b91a7624-30e7-433d-afbd-e4d02b6c5a7f · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-1338-1131/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-09861-2021-2 Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6.2.1 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. birželio 22 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Benetytė, sekretoriaujant Dianai Abent, dalyvaujant prokurorui Gaudentui BalčiÅ«nui, kaltinamajam A. M. (A. M.) ir jo gynėjui advokatui RamÅ«nui Vanagui, nukentėjusiajai T. M., vertėjaujant Helenai Žemaitel, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, latvis, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio iÅ¡silavinimo, dirbantis UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (direktoriumi), anksčiau teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 13 d nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 258 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 2 dalį 15 parų arešto bausme. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 12 d. nuosprendžiu panaikinta nuosprendžio dalis, kuria A. M. pripažintas kaltu pagal BK 300 straipsnio 2 dalį ir A. M. pagal BK 300 straipsnio 2 dalį išteisintas, jam paskirta galutinė 8 MGL dydžio bauda, bauda sumokėta;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 16 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį 3 metų laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 10 d. nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį 45 parų arešto bausme;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 4 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį 60 MGL (3000 Eur) dydžio bauda, įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas ir nustatytas mokėtinas baudos dydis – 58 MGL (2900 Eur), bauda sumokėta;

5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 19 d. nusprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 16 d. nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 10 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, A. M. paskirtina galutinė 3 metų 3 mėnesių 15 dienų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant A.

M. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbÄ , o darbo netekimo atveju nedelsiant registruotis Užimtumo tarnyboje; be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų, tarp jų – alkoholį, iÅ¡skyrus vartojimÄ gydymo tikslais, turint gydytojo iÅ¡raÅ¡ytÄ receptÄ ; gydytis priklausomybės alkoholiui ligÄ , A. M. sutinkant. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartimi A. M. paskirta papildoma pareiga – probacijos laikotarpiu dalyvauti psichologo konsultacijose, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje.

Teismas n u s t a t ė : A. M. 2021 m. kovo 22 d. apie 23.00-24.00 val. (duomenys neskelbtini) esančiame bute tyčia laikydamas savo sutuoktinę nukentėjusiÄ jÄ T. M. stipriai suėmęs už jos deÅ¡inės rankos žasto ir vienÄ kartÄ tyčia suduodamas nukentėjusiajai ranka į veidÄ â€“ kairį skruostÄ , sukėlė T. M. fizinį skausmÄ . A. M. Å¡iais savo veiksmais padarė nusikalstamÄ veikÄ , nustatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje. Be to, A. M. 2021 m. kovo 31 d. apie 18.00 val. (duomenys neskelbtini) esančiame bute, tyčia mesdamas žaislÄ â€“ automobilio krano tipo modelį į savo Å¡eimos narę, sutuoktinę T.

M., žaislo dalimi kliudydamas jos galvos pakaušį, tampydamas nukentėjusiosios galvos plaukus suėmęs juos rankomis, sukėlė T. M. fizinį skausmÄ . A. M. Å¡iais savo veiksmais padarė nusikalstamÄ veikÄ , nustatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje. Kaltinamasis A. M. teismo posėdžio metu parodė, kad dėl 2021 m. kovo 22 d. veikos kaltę pripažįsta, tačiau dėl 2021 m. kovo 31 d. veikos – ne. 2021 m. kovo 22 d. buvo vyresnio sÅ«naus gimtadienis, jie su žmona susibarė ir, kiek jis pamena, laikė jÄ už rankos, o ji sakė dalykus, kurių jis nenorėjo girdėti ir norėjo ranka užspausti jai burnÄ .

Ji bandė prieÅ¡intis ir nutiko taip, kad jis trenkė ranka jai per skruostÄ , tai nutiko ne specialiai. Bandė atsipraÅ¡yti, daugiau nieko nebuvo. Norėjo tik uždengti burnÄ , bet ji pasijudino ir gavosi taip, kad trenkė per veidÄ vienÄ kartÄ . Jie barėsi dėl pinigų, kad bus vaiko gimtadienis, kad nebus jokios Å¡ventės, iÅ¡ to kilo konfliktas. Buvo blaivus. Savo elgesį vertina neigiamai, galisi, žmonos atsiprašė. 2021 m. kovo 31 d. savo žmonos T. M. nemušė, žaislo į rankas neėmė.

TÄ dien jie susibarė, jis sudaužė žmonos telefonÄ , nes jame pamatė sutuoktinės mamos žinutes, kurios jam nepatiko, bet fizinio konflikto nebuvo. Buvo neblaivus, tÄ dienÄ gėrė alų, gal 6-8 butelius, ofise. Savo duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu atsimena. Tuo momentu tikrai neprisiminė 2021 m. kovo 31 d. įvykio aplinkybių. Jis pasikalbėjo su žmona, pasidarė bylos kopijas, nors buvo neblaivus, tačiau nevisiÅ¡kai girtas, prisimena įvykio detales ir yra tikras, kad savo žmonos nemušė.

Tie parodymai niekuo nesiskiria nuo dabar duodamų paaiÅ¡kinimų, todėl Å¡iandienos parodymai yra tikrai teisingi. PaaiÅ¡kino, kad prokuroras parašė, jog 2021 m. kovo 31 d. jis sudavė žmonai žaislu, tačiau žmona sako, kad jis metė žaislÄ . Tai yra didelis žaislas, jei juo trenkti į kažkuriÄ kÅ«no vietÄ , liks mėlynės ir žaislas subyrės, tačiau pagal žmonos nuotraukas tie sužalojimai yra likę nuo 2021 m. kovo 22 d. įvykio, 2021 m. kovo 31 d. smurtavimo pėdsakų nėra likę.

Jis prisimena 18.00 val. konfliktÄ , žadėjo negerti, tada ji iÅ¡kvietė jam policijÄ . Kai atvyko policija, ji galimai pasimetė, todėl viskÄ taip pasakė. Po ginčo jis dar iÅ¡gėrė, po to nieko neatsimena, bet į žmonÄ Å¾aislo tikrai nemetė, nemušė jos. Galėjo paimti tÄ Å¾aislÄ , kad patrauktų ar padėtų kažkur, bet žmonos nemušė. Iki konflikto buvo darbe, prisimena, kaip buvo darbe, kaip grįžo namo ir dėl ko įvyko konfliktas. Ä® alkotesterį pÅ«tė iÅ¡gėręs visÄ alaus kiekį, kurį tÄ dien iÅ¡gėrė, apie 4 litrus.

Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, pagarsinus nukentėjusiosios T. M. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l (b. l. 45-46), kaltinamasis paaiÅ¡kino, kad jis žmonai netrenkė kranu, tačiau galėjo bÅ«ti, jog metė kranÄ Ä¯ žmonos pusę ar kad juo mosavo. Žaislo detalė galėjo užkabinti žmonÄ , tačiau to krano tikrai į žmonÄ nemetė. Apie šį įvykį su žmona nekalbėjo. Galėjo bÅ«ti, kad rinko žaislus po vaiko ir žmona kažkÄ pasakė, tada iÅ¡ pykčio galėjo užsimoti ar mesti tÄ Å¾aislÄ Ä¯ žmonÄ .

Jie kalbėjosi apie tai, kad buvo tas įvykis, apie pačius veiksmus nesikalbėjo. Jis prašė jos nesibarti, bet už plaukų netampė, gal netyčia ir buvo suėmęs, bet netampė. Taip, kaip 2021 m. kovo 22 d. nutiko, anksčiau niekada nėra naudojęs smurto prieÅ¡ savo žmonÄ . Galėjo už rankos sugriebti, bet tokio smurto kaip minėtÄ dienÄ niekada nenaudojo. Nukentėjusioji T. M. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad jos vyras (A. M.) pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus nuo lapkričio mėnesio.

Ji išėjo dirbti į antrÄ darbÄ , nes vyras nuolat gerdavo ir jo praÅ¡yti pinigų buvo beprasmiÅ¡ka. 2021 m. kovo 22 d. jis buvo blaivus, jie išėjo pasivaikščioti, pavalgė, 22.00 val. nuėjo gulti, tačiau su vyru sukonfliktavo dėl pinigų, susistumdė, ji pradėjo jam kalbėti negražius dalykus. Atėjo pas jį į miegamÄ jį, pradėjo negražiai jo atžvilgiu kalbėti, jis pradėjo jÄ stumti iÅ¡ kambario, kad nekalbėtų, taip ir įvyko konfliktas. A. M. bandė jÄ iÅ¡stumti, ji bandė iÅ¡trÅ«kti.

