b91e2ff2-28db-429c-bbd3-84541b146732 · Vilniaus apygardos teismas

Pranešėjas A

                                                                                                            Â

NUORAÅ AS

Pranešėjas Vladislavas

Lenčikas                        Baudž. byla Nr. 1A-355-190-2013          Â

Teisėjas Vaclavas KarÅ¡ulis            Â

                     Teisminio proceso kategorija: 1-57-1-00851-2011-2  Â

Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.5., 2.4.7.

 (S)

                                                                         Â

. Â Â Â Â Â Â Â Â

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2013 m. birželio 18 d.

Vilnius

                                                                                                                                                               Â

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vladislavo Lenčiko,  teisėjų Reginos Pocienės ir Angelės Ikasalienės, sekretoriaujant Linai Žalaitei,

dalyvaujant prokurorui Viliui Paulauskui,

išteisintajam

A. P.,

išteisintojo gynėjui advokatui Sergej Pelš,

viešame

teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės

prokuratÅ«ros Å eÅ¡tojo skyriaus prokuroro apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 27 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. 1 d. iÅ¡teisintas, kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.).

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , nustatė:

A. P. buvo kaltinamas tuo, kad 2011 m. gegužės 14 d. apie 23 val., (duomenys neskelbtini) kambaryje, turėdamas tikslÄ lytiÅ¡kai santykiauti su E. Å ., supratęs, kad nukentėjusioji apsvaigusi nuo alkoholio miega, negavęs nukentėjusiosios sutikimo lytiÅ¡kai santykiauti dėl priežasčių, susijusių su pastarosios psichine

būkle, kadangi ji miegojo, numovė jos kelnes bei kelnaites, nusimovė žemiau kelių savo džinsus bei

trumpikes ir užgulė jÄ savo kÅ«nu po ko, įvedė savo varpÄ Ä¯ E. Å . makÅ¡tį, taip pasinaudodamas

nukentėjusios bejėgiÅ¡ka bÅ«kle, prieÅ¡ E. Å . valiÄ lytiÅ¡kai su ja santykiavo, tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ , nukentėjusiajai prabudus ir supratus su ja daromų veiksmų pobÅ«dį ir esmę bei pradėjus prieÅ¡intis, rankomis stumti nuo savęs ir Å¡aukti, panaudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ â€“ tyčia jėga sugriebė ir užlaužė nukentėjusiosios rankas, padarydamas poodines kraujosruvas kairiame žaste ir deÅ¡iniame dilbyje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymÄ bei tokiu bÅ«du atimdamas galimybę prieÅ¡intis, jėga, lytiÅ¡kai santykiavo su nukentėjusiÄ ja E. Å ..

Vilniaus rajono apylinkės teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , iÅ¡teisino kaltinamÄ jį A. P. pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. 1 d., motyvuodamas tuo, kad ne visi socialiai žalingi poelgiai tampa nusikalstamomis

veikomis. Kaltinamojo veika šiuo atveju pasireiškė kaltinamojo lytiniu aktu su E. Š.. Tačiau byloje nėra neginčijamai

įrodyta, kad kaltinamasis A. P. norėdamas lytiÅ¡kai santykiauti su E. Å . pasinaudojo jos bejėgiÅ¡ka padėtimi, panaudojo prieÅ¡ jÄ smurtÄ atimdamas galimybė prieÅ¡intis ir lytinis aktas buvo atliktas prieÅ¡ nukentėjusiosios valiÄ . Bylos aplinkybės rodo, kad lytiÅ¡kai santykiauti buvo jų abiejų sutikimas ir tik lytinių santykių metu kilo konfliktas. Todėl byloje nesant neginčytinų įrodymų, patvirtinančių kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ ir visus neaiÅ¡kumus vertinant kaltinamojo naudai, nesant nusikaltimo sudėties, - kaltinamasis iÅ¡teisintinas kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p., BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros Å eÅ¡tojo skyriaus prokuroras praÅ¡o panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 27 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-4-298/2013, kuriuo A. P. iÅ¡teisintas, nesant jo veiksmuose nusikaltimo, numatyto LR BK 149 str. 1 d., požymių, ir priimti naujÄ nuosprendį -  A. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , kurios požymiai numatyti LR BK 149 str. 1 d., ir nuteisti paskiriant 2 (dvejų) metų

6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Teismas, prokuroro teigimu, priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, klaidingai vertino faktines aplinkybes ir padarė neteisingas iÅ¡vadas dėl įrodymų vertinimo.

