribose sklido aitrÅ«s, specifinį kvapÄ turintys dÅ«mai, nes buvo deginamos plastmasės atliekos, kurie prasiskverbdavo į gyvenamÄ jÄ patalpÄ .

PareiÅ¡kėjas nurodė, jog buvo kartu laikomas su pavojingais recidyvistais, žmogžudžiais, asmenimis, teistais už labai sunkius nusikaltimus, tuo buvo pažeistos Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 straipsnio 3 dalies nuostatos. Minėjo, kad tualeto patalpa buvo be pertvarų, tuo buvo pažeistas pareiÅ¡kėjo privatumas. Dėl tokių kalinimo sÄ lygų pareiÅ¡kėjas patyrė didelių nepatogumų, neigiamų iÅ¡gyvenimų, diskomfortÄ , psichologinį sukrėtimÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, emocinę depresijÄ , jautė fobijÄ aplinkai, buvo pažemintas žmogiÅ¡kas orumas.

Prašė skundÄ tenkinti.Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus pataisos namų, atsiliepime su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko (b. l. 10-14). PareiÅ¡kėjui ginčo laikotarpiu buvo užtikrinta teisės aktuose numatyta minimali gyvenamojo ploto norma. Be to, reikÅ¡minga aplinkybė yra ta, kad pareiÅ¡kėjas bausmę atliko pataisos namuose, t. y. įstaigoje, kuri nėra kalėjimas ar kamerų tipo pataisos įstaiga. Pabrėžė, kad Alytaus pataisos namuose visos nuteistųjų gyvenamosios patalpos yra ne kamerų tipo, o bendrabučių tipo, kur nuteistieji dienotvarkėje nustatytu laiku gali patys, nelydimi pareigÅ«no, laisvai judėti įstaigos teritorijoje, t. y. gali vaikščioti tiek patalpose, tiek lauke, gyvena miegamuosiuose, kurie nerakinami, gali sportuoti pataisos namų teritorijoje įrengtose krepÅ¡inio (viena su medine, kita - su asfalto danga), futbolo (viena su natÅ«ralia, kita - su dirbtine danga), tinklinio, pliažo tinklinio aikÅ¡telėse.

Be to, įrengti sportiniai svarmenų kilnojimo įrenginiai lauke ir pastatų viduje, nuteistieji gali dirbti Å«kio brigadoje (87 etatai, pareiÅ¡kėjas praÅ¡ymo dėl priėmimo į darbÄ nebuvo pateikęs), dvasiÅ¡kai tobulėti ir lankytis nuteistųjų koplyčioje, Sveikatos priežiÅ«ros tarnyboje (dėl ligos) ar užsiimti kita pataisos namuose leistina, prasminga veikla. Be viso to, nuteistųjų užimtumas vykdomas įtraukiant juos į įvairias socialinės reabilitacijos programas, kurių pataisos namuose yra trylika.

Taigi, tik nuo nuteistojo noro, teisingo prasmingos veiklos susiplanavimo, priklauso ar jis dienas leidžia tÅ«nodamas miegamojoje patalpoje, ar užsiima naudinga sau, konstruktyvia, prasminga veikla.PareiÅ¡kėjas teigia, kad baldai ir tualetai esantys kamerose užima vietÄ ir taip nuteistiesiems tenka mažiau gyvenamojo ploto. Alytaus pataisos namai su Å¡iais pareiÅ¡kėjo argumentais nesutinka, nes Å¡iuo metu galiojantys teisės aktai nereglamentuoja gyvenamojo ploto pataisos įstaigose skaičiavimo su baldais ar be jų.

Jeigu pareiÅ¡kėjo netenkino gyvenimo sÄ lygos paskirtoje kameroje ar bÅ«ryje, jis, vadovaudamasis Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsniu, galėjo per 1 mėnesį apskųsti pareigÅ«nų veiksmus ar sprendimus (pavyzdžiui, Nuteistųjų skirstymo komisijos sprendimÄ perkelti jį į kitÄ kamerÄ ), arba kreiptis į administracijÄ dėl netinkamų laikymo sÄ lygų, tačiau Å¡ia savo teise nei karto nepasinaudojo.Pažymėjo, jog pareiÅ¡kėjas į Alytaus visuomenės sveikatos centrÄ dėl netinkamų gyvenimo sÄ lygų nesikreipė.

