2022-08-31 Nr. AB-21484-3-61-3-02341-2022-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3610-1047/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02341-2022-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.1; 9.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugpjūčio 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės (pranešėja) ir Ivetos Pelienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S.-B. M. I., atstovaujamos įstatyminės atstovės A. A. N., apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. liepos 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos S.-B. M. I., atstovaujamos įstatyminės atstovės A. A. N., skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja S.-B. M. I. (toliau – ir pareiškėja), atstovaujama įstatyminės atstovės A. A. N. (toliau – ir įstatyminė atstovė), skunde prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2022 m. gegužės 4 d. sprendimą Nr. 22S54265 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėja skunde paaiškino, kad Departamento 2021 m. lapkričio 3 d. sprendimu Nr. 21S36224 (duomenys neskelbtini) pilietei A. A. N. buvo atsisakyta suteikti prieglobstį (pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą) Lietuvos Respublikoje; taip pat nutarta ją išsiųsti iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos bei įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Departamento 1-oji skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisija 2021 m. lapkričio 19 d. sprendimu Nr. 6K-1520 A. A. N. skundą dėl Departamento 2021 m. lapkričio 3 d. sprendimo Nr. 21S36224 atmetė. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. vasario 17 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-1783-821/2022 nusprendė pakeisti Departamento 2021 m. lapkričio 3 d. sprendimo Nr. 21S36224 rezoliucinės dalies 3 ir 4 punktus, sutrumpindamas draudimą A. A. N. atvykti į Lietuvos Respubliką iki 2 metų, tai pat sutrumpindamas terminą įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi iki 2 metų nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, atitinkamai pakeitė Departamento 1-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2021 m. lapkričio 19 d. sprendimo Nr. 6K-1520 dalį, o kitą pareiškėjos skundo dalį atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. kovo 23 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-1733-575/2022 minėtą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 17 d. sprendimą paliko nepakeistą. Departamento 2022 m. gegužės 4 d. sprendimu Nr. 22S54265 nepilnametei S.-B. M. I. taip pat nesuteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje, taip pat nutarta ją išsiųsti iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), neuždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką.

3. Pareiškėjos teigimu, skundžiamas Sprendimas yra nepagrįstas ir turėtų būti panaikintas. Pasak pareiškėjos, ji nurodė realias aplinkybes ir pagrindė prieglobsčio suteikimo prašymą, ji atitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalies reikalavimus dėl pabėgėlio statuso ir jai turi būti suteikiama papildoma apsauga pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus. A. A. N. ir jos nepilnametė dukra yra pažeidžiami asmenys (Įstatymo 182 str.), tačiau, vertinant jų prieglobsčio suteikimo klausimą, į tai nebuvo atsižvelgta. Kilmės šalyje nebūtų galimybės užtikrinti esminių nepilnamečiam vaikui būtinų sąlygų visapusiškam ir harmoningam vystymuisi. Sugrįžti į kilmės šalį su nepilnamete dukra nėra galimybių, nes tai reikštų grėsmę ne tik A. A. N., bet ir jos mažametei dukrai. Taigi, svarstant klausimą dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos nesuteikimo bei pareiškėjos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), buvo pažeistas nepilnamečio vaiko interesų užtikrinimo principas ir visapusiškai neįvertintas prieglobsčio prašymas. Atsakovas neįvykdė pareigos tinkamai ir individualizuotai išnagrinėti pareiškėjos prašymą. Todėl skundžiamas Sprendimas naikintinas kaip neišsamus ir nepagrįstas, turintis esminių objektyvumo trūkumų.

4. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

5. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjos prašymą, ginčijamu Sprendimu nusprendė nesuteikti jai pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso nuostatų. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjos motina, pateikusi prašymą pareiškėjos vardu, neįvardijo jokių individualių pareiškėjai kilmės valstybėje kylančių grėsmių, kurios nebūtų susijusios su pareiškėjos motinos teisine padėtimi Lietuvos Respublikoje. Departamentas, įvertinęs tai, kad pareiškėjos motinos prašymas įsiteisėjusiu Departamento 2021 m. lapkričio 3 d. sprendimu Nr. 21S36224 buvo netenkintas, o Departamentas nenustatė aplinkybių, suponuojančių poreikį papildomai vertinti, ar pareiškėjai suteiktinas pabėgėlio statusas dėl jai gresiančio pavojaus, nusprendė nesuteikti pareiškėjai prieglobsčio Lietuvos Respublikoje.

