b9194bbb-c09d-4a50-9ceb-80febbb189fc · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėjas APranešėja Jolanta Gailevičienė                          Civilinė byla Nr. 2A-906-777/2014Teisėja Rasa Augustė                                      (Proceso Nr. 2-06-3-06581-2013-7)                                                                           Procesinio sprendimo kategorija: 75.4.3; 75.6; 99.4;                                                                            99.5; 99.7; 99.9; 114.4; 114.11; 121.15; 121.21                          (S)                                        KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2014 m. liepos 30 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolantos Gailevičienės, kolegijos teisėjų Irmos Čuchraj ir Alvydo Žerlausko, sekretoriaujant Ingai Martinkutei, dalyvaujant apeliantei B.

D. ir jos atstovei advokatei Jovitai Usonytei, atsakovui E. D., žodinio proceso apeliacine tvarka vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovės B. D. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės B. D. patikslintÄ ieÅ¡kinį (toliau – ieÅ¡kinys) atsakovui E. D. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir kt. bei atsakovo E. D. prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei ir kt., n u s t a t ė :             ieÅ¡kovė B.

D. 2013-10-03 kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydama: nutraukti Å¡alių sudarytÄ santuokÄ dėl atsakovo kaltės; padalyti santuokos metu įgytÄ turtÄ â€“ ieÅ¡kovei priteisti asmeninės nuosavybės teise automobilį „Mitsubishi Galant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 800 Lt vertės. Nurodė, kad Å¡alys santuokÄ sudarė 2006-07-12. Santuokinis ir Å¡eiminis gyvenimas nesusiklostė dėl skirtingų charakterių, vertybių sistemos ir požiÅ«rio į gyvenimÄ .

Nėra galimybių pasitikėjimui tarp sutuoktinių atkurti. Nuo 2010 metų Å¡alys gyvena atskirai ir nebeveda bendro Å«kio. Tolesnis sutuoktinių bendras gyvenimas yra neįmanomas, taikymosi galimybių nėra. Atsakovas iÅ¡ esmės pažeidė sutuoktinių pareigas. Jo kaltė pasireiÅ¡kė tuo, kad atsakovas ieÅ¡kovei buvo neiÅ¡tikimas, paliko Å¡eimÄ ir daugiau kaip vienerius metus visiÅ¡kai ja nesirÅ«pino. Atsakovas nuolat vartojo alkoholį, demonstravo nepagarbÄ , įžeidinėjo. Santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės, nes atsakovas vengė gyventi santuokinį gyvenimÄ .

Atsakovas yra sunkaus charakterio. Atsakovas nesiekė ir nesistengė rasti bendrų sprendimų dėl Å¡eimos buities, Å«kio tvarkymo, laisvalaikio praleidimo. Visos ieÅ¡kovės pastangos iÅ¡saugoti Å¡eimÄ nueidavo perniek. Nurodė, kad santuokos metu nekilnojamojo turto neįgijo. Å alių turimas nekilnojamasis turtas yra kiekvieno iÅ¡ jų asmeninė nuosavybė. Santuokos metu įgytas automobilis „Mitsubishi Galant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Å is automobilis įsigytas iÅ¡ ieÅ¡kovės asmeninių lėšų 2006-04-14, t. y. dar iki santuokos sudarymo.

Šis automobilis buvo įregistruotas ieškovės sesers L. D. vardu. Vėliau po santuokos sudarymo šis automobilis buvo įregistruotas ieškovės vardu, 2007-04-14 formaliai pasirašius pirkimo–pardavimo sutartį tarp ieškovės ir jos sesers. Todėl šis automobilis asmeninės nuosavybės teise priteistinas ieškovei, nepriteisiant atsakovui turtinės kompensacijos. Nurodė ir tai, kad atsakovas prie šio automobilio remonto, techninės būklės, draudimo ir kt. nėra prisidėjęs. Minėtas automobilis yra 18 metų senumo, labai prastos techninės būklės. Ieškovė nežino, kiek dar juo galės naudotis, nes bet koks šio automobilio remontas nėra tikslingas.

Reali jo dabartinė vertė tėra tik 800 Lt.Atsakovas 2013-11-04 pateikė teismui prieÅ¡ieÅ¡kinį, juo prašė: santuokÄ nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės 20 000 Lt kompensacijÄ . Nurodė, kad pradėję bendrÄ gyvenimÄ sutuoktiniai neblogai sutarė. PrieÅ¡ keletÄ metų jų santuokiniame gyvenime prasidėjo nesutarimai, priekaiÅ¡tai vienas kitam. KartÄ po eilinio kivirčo, grįžęs iÅ¡ darbo, atsakovas jau nebegalėjo patekti į butÄ , kuriame Å¡alys gyveno, nes buvo pakeistos durų spynos.

Visi atsakovo daiktai buvo sukrauti prie buto durų. IeÅ¡kovė pakeitė ne tik buto duris, bet ir telefono numerį. Su ieÅ¡kove nebuvo įmanoma susisiekti, ji vengė bet kokio kontakto. Nuolat taikstytis su ieÅ¡kovės įgeidžiais ir jai nuolaidžiauti pabodo. IeÅ¡kovė pasinaudojo tuo, kad atsakovas suremontavo jai asmenine nuosavybes teise priklausantį bÅ«stÄ , visi pirkiniai įsigyti už grynuosius pinigus ir atsakovas neturi daiktų, medžiagų įsigijimo dokumentų, iÅ¡metė atsakovÄ iÅ¡ buto.

Nuo to laiko Å¡alys bendro Å«kio netvarko, negyvena santuokinio gyvenimo. Dėl skirtingų požiÅ«rių į esminius santuokinio gyvenimo dalykus ir charakterių nesuderinamumo tęsti bendrÄ gyvenimÄ nėra galimybės. Atsakovas negalėjo taikstytis su ieÅ¡kovės Å¡iurkÅ¡tumu, nepagarbiu elgesiu su juo. Nurodė, kad sutuoktiniai net nebandė pakeisti tarpusavio santykių. Mano, kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nurodė, kad Å¡alys susipažino 2005 m. pradžioje, po to pradėjo gyventi kartu.

