b91a4baf-be11-4a2f-a855-9cc03badee10 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2-149-302/2016 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01521-2014-1 Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.2.3.; 3.3.2.2.; 3.4.2.8 LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. sausio 21 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi suinteresuoto asmens R. P. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-2104-781/2015 pagal pareiÅ¡kėjo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Roner“, atstovaujamos bankroto administratoriaus E. R., praÅ¡ymÄ pripažinti uždarosios akcinės bendrovės bankrotÄ tyčiniu, suinteresuoti asmenys R.

P., R. S. ir A. V., n u s t a t ė : I. Ginčo esmė PareiÅ¡kėjas pateikė praÅ¡ymÄ pripažinti UAB „Roner“ bankrotÄ tyčiniu. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi UAB „Roner“ iÅ¡kelta bankroto byla, minėta nutartimi UAB „Roner“ vadovas buvo įpareigotas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti paskirtam administratoriui visÄ Ä¯monės turtÄ pagal balansÄ , sudarytÄ nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. 2014 m. rugsėjo 8 d. bankroto administratorius iÅ¡siuntė įsakymÄ UAB „Roner“ vadovui „Dėl bendrovės dokumentų ir turto perdavimo“, buveinės adresu Ukmergės g. 298B-21, Vilnius, įsakymas grįžo neįteiktas. 2015 m. sausio 7 d. minėtas įsakymas buvo iÅ¡siųstas UAB „Roner“ vadovui R.

S., adresu (duomenys neskelbtini), įsakymas įteiktas tinkamai, tačiau per nustatytÄ terminÄ dokumentai neperduoti. Be to, pareiÅ¡kėjas pažymėjo, kad, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) atlikto operatyvinio patikrinimo duomenimis, UAB „Roner“ vadovas R. S. VMI taip pat nepateikė buhalterinės apskaitos dokumentų. Pažymoje nurodyta, kad bendrovės veikla galimai perkelta į UAB „Roner Auto“, nes minėtos įmonės akcininkas T.

S. yra susijęs giminystės ryÅ¡iais su R. P. (broliai), kuris buvo UAB „Roner“ akcininkas ir direktorius. Taip pat nurodyta, kad abi įmonės vykdė/vykdo vienodÄ veiklÄ , didžioji dalis tiekėjų buvo tie patys, bendrovės naudojosi tomis pačiomis prekybos patalpomis. Dėl padarytų BAÄ® ir MAÄ® pažeidimų, mokesčių administratoriaus nurodymų nevykdymo, nepateiktų operatyviniam patikrinimui buhalterinės apskaitos dokumentų, negalima nustatyti UAB „Roner“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio, struktÅ«ros, nustatyti neapskaičiuotų ir nesumokėtų mokesčių dydžio.

PareiÅ¡kėjo teigimu, neperduodami dokumentų bei turto įmonės valdymo organai tyčia vengia atsiskaityti su kreditoriais. Suinteresuotas asmuo R. P. su pareiÅ¡kimu nesutiko, atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ teigė, kad pareiÅ¡kėjas nenurodė teisinio pagrindo, kuriuo remdamasis praÅ¡o BUAB „Roner“ bankrotÄ pripažinti tyčiniu, o teiginiai, jog paslėpdami dokumentus bei turtÄ Ä¯monės valdymo organai tyčiniais veiksmais siekia iÅ¡vengti įsipareigojimų kreditoriams įvykdymo, ir kad įmonės veikla buvo perkelta į kitÄ Ä¯monę, yra nepagrįsti.

Taip pat pažymėjo, kad pareiškime turi būti nurodyti ne tik konkretūs veiksmai, bet ir aiškiai pagrįsta, kaip nurodyti veiksmai prisidėjo prie bendrovės bankroto. Be to, suinteresuoto asmens teigimu, pareiškėjo nurodoma aplinkybė, jog administratoriui nebuvo perduoti bendrovės buhalteriniai dokumentai, niekaip nėra susijusi su išvada, jog bendrovės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai arba netinkamai. Vien buhalterinės apskaitos netinkamas tvarkymas nelemia įmonės bankroto, o juo labiau įmonės tyčinio bankroto.