6. Departamentas nesutiko su pareiškėjos skundo argumentais, jog pareiškėja ir jos motina laikytinos pažeidžiamais asmenimis ir kad kilmės valstybėje nebūtų galimybės užtikrinti esminių sąlygų nepilnametės pareiškėjos visapusiškam vystymuisi. Atsakovo teigimu, šie pareiškėjos teiginiai yra deklaratyvūs, skunde nepaaiškinta ir nepateikta jokių juos pagrindžiančių įrodymų. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjos motina Departamento buvo apklausiama (duomenys neskelbtini), kuomet ji jau 5 mėnesius buvo nėščia ir apklausos metu neįvardijo, kad dėl kokių nors priežasčių negalėtų auginti savo vaiko (duomenys neskelbtini) ar kad minėtoje valstybėje būtų pažeidžiamos vaiko teisės. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 23 d. nutartyje buvo konstatuota, kad pareiškėjos motina apklausos metu nurodė, jog (duomenys neskelbtini). Atsižvelgdamas į tai, galima daryti išvadą, jog pareiškėjos motina kilmės valstybėje turi artimųjų ratą, kurie palaikė ją bei rėmė finansiškai, užtikrino galimybes mokytis, todėl yra tikėtina, kad pareiškėjos motina bus remiama ir auginant pareiškėją.

7. Atsakovo teigimu, pareiškėjos įstatyminės atstovė nenurodė individualių grėsmių mažametei dukteriai, o informacija apie kilmės valstybę (įskaitant saugumo padėtį pareiškėjos motinos gyvenamojoje vietovėje) buvo surinkta nagrinėjant pareiškėjos motinos prieglobsčio prašymą. Įsiteisėjusiame Departamento 2021 m. lapkričio 3 d. sprendime Nr. 21S36224, be kita ko, buvo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) (pareiškėjos motinos gyvenamojoje vietovėje) beatodairiško smurto lygis yra žemas. Taigi, nėra pagrindo vertinti, kad ir pareiškėjai kilmės valstybėje galėtų kilti reali rimta žala vien dėl buvimo toje teritorijoje.

II. 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. liepos 14 d. sprendimu pareiškėjos S.-B. M. I., atstovaujamos įstatyminės atstovės A. A. N., skundą atmetė.

9. Teismas, be kita ko, nustatė, kad:

9.1. Pareiškėjos įstatyminė atstovė pateikė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų (duomenys neskelbtini) išduoto vaiko gimimo pažymėjimo Nr. 22-31498202 kopiją, iš kurios matyti, jog pareiškėja gimė (duomenys neskelbtini), jos motina – A. A. N., gim. (duomenys neskelbtini), motinos ESI numeris: (duomenys neskelbtini). Duomenų apie pareiškėjos tėvą vaiko gimimo pažymėjime nenurodyta.

9.2. Departamentas, remdamasis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 „Dėl Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 105 punkto ir 105.4 papunkčio nuostatomis, atliko tyrimą, nustatytą Tvarkos aprašo VII skyriaus antrajame skirsnyje, iš esmės išnagrinėjo (duomenys neskelbtini) pilietės A. A. N. prašymą suteikti jos nepilnametei dukrai, (duomenys neskelbtini) pilietei S.-B. M. I., gim. (duomenys neskelbtini), prieglobstį Lietuvos Respublikoje ir 2022 m. gegužės 4 d. sprendimu Nr. 22S54265 nusprendė: 1) nesuteikti pareiškėjai prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos); 2) išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); 3) neuždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką.