Alytaus visuomenės sveikatos centras 2016 m. gruodžio 9 d. atliko visų Alytaus PN patalpų patikrinimus, higienos normų reikalavimų pažeidimų nenustatyta. 6 būrio sanitariniai mazgai įrengti vadovaujantis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėmis. Tualetų durelės yra 1,5 metrų aukščio nuo žemės.Alytaus PN bendrabučių, kuriuose gyveno pareiškėjas, stogai padengti rulonine stogo danga. Asbestiniu stogu dengtų bendrabučių (gyvenamųjų pastatų), Alytaus PN nėra.

Asbestas pataisos namų pastatų konstrukcijose ar Å¡iluminėse trasose, elektros instaliacijoje nebuvo naudojamas. Pabrėžė, jog asbesto dulkės atsiranda tik fiziÅ¡kai ardant, remontuojant Å¡iferio plokÅ¡tėmis dengtÄ stogÄ . Bendrabučių ir uždarosios zonos kamerų pastatų stogo ginčo laikotarpiu darbai nebuvo atliekami.Jokios kenksmingos medžiagos pataisos namuose nėra deginamos, pareiÅ¡kėjas remiasi abstrakčiais teiginiais.PareiÅ¡kėjas siekia žalos atlyginimo, todėl privalo visas aplinkybes tinkamai įrodyti.

PareiÅ¡kėjas savo skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryÅ¡io tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius Å¡ių bÅ«tinų civilinės atsakomybės sÄ lygų visumos, nėra pagrindo kalbėti apie žalos atlyginimÄ . PareiÅ¡kėjas skunde teismui nenurodo, kuo grindžiamas pateiktos žalos dydis ir kaip yra konkrečiai paskaičiuotas. Prašė skundÄ atmesti.

Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ to, kad jam atliekant bausmę Alytaus PN nebuvo tinkamai užtikrinta jo teisė į bausmės atlikimÄ tinkamomis sÄ lygomis. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, jog gyvenamosiose patalpose trÅ«ko gyvenamojo ploto normos.Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ . Todėl, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, kad atsakovas arba jo pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos neturtinės žalos atsiradimÄ .

Pažymėtina, kad sprendžiant institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo klausimÄ kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios institucijos veiklÄ reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė.Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-11-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-1001/2007;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, bÅ«tina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmÄ , dvasiÅ¡kai iÅ¡gyveno, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2007).Kadangi neturtinė žala kildinama iÅ¡ netinkamų pareiÅ¡kėjo laikymo Alytaus PN sÄ lygų, nagrinėjamoje byloje aktualus Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau ir Konvencija) 3straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pagal jo praktikÄ tik pasiekęs minimalų žiaurumo laipsnį netinkamas elgesys patenka į Konvencijos 3 straipsnio veikimo sferÄ .

Å io minimalaus žiaurumo laipsnio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, pvz., elgesio trukmės, jo pasekmių fizinei bei dvasinei bÅ«klei ir – tam tikrais atvejais – nuo nukentėjusiojo lyties, amžiaus bei sveikatos bÅ«klės. Be to, vertindamas, ar elgesys yra „žeminantis orumÄ â€œ 3straipsnio prasme, Europos Žmogaus Teisių Teismas atsižvelgia į tai, ar juo siekiama pažeminti ir sumenkinti tam tikrÄ asmenį ir ar pasekmių prasme jis nepalankiai paveikė jo ar jos asmenybę su3straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr.