Atsakovas persikraustė gyventi į ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausantį butÄ . Abi Å¡alys buvo darbingo amžiaus ir dirbo, todėl nusprendė, kad gyvens iÅ¡ atsakovo gaunamų pajamų ir sutaupytų lėšų, o ieÅ¡kovės gaunamos pajamos bus taupomos. Å alys susitarė ir dėl to, kad iki santuokos sudarymo reikėtų visiÅ¡kai sutvarkyti gyvenamÄ jį bÅ«stÄ . Atsakovas iki santuokos įgytomis lėšomis visiÅ¡kai suremontavo ir atnaujino ieÅ¡kovei priklausantį butÄ . Pakeista grindų danga (laminatas), vonios kambarys ir tualetas iÅ¡dėti plytelėmis, pakeisti sanitariniai mazgai, iÅ¡tapetuoti ir iÅ¡dažyti kambariai.

Už atsakovo lėšas įsigyta baldų komplektas virtuvei, svetainei, koridoriui. IeÅ¡kovei priklausantis butas buvo nemažai pagerintas atsakovo lėšomis. Nurodė, kad automobilis „Mitsubishi Galant“ buvo pirktas iÅ¡ atsakovo lėšų iÅ¡ ieÅ¡kovės sesers. Atsakovas laikotarpiu nuo 2006-07-12 iki 2010-07-12 bendram Å¡alių gyvenimui ir jo sÄ lygų gerinimui iÅ¡leido 50 000 Lt savo santaupų, t. y. lengvasis automobilis įgytas už 7 000 Lt, naujas virtuvės baldų komplektas pagamintas pagal specialių užsakymÄ , naujas Å¡aldytuvas ir televizorius, nauji svetainės ir koridoriaus baldai, buto remontas.

Visi Å¡ių daiktų įsigijimo dokumentai yra ieÅ¡kovės žinioje.Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-01-24 sprendimu ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. SantuokÄ nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo Å¡alims paliko santuokines pavardes. Padalijo santuokos metu įgytÄ turtÄ . Priteisė ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teise automobilį „Mitsubishi Galant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) o atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės – 750 Lt kompensacijÄ už ieÅ¡kovei tenkančiÄ didesnę turto dalį.

Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui 17 523 Lt kompensacijÄ už asmeninės nuosavybės teise ieÅ¡kovei priklausančio turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pagerinimÄ . Kitas ieÅ¡kinio ir prieÅ¡ieÅ¡kinio dalis atmetė. Nurodė, jog nepagrįsti ieÅ¡kovės argumentai, kad Å¡alių santuoka iÅ¡iro tik dėl atsakovo kaltės, jo neiÅ¡tikimybės, girtavimo. Bylos duomenys patvirtina, kad Å¡alys kartu nebegyvena nuo 2009 metų vasaros, nebepalaiko santuokinių ryÅ¡ių ieÅ¡kovės vienasmeniu sprendimu, jai motyvuojant pablogėjusia sveikata.

Nuo 2010 metų vasaros ieÅ¡kovė į Å¡eimos gyvenamÄ jį bÅ«stÄ , adresu (duomenys neskelbtini), atsakovo nebeįsileido, pakeitusi buto durų spynÄ ir telefono numerį, atsakovo asmeninius daiktus palikusi prie durų. Atsakovas norėjo pasikalbėti, iÅ¡siaiÅ¡kinti, iÅ¡saugoti santuokÄ , tačiau ieÅ¡kovė su juo nekalbėjo. Konstatavo, kad byloje surinktų įrodymų nepakanka padaryti pagrįstai iÅ¡vadai, kad Å¡alių bendras gyvenimas tapo negalimas vien tik dėl ieÅ¡kovės ir atsakovo netinkamo elgesio.

IeÅ¡kovės teiginiai, jog atsakovas 2009 metais pakeitė darbÄ ir pradėjo girtauti, buvo neiÅ¡tikimas, nepagrįsti jokiais duomenimis. Atsakovas toje pačioje darbovietėje dirbo nuo 2006 metų iki 2011 metų, darbo užmokestis iÅ¡liko pastovus. Atsakovas neneigė, jog turėjo pažįstamÄ , bet ne meilužę, vardu Z., su kuria pradėjo bendrauti pasikeitus Å¡alių santykiams, ieÅ¡kovei nusprendus nebepalaikyti santuokinių ryÅ¡ių, kaltinant atsakovÄ dėl sveikatos pablogėjimo. Duomenų, patvirtinančių, kad 2009 metais atsakovas pradėjo girtuokliauti, buvo neiÅ¡tikimas ieÅ¡kovei, teismui nepateikta.

IÅ¡ teisme apklaustų liudytojų paaiÅ¡kinimų nustatyta, jog iÅ¡gerti nevengė abu sutuoktiniai. Abu sutuoktiniai pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas. Abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai ir elgesys nulėmė santuokos iÅ¡irimÄ . Todėl kaltais dėl santuokos iÅ¡irimo laikė abu sutuoktinius, kurie nebuvo pakankamai dėmesingi viena kitam, lojalÅ«s, abipusiÅ¡kai garbingi, pakantÅ«s. Nurodė ir tai, kad Å¡alys patvirtino, jog santuokos metu (2007-04-14) buvo registruotas automobilis „Mitsubishi Galant“.

Atsakovas teigia, kad už jį sumokėjo 7 000 Lt asmeninių lėšų. Apklausta liudytoja ieÅ¡kovės sesuo patvirtino, jog pinigus, apie 6 000 Lt, už automobilį gavo Å¡alims gyvenant kartu. Nurodė, kad automobilis yra važiuojantis, praėjęs techninę apžiÅ«rÄ ir įvertintas kaip tinkamas eksploatuoti. Ä®vertino atsakovo, užsiimančio automobilio remontu, nuomonę, rinkos kainas, konstatavo, kad santuokos nutraukimo metu ginčo automobilio „Mitsubishi Galant“, 1995 metų gamybos, vertė yra apie 1 500 Lt.

IeÅ¡kovei iÅ¡reiÅ¡kus pageidavimÄ automobilį pasilikti sau, automobilį priteisė ieÅ¡kovei, o atsakovui – 750 Lt kompensacijÄ . Nurodė, kad ieÅ¡kovė teismui nepateikė nė vieno dokumento, patvirtinančio atsakovo teiginius dėl naujų baldų, buitinės technikos, santechnikos įrangos, remonto darbų atlikimo ir t. t. Apie vykusius remonto darbus patvirtino teismo posėdžio metu apklausti liudytojai. Liudytojo A. D. teigimu, virtuvėje buvo viskas idealiai padaryta, matėsi nauji baldai, remontas.

