b91ed26b-d76d-43ef-b7ff-0a85a648e676 · Kauno apylinkės teismas

?Civ Civilinė byla Nr. e2-1881-188/2019 Teisminio proceso Nr. 2-22-3-01237-2018-3 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.10.2.4.1; 2.6.26; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.1.7.11; 3.2.3.1; 3.2.4.4; 3.2.4.9.3.3; 3.2.4.11; 3.2.6.1; 3.3.1.3 KAUNO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gegužės 13 d. Kėdainiai Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Ramyna Šidlauskienė, sekretoriaujant Gintarei Adomaitienei, dalyvaujant ieškovui T. D., jo atstovui advokato padėjėjui E. Ž., atsakovui A.

S., jo atstovui advokatui V. B., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo T. D. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovui A. S. dėl nuostolių priteisimo bei pagal atsakovo A. S. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui T. D. dėl nuostolių atlyginimo. Teismas n u s t a t ė : ieÅ¡kovas T. D. pareiÅ¡kė patikslintÄ ieÅ¡kinį, kuriuo teismo praÅ¡o iÅ¡ atsakovo A. S. priteisti 344,62 Eur nuostolius, atsiradusius dėl nepristatyto bei prarasto krovinio, 85,00 Eur nuostolius, atsiradusius dėl netinkamai laikomo bei sugadinto krovinio dalies – vaikiÅ¡ko vežimėlio bei dviejų automobilinių kėdučių valymo, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Taip pat teismo praÅ¡o skirti A. S. 3000,00 Eur baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis – žinomai nepagrįstų reikalavimų pareiÅ¡kimÄ ieÅ¡kovo atžvilgiu bei visiÅ¡kai nepagrįstÄ proceso vilkinimÄ , bei po 50 procentų kiekvienos Å¡ios baudos priteisti ieÅ¡kovui T. D.. Patikslintame ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovas nurodė, kad 2018 m. balandžio mėnesio pabaigoje– gegužės mėnesio pradžioje jis telefonu susiekė su A. S., kuris individualios veiklos pagrindu teikia krovinių pervežimo paslaugas.

IeÅ¡kovas atsakovo duomenis bei telefono numerį rado internete, kadangi tuo metu ieÅ¡kojo Å¡ias paslaugas teikiančios bendrovės. Susisiekus su atsakovu telefonu, ieÅ¡kovas bei atsakovas susitarė, jog atsakovas pargabens ieÅ¡kovo įsigytas prekes iÅ¡ Didžiosios Britanijos į LietuvÄ ieÅ¡kovo nurodytu adresu: (duomenys neskelbtini), ne vėliau, nei iki 2018 m. gegužės 4 d. Nurodė, kad tiek ieÅ¡kovas, tiek atsakovas susitarė dėl esminių sutarties sÄ lygų, t. y. paslaugos kainos, krovinio paėmimo bei pristatymo vietos, laiko bei bÅ«dų, todėl darytina iÅ¡vada, kad tarp Å¡alių susiklostė sutartiniai santykiai, t. y. buvo sudaryta žodinė sutartis.

Be to šį susitarimÄ patvirtina ir atsakovo 2018 m. gegužės 9 d. pateikta sÄ skaita – faktÅ«ra, Serija A-S Nr. 18083 už krovinio pervežimo paslaugas. IeÅ¡kovas ir atsakovas susitarė, jog ieÅ¡kovo įsigytas prekes atsakovas paims 2018 m. gegužės 1 d., tačiau atsakovas informavo ieÅ¡kovÄ telefonu, kad dėl nenumatytų aplinkybių jis krovinį galės paimti bei pakrauti į savo transportÄ tik 2018 m. gegužės 4 d. Krovinį sudarė ieÅ¡kovo iÅ¡ fizinių asmenų įsigytos vaikiÅ¡kos automobilinės kėdutės, vaikiÅ¡ki vežimėliai, kitos prekės, kurių įsigijimo vertė yra 4868,00 GBP (Svarų Sterlingų) 5520,80 Eur (oficialus kursas 1 GBP = 1,134108 Eur).

Kaip paaiÅ¡kėjo, atsakovas krovinį gabeno be tam reikiamų dokumentų, kurių jis nepareikalavo iÅ¡ ieÅ¡kovo, tačiau priėmė krovinį savo dispozicijon, prisiimdamas visiÅ¡kÄ atsakomybę už jo tinkamÄ bei pristatymÄ ieÅ¡kovo nurodytu adresu ne vėliau, nei iki 2018 m. gegužės 4 d. Krovinys buvo sulaikytas Klaipėdos apskrities teritorinės muitinės darbuotojų. Sulaikyta krovinio dalis tik paties ieÅ¡kovo pastangomis TelÅ¡ių apylinkės teismo nutarimu buvo grÄ Å¾inta ieÅ¡kovui.

Atsakovui netinkamai vykdant prisiimtus įsipareigojimus, t. y. nepristačius ieÅ¡kovui krovinio, ieÅ¡kovas kreipėsi į atsakovÄ , praÅ¡ydamas nurodyti krovinio nepristatymo laiku priežastis. Atsakovui netinkamai vykdant savo prisiimtus įsipareigojimus, neteikiant jokios informacijos apie ieÅ¡kovo krovinio buvimo vietÄ , ieÅ¡kovas per teisininkus atsakovui 2018 m. gegužės 21 d. pateikė pretenzijÄ . Atsakovas į gautÄ pretenzijÄ neatsakė ir krovinio nepristatė. Atsakovas dalį krovinio pristatė 2019 m. kovo 29 d., dėl kitos krovinio dalies ieÅ¡kovas patyrė 344,62 Eur nuostolius.

Krovinio pristatymo metu patikrinus dalį krovinio, ieÅ¡kovas ir atsakovas nustatė, jog vaikiÅ¡kas vežimėlis bei dvi vaikiÅ¡kos kėdutės yra apgadintos, t. y. pažeistos pelėsio dėl netinkamų krovinio laikymo sÄ lygų. Dėl Å¡ių aplinkybių ieÅ¡kovas patirs papildomų nuostolių, susijusių su vaikiÅ¡ko trijų dalių vežimėlio bei kėdučių valymu – 85,00 Eur. Be to, ieÅ¡kovas praÅ¡o skirti atsakovui 3000,00 Eur baudÄ už proceso vilkinimÄ , siekį trukdyti operatyviam bylos iÅ¡sprendimui bei už visiÅ¡kai nepagrįstÄ prieÅ¡ieÅ¡kinio pateikimÄ (3 t., b. l. 43-47).

IeÅ¡kovas T. D. teismo posėdžio metu palaikė savo patikslintÄ ieÅ¡kinį ir papildomai nurodė, kad kraunamų daiktų sÄ raÅ¡o vežėjui nepateikė, nes jis nereikalavo. IeÅ¡kovas teigė, kad krovinį pirmÄ kartÄ vežė iÅ¡ Anglijos į LietuvÄ , be to, vežėjas pavėlavo kelias dienas. Taip pat pripažino, kad valymo paslaugomis nesinaudojo, tik iÅ¡siaiÅ¡kino, kiek tai kainuos. IeÅ¡kovo atstovas advokato padėjėjas E. Ž. teismo posėdyje patikslintÄ ieÅ¡kinį palaikė, prašė jį tenkinti.

Nurodė, jog abi Å¡alys pripažino, kad dalis krovinio liko nepristatyta, taip pat prarastos Sony garso kolonėlės 116 Eur vertės. Visų daiktų įsigijimÄ patvirtina susiraÅ¡inėjimas su pardavėjais. Nurodė, kad pakrautų ir pristatytų daiktų sÄ raÅ¡e atsakovas pasirašė ir nepareiÅ¡kė jokių pastabų dėl kolonėlių. Taip pat nurodė, kad buvo prarasti dviejų dalių kaiščiai, kurių vertė 107 Eur, jų nupirkti negalima. Nurodė, kad garso kolonėlės ir detalės buvo tiesiog parastos kažkuriuo gabenimo momentu.