Europos Žmogaus Teisių Teismo 2001-04-21 sprendimÄ P. prieÅ¡ GraikijÄ pareiÅ¡kimo Nr. 28524/95).Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiÅ¡kęs reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ , kilusiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, pareiÅ¡kėjas yra saistomas pareigos nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-81/2014). Teismas, iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjęs ir įvertinęs pareiÅ¡kėjo nurodomas reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, patikrina laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigÅ«nų veiksmų teisėtumÄ (žr., pvz., LVAT 2013-12-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2072/2013).Netinkamas laikymo sÄ lygas pareiÅ¡kėjas grindžia ploto trÅ«kumu gyvenamosiose patalpose.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 111.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui, o 111.2. punkte numatyta, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 3,6 kv. m vienam žmogui. Teismas taip pat pažymi, kad Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės nenumato, jog į Å¡ių taisyklių 111.1 ir 111.2. punkte įtvirtintÄ minimaliÄ pataisos įstaigų patalpose vienam asmeniui turinčiÄ tekti gyvenamųjų patalpų ploto normÄ neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas (žr. pvz., LVAT 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1731/2014).

Kadangi teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotÄ , darytina iÅ¡vada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotÄ , visas patalpos plotas dalijamas iÅ¡ kameroje laikomų asmenų skaičiaus. Objektyvių duomenų apie konkrečiu pareiÅ¡kėjo buvimo tam tikroje gyvenamojoje patalpoje metu joje buvusį nuteistųjų skaičių nėra pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas skaičiuotinas konkrečios gyvenamosios patalpos, kurioje gyveno pareiÅ¡kėjas, gyvenamÄ jį plotÄ padalinant iÅ¡ miegamųjų vietų skaičiaus.IÅ¡ byloje pateiktų duomenų (b. l. 10, 16, 18) matyti, kad pareiÅ¡kėjas nuo 2017 m. sausio 13 d. iki 2017 m. sausio 31 d. buvo paskirtas į 15 bÅ«rį 5 miegamÄ jį, kurio plotas 33,74 kv. m, įrengtos 9 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 3,74 kv. m.

PareiÅ¡kėjas nuo 2017 m. sausio 31 d. iki 2017 m. kovo 28 d. buvo paskirtas į 15 bÅ«rį, 4 miegamÄ jį, kurio plotas yra 34,35 kv. m, jame įrengtos 9 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 3,81 kv. m (b. l. 10, 16, 18). PareiÅ¡kėjas nuo 2017 m. kovo 28 d. iki 2017 m. kovo 30 d. buvo paskirtas į 6 bÅ«rį, 1 miegamÄ jį, kurio plotas yra 30,28 kv. m, jame įrengtos 9 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 3,36 kv. m (b. l. 11, 16, 17).PareiÅ¡kėjas nuo 2017 m. kovo 30 d. iki 2017 m. lapkričio 13 d. buvo paskirtas į 6 bÅ«rį, 3 miegamÄ jį, kurio plotas yra 28,16 kv. m, jame įrengtos 9 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 3,12 kv. m (b. l. 11, 16, 17).Minėti duomenys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjo teisė į 3,1 kv. m plotÄ ginčo laikotarpiu buvo užtikrinta, todėl pareiÅ¡kėjo argumentas dėl jam tekusio per mažo gyvenamojo ploto, atmestinas, kaip nepagrįstas.Taip pat pažymėtina, jog nei iki 2010 m. balandžio 30 d. galiojusi Higienos norma, nei po to įsigaliojusios Taisyklės nenumatė, kad į Å¡iuose teisės aktuose įtvirtintÄ minimaliÄ pataisos įstaigų patalpose vienam asmeniui turinčiÄ tekti gyvenamųjų patalpų ploto normÄ neįskaičiuojamas gyvenamosiose patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas (žr. pvz., LVAT 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014).

Tačiau pridurtina, jog į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams, atsižvelgiama tada, kai nustatomas teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimas ir sprendžiama dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotÄ (žr., pvz., LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013 ir kt.).PareiÅ¡kėjas teigė, jog gyvenamojoje patalpoje nebuvo ventiliacijos, nebuvo užtikrinta tinkama temperatÅ«ra patalpoje bei apÅ¡vietimas, knibždėjo pelės ir tarakonai, sektoriaus ribose sklido aitrÅ«s, specifinį kvapÄ turintys dÅ«mai, nes buvo deginamos plastmasės atliekos, kurie prasiskverbdavo į gyvenamÄ jÄ patalpÄ .PareiÅ¡kėjas į bylÄ nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo argumentus dėl Alytaus PN patalpų, kuriose jis buvo apgyvendintas, buvusios blogos ventiliacijos, apÅ¡vietos, temperatÅ«ros, parazitų, dÅ«mų patekimo į patalpas.

