2020-07-15 Nr. AB-13632-3-62-3-02102-2018-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1384-756/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02102-2018-0

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. M. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. sausio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas P. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir atsakovas), 5 800 Eur neturtinei žalai, atsiradusiai dėl jo laikymo netinkamomis sąlygomis Alytaus pataisos namuose (toliau – ir Alytaus PN), atlyginti už laikotarpį nuo 2017 m. rugpjūčio mėnesio iki 2018 m. gegužės 29 d., atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad atliekant bausmę Alytaus PN jam teko mažesnis plotas, nei numatyta teisės aktuose minimali norma. Gyvenamosios patalpos buvo avarinės būklės, langai išdužę, rėmai kiauri, nebuvo ventiliacijos, laikydavosi drėgmė, kaupėsi pelėsis, būdavo tamsu, šalta. Sanitariniuose mazguose buvo per žemos sienelės, neužtikrinamas privatumas, prausykloje veikė ne visi praustuvai. Maudytis buvo vedamas tik 1 kartą per savaitę, po sporto galėdavo nusiprausti tik šaltu vandeniu. Patalpose buvo pilna parazitų. Tiekiamas neskanus, mažos energetinės vertės maistas. Tokios kalinimo sąlygos buvo kankinančios, nežmoniškos, pažeidžiančios Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnį. Dėl minėtų atsakovo atstovo veiksmų, pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią sveikatos pablogėjimu, orumo ir garbės pažeminimu, dvasiniais ir psichologiniais išgyvenimais.

3. Atsakovo atstovas Alytaus pataisos namai atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko.

4. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas nuo 2017 m. rugpjūčio 7 d. iki 2018 m. gegužės 29 d. atliko bausmę Alytaus PN 1 būrio 2 miegamajame. Pareiškėjui Alytaus PN teko 3,81 kv. m ploto ir daugiau. Sanitariniuose mazguose įrenginių yra tiek, kiek numato teisės aktai. Į dušą pareiškėjas buvo vedamas 1 kartą per savaitę, kaip numato teisės aktai. Sanitariniai mazgai yra atskirai nuo miegamųjų, tualetai atskirti ne mažesnėmis kaip 1,5 m aukščio sienelėmis. Dezinfekcijos, dezinsekcijos bei deratizacijos darbai atliekami pastoviai, pagal poreikį. Atsakovo atstovas nurodė, kad maistas yra tiekiamas pagal patvirtintus valgiaraščius ir fiziologines mitybos normas. Alytaus PN šilumos mazgas yra kompiuterizuotas, visą parą palaiko nustatytą temperatūrą. Patalpos vėdinamos per langus. Patalpas valosi patys kaliniai. 2 bendrabutis yra neavarinis, o tik blogos būklės. Reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, atlyginimo, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, kad buvo padaryta neturtinė žala. Būtina konkrečiai apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų išraišką (pasekmes) asmeniui Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau- ir CK) 6.271 straipsnio prasme. Atsakovo atstovas teigė, kad pareiškėjas remiasi abstrakčiais teiginiais, nepateikia jokių skunde dėstomas aplinkybes patvirtinančių objektyvių įrodymų, nedetalizuoja aplinkybių apie jam realiai padarytą neturtinę žalą, nenurodo, kuo grindžiamas prašomos priteisti žalos dydis.

II. 5. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. sausio 23 d. sprendimu pareiškėjo P. M. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas nurodė, kad Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu (toliau – Taisyklės), 111.1 punktas (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d. įsakymo Nr. 1R-85 redakcija) nustato minimalų 3,1 kv. m plotą vienam nuteistajam bendrabučio tipo patalpose. Teismas pažymėjo, kad teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant gyvenamųjų patalpų plotą, todėl darė išvadą, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotą, visas jos plotas dalijamas iš patalpoje laikomų asmenų skaičiaus. Kadangi objektyvių duomenų apie gyvenamosiose patalpose buvusį nuteistųjų skaičių į bylą nėra pateikta, teismas vienam asmeniui tenkantį plotą skaičiavo konkrečios patalpos, kurioje gyveno pareiškėjas, gyvenamąjį plotą padalinant iš miegamųjų vietų skaičiaus. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo paskirtas į 1 būrį, 2 miegamąjį (bendrabučio tipo), kurio plotas 42,66 kv. m, jame įrengta 11 miegamųjų vietų, taigi vienam asmeniui patalpoje teko 3,87 kv. m (42,66/11) ploto. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu bendrabučio tipo patalpose buvo užtikrinta Taisyklių 111.1. punkte nustatyta minimali 3,1 kv. m ploto norma.