Taip pat nėra vienos vaikiÅ¡kos kėdutės 93 Eur vertės. Pažymėjo, kad krovinio dokumentų atsakovas nereikalavo. Atsakovas A. S. atsiliepime nurodė, kad su patikslintu ieÅ¡kiniu nesutinka, nes patikslintame ieÅ¡kinyje nenurodyta, dėl ko praÅ¡omÄ atlyginti nuostolį patyrė ieÅ¡kovas, nedetalizuojama, iÅ¡ ko susidaro 344,60 Eur suma. Atsakovas nurodo, kad visÄ krovinį, kurį jis gavo iÅ¡ ieÅ¡kovo, jam pristatė. Å ios aplinkybės jau neginčija ir ieÅ¡kovas, nes patikslintame ieÅ¡kinyje nurodo, kad vienÄ dalį krovinio jis atsiėmė iÅ¡ muitinės, o kitÄ dalį krovinio atsakovas jam pristatė 2019 m. kovo 29 d.

Mano, kad ieÅ¡kovas nepagrįstai teigia, jog atsakovas neteisėtai pareiÅ¡kė prieÅ¡ieÅ¡kinį ir reikalauja jam apmokėti už ieÅ¡kovo daiktų pervežimÄ . Dėl Å¡ios priežasties nepagrįstas patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimas skirti atsakovui po 3000,00 Eur baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovas neįteikė vežėjui važtaraščio ir tik dėl ieÅ¡kovo kaltės be važtaraščio vežamas krovinys buvo sulaikytas muitinės darbuotojų.

Taip pat nurodo, kad nepagrįstas ir ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovo 85,00 Eur už vežimėlio bei dviejų automobilinių kėdučių valymÄ , nes ieÅ¡kovas neįrodė, kad minėtus daiktus iÅ¡valė ir dėl to patyrė nuostolius. IeÅ¡kovas pateikė tik galimas kainas už valymo paslaugas (3 t., b. l. 68-69). Atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kiniu teismo praÅ¡o priteisti jam iÅ¡ ieÅ¡kovo T. D. 840,00 Eur nuostolius bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. PrieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodė, kad 2018 m. balandžio mėn. pabaigoje ieÅ¡kovas kreipėsi į jį telefonu dėl krovinio pargabenimo iÅ¡ Didžiosios Britanijos į LietuvÄ ieÅ¡kovo nurodytu adresu – (duomenys neskelbtini).

Žodine sutartimi jie susitarė dėl esminių sutarties sÄ lygų – paslaugos kainos, krovinio paėmimo bei pristatymo vietų ir laiko. IeÅ¡kovas buvo nurodęs, kad pervežamas krovinys užims ne daugiau kaip 10 kub. metrų. 2018 m. balandžio 30 d. jis atvyko mikroautobusu „Mercedes Benz Sprinter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į ieÅ¡kovo nurodytÄ vietÄ Didžiojoje Britanijoje. Krovinys – naudotos vaikiÅ¡kos automobilinės kėdutės ir naudoti vaikiÅ¡ki vežimėliai. Visas ieÅ¡kovo norimas pervežti krovinys dėl savo konfigÅ«racijos į mikroautobusÄ netilpo, nors mikroautobuso talpa yra ne mažiau kaip 10 kub. metrų.

Pažymėjo, kad ieÅ¡kovas neįteikė vairuotojui važtaraščio pakrovimo vietoje, teigdamas, kad važtaraÅ¡tį perduos vėliau, kitoje vietoje, galbÅ«t elektroniniu paÅ¡tu, tačiau važtaraščio taip ir neperdavė, nors, yra įsitikinęs, kad privalėjo tÄ padaryti. Taip pat pažymėjo, kad 2018 m. gegužės 9 d. mikroautobusÄ su vežamu kroviniu kelyje Å iauliai–Palanga TelÅ¡ių rajone sulaikė muitinės darbuotojai, kadangi nebuvo krovinio važtaraščio ir krovinį sudarančių daiktų įsigijimo dokumentų.

Atsakovui yra žinoma, kad ieÅ¡kovas 2018 m. vasarÄ jo vežtÄ krovinį iÅ¡ muitinės atgavo, tai yra krovinį atsakovas ieÅ¡kovui pristatė. IeÅ¡kovas neteikia informacijos atsakovui apie krovinio sulaikymo ir atsiėmimo aplinkybes. Mano, kad dėl krovinio sulaikymo atsakingas pats ieÅ¡kovas, todėl privalo apmokėti už jam suteiktas krovinio pervežimo paslaugas. Atsakovas ieÅ¡kovui už suteiktÄ krovinio pervežimo paslaugÄ elektroniniu paÅ¡tu pateikė apmokėjimui 2018 m. gegužės 9 d. sÄ skaitÄ â€“faktÅ«rÄ Serija A.S. Nr. 18083, už transportavimÄ reikalaudamas apmokėti 840,00 Eur, tačiau ieÅ¡kovas iki Å¡iol už suteiktas krovinio pervežimo paslaugas neapmokėjo.

IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje patvirtino, kad sÄ skaitÄ â€“faktÅ«rÄ gavo. Nurodo, kad kita krovinio dalis, kuri netilpo į mikroautobusÄ vežant pirmÄ kartÄ , iÅ¡ Didžiosios Britanijos į LietuvÄ iÅ¡gabenta 2018 m. gegužės 6 d. Å iuo metu Å¡i krovinio dalis yra atsakovo žinioje, yra saugoma ir laikoma užtikrinant jo saugumÄ . Mano, kad jis, kaip vežėjas, turi teisę sulaikyti jam perduotus krovinius ir bagaÅ¾Ä , kol nebus sumokėtas jam priklausantis vežimo užmokestis ir kitos sumos, jeigu įstatymas ar vežimo sutartis nenustato ko kita (atsakovas 2019 m. kovo 29 d. minėtÄ krovinio dalį grÄ Å¾ino – teismo pastaba) (2 t., b. l. 144-145).

IeÅ¡kovas atsiliepime į prieÅ¡ieÅ¡kinį nurodė, kad su prieÅ¡ieÅ¡kiniu nesutinka. IeÅ¡kovas mano, kad atsakovas sÄ moningai nutylėjo visÄ eilę esminę reikÅ¡mę turinčių aplinkybių, tokiu bÅ«du siekdamas dirbtinai susikurti pagrindÄ reikÅ¡ti tokio pobÅ«džio reikalavimÄ teisme. Mano, kad atsakovo reiÅ¡kiamas reikalavimas ne tik yra nepagrįstas, tačiau atsakovas apskritai neturi pagrindo reikÅ¡ti prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodyto reikalavimo. Nesutinka su atsakovu, kad jis paslaugÄ yra atlikęs. Mano, jog atvirkščiai, kad atsakovas nesuteikė krovinio pervežimo paslaugos, perduotÄ krovinį prarado, tačiau visais įmanomais bÅ«dais siekia vilkinti procesÄ .

Taip pat mano, kad atsakovas teismui nepateikė jokių raÅ¡ytinių įrodymų, kuriais remiantis bÅ«tu pagrįstas atsakovo teiginys apie krovinio pervežimo paslaugos tinkamÄ suteikimÄ ieÅ¡kovui. Kadangi atsakovas, pripažindamas, kad kita krovinio dalis yra sulaikyta, pripažįsta, jog krovinio nėra pristatęs ieÅ¡kovui jo nurodytu adresu Sodininkų g. 9, Padvariai, Kretingos r., sav., kas dar kartÄ patvirtina, kad atsakovo reiÅ¡kiamas reikalavimas yra nepagristas bei neteisėtas. Kadangi paslauga nebuvo suteikta, ieÅ¡kovui nekilo pareiga mokėti pagal pateiktÄ atsakovo sÄ skaitÄ â€“faktÅ«rÄ .