Byloje nepateikta įrodymų, t. y. Visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų, kurie suraÅ¡omi vadovaujantis Sveikatos apsaugos ministro 2012 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. V-606 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. spalio 28 d. įsakymo Nr. V-946 „Dėl tiesioginės valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės reglamento patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintu reglamentu. Todėl teismas, vertindamas į bylÄ pateiktus dokumentus, negali vienareikÅ¡miÅ¡kai teigti, kad pareiÅ¡kėjas dėl gyvenamosiose patalpose buvusios blogos ventiliacijos, apÅ¡vietos, temperatÅ«ros, parazitų, dÅ«mų patekimo į patalpas galėjo patirti papildomus nepatogumus.

Kita vertus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiÅ«ros įstatymo 15 straipsnio 2 punktu, visuomenės sveikatos centrai apskrityse pagal asmenų praÅ¡ymus, praneÅ¡imus, skundus vykdo visuomenės sveikatos saugos reglamentų (higienos normų), kurių kontrolė nėra pavesta kitiems vieÅ¡ojo administravimo subjektams, laikymosi kontrolę (valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę) pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytÄ kontroliuojamų sričių sÄ raÅ¡Ä . Teismas byloje nenustatė, jog pats pareiÅ¡kėjas dėl galimai netinkamų kalinimo sÄ lygų (blogos ventiliacijos, apÅ¡vietos, temperatÅ«ros, parazitų, dÅ«mų patekimo į patalpas) buvo kreipęsis į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimÄ si nebÅ«tų reagavusios, todėl pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl gyvenamosiose patalpose buvusios ventiliacijos, apÅ¡vietos, temperatÅ«ros, parazitų, dÅ«mų patekimo į patalpas neatitikimo teisės aktais nustatytoms normoms, laikytini nepagrįstais.

Pareiškėjas skunde minėjo, kad tualeto patalpa buvo be pertvarų, tuo buvo pažeistas jo privatumas.Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, nustatančios pataisos namų, atvirų kolonijų, areštinių ir kalėjimų nuteistųjų gyvenamųjų patalpų, pasivaikščiojimo gryname ore kiemų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų patalpų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus, nenustato reikalavimų pataisos namų tualeto patalpos, esančios ne kamerų tipo patalpose įrengimui.

Å ių taisyklių 16.5 punkte, reglamentuojančiame kamerų tipo patalpų įrengimÄ , numatyta, jog įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi bÅ«ti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerÅ«dijančio plieno klozetas. Sienos dengiamos glazÅ«ruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazÅ«ruotomis arba akmens masės plytelėmis. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi bÅ«ti atitverta nuo likusio kameros ploto nežemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atkreipia dėmesį į EŽTT praktikoje pateiktus vertinimus, susijusius su bent minimaliu kalinamų asmenų privatumo užtikrinimu: pavyzdžiui, G. byloje konstatuota, kad žema (1,2 m) aukščio sienele atskirtas tualetas neatitinka Konvencijos 3 straipsnio reikalavimų. Nustatyta, kad nagrinėtu atveju nebuvo sudarytos sÄ lygos privatumui, nes Å¡i vieta visada buvo matoma tiek kartu kalinčių nuteistųjų, tiek pareigÅ«nų (žr. G. prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 41558/05, 2012 m. gegužės 10 d. sprendimas; taip pat žr.