             II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartimi UAB „Roner“ bankrotÄ pripažino tyčiniu. Pirmos instancijos teismas, remdamasis Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-217-381/2015, pažymėjo, jog netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui konstatuoti pakanka nustatyti, kad teismo paskirtam įmonės bankroto administratoriui valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų (Ä®BÄ® 10 str. 7 d. 1–2 punktai), o tyčinį bankrotÄ kvalifikuojantis kriterijus yra sÄ moningas įmonės dokumentų neperdavimas (slėpimas, praradimas).

Remdamasis Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos operatyvinio patikrinimo 2010 m. birželio 23 d. pažyma Nr. (21.26)-448-1059 ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 20 d. nuosprendžiu, teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju įmonės vadovas netinkami vykdė savo pareigas (dokumentų neiÅ¡saugojimas, neperdavimas), sudarė ekonomiÅ¡kai nenaudingus sandorius (triÅ¡alių reikalavimo įskaitymų sutarčių sudarymas), bei netinkamai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitÄ (neperduoti, neiÅ¡saugoti buhalterinės apskaitos dokumentai).

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, pirmos instancijos teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju yra Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 5 punkte numatyti tyčinio bankroto požymiai, todėl BUAB „Roner“ bankrotÄ pripažino tyčiniu. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai Suinteresuotas asmuo R. P. pateikė atskirÄ jį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartį panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – praÅ¡ymÄ BUAB „Roner“ bankrotÄ pripažinti tyčiniu atmesti.Nurodo tokius nesutikimo su pirmos instancijos teismo nutartimi argumentus:1.

Pirmos instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nėra nurodęs konkrečių aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, jog būtent dėl R. P. veiksmų kilo įmonės bankrotas ir kad įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia. Vien deklaratyvūs teiginiai negali būti pagrindu išvadai dėl bankroto pripažinimo tyčiniu. Turi būti nurodyti ne tik abstraktūs veiksmai, bet ir aiškiai pagrįsta, kaip nurodyti veiksmai prisidėjo prie įmonės bankroto.

Kai nėra nustatyta konkrečių asmenų tyčinių veiksmų, kurie lėmė įmonės bankrotÄ , nėra galima ir iÅ¡vada dėl tyčinio bankroto.

2. Pagal susiformavusiÄ Lietuvos Respublikos teismų praktikÄ Ä¯monių vadovams yra leidžiama tam tikra rizika, todėl net ir nuostolingi įmonei sandoriai negali lemti iÅ¡vados dėl tyčinio bankroto, jeigu nėra nustatomi vadovų nuoseklÅ«s ir tyčiniai veiksmai siekiant bankroto. UAB „Roner“, atstovaujama bankroto administratoriaus E. R., atsiliepime į skundÄ nurodo, kad su skundu nesutinka, praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartį palikti nepakeistÄ , o suinteresuoto asmens atskirÄ jį skundÄ atmesti.Pateikia Å¡iuos nesutikimo su atskiruoju skundu argumentus:1.

Bylos medžiaga patvirtina, kad įmonės vadovai netinkamai ir akivaizdžiai blogai valdė įmonę. Nuo 2009 m. visiškai neteikė finansinės atskaitomybės dokumentų bei Mokesčių administravimo įstatyme nustatytų ataskaitų, be to, 2009 m. sausio – kovo mėnesiais sudarinėjo trišales reikalavimų įskaitymo sutartis, pagal kurias perleido reikalavimo teises į savo skolas UAB „Roner auto“, kurios akcininkas yra R. P. brolis. Pagal paskutinius finansinės atskaitomybės už 2008 metus dokumentus įmonė turėjo 658 731 Eur vertės turto, kuris dingo nežinomomis aplinkybėmis.