Gal tas jo smÅ«gis ir netyčinis buvo, jis prisilietė prie veido, o ji gal bandė iÅ¡sisukti, negali pasakyti, kad jis specialiai jÄ mušė, tačiau jautė nežymų skausmÄ . Mėlynė buvo ant skruosto. Sužalojimai buvo padaryti 2021 m. kovo 22 d. Ä®vykio niekas nematė. 2021 m. kovo 22 d. vyras buvo blaivus. Ji gali atpažinti, kada vyras yra neblaivus, net jei yra iÅ¡gėręs vienÄ butelį. Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, pagarsinus nukentėjusiosios T. M. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 51-52), ji juos patvirtino, ir paaiÅ¡kino, kad duoti parodymai yra teisingi, kadangi 2021 m. kovo 22 d. buvo konfliktas.

Dėl 2021 m. kovo 31 d. paaiÅ¡kino, kad grįžo su vaiku po darbo, 18.00 val. turėjo bÅ«ti pas logopedÄ , kai ji atvažiavo, vaikas su jos telefonu sėdėjo ant sofos, o ji buvo virtuvėje. Kadangi telefonas buvo vaiko rankoje, vyras pamatė, kad mama atsiuntė žinutę ir buto nuotraukas. Jis labai supyko ir sudaužė telefonÄ , ji girdėjo metamo į sienÄ telefono garsÄ . Susibarė su vyru, jis atėjo į virtuvę su žaislu ir kažkaip užsimojo tuo kranu, bet smÅ«gio nebuvo, jis jai netrenkė.

Jautė smÅ«gį žaislo detale. Neprisimena, ar jautė skausmÄ , kai jai pataikė žaislo detale. Vyras buvo girtas ir iÅ¡stÅ«mė jÄ Ä¯ koridorių bei užrakino duris, ji bandė skambinti į duris, bet jis sugadino skambutį. Jis stÅ«mė jÄ paėmęs už striukės, tai gal ir plaukus sugriebė. Ji po logopedo jau namo nebegrįžo. PaaiÅ¡kino, kad dabar įvykio aplinkybes atsimena geriau nei tuo momentu, kadangi tuo metu norėjo pikčiau kažkÄ pasakyti. Nebesinorėjo grįžti į tokius namus.

Ji norėjo, kad jos vyrÄ bent kuriam laikui apribotų nuo jų, todėl parašė pareiÅ¡kimÄ . Ji neapkentė jo alkoholio vartojimo ir naudojamo smurto. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus, parodymai buvo duoti iÅ¡ karto po įvykio, buvo streso bÅ«senoje, negali pasakyti, kad teismas gali vadovautis Å¡iais parodymais. Buvo pikta dėl vyro, nes jis vartojo alkoholį. Konfliktai su vyru bÅ«davo tik žodiniai, smurto jis nėra naudojęs. Ä® policijÄ kreipėsi, nes buvo pavargusi nuo jo gėrimo.

Kai jis iÅ¡gėręs, jis nepadeda su vaikais, jų jaunesnysis vaikas yra (duomenys neskelbtini), jam reikia daugiau priežiÅ«ros, o vyras, bÅ«damas neblaivus, niekuo nepadėdavo. Fizinį skausmÄ ir agresijÄ sukėlė alkoholis. Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, pagarsinus nukentėjusiosios T. M. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l 45-46), ji juos patvirtino. Dėl pirmo atvejo ji niekur neskambino, o dėl antro atvejo ji vaikÄ nuvežė pas logopedÄ , tuomet atvažiavo mama, paskatino kreiptis į policijÄ , tada pati nuvyko į policijÄ ir parašė pareiÅ¡kimÄ dėl abiejų įvykių.

Dėl smurto Å¡eimoje turėjo kreiptis į vaikų teises, dabar jie abu lankosi pas mediatorių, nori iÅ¡saugoti santuokÄ . Sekasi gerai, kai yra trečias žmogus iÅ¡ Å¡alies, kuris supranta situacijÄ , juos konsultuoja tiek teisiniais, tiek bendravimo klausimais. Jeigu vyras iÅ¡vyktų į pataisos namus, vaiko reabilitacijos nebÅ«tų kam apmokėti. Reabilitacija kainuoja apie 1500 Eur per mėnesį. Be reabilitacijos visas vaiko raidos progresas sustotų. Vaikas taip pat yra alergiÅ¡kas, turi neįgalumÄ , jam reikalinga priežiÅ«ra.

PaaiÅ¡kino, kad apie įvykio aplinkybes nesikalbėjo, daugiau kalbėjo apie tai, kaip nusigyveno iki tiek, kad reikia policijos įsikiÅ¡imo. Civilinio ieÅ¡kinio nereikÅ¡. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaltinamasis A. M. parodė, kad įvykio detalių jis neatsimena, kadangi buvo neblaivus. Tarp jų su žmona kurį laikÄ tvyro įtampa dėl finansinių reikalų, tačiau iki smurto niekada neprieidavo. PrieÅ¡ savaitę buvo apsipykę ir susistumdė, tačiau jokio fizinio smurto nebuvo. Mano, kad jeigu bÅ«tų smurtavęs, jie 15 m. nebÅ«tų kartu iÅ¡gyvenę. 2021 m. kovo 31 d.

įvykio jis tikrai neatsimena, gali bÅ«ti, kad dėl iÅ¡gerto alkoholio kiekio, todėl nei patvirtinti, nei paneigti praneÅ¡ime apie įtarimÄ iÅ¡dėstytų teiginių negali. Jis netiki, kad savo žmonai galėjo suduoti žaislu, taip pat tampyti už plaukų, nes tai ne jo bÅ«das. Atsimena tik, kad išėjo į darbÄ , ten iÅ¡gėrė 6 skardines alaus. Po to grįžo namo. KelintÄ valandÄ grįžo, pasakyti negali. Po to atsimena, kad jį pažadino policijos pareigÅ«nai, kurie liepė apsirengti bei pristatė į policijos įstaigÄ .

Daugiau nieko apie įvykį papasakoti negali. Dėl viso šio įvykio labai gailisi (t. 1, b. l. 83). Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausiamas kaltinamasis A. M. parodė, kad dėl jam inkriminuojamų veikų padarymo prisipažįsta visiškai. Dėl 2021 m. kovo 31 d. įvykio paaiškino, kad visas įvykio aplinkybes papasakojo pirmos apklausos metu, tuos parodymus tvirtina ir prašo jais vadovautis. Papildyti gali tik tiek, kad galėjo viskas būti taip, kaip sako žmona, tačiau pasikartos, kad įvykio detaliai neatsimena.

Dėl 2021 m. kovo 22 d. įvykio paaiÅ¡kino, kad labai detaliai įvykio aplinkybių neatsimena, tačiau pastaruoju metu santykiai su žmona prasti dėl jo finansinių problemų. 2021 m. kovo 22 d. tarp jų kilo žodinis konfliktas dėl pinigų, ji pradėjo ant jo Å¡aukti, jis nenorėjo apie tai kalbėti ir nesusivaldęs sugriebė jÄ už deÅ¡inės rankos žasto, norėdamas, kad ji nutiltų vienÄ kartÄ deÅ¡inės rankos delnu sudavė jai į kairės pusės skruostÄ . Jam atrodė, kad smÅ«gis nebuvo stiprus, tačiau kitÄ dienÄ matė ant žmonos veido mėlynę.

Po to įvykio jis žmonos atsiprašė, tačiau ji nesutiko atleisti, dėl to santykiai dar pablogėjo. Jis nesiekė sukelti savo žmonai fizinio skausmo, tačiau situacija gavosi tokia, kad nesusivaldė ir viskas įvyko lyg netyčia. Po to sužinojo, kad ji ieškosi naujo buto ir ketina išsikelti, santykiai tarp jų pašlijo dar labiau. Dėl padarytų nusikaltimų nuoširdžiai gailisi (t. 1, b. l. 92). Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta T. M. paaiškino, kad 2021 m. kovo 31 d. apie 17.30 val. grįžo į namus (duomenys neskelbtini), nuskubėjo į virtuvę.

Tuo metu kol ruošė maistÄ , sÅ«nui davė jai priklausantį mobilaus ryÅ¡io telefonÄ , kad jis galėtų žiÅ«rėti animacinius filmukus. PrieÅ¡ tai kambaryje jau buvo ir jos sutuoktinis A. M. Gaminant maistÄ , ji iÅ¡girdo garsÄ , panašų į dūžį, ir kaip jos sutuoktinis pradėjo Å¡aukti. Kai atbėgo į virtuvę, vienoje rankoje jis laikė vaikiÅ¡kÄ Å¾aislÄ , t. y. automobilio krano tipo modelį, kurį metė į jÄ . Minėtas daiktas dalimi kliudė jos galvos sritį, pakaušį, dėl to ji jautė fizinį skausmÄ .