7. Teismas, vertindamas pareiškėjo teiginius dėl avarinės būklės pastato, išpuvusių patalpų langų, kiaurų rėmų, analizavo Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. lapkričio 1 d.) 12, 13 punktus, nurodė, kad atsakovo atstovas nepateikė teismui jokių duomenų paneigiančių pareiškėjo tvirtinimą apie blogą statinio būklę. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas skunde konkrečių atvejų, kuomet statinio būklės buvo sukeltas tariamas pavojus jo sveikatai ar gyvybei, nenurodė, nesiejo šio pažeidimo su konkrečiai jam pasireiškusiomis individualiomis neigiamomis pasekmėmis, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas atsakovo atstovui kėlė pretenzijas dėl konkrečių statinio būklės sąlygotų jo teisių ar interesų pažeidimų, nusprendė, kad vien tik pareiškėjo nurodytų abstrakčių aplinkybių pagrindu atsakovo atstovo neteisėti veiksmai šiame kontekste negali būti konstatuoti.

8. Dėl pareiškėjo argumentų dėl netinkamos oro temperatūros, drėgmės, nepakankamos ventiliacijos, pelėsio, teismas analizavo Higienos normos HN 134:2015 17, 39 punktus ir nustatė, kad patalpos vėdinamos per langus. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas negalėjo išvėdinti gyvenamosios patalpos per atveriamą langą, taip iš dalies išvengiant ir drėgmės patalpose. Teismas vertino, kad asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo gyvenamąsias patalpas, neturi problemų dėl atsirandančios drėgmės ar pelėsio. Pagal Higienos normos HN 134:2015 37 punktą laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo asmeniškai nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu patalpose. Tuo tikslu nuteistieji aprūpinami valymo priemonėmis (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvas, kibiras, valikliai). Teismas darė išvadą, kad švarios ir tvarkingos aplinkos sukūrimas ir palaikymas priklauso ir nuo pačių nuteistųjų bei pareiškėjo valios. Alytaus PN negali būti atsakingi už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytą pareigą susitvarkyti aplinką, kurioje patys gyvena. Teismas pareiškėjo argumentus dėl netinkamo vėdinimo, nešvarių patalpų ir susikaupusio pelėsio atmetė.

9. Teismas sprendė, kad atsakovo atstovas nepateikė teismui duomenų apie oro temperatūrą pareiškėjo buvimo Alytaus PN laikotarpiu, tačiau nurodė, kad Alytaus PN šilumos mazgas yra kompiuterizuotas, visą parą palaiko nustatytą temperatūrą. Atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, susijusią su įrodymų pateikimu pareiškėjui dėl laikymo sąlygų nesiskundus, teismas šį pareiškėjo argumentą atmetė kaip nepagrįstą.

10. Nors byloje nėra konkrečių duomenų apie gyvenamųjų patalpų, kuriose pareiškėjas buvo laikomas ginčo laikotarpiu, apšvietimą, tačiau teismas pažymėjo, kad pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė šias aplinkybes. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad Alytaus PN vadovaujasi Higienos norma HN 134:2015 ir užtikrina 200 lx dirbtinę apšvietą. Teismas nusprendė, kad neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo duomenimis apie gyvenamųjų patalpų apšvietimo atitiktį nustatytiems reikalavimams.

11. Teismas dėl pareiškėjo teiginio, susijusio su privatumo užtikrinimu, nurodė, kad sanitariniai mazgai yra atskiri nuo miegamųjų patalpų, tualetai atskirti sienelėmis, ne mažesnėmis kaip 1,5 m aukščio. Teismas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl aplinkybių, kai pareiškėjas naudojosi tualetu ne kameroje, o specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, vertinimo, ir darė išvadą, kad pareiškėjui naudotis tualetu buvo sudarytos pakankamos privatumą suteikiančios sąlygos, dėl kurių nėra prielaidų Konvencijos 3 straipsnio pažeidimui, t. y. šiuo aspektu kankinančioms, nežmoniškoms ir (ar) žeminančioms sąlygoms, pripažinti.