2. Teismas pripažįsta bankrotÄ tyčiniu, jei nustato, kad yra bent vienas iÅ¡ požymių, nurodytų Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalyje. Nagrinėjamu atveju taikytinas Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas, pagal kurį įmonės bankrotas pripažįstamas tyčiniu, kai teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytÄ laikÄ neiÅ¡saugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas.

Byloje esanti VMI 2010 m. birželio 23 d. operatyvinio patikrinimo pažyma patvirtina, kad UAB „Roner“ vadovas jau tuo metu neteikė prašomų buhalterinės apskaitos ir kitų dokumentų už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2009-03-31. Tiek minėtoje VMI pažymoje, tiek Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 5 d. nuosprendyje yra nustatyta, kad dokumentų perdavimo fakto nebuvo, joks perdavimo aktas surašytas nebuvo. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).

Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.). Dėl faktinių bylos aplinkybių IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi UAB „Roner“ iÅ¡kelta bankroto byla (1 T., b. l. 54-56).

UAB „Roner“ vykdė veiklÄ nuo 2005 m. liepos 5 d., t. y. nuo to laiko minėtas juridinis asmuo buvo įregistruotas. VÄ® Registrų centro duomenimis, nuo 2005 m. liepos 5 d. iki 2007 m. kovo 20 d. įmonės vadove buvo L. Z., nuo 2007 m. vasario 27 d. iki 2009 m. rugpjūčio 25 d. įmonės vadovu buvo R. P., o nuo 2009 m. rugpjūčio 25 d. iki 2014 m. rugsėjo 17 d. - R. S.. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi UAB „Roner“ valdymo organai buvo įpareigoti per 15 dienų nuo teismo nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos perduoti administratoriui įmonės turtÄ pagal balansÄ , sudarytÄ nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus (1 T., b. l. 54-56), tačiau nei įmonės turtas, nei dokumentai bankroto administratoriui perduoti nebuvo.

Kaip matyti iÅ¡ bankroto administratoriaus praÅ¡ymo dėl BUAB „Roner“ bankroto pripažinimo tyčiniu, bankrotÄ tyčiniu buvo praÅ¡oma pripažinti remiantis dviem pagrindais:

1) įmonės valdymo organai bankroto administratoriui neperdavė įmonės turto ir dokumentų;

2) įmonės veikla buvo perkelta į kitÄ Ä¯monę, t.y. UAB „Roner auto“. Teismo posėdžio metu bankroto administratorius iÅ¡ esmės palaikė tik vienÄ pagrindÄ â€“ įmonės dokumentų neperdavimas bankroto administratoriui. Tokios pat pozicijos bankroto administratorius laikosi ir atsiliepdamas į suinteresuoto asmens atskirÄ jį skundÄ . Pirmos instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagÄ , pripažino BUAB „Roner“ bankrotÄ tyčiniu. AtskirÄ jį skundÄ apeliantas iÅ¡ esmės grindžia vieninteliu argumentu – pirmos instancijos teismas nenurodė konkrečių aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, jog bÅ«tent dėl R.

P. veiksmų kilo įmonės bankrotas ir kad įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia.              Dėl tyčinio bankroto požymių Ä®BÄ® 2 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto, sÄ moningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo bÅ«ti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Ä®BÄ® 20 straipsnio 1 dalis numato, jog, esant Å¡io įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje nurodytiems požymiams, teismas gali pripažinti bankrotÄ tyčiniu savo iniciatyva arba kreditoriaus (kreditorių) ar administratoriaus praÅ¡ymu.