Taip pat jai ir sutuoktiniui bÅ«nant virtuvėje, jis rankomis suėmė už jos plaukų ir juos pradėjo tempti, sukeldamas jai fizinį skausmÄ . Po Å¡ių A. M. veiksmų, jis rankomis iÅ¡stÅ«mė jÄ iÅ¡ virtuvės patalpos į koridorių, o iÅ¡ buto – į bendro naudojimo laiptinę. Viso konflikto metu sÅ«nus buvo svetainės kambaryje ir nieko nematė. Stovėdama bendro naudojimo laiptinėje skambino į buto duris, tačiau A. M. jų neatidarė, taip pat jis sulaužė durų skambučio mechanizmÄ .

Ji A. M. pasakė, kad turi vykti su sÅ«numi pas logopedÄ -specialistÄ . Tuo metu jis atidarė duris ir ji užėjo į butÄ . Pasakiusi sÅ«nui, kad jis laiptais leistųsi į apačiÄ , pamatė, kad A. M. paėmė dulkių siurblį (robotÄ ) ir jį metė į jÄ , tačiau nepataikė, o ji tuo metu iÅ¡bėgo iÅ¡ buto. A. M. nuolatos prieÅ¡ jÄ naudoja fizinį smurtÄ , rankos kumščiais suduoda jai į įvairias kÅ«no vietas, rankas, galvÄ , pilvo sritį. Ant jos kÅ«no yra matomi įvairÅ«s sužalojimai ir sumuÅ¡imai.

Visais atvejais, kai tarp jų įvyksta konfliktai, jų vaikai to nemato, nes jie nueina į savo kambarį. Pastaruoju metu ji ieÅ¡ko naujo buto, kad galėtų iÅ¡sikelti su vaikais. A. M., bÅ«damas namuose, dažnai vartoja alkoholinius gėrimus, ir kartais tai daro prie jų vaikų. Anksčiau dėl prieÅ¡ jÄ naudojamo fizinio smurto ji į policijÄ nesikreipė. A. M. prieÅ¡ jų abu sÅ«nus fizinio smurto nenaudoja. Kadangi Å¡iandien, t. y. 2021 m. kovo 31 d. apie 18.00 val., jis jai sudavė metaliniu žaislu į galvos sritį ir tampė už jos galvos plaukų bei sukėlė jai fizinį skausmÄ , ji atvyko į policijos komisariatÄ dėl pareiÅ¡kimo suraÅ¡ymo.

Dėl jai sukelto fizinio skausmo jai padaryta fizinė žala (b. l. 45-46). Ikiteisminio tyrimo metu papildomai liudytoja apklausta T. M. parodė, kad sutuoktinis A. M. prieÅ¡ jÄ smurtÄ naudoja ne pirmÄ kartÄ . Anksčiau niekada nekvietė policijos, tačiau po paskutinio atvejo tiesiog nebeiÅ¡kentė. PrieÅ¡ jÄ A. M. buvo panaudojęs smurtÄ apie 7 kartus. Savaitę iki paskutinio įvykio, t. y. 2021 m. kovo 22 d., jiems bÅ«nant namuose, (duomenys neskelbtini), ji buvo virtuvėje, pirmajame aukÅ¡te, jos vyras buvo antrajame aukÅ¡te, vaikai jau miegojo.

Galimai apie 23-24 val. jis nusileido į virtuvę ir pradėjo jos klausinėti, kur ji buvo dienÄ . Ji atsakė, kad buvo apžiÅ«rėti buto, kadangi žada su juo skirtis ir iÅ¡sikraustyti su vaikais. Tai iÅ¡girdęs, jis labai supyko ir sugriebė jÄ už deÅ¡inės rankos žasto bei pradėjo ja vadinti įvairiais necenzÅ«riniais žodžiais. Ji tuo metu iÅ¡silaisvino iÅ¡ jo rankos ir jį pastÅ«mė, norėdama nuo jo pabėgti, tačiau jis tuo metu savo deÅ¡inės rankos delnu smogė jai į veidÄ â€“ kairės pusės skruostÄ .

SmÅ«gis buvo tikrai labai stiprus, jautė stiprų fizinį skausmÄ . Po to jis nedelsiant nuėjo į savo kambarį antrame aukÅ¡te, o ji iÅ¡ Å¡aldiklio pasiėmė ledo ir sėdėjo su ledu prie veido. Dėl Å¡io įvykio ji policijos nekvietė, nes jai buvo gėda, kad jos Å¡eima pasiekė tokiÄ situacijÄ . Kitų smurtinių įvykių aplinkybių, kai jos vyras prieÅ¡ jÄ naudojo smurtÄ , ji jau nebeprisimena, bet viskas vykdavo panaÅ¡iai, vyras netekdavo savitvardos dėl to, kad ji nori iÅ¡siskirti bei ieÅ¡kosi atskiro buto.

Nepaisant to, kad ant veido ir rankos yra likę mėlynės, ji į Valstybinę teismo medicinos tarnybÄ nesikreipė (t. 1, b. l. 51-52). IÅ¡ 2021 m. kovo 31 d. T. M. protokolo – pareiÅ¡kimo nustatyta, kad 2021 m. kovo 31 d. apie 18.00 val. (duomenys neskelbtini), jos sutuoktinis A. M. vaikiÅ¡ku žaislu sudavė jai į galvos sritį, pakaušį, ir paėmęs rankomis už jos galvos plaukų, juos tampė, Å¡iais veiksmais jai sukėlė fizinį skausmÄ , be to, jos vyras A. M. fizinį smurtÄ prieÅ¡ jÄ naudoja ne pirmÄ kartÄ .

Dėl jai sukelto fizinio skausmo jai padaryta fizinė žala (t. 1, b. l. 4). Iš 2021 m. balandžio 1 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroro Š. Š. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad susipažinęs su T. M. pareiškimu ir liudijimais, taip pat susipažinęs su kitais ikiteisminio tyrimo duomenimis, pranešė įžvelgęs požymius nusikalstamos veikos, nustatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, dėl kurios ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas. T.

M. nurodė patyrusi dar vienÄ smurto artimoje aplinkoje atvejį, galimai įvykusį 2021 m. kovo 22 d., apie 23.00-24.00 val., (duomenys neskelbtini), kai jos sutuoktinis A. M. laikė nukentėjusiÄ jÄ suėmęs už deÅ¡inės rankos žasto ir vienÄ kartÄ sudavė nukentėjusiajai ranka į veidÄ (kairį skruostÄ ), dėl to nukentėjusioji teigia jutusi fizinį skausmÄ (t. 1, b. l. 15-17). IÅ¡ BIRT ataskaitų žiÅ«ryklės duomenų nustatyta, kad 2021 m. kovo 31 d. 20.00 val. registruotas įvykis, dėl kurio kreipėsi T.

M., kuri nurodė, jog bÅ«nant namuose apie 18.00 val. (duomenys neskelbtini), vyras A. M. sudavė jai vaikiÅ¡ku žaislu per pakaušį, tampė jos galvos plaukus ir taip jai sukėlė fizinį skausmÄ . Vyras nuolat naudoja smurtÄ (t. 1, b. l. 21). Policijos registruojamų įvykių registre (PRÄ®R) taip pat užregistruotas praneÅ¡imas apie minėtÄ Ä¯vykį (t. 1, b. l. 22). IÅ¡ 2021 m. balandžio 1 d. įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo duomenų nustatyta, kad apžiÅ«ros objektas yra dviejų aukÅ¡tų daugiabučio tipo butas (duomenys neskelbtini).

Ä® daugiabučio laiptinę patenkama nuo Kaminkelio gatvės pusės, pro metalines, Å¡arvuotas duris su telefonspyne. Pro minėtas duris paėjus tiesiai, užlipama daugiapakopiais betoniniais laiptais į penktÄ jį aukÅ¡tÄ . DeÅ¡inėje pusėje matomos Å¡arvuotos durys su medžio apdailos plokÅ¡te, ant kurių yra skaičius su numeriu ,,38“. ApžiÅ«ros metu durys yra atrakintos, pro kurias įėjus į butÄ , prieÅ¡ais matomi daugiapakopiai mediniai laiptai. Å alia betoninės kambario atramos matomas geltonos spalvos, metalinis automobilio tipo krano modelis, kuris buvo paimtas ir supakuotas.

Daugiau objektų, reikÅ¡mingų nusikalstamos veikos tyrimui, nenustatyta ir neaptikta. Pridėtos nuotraukos (t. 1, b. l. 23-34). IÅ¡ T. M. pakvitavimo matyti, kad daiktai – žaislinis plastikinis sunkvežimio modelis bei silikoninė vyriÅ¡ka apyrankė, puoÅ¡ta geltono metalo dirbiniais, jai grÄ Å¾inti. Dėl to pretenzijų neturi. Pridėtos nuotraukos (t. 1, b. l. 36-40). IÅ¡ 2021 m. balandžio 4 d. asmens apžiÅ«ros protokolo nustatyta, kad apžiÅ«rėtos nukentėjusiosios T. M. rankos bei veidas, ant kurių aiÅ¡kiai matomos mėlynės. Ant nukentėjusiosios deÅ¡inės rankos, alkÅ«nės srityje, matoma maždaug 5x3 cm dydžio mėlynė su patinimu; ant deÅ¡inės rankos žasto, peties srityje, matomos 4 ryÅ¡kios mėlynės, apytiksliai 2x4 cm dydžio; ant nukentėjusiosios veido matoma mėlynė su patinimu ant kairiojo skruosto bei kairiajame paakyje.