9.3. Pareiškėjos motinai Departamento 2021 m. lapkričio 3 d. sprendimu Nr. 21S36224 buvo atsisakyta suteikti prieglobstį (pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą) Lietuvos Respublikoje; nutarta ją išsiųsti iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos bei įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Sprendimas motyvuotas tuo, kad įvertinus informaciją apie kilmės valstybę bei pareiškėjos pasakojimą nebuvo nustatyta faktinių aplinkybių, pagrindžiančių tarptautinės apsaugos jai suteikimo poreikį, todėl konstatuota, kad ji neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų. Pareiškėjos motinai nesutikus su priimtu sprendimu, jis nustatyta tvarka buvo apskųstas Departamento 1-ajai skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijai, kuri 2021 m. lapkričio 19 d. sprendimu Nr. 6K-1520 pareiškėjos skundą atmetė. Minėtą sprendimą pareiškėjos motina apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2022 m. vasario 17 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-1783-821/2022 skundą tenkino iš dalies: 1) pakeitė Departamento 2021 m. lapkričio 3 d. sprendimo Nr. 21S36244 rezoliucinės dalies 3 punktą ir jį išdėstė taip: „Uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; 2) pakeitė Departamento 2021 m. lapkričio 3 d. sprendimo Nr. 21S36244 rezoliucinės dalies 4 punktą ir jį išdėstė taip: „Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 2 (dvejiems) metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; 3) atitinkamai pakeitė ir Departamento 1-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2021 m. lapkričio 19 d. sprendimo Nr. 6K-1520 dalį; 4) kitą pareiškėjos motinos skundo dalį atmetė. Nesutikdama su minėtu Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu, pareiškėjos motina Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė apeliacinį skundą, tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1733-575/2022 apeliacinis skundas buvo atmestas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas paliktas nepakeistas.

10. Teismas nurodė, kad užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Įstatymas, Tvarkos aprašas ir kiti teisės aktai. Teismas aptarė Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies, 87 straipsnio 1 dalies, Konvencijos 1 straipsnio A dalies nuostatas, rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika.

11. Įvertinęs nustatytų faktinių aplinkybių visumą, tai, jog, Departamentui atlikus išsamų tyrimą, vėliau pirmosios instancijos teismui patikrinus Departamento sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi palikus galioti pirmosios instancijos sprendimą, pareiškėjos motinai buvo atsisakyta suteikti prieglobstį (pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą), teismas darė išvadą, jog Departamentas pagrįstai atsisakė suteikti prieglobstį (pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą) ir pareiškėjai.

12. Teismas akcentavo, kad pareiškėjos vardu prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo pateikė jos įstatyminė atstovė – motina. Prašyme nurodytos aplinkybės tokios pačios kaip ir motinos, individualių aplinkybių, nesusijusių su motinos teisine padėtimi, nenurodyta. Dėl motinos nurodytų motyvų teismas jau yra pasisakęs – Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 23 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas buvo paliktas nepakeistas. Atsakovas, priimdamas sprendimą, nagrinėjo pareiškėjos motinos nurodytas aplinkybes, aktyviai rinko įrodymus, tačiau surinkti duomenys nepatvirtino hipotetinio pobūdžio teiginių dėl jai galimo kilti pavojaus, persekiojimo ar diskriminacijos. Todėl teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinių pagrindų pripažinti, jog, priimant Sprendimą, yra pagrindas vertinti kitas aplinkybes nei tos, kurios jau buvo įvertintos sprendžiant klausimą dėl prieglobsčio suteikimo pareiškėjos motinai.

13. Vertindamas pareiškėjos skundo argumentus dėl jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę, teismas aptarė 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (toliau – ir Direktyva 2008/115) 7 straipsnio 1, 4 dalių nuostatas. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos motinos prašymas suteikti prieglobstį buvo išnagrinėtas skubos tvarka ir atmestas kaip nepagrįstas. Departamento 2021 m. lapkričio 3 d. sprendimu Nr. 21S36224 buvo nustatyta, kad pareiškėjos motina kirto valstybės sieną neleistinoje vietoje, prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikyta Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnų ir pristatyta į užkardą, kas patvirtina, jog pareiškėjos motina pažeidė teisės aktų reikalavimus. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad Departamentas pagrįstai padarė išvadą, jog prašymo pateikimas Lietuvos Respublikoje nebuvo ir nėra pareiškėjos motinos tikslas, todėl yra tikimybė, jog pareiškėja, esanti motinos priežiūroje, gali pasislėpti arba pasišalinti į kitą Europos Sąjungos valstybę, todėl pagrįstai nuspręsta išsiųsti pareiškėją į (duomenys neskelbtini) kartu su jos motina.

14. Apibendrindamas teismas konstatavo, kad Departamentas iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes ir pagrįstai, vadovaudamasis Įstatymo nuostatomis, nusprendė nesuteikti pareiškėjai, atstovaujamai jos įstatyminės atstovės, pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, nes jos prašymo dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo argumentai neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų, taip pat motyvuotai (tiek faktinėmis aplinkybės, tiek teisės normomis) buvo priimtas sprendimas išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) kartu su jos motina.