Nurodyto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas pripažįsta bankrotÄ tyčiniu, jeigu nustato, jog yra bent vienas iÅ¡ Å¡ioje dalyje nurodytų požymių, dėl kurių kilo bankrotas. Taigi, esant nors vienam iÅ¡ nurodytų požymių, teismas gali pripažinti bankrotÄ tyčiniu (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 19 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 2-1128/2014). IÅ¡ teisinio reglamentavimo ir suformuotos teismų praktikos matyti, kad sprendžiant klausimÄ dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, teismas nėra saistomas nustatytų tyčinio bankroto požymių, ir tam, kad pripažintų, jog įmonės nemokumas yra nulemtas sÄ moningai, nebÅ«tinai privalo nustatyti vienÄ iÅ¡ aukščiau minėtų požymių, bei neprivalo konkrečiai įvardinti, kuris iÅ¡ įmonės vadovybės veiksmų ar kuris konkretus sandoris lėmė įmonės nemokumÄ , kadangi yra vertinami, ne konkretÅ«s įmonės valdymo organų veiksmai, o aplinkybių visuma.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismo vertinimu, atskirojo skundo argumentai dėl to, jog pirmosios instancijos teismas nenustatė nė vieno iÅ¡ aukščiau minėtų tyčinio bankroto požymių ir neįvardijo, kokie konkrečiai veiksmai ar neveikimas privedė įmonę prie nemokumo, atmestini kaip nepagrįsti.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad vadovas privalo dirbti rÅ«pestingai ir kvalifikuotai bei daryti viskÄ , kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus.

Ä®monės vadovas taip pat privalo rÅ«pintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006). Ä®monės vadovo specifinis statusas ir įgaliojimai įmonės veikloje sÄ lygoja atitinkamus reikalavimus jo kompetencijai, kvalifikacijai ir pareigų vykdymui. Viena iÅ¡ įmonės valdymo organų pareigų yra tinkamas įmonės buhalterinės apskaitos organizavimas (Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. 1 d.).

Pagal įstatyme įtvirtintus reikalavimus vedama apskaita yra pagrindinis Å¡altinis, remiantis kuriuo galima nustatyti įmonės Å«kinės ir finansinės bÅ«klės rezultatus, turto sudėtį ir identifikuoti su juo susijusias operacijas. Pažymėtina, kad visos Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai turi bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais. Netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma įmonės buhalterinė apskaita įprastai kliudo nustatyti įmonės komercinės, Å«kinės, finansinės bÅ«klės rezultatus ar įvertinti turtÄ .

Tai taip pat gali bÅ«ti kliÅ«timi identifikuoti tikrÄ sias įmonės bankroto priežastis. Dėl to kaip vienas tyčinį bankrotÄ kvalifikuojančių požymių įstatyme iÅ¡skirtas apgaulingas ir (ar) netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas (Ä®BÄ® 20 str. 2 d. 5 p.). Pagal Å¡iÄ Ä¯statymo nuostatÄ , netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu laikomos situacijos, kai apskaitos dokumentai yra paslepiami, sunaikinami, sugadinami arba apskaita netvarkoma ar tvarkoma aplaidžiai arba neiÅ¡saugomi apskaitos dokumentai, tačiau vien tik įmonės turto ir dokumentų neperdavimo administratoriui faktas neteikia pagrindo pripažinti bankrotÄ buvus tyčinį.

Priklausomai nuo konkrečių faktinių aplinkybių įmonės dokumentų neperdavimas gali bÅ«ti tyčinį bankrotÄ kvalifikuojantis požymis, tačiau tai priklauso nuo to, kokie dokumentai neperduoti ir dėl kokių priežasčių Tyčinį bankrotÄ kvalifikuojantis kriterijus yra sÄ moningas įmonės dokumentų neperdavimas (slėpimas, praradimas)(Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis c. b. Nr. 2-217-381/2015).Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, nors įmonei bankroto byla buvo iÅ¡kelta tik 2014 m. rugpjūčio 18 d., tačiau VÄ® Registrų centrui finansinės atskaitomybės dokumentai paskutinį kartÄ buvo teikti tik už 2008 metus.

Pagal 2008 metų balanso duomenis UAB „Roner“ turėjo 2 274 468 Lt turto. Dokumentus pateikė tuometinis įmonės vadovas R. P., kuris, VÄ® Registrų centro duomenimis, įmonės vadovo pareigas ėjo iki 2009 m. rugpjūčio 25 d. VÄ® Registrų centro duomenys patvirtina, kad nuo 2009 m. rugpjūčio 25 d. iki bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo dienos įmonės vadovas ir vienintelis akcininkas buvo R. S., kuris Å¡ios bylos nagrinėjimo metu savo pozicijos nepateikė ir bylos nagrinėjime nedalyvavo, nors apie bylos nagrinėjimÄ bei vykusių teismo posėdžių vietÄ ir laikÄ buvo informuotas tinkamai.