IeÅ¡kovui priklausantis krovinys turėjo bÅ«ti gabenamas iÅ¡ vienos Å¡alies į kitÄ , todėl Å¡alių prisiimtus įsipareigojimus bei sutarties vykdymÄ reguliuoja CMR konvencijos nuostatos. Mano, kad pagal CMR konvencijos 4 straipsnį, Å¡io ginčo atveju, važtaraščio nebuvimas, pametimas ar neteisingas užpildymas neturi įtakos nei sutarčiai, nei sutarties veikimui. Teigia, kad Europos SÄ jungoje važtaraščių tokio pobÅ«džio kroviniui nereikalaujama. Pažymi, jog nei Lietuvos Respublikos teisės aktai, nei CMR konvencija nėra reglamentavusi, kuri iÅ¡ sutarties Å¡alių, vežėjas ar siuntėjas privalo pateikti krovinio gabenimo važtaraÅ¡tį.

Atsakovas, bÅ«damas atsakingu verslininku, bei teikiantis krovinių gabenimo paslaugas, privalėjo užtikrinti visų reikiamų dokumentų buvimÄ teikiant paslaugÄ , arba atsisakyti priimti krovinį ir paslaugos neteikti. Taip pat nurodo, kad Å¡alys susitarė, jog ieÅ¡kovas įgys pareigÄ sumokėti atsakovui nuo to momento, kai atsakovas pristatys krovinį ieÅ¡kovui nurodytu adresu. Krovinys, kaip patvirtina ir pats atsakovas, nėra pristatytas, pateiktoje sÄ skaitoje–faktÅ«roje Nr. 18083 nėra nurodytas atsiskaitymo terminas, todėl vadovaujantis CK 6.720 straipsnio 3 dalimi ieÅ¡kovo pareiga sumokėti atsakovui atsirastų tik po to, kai visos paslaugos bÅ«tų suteiktos.

Pažymėjo, kad vežėjo (atsakovo) teisė sulaikyti krovinį galėtų atsirasti tuomet, kai krovinio gavėjas atsisako vežėjui sumokėti CMR konvencijos 21 straipsnyje numatytÄ iÅ¡perkamÄ jį mokestį, kuris Å¡iuo atveju nėra taikomas (susitarimas dėl iÅ¡perkamojo mokesčio turi egzistuoti tarp krovinio siuntėjo ir krovinio gavėjo, be to, apie pareigÄ krovinio pristatymo metu paimti iÅ¡perkamÄ jį mokestį turi bÅ«ti informuotas ir vežėjas (dėl iÅ¡perkamojo mokesčio surinkimo turi egzistuoti ir krovinio siuntėjo bei vežėjo susitarimas).

IeÅ¡kovo nuomone, toks akivaizdžiai ir žinomai nepagrįsto reikalavimo pareiÅ¡kimas ieÅ¡kovo atžvilgiu vertintinas kaip nesÄ Å¾iningas naudojimasis procesine teise į teisminę gynybÄ , veikimas prieÅ¡ greitÄ ir teisingÄ procesÄ , siekis ginti ne kokias nors atsakovo pažeidžiamas teises (nes tokios teisės apskritai nėra pažeistos), o daryti spaudimÄ ieÅ¡kovui, t. y. kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, ir už tai praÅ¡o skirti 3000,00 Eur baudÄ (2 t., b. l. 157-160). Atsakovas A.

S. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad žodžiu su ieÅ¡kovu sutarė dėl baldų pargabenimo iÅ¡ Didžiosios Britanijos. Nuvykęs pamatė, kad tai vaikiÅ¡ki vežimėliai, kėdutės, ieÅ¡kovo paprašė jų įsigijimo dokumentų, ir jis pažadėjo atsiųsti. Taip pat informavo ieÅ¡kovÄ , kad vienu reisu krovinio neparveÅ¡, nes netelpa. Nurodė, kad krovinį iÅ¡ Didžiosios Britanijos paėmė ir vežė jis, po to pristatyti jį į KretingÄ perdavė draugui. Krovinį sulaikė muitinėje, nes nebuvo dokumentų.

Jam paskambino T. Å ., kai jį sulaikė muitinė, nurodė, kad jis skambino D.ir prašė dokumentų, jis pats taip pat skambino D.dėl krovinio dokumentų. Nurodė, kad sÄ skaitÄ ieÅ¡kovui iÅ¡rašė pirmo vežimo metu. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovui sakė, jog krovinį paims trečias asmuo, datos iki kada parvežti krovinį –nebuvo. Pabrėžė, kad krovinį iÅ¡ Anglijos vežė jis pats, toliau perdavė kitam asmeniui. Akcentavo, kad sutarė, jog atsiskaitymas bus, kai pristatys krovinį ir iÅ¡raÅ¡ytoje sÄ skaitoje konkrečios datos nurodyta nebuvo.

Jis informavo ieÅ¡kovÄ , kad kita krovinio dalis yra pas jį. Krovinį sutiko vežti, nes ieÅ¡kovas žadėjo atsiųsti dokumentus. Atsakovas nurodo, kad 840,00 Eur yra suma už pirmÄ vežimÄ , kadangi tarėsi parvežti 10 kub. m. Antros sÄ skaitos nepateikė. Atsakovo atstovas advokatas Vytautas Bučius prieÅ¡ieÅ¡kinį palaikė, prašė jį tenkinti, nurodė, kad viskÄ yra iÅ¡dėstę atsiliepime ir prieÅ¡ieÅ¡kinyje. Papildomai nurodė, kad kadangi dokumentų ieÅ¡kovas nepateikė, tai tikėtina tik ieÅ¡kovo aiÅ¡kinimu, kokios prekės buvo vežamos.

Nesutinka ir su 85,00 Eur nuostoliais už vežimėlio ir kėdučių valymÄ , nes valymo paslaugos dar neatliktos, nuostoliai nėra patirti. Nurodė, kad labai maža dalis daiktų buvo nepristatyta, nes prarasta. Tačiau krovinys pristatytas faktiÅ¡kai visas. Atsakovas sutiktų su dalimi patikslinto ieÅ¡kinio, t. y. 107,00 Eur (2 kėdutės be kaiščių ir 93,00 Eur, kur nurodyta, kad yra tik kėdutė), t. y. 200,00 Eur suma, tačiau atsakovas nepripažįsta, kad buvo vežamos kolonėlės. Dėl sulaikyto krovinio – ne atsakovo kaltė.

Kad pirmas krovinys pristatytas ne laiku – ne atsakovo kaltė, tiesiog jį sulaikė, tÄ krovinio dalį paskui ieÅ¡kovas atgavo. Mano, kad praÅ¡ymas dėl baudos skyrimo visiÅ¡kai nesuprantamas, nes atsakovas turi teisę reikÅ¡ti prieÅ¡ieÅ¡kinį. IeÅ¡kinys atmestinas, prieÅ¡ieÅ¡kinis tenkintinas. IÅ¡ bylos medžiagos nustatytos tokios faktinės aplinkybės: ieÅ¡kovas ir atsakovas žodžiu susitarė, kad atsakovas pargabens krovinį (vaikiÅ¡kas kėdutes ir vežimėlius, pirktus iÅ¡ fizinių asmenų) iÅ¡ Jungtinės Karalystės ir pristatys jį į (duomenys neskelbtini) už 840,00 Eur.