A. M. prieÅ¡ RusijÄ , 97 paragrafas, pareiÅ¡kimo Nr. 15217/07, 2009 m. kovo 12 d. sprendimas; G. prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 30983/02, 94 paragrafas, 2007 m. lapkričio 15 d. ir K. prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 47095/99, 99 paragrafas, ECHR 2002-VI). Atsakovės atstovas atsiliepime į skundÄ nurodė, jog 6 bÅ«rio sanitariniai mazgai įrengti vadovaujantis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.6. punktu, tualetų durelės yra 1,5 metrų aukščio nuo žemės (b. l. 11).Atsakovės atstovas nepateikė konkrečių duomenų (pvz., fotografijų ir pan.) apie ginčo laikotarpiu bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose (15 bÅ«ryje ir 6 bÅ«ryje) įrengtus sanitarinius mazgus.

Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartÄ savo praktikoje yra konstatavęs, kad Å¡io pobÅ«džio ginčuose ne visada galima pritaikyti affirmanti incumbit probatio (tas, kas teigia, turi tai įrodyti) principÄ , nes tam tikrais atvejais tik atsakovas turi prieigÄ prie informacijos, galinčios atmesti ar paneigti konkrečius teiginius (žr., pvz., 2011 m. sausio 11 d. sprendimÄ byloje H. prieÅ¡ RumunijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 2573/03), todėl pareiÅ¡kėjas neprivalo pateikti įrodymų, pagrindžiančių patirtÄ neturtinę žalÄ (žr., pvz., 2010 m. liepos 1 d. sprendimÄ byloje N. prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 42255/04, 37 paragrafas; 2009 m. spalio 15 d. sprendimÄ byloje A. prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 33470/03, 82 paragrafas; 2008 m. vasario 14 d. sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 30422/03, 35 paragrafas; 2006 m. birželio 1 d. sprendimÄ byloje G. prieÅ¡ RusijÄ , Nr. 4171/04, 20 paragrafas).

Kadangi pareiga paneigti pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui, t. y. laisvės atėmimo vietos administracijai (2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1251/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 858-977/2013). Pastebėtina, kad laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiÅ¡kėjo teiginių, susijusių su kalinimo sÄ lygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013).

Kadangi nėra galimybės nustatyti bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose sanitarinių mazgų įrengimo atitikimÄ teisės aktų reikalavimams, todėl pripažintinos pagrįstomis pareiÅ¡kėjo skundo aplinkybės dėl jo privatumo pažeidimo, t. y. netinkamų sanitarinių mazgų įrengimÄ bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose.PareiÅ¡kėjo teigimu, pastatas, kuriame jis atliko bausmę, labai senas, neremontuotas, jo konstrukcijose yra asbesto, kurio dulkės, patekusios į plaučius, sukelia vėžį.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. 1163 „Dėl asbesto ir jo turinčių gaminių importo, gamybos ir naudojimo ribojimo“, Lietuvos Respublikos teritorijoje uždrausta naudoti gofruotus ir kitus lakÅ¡tus iÅ¡ asbestcemenčio, panelius, plyteles ir panaÅ¡ius dirbinius iÅ¡ asbestcemenčio statomuose ir remontuojamuose objektuose.

Atsakovės atstovas atsiliepime patvirtino, kad Alytaus PN bendrabučių, kuriuose gyveno pareiškėjas, stogas padengtas rulonine stogo danga, asbestiniu stogu dengtų pastatų Alytaus PN nėra, asbestas pataisos namų pastatų konstrukcijose ar šiluminėse trasose nebuvo naudojamas. Bendrabučių ir uždarosios zonos kamerų pastatų stogo ginčo laikotarpiu darbai nebuvo atliekami. Todėl teismas neturi teisinio pagrindo išvadai, kad pareiškėjo minėtoje patalpoje galėjo būti kenksmingų asbesto dulkių, kurios galėjo turėti įtakos pareiškėjo sveikatai.