IÅ¡ bankroto administratoriaus į bylÄ pateikto R. S. atsiliepimo, teikto civilinėje byloje Nr. 2-330-141/2016 pagal bankroto administratoriaus ieÅ¡kinį dėl žalos priteisimo, matyti, jog jis tvirtina, kad niekada nebuvo UAB „Roner“ vadovas ir jokių dokumentų iÅ¡ buvusio vadovo nebuvo gavęs. Bylos nagrinėjimo metu paaiÅ¡kėjo, nors tai ir neatsispindi VÄ® Registro centro duomenyse, kad galimai laikotarpiu nuo 2009 m. kovo 26 d. iki 2009 m. rugpjūčio 25 d. faktiÅ¡kai įmonės vadovo pareigas ėjo A.

V., kuriam, nepavykus įteikti procesinių dokumentų, apie bylos nagrinėjimÄ buvo praneÅ¡ta vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du, ir kuris į praÅ¡ymÄ UAB „Roner“ bankrotÄ pripinti tyčiniu taip ir neatsiliepė. Suinteresuoti asmenys, kaip įmonės vadovai, privalėjo tinkamai pagal įstatymų reikalavimus vykdyti vadovo pareigas, įskaitant ir pareigÄ saugoti įmonės veiklos dokumentus, pagal kuriuos bÅ«tų galima nustatyti įmonės veiklos rezultatus bei tikrÄ sias įmonės nemokumo priežastis, tačiau iki Å¡iol įmonės dokumentai bankroto administratoriui nėra perduoti ir net nėra žinoma, kur ir pas kÄ jie gali bÅ«ti ir ar apskritai jie yra iÅ¡saugoti.

Paskutinį kartÄ 2008 metais UAB „Roner“ finansinius dokumentus VÄ® Registrų centrui teikęs tuometinis įmonės vadovas R. P. tvirtina, kad visus įmonės dokumentus perdavė A. V., tačiau tiek minėtoje VMI pažymoje, tiek Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 5 d. nuosprendyje yra nustatyta, kad dokumentų perdavimo faktas jokiu aktu įformintas nebuvo. Toks BUAB „Roner“ vadovų elgesys, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, leidžia daryti akivaizdžiÄ iÅ¡vadÄ , kad netinkamai buvo organizuojama UAB „Roner“ veikla – įmonės vadovai nesirÅ«pino jos veikla, neužtikrino tinkamo įmonės veiklos dokumentų archyvavimo ir apsaugos, todėl yra pagrindas teigti, jog netinkamai (ne pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo nustatytus reikalavimus) buvo vykdoma įmonės buhalterinė apskaita ir dėl to sÄ moningai vengiama įmonės dokumentų ir turto perdavimo administratoriui, arba dokumentai be svarbių priežasčių apskritai nėra iÅ¡saugoti, o tai reiÅ¡kia buvus aplaidų ir (arba) netinkamÄ buhalterinės apskaitos tvarkymÄ .