Pirma, pirmosios instancijos teismas savo išvadas grindė įrodymais, kurie privalėjo būti įvertinami BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintomis taisyklėmis.

Apeliaciniame skunde pažymima, jog, priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, teismas apraÅ¡omojoje dalyje konstatavo, kad asmuo, bÅ«damas neblaivus, bejėgiÅ¡kos bÅ«klės ir nejausdamas veiksmu, kurie su juo atliekami, negali per kelias minutes iÅ¡eiti iÅ¡ Å¡ios bÅ«senos, o E. Å . elgesys po Ä®vykio rodo, kad ji adekvačiai suvokė situacijÄ , gerai orientavosi aplinkoje, gebėjo suvokti viskÄ kas aplink vyksta. Tokia iÅ¡vada - negali per kelias minutes iÅ¡eiti iÅ¡

šios būsenos – neparemta, anot prokuroro, jokiais kitais byloje esančiais įrodymais kaip tiktai teismo nuomone.

Norint padaryti tokiÄ iÅ¡vadÄ nepakankÄ pasakyti, jog nukentėjusioji po kelių minučių elgėsi adekvačiai, gerai orientavosi

aplinkoje, todėl negalėjo būti bejėgiškos būklės. Kaltinime inkriminuota aplinkybė bejėgiška būklė aiškiai

aprašyta, t.y., jog nukentėjusioji buvo apsvaigusi nuo alkoholio miegojo, todėl nedavė sutikimo su ja lytiškai santykiauti. Miegas - kaltinimo ribose, suprantamas kaip žmogaus fizinė būklė dėl kurios pastarasis negali priešintis kaltininkui.

Atkreiptinas dėmesys, jog nukentėjusioji, jau lytinio akto metu pradėjo aktyviai prieÅ¡intis dėl ko patyrė smurtÄ suspaudžiant ir užlaužiant rankas (VTMT prie LR Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. G 1581/11 (01)). Todėl paneigtina teismo padaryta iÅ¡vada, jog nukentėjusioji negalėjo per trumpÄ laiko tarpÄ iÅ¡eiti iÅ¡ tokios bÅ«senos, bÅ«tent miego bÅ«senos, ir aktyviai prieÅ¡intis.

Antra, teismas analizuodamas VTMT prie LR Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1581/11 (01) nurodomas aplinkybes

apsiribojo jų išvardinimu ir konstatavo, jog konfliktas ir muštynės tarp E. Š. ir A. P. vyko po kaltinime

nurodyto išžaginimo, kurių metu ir galėjo būti padaryti E. Š. nustatyti

sužalojimai. A. P. nurodė laikęs E. Å . rankas, kai ji jį puolė, pastaroji ne kartÄ buvo pargriuvusi, jis laikė E. Å ., kai kartu su J. B. bandė iÅ¡ jos paimti J. B. paskolintÄ

grandinėlę.

Prokuroro manymu, teismas, padarydamas tokiÄ iÅ¡vadÄ , neteisingai vertino faktines bylos aplinkybes. Teismas apsiribojo hipotetine iÅ¡vada, kad galbÅ«t nukentėjusiosios konstatuoti sužalojimai buvo

padaryti kitu metu ir būdu negu nurodė pati nukentėjusioji. Teismas netyrė, ar išteisintojo ir J. B. duoti parodymai atitinka

konstatuotus sužalojimus ir galėjo būti padaryti būtent tokiu būdu.

Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad priešingai, išteisintasis ikiteisminio tyrimo metu atliko įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje

veiksmÄ , kurio metu A. P. parodė kaip paėmė E. Å . už rankos rieÅ¡o ir jį pasuko į iÅ¡orę, norėdamas

patraukti jos rankÄ nuo jo megztinio, kai tuo metu J. B. nusegė nuo jos kaklo auksinę grandinėlę. Šį veiksmÄ Ä¯vertinęs specialistas pateikė iÅ¡vadÄ ir konstatavo, jog E. Å . kÅ«ne nebuvo nustatyta sužalojimų, kurie galėjo bÅ«ti padaryti A. P. nurodytomis aplinkybėmis (2012-02-28 įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje metu), t.y. paimant E. Å . už deÅ¡inės rankos rieÅ¡o ir jį pasukant į iÅ¡orę. Poodinės kraujosruvos kairio žasto vidurinio trečdalio priekiniame pavirÅ¡iuje 1x4 cm dydžio ir deÅ¡inio dilbio vidurinio trečdalio nugariniame

paviršiuje 2,5 cm skersmens galėjo būti padarytos suspaudžiant ir užlaužiant E. Š. rankas. Teismas,

anot prokuroro, nesigilino į A. P. ir J. B. parodymų nuoseklumÄ ir chronologijÄ duodant parodymus apie apraÅ¡omÄ aplinkybę, tiesiog juos vertino atsietai nuo kitų objektyvių įrodymų esančių byloje, dėl ko padarė klaidingas iÅ¡vadas.

Trečia, teismas, analizuodamas surinktus įrodymus, konstatavo, kad veika baudžiamojoje teisėje, tai socialiai žalingas žmogaus poelgis. Tačiau ne visi socialiai žalingi poelgiai tampa nusikalstamomis veikomis. Kaltinamojo veika šiuo atveju pasireiškė kaltinamojo

lytiniu aktu su E. Å .. Prokuroro teigimu, nėra aiÅ¡ku, kÄ teismas tokia iÅ¡vada norėjo pasakyti, tačiau galima tik

numatyti, jog patį lytinį aktÄ teismas vertina kaip socialiai žalingÄ poelgį.

Dar daugiau, teismas pabrėžė, jog bylos aplinkybės rodo, kad lytiškai santykiauti buvo jų abiejų sutikimas, nors nukentėjusioji tai

kategoriškai neigia viso ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu, ir tik lytinių santykių metu kilo konfliktas. Sunku įsivaizduoti kaip paties lytinio akto metu gali kilti konfliktas,

dėl kokios priežasties ir kokiu būdu jis galėjo pasireikšti teismas nekonkretizavo.

Tai, kad nukentėjusioji sutiko lytiÅ¡kai santykiauti su iÅ¡teisintuoju, anot prokuroro, byloje nėra nei vieno tiesioginio ar netiesioginio įrodymo. Liudytojo J. B. ir J. S. parodymai apie tai, kas buvo užėjęs į kambarį ir kÄ darė, kur buvo

nukentėjusioji visiškai skiriasi, tačiau teismas nemotyvavo, kodėl rėmėsi tik vieno liudytojo parodymais, o

kodėl nesirėmė kito. Taip pat minėtų liudytojų parodymai kardinaliai skiriasi duodant parodymus apie aplinkybes, kas vyko po to, t.y. po lytinio akto. Baigiamųjų kalbų metu valstybinis kaltintojas prašė aptariamų liudytojų parodymus atmesti kaip prieštaraujančius kitiems, objektyviems byloje esantiems įrodymams bei kaip šališkus.

Ketvirta,

teismas neįvertino, nukentėjusiosios veiksmų po lytinio akto, įrodančių, jog buvo naudota prievarta ir nebuvo gautas

susitikimas lytiškai santykiauti, o būtent:

1) nukentėjusioji iš karto po lytinio akto pati paskambino policijai;

2) bendrojo pagalbos centro įraÅ¡e girdimas susijaudinęs nukentėjusiosios balsas ir asmenų (vyriÅ¡kos lyties), vengiančių pasakyti tikslų adresÄ ;

3) specialisto išvada, kuri konstatavo sužalojimus, užfiksuotus ant nukentėjusiosios kūno, bei parodymų patikrinimo metu

atliktas veiksmas paneigė iÅ¡teisintojo versijÄ dėl sužalojimo ant nukentėjusiosios kairio žasto vidurinio trečdalio priekiniame pavirÅ¡iuje 1x4 cm dydžio ir deÅ¡inio dilbio vidurinio trečdalio nugariniame pavirÅ¡iuje 2,5 cm skersmens.