Dėl to tarp Å¡alių ginčo nekyla. Tačiau ieÅ¡kovas nurodo, kad su atsakovu sutarė, jog krovinys bus pristatytas nurodytu adresu ne vėliau kaip iki 2018 m. gegužės 4 d., tuo tarpu atsakovas teigia, kad dėl termino Å¡alys nesitarė. Kadangi tarp Å¡alių nėra sudaryta raÅ¡ytinė sutartis, nėra krovinio važtaraščio, teismas, atsižvelgdamas į esmines sutarčių sudarymo sÄ lygas, konstatuoja, kad Å¡alys, susitardamos dėl marÅ¡ruto, kainos ir adreso, negalėjo nesutarti ir dėl pristatymo datos.

Todėl teismas sprendžia, kad Å¡alys dėl termino sutarė. Taip pat byloje nustatyta, kad atsakovas ieÅ¡kovo krovinį pargabenti pavedė savo įgaliotam asmeniui T. Å ., kitÄ dalį pargabeno pats, kadangi pasirodė, jog krovinys ne 10 kub. m., kaip Å¡alys sutarė, bet didesnis. T. Å . 2018 m. gegužės 9 d. sulaikė Klaipėdos teritorinės muitinės darbuotojai, kadangi ieÅ¡kovas neperdavė atsakovui krovinio dokumentų ir važtaraščio. IÅ¡ administracinio nusižengimo byloje Nr. A8.-292-971/2018 2018 m. birželio 22 d. nutarimo matyti, kad T.

Å . nubaustas už tai, kad 2018-05-09, 10.42 val., TelÅ¡ių rajono savivaldybės teritorijoje, magistralinio kelio Å iauliai-Palanga 52 kilometre automobiliu Mercedes Benz Sprinter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančiu D. S., be gabenimÄ arba įsigijimÄ patvirtinančių dokumentų gabeno naudotus vaikų vežimėlių komplektus, 16 vnt., ir naudotas vaikiÅ¡kas saugos kėdutes, kurių bendra masė 238,95 kg (26 vnt.). Bendra sulaikyto krovinio vertė 1577,60 Eur, o tai sudaro 31,552 bazinį bausmių ir nuobaudų dydį.

Minėtu nutarimu prekės paimtos 2018 m. gegužės 9 d. daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu: 16 vnt. vaikų vežimėlių komplektų, vaikiÅ¡kos kėdutės, vaikiÅ¡kos saugos kėdutės (26 vnt.), kiti sėdimieji baldai, kurių bendra masė 238,95 kg, nutarta nutarimui įsiteisėjus, prekes grÄ Å¾inti savininkams T. D. ir V. D. ar jų įgaliotiems asmenims (2 t., b. l. 166-169). Atsakovas ieÅ¡kovui 2018 m. gegužės 9 d. iÅ¡rašė sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ 840,00 Eur sumai už pervežimo paslaugas (2 t., b. l. 19).

IeÅ¡kovas minėtÄ sÄ skaitÄ gavo, tai patvirtindamas ieÅ¡kinyje, tačiau Å¡ios sumos nėra apmokėjęs. Kita krovinio dalis, kuri netilpo pirmu vežimu, iÅ¡gabenta 2018 m. gegužės 6 d. ir buvo saugoma pas atsakovÄ , kol ieÅ¡kovas neapmokės sÄ skaitos už pirmÄ jį vežimÄ . Tačiau bylos eigoje, atsakovas 2019 m. kovo 29 d. ieÅ¡kovui likusiÄ dalį krovinio grÄ Å¾ino, grÄ Å¾inimo metu buvo patikrinta krovinio bÅ«klė (3 t., b. l. 66-67). IeÅ¡kovas ginÄÄ kildina iÅ¡ sutartinių santykių, o atsakovas, nors tiesiogiai nenurodo, tačiau iÅ¡ savo atsiliepime iÅ¡dėstytų aplinkybių su ieÅ¡kiniu nesutinka dėl vežimo santykiams taikomo teisės normų nesilaikymo.

Pagal 1956 m. Ženevos Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijÄ (toliau - CMR konvencija), vežimo sutartis yra susitarimas, kurio viena Å¡alis (vežėjas) įsipareigoja pervežti krovinį (pristatyti jį į paskirties vietÄ gavėjui), o kita Å¡alis – sumokėti vežimo užmokestį. CMR konvencijos 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta jos taikymo sritis – ji taikoma kelių transporto priemonėmis vežamo krovinio už užmokestį sutarčiai, kai krovinio siuntėjas ir gavėjas yra skirtingų Å¡alių teritorijose ir kai bent viena iÅ¡ jų yra Konvencijos narė.

Ši Konvencija taikoma nepriklausomai nuo sutartį pasirašančių šalių gyvenamosios vietos ir tautybės. Kasacinio teismo praktikoje vienos vežimo sutarties šalimis (dalyviais) pripažįstami siuntėjas ir asmenys, jam tiesiogiai įsipareigoję savo vardu ir rizika krovinį pervežti; nepriklausomai nuo to, ar faktiškai krovinį vežė, ar tik įsipareigojo teisiškai, visi šie asmenys laikomi vežėjais CMR konvencijos prasme, jeigu jų sutartis atitinka Konvencijos 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus požymius.

Å i sutartinių santykių kvalifikavimo nuostata yra aktuali faktinėse situacijose, kai krovinį veža keli vežėjai paeiliui, taip pat tada, kai krovinio vežimo sutartį su siuntėju sudaręs vežėjas (susitariantis vežėjas) pats krovinio neveža, bet savo ruožtu dėl to paties vežimo sudaro sutartį su kitu (kitais) vežėju, kuris krovinį veža (faktinis vežėjas) savo vardu, ir kurį, kaip vežėjÄ , suvokia krovinio siuntėjas. Siuntėjo ir vežėjų susitarimas gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas įvairia forma, pvz., tiesiogiai sudarius sutartį dėl krovinio vežimo, faktiniam vežėjui pateikus važtaraÅ¡tį, kuriame jis nurodytas kaip vežėjas, o siuntėjui Å¡io važtaraščio pagrindu iÅ¡davus krovinį, ir kt.

Ekspeditorius taip pat laikomas vežėju, jeigu sutartimi su siuntėju akivaizdžiai prisiėmė atsakomybę už visÄ pervežimo organizavimÄ arba gavo atlyginimÄ ir už vežimÄ , nesant nurodymo, kad jis tik ekspedijuoja krovinį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 3 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje bendrovė L.I.F.T.II-L.I.F.T. GmbH & Co KG v. UAB „Jutatransos ekspedicija“, bylos Nr. 3K-3-265/2013, ir joje nurodytÄ kasacinę praktikÄ ).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.808 straipsnio 1 dalyje, apibrėžiant krovinio vežimo sutartį, nustatyta, kad pagal krovinio vežimo sutartį vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotÄ krovinį nugabenti į paskirties punktÄ ir iÅ¡duoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o siuntėjas (gavėjas) įsipareigoja už krovinio vežimÄ sumokėti nustatytÄ užmokestį. Pagal CMR konvencijos nuostatas, vežimo sutartis taip pat suprantama kaip susitarimas, kuriuo vežėjas įsipareigoja pristatyti krovinį į paskirties vietÄ siuntėjo nurodytam gavėjui, o siuntėjas – sumokėti vežimo mokestį.

Taigi konstatuotina, kad byloje tarp Å¡alių buvo sudaryta krovinio vežimo sutartis ir susiklostė krovinio vežimo teisiniai santykiai. CMR konvencijos 3 straipsnyje nustatyta, kad vežėjas atsako ne tik už savo veiksmus ir klaidas, bet ir už veiksmus bei klaidas savo agentų ir visų kitų asmenų, kurių paslaugomis vežimo procese jis naudojasi, kai Å¡ie agentai ar kiti asmenys vykdo jo įpareigojimus. Pagal CMR konvencijos 17 straipsnio nuostatas vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimÄ ar jo sugadinimÄ nuo to momento, kai krovinį priėmė vežti, ir iki jo perdavimo momento, taip pat už krovinio pavėluotÄ pristatymÄ .