Pridėtos nuotraukos (t. 1, b. l. 59, 61-64). IÅ¡ 2021 m. kovo 31 d. 22.44 val. alkoholio matuoklio duomenų nustatyta, kad A. M. nustatytas 1,77 prom. girtumo laipsnis (t. 1, b. l. 114). IÅ¡ byloje esančio raÅ¡to matyti, kad A. M. 2021 m. balandžio 13 d. buvo grÄ Å¾intas mobiliojo ryÅ¡io telefonas, pretenzijų neturi (t. 1, b. l. 186). Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai Nagrinėjamu atveju byloje esantys kaltinamojo, nukentėjusiosios paaiÅ¡kinimai, duoti teisme, taip pat kiti aukščiau nurodyti raÅ¡ytiniai dokumentai pripažintini įrodymais ir vertintini tiek kiekvienas atskirai, tiek jų visuma.

Kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, nėra savarankiÅ¡kas įrodymų Å¡altinis, tačiau Å¡iais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus; be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-151-628/2018, 2K-67-699/2018). Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar Å¡eimos nariui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

NusikaltimÄ padariusio asmens Å¡eimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimÄ padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimÄ padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai (BK 248 str. 2 d.). Å iuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatÄ . Objektyviai jis pasireiÅ¡kia fizinio smurto prieÅ¡ asmenį naudojimu (muÅ¡imu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryÅ¡iu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant Å¡ių konkrečių padarinių, bet sÄ moningai leidžiant jiems atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-693/2016).

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika, objektyviai pasireiÅ¡kianti muÅ¡imu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kÅ«nÄ , sukeliant žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant, yra tyčinis nusikaltimas. Taigi, sprendžiant dėl asmens kaltės padarius Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ , remiantis byloje esančiais įrodymais, turi bÅ«ti nustatyta, kad bÅ«tent kaltinamojo tyčiniai neteisėti veiksmai (muÅ¡imas ar kitoks smurtavimas) sukėlė nukentėjusiam fizinį skausmÄ , nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Dėl 2021 m. kovo 22 d. A. M. nusikalstamos veikos Byloje esančių įrodymų visuma dėl 2021 m. kovo 22 d. įvykio sudaro pagrindo konstatuoti, jog byloje įrodyta, kad kaltinamasis A. M. 2021 m. kovo 22 d. apie 23.00-24.00 val. (duomenys neskelbtini) esančiame bute tyčia laikydamas savo sutuoktinę nukentėjusiÄ jÄ T. M. stipriai suėmęs už jos deÅ¡inės rankos žasto ir vienÄ kartÄ tyčia suduodamas nukentėjusiajai ranka į veidÄ â€“ kairį skruostÄ , sukėlė T. M. fizinį skausmÄ .

Kaltinamasis savo kaltę dėl Å¡io įvykio pripažino visiÅ¡kai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme. Jis paaiÅ¡kino, kad 2021 m. kovo 22 d. tarp jo ir jo sutuoktinės kilo žodinis konfliktas dėl pinigų, ji pradėjo ant jo Å¡aukti, jis nenorėjo apie tai kalbėti, nesusivaldęs sugriebė jÄ už deÅ¡inės rankos žasto, norėjo ranka užspausti jai burnÄ , nes nenorėjo girdėti, kÄ jam sako sutuoktinė, ji bandė prieÅ¡intis ir nutiko taip, kad jis vienÄ kartÄ deÅ¡inės rankos delnu sudavė jai į kairės pusės skruostÄ .

Jam atrodė, kad smÅ«gis nebuvo stiprus, tačiau kitÄ dienÄ matė ant žmonos veido mėlynę. Nukentėjusioji tokius kaltinamojo, savo sutuoktinio, parodymus iÅ¡ esmės patvirtino, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodydama, kad 2021 m. kovo 22 d. ji su vyru sukonfliktavo dėl pinigų, susistumdė, ji pradėjo jam kalbėti negražius dalykus. Atėjo pas jį į miegamÄ jį, pradėjo negražiai jo atžvilgiu kalbėti, jis pradėjo jÄ stumti iÅ¡ kambario, kad nekalbėtų, taip ir įvyko konfliktas.

A. M. bandė jÄ iÅ¡stumti, ji bandė iÅ¡trÅ«kti. Gal tas jo smÅ«gis ir netyčinis buvo, jis prisilietė prie veido, o ji gal bandė iÅ¡sisukti, negali pasakyti, kad jis specialiai jÄ mušė, tačiau jautė nežymų skausmÄ . Mėlynė buvo ant skruosto. Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, pagarsinus nukentėjusiosios T. M. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 51-52), ji juos patvirtino, ir paaiÅ¡kino, kad duoti parodymai yra teisingi. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji nurodė, kad galimai apie 23-24 val. jos sutuoktinis nusileido į virtuvę ir pradėjo jos klausinėti, kur ji buvo dienÄ .

Ji atsakė, kad buvo apžiÅ«rėti buto, kadangi žada su juo skirtis ir iÅ¡sikraustyti su vaikais. Tai iÅ¡girdęs, jis labai supyko ir sugriebė jÄ už deÅ¡inės rankos žasto bei pradėjo ja vadinti įvairiais necenzÅ«riniais žodžiais. Ji tuo metu iÅ¡silaisvino iÅ¡ jo rankos ir jį pastÅ«mė, norėdama nuo jo pabėgti, tačiau jis tuo metu savo deÅ¡inės rankos delnu smogė jai į veidÄ â€“ kairės pusės skruostÄ . SmÅ«gis buvo tikrai labai stiprus, jautė stiprų fizinį skausmÄ .

Nors nukentėjusiosios parodymai teisme ir ikiteisminio tyrimo metu nėra visiÅ¡kai nuoseklÅ«s (teisme nurodė, kad sukonfliktavo dėl pinigų, jautė nežymų skausmÄ , ikiteisminio tyrimo metu – kad sukonfliktavo dėl ketinimo skirtis, jautė stiprų fizinį skausmÄ ), tačiau jie skiriasi smulkmenose ir ne dėl esminių įvykio aplinkybių, Å¡ie nesutapimai reikÅ¡mės A. M. 2021 m. kovo 22 d. veiksmų kaip nusikalstamų kvalifikavimui įtakos neturi. Minėtus kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys: 2021 m. balandžio 1 d.

Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros 1-ojo skyriaus prokuroro Å . Å . tarnybinio praneÅ¡imo, 2021 m. balandžio 4 d. asmens apžiÅ«ros protokolo duomenys. Tai, kad kaltinamasis buvo savo sutuoktinę stipriai suėmęs už jos deÅ¡inės rankos žasto ir vienÄ kartÄ tyčia sudavė jai ranka į veidÄ â€“ kairį skruostÄ , patvirtina 2021 m. balandžio 4 d. asmens apžiÅ«ros protokolo duomenys ir prie jo pridėtos nuotraukos, iÅ¡ kurių matyti, kad ant nukentėjusiosios deÅ¡inės rankos, alkÅ«nės srityje, yra maždaug 5x3 cm dydžio mėlynė su patinimu; ant deÅ¡inės rankos žasto, peties srityje, ? 4 ryÅ¡kios mėlynės, apytiksliai 2x4 cm dydžio; ant nukentėjusiosios veido matoma mėlynė su patinimu ant kairiojo skruosto bei kairiajame paakyje.

Teismo vertinimu, akivaizdu, jog esant tokioms kaltinamojo A. M. padarytoms mėlynėms nukentėjusioji turėjo jausti fizinį skausmÄ . Tiek nukentėjusioji, tiek kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamasis tÄ vakarÄ buvo blaivus, nukentėjusioji taip pat nurodė, kad kadangi sutuoktinis turi problemų dėl alkoholio vartojimo, ji gali atskirti, kai kaltinamasis yra iÅ¡gėręs net labai nedaug alkoholio, teismas neturi pagrindo netikėti tokiais jų paaiÅ¡kinimais, todėl laiko, kad minėtus nusikalstamus veiksmus kaltinamasis atliko bÅ«damas blaivus.

Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jis nukentėjusiÄ jÄ sugriebė už rankos ir sudavė jai į veidÄ netyčia, nespecialiai, norėdamas jÄ nutildyti ir nenorėdamas klausyti, kÄ ji jam sako, nukentėjusioji taip pat nurodė, kad tarp jų įvyko konfliktas, jie susistumdė, ji bandė iÅ¡trÅ«kti nuo jo ir taip įvyko, kad jis jai sudavė per skruostÄ . Teismo vertinimu, kaltinamasis, atlikdamas minėtus smurtinius veiksmus prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ , aiÅ¡kiai suvokė savo veiksmų neteisėtumÄ , pavojingumÄ ir nors neatmetama, kad tokių pasekmių jis nenorėjo, suprato, kad dėl tokio jo veikimo gali bÅ«ti nukentėjusiajai sukeltas fizinis skausmas.