12. Pareiškėjas neneigė, jog buvo vedamas praustis po šiltu dušu kartą per savaitę, todėl atsakovo atstovo neteisėto veikimo ar neveikimo teismas nekonstatavo.

13. Teismas dėl pareiškėjo tvirtinimo, kad gyvenamosiose patalpose buvo tarakonų, aptarė Higienos normos HN 134:2015 20 punktą, byloje esančius duomenis, kurie patvirtina, kad Alytaus PN ginčo laikotarpiu buvo sudariusi kenkėjų kontrolės paslaugų sutartį su uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „Alytaus profilaktinė dezinfekcijos stotis“. Nesant įrodymų, patvirtinančių, kad minėti sutartiniai įsipareigojimai buvo nevykdomi, ar vykdomi netinkamai, teismas nusprendė, jog nėra pagrindo šiuo aspektu konstatuoti Alytaus PN neteisėtus veiksmus.

14. Dėl tiekiamo nepilnaverčio, nekokybiško maisto teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo teiginiai yra labai abstraktūs, šių aplinkybių jis visiškai nedetalizavo, nenurodė, konkrečiai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), taip pat ir priežastinio ryšio tarp šių jo nurodytų pažeidimų ir jam padarytos neturtinės žalos, todėl tik pagal tokias pareiškėjo nurodytas abstrakčias aplinkybes nėra galimybių nustatyti atsakovų veiksmų atitikimą (neatitikimą) teisės aktų reikalavimams.

15. Teismas, nenustatęs atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų, nesant visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo reikalavimą dėl žalos atlyginimo atmetė kaip nepagrįstą.

III. 16. Pareiškėjas P. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 23 d. sprendimą, o pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas prašo išreikalauti iš atsakovo atstovo bei AIDS ir užkrečiamųjų ligų centro išsamią informaciją apie pareiškėjo sveikatos būklę.

17. Pareiškėjas nurodo, kad teismas neteisingai išnagrinėjo skundą, netinkamai vertino bylos aplinkybes, neatsižvelgė į tarptautinių teisės aktų nuostatas, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką Konvencijos 3 straipsnio taikymo aspektu, todėl priėmė neteisėtą sprendimą. Teismas iš atsakovo atstovo neišsireikalavo įrodymų apie 2-o bendrabučio, kuriame buvo laikomas pareiškėjas, būklę, t. y. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie sveikatos apsaugos ministerijos Alytaus departamento 2016 m. gruodžio 9 d. patikrinimo akto Nr. PA.1-309 (22.14.3.1.12), kuriame aiškiai ir nenuginčijamai nurodyta, kad 2-am bendrabučiui būtinas kapitalinis remontas, o jo patalpos yra netinkamos. Pareiškėjas prašo šiuos įrodymus išreikalauti.

18. Pareiškėjas pažymi, kad laikant jį nežmoniškomis sąlygomis yra peržengtas minimalus žiaurumo lygis, o nesuteikiant jam, sunkiam ligoniui, sergančiam mirtinai pavojingomis ligomis, būtino gyvenamojo ploto normos pagal Europos Tarybos Ministrų priimtas Europos kalinimo įstaigų taisykles (5.1 kv. m) ir Jungtinių Tautų Organizacijos kongrese patvirtintas Tipines minimalias kalinių režimo taisykles (7 kv. m), pažeidžiamos tarptautinių teisės aktų nuostatos.

19. Teismas neatsižvelgė į pareiškėjo sveikatos būklę, o atsisakymas ligoniui suteikti tinkamas apgyvendinimo sąlygas yra įstatymu draudžiamos diskriminacijos forma. Pareiškėjas kartu su apeliaciniu skundu pateikė išrašą apie jo sveikatos būklę – neįgalumo pažymėjimo kopiją.

20. Pareiškėjas nurodo, kad tai, jog jis buvo laikomas sveikatai ir gyvybei pavojingoje aplinkoje yra jo teisių pažeidimas, už kurį turi būti atlyginta jam priteisiant neturtinę žalą.