Prokuroras apeliaciniame skunde pažymi, jog teismo netinkamai įvertinta aplinkybių visuma leidžia teigti, kad baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių iÅ¡teisintojo A. P. kaltę, padarius jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ numatytÄ LR BK 149 str. 1 d.

Teismo posėdyje prokuroras prašė skundÄ tenkinti, iÅ¡teisintasis A. P. ir jo gynėjas

- skundÄ atmesti.

           Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroro apeliacinis skundas atmestinas.

Kolegijos nuomone, apylinkės teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , įvertino įrodymus, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. reikalavimų ir padarė pagrįstas iÅ¡vadas, kurių pagrindu priėmė A. P. atžvilgiu iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 3 dalį, įrodymais gali bÅ«ti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai. Taip pat pažymėtina, jog nekaltumo prezumpcija, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje, reiÅ¡kia ir tai, kad kiekvienas žmogus, kaltinamas nusikaltimo padarymu, laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas pagal įstatymÄ , kad baudžiamajame procese kaltės įrodinėjimo naÅ¡ta tenka kaltinančiai institucijai, tačiau kaltinamasis, pasinaudodamas teise į gynybÄ , gali pateikti įrodymus ar argumentus, paneigiančius pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ . Å ios nekaltumo prezumpcijos nuostatos taip pat įtvirtintos BPK 44 straipsnyje. Atsižvelgiant į nurodytas nuostatas, teismų praktikoje visuotinai pripažįstama, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias bylos aplinkybes, o abejonės aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai iÅ¡naudojus visas galimybes nepavyksta jų paÅ¡alinti.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 149 straipsnio 1 dalį išžaginimas – tai lytinis santykiavimas su žmogumi prieÅ¡ jo valiÄ , panaudojant fizinį smurtÄ , grasinant tuoj pat jį panaudoti, kitaip atimant galimybę prieÅ¡intis ar pasinaudojant bejėgiÅ¡ka nukentėjusiojo asmens bÅ«kle. Esminis išžaginimo požymis, skiriantis jį nuo nenusikalstamų veikų, yra tas, kad lytiÅ¡kai santykiaujama prieÅ¡ nukentėjusiojo asmens valiÄ , t. y. nesutinkant vienam iÅ¡ asmenų, dalyvaujančių lytiÅ¡kai santykiaujant. Vieno iÅ¡ asmenų nesutikimas turi bÅ«ti aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tas ir kaltininkas turi suvokti kito asmens nesutikimÄ . Asmens nesutikimas gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas žodžiais – pasakant apie lytinių santykių nenorÄ , Å¡aukiant pagalbos, arba kitokio pobÅ«džio veiksmais – verkiant, atstumiant kaltininkÄ , stengiantis nuo jo pabėgti arba kitais bÅ«dais. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad tais atvejais, kai kaltininkas nukentėjusiojo valiai palaužti naudoja fizinį smurtÄ , grasinimus, nukentėjusysis gali iÅ¡oriÅ¡kai neiÅ¡reikÅ¡ti savo nesutikimo dėl panaudoto prieÅ¡ jį smurto, sukelto skausmo ar baimės patirtį fizinį smurtÄ , tačiau kaltininkas turi suvokti, kad lytiniai santykiai vyksta prieÅ¡ nukentėjusiojo valiÄ . Pasinaudojimas bejėgiÅ¡ka nukentėjusio asmens bÅ«kle reiÅ¡kia, kad nukentėjusysis dėl savo fizinės ar psichinės bÅ«klės ypatumų – fizinių trÅ«kumų, ligos, mažametystės, senatvės, psichikos sutrikimo ar kitokios liguistos ar nesÄ moningos bÅ«senos - negali suvokti aplinkos, su juo daromų veiksmų esmės arba kad ir suvokia, bet dėl bejėgiÅ¡kos bÅ«klės negali pasiprieÅ¡inti kaltininkui, o kaltininkas supranta, kad asmuo yra bejėgiÅ¡kos bÅ«klės ir tuo pasinaudoja, t.y. lytiÅ¡kai su juo santykiauja. Kai lytiÅ¡kai santykiaujama su nuo alkoholio ar narkotikų apsvaigusiu asmeniu, bejėgiÅ¡ka bÅ«kle gali bÅ«ti pripažintas tik toks apsvaigimo laipsnis, kai asmuo dėl to negali suvokti aplinkos, su juo daromų veiksmų esmės arba negali pasiprieÅ¡inti.