Å ie pareiÅ¡kėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.PareiÅ¡kėjas nurodė, jog buvo kartu laikomas su pavojingais recidyvistais, žmogžudžiais, asmenimis, teistais už labai sunkius nusikaltimus, tuo buvo pažeistos BVK 70 straipsnio 3 dalies nuostatos.Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio 3 dalis numato, jog izoliuoti nuo kitų nuteistųjų toje pačioje pataisos įstaigoje arba atskirose pataisos įstaigose, jeigu yra tokia galimybė, laikomi: nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės atėmimas pirmÄ kartÄ už nesunkius ir apysunkius nusikaltimus; nuteistieji už tyčinius ir neatsargius nusikaltimus; buvę ar esantys valstybės politikai, teisėsaugos, teismų, prokuratÅ«ros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų pareigÅ«nai, kuriems pirmÄ kartÄ paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė; pavojingi recidyvistai, nuteisti už sunkius ir labai sunkius nusikaltimus; nuteistieji, sergantys aktyvia plaučių tuberkulioze; nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos.BVK 6 straipsnyje nustatyta, kad taikant bausmių vykdymo įstatymus, vadovaujamasi principu, kad visi nuteistieji lygÅ«s nepaisant jų kilmės, lyties, socialinės ar turtinės padėties, tautybės ar rasės, politinių pažiÅ«rų ir partiÅ¡kumo, iÅ¡silavinimo, kalbos, religinių ar kitokių įsitikinimų, genetinių savybių, neįgalumo, seksualinės orientacijos, veiklos rūšies ir pobÅ«džio, gyvenamosios vietos ir kitų nenumatytų Lietuvos Respublikos įstatymuose aplinkybių.Teismas pabrėžia, kad galimas nuteistųjų susiskirstymas į grupes pats savaime negali bÅ«ti pagrindas nuteistÄ jį laikyti ne pagal bausmių vykdymÄ reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytÄ tvarkÄ .

Administracinių teismų praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad BVK ir jį įgyvendinantys poįstatyminiai teisės aktai nenumato, jog nuteistųjų paskirstymas pataisos įstaigoje į bÅ«rius ar konkrečias kalinamÄ sias patalpas gali vykti pagal jų pasirinkimÄ , nes tai gali prieÅ¡tarauti BVK įtvirtintiems pataisos įstaigų režimo tikslams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1964/2012).PareiÅ¡kėjas nagrinėjamu atveju teigia, jog dėl jo apgyvendinimo kartu su pavojingais recidyvistais, žmogžudžiais, asmenimis, teistais už labai sunkius nusikaltimus, jis jautė pavojų, nervinę įtampÄ .

Byloje nepateikta įrodymų (jų nepateikė ir pats pareiÅ¡kėjas), iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, jog ginčo laikotarpiu Alytaus PN bÅ«tų laikę pareiÅ¡kėjÄ pažeidžiant bausmių vykdymÄ reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, sudarę pareiÅ¡kėjui diskriminuojančias sÄ lygas ar veikę neteisėtai kitokiu bÅ«du. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pabrėžiant vieÅ¡osios deliktinės atsakomybės, kildinamos iÅ¡ nepriimtinų kalinimo sÄ lygų įrodinėjimo ypatumus, nuosekliai pažymima, kad pareiÅ¡kėjas, pateikęs reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ , yra saistomas pareigos nurodyti ginčui reikÅ¡mingų kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ detalizuojančias aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1796-858/2015, 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014, 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-602-84/2013).

Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas laisvės atėmimo bausmės vykdymo ar atlikimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, įrodinėjimo naÅ¡ta dėl tų sÄ lygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka laisvės atėmimo bausmės vykdymo įstaigos administracijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. sausio 10 d. sprendimÄ A. ir kiti prieÅ¡ RusijÄ , Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-1346/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-977/2013, 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-1251/2013, 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-525-197/2013).PareiÅ¡kėjas nagrinėjamu atveju konkrečius nusiskundimus iÅ¡dėstė tik dėl jo paskyrimo kartu gyventi su kitais nuteistaisiais (pareiÅ¡kėjo teigimu, recidyvistais, žmogžudžiais, asmenimis teistais už sunkius ir labai sunkius nusikaltimu), tačiau Å¡ie pareiÅ¡kėjo argumentai yra bendro pobÅ«džio, t. y. pareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės nenurodė jokių konkrečių Alytaus PN neteisėtų veiksmų, kad į atitinkamÄ gyvenamÄ jÄ patalpÄ pareiÅ¡kėjas buvo patalpintas sÄ moningai, siekiant sumenkinti jį ar pan.

Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas skunde nenurodė konkrečių faktinių aplinkybių, argumentų, nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog jo paskyrimas į bÅ«rį su tam tikrais nuteistaisiais bei kalinimas buvo vykdomas pažeidžiant aptartas bausmių vykdymÄ reglamentuojančių teisės aktų nuostatas. Nagrinėjamu atveju byloje nebuvo pateikta duomenų, sudarančių pagrindÄ spręsti, jog pareiÅ¡kėjo gyvybei ar sveikatai grėstų realus pavojus, todėl vien tik pareiÅ¡kėjo subjektyvus noras bÅ«ti laikomam su kitais nuteistaisiais, negali bÅ«ti pagrindas pripažinti Alytaus PN pareigÅ«nų veiksmus nagrinėjamu atveju neteisėtais.

Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A1614-442/2016).PareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu į Alytaus PN administracijÄ su praÅ¡ymais dėl jo teisių pažeidimų ir pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų nesikreipė, byloje nėra tokių įrodymų. Nenustačius neteisėtų veiksmų, kurie galėtų bÅ«ti vertinami kaip žalÄ sukėlęs veiksnys, negalimas ir žalos atlyginimas.

Ä® bylÄ nepateikta įrodymų apie pareiÅ¡kėjo sveikatos bÅ«klę vertinamuoju laikotarpiu. Atsakovės atstovo teigimu, pareiÅ¡kėjas ginčui aktualiu laikotarpiu į Alytaus pataisos namų Sveikatos priežiÅ«ros tarnybÄ kreipėsi dėl lėtinio hepatito, lėtinio prostatito, sporto metu pasitempto, kairio kelio raiščio, visais kartais skirtas adekvatus gydymas (b. l. 26-27), todėl teismo nuomone, byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų bausmės atlikimo sÄ lygų poveikį pareiÅ¡kėjo sveikatai, emocinei, psichinei bÅ«klei, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant bausmės atlikimo sÄ lygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio klausimÄ .

Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimÄ turi bÅ«ti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiÅ¡kėjo) nurodyta žala (pasekmės). Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo iÅ¡vadai jog atsakovo pareigÅ«nų elgesys su pareiÅ¡kėju galėtų bÅ«ti vertintinas kaip kankinimas Konvencijos 3 straipsnio prasme, tačiau teismas, įvertinęs pareiÅ¡kėjo skundo pagrindÄ ir dalykÄ bei nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiÅ¡kėjo bausmės atlikimo sÄ lygų (pažeidžiant privatumÄ , naudojantis sanitariniu mazgu), pažeidimo trukmę ir mastÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas galėjo patirti papildomų neigiamų iÅ¡gyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei jis bÅ«tų kalinamas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis.

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ , 53161/99). AnalogiÅ¡ka praktika nuosekliai formuojama (ABTÄ® 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444– 619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).Å ioje byloje pareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo, siekdamas apginti savo pažeistÄ teisę į teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo pataisos namuose sÄ lygas.

Tačiau neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo bÅ«das. Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundÄ ir iÅ¡spręsti ginÄÄ kitu įstatymo numatytu bÅ«du. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo bÅ«das nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos iÅ¡ieÅ¡kojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais.EŽTT, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje D. prieÅ¡ LietuvÄ , 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L.

L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , 7508/02). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das. Tai reiÅ¡kia, kad ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ , 53161/99).Ä®rodymų, kad atsakovės atstovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgęsis, į bylÄ nepateikta.

Ä®vertinęs paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, kad Å¡ioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytų bausmės atlikimo sÄ lygų pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimÄ . Tokiu bÅ«du pripažintina, kad buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo pataisos namuose sÄ lygas (privatumo naudojantis sanitariniu mazgu), o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmestinas kaip nepagrįstas (ABTÄ® 56 str.).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo R. Z. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Pripažinti, kad pareiÅ¡kėjo R. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sÄ lygas (privatumo naudotis sanitariniu mazgu) buvo pažeista, o reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus.

Teisėja                                                                                                                                        Daina Kukalienė