21. Atsakovo atstovas Alytaus pataisos namai atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

22. Atsakovo atstovas nurodo, kad visa su pareiškėjo skundu susijusi medžiaga buvo pateikta teismui, kuris ją tinkamai įvertino. Pareiškėjas teismui nepateikė įrodymų, kad jam padaryta turtinė ir neturtinė žala, nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai ji pasireiškė. Atsakovo atstovas pabrėžia, kad pareiškėjas rėmėsi abstrakčiais teiginiais, nepagrindė bei konkrečiai neįvardino atsakovo kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių, o nenustačius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nebuvo pagrindo priteisti žalos atlyginimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 23. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas P. M. kildina iš to, kad nuo 2017 m. rugpjūčio 7 d. iki 2018 m. gegužės 29 d. jis buvo laikomas Alytaus PN teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis, atlyginimo.

24. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, atsakovo atstovo atsiliepimą į skundą bei byloje esančius įrodymus, pareiškėjo skundą atmetė, nes nustatė, kad pareiškėjui buvo užtikrintos tinkamos kalinimo sąlygos, pareiškėjas neįrodė būtinųjų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (Alytaus PN) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo), o nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

25. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nes jam nebuvo užtikrintas minimalus plotas, teisė į tinkamą gyvenamąją aplinką, todėl jis patyrė neturtinę žalą, kuri jam turi būti atlyginta.

26. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

27. Vadovaujantis ABTĮ 143 straipsnio 3 dalimi, nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas, spręsdamas klausimą dėl įrodymų išreikalavimo, be kita ko, yra saistomas įrodymų sąsajumo taisyklės. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra teisiškai reikšmingos konkrečioje byloje, o šiuo atveju – neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalą ir priežastinį neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1081-520/2017; 2017 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2928-261/2017; 2018 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-452-520/2018). Byloje nesant duomenų, kad pareiškėjui buvo apribota teisė teikti prašymus išreikalauti įrodymus pirmosios instancijos teisme, taip pat pareiškėjui nepaaiškinus, dėl kokių priežasčių jis tokio pobūdžio prašymo nebuvo pareiškęs nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, prašymas išreikalauti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme netenkinamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1488-520/2018).

28. Pažymėtina, jog pareiškėjo prašomi išreikalauti duomenys apie jo sveikatos būklę jau yra byloje (b. l. 6). Kiti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodomi prašomi išreikalauti dokumentai (2016 m. gruodžio 9 d. patikrinimo akto Nr. PA.1-309 (22.14.3.1.12) bei pateikiama Neįgalumo pažymėjimo kopija yra nauji įrodymai, tačiau pareiškėjas apeliaciniame skunde nepagrindžia aplinkybių, kad naujų įrodymų išreikalavimo / ištyrimo būtinybė iškilo jau po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ir kad nebuvo galimybės šiuos įrodymus išreikalauti / pateikti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pirmiau nurodytas aplinkybes, pareiškėjo prašymo išreikalauti naujus įrodymus netenkina, o kartu su apeliaciniu skundu pridėtos Neįgalumo pažymėjimo kopijos nevertina.

29. Neturtinei žalai atlyginti už neturtinių vertybių pažeidimą būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis). Tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: 1) valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, 2) žalos padarymo faktą ir 3) priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei, pagal CK 6.271 straipsnį, nekyla prievolė atlyginti žalą.

30. Pirmosios instancijos teismas nepripažino pagrįstais pareiškėjo argumentų, kad gyvenamosios patalpos buvo avarinės būklės, nurodydamas, kad pareiškėjas skunde konkrečių atvejų, kuomet statinio būklės buvo sukeltas tariamas pavojus jo sveikatai ar gyvybei, nenurodė, nesiejo šio pažeidimo su konkrečiai jam pasireiškusiomis individualiomis neigiamomis pasekmėmis, nors atsakovo atstovas nepateikė teismui jokių duomenų paneigiančių pareiškėjo tvirtinimą apie blogą statinio būklę.

31. Teismų praktikoje nurodyta, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-81/2014; kt.). Atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013; kt.). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui, t. y. laisvės atėmimo vietos administracijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013; kt.). Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo ploto dydžiu ar kitais kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013).