Nesant pateiktų įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų (ilgalaikio turto apskaitos kortelės, Didžioji knyga ir kt.), objektyviai negalima nustatyti, kiek turto įmonė turėjo ir kur yra įmonei priklausęs turtas. Be to, aplaidų įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymÄ patvirtina ir bankroto administratoriaus į bylÄ pateiktas VMI operatyvinio tyrimo pažyma, iÅ¡ kurios matyti, kad UAB „Roner“ valdymo organai jau 2010 metais VMI neteikė praÅ¡omų buhalterinės apskaitos ir kitų dokumentų už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2009-03-31.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėtas teisinis reglamentavimas ir nurodytų aplinkybių visuma yra pagrindas iÅ¡vadai, jog BUAB „Roner“ finansiniai dokumentai nebuvo nei tinkamai saugomi, nei perduodami laikantis teisės aktų reikalavimų, kas sudaro pakankamÄ pagrindÄ iÅ¡vadai dėl Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinto vieno iÅ¡ tyčinio bankroto požymių egzistavimo. Dėl suinteresuotų asmenų atsakomybės dėl tyčinio bankroto BUAB „Roner“ bankroto pripažinimas tyčiniu sudaro pagrindÄ paskirtam bankroto administratoriui atlikti detalesnį įmonės veiklos patikrinimÄ , t. y. patikrinti įmonės sandorius, sudarytus per 5 metų laikotarpį iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo (Ä®BÄ® 20 str. 5 d.).

Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įmonės bankroto pripažinimas tyčiniu dar nereiÅ¡kia, jog administratoriaus nurodyti įmonės vadovo ar akcininkų visi veiksmai ar sprendimai yra neteisėti, ar kad visais jais sÄ moningai buvo siekiama įmonę privesti prie bankroto. Konkrečių nurodytų asmenų veiksmų teisėtumÄ , atitikimÄ Ä¯monės interesams, pripažinus BUAB „Roner“ bankrotÄ tyčiniu, turi įgaliojimus patikrinti bankroto administratorius. Kaip minėta anksčiau, kad įmonės bankrotÄ bÅ«tų galima pripažinti tyčiniu, teismui pakanka nustatyti tam tikrų veiksmų nuosekliÄ eigÄ , kurių sistema objektyviai patvirtina blogÄ Ä¯monės valdymÄ , privedusį prie bankroto.

Nagrinėjamu atveju yra nustatytas Ä®BÄ® 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas tyčinio bankroto požymis. Pažymėtina, kad Ä®BÄ® 20 straipsnio 6 dalis numato, jog teismas įsiteisėjusiÄ nutartį dėl tyčinio bankroto pateikia prokurorui dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, todėl tik ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams suinteresuotų asmenų veikloje nustačius nusikalstamos veikos požymių, bus sprendžiamas Å¡ių asmenų atsakomybės klausimas. Dėl raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų prijungimo prie bylos Teismo posėdžio dienÄ teisme buvo gauti apelianto raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai ir papildomi raÅ¡ytiniai įrodymai, kuriais siekiama įrodyti, jog bÅ«tent apelianto atžvilgiu Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies nuostatos negali bÅ«ti taikomos.

Suinteresuoto asmens pateikti raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai vertintini kaip atskirojo skundo papildymas, o atskirojo papildymai ar pakeitimai, pateikti praleidus nustatytÄ terminÄ , nepriimami ir grÄ Å¾inami juos pateikusiems asmenims. Papildomai pažymėtina, kad įmonės bankroto pripažinimas tyčiniu savaime nereiÅ¡kia apelianto veiksmų neteisėtumo.CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau.

Ir nors naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas, atsižvelgiant į teisingo bylos iÅ¡nagrinėjimo prioritetinį tikslÄ , nėra absoliutus, nagrinėjamu atveju iÅ¡imties taikymas nesvarstytinas, kadangi apelianto pateikti kaip papildomi įrodymai yra baudžiamojoje byloje Nr. 1A-261/2015, kuriÄ pirmos instancijos teismas buvo iÅ¡sireikalavęs, todėl dar kartÄ prijungti prie bylos tuos pačius dokumentus nėra jokio pagrindo.. Esant nurodytoms aplinkybėms, apelianto raÅ¡ytinius įrodymus atsisakytina priimti.

Dėl bylos procesinės baigties Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė materialinės ir procesinės teisės normas ir priėmė pagrįstÄ nutartį. Kadangi atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ginčijamai nutarčiai panaikinti, pirmos instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o suinteresuoto asmens atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,n u t a r i a :Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Suinteresuoto asmens R. P. raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus grÄ Å¾inti juos pateikusiam asmeniui. Teisėja                                                                 Romualda Janovičienė