Tai sudaro pagrindo spręsti, kad Å¡i kaltinamojo nusikalstama veika buvo padaryta, veikiant netiesiogine tyčia (BK 15 str. 3 d.). Konstatavus kaltinamojo netiesioginę tyčiÄ , iÅ¡ kaltinimo Å¡alintina aplinkybė, kad jis norėjo sukelti savo Å¡eimos nariui fizinį skausmÄ . Å iame kontekste pažymėtina, kad Å¡eimoje kilusios problemos negali bÅ«ti sprendžiamos smurtu, o tokiu atveju, jeigu kaltinamajam nepatiko nukentėjusiosios elgesys, t. y. bandymasis aiÅ¡kintis jų Å¡eimos finansinę situacijÄ , kalbėjimas apie skyrybas, jis tiesiog galėjo iÅ¡ tokios situacijos ,,pasitraukti“, iÅ¡eiti į kitÄ kambarį ir pan.

Aplinkybės, jog kaltinamojo veiksmai buvo nukreipti ne siekiant sukelti fizinį skausmÄ nukentėjusiajai, o jÄ užtildyti, nenorint girdėti jos sakomų žodžių, neturi reikÅ¡mės nagrinėjamu atveju, kadangi tikslas nėra vienas iÅ¡ bÅ«tinųjų BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių; kaip jau minėta, jo veiksmų subjektyvioji iÅ¡raiÅ¡ka įvertinta, teismui konstatavus, jos minėtus veiksmus kaltinamasis padarė netiesiogine tyčia. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad nurodyta A.

M. tyčinė veika, Å¡eimos nariui sukeliant fizinį skausmÄ , atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėtį, jo kaltė, padarius Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ , įrodyta. Dėl 2021 m. kovo 31 d. A. M. nusikalstamos veikos Teismas, vertindamas byloje esančius duomenis, pripažintus įrodymais, susijusius su 2021 m. kovo 31 d. įvykiu, sprendžia, kad yra pagrindo konstatuoti kaltinamÄ jį A. M. padarius ir Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ , t. y. kad jis 2021 m. kovo 31 d. apie 18.00 val. (duomenys neskelbtini) esančiame bute, tyčia mesdamas žaislÄ â€“ automobilio krano tipo modelį į savo Å¡eimos narę, sutuoktinę T.

M., žaislo dalimi kliudydamas jos galvos pakaušį, tampydamas nukentėjusiosios galvos plaukus suėmęs juos rankomis, sukėlė T. M. fizinį skausmÄ . Tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad konfliktas tarp jų įvyko ir 2021 m. kovo 31 d. Kaltinamasis kaltu neprisipažino ir nurodė, kad sutuoktinės nemušė, žaislo į rankas neėmė. TÄ dien jie susibarė, jis sudaužė žmonos telefonÄ , nes jame pamatė sutuoktinės mamos žinutes, kurios jam nepatiko, bet fizinio konflikto nebuvo.

Tai yra didelis žaislas, jei juo trenkti į kažkuriÄ kÅ«no vietÄ , liks mėlynės ir žaislas subyrės. Galėjo paimti tÄ Å¾aislÄ , kad patrauktų ar padėtų kažkur, bet žmonos nemušė. Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, pagarsinus nukentėjusiosios T. M. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l (b. l. 45-46), kaltinamasis paaiÅ¡kino, kad jis žmonai netrenkė kranu, tačiau galėjo bÅ«ti, jog metė kranÄ Ä¯ žmonos pusę ar kad juo mosavo.

Žaislo detalė galėjo užkabinti žmonÄ , tačiau to krano tikrai į žmonÄ nemetė. Apie šį įvykį su žmona nekalbėjo. Galėjo bÅ«ti, kad rinko žaislus po vaiko ir žmona kažkÄ pasakė, tada iÅ¡ pykčio galėjo užsimoti ar mesti tÄ Å¾aislÄ Ä¯ žmonÄ . Jis prašė jos nesibarti, bet už plaukų netampė, gal netyčia ir buvo suėmęs, bet netampė. TÄ vakarÄ buvo neblaivus. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis nurodė, kad Å¡io įvykio nepamena, kadangi buvo neblaivus.

Jis netiki, kad savo žmonai galėjo suduoti žaislu, taip pat tampyti už plaukų, nes tai ne jo bÅ«das. Taip pat kaltinamasis nurodė ir tai, kad galėjo viskas bÅ«ti taip, kaip sako žmona. Taigi iÅ¡ kaltinamojo parodymų teisme ir ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad kaltinamasis neigia sudavęs vaikiÅ¡ku žaislu sutuoktinei, neigia jÄ tampęs už plaukų, nors neatmeta galimybės, kad tai jis galėjo padaryti netyčia – mesti žaislÄ Ä¯ žmonos pusę ir taip juo pataikyti jai, netyčia suimti už plaukų, bet jų netampyti.

Teismas neturi pagrindo abejoti kaltinamuoju, kad jis įvykio detalių neatsimena, kadangi matyti, kad kaltinamasis įvykio metu buvo neblaivus, be to, jis turi problemų dėl alkoholio, kaip sutuoktinė nurodė, alkoholį vartojo jau nuo lapkričio mėn. ir tai natÅ«raliai galėjo nulemti, jog jis įvykio aplinkybių nepamena. Nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad 2021 m. kovo 31 d. jos telefonas buvo pas jų sÅ«nų, kol ji darė valgyti, jis žiÅ«rėjo animacinius filmukus. Vyras pamatė, kad jos mama į telefonÄ , tuo metu buvusį pas sÅ«nų, atsiuntė žinutę ir buto nuotraukas.

Jis labai supyko ir sudaužė telefonÄ , ji girdėjo metamo į sienÄ telefono garsÄ . Susibarė su vyru, jis atėjo į virtuvę su žaislu ir kažkaip užsimojo tuo kranu, bet smÅ«gio nebuvo, jis jai netrenkė. Tačiau ji jautė smÅ«gį žaislo detale. Neprisimena, ar jautė skausmÄ , kai jai pataikė žaislo detale. Vyras buvo girtas ir iÅ¡stÅ«mė jÄ Ä¯ koridorių bei užrakino duris, ji bandė skambinti į duris, bet jis sugadino skambutį. Jis stÅ«mė jÄ paėmęs už striukės, tai gal ir plaukus sugriebė.

Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, pagarsinus nukentėjusiosios T. M. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l 45-46), ji juos patvirtino kaip teisingus, tačiau taip pat nurodė ir tai, kad parodymai buvo duoti iš karto po įvykio, buvo streso būsenoje, negali pasakyti, kad teismas gali vadovautis šiais parodymais. Buvo pikta dėl vyro, nes jis vartojo alkoholį. Iš nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad 2021 m. kovo 31 d. apie 17.30 val. grįžo į namus, nuskubėjo į virtuvę.

Tuo metu kol ruošė maistÄ , sÅ«nui davė jai priklausantį mobilaus ryÅ¡io telefonÄ , kad jis galėtų žiÅ«rėti animacinius filmukus. PrieÅ¡ tai kambaryje jau buvo ir jos sutuoktinis A. M.. Gaminant maistÄ , ji iÅ¡girdo garsÄ , panašų į dūžį, ir kaip jos sutuoktinis pradėjo Å¡aukti. Kai atbėgo į virtuvę, vienoje rankoje jis laikė vaikiÅ¡kÄ Å¾aislÄ , t. y. automobilio krano tipo modelį, kurį metė į jÄ . Minėtas daiktas dalimi kliudė jos galvos sritį, pakaušį, dėl to ji jautė fizinį skausmÄ .