Vežėjas neatsako už krovinio praradimÄ , jo sugadinimÄ ar pavėlavimÄ pristatyti, jei tai įvyko ne dėl vežėjo, o dėl kroviniu disponuojančio asmens kaltės, kaip jo nurodymų pasekmė, dėl krovinio defektų ar aplinkybių, kurių pasekmių vežėjas negalėjo iÅ¡vengti. Taigi konvencijos 17 straipsnyje įtvirtinta vežėjo atsakomybės už krovinio praradimÄ ar sugadinimÄ prezumpcija, tačiau vežėjas gali jÄ nuginčyti įrodęs, jog krovinys buvo sugadintas dėl defektų ar aplinkybių, kurių vežėjas negalėjo iÅ¡vengti.

Pagal CK 6.820 straipsnį vežėjas atsako už krovinio ar bagažo neiÅ¡saugojimÄ (praradimÄ , trÅ«kumÄ , sužalojimÄ ) po krovinio ar bagažo priėmimo iki jų iÅ¡davimo gavėjui ar kitam įgaliotam asmeniui, jeigu neįrodo, kad krovinys ar bagažas buvo visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies prarastas ar sužalotas dėl aplinkybių, kurių vežėjas negalėjo iÅ¡vengti ir kurių paÅ¡alinimas nuo jo nepriklauso. Už žalÄ , padarytÄ dėl krovinio ar bagažo praradimo, trÅ«kumo ar sužalojimo, vežėjo atsakomybės dydį nustato vežimo sutartis ar įstatymas.

Vežėjas taip pat privalo grÄ Å¾inti siuntėjui (gavėjui) krovinio, bagažo vežimo užmokestį, jeigu jis krovinio ar bagažo neiÅ¡saugojo ir jeigu vežimo mokestis nėra įskaitomas į krovinio ar bagažo vertę. Vežėjo vienaÅ¡aliÅ¡kai suraÅ¡yti dokumentai apie krovinio ar bagažo neiÅ¡saugojimo ar sužalojimo priežastis gali bÅ«ti ginčijami teismo tvarka ir turi bÅ«ti vertinami teismo kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, patvirtinančiais vežėjo atsakomybės pagrindus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiÅ¡kindamas Å¡iÄ teisės normÄ , yra konstatavęs, kad CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta vežėjo kaltė suprantama kaip:

1) žalos padarymas tyčia;

2) žalos padarymas veiksmais, kurie pagal bylÄ nagrinėjančio teismo taikomus įstatymus prilyginami tyčiniams. Civilinėje atsakomybėje pagal teisinę reikÅ¡mę tyčinei kaltės formai gali bÅ«ti prilyginamas didelis neatsargumas. Lietuvos nacionalinėje teisėje, kurios taikymas yra aktualus pagal CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalį teismui sprendžiant dėl tyčiniams prilyginamų veiksmų sÄ vokos, didelis neatsargumas tiesiogiai nevertinamas tyčia, suprantamas kaip paprasčiausių atidumo ir rÅ«pestingumo taisyklių nepaisymas, tačiau teisiniai tyčinių veiksmų ir didelio neatsargumo padariniai neretai yra vienodi.

Taikant CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalį vežėjo didelis neatsargumas pagal bylos aplinkybes gali bÅ«ti prilyginamas tyčiniams veiksmams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UADB „ERGO Lietuva“ v. UAB „Transtira ir kt., Nr. 3K-3-172/2009). Pagal nacionalinę teismų praktikÄ tyčiai prilygintu neatsargumu laikomi tokie asmens veiksmai, kurių Å¡is, laikydamasis bent minimalių atsargumo ir rÅ«pestingumo reikalavimų, nebÅ«tų padaręs, arba neveikimas – neatlikimas visų įmanomų veiksmų, galėjusių sumažinti žalos atsiradimo rizikÄ arba padėti jos iÅ¡vengti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „If draudimas“ v.

UAB „DSV Transport“, bylos Nr. 3K-3-318/2009; 2012 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. įmonės „Inesa“ v. UAB „Transtira“, bylos Nr. 3K-3-9/2012; 2013 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje UAB „A. V. logistikos paslaugos“ v. UAB „Junivara“, bylos Nr. 3K-3-254/2013; kt.). Nustatyta, kad dalis krovinio pristatyta pavėluotai, o kita dalis nebuvo pristatyta iki 2018 m. kovo 29 d., dėl to Å¡alys ginčo nekelia. IeÅ¡kovas kelia pretenzijÄ atsakovui dėl prarasto krovinio dalies bei ateityje bÅ«siančių iÅ¡laidų valymo paslaugoms.

IeÅ¡kovas tiek patikslintame ieÅ¡kinyje, tiek teismo posėdžio metu kartu su savo atstovu įrodinėjo, kad dėl nepristatyto krovinio jis patyrė 344,62 Eur nuostolius, tačiau pripažįsta, kad jau yra atgavęs krovinį, kurio viena dalis netinkama dėl prarastų dalių, o likusius daiktus reikės iÅ¡valyti, kadangi atsakovui saugant pas save dalį krovinio, jame atsirado pelėsio. Tuo tarpu atsakovas nesutinka praradęs dalį ieÅ¡kovo krovinio ir reiÅ¡kia pretenzijÄ ieÅ¡kovui dėl neapmokėtos sÄ skaitos už pervežimo paslaugas.

Teismas sprendžia, jog pirmiausia turėtų bÅ«ti nagrinėjamas atsakovo atsakomybės klausimas, iÅ¡siaiÅ¡kinant, dėl kokių priežasčių buvo vežama dviem reisais, kodėl muitinė sulaikė krovinį ir kodėl atsakovas ieÅ¡kovui neperdavė antros krovinio dalies, bei ar yra atsakovo kaltė dėl ieÅ¡kovo prarastos krovinio dalies. IÅ¡sprendus Å¡iuos aktualius bylai klausimus, bus sprendžiamas prieÅ¡ieÅ¡kinio pagrįstumo klausimas. Teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnį, reglamentuojantį įrodinėjimo pareigos paskirstymÄ , Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių Å¡io Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

CPK 179 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog įrodymus pateikia Å¡alys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad įrodymų vertinimas reiÅ¡kia, jog bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas. Teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle ir iÅ¡vadÄ dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daro pagal vidinį įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.

Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužė 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015; 2015 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341-684/2015; 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015; 2015 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552-219/2015; kt.).

Å ioje byloje atsakovas viso bylos nagrinėjimo metu laikėsi nuoseklios pozicijos, jog nėra atsakingas už krovinio vežimÄ per du kartus, už krovinio sulaikymÄ muitinėje bei dėl nuostolių dėl nepristatyto, apgadinto krovinio. Atsiliepimuose į ieÅ¡kinį, prieÅ¡ieÅ¡kinyje ir teismo posėdžio metu atsakovas, jo atstovas teigė, jog dėl trukdžių pargabenant krovinį nėra nei jo, nei kitų, jo įgaliotų, asmenų kaltės. IeÅ¡kovas pirko naudotÄ vaikiÅ¡kÄ technikÄ : vežimėlius ir automobilines kėdutes.

Taigi akivaizdu, jog atsakovas įrodinėjo nesant jo kaltės dėl krovinio praradimo bei sugadinimo, todėl jam nekyla atsakomybė pagal CK ir CMR konvencijos nuostatas. Ginčo Å¡alys pripažįsta, kad sudaryta žodine sutartimi atsakovas (vežėjas) įsipareigojo pervežti krovinį sausumos keliais iÅ¡ Jungtinės Karalystės į LietuvÄ , ieÅ¡kovas (siuntėjas) įsipareigojo sumokėti atsakovui nustatytÄ užmokestį. Sutarties Å¡alių teisės ir pareigos, susijusios su aprÅ«pinimu vežimui reikalingais dokumentais, ir atsakomybė dėl tokių dokumentų nebuvimo ar netinkamo panaudojimo yra nustatyti CMR konvencijos 11 straipsnyje.