Vilniaus rajono apylinkės teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , pagrįstai iÅ¡teisino kaltinamÄ jį A. P. pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. 1 d., nes nepadaryta veika, turinti Å¡io nusikaltimo požymių.

Å ioje byloje esminė aplinkybė, turinti reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai, yra ne pats lytinių santykių buvimas, nes ir pats A. P. viso ikiteisminio tyrimo metu ir teisme tvirtino lytiÅ¡kai santykiavęs su E. Å ., o prievartinis jų pobÅ«dis. Kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas apie nukentėjusiosios E. Å . nesutikimÄ

lytiÅ¡kai santykiauti su A. P. ir kaltinamojo pasinaudojimÄ bejėgiÅ¡ka nukentėjusiosios bÅ«kle bei  panaudojimÄ

jos atžvilgiu fizinį smurtÄ , sprendė ne vien tik iÅ¡ nukentėjusiosios, bet ir iÅ¡ nuteistojo, o taip pat liudytojų parodymų bei iÅ¡ kitos bylos medžiagos.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad byloje nėra neginčijamų  įrodymų, jog A. P. lytiÅ¡kai santykiavo su E. Å . prieÅ¡ jos valiÄ , pasinaudojęs bejėgiÅ¡ka jos bÅ«kle ir panaudodamas fizinę jėgÄ .

           Iš

A. P. parodymų, duotų teisiamajame posėdyje matyti, jog jis savo kaltės nepripažino, teigė, jog su Edita lytiÅ¡kai santykiavgo abipusisu sutikimu. IÅ¡teisintasis parodė, kad su E. Å . bendravo iki jai nueinant miegoti į kitÄ kambarį, t.y. jie kartu iÅ¡gėrė, Å¡oko. Vėliau jie su

J. B. nuėjo pas jÄ tikslu pažadinti bei pakviesti dar iÅ¡gerti. Pažadinta Edita iÅ¡gėrė, po to jie kalbėjosi, jis pasiliko su ja

kambaryje, o J. B. išėjo ir užgesino kambaryje Å¡viesÄ . Jį E. Å . apkabino, jie pradėjo bučiuotis, ji pati nusiėmė kelnes

ir kelnaites, palikdama jas ant vienos kojos, atsigulė ant nugaros, o jam nepavykus įvesti lytinio organo padėjo tai padaryti. Lytinis aktas truko gal kokias 20 sekundžiu, po ko ji jam liepė nulipti, kÄ jis ir padarė. Tuomet nukentėjusioji pasitaisė plaukus ir išėjo iÅ¡ kambario nieko nepaaiÅ¡kindama, o jis išėjo netrukus iÅ¡ paskos. Kitame kambaryje Edita jį užsipuolė neva jis jÄ iÅ¡prievartavo, pradėjo muÅ¡ti, jis jÄ laikė, ji atsitrenkė į stalÄ , kėdes. Po to ji paprašė jo duomenų ir jis jai davė pasÄ (t. 2, b.l. 51-63). Ikiteisminio tyrimo metu A. P. davė analogiÅ¡kus parodymus apie esmines

bylos aplinkybes, teigdamas, jog su J. B. pas E. Å . ėjo jos pažadinti ir pakviesti pabÅ«ti kartu, J. B. juos paliko užgesindamas Å¡viesÄ , o E.

Å . savo veiksmais (apkabinimas, bučiniai, kelnių nusiėmimas) iÅ¡reiÅ¡kė sutikimÄ mylėtis.

           Nors nukentėjusioji pirmosios instancijos teisme ir ikiteisminio tyrimo metu neigė, jog A. P. lytiÅ¡kai santykiavo jos sutikimu, kas dėl Å¡ios nurodytos aplinkybės leidžia jos parodymus pripažinti formaliai nuosekliais, tačiau juos paneigia Å¡ioje baudžiamojoje byloje esantys liudytojų parodymai. Visų pirma E. Å . teigė, kad A. P. ji pamatė pirmÄ kartÄ tuomet, kai pabudusi pajuto, jog jis su ja atlikinėja lytinį aktÄ (t. 2, b.l. 51-63). Tačiau tokius jos parodymus paneigia ne tik iÅ¡teisintojo draugai J. B. ir J. S., bet ir jos draugės - I. K. ir I. M., kurie visi patvirtino aplinkybę, jog jie iki E. Å . nueinant miegot bendravo, t.y. Å¡nekėjo, Å¡oko, vartojo alkoholį bei valgė.