Taip pat jai ir sutuoktiniui bÅ«nant virtuvėje, jis rankomis suėmė už jos plaukų ir juos pradėjo tempti, sukeldamas jai fizinį skausmÄ . Po Å¡ių A. M. veiksmų, jis rankomis iÅ¡stÅ«mė jÄ iÅ¡ virtuvės patalpos į koridorių, o iÅ¡ buto – į bendro naudojimo laiptinę. Kaip matyti, nukentėjusiosios parodymai teisme ir ikiteisminio tyrimo metu Å¡iek tiek skiriasi, nors esminėse faktinėse detalėse sutampa, t. y. kad kaltinamasis supyko, nes pamatė į jos telefonÄ jos mamos atsiųstas žinutes su buto nuotraukomis, kad sudaužė jos telefonÄ , buvo paėmęs į rankas vaikiÅ¡kÄ Å¾aislÄ , juo užsimojo ir jautė jai suduotÄ smÅ«gį žaislo detale, buvo suėmęs už plaukų.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji jau nurodžiusi, kad kaltinamasis atėjo į virtuvę su žaislu ir kažkaip užsimojo tuo kranu, bet smÅ«gio nebuvo, jis jai netrenkė, tačiau ji jautė smÅ«gį žaislo detale; neprisimena, ar jautė skausmÄ , kai jai pataikė žaislo detale; jis stÅ«mė jÄ paėmęs už striukės, tai gal ir plaukus sugriebė. Teismas laiko, kad nukentėjusioji, patvirtindama ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, tuo pačiu teisiamojo posėdžio metu, kaip minėta, įvykio aplinkybes aiÅ¡kindama Å¡iek tiek kitaip, bando suÅ¡velninti savo sutuoktinio padėtį ir kaltinamojo smurtinius veiksmus, siekdama jam Å¡velnesnių baudžiamosios atsakomybės padarinių, kadangi ji jam yra atleidusi ir jie bando iÅ¡saugoti Å¡eimÄ , ėmėsi tam priemonių, lankosi pas mediatorę ir pan.

Pažymėtina ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji savo paraÅ¡u patvirtino, kad protokolas-pareiÅ¡kimas suraÅ¡ytas teisingai (t. 1, b. l. 4, 7), papildomai jÄ apklausiant kaip liudytojÄ , jai buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad ji turi teisę neduoti parodymų arba neatsakyti į kai kuriuos pateiktus klausimus prieÅ¡ Å¡eimos narį (t. 1, b. l. 49), tačiau ji parodymus davė papildomai, kurių metu patvirtino pirmos apklausos metu duotus savo parodymus kaip teisingus (t. 1, b. l. 48, 51-52). Atsižvelgdamas į tai, teismas vadovaujasi nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais dėl minėtos dienos įvykio, o teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais vadovaujasi tiek, kiek jie neprieÅ¡tarauja ir papildo jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymus, duotus tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tikslina kaltinime nurodytas aplinkybes, nurodant, jog kaltinamajam žaislÄ â€“ automobilio krano tipo modelį metus į nukentėjusiÄ jÄ , žaislo dalimi kliudė jos galvos sritį, pakaušį. Å ių aplinkybių tikslinimas nekeičia kaltinamojo veiksmų kvalifikacijos. Å iuos kaltinamojo nusikalstamus veiksmus patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai – 2021 m. kovo 31 d. T. M. protokolo – pareiÅ¡kimo, BIRT ataskaitų žiÅ«ryklės, 2021 m. balandžio 1 d.

įvykio vietos apžiūros protokolo, 2021 m. kovo 31 d. 22.44 val. alkoholio matuoklio duomenys. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors byloje nėra alkoholio matuoklio patikros sertifikato, tačiau tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamasis buvo neblaivus, teismas neturi pagrindo netikėti tokiais parodymais, todėl laiko, kad kaltinamasis įvykio metu buvo neblaivus ir tai turėjo tiesioginės įtakos jo elgesiui. Teismo vertinimu, akivaizdu, jog esant tokiems kaltinamojo A.

M. veiksmams – metant gana didelį žaislÄ Ä¯ nukentėjusiÄ jÄ ir žaislo dalimi pataikius jai į galvos pakaušį bei tempiant jÄ už plaukų, nukentėjusioji turėjo jausti fizinį skausmÄ . Teismo vertinimu, kaltinamasis mesdamas į nukentėjusiÄ jÄ Å¾aislÄ ir tempdamas jÄ už plaukų, suprato, kad elgiasi neteisėtai ir pavojingai nukentėjusiosios atžvilgiu ir net jeigu ir nenorėjo jai sukelti fizinio skausmo, suprato, kad dėl tokių jo veiksmų gali bÅ«ti nukentėjusiajai sukeltas fizinis skausmas.

Taigi Å¡io įvykio metu kaltinamasis veikė netiesiogine tyčia (BK 15 str. 3 d.). Konstatavus kaltinamojo netiesioginę tyčiÄ , iÅ¡ kaltinimo Å¡alintina aplinkybė, kad jis norėjo sukelti savo Å¡eimos nariui fizinį skausmÄ . Å iame kontekste pažymėtina ir tai, kad kaltinamojo veiksmų neteisėtumo nepaneigia aplinkybės, dėl kokių priežasčių kaltinamasis taip pasielgė, t. y. kad jis supyko pamatęs nukentėjusiosios mamos į jos telefonÄ atsiųstas žinutes su buto nuotraukomis ir supratęs, jog nukentėjusioji ieÅ¡kosi buto ir su vaikais ketina iÅ¡sikraustyti, nes daugiau taip gyventi nebegali.

Ä®vertinus aukščiau nurodytų įrodymų visumÄ , darytina iÅ¡vada, kad byloje įrodyta, jog kaltinamasis 2021 m. kovo 31 d. apie 18.00 val. (duomenys neskelbtini) esančiame bute, tyčia mesdamas žaislÄ â€“ automobilio krano tipo modelį į savo Å¡eimos narę, sutuoktinę T. M., žaislo dalimi kliudydamas jos galvos pakaušį, tampydamas nukentėjusiosios galvos plaukus suėmęs juos rankomis, sukėlė T. M. fizinį skausmÄ . Å i kaltinamojo veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėtį, jo kaltė įrodyta.

Teismas nenustatė BK ir BPK numatytų pagrindų, dėl kurių bÅ«tų pagrindas tenkinti nukentėjusiosios ir kaltinamojo praÅ¡ymÄ ir baudžiamÄ jÄ bylÄ dėl abiejų nusikalstamų veikų kaltinamajam nutraukti. Kaltinamojo gynėjo minimos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos Å¡ios kategorijos bylose dėl konfliktinių Å¡eimose kylančių situacijų, kurių metu panaudojamas smurtas ir jų vertinimo kontekste pažymėtina, kad kitose bylose teismo pateikti iÅ¡aiÅ¡kinimai taikytini tik tada, kai yra tapačios arba esminių panaÅ¡umų turi teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos abiejų bylų aplinkybės, kurios buvo suformuluotų teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo taisyklių ratio decidendi (sprendimo pagrindas, motyvacija) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-76/2012, Nr. 2K-297-303/2019).

Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo remtis gynėjo nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kadangi gynėjo minimoje teismų praktikoje suformuotos taisyklės ir šios bylos ratio decidendi skiriasi. Bausmės skyrimo motyvai BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmių rūšys – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;

2) kaltės formÄ ir rūšį;

3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;

4) nusikalstamos veikos stadijÄ ;

5) kaltininko asmenybę;

6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį;

7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes;

8) nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ . Teismas, skirdamas A. M. bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobÅ«dį, pavojingumÄ ir jos baigtumÄ , kaltininko kaltės formÄ â€“ A. M. padarė dvi tyčines (netiesiogine tyčia) baigtas nusikalstamas veikas žmogaus sveikatai, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), jas padarė per trumpÄ laiko tarpÄ . Kaltinamasis du kartus nusikalto prieÅ¡ savo Å¡eimos narį – žmonÄ , jai sukėlė fizinį skausmÄ .

Dėl 2021 m. kovo 22 d. padarytos nusikalstamos veikos jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Dėl 2021 m. kovo 31 d. padarytos nusikalstamos veikos jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veikÄ padarė, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Nors iÅ¡ byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad kaltinamasis abi nusikalstamas veikas padarė bÅ«damas recidyvistu, tačiau nei kaltinamajame akte nenurodyta, nei prokuroras baigiamųjų kalbų metu tokios aplinkybės nenurodė kaip sunkinančios. Todėl teismas savo iniciatyva nenustato BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte įtvirtintos atsakomybę sunkinančios aplinkybės, nes tai nepagrįstai pasunkintų kaltinamojo teisinę padėtį, tačiau Å¡i aplinkybė bus vertinama kaip kaltinamÄ jį apibÅ«dinanti aplinkybė.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis anksčiau teistas už nusikalstamas veikas, susijusias su disponavimu neÅ¡aunamuoju ginklu, sukčiavimÄ , vairavimÄ neblaiviam, jam buvo skirtos baudos, kurios yra sumokėtos, areÅ¡to bausmė, laisvės atėmimo bausmės, jos vykdymÄ atidedant, tačiau, kaip matyti, kaltinamasis iÅ¡ tokio savo elgesio reikiamų iÅ¡vadų iki galo nepadaro ir vis nusikalsta (t. 1, b. l. 115-126). A. M. baustas administracine tvarka už vairavimÄ neblaiviam ir neturint teisės, paskirtos baudos sumokėtos (t.1, b. l. 136-137), dirba (t. 1, b. l. 111).