Å iame straipsnyje nurodyta, kad iki krovinio perdavimo vežėjui siuntėjas privalo prie važtaraščio pridėti visus reikiamus dokumentus ir vežėjui suteikti visapusiÅ¡kÄ informacijÄ , reikalingÄ muitinės bei kitiems formalumams atlikti; vežėjas neprivalo tikrinti Å¡ių dokumentų ir informacijos teisingumo bei visapusiÅ¡kumo; siuntėjas atsako vežėjui už visus nuostolius, atsiradusius dėl to, kad Å¡ių dokumentų ir duomenų nebuvo arba jie buvo pateikti ne visi arba netikslÅ«s, iÅ¡skyrus atvejus, kai kaltas pats vežėjas; vežėjas yra atsakingas už dokumentų, minimų važtaraÅ¡tyje ar jam įteiktų, pametimÄ ar neteisingÄ jų panaudojimÄ (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus nutartis Nr. e2A-1420-153/2016).

Ginčo atveju, ieÅ¡kovas pats ne kartÄ pripažino, kad nepasirÅ«pino atsakovui pateiktų dokumentų komplektu, dėl to atsakovo draugas T. Å ., vežęs pirmÄ ieÅ¡kovo krovinį, neturėjo Klaipėdos apskrities teritorinės muitinės procedÅ«roms atlikti bÅ«tinų dokumentų. Nors ieÅ¡kinyje ir teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas ir ieÅ¡kovo atstovas bandė teismÄ Ä¯tikinti, kad jokių dokumentų vežėjas neprašė ir manė, kad nieko nereikia, Å¡ie teiginiai atmestini kaip visiÅ¡kai nepagrįsti, kadangi tokios savo pozicijos ieÅ¡kovas nepagrindė teisės aktais, o antra, teismas aukščiau iÅ¡dėstė siuntėjo atsakomybę dėl reikiamų dokumentų pasirÅ«pinimo.

Be to, kadangi Å¡alys nesudarė raÅ¡ytinės sutarties ir neužpildė CMR važtaraščio, teismas vadovaujasi bendrais principais ir atsakovo iÅ¡reikÅ¡ta pozicija, jog dėl ieÅ¡kovo kaltės ir neiÅ¡siaiÅ¡kinimo įvyko trukdžiai, dėl kurių dabar sprendžiamas ginčas teisme. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovu, jog pats atsakovas ir jo įgalioti krovinį vežti asmenys ieÅ¡kovo ne kartÄ prašė atsiųsti dokumentus, tačiau ieÅ¡kovas, nors žadėjo, tačiau to nepadarė, dėl ko Klaipėdos apskrities teritorinėje muitinėje buvo sustabdytas tolesnis krovinio transportavimas.

Krovinio siuntėjui nepateikus visų reikiamų krovinį lydinčių dokumentų, tolesnis krovinio vežimas ginčo Å¡alių sutartu marÅ¡rutu tapo negalimas. Tokiu bÅ«du byloje įrodyta, kad ieÅ¡kovas, bÅ«damas krovinio siuntėjas pagal CMR konvencijÄ , nepasirÅ«pino reikiamų dokumentų perdavimu vežėjui, taigi nevykdė jam priskirtos pareigos. Taip pat pažymėtina, kaip teismas nustatė, 2018 m. birželio 22 d. nutarimu T. Å . nubaustas už tai, kad 2018-05-09, 10.42 val., TelÅ¡ių rajono savivaldybės teritorijoje, magistralinio kelio Å iauliai-Palanga 52 kilometre automobiliu Mercedes Benz Sprinter, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančiu D. S., be gabenimÄ arba įsigijimÄ patvirtinančių dokumentų gabeno naudotus vaikų vežimėlių komplektus, 16 vnt., ir naudotas vaikiÅ¡kas saugos kėdutes, kurių bendra masė 238,95 kg (26 vnt.). Minėtu nutarimu prekės, paimtos 2018 m. gegužės 9 d. daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu: 16 vnt. vaikų vežimėlių komplektų, vaikiÅ¡kos kėdutės, vaikiÅ¡kos saugos kėdutės (26 vnt.), kiti sėdimieji baldai, kurių bendra masė 238,95 kg, nutarimui įsiteisėjus prekes nutarta grÄ Å¾inti savininkams T.

D. ir V. D. ar jų įgaliotiems asmenims. IeÅ¡kovas patikslintame ieÅ¡kinyje, menkindamas atsakovo padėtį byloje nagrinėjamame ginče, nurodė, kad tik jo pastangų dėka jis krovinį atgavo, tačiau teismas pažymi, kad ieÅ¡kovas krovinį atgavo ne savo pastangų dėka, tačiau dėl numatyto imperatyvaus teisinio reglamentavimo, kuomet nubaustajam daiktai nepriklauso, jie grÄ Å¾inami savininkui. Teismas neabejoja atsakovu, kad ieÅ¡kovas buvo tinkamai ir nedelsiant atsakovo ir jo įgaliotų asmens T.

Å . informuotas apie krovinio dokumentų trÅ«kumus. IeÅ¡kovas pats pripažino, kad krovinys buvo be dokumentų, nes neva tuo nepasirÅ«pino atsakovas. Kadangi ieÅ¡kovas laiku ir tinkamai neperdavė bÅ«tinų krovinį lydinčių dokumentų, tai nuostolių dėl tokio dokumento nepateikimo rizika tenka ieÅ¡kovui (siuntėjui) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-12 nutartis c. b. Nr. 3K-3-221/2009). Tai patvirtina, jog iÅ¡ tiesų ieÅ¡kovas nebuvo rÅ«pestingas pagal CMR konvencijos nuostatas. IeÅ¡kovui nedavus atsakovui instrukcijų dėl tolesnės eigos ir nesumokėjus už pirmÄ vežimÄ , ieÅ¡kovas pats komplikavo krovinio pristatymÄ laiku į iÅ¡krovimo vietÄ , dėl to atsakovas negalėjo tinkamai įvykdyti įsipareigojimų dėl krovinio vežimo.

Be to atkreiptinas dėmesys, kad ieÅ¡kovo žinojimÄ apie krovinio dokumentų reikalingumÄ patvirtina RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 4 d. nutarimas administracinio nusižengimo A2.8.-181-767/2015 byloje, iÅ¡ kurio matyti, kad 2015 m. sausio 20 d., apie 10 val. 55 min, RadviliÅ¡kio rajone, kelyje Panevėžys – Å iauliai (A9), 43 km, patikrinimui buvo sustabdytas automobilis Mercedes Benz valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantis A. Ž. ir nustatyta, kad vairuotojas A. Ž., Lietuvos Respublikos teritorijoje be gabenimÄ ir įsigijimÄ patvirtinančių dokumentų gabeno plataus vartojimo prekes, kurios priklausė UAB „Regidina“, T.

D., K. N., G. B., gabenamų prekių vertė sudaro 46,30 MGL. Minėtoje administracinėje byloje liudytojas T. D. paaiÅ¡kino, jog paprašė, kad A. Ž. pargabentų jo prekes į Å iaulius, nes jos netilpo į jo automobilį. Prekių įsigijimÄ patvirtinantys dokumentai buvo pas jį. PraÅ¡o grÄ Å¾inti paimtas prekes (LITEKO duomenys). Taigi akivaizdu, kad transportavimo paslaugomis ieÅ¡kovas naudojasi ne pirmÄ kartÄ , kad ir ne tarptautiniams pervežimams, bet Lietuvos viduje taip pat reikalingi krovinį lydintys dokumentai, todėl jo teiginiai apie nežinojimÄ , kad tokių dokumentų reikia ir kėlimas atsakovo atsakomybės, atmestini.