           Aplinkybę, jog A. P. santykiavo su E. Å . prieÅ¡ jos valiÄ , t.y. pasinaudojant jos bejėgiÅ¡ka padėtimi ir atimant galimybę prieÅ¡intis, paneigia tiesiogiai dalį jų bendravimo bÅ«do kambaryje prieÅ¡ pat lytinio akto atlikimÄ matę liudytojai J. B. ir J. S.. J. B. patvirtino A. P. duotus parodymus apie tai, kad jis kartu su kaltinamuoju nuėjo pas miegančiÄ EditÄ ir jÄ pažadino, po to jis juos paliko dviese besiÅ¡nekančius, ji buvo adekvati, jis matė kaip jie (E. Å . ir A. P.) buvo apsikabinę, todėl jis užgesino Å¡viesÄ , norėdamas sukurti romantiÅ¡kÄ aplinkÄ (t. 2, b.l. 28-38). J. S. parodė, jog buvo užėjęs į kambarį ir uždegęs Å¡viesÄ pamatė, kaip Alfredas ir Edita kalbasi bei bučiuojasi. Tokie jo parodymai visiÅ¡kai atitinka A. P. parodymus, jog vienu momentu kažkas tuo metu, kai jis su E. Å . bučiavosi, buvo trumpam užėjęs į kambarį ir uždegęs Å¡viesÄ (t. 2, b.l. 28-38). Prokuroras nepagrįstai apeliaciniame skunde nurodo, jog Å¡ių abiejų liudytojų parodymai skiriasi, tačiau teismas nenurodė, kodėl rėmėsi tik vieno liudytojo parodymais, nes, kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, iÅ¡teisindamas kaltinamÄ jį rėmėsi tiek vieno, tiek ir kito liudytojo parodymais

apie bylai reikšmingas aplinkybes. Kolegija atkreipia dėmesį, jog J. S., apklausiamas teisme nurodė, kad matęs, kaip E. Š. ir A. P. nuėjo į kambarį, tačiau

pažymėtina, kad tame pačiame posėdyje atsakydamas į teisėjo užduotus klausimus, jis teigė, kad matė, kaip “Edita su Alfredu kaškur išėjo”, kas rodo, kad šis liudytojas galėjo paties nuėjimo į kambarį (kartu jie nuėjo ar ne) ir nematyti

(t. 2, b.l. 28-38). Kolegijos manymu, aukščiau paminėtų liudytojų J. B. ir J. S. parodymai apie tai, kad

kaltinamasis ir E. Å . kambaryje, bÅ«dami ant lovos kalbėjo bei bučiavosi, suponuoja mintį apie jų lytinius santykius bendru sutikimu.Â

            Pažymėtina, jog prievartinio lytinio akto tarp kaltinamojo ir E. Å ., t.y. aplinkybės, jog A. P. nukentėjusiajai prabudus ir supratus su ja daromų veiksmų pobÅ«dį ir esmę bei pradėjus prieÅ¡intis, rankomis stumti nuo savęs ir Å¡aukti, panaudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ â€“ tyčia jėga sugriebė ir užlaužė nukentėjusiosios rankas, apeliacinės instancijos vertinimu, nepatvirtina ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vados Nr. G 1581/11 (01) ir G 598/12 (01). Kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog byloje neabejotinai nustatyta, kad E. Å . apkaltinus A. P. jos išžaginimu, ji puolė muÅ¡ti iÅ¡teisintÄ jį, jie susistumdė, o šį faktÄ patvirtino ne tik iÅ¡teisintasis, liudytojai, bet ir pati E. Å .. Taigi, tiksliai nėra nustatyta, kada nukentėjusiajai buvo padaryti Å¡ie sužalojimai, jie galėjo atsirasti ir po lytinio akto atlikimo grumtynių metu.