Liudytoja B. D. teigė taip pat mačiusi remonto darbus atliekantį asmenį. Neturėdamas tikslių duomenų apie baldams, buitinei technikai, remontui iÅ¡leistas pinigines lėšas, teismas vadovavosi byloje esančiu E. D. laikotarpio nuo 2005-10-18 iki 2006-02-04 sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡u. Nustatė, jog į sÄ skaitÄ buvo gauta 314 046 Lt ir tiek pat iÅ¡mokėta, t. y. 6 000 Lt už garaÅ¾Ä , pirktÄ 2005-11-22, 3 000 Lt ir 80 000 Lt pagal preliminariÄ jÄ ir buto pirkimo sutartį, 35 046 Lt 2006-02-04 buvo pervesti į kortelę.

Ä®vertinęs banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o duomenis, atsakovo nurodytÄ remonto datÄ (prieÅ¡ santuokÄ ) ir aplinkybes, jog banko kortelė buvo ieÅ¡kovės žinioje, teismui pateiktus ieÅ¡kovės duomenis apie jos 2005–2006 metų darbo užmokestį (apie 1 800 Lt), tai, kad 2005 metais ieÅ¡kovė, gyvendama viena, net 700 Lt vertės sofos pirkimui sudarinėjo iÅ¡perkamosios nuomos sutartį, turėjo paimtÄ ir vartojimo kreditÄ , konstatavo, kad atsakovo teiginiai apie jo asmeninėmis lėšomis padarytÄ ieÅ¡kovės bute remontÄ yra pagrįsti.

Nurodė, kad aplinkybė, jog atsakovas buvo per daug patiklus ir pasitikėdamas ieÅ¡kovės sÄ Å¾iningumu neprašė jos pateikti ataskaitos apie panaudotas jo asmenines lėšas, negali bÅ«ti priežastimi leisti ieÅ¡kovei nepagrįstai praturtėti atsakovo sÄ skaita. Todėl iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui priteisė 17 523 Lt.              Apeliaciniu skundu apeliantė prašė Klaipėdos miesto apylinkės teismo                          2014-01-24 sprendimÄ pakeisti – ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai, o atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti.

Nurodė, kad nesutinka su santuokos nutraukimu dėl abiejų sutuoktinių kaltės bei piniginių kompensacijų iÅ¡ jos priteisimo atsakovui. Apeliantė skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog Å¡alių santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Santuokos iÅ¡irimo priežastis – atsakovo neiÅ¡tikimybė, piktnaudžiavimas alkoholiu. Teismas neįvertino apeliantės paaiÅ¡kinimų, kad atsakovo neiÅ¡tikimybė prasidėjo nuo 2009 m. JÅ«ros Å¡ventės. Apeliantei sunkiai sergant ir karščiuojant, atsakovas jos neslaugė, išėjo į JÅ«ros Å¡ventę, grįžo tik kitÄ dienÄ .

Nuo to laiko prasidėjo skambučiai ir žinutės į atsakovo telefonÄ iÅ¡ moters, vardu Z.. Teismas neįvertino ir jos kviestų liudytojų – L. D. (sesers) bei draugės J. B., paaiÅ¡kinimų, kad apeliantei gulint ligoninėje, liudytojos ja rÅ«pinosi, lankė. Atsakovas apeliantės nelankė, ja nesirÅ«pino. Teismas neįvertino ir minėtų liudytojų paaiÅ¡kinimų dėl atsakovo girtavimo bei neiÅ¡tikimybės. Apeliantė pripažino, kad netiksliai nurodė atsakovo darbovietės pakeitimo datÄ , tačiau tai nepaneigia fakto, kad atsakovas piktnaudžiavo alkoholiu.

Nurodė, kad apeliantė skambinėjo jo virÅ¡ininkui, kad imtųsi kažkokių priemonių dėl atsakovo dažno girtavimo darbe, ėjo bartis į Å¡alia namų esančiÄ krautuvėlę, kad neleistų joje įsigijus alkoholio vietoje prie staliukų girtauti ir jos vyrui. Teismai nepagrįstai konstatavo, kad santuoka nutrÅ«ko dėl apeliantės ligos. Apeliantė nurodė, kad dėl atsakovo neiÅ¡tikimybės, piktnaudžiavimo alkoholiu pablogėjo ir apeliantės sveikata, jai teko dažnai gydytis ligoninių stacionaruose.

Neįvertino atsakovo mamos B. D. paaiÅ¡kinimų, kuri patvirtino, jog atsakovas niekada nesiskundė, kad ieÅ¡kovė bloga. Neįvertino, kad Å¡alims pradėjus atskirai gyventi atsakovas siekė su ieÅ¡kove susitikti, iÅ¡saugoti Å¡eimÄ , tai patvirtina jo kaltę dėl santuokos nutrÅ«kimo ir ieÅ¡kovės kaltės dėl santuokos nutraukimo nebuvimÄ . Atsakovas ieÅ¡kovei, kaip sutuoktinei, jokių pretenzijų neturėjo ir norėjo toliau gyventi santuokoje. Nepagrįsti teismo argumentai, kad apeliantė vengė palaikyti santuokinius ryÅ¡ius su atsakovu.

Apeliantė nebegalėjo taikstytis su tokiu atsakovo elgesiu. Apeliantė liepė atsakovui susirinkti daiktus iÅ¡ jos buto ir iÅ¡sikraustyti, nes buvo įskaudinta ir nebematė galimybės iÅ¡saugoti Å¡eimÄ . Atsakovo daiktai nebuvo palikti prie durų. Po atsakovo iÅ¡sikraustymo apeliantė pasikeitė telefono numerį, nes atsakovas pradėjo jÄ terorizuoti dėl pinigų. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad apeliantė piktnaudžiavo alkoholiu. Å iÄ aplinkybę paneigia turimos sveikatos problemos ir eitos atsakingos pareigos.

Juolab kad tokių aplinkybių atsakovas nenurodė procesiniuose dokumentuose. Å i versija buvo sugalvota teismo posėdžio metu. Apeliantė skunde nurodė ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iÅ¡ apeliantės 750 Lt kompensacijÄ atsakovui už santuokos metu įgytÄ automobilį. Automobilis nėra faktiÅ¡kai santuokos metu įgytas turtas. Atsakovas patvirtino, kad automobilis įsigytas iki santuokos iÅ¡ apeliantės sesers. Dėl mažesnės draudimo įmokos buvo registruotas sesers vardu ir perraÅ¡ytas apeliantės vardu Å¡alių santuokos metu.

Atsakovas turi įrodyti, kad prisidėjo prie Å¡io turto įsigijimo. Atsakovas teigia, kad už automobilį sumokėjo 7 000 Lt, tačiau tokių duomenų nepateikė. Nurodė ir tai, kad pirmosios instancijos tesimas nustatė per didelę automobilio vertę. Be to, apeliantė skunde nurodė, kad teismas nepagrįstai iÅ¡ apeliantės priteisė ½ dalį lėšų turto pagerinimui. Pirmosios instancijos teismas neiÅ¡reikalavo duomenų apie atsakovo lėšų judėjimÄ sÄ skaitose. Apeliantė uždirbo nemažas pinigines sumas, kas jai suteikė atitinkamai galimybes kartkartėmis atsinaujinti savo gyvenamÄ jį bÅ«stÄ â€“ pasiremontuoti kas kelerius metus, įsigyti vienÄ ar kitÄ baldÄ , buitinę technikÄ .

NeiÅ¡saugojo dokumentų. Atsakovas nepagrindė savo reikalavimo dėl pagerinimo. Apeliantė atsakovo kortele nesinaudojo. Apeliantei nežinoma, kad liudytojas A. D. bÅ«tų lankęsis jos namuose. Teismas netinkamai įvertino liudytojos B. D. paaiÅ¡kinimus. Atsakovas remontavo nupirktÄ garaÅ¾Ä â€“ įstatė metalines duris, užpylė duobę, liejo betono grindis, apÅ¡iltino, dengė stogÄ , tam buvo reikalingos lėšos. Atsakovas teigė, kad remonto darbus atliko iki santuokos. Nerealu, kad nuo 2005-02-04 (pinigai į kortelę pajudėjo) iki 2006 m. liepos mėn. (santuoka) galėjo atlikti visus remonto darbus.

Atsakovas painiojosi apie pinigų paėmimÄ iÅ¡ jo banko kortelės, tačiau teismas Å¡ios aplinkybė neįvertino. Atsakovas nenurodė konkrečių duomenų, kas atliko remonto darbus. Apeliantė nurodė, kad Å¡alims 8 metus kartu gyvenant apeliantės bute buvo atliekami tik smulkÅ«s (tapetavimo ir dažymo) darbai, kurie pridėtinės vertės nesukÅ«rė, baldai nebuvo perkami, apeliantė nesutaupė jokių pinigų, iÅ¡ atsakovo mamos pinigų neėmė.              Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas prašė pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Nurodė, kad apeliantė nepateikė duomenų apie atsakovo neiÅ¡tikimybę ir nuolatinį girtavimÄ . Å ių aplinkybių nepatvirtino ir byloje apklausti liudytojai. Teismas pagrįstai konstatavo, kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Apeliantė pati nusprendė nutraukti santykius, o atsakovas ne visada buvo jai dėmesingas, pakantus ir rÅ«pestingas. Apeliantė nepateikė automobilio įsigijimo dokumentų, neatliko automobilio vertinimo. Atsakovas teigia, kad automobilio vertė – 1 500 Lt, apeliantė duomenų, paneigiančių Å¡iÄ aplinkybę, nepateikė.

Duomenys apie metalo laužo supirkimÄ nepatvirtina apeliantės teiginių apie automobilio bÅ«klę ir vertę. Juolab kad teismui negali bÅ«ti teikiami nauji įrodymai. Apeliantė pirmojoje instancijoje teigė, kad gyveno kukliai, baldus pirko iÅ¡simokėtinai, turėjo vartojimo kreditÄ . Atsakovo pateiktas banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovas savo lėšomis atliko apeliantės buto pagerinimÄ .             Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 str. 1, 2 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d., todėl nagrinėja bylÄ neperžengdama apeliacinio skundo ribų.              Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog Å¡alių santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Santuokos iÅ¡irimo priežastis – atsakovo neiÅ¡tikimybė, piktnaudžiavimas alkoholiu.

Teismas neįvertino apeliantės paaiÅ¡kinimų, kad atsakovo neiÅ¡tikimybė prasidėjo nuo 2009 m. JÅ«ros Å¡ventės. Apeliantei sunkiai sergant ir karščiuojant, atsakovas jos neslaugė, išėjo į JÅ«ros Å¡ventę, grįžo tik kitÄ dienÄ . Nuo to laiko prasidėjo skambučiai ir žinutės į atsakovo telefonÄ iÅ¡ moters, vardu Z.. Teismas neįvertino ir jos kviestų liudytojų – L. D. (sesers) bei draugės J. B., paaiÅ¡kinimų, kad apeliantei gulint ligoninėje, liudytojos ja rÅ«pinosi, lankė.

Atsakovas apeliantės nelankė, ja nesirÅ«pino. Teismas neįvertino ir minėtų liudytojų paaiÅ¡kinimų dėl atsakovo girtavimo bei neiÅ¡tikimybės. Apeliantė pripažino, kad netiksliai nurodė atsakovo darbovietės pakeitimo datÄ , tačiau tai nepaneigia fakto, kad atsakovas piktnaudžiavo alkoholiu. Nurodė, kad apeliantė skambinėjo jo virÅ¡ininkui, kad imtųsi kažkokių priemonių dėl atsakovo dažno girtavimo darbe, ėjo bartis į Å¡alia namų esančiÄ krautuvėlę, kad neleistų joje įsigijus alkoholio vietoje prie staliukų girtauti ir jos vyrui.

Teismas nepagrįstai konstatavo, kad santuoka nutrÅ«ko dėl apeliantės ligos. Apeliantė nurodė, kad dėl atsakovo neiÅ¡tikimybės, piktnaudžiavimo alkoholiu pablogėjo ir apeliantės sveikata, jai teko dažnai gydytis ligoninėse. Neįvertino atsakovo mamos B. D. paaiÅ¡kinimų, kuri patvirtino, jog atsakovas niekada nesiskundė, kad ieÅ¡kovė bloga. Neįvertino, kad Å¡alims pradėjus atskirai gyventi atsakovas siekė su ieÅ¡kove susitikti, iÅ¡saugoti Å¡eimÄ , tai patvirtina jo kaltę dėl santuokos nutrÅ«kimo ir ieÅ¡kovės kaltės dėl santuokos nutraukimo nebuvimÄ .

Atsakovas ieÅ¡kovei, kaip sutuoktinei, jokių pretenzijų neturėjo ir norėjo toliau gyventi santuokoje. Nepagrįsti teismo argumentai, kad apeliantė vengė palaikyti santuokinius ryÅ¡ius su atsakovu. Apeliantė nebegalėjo taikstytis su tokiu atsakovo elgesiu. Apeliantė liepė atsakovui susirinkti daiktus ir iÅ¡ jos buto ir iÅ¡sikraustyti, nes buvo įskaudinta ir nebematė galimybės iÅ¡saugoti Å¡eimÄ . Atsakovo daiktai nebuvo palikti prie durų. Po atsakovo iÅ¡sikraustymo apeliantė pasikeitė telefono numerį, nes atsakovas pradėjo jÄ terorizuoti dėl pinigų.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad apeliantė piktnaudžiavo alkoholiu. Å iÄ aplinkybę paneigia turimos sveikatos problemos ir eitos atsakingos pareigos. Juolab kad tokių aplinkybių atsakovas nenurodė procesiniuose dokumentuose. Å i versija buvo sugalvota teismo posėdžio metu. Su apeliantės skundo argumentais sutikti negalima. Apeliantė teigė, kad Å¡alių santuoka iÅ¡iro dėl atsakovo neiÅ¡tikimybės ir girtavimo. Atsakovas Å¡ių aplinkybių nepripažino, jas neigė.

Apeliantės, liudytojų, t. y. jos sesers .L. D. bei draugės J. B. paaiÅ¡kinimai, nėra pakankami konstatuoti, kad Å¡alių iÅ¡irimo priežastis – atsakovo neiÅ¡tikimybė, piktnaudžiavimas alkoholiu. Juolab kad Å¡iuo laikotarpiu atsakovas dirbo, nėra duomenų, kad atsakovui bÅ«tų taikytos nuobaudos ir jis bÅ«tų įraÅ¡ytas į priklausomybės nuo alkoholio įskaitÄ . IÅ¡ byloje esančio iÅ¡raÅ¡o iÅ¡ apeliantės medicininių dokumentų nustatyta (b. l. 57–60), kad apeliantė 2010-02-02–2010-02-12 gydyta Klaipėdos universitetinėje ligoninėje Endokrinologijos skyriuje dėl 1 tipo cukrinio diabeto.

Cukriniu diabetu serga 18 metų. 2010-05-09 – 2010-05-18 dėl karščiavimo tirta ir gydyta Klaipėdos universitetinės ligoninės Vidaus ligų diagnostikos skyriuje. Vėlesni įraÅ¡ai yra 2011 metų, kai Å¡alys kartu negyveno, todėl teisėjų kolegija Å¡ių aplinkybių neanalizuoja ir dėl jų nepasisako. Tačiau duomenų, kad apeliantės sveikata pablogėjo dėl atsakovo netinkamo elgesio ir apeliantei dažnai teko gydytis ligoninėse (Å¡alims gyvenant kartu), byloje nėra. Nepagrįsti apeliantės argumentai, nurodyti ieÅ¡kinyje, kad atsakovas paliko Å¡eimÄ ir daugiau kaip vienerius metus ja nesirÅ«pino.

Kadangi apeliantė pati nurodė, jog nebegalėjo taikstytis su atsakovo elgesiu, buvo įskaudinta ir nebematė galimybės iÅ¡saugoti Å¡eimÄ , liepė atsakovui susirinkti daiktus ir iÅ¡ jos buto ir iÅ¡sikraustyti. Ä®vertinusi raÅ¡ytinę bylos medžiagÄ , Å¡alių ir liudytojų B. D. (kuri į Å¡alių santykius nesikiÅ¡o), L. D. ir J. B. paaiÅ¡kinimus, atsižvelgdama į anksčiau apeliacinės instancijos teismo padarytas iÅ¡vadas (kad byloje nėra pakankamų duomenų konstatuoti, kad Å¡alių iÅ¡irimo priežastis – atsakovo neiÅ¡tikimybė, piktnaudžiavimas alkoholiu ar Å¡eimos palikimas ir daugiau kaip vienerius metus ja nesirÅ«pinimas), teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad byloje surinktų įrodymų nepakanka padaryti pagrįstai iÅ¡vadai, kad Å¡alių bendras gyvenimas tapo negalimas vien tik dėl ieÅ¡kovės ir atsakovo netinkamo elgesio.

Apeliantė neginčijo aplinkybių, kad atsakovas siekė su ieÅ¡kove susitikti, iÅ¡saugoti Å¡eimÄ , tačiau atsakovė nebematė galimybės iÅ¡saugoti Å¡eimÄ . Atsakovas nurodė, kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo ir tai, kad abu sutuoktiniai pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas. Abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai ir elgesys nulėmė santuokos iÅ¡irimÄ . Pagrįstai kaltais dėl santuokos iÅ¡irimo laikė abu sutuoktinius, kurie nebuvo pakankamai dėmesingi vienas kitam, lojalÅ«s, abipusiÅ¡kai garbingi, pakantÅ«s. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog Å¡alių santuoka iÅ¡iro dėl apeliantės ligos ar jos piktnaudžiavimo alkoholiu.

Å ie apeliantės skundo argumentai yra pagrįsti, tačiau jie nėra pakankami daryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ ir konstatuoti, kad Å¡alių santuoka iÅ¡iro tik dėl atsakovo kaltės.              Apeliantė nurodė ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iÅ¡ apeliantės 750 Lt kompensacijÄ atsakovui už santuokos metu įgytÄ automobilį. Automobilis nėra faktiÅ¡kai santuokos metu įgytas turtas. Atsakovas patvirtino, kad automobilis įsigytas iki santuokos iÅ¡ apeliantės sesers.

Todėl atsakovas turi įrodyti, kad prisidėjo prie Å¡io turto įsigijimo. Atsakovas teigė, kad už automobilį sumokėjo 7 000 Lt, tačiau tokių duomenų nepateikė. Dėl mažesnės draudimo įmokos jis buvo registruotas sesers vardu ir perraÅ¡ytas apeliantės vardu Å¡alių santuokos metu. Å ie skundo argumentai yra nepagrįsti. Ä®vertinus Å¡alių paaiÅ¡kinimus apeliacinėje instancijoje, raÅ¡ytinę bylos medžiagÄ , nustatyta, kad ginčo automobilis faktiÅ¡kai iÅ¡ apeliantės sesers įgytas iki santuokos, tačiau Å¡alims gyvenant kartu.

Pažymėtina, kad Å¡iÄ aplinkybę patvirtino ir pirmosios instancijos teisme apklausta liudytoja L. D. (apeliantės sesuo). Ji nurodė, kad už automobilį apie 5 000 –         6 000 Lt gavo Å¡alims gyvenant kartu. Tarp Å¡alių kilo ginčas, iÅ¡ kieno asmeninių lėšų įgytas automobilis. CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Apeliantė teigia, kad automobilis įgytas už jos asmenines lėšas.

Atsakovas teigia, kad automobilis įgytas už jo asmenines lėšas. Tačiau nei apeliantė, nei atsakovas savo paaiÅ¡kinimus patvirtinančių raÅ¡ytinių ar kitų įrodymų nepateikė. Todėl teisėjų kolegija, įvertinusi minėtas aplinkybes, jų visumÄ , taip pat tai, kad abi Å¡alys ginčo laikotarpiu dirbo, gavo nuolatines pajamas, konstatuoja, kad Å¡alys prie automobilio įsigijimo prisidėjo lygiomis dalimis. Juolab kad apeliantės vardu tik santuokos metu perraÅ¡ant automobilį apeliantė nesiėmė veiksmų, siekdama užfiksuoti, kad automobilis įgytas iÅ¡ jos asmeninių lėšų.

Tokia situacija taip pat patvirtina teisėjų kolegijos iÅ¡vadÄ , kad Å¡alys prie automobilio įsigijimo prisidėjo lygiomis dalimis. Esant anksčiau nurodytoms aplinkybėms, jų visumai, nepagrįstas ir skundo argumentas, kad Å¡iuo atveju tik atsakovas turi įrodyti, jog prisidėjo prie automobilio įsigijimo. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstas iÅ¡vadas dėl automobilio įsigijimo.             Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nustatė per didelę automobilio rinkos kainÄ .

LR CK 3.119 str. nustatyta, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Apeliantė nurodė, kad automobilio vertė yra 800 Lt, o atsakovas – 1 500 Lt. Byloje nėra raÅ¡ytinių duomenų apie automobilio rinkos kainÄ , kuri galiojo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Apeliantė nurodė, kad Å¡iuos duomenis pateikti yra netikslinga dėl mažos automobilio vertės ir pakankamai didelės automobilio rinkos vertės nustatymo kainos.

Apeliantė nurodė, kad automobilį pridavus į metalo lauÅ¾Ä , už jį bÅ«tų galima gauti 400–500 Lt. Automobilis yra 1995 metų, važiuojantis, praėjęs techninę apžiÅ«rÄ , todėl buvo nurodyta, kad jo vertė yra 800 Lt. Atsakovas, nuo 2006 m. birželio iki 2011 m. balandžio dirbęs autoÅ¡altkalviu, nurodė, kad automobilio vertė yra               1 500 Lt. Atsakovas pažymėjo ir tai, kad automobiliui buvo sutvarkęs važiuoklę. LR CPK 178 str. nustatyta, kad Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus.

Tiek apeliantė, tiek atsakovas automobilio vertę įrodinėja tik savo paaiÅ¡kinimais, jokių kitų duomenų apie automobilio rinkos kainÄ , kuri galiojo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, nagrinėjamoje byloje nepateikė ir nepageidauja pateikti. Byloje nėra pakankamai duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių Å¡alių nurodytÄ automobilio vertę. Todėl teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, konstatuoja, kad automobilio rinkos kaina, kuri galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, yra 1150 Lt.

Å i kaina nustatytina tokiu bÅ«du: apeliantės nurodyta automobilio kaina sudedama su atsakovo nurodyta automobilio kaina ir padalijama iÅ¡ dviejų. Apeliantei priteisus automobilį, atsakovui iÅ¡ apeliantės priteistina 575 Lt kompensacija už apeliantei tenkančiÄ didesnę turto dalį.             Be to, apeliantė nurodė, kad teismas nepagrįstai iÅ¡ jos atsakovui priteisė ½ dalį lėšų turto pagerinimui, t. y. 17 523 Lt. Pirmosios instancijos teismas neiÅ¡reikalavo duomenų apie atsakovo lėšų judėjimÄ sÄ skaitose.

Todėl 35 046 Lt piniginės sumos likimas banko kortelės sÄ skaitoje taip ir liko neaiÅ¡kus. Atsakovas nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad piniginės lėšos buvo panaudotos apeliantei nuosavybės teise priklausančio buto pagerinimui – remontui, baldamas ir buitinei technikai įsigyti. Nurodė, kad apeliantė uždirbo nemažas pinigines sumas, kas jai suteikė atitinkamai galimybes kartkartėmis atsinaujinti savo gyvenamÄ jį bÅ«stÄ â€“ pasiremontuoti kas kelerius metus, įsigyti vienÄ ar kitÄ baldÄ , buitinę technikÄ , įsistatyti plastikinius langus, duris, mokant tiek grynaisiais pinigais, tiek lizingu.

Visus minėtus remonto darbus apeliantė buvo atlikusi ir daiktus buvo įsigijusi dar iki bendro gyvenimo su atsakovu. Kadangi praėjo nemažas laiko tarpas, baldai buvo pagaminti kokybiÅ¡kai, buitinės technikos garantiniai terminai yra pasibaigę, už viskÄ buvo iki galo sumokėta, apeliantei nebuvo jokio reikalo laikyti minėtų daiktų įsigijimo dokumentus daugiau nei 10 metų. Todėl apeliantė nebeturi jokių raÅ¡ytinių įrodymų apie minėtų daiktų įsigijimo momentÄ . Nurodė, kad atsakovas nepagrindė savo reikalavimo dėl pagerinimo jokiais raÅ¡ytiniais įrodymais.

Atsakovo ir liudytojo A. D., B. D. paaiÅ¡kinimai nėra pakankami daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovo reikalavimas dėl pagerinimo yra pagrįstas. Nurodė, kad nepagrįsti ir atsakovo argumentai, jog apeliantė naudojosi jo mokėjimo kortele. Atsakovas remontavo nupirktÄ garaÅ¾Ä â€“ įstatė metalines duris, užpylė duobę, liejo betono grindis, apÅ¡iltino, dengė stogÄ . Tam taip pat buvo reikalingos nemažos piniginės lėšos. Atsakovas teigė, kad remonto darbus atliko iki santuokos. Tačiau nerealu, kad nuo 2005-02-04 (pinigai į kortelę pajudėjo) iki 2006 m. liepos mėn. (santuoka), t. y. per tokį trumpÄ laikÄ , buvo galima atlikti remonto darbus bei įsigyti didelės vertės buitinę technikÄ , iÅ¡ viso už 35 046 Lt.

Atsakovas painiojosi apie pinigų paėmimÄ iÅ¡ jo banko kortelės (iÅ¡ pradžių teigė, kad vienu kartu išėmė visÄ sumÄ , po to teigė, kad per kelis kartus išėmė nurodytÄ sumÄ ), nenurodė konkrečių duomenų, kas atliko remonto darbus, tačiau pirmosios instancijos teismas Å¡ių aplinkybių neįvertino. Apeliantė nurodė, kad Å¡alims 8 metus gyvenant kartu apeliantės buvo buvo atliekami tik smulkÅ«s remonto (tapetavimo ir dažymo) darbai, kurie pridėtinės vertės nesukÅ«rė, baldai nebuvo perkami, ji nesutaupė jokių pinigų, iÅ¡ atsakovo mamos pinigų neėmė.

Å ie skundo argumentai yra pagrįsti. CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Å ioje įstatymo normoje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga – ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia. Atsakovas teigia, kad jo kortelinėje sÄ skaitoje buvusias pinigines lėšas iÅ¡leido apeliantei nuosavybes teise priklausančio buto pagerinimui, apeliantė Å¡ias aplinkybes neigia.

Todėl pareiga įrodyti, jog atsakovas jo kortelinėje sÄ skaitoje buvusiomis lėšomis pagerino apeliantei nuosavybes teise priklausantį butÄ tenka atsakovui. Apeliacinės instancijos iÅ¡reikalavo duomenis apie 35 046 Lt piniginių lėšų, pervestų į atsakovo kortelinę sÄ skaitÄ , judėjimÄ kortelinėje sÄ skaitoje (b. l. 171–172). IÅ¡ sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o nustatyta, kad minėtos piniginės lėšos buvo iÅ¡grynintos laikotarpiu nuo 2006-02-06 iki 2006-07-03, per 26 kartus buvo iÅ¡gryninta 34 900 Lt suma ir už 128,32 Lt sumÄ per 7 kartus mokėta už pirkinius ir paslaugas, atliktos ir kitos nedidelės vertės bankinės operacijos.

Tačiau atsakovo kortelinės sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡e duomenų, patvirtinančių, kad Å¡ioje sÄ skaitoje buvusios piniginės lėšos buvo panaudotos apeliantės butui pagerinti, nėra. Atsakovas nurodė, kad jo kortele naudojosi ieÅ¡kovė. Apeliantė Å¡ių aplinkybių nepripažino. Bylant nagrinėjant apeliacinėje instancijoje atsakovas nurodė, kad apeliantei buvo davęs naudoti kortelę, į kuriÄ pervedamas atlyginimas. Tačiau atsakovo kortelinės sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡e nėra duomenų, kad į jÄ bÅ«tų pervedamas atsakovo darbo užmokestis.

Kitų duomenų, kad apeliantė naudojosi atsakovo kortele, byloje nėra. Todėl esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas neįrodė, jog apeliantė naudojosi jo kortele. Atsakovas rėmėsi liudytojo A. D. ir B. D. paaiÅ¡kinimais. Liudytojas A. D. paaiÅ¡kino, kad Å¡alims iÅ¡siskiriant 2010 m. vasarÄ buvo kartÄ užėjęs į apeliantės butÄ , po kambarius nevaikščiojo, virtuvėje viskas idealiai buvo padaryta, matėsi nauji baldai, pakabintas televizorius, matėsi, kad ir kambaryje padarytas remontas.

Liudytojas nurodė ir tai, kad atsakovas liudytojui minėjo, jog remontas daug kainavęs, tačiau kiek tiksliai, nepasakęs (b. l. 70). Tačiau liudytojas A. D. apeliantės bute buvo tik vienÄ kartÄ , nenurodė, kaip apeliantės butas atrodė Å¡alims pradedant gyventi kartu, jis nematė atliekamų remonto darbų, kas ir kada juos atliko. Liudytoja B. D. paaiÅ¡kino, kad buvo nuėjusi į apeliantės butÄ ir matė žmogų dirbant, darant remontÄ Â (b. l. 69). Tačiau liudytoja nenurodė, kokius remonto darbus jos minėtas asmuo atliko.

Todėl Å¡ie liudytojų paaiÅ¡kinimai nėra pakankami daryti iÅ¡vadÄ , kad apeliantės bute Å¡alims gyvenant kartu atsakovo lėšomis iÅ¡ esmės buvo pagerintas apeliantės butas. Pažymėtina, kad atsakovas apeliacinės instancijoje teisme patvirtino, kad pirko garaÅ¾Ä , jį remontavo, tačiau nurodė, kad garažo remontui iÅ¡leido tik apie 600 Lt. Kitų duomenų byloje apie garažo remonto iÅ¡laidas nėra. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas nurodė, kad remonto darbus atliko asmuo, vardu D..

Tačiau konkrečių jo duomenų nepateikė, neprašė teismo apklausti Å¡io asmens kaip liudytojo byloje. Todėl Å¡i aplinkybė taip pat leidžia abejoti atsakovo nurodytų aplinkybių pagrįstumu. Juolab kad atsakovo per mėnesį gautų pajamų vidurkis ginčo laikotarpiu yra apie 1 400 Lt (b. l. 73), o, anot atsakovo, apeliantės buto pagerinimui per 6 mėnesių laikotarpį buvo iÅ¡leista didesnė nei 35 000 Lt suma. Todėl akivaizdu, kad vidutiniÅ¡kai rÅ«pestingas, atidus ir dėmesingas asmuo bÅ«tų ėmęsis priemonių, siekdamas užfiksuoti didelių asmeninių lėšų panaudojimÄ apeliantės buto pagerinimui.

Tačiau atsakovas to nepadarė, kas taip pat leidžia abejoti atsakovo nurodytų aplinkybių pagrįstumu. Ä®vertinusi Å¡alių paaiÅ¡kinimus, raÅ¡ytinę bylos medžiagÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad piniginės lėšos buvo panaudotos apeliantei nuosavybės teise priklausančio buto pagerinimui – remontui, baldamas ir buitinei technikai įsigyti. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė nepagrįstas iÅ¡vadas dėl atsakovo asmeninių lėšų panaudojimo apeliantės buto pagerinimui.