32. Byloje esantis Alytaus apskrities viršininko 2008 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. (1.4)-ST-13 paskirtos komisijos Pripažinimo avariniu aktas (b. l. 28-29) patvirtina, kad 2-as bendrabutis yra blogos būklės. Šios aplinkybės neneigia ir atsakovo atstovas savo atsiliepime (b. l.15), todėl darytina išvada, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl blogos 2-o bendrabučio būklės pasitvirtino. Taigi nagrinėjamu atveju yra faktinis ir teisinis pagrindas nustatyti, kad ginčo laikotarpiu Alytaus PN pažeidė pareiškėjo teisę į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas, t. y. pareiškėjas gyveno bendrabutyje, kuris buvo blogos būklės.

33. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms ir motyvams, kad nenustatyti pareiškėjo teisių pažeidimai dėl jam tekusio minimalaus gyvenamosios patalpos ploto ir pažymi, kad apeliacinio skundo teiginiai dėl 5,1 ar 7 kv. m minimalios ploto normos (atsižvelgiant į pareiškėjo sveikatos būklę) taikymo atmetami, nes ginčo laikotarpiu galioję Lietuvos Respublikos teisės aktai nenustatė jokios kitos minimalios ploto normos, taikytinos asmenims, laikomiems bendrabučių tipo patalpose, šis standartas nenumatytas ir bylai aktualiuose imperatyvaus (privalomo) pobūdžio tarptautiniuose teisės aktuose bei EŽTT praktikoje.

34. Iš pareiškėjo apeliacinio skundo turinio matyti, jog jis akcentuoja nežmoniškas kalinimo sąlygas, nors pirmosios instancijos teismas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo nenustatė. Konvencijos 3 straipsnis nustato, jog niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą K. prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 30210/96), 2001 m. liepos 24 d. sprendimą V. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 44558/98).

35. Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir, ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje Peers prieš Graikiją, pareiškimo Nr. 28524/95).

36. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui buvo garantuota nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtinta minimali gyvenamojo ploto norma, tačiau taip pat nustatyta aplinkybė, jog jis buvo laikomas blogos būklės 2-me bendrabutyje, tokiu būdu neužtikrinant jo teisių į tinkamas bausmės atlikimo sąlygas. Byloje nenustatyta, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu, taip pat nenustatyta jokio aptariamo pažeidimo poveikio pareiškėjo sveikatos būklei. Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nustatyti kalinimo sąlygų reikalavimų pažeidimai nesudarė prielaidų pareiškėjui patirti tokius neigiamus išgyvenimus, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį ir būtų nesuderinamas su Konvencijos 3 straipsniu. Kita vertus, Alytaus PN nagrinėjamu atveju padarė neteisėtus veiksmus, t. y. neveikė taip, kaip pagal įstatymus (teisės aktus) privalėjo veikti, dėl to, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas patyrė neturtinę žalą CK 6.250 straipsnio 1 dalies prasme.

37. Neturtinė žala CK 6.250 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžta kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

38. Iš administracinių teismų praktikos matyti, kad asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija.

39. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Taikant pažeidimo pripažinimą teismo sprendimu, kaip neturtinės žalos, kilusios dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, atlyginimo būdą, remiamasi EŽTT praktika panašiose bylose, pagal kurią EŽTT, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 7508/02); 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje D. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98). Todėl teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); taip pat žr. 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.).

40. Įvertinusi pareiškėjui padaryto pažeidimo pobūdį (neužtikrintos tinkamos kalinimo sąlygos), trukmę (daugiau nei 9 mėn.), atsižvelgusi į tai, kad nenustatyta, jog būtent dėl šio pažeidimo pareiškėjui būtų kilusios ilgalaikės neigiamos pasekmės (sveikatos sutrikimai), teisėjų kolegija vertina, kad pareiškėjo patirta žala nėra tokio sunkaus pobūdžio, kad pareiškėjui būtų pagrindas priteisti piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą. Tinkama pareiškėjui patirtos žalos kompensavimo forma šioje byloje yra pripažinimas, kad pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas Alytaus PN buvo pažeista.

41. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog visą ginčui aktualų laikotarpį pareiškėjas Alytaus PN buvo laikomas tinkamomis sąlygomis. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, pripažįstant, kad pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas Alytaus PN buvo pažeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo P. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. sausio 23 d. sprendimą pakeisti. Pripažinti, kad pareiškėjo P. M. teisė į tinkamas kalinimo sąlygas Alytaus pataisos namuose buvo pažeista.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Ričardas Piličiauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė