2025-01-22 Nr. AB-1549-3-61-3-06822-2024-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-188-442/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06822-2024-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 49; 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. sausio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. L. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 29 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. L. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. L. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2024 m. lapkričio 18 d. sprendimą Nr. 24S262359 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo. Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti Migracijos departamento Sprendimo vykdymą, uždraudžiant išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos, iki bus priimtas galutinis sprendimas šioje administracinėje byloje.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę grindė tuo, kad priešingu atveju būtų apribotos jo teisės dalyvauti teismo posėdyje tiriant įrodymus, teikti paaiškinimus ir naudotis kitomis teisėmis. Pareiškėjui nesant Lietuvoje (jį išsiuntus į (duomenys neskelbtini), jis netektų galimybės pasinaudoti jam suteikta valstybės garantuojama teisisine pagalba teismo posėdyje. Pareiškėjas pažymėjo, kad kilmės šalyje jam gresia pavojus, kyla reali rizika patirti sunkaus pobūdžio persekiojimo veiksmus, taip pat kyla realus pavojus pareiškėjo sveikatai, gyvybei ir laisvei. Pareiškėjui fiziškai nebūnant Lietuvos Respublikoje ir negalint dalyvauti teismo posėdžiuose, objektyviai nebus įmanoma tinkamai išnagrinėti pareiškėjo skundo dėl Sprendimo panaikinimo.

II. Regionų administracinis teismas 2024 m. lapkričio 29 d. nutartimi priėmė pareiškėjo A. L. skundą. Tačiau netenkino pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.

Teismas nurodė, kad net ir pareiškėjui nesant Lietuvoje, jam būtų sudarytos galimybės dalyvauti teismo posėdžiuose nuotoliniu būdu. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjui suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, o pareiškėją ir jo interesus byloje atstovauja advokatė.

Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Pareiškėjo argumentai apie galimus neigiamus padarinius (persekiojimas, grėsmė, pavojus gyvybei) negali būti pakankamu faktiniu ir teisiniu pagrindu prašomai reikalavimo užtikrinimo priemonei taikyti. Pareiškėjas neįrodė, jog nesustabdžius Sprendimo vykdymo, jam kiltų neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma žala.

Teismas sprendė, kad šiuo atveju pareiškėjas, kuriam tenka pareiga pagrįsti reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinybę, nepateikė duomenų, kurie patvirtintų, jog šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, jog reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nagrinėjamu atveju būtų adekvatus ir proporcingas, atitiktų šalių interesų pusiausvyrą bei viešąjį interesą. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad šiuo atveju nėra pagrindo taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

III. Pareiškėjas A. L. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 29 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, t. y., taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti skundžiamo Migracijos departamento Sprendimo vykdymą iki bus priimtas galutinis sprendimas dėl pareiškėjo skundo – skundžiamo Sprendimo – teisėtumo.

Pareiškėjas nurodo, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, iš pareiškėjo būtų atimta teisė realizuoti savo teisę į gynybą.

Nagrinėjamoje byloje nenustačius, ar pareiškėjo skundas pagrįstas, nėra paneigta, kad kilmės šalyje jam gresia pavojus, todėl išsiųsti pareiškėjo į kilmės šalį negalima. Nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, tikėtina, kad pareiškėjas dar bylos nagrinėjimo metu bus išsiųstas į (duomenys neskelbtini), kur pareiškėjui kyla reali rizika patirti sunkaus pobūdžio persekiojimo veiksmus. Pareiškėją išsiuntus į kilmės valstybę kiltų neatitaisoma žala pareiškėjo teisėms bei laisvėms, o teismui priėmus pareiškėjui palankų sprendimą – panaikinus atsakovo Sprendimą ir įpareigojus atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį, tokio sprendimo vykdymas būtų iš esmės neįmanomas, t. y. asmenį išsiuntus į (duomenys neskelbtini), jo atgal į Lietuvą negrąžins.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirojo skundo dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Migracijos departamento Sprendimo vykdymą iki bus priimtas galutinis sprendimas šioje byloje, pagrįstumas ir teisėtumas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės.

Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui būtina nustatyti dvi sąlygas: 1) proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia, t. y. prima facie (liet. iš pirmo žvilgsnio), reikalavimo pagrįstumą; 2) nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, t. y. kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-19-575/2018).

Sprendžiant dėl antros sąlygos (neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos) buvimo teismas turi atsižvelgti į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-368-143/2017).

Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016).

Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytą teisinį reguliavimą, teismų praktiką, ginčo esmę, pareiškėjo prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės pobūdį, pareiškėjo argumentus bei bylos medžiagą, neturi pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas nagrinėjamu atveju įrodė, jog nepritaikius jo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, kils neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog pareiškėjas realiai yra išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos. Šiuo aspektu pareiškėjo prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir atskirajame skunde nurodyti argumentai vertintini kaip susiję su tikėtinais VSAT veiksmais bei nesudaro pagrindo šioje bylos stadijoje konstatuoti, jog pareiškėjas patirs neatitaisomą arba sunkiai atitaisomą didelę žalą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, jog pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje. Be to, prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-662-756/2017; 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-507-822/2023 ir kt.).

Dėl pareiškėjo argumentų, kad, nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, jis negalėtų tinkamai realizuoti savo teisę į teisminę gynybą, teisėjų kolegija pažymi, jog šie pareiškėjo teiginiai taip pat nesudaro pagrindo taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Kaip minėta, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų išsiųstas iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę, todėl jo galimybės dalyvauti teismo posėdyje ir teikti paaiškinimus nėra apribotos.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (ABTĮ 70 str. 1 d.), todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą skundžiamą nutartį, kurios naikinti ar keisti nėra pagrindo. Dėl to pareiškėjo atskirasis skundas yra atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. L. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys

Egidijus Šileikis