Byloje nustatyta, kad atsakovas kitÄ krovinio dalį iÅ¡ vežėjo A. perėmė pats ir parsivežė pas save saugoti. Teismas sutinka su atsakovo argumentu, kad atsakovas, įvertinęs susidariusiÄ situacijÄ dėl ieÅ¡kovo neatsiskaitymo, nebendradarbiavimo ir nerÅ«pestingo elgesio krovinio transportavimo metu, pasielgė tinkamai, saugodamas krovinį. Pirmiau nurodyta, kad pagal CMR konvencijos 16 straipsnio 2 dalį krovinio vežimas laikomas baigtu iÅ¡krovus krovinį. Taigi, atsakovui atvežus krovinį ir pasirÅ«pinus jo iÅ¡krovimu savo sandėlyje, vežimas tarp Å¡alių sudarytos sutarties pagrindu buvo baigtas.

Atsakovas pagrįstai teigia, kad ginčo situacijoje norint, kad atsakovas toliau gabentų krovinį, ieÅ¡kovas turėjo apmokėti atsakovui sÄ skaitÄ už pirmÄ vežimÄ , tačiau kaip matyti iÅ¡ nustatytų faktinių aplinkybių, dėl ieÅ¡kovo kaltės sulaikius krovinį ir dėl paties ieÅ¡kovo kaltės nagrinėjant bylÄ , buvo atgauta krovinio didžioji dalis, ieÅ¡kovas apsidrausdamas ne tik kad nesumokėjo atsakovui, bet dar ir pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį teisme. IeÅ¡kovas atsakovui kelia pretenzijas dėl prarasto krovinio dalies.

Byloje yra duomenys, jog patikrinus dalį krovinio, pasigesta kai kurių daiktų ar detalių, dėl kurių daiktai tapo nenaudojami, tačiau ieÅ¡kovas neįrodė, jog atsakovas daiktus po jų pargabenimo saugojo netinkamai ir atsiradę pažeidimai/apgadinimai nėra sÄ lygoti natÅ«ralaus senėjimo, todėl ieÅ¡kovo argumentas, kad atsakovas pradangino dalį krovinio ir jį apgadino atmestinas kaip nepagrįstas. Važtaraščio formÄ , vadovaudamasi CMR konvencijos nuostatomis, nustatė Tarptautinė kelių sÄ junga (IRU).

CMR konvencijos 6 straipsnyje detaliai aptartas važtaraščio turinys: privalomi duomenys (6 straipsnio 1 punktas) ir duomenys, kurie turi būti važtaraštyje prireikus (6 straipsnio 2 dalis). CMR važtaraščio 5-oje grafoje surašomi papildomi krovinio dokumentai<..>6–12-oji grafos (ženklai ir numeriai, vietų skaičius, įpakavimo būdas, krovinio pavadinimas, statistinis numeris, bruto svoris, tūris) yra vienas informacinis blokas, kuriame įrašomi detalūs duomenys apie krovinį. Ties kiekviena preke turi būti įrašytas jos pavadinimas, kodas, bruto svoris ir pakuočių skaičius.

Paskutinėje eilutėje apačioje turi bÅ«ti įraÅ¡ytas suminis svoris (bruto) ir pakuočių skaičius. IÅ¡ viso to akivaizdu, kad jei ieÅ¡kovas bÅ«tų užpildęs važtaraÅ¡tį, kuriame bÅ«tų nurodęs visÄ krovinio informacijÄ , jo atsakomybės klausimas nebÅ«tų keliamas, tačiau Å¡iuo atveju, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimo Nr. 31 Dėl Lietuvos teismų praktikos, taikant Ženevos 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijÄ 26 punktÄ â€žVežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės už krovinio praradimÄ , sužalojimÄ ar pavėluotÄ pristatymÄ , jei jis įrodo bent vienÄ iÅ¡ pagrindų, nurodytų CMR konvencijos 17 straipsnio 2 punkte, t. y. jei tai įvyko:

– dėl ieÅ¡kovo netinkamų veiksmų ar aplaidumo; – dėl ieÅ¡kovo duotų nurodymų, o ne dėl vežėjo netinkamų veiksmų ar aplaidumo (netinkamos pervežimui transporto priemonės užsakymas pervežimui laikytinas nurodymu). Vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės ir tuo atveju, jei įrodys, kad reikalingi (bÅ«tini) nurodymai apskritai nebuvo pateikti. Kadangi nebuvo krovinio važtaraščio, ieÅ¡kovas neįrodė, jog krovinys buvo įdėtas tinkamai, koks pakrautas kiekis, kokios bÅ«klės, ar visi daiktai buvo tinkamai supakuoti, atkreipiant dėmesį, kad daiktai ne nauji ir jų komplektacija Å¡iuo atveju neaiÅ¡ki, kas galėjo sudaryti sÄ lygas kažkam iÅ¡byrėti ar prekinei iÅ¡vaizdai pablogėti.

IeÅ¡kovas turėjo įrodyti teismui, koks krovinio susidėvėjimo lygis ir komplektacija buvo pakrovimo metu ir koks jis buvo po krovinio iÅ¡krovimo, tačiau ieÅ¡kovas minėtų įrodymų nepateikė. Byloje esančios daiktų nuotraukos neįrodo daikto bÅ«klės ir komplektacijos. IeÅ¡kovas nėra teismui pateikęs jokių krovinio pakavimo lapų, krovinio sÄ skaitos detalizavimo ar kitų dokumentų, pagal kuriuos bÅ«tų galima nustatyti, kas konkrečiai dingo ar prarasta, prieÅ¡ tai nustačius, kas buvo (kaiščiai ir panaÅ¡iai).

IeÅ¡kovas, reikalaudamas atsakovo atlyginti žalÄ , privalo įrodyti, kad atsakovas kaltas dėl krovinio sugadinimo ar praradimo. Nors ieÅ¡kovas akcentavo, kad atsakovui siuntė pretenzijÄ , tačiau teismas mano, kad pretenzijos pateikimo faktas, nesant krovinio bÅ«klės įvertinimo pakrovimo metu, negali bÅ«ti pagrindas prezumpcijai dėl atsakovo atsakomybės kilimo. Nors ieÅ¡kovas nekelia klausimo dėl krovinio gabenimo per kitus asmenis, kaip buvo Å¡iuo atveju, tačiau teismas iÅ¡aiÅ¡kina, kad Å¡alys sutartimi neįtvirtino draudimo vežėjui sutarties vykdymui pasitelkti kitus asmenis ir (ar) perkrauti gabenamÄ krovinį į kitÄ transporto priemonę.

Šis faktas taip pat negali būti traktuojamas kaip nerūpestingas vežėjo elgesys. Be to, ieškovas teismo posėdžio metu užsiminė apie prarastas Sony kolonėles, jas įvardino krovinio apyraše, kurį suderino su atsakovu, kaip prarastas, tačiau, patikslintame ieškinyje ieškovas apie jas nekelia klausimo, neįrodinėja jų buvimo ir dingimo fakto, todėl teismas šio klausimo nenagrinėja. Įvertinus rašytinius bylos duomenis, šalių paaiškinimus, darytina išvada, kad ne dėl atsakovo A.

S. neteisėtų veiksmų atsirado dalies krovinio apgadinimai ar atskirų detalių praradimai jį transportuojant ar saugant, t. y. nenustatyta atsakovo ar kito asmens kaltė. Taigi, nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų (kaltės), ieÅ¡kinys atmestinas kaip nepagrįstas. IeÅ¡kovas byloje praÅ¡o priteisti bÅ«simus nuostolius (85,00 Eur), kurie atsiras iÅ¡valius vaikiÅ¡kas kėdutes. Sutiktina su atsakovu, kad byloje nėra duomenų, kad ieÅ¡kovas faktiÅ¡kai patyrė nuostolius. Atsakovas praÅ¡o šį ieÅ¡kovo reikalavimÄ atmesti kaip nepagrįstÄ nes ieÅ¡kovas, kaip minėta, neįrodė vežimėlio ir kėdučių valymo fakto.

Pažymėtina, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog ieÅ¡kovas T. D. sumokėjo valymo bendrovei už valymo paslaugas 85,00 Eur. Teismo įsitikinimu, nepateikus duomenų apie faktiÅ¡kai atliktus mokėjimus už atliktus valymo darbus, nepagrįstas reikalavimas priteisti preliminarius nuostolius. Taip pat, ieÅ¡kovo nuomone, atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinis yra visiÅ¡kai nepagrįstas, todėl jam, skirtina 3000,00 Eur bauda už proceso vilkinimÄ bei sieki trukdyti operatyviam bylos iÅ¡sprendimui. CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesÄ Å¾iningai pareiÅ¡kė nepagrįstÄ ieÅ¡kinį (apeliacinį ar kasacinį skundÄ , praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ , pateikė kitÄ procesinį dokumentÄ ) arba sÄ moningai veikė prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ ir iÅ¡sprendimÄ , gali bÅ«ti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui Å¡io patirtus nuostolius.

Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatęs Å¡io straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5000 Eur baudÄ , iki 50 procentų iÅ¡ Å¡ios baudos gali bÅ«ti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali bÅ«ti laikomas piktnaudžiavimu tik iÅ¡imtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010).

Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį įtvirtinta galimybė taikyti teisinę atsakomybę. Ne kiekvienas pareigos sÄ Å¾iningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiÅ¡kia teisės pažeidimÄ , galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymÄ , t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sÄ Å¾iningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais jis gali bÅ«ti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013).

Teismas nenustatė aplinkybių, leidžiančių daryti iÅ¡vadÄ , kad paduodamas prieÅ¡ieÅ¡kinį atsakovas Å¡ia teise naudojosi ne pagal jos paskirtį. PrieÅ¡ieÅ¡kinio argumentai pripažintini pagrįstais, prieÅ¡ieÅ¡kinis tenkintinas, konstatavus, jog atsakovas turi teisę iÅ¡ ieÅ¡kovo reikalauti atlyginti transportavimo iÅ¡laidas. Nenustačius atsakovo piktnaudžiavimo procesu pateikiant prieÅ¡ieÅ¡kinį, nėra pagrindo taikyti CPK 95 straipsnį ir skirti atsakovui baudÄ . Teismas pažymi, jog byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieÅ¡kovas atsakovui neapmokėjo už transportavimo iÅ¡laidas kaip buvo sutarę.

CK 6.808 straipsnio 1 dalyje, apibrėžiant krovinio vežimo sutartį, nustatyta, kad pagal krovinio vežimo sutartį vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotÄ krovinį nugabenti į paskirties punktÄ ir iÅ¡duoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o siuntėjas (gavėjas) įsipareigoja už krovinio vežimÄ sumokėti nustatytÄ užmokestį. Pagal CMR konvencijos nuostatas vežimo sutartis taip pat suprantama kaip susitarimas, kuriuo vežėjas įsipareigoja pristatyti krovinį į paskirties vietÄ siuntėjo nurodytam gavėjui, o siuntėjas – sumokėti vežimo mokestį.

Tokia vežimo sutarties apibrėžtis leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad vežėjas, priėmęs pervežti siuntėjo krovinį, įsipareigoja ne tik pristatyti jį į paskirties vietÄ , bet ir perduoti krovinio valdymÄ siuntėjo nurodytam gavėjui. SistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant CMR konvencijos nuostatas (12, 13 straipsniai, 17 straipsnio 1 punktas, 17 straipsnio 4 punkto c papunktis) ir vadovaujantis nacionalinės teisės nuostatomis bei užsienio teismų praktika, darytina iÅ¡vada, jog krovinio perdavimas sietinas su krovinio valdymo perdavimo gavėjui momentu, nuo kurio vežėjo pareiga rÅ«pintis kroviniu pasibaigia.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 31 straipsniu, krovinys laikomas priimtu, kai vežėjas priima krovinį ir pasiraÅ¡o važtaraÅ¡tyje, o Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 35 straipsnis numato, jog krovinys laikomas atiduotu nuo gavėjo pasiraÅ¡ymo važtaraÅ¡tyje momento. CMR konvencijos 13 straipsnio 1 punktas numato, jog krovinio ir kartu jo valdymo perdavimo momentas patvirtinamas gavėjo paraÅ¡u vežėjo jam perduotame važtaraÅ¡tyje. Nagrinėjamu atveju Å¡alys nebuvo raÅ¡tu įforminusios vežimo teisinių santykių, beje, nebuvo įforminusios ir CMR važtaraščiu, tačiau neginčija, jog dalis krovinio buvo palikta saugoti pas atsakovÄ , ieÅ¡kovui nesumokėjus sÄ skaitos.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieÅ¡kovas turėjo galimybę pasirinkti kitÄ ginčo krovinio vežėjÄ , tačiau sutaręs su atsakovu dėl vežimo paslaugų tiekimo, ieÅ¡kovas privalėjo apmokėti užsakytų paslaugų iÅ¡laidas pagal atsakovo iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas, nes byloje nepateikta įrodymų, kad ieÅ¡kovas negalėjo pasirinkti kito paslaugų tiekėjo kroviniui pervežti (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad ieÅ¡kovas ir jo atstovas neginčijo, kad už krovinio pargabenimÄ buvo sutarę su atsakovu, jog sumokės 840,00 Eur, tačiau atsisakė sumokėti atsakovui už krovinio vežimÄ sutartÄ užmokestį remiantis ta aplinkybe, jog krovinį atsakovas pristatė ne laiku, vėliau prarado ir pan., t. y. ieÅ¡kovui nesuteikė paslaugos.

Nustačius aplinkybes ir teismui padarius iÅ¡vadÄ , kad atsakovas pagal sudarytÄ sutartį savo prievolę ieÅ¡kovui įvykdė tinkamai, tačiau negavo iÅ¡ ieÅ¡kovo sutarto vežimo mokesčio, prieÅ¡ieÅ¡kinis tenkintinas ir iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovui priteistinas 840,00 Eur vežimo mokestis. IeÅ¡kinį atmetus, prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkinus, bylinėjimosi iÅ¡laidos paskirstomos pagal CPK 92-98 straipsnių reikalavimus. IeÅ¡kovo patirtos iÅ¡laidos neatlyginamos, iÅ¡ jo priteisiamos procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidos.

Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovas patyrė 880,00 Eur atstovavimo iÅ¡laidų ir 41,00 Eur už sumokėtÄ Å¾yminį mokestį, todėl atsakovo turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovo. Bylos duomenimis nustatyta, kad valstybė turėjo 10,65 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios buvo apmokėtos iÅ¡ valstybės biudžeto lėšų (CPK 92 straipsnis).

Ieškinį atmetus, minėtos išlaidos priteistinos iš ieškovo (CPK 96 straipsnis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-270, 279 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : ieškinį atmesti. Priešieškinį patenkinti. Priteisti iš T. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 840,00 Eur (aštuonis šimtus keturiasdešimt eurų 00 ct) už suteiktas paslaugas, 921,00 Eur (devynių šimtų dvidešimt vieno euro 00 ct) bylinėjimosi išlaidas atsakovui A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Priteisti iš T.

D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 10,65 Eur (deÅ¡imt eurų 65 ct) už paÅ¡to iÅ¡laidas, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į pasirinktÄ biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5660. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rÅ«mus. Teisėja Ramyna Å idlauskienė