Byloje nėra duomenų apie A. M. priklausomybės ligų ar psichiatrinį gydymÄ si, tačiau tiek iÅ¡ nukentėjusiosios, tiek iÅ¡ kaltinamojo paaiÅ¡kinimų teisiamojo posėdžio metu, anksčiau padarytų nusikalstamų veikų matyti, kad kaltinamasis turi priklausomybę alkoholiui. Ä®vertinęs paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti A. M. už padarytas veikas paskyrus sankcijoje nustatytÄ griežčiausiÄ bausmės rūšį – laisvės atėmimÄ , kurios trukmė atitinkamai 6 mėnesiai už 2021 m. kovo 22 d. veikÄ ir 7 mėnesiai už 2021 m. kovo 31 d. veikÄ .

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo bÅ«du (pridedamos bausmės dalis nustatant, įvertinus aukščiau aptartas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes), A. M. skirtina subendrinta 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. IÅ¡ baudžiamosios bylos nustatyta, kad A. M. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 19 d. nusprendžiu nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, Å¡iÄ bausmę dalinio sudėjimo bÅ«du subendrinus su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 16 d. nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 10 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, A.

M. paskirtina galutinė 3 metų 3 mėnesių 15 dienų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant A. M. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbÄ , o darbo netekimo atveju nedelsiant registruotis Užimtumo tarnyboje; be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų, tarp jų – alkoholį, iÅ¡skyrus vartojimÄ gydymo tikslais, turint gydytojo iÅ¡raÅ¡ytÄ receptÄ ; gydytis priklausomybės alkoholiui ligÄ , A.

M. sutinkant. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į laisvės atėmimo bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikinajame sulaikyme nuo 2019 m. gegužės 3 d. 17.50 val. iki 2019 m. gegužės 4 d. 14.22 val. (1 para) iÅ¡bÅ«tas laikas. Informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis Å¡is nuosprendis įsiteisėjo 2019 m. rugpjūčio 9 d. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 19 d. nusprendžiu paskirtos 3 metų 3 mėnesių 15 dienų laisvės atėmimo bausmės iÅ¡ dalies pridedama Å¡iuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalis (pridedamos bausmės dalį nustatant, įvertinus aukščiau aptartas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes) ir A.

M. skirtina galutinė bausmė – 3 metai 11 mėnesių laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į laisvės atėmimo bausmės laikÄ Ä¯skaitytinas laikinojo sulaikymo laikas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 19 d. nuosprendį. BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų.

BK 75 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Taigi BK 75 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuomet, kai, be šiame straipsnyje nustatytų formalių pagrindų (nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmės dydžio), teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Kartu pažymėtina tai, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, bausmės vykdymo atidėjimas neturi būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų 2017 m. spalio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-225-648/2017).

Spręsdamas skirtinos bausmės klausimÄ teismas siekia įgyvendinti bausmės paskirtį, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ (BK 41 straipsnio 2 dalis). Vienas iÅ¡ teisingumo principo aspektų yra tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi bÅ«ti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai.

Kita vertus, teisingumo principas neapsiriboja vien tik bausmės ir padarytos nusikalstamos veikos proporcingumu, o turi ir kitų aspektų. Negali bÅ«ti pamirÅ¡ta ir taikinamoji teisingumo funkcija, t. y. tai, kad teisingumas gali bÅ«ti įgyvendintas tik užtikrinant tam tikrÄ interesų pusiausvyrÄ , iÅ¡vengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų prieÅ¡prieÅ¡os (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1995 m. kovo 8 d., 1998 m. spalio 27 d., 2003 m. kovo 4 d., 2008 m. gruodžio 24 d., 2015 m. gegužės 14 d., 2016 m. spalio 27 d. ir kiti nutarimai).

Bausmės, kaip baudžiamosios atsakomybės sudedamosios dalies, paskirtis taip pat neapsiriboja vien tik nubaudimo ir prevencijos tikslais. Ne mažiau svarbÅ«s yra nuteistųjų socialinės reabilitacijos ir resocializacijos tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-39-788/2021). Pažymėtina ir tai, kad bausmės skyrimo procesas tiesiogiai susijęs su vidiniu teismo įsitikinimu dėl kaltinamojo asmenybės pavojingumo, o šį įsitikinimÄ formuoja ne tik objektyvi bylos medžiaga, bet ir įrodymų tyrimas, asmenų apklausos, tiesioginis teisiamojo elgesio ir laikysenos stebėjimas, jo parodymų ir atsakymų į patikslinančius klausimus iÅ¡klausymas ir pan.

Teismas, spręsdamas, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, įvertina kaltinamojo amžių, prieÅ¡ tai buvusius teistumus, tai, kad tokio pobÅ«džio smurtinės nusikalstamos veikos padarytos pirmÄ kartÄ , prieÅ¡ tai buvusios padarytos nusikalstamos veikos nebuvo smurtinio pobÅ«džio, vienÄ nusikalstamų veikų kaltinamasis pripažino, veikos buvo padarytos per trumpÄ laiko tarpÄ . Kaltinamasis yra susituokęs, turi du nepilnamečius vaikus, iÅ¡ kurių vienas yra neįgalus, kurio gana dideles gydymo iÅ¡laidas, kaip nurodė nukentėjusioji, apmoka bÅ«tent kaltinamasis, kaltinamasis dirba, yra įmonės vadovas, Å¡iuo metu siekia iÅ¡saugoti Å¡eimÄ , lankosi pas mediatorę.

Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad viena iÅ¡ jo padarytų nusikalstamų veikų padaryta jam esant neblaiviam, taip pat atsižvelgia į tai, kad kai kurios ankstesnės jo nusikalstamos veikos padarytos taip pat esant neblaiviam, anksčiau jis baustas administracine tvarka už vairavimÄ neblaiviam ir neturint teisės, taigi, matyti, kad kaltinamojo nusikalstamÄ elgesį iÅ¡ esmės lemia jo priklausomybė nuo alkoholio. Teismas taip pat įvertina ir tai, jog priklausomybė alkoholiui yra liga, kas Å¡iuo atveju akivaizdžiai matyti iÅ¡ kaltinamojo praeities, tÄ taip pat patvirtino tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji.

Akivaizdu, jog kaltinamasis neneigia ir pripažįsta savo problemas dėl priklausomybės alkoholiui, deda pastangas gydytis. Teismas pažymi, kad tokių žmonių gydymosi eiga bÅ«na gana komplikuota ir sudėtinga, tai ilgas procesas, kuriame pasitaiko atkritimų ir pakartotinių alkoholio vartojimo atvejų, kÄ patvirtina ir pačios nukentėjusiosios raÅ¡yti praÅ¡ymai tiek prokurorui ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismui. Teismas atsižvelgia ir į tai, kokiomis aplinkybėmis buvo padarytos nusikalstamos veikos, kad iÅ¡ esmės dėl kaltinamojo alkoholio vartojimo sutuoktinių santykiai paÅ¡lijo, atsirado finansinių problemų, viskas tuo metu Å¡eimoje tik blogėjo.

Ä®vertintina ir tai, kad teisiamojo posėdžio metu buvo matyti akivaizdus kaltinamojo susirÅ«pinimas ir iÅ¡gyvenimas dėl savo padarytų nusikalstamų veikų ir ne tik galimų teisinių pasekmių, bet ir tai, kad kaltinamasis gali netekti Å¡eimos, kad sutuoktinei teks vienai rÅ«pintis dviem nepilnamečiais vaikais, taip pat ir neįgaliu sÅ«numi, kuriam reikia daug laiko ir priežiÅ«ros, taip pat ir tai, kad tiek nukentėjusioji ir kaltinamasis deda pastangas iÅ¡saugoti Å¡eimÄ ir dar tiki vienas kitu ir galimybe gyventi kartu toliau auginant savo vaikus Å¡eimoje, kad A.

M. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas nors ir trumpam laikui – devynioms dienoms, tačiau manytina, kad tai leido jam padaryti atitinkamas iÅ¡vadas dėl savo elgesio. Pažymėtina ir tai, kad kartÄ laisvės atėmimo bausmės vykdymas jam buvo atidėtas ir jis teismo pasitikėjimÄ pateisino, antrÄ kartÄ atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ , jis padarė Å¡iame nuosprendyje aptariamas nusikalstamas veikas likus keliems mėnesiams iki bausmės vykdymo atidėjimo pabaigos. Kaltinamasis teigia pakeitęs savo elgesį, permastęs viskÄ , nebevartojantis alkoholinių gėrimų, tai posėdžio metu patvirtino ir nukentėjusioji.

Atsižvelgdamas į visa tai, taip pat į tai, kad bausmės paskirtis yra ne tik nubausti, bet ir paveikti asmenį taip, kad jis toliau laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, siekiant pozityvių jo pokyčių, teismas sprendžia, kad vis dar yra pagrindas suteikti jam galimybę pakeisti savo elgesį neizoliuotam nuo visuomenės, tačiau kontroliuojamam probacijos tarnybos. Teismas pagal byloje esančius duomenis neturi pagrindo neabejotinai iÅ¡vadai, kad A. M. turi susiformavusias antivisuomenines nuostatas ir dėl to jį reiktų taisyti tik izoliuotÄ nuo visuomenės. Teismas, nenuvertindamas kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo, mano, kad neizoliavus jo nuo visuomenės, tačiau prižiÅ«rimam probacijos, jis turės didesnes galimybes keistis teigiama linkme, kartu realizuojant save ne tik darbe, bet ir padedant savo Å¡eimai bei sprendžiant problemas, susijusias su alkoholio vartojimu.

Pažymėtina, jog BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis yra ne vien nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo bei atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, taip užtikrinant ir teisingumo principo įgyvendinimÄ . Teismo vertinimu, nėra pakankamo pagrindo teigti, jog A. M. bÅ«tina izoliuoti nuo visuomenės tam, kad bÅ«tų įgyvendinta bÅ«tinybė sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, ypač atsižvelgiant į jo galimybes dirbti ir užsidirbti pajamas legaliu bÅ«du bei bÅ«ti pilnaverčiu visuomenės nariu.

Nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad bausmės vykdymo atidėjimas nėra atleidimas nuo paskirtos bausmės. Asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidedamas, yra prižiÅ«rimas ir stebimas, jam nustatoma dienotvarkė, įpareigojimai ir suvaržymai, kurių pažeidimas gali nulemti bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimÄ ir asmens pasiuntimÄ atlikti realios laisvės atėmimo bausmės. Esant Å¡ioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir A. M. elgesys bus tinkamai koreguojamas taikant BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatas ir atidedant kaltinamajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės maksimaliam terminui – trejiems metams, vykdymÄ be intensyvios priežiÅ«ros, skiriant atitinkamus įpareigojimus, kurie padės daryti teigiamÄ Ä¯takÄ nuteistojo elgesiui: tęsti darbÄ , o netekus jo, nedelsiant užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; bÅ«ti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., nebent tai susiję su darbu ar lankymųsi sveikatos priežiÅ«ros įstaigose; gydytis priklausomybės ligas, jei A.

M. sutinka; nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų, iÅ¡skyrus jų vartojimÄ gydymo tikslais, turint gydytojo iÅ¡raÅ¡ytÄ receptÄ . Atsižvelgiant į padarytų veikų pobÅ«dį, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kuriÄ jis turi įvykdyti per 8 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BK 67 str. 2 d. 9 p., 722 str.). A. M. buvo laikinai sulaikytas nuo 2021 m. kovo 31 d. 22.10 val. (t. 1, b. l. 72-74).

Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2021 m. balandžio 2 d. nutartimi A. M. skirta kardomoji priemonė suėmimas – devynioms dienoms, suėmimo terminÄ skaičiuojant nuo įtariamojo A. M. sulaikymo dienos, t. y. nuo 2021 m. kovo 31 d., iki 2021 m. balandžio 9 d. įskaitytinai (t. 1, b. l. 101-102). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 8 d. nutartimi A. M. skirta kardomoji priemonė suėmimas – nepratęsta, Å¡i kardomoji priemonė pakeista kitomis kardomosiomis priemonėmis.

A. M. paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios T. M. nuolatinės gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), nesilankyti jos gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), nesiartinti prie jos arčiau nei 20 metrų atstumu, nebendrauti ir neieÅ¡koti ryÅ¡ių su T. M., 3 (trims) mėnesiams, šį terminÄ skaičiuojant nuo Å¡ios nutarties priėmimo dienos, dokumento – A. M. vardu iÅ¡duoto (duomenys neskelbtini) paėmimas, ir raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti iÅ¡ Lietuvos Respublikos (t. 1, b. l. 169-171).

A. M. paleistas 2021 m. balandžio 8 d. (minėta nutartis paskelbta 2021 m. balandžio 8 d. 16.15 val.). Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laikÄ Ä¯skaitytinas A. M. laikino sulaikymo ir suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2021 m. kovo 31 d. iki 2021 m. balandžio 8 d. (imtinai). A. M. paskirtos kardomosios priemonės – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, dokumento – A. M. vardu iÅ¡duoto (duomenys neskelbtini) paėmimas, paliktinos galioti iki Å¡io nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikintinos ir pasas grÄ Å¾intinas A.

M.. Atsižvelgiant į tai, kad tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji nurodė, kad jie bendrauja, lankosi pas mediatorių ir stengiasi iÅ¡saugoti Å¡eimÄ , kardomoji priemonė įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios T. M. nuolatinės gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), nesilankyti jos gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), nesiartinti prie jos arčiau nei 20 metrų atstumu, nebendrauti ir neieÅ¡koti ryÅ¡ių su T. M., panaikintina nuo Å¡io nuosprendžio paskelbimo dienos.

Dėl proceso iÅ¡laidų atlyginimo Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimÄ iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, iÅ¡skyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teisme gautas Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos praÅ¡ymas dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų priteisimo, kuriame nurodoma, kad Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatorius A.

M. ikiteisminiame tyrime ir teisme ginti parinko advokatus, kurių teisinės pagalbos iÅ¡laidas sudaro 405,00 Eur. Nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas teismo buvo pripažintas bÅ«tinu, nes kaltinamasis nemoka lietuvių kalbos, taip pat tam tikrÄ laikotarpį buvo suimtas, gynėjas Å¡ioje byloje kaltinamajam buvo paskirtas nepriklausomai nuo kaltinamojo valios (BPK 51 straipsnio 1 dalies 3, 7 punktai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybÄ , gynėjo dalyvavimas pripažįstamas bÅ«tinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidos neatlygintinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014).

Dėl to antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos, ginant kaltinamÄ jį, nepriteistinos. Byloje civilinis ieÅ¡kinys nepareikÅ¡tas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303?305 straipsniais, 307?308 straipsniais, 313 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : A. M. (A. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , nustatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2021 m. kovo 22 d. veika), ir paskirti jam 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , nustatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2021 m. kovo 31 d. veika), ir paskirti jam 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti taikant dalinį bausmių sudėjimo bÅ«dÄ ir paskirti A. M. 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 19 d. nusprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės iÅ¡ dalies pridėti Å¡iuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį ir A.

M. paskirti galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 3 (trejiems) metams 11 (vienuolikai) mėnesių. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtÄ bausmę įskaityti A. M. laikiname sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2021 m. kovo 31 d. iki 2021 m. balandžio 8 d. (imtinai) ir pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 19 d. nuosprendį įskaitytÄ laikotarpį, iÅ¡bÅ«tÄ laikinajame sulaikyme nuo 2019 m. gegužės 3 d. 17.50 val. iki 2019 m. gegužės 4 d. 14.22 val. (1 diena), vienÄ sulaikymo (suėmimo) dienÄ prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2, 4, 5 dalimis, atidėti A. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ 3 (trejiems) metams be intensyvios priežiÅ«ros, įpareigojant jį per visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį:

1) tęsti darbÄ , o netekus jo, nedelsiant užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

2) būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., nebent tai susiję su darbu ar lankymųsi sveikatos priežiūros įstaigose;

3) gydytis priklausomybės ligas, jei A. M. sutinka;

4) nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų, iÅ¡skyrus jų vartojimÄ gydymo tikslais, turint gydytojo iÅ¡raÅ¡ytÄ receptÄ . Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 722 straipsniu, kartu su bausme paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimÄ smurtinį elgesį keičiančiose programose, kuriÄ A. M. turi įvykdyti per 8 (aÅ¡tuonis) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Bausmės vykdymo atidėjimo pradžiÄ skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. M. paskirtas kardomÄ sias priemones – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti ir dokumento – A. M. vardu iÅ¡duoto (duomenys neskelbtini) paėmimÄ palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – jas panaikinti ir pasÄ , esantį baudžiamojoje byloje, grÄ Å¾inti A. M.. A. M. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę įpareigojimÄ gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios T. M. nuolatinės gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), nesilankyti jos gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), nesiartinti prie jos arčiau nei 20 metrų atstumu, nebendrauti ir neieÅ¡koti ryÅ¡ių su T.

M., panaikinti nuo Å¡io nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2021 m. birželio 22 d. IÅ¡aiÅ¡kinti A. M.: Bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarkÄ ir sÄ lygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas. Nuteistieji, kuriems paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybÄ (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551) per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo arba probuotojo Å¡aukimo gavimo dienos;

2) vykdyti probacijos sÄ lygas ir individualiame probuojamojo priežiÅ«ros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sÄ lygas, informuoti probuotojÄ apie jų vykdymÄ ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) praneÅ¡ti probuotojui apie savo gyvenamÄ jÄ , darbo ar mokymosi vietÄ , iÅ¡vykimÄ už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybÄ . Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Asta Benetytė