15. Teismas nurodė, kad, netenkinus pareiškėjos skunde nurodyto reikalavimo dėl Sprendimo panaikinimo, netenkintinas ir išvestinis skundo reikalavimas įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos, atstovaujamos įstatyminės atstovės, prašymą dėl prieglobsčio suteikimo.

III. 16. Pareiškėja S.-B. M. I., atstovaujama įstatyminės atstovės A. A. N., apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. liepos 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą patenkinti visa apimtimi. Pareiškėja prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėtų būti tiesiogiai išklausyta.

17. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus. Tiek pareiškėjos motina, tiek pareiškėja atitinka pažeidžiamo asmens instituto reikšmę, tačiau, vertinant jų prieglobsčio suteikimo klausimą, į tai nebuvo atsižvelgta. Pareiškėjos įstatyminė atstovė nurodė, kad kilmės valstybėje, (duomenys neskelbtini), nebūtų galimybės užtikrinti esminių nepilnamečio vaiko visapusiškam ir harmoningam vystymuisi būtinų sąlygų, ji nurodė individualias aplinkybes, dėl kurių privalėjo bėgti iš savo kilmės šalies, todėl dabar sugrįžti į kilmės valstybę su nepilnamete dukra nemato galimybių, nes tai reikštų grėsmę ne tik jai pačiai, bet ir jos mažametei dukrai. Svarstant klausimą dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos suteikimo, buvo pažeistas nepilnamečio vaiko interesų užtikrinimo principas.

18. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad atsakovas tyrimą dėl baimės būti persekiojamai atliko paviršutiniškai, t. y. apsiribojant bendru abstrakčiu situacijos vertinimu, nevertinant asmeninių pareiškėjos savybių ir santykio su žinoma bendra informacija visumos, atsiribojant nuo objektyvių ir subjektyvių faktorių, neužtikrinant įrodymų visapusiško ištyrimo. Atsakovas taip pat nevertino, ar kilmės šalyje valstybė teikia realą pagalbą nukentėjusiems nuo smurto asmenims, t. y. nevertino pareiškėjos teiginių, jog, grąžinus ją į kilmės šalį, gyvenimo sąlygos būtų nežmoniškos. Nors skundžiamame Sprendime atsakovas remiasi Europos prieglobsčio paramos biuro (dabartinis pavadinimas – Europos Sąjungos prieglobsčio agentūra) išskirtais padidintos rizikos asmenų profiliais, į kuriuos reikia atsižvelgti priimant sprendimą dėl prieglobsčio suteikimo, realiai šio vertinimo pareiškėjai netaikė. Atsakovas šiuo aspektu visiškai nenagrinėjo pareiškėjos prašymo ir dėl to nepasisakė, nors, objektyviai vertindamas situaciją, privalėjo.

19. Dėl papildomos apsaugos nesuteikimo pažymima, kad iš skunde pateiktos informacijos bei apklausų metu užfiksuotų duomenų matyti, jog atsakovui nesurinkus pakankamai duomenų, leidžiančių daryti nekvestionuotiną išvadą, kad pareiškėjos išsiuntimo į kilmės valstybę atveju pareiškėja nepatirs galimų grėsmių, nebus žeminamas jos orumas bei nekils grėsmė sveikatai / gyvybei, yra tikimybė, jog pareiškėją išsiuntus į kilmės šalį, jos teisės ir pagrindinės laisvės būtų pažeistos.

20. Apeliaciniame skunde taip pat pažymima, kad Departamentas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjos prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, nesurinko aktualios būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes, Departamento surinkti duomenys buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų. Atsakovo sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjai atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje. Panaikinus atsakovo sprendimus dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos nesuteikimo, naikintini ir išvestiniai atsakovo sprendimai išsiųsti pareiškėją ir uždrausti jai atvykti į Lietuvos Respubliką.

21. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

22. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą palaiko argumentus, išdėstytus atsiliepime į skundą, bei nurodo, kad tiek Departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas faktines aplinkybes, priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, o pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, galinčių paneigti skundžiamo sprendimo išvadas. Atsakovas akcentuoja, kad pareiškėjos prašyme dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo nurodytos aplinkybės yra tokios pačios kaip ir motinos, individualių aplinkybių, nesusijusių su motinos teisine padėtimi, nenurodyta. Dėl motinos nurodytų motyvų teismas jau yra pasisakęs – Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 23 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas buvo paliktas nepakeistas. Individualių grėsmių mažametei dukteriai jos įstatyminė atstovė nenurodė, o kilmės valstybės informacija (įskaitant bendrą saugumo situaciją A. A. N. gyvenamojoje vietovėje) buvo surinkta nagrinėjant A. A. N. prieglobsčio prašymą. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pareiškėjai neuždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką, jos duomenys neįvedami į sistemą, todėl ji ir vėliau galės netrukdomai, teisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką ar kitą Europos Sąjungos šalį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 23. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. gegužės 4 d. sprendimo Nr. 22S54265 teisėtumo ir pagrįstumo ir reikalavimo įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo pagrįstumo.

24. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliaciniame skunde suformuluoto prašymo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, pažymi, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

25. Teisėjų kolegija nenustatė, kad nagrinėjamu atveju yra kokių nors išskirtinių aplinkybių, dėl kurių apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, tokių aplinkybių nenurodyta ir apeliaciniame skunde. Be to, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, jog byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, proceso dalyviams buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Proceso šalių pozicija yra aiškiai išdėstyta raštu byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose, taip pat byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog proceso šalims būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje ginčytinu klausimu. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.

26. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė, konstatavęs, kad atsakovas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjai prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, nes ji neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nustatytų kriterijų, taip pat motyvuotai (tiek faktinėmis aplinkybės, tiek teisės normomis) buvo priimtas sprendimas išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) kartu su jos motina.

27. Pareiškėja, atstovaujama jos įstatyminės atstovės, apeliaciniame skunde prašo panaikinti minėtą teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjos skundą patenkinti visa apimtimi. Pareiškėjos teigimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino, jog atsakovas nesurinko duomenų apie pareiškėjos kilmės valstybę, tinkamai neįvertino individualių aplinkybių dėl pareiškėjai galinčios kilti grėsmės kilmės valstybėje, neįvertino pareiškėjos, kaip nepilnamečio vaiko, interesų.

28. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.). To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

29. Teisiniai santykiai dėl prašomo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuojami Įstatymo 86 bei 87 straipsnių, kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalis numato, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse.

30. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

31. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-901/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012).

32. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).

33. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4046-438/2018; kt.).

34. Tvarkos aprašo 97 punkte nustatyta, kad, surinkęs su prašymu suteikti prieglobstį susijusius duomenis, įgaliotas Departamento valstybės tarnautojas atlieka tyrimą, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant pabėgėlio statusą, arba Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant papildomą apsaugą. Toks tyrimas atliekamas nagrinėjant kiekvieną atvejį individualiai, objektyviai ir nešališkai, atsižvelgiant į Tvarkos aprašo 97.1–97.5 punktuose nurodytus kriterijus.

35. Tvarkos aprašo 99 punkte nurodoma, kad, atlikdamas Aprašo 97 punkte nurodytą tyrimą, įgaliotas Departamento valstybės tarnautojas vadovaujasi inter alia (be kita ko) Įstatymo 83 straipsnyje nurodytais prašymo suteikti prieglobstį vertinimo kriterijais. Remdamasis visais tyrimo metu surinktais įrodymais, įgaliotas Departamento valstybės tarnautojas nustato esminius faktus, turinčius įtakos vertinimui, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje arba 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus prieglobsčio suteikimo kriterijus.

36. Pagal Tvarkos aprašo 99.1 punktą, remdamasis surinktais įrodymais ir nustatytais faktais, įgaliotas Departamento valstybės tarnautojas įvertina, ar prieglobsčio prašytojas turi visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamas kilmės valstybėje dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų. Atliekant šį vertinimą, vadovaujamasi, be kita ko, principais, nurodytais Tvarkos aprašo 99.1.1–99.1.10 punktuose.

37. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjos vardu jos įstatyminė atstovė (motina) pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje jos nepilnametei dukrai (pareiškėjai), gimusiai (duomenys neskelbtini), pagal motinos prašymą. Departamentas, įvertinęs tai, kad pareiškėjos motinai A. A. N. įsiteisėjusiu Departamento 2021 m. lapkričio 3 d. sprendimu Nr. 21S36224 yra atsisakyta suteikti prieglobstį (pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą) Lietuvos Respublikoje, o individualių aplinkybių, nesusijusių su motinos teisine padėtimi Lietuvos Respublikoje, prieglobsčio prašyme nėra nurodyta, ginčijamu 2022 m. gegužės 4 d. sprendimu Nr. 22S54265 atsisakė suteikti prieglobstį (pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą) ir pareiškėjai, nusprendė išsiųsti pareiškėją į (duomenys neskelbtini), neuždraudė jai atvykti į Lietuvos Respubliką.

38. Pažymėtina, kad tarptautinės apsaugos prašymą vertinant individualiai, reikia atsižvelgti į visus reikšmingus faktus, susijusius su atitinkamo prieglobsčio prašytojo asmenine padėtimi ir aplinkybėmis, ypač įvairių priemonių kumuliacinį poveikį prieglobsčio prašytojui, kurio asmens statusas – vaikas. Asmens padėtis gali prilygti persekiojimui, jeigu jo įvairių priemonių sankaupa, kuri kartu su kitomis nepalankiomis asmeninėmis aplinkybėmis ir / arba atsižvelgiant į bendrą kontekstą, paveikia asmenį panašiai kaip ir pagrindinių teisių pažeidimai. Persekiojimas taip pat turi pasiekti tam tikrą sunkumo lygį. Kai sprendžiamas vaiko prieglobsčio prašymas, vaiko amžius ir priklausomybė nuo juo besirūpinančių asmenų, ilgalaikė įtaka vaiko fizinei ir psichologinei raidai ir gerovei yra kriterijai, kuriuos būtina deramai įvertinti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3467-520/2021; 2022 m. balandžio 6 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1790-602/2022; 2022 m. balandžio 6 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1913-556/2022; 2022 m. balandžio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1978-502/2022; 2022 m. balandžio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2000-520/2022; kt.).

39. Įstatymo normose yra įgyvendintos, be kita ko, 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų (toliau – ir Direktyva 2011/95/ES) ir 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos (nauja redakcija) (toliau – ir Direktyva 2013/32/ES).

40. Nagrinėjant tarptautinės apsaugos prašymą ir siekiant nustatyti, ar asmuo turėtų būti pripažintas „pabėgėliu“, kaip tai yra apibrėžta Konvencijoje, pagal Įstatymą, jo normos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į Direktyvos 2011/95/ES ir Direktyvos 2013/32/ES tikslus.

41. Direktyvos 2011/95/ES konstatuojamoje dalyje nustatyta: „<...> (18) įgyvendindamos šią direktyvą valstybės narės pirmiausia turėtų atsižvelgti į geriausius vaiko interesus pagal 1989 m. Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvenciją. Vertindamos geriausius vaiko interesus valstybės narės visų pirma turėtų tinkamai atsižvelgti į šeimos vienovės principą, nepilnamečio gerovę ir socialinę raidą, saugumo ir apsaugos aspektus ir į nepilnamečio nuomonę pagal jo amžių ir brandą; (19) būtina išplėsti šeimos narių sąvoką, atsižvelgiant į tam tikras skirtingas priklausomumo aplinkybes ir ypatingą dėmesį skiriant geriausiems vaiko interesams; <...>“.

42. Direktyvos 2011/95/ES 6 straipsnyje nustatyta: „Persekiojimo vykdytojais ar didelės žalos darytojais gali būti: a) valstybė; b) valstybę ar didelę valstybės teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos; c) nevalstybiniai subjektai, jei galima įrodyti, kad a ir b punktuose minimi vykdytojai ir darytojai, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti apsaugos nuo persekiojimo arba didelės žalos, kaip apibrėžta 7 straipsnyje“. Šios Direktyvos 7 straipsnyje nustatyta, kad: „1. Apsaugą nuo persekiojimo ar didelės žalos gali suteikti tik: a) valstybės arba b) valstybę ar didelę valstybės teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, jei jos nori ir gali pasiūlyti apsaugą pagal 2 dalį. 2. Apsauga nuo persekiojimo ar didelės žalos turi būti veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio. Tokia apsauga paprastai suteikiama, kai 1 dalies a ir b punktuose minimi apsaugos teikėjai imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar didelei žalai, inter alia, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimo ar didelei žalai nustatyti, persekioti dėl veiksmų, kurie laikomi persekiojimu arba didele žala, ir nubausti už juos, ir kai prašytojas turi galimybę naudotis tokia apsauga“.

43. Iš ginčijamo Sprendimo turinio matyti, kad Departamentas nieko nepasisakė ir nevertino, ar, nesuteikus tarptautinės apsaugos, bus deramai užtikrinti geriausi vaiko interesai, kaip to reikalauja Direktyvos 2011/95/ES tikslai, atsižvelgiant į kuriuos turėtų būti aiškinamas ir Įstatymas. Taip pat atsakovas nerinko ir nevertino kilmės šalies ((duomenys neskelbtini)) informacijos Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkto aspektu, nors būtent Departamentui keliama pareiga surinkti aktualią kilmės šalies informaciją. Atsakovo atsiliepime į skundą ir į apeliacinį skundą teigiama, kad kilmės šalies informacija buvo rinkta ir vertinta nagrinėjant motinos A. A. N. prieglobsčio prašymą, tačiau tai, teisėjų kolegijos vertinimu, nereiškia, kad nagrinėjamu atveju saugumo situacija beatodairiško smurto aspektu priimant sprendimą dėl pareiškėjos prieglobsčio prašymo nepasikeitė ir neturi būti iš naujo įvertinta Departamente atliekamo tyrimo metu. Juolab, kad, kaip matyti iš bylos medžiagos, tarp sprendimo priimto pareiškėjos motinos ir pareiškėjos atveju yra beveik 6 mėnesių laikotarpis, per kurį saugumo situacija pareiškėjos motinos gyvenamojoje vietoje, į kurią pareiškėja ir jos motina būtų išsiunčiamos, gali būti pasikeitusi.

44. Teisėjų kolegija, įvertinusi Migracijos departamento Sprendimą informacijos apie kilmės šalį (duomenys neskelbtini) aspektu, konstatuoja, kad Migracijos departamentas Sprendime niekaip nenurodė ir neįvertino naujausių duomenų apie (duomenys neskelbtini) kilmės valstybėje. Pažymėtina, kad (duomenys neskelbtini). Analogiškos praktikos dėl būtinybės įvertinti naujausią kilmės valstybės informaciją laikosi LVAT (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. liepos 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3342-822/2022).

45. Teisėjų kolegija pažymi, kad Departamento Sprendimu nuspręsta pareiškėją išsiųsti iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini). Ši Sprendimo dalis priimta, vadovaujantis Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, kad užsienietis išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos, jeigu jis per nustatytą terminą neįvykdė įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos per sprendime grąžinti jį į užsienio valstybę nustatytą terminą ar šio Įstatymo 127 straipsnio 32 dalyje nurodytu pagrindu pratęstą terminą arba jeigu jam nebuvo suteiktas terminas savanoriškai išvykti, nes yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti.

46. Minėtame ir kituose Įstatymo straipsniuose yra įgyvendinta 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse, kurios 2 konstatuojamoje dalyje nustatyta: 2004 m. lapkričio 4 ir 5 d. Briuselio Europos Vadovų Taryba paragino suformuoti efektyvią išsiuntimo ir repatriacijos politiką, pagrįstą bendrais standartais, siekiant, kad su grąžintinais asmenimis būtų elgiamasi žmoniškai ir kad būtų gerbiamos jų pagrindinės teisės ir orumas. Direktyvos 2008/115 6 konstatuojamoje dalyje nustatyta, kad: „(6) Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad neteisėtas trečiųjų šalių piliečių buvimas būtų nutrauktas vadovaujantis teisinga ir aiškia tvarka. Pagal bendruosius ES teisės principus sprendimai pagal šią direktyvą turėtų būti priimami dėl kiekvieno konkretaus atvejo atskirai ir vadovaujantis objektyviais kriterijais, t. y. nagrinėjant turėtų būti atsižvelgiama ne vien į neteisėto buvimo faktą. Naudodamos standartines sprendimų, susijusių su grąžinimu, t. y. sprendimų grąžinti ir, jei priimama, sprendimų uždrausti atvykti ir sprendimų dėl išsiuntimo, formas, valstybės narės turėtų atsižvelgti į tą principą ir visapusiškai laikytis visų taikytinų šios direktyvos nuostatų“.

47. Direktyvos 2008/115 5 straipsnyje „Negrąžinimas, vaiko interesai, šeimos gyvenimas ir sveikatos būklė“ nustatyta: „Valstybės narės, įgyvendindamos šią direktyvą, tinkamai atsižvelgia į: a) vaiko interesus, b) šeimos gyvenimą, c) atitinkamo trečiosios šalies piliečio sveikatos būklę, ir laikosi negrąžinimo principo“. Pagal Direktyvos 2008/115 2 konstatuojamąją dalį, direktyva siekiama suformuoti efektyvią išsiuntimo ir repatriacijos politiką, pagrįstą bendrais standartais, siekiant, kad su grąžintinais asmenimis būtų elgiamasi žmogiškai ir kad būtų gerbiamos jų pagrindinės teisės ir orumas (žr., pvz., ESTT 2011 m. balandžio 28 d. sprendimo PPU, C-61/11, ECLI:EU:C:2011:268, 31 p.). Be to, taikant Direktyvos 2008/115 5 straipsnį „Negrąžinimas, vaiko interesai, šeimos gyvenimas ir sveikatos būklė“, įgyvendindamos šią direktyvą, valstybės narės privalo, pirma, tinkamai atsižvelgti į atitinkamo trečiosios šalies piliečio vaiko interesus, šeimos gyvenimą ir sveikatos būklę ir, antra, paisyti negrąžinimo principo (ESTT 2014 m. gruodžio 11 d. sprendimo Boudjlida, C-249/13, ECLI:EU:C:2014:2431, 48 p.). Įstatymo 126 straipsnis, nustatantis išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos pagrindus, kaip ir kiti šio Įstatymo straipsniai, susiję su išsiuntimu, turi būti aiškinami atsižvelgiant į Direktyvos 2008/115 tikslus, jos aiškinimą ESTT praktikoje.

48. Nagrinėjamu atveju Departamento Sprendimo dalis dėl pareiškėjos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos nepatvirtina, kad buvo atsižvelgta į pareiškėjos (nepilnamečio vaiko) interesus, šeimos gyvenimą, taip pat ir į tai, ar šiuo požiūriu buvo atsižvelgta į negrąžinimo principą. Iš Sprendimo turinio matyti, kad buvo atsižvelgta tik į tai, kad jos motinai buvo atsisakyta suteikti prieglobstį, kad jos motina neteisėtai kirto valstybės sieną ir prieglobsčio pasiprašė tik tada, kai buvo sulaikyta, tačiau pažymėtina, kad Direktyvos 2008/115 6 konstatuojamojoje dalyje akcentuojama, jog sprendimai turėtų būti priimami dėl kiekvieno konkretaus atvejo atskirai ir vadovaujantis objektyviais kriterijais, t. y. nagrinėjant klausimą, turėtų būti atsižvelgiama ne vien į neteisėto buvimo faktą.

49. Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina Departamento pareiga spręsti dėl apklausos organizavimo pareiškėjos įstatyminei atstovei, kurios metu būtų suteikta galimybė nurodyti visas grėsmes, kurios gali kilti pareiškėjai bei, nusprendus tokią apklausą organizuoti, tokios apklausos fiksavimo garso įraše. Vykdant prieglobsčio prašytojų apklausas turi būti laikomasi gero administravimo principo bei užtikrinta iš šio principo kylanti prieglobsčio prašytojų teisė būti išklausytiems (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1282-552/2022). Klausimas, ar suinteresuotiems asmenims buvo sudaryta veiksminga galimybė pateikti susijusius argumentus, be kita ko, gali būti sprendžiamas atsižvelgiant ir į tai, ar tėvai suvokė prieglobsčio procedūros esmę ir tikslą bei turėjo pakankamai žinių, kad galėtų pateikti argumentus ne tik dėl savo šeimos (bendrąja prasme), bet ir ją sudarančio vaiko padėties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gegužės 19 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2421-520/2022).

50. Atsižvelgdama į šiame sprendime aptartą ginčo teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, į šios bylos faktines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Departamentas tinkamai ir visapusiškai neišnagrinėjo pareiškėjos prašymo suteikti prieglobstį teisiškai svarbių aplinkybių, todėl Sprendimas yra neteisėtas ir naikintinas. Pirmosios instancijos teismas, pritardamas atsakovo išvadoms, netinkamai sprendė dėl Departamento taikytos materialiosios teisės, todėl sprendimas naikinamas (ABTĮ 147 str.). Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, priimamas naujas sprendimas, kuriuo atsakovo Sprendimas naikinamas, o atsakovas įpareigojamas iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl prieglobsčio suteikimo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjos S.-B. M. I., atstovaujamos įstatyminės atstovės A. A. N., apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. liepos 14 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos S.-B. M. I., atstovaujamos įstatyminės atstovės A. A. N., skundą patenkinti.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. gegužės 4 d. sprendimą Nr. 22S54265 ir įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl prieglobsčio suteikimo.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Beata Martišienė

Iveta Pelienė