Apeliaciniame skunde pažymima, jog, priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, teismas apraÅ¡omojoje dalyje konstatavo, kad asmuo, bÅ«damas neblaivus, bejėgiÅ¡kos bÅ«klės ir nejausdamas veiksmu, kurie su juo atliekami, negali per kelias minutes iÅ¡eiti iÅ¡ Å¡ios bÅ«senos, o E. Å . elgesys po Ä®vykio rodo, kad ji adekvačiai suvokė situacijÄ , gerai orientavosi aplinkoje, gebėjo suvokti viskÄ kas aplink vyksta, ir tokia iÅ¡vada - negali per kelias minutes iÅ¡eiti iÅ¡ Å¡ios bÅ«senos – neparemta, anot prokuroro, jokiais kitais byloje esančiais įrodymais kaip tiktai teismo nuomone. Tačiau apygardos teismas pažymi, jog teisiamajame posėdyje apklausta į įvykio vietÄ atvažiavusi tyrėja I. K. parodė, jog ji negalinti pasakyti, kad E. Å . buvo neblaivi, nes ji (I. K.) viskÄ suprato, kÄ nukentėjusioji aiÅ¡kino ir su ja buvo galima normaliai

bendrauti (t. 2, b.l. 28-38). J. B. teisme parodė, kad pažadinta Edita su jais (V. B. ir A. P.) bendravo ir buvo

adekvati, J. S. parodė, kad Editos bÅ«sena buvo normali, I. K. parodė, kad Edita nebuvo stipriai girta (t. 2, b.l. 28-38, 51-63), kas rodo, jog E. Å . nebuvo bejėgiÅ¡kos bÅ«klės. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo padaryta iÅ¡vada, jog E. Å . elgesys po įvykio rodo, kad ji adekvačiai suvokė situacijÄ , gerai orientavosi aplinkoje, nes po neva jos atžvilgiu įvykdyto prievartinio lytinio akto buvo labai aktyvi - mušė A. P. ir su juo stumdėsi, kÄ patvirtina ir liudytojai J. B., J. S., I. K., I. M., be to, pati iÅ¡kvietė policijÄ , paprašė A. P. asmens

dokumento ir užsirašė jo duomenis. Esant tokioms aplinkybėms E. Š. verkimas, rėkimas, A. P. puolimas,

kolegijos manymu, nėra pakankami prievartinio lytinio akto atlikimo patvirtinimai.

Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių kolegija konstatuoja, jog byloje nėra patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad A. P. lytiÅ¡kai santykiavo su E. Å . prieÅ¡ jos valiÄ , pasinaudojęs bejėgiÅ¡ka jos bÅ«kle ir panaudodamas fizinę jėgÄ .

           Prokuroras apeliaciniame skunde, vadovaudamasis deklaratyviais teoriniais teiginiais, nepateikė apeliacinės instancijos teismui objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 27 d. nuosprendį.

Kolegijos vertinimu, apylinkės teismas visapusiÅ¡kai įvertino byloje surinktus ir teismo posėdyje patikrintus įrodymus bei priėmė A. P. atžvilgiu pagrįstÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, kurį panaikinti nėra pagrindo, byloje aptartos abejonės turi bÅ«ti traktuojamos kaltinamojo naudai, o Å¡ioje byloje esančių duomenų, bÅ«tent tik nukentėjusiosios parodymų, apeliacinės instancijos vertinimu, nepakanka jį nuteisti pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. 1 d.

Esant Å¡ioms aplinkybėms, naikinti ar keisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 27 d. nuosprendį dėl Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros Å eÅ¡tojo skyriaus prokuroro apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytų motyvų nėra įstatyminio pagrindo. Â

Atsižvelgdama į iÅ¡dėstytas aplinkybes, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija Â

n u t a r ė :

Vilniaus

apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros Å eÅ¡tojo skyriaus prokuroro apeliacinį skundÄ atmesti.

Kolegijos pirmininkas                                                                                     Vladislavas

Lenčikas

Teisėjai                                                                                                Â

        Regina Pocienė

                                                                                                                   Â

Â

          Angelė Ikasalienė

Nuorašas tikras