Todėl Å¡i sprendimo dalis naikintina ir atsakovo reikalavimas dėl kompensacijos priteisimo atmestinas.             Remdamasis iÅ¡dėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas iÅ¡ dalies. IÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui už tenkančiÄ didesnę turto dalį (automobilį) priteista kompensacija mažintina iki 575 Lt (CPK 326 str. 1 d. 3 p.). Sprendimo dalis dėl 17 523 Lt kompensacijos iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui priteisimo už asmeninės nuosavybės teise ieÅ¡kovei priklausančio buto, adresu BokÅ¡tų g. 9-34, Klaipėda, pagerinimÄ naikintina ir Å¡i prieÅ¡ieÅ¡kinio dalis atmestina (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Kitos sprendimo dalys paliktinos nepakeistos (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Dėl bylinėjimo išlaidų pirmojoje instancijojeAtsižvelgtina į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas iš dalies. Todėl keistinas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas pirmojoje instancijoje (LR CPK 93 str. 5 d.).Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė turėjo šias bylinėjimosi išlaidas: 213,90 Lt žyminis mokestis už ieškinį (b. l. 5, 43, 44) ir 1 400 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti (b. l. 96–98), iš viso 1 613,90 Lt.Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovas turėjo šias bylinėjimosi išlaidas: 200 Lt žyminis mokestis už priešieškinį (b. l. 48).

Pažymėtina, kad atsakovui buvo atidėtas 544 Lt žyminio mokesčio mokėjimas iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės (b. l. 45).RaÅ¡ytine bylos medžiaga nustatyta, kad valstybė už atsakovui suteiktÄ antinę teisinę pagalbÄ patyrė 260 Lt iÅ¡laidų (b. l. 95). Be to, valstybė turėjo 30 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesijų dokumentų įteikimu.Teismas, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumÄ ir į tai, kad praÅ¡omų priteisti ieÅ¡kovės ir atsakovo (valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos) bylinėjimosi iÅ¡laidų dydis nevirÅ¡ija rekomenduojamo užmokesčio už advokato teikiamÄ teisinę pagalbÄ , mano, kad Å¡ios Å¡alių iÅ¡laidos yra pagrįstos.

IeÅ¡kovė byloje pareiÅ¡kė keturis reikalavimus. Pirmuoju reikalavimu ieÅ¡kovė prašė santuokÄ nutraukti dėl atsakovo kaltės. Å is ieÅ¡kovės reikalavimas atmestas. Antruoju reikalavimu ieÅ¡kovė prašė po santuokos nutraukimo palikti Å¡alims santuokines pavardes. Dėl Å¡io reikalavimo tarp Å¡alių nebuvo ginčo, todėl į šį reikalavimÄ neatsižvelgtina, sprendžiant bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimÄ . Trečiuoju reikalavimu ieÅ¡kovė prašė pripažinti automobilį jos asmenine nuosavybe (nedalintinu turtu).

Å is ieÅ¡kovės reikalavimas atmestas. Tarp Å¡alių byloje kilo ginčas ir dėl automobilio vertės, kuris turėjo įtakos Å¡alių patirtoms bylinėjimosi iÅ¡laidoms. Todėl į tai atsižvelgtina, sprendžiant bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimÄ . Ä®vertinus tai, kad automobilio rinkos kaina nustatyta iÅ¡vedus tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo nurodytos automobilio kainos vidurkį, konstatuotina, jog patenkinta po 50 proc. Å¡io Å¡alių reikalavimo. Todėl iÅ¡ viso patenkinta 16,67 proc. ((0 proc. + 0 proc. + 50 proc.) : 3 reikalavimų) ieÅ¡kovės reikalavimų.Atsakovas byloje pareiÅ¡kė tris reikalavimus.

Pirmuoju reikalavimu atsakovas prašė santuokÄ nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Å is atsakovo reikalavimas patenkintas visiÅ¡kai. Antruoju reikalavimu atsakovas prašė iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisti 20 000 Lt kompensacijÄ . Å is ieÅ¡kovo reikalavimas atmestas. Tarp Å¡alių byloje kilo ginčas ir dėl automobilio vertės, kuris turėjo įtakos Å¡alių patirtoms bylinėjimosi iÅ¡laidoms. Todėl į tai atsižvelgtina, sprendžiant bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimÄ .

Įvertinus tai, kad automobilio rinkos kaina nustatyta išvedus tarp ieškovės ir atsakovo nurodytos automobilio kainos vidurkį, konstatuotina, jog patenkinta po 50 proc. šio šalių reikalavimo. Todėl iš viso patenkinta 50 proc. ((100 proc. + 0 proc. + 50 proc.) : 3 reikalavimų) atsakovo reikalavimų.Įvertinus šalių atmestų ir patenkintų reikalavimų dalį pagal ieškinį ir priešieškinį, konstatuotina, kad iš viso ieškovės patenkintų reikalavimų dalis yra 33,34 proc. (16,67 proc. (ieškinio patenkintų reikalavimų dalis) + 50 proc. (priešieškinio atmestų reikalavimo dalis) : 2), o atsakovo iš viso patenkintų reikalavimų dalis yra 66,67 proc. (83,33 proc. (ieškinio atmestų reikalavimų dalis) + 50 proc. (priešieškinio patenkintų reikalavimų dalis) : 2).Todėl iš atsakovo ieškovei priteistina 538,07 Lt (1 613,90 Lt x 33,34 proc.) turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, o iš ieškovės atsakovui priteistina 133,34 Lt (200 Lt x                 66,67 proc.).

Atlikus Å¡alių tarpusavio mokėtinų sumų įskaitymÄ iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei priteistina 404,73 Lt (538,07 Lt – 133,34 Lt) turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas pirmojoje instancijoje (CPK 93, 98 str.).Atsakovui buvo atidėtas dalies, t. y. 594 Lt, žyminio mokesčio mokėjimas už prieÅ¡ieÅ¡kinį. Po prieÅ¡ieÅ¡kinio pateikimo atsakovui suteikta 100 procentų valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba. Suteikus atsakovui 100 procentų valstybės garantuojamÄ ir apmokamÄ antrinę teisinę pagalbÄ , atsakovas įstatymo buvo atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo valstybei.

Todėl iÅ¡ atsakovo valstybei proporcingai atmestų reikalavimų daliai nepriteistina: 198 Lt (594 Lt x 33,34 proc.) žyminio mokesčio, kurio mokėjimas buvo atidėtas, dalis už prieÅ¡ieÅ¡kinį ir 10 Lt (30 Lt x 33,34 proc.) valstybės turėtos iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.Ä®vertinęs ieÅ¡kovės turtinę padėtį, aptartÄ Klaipėdos apygardos teismo 2014-04-09 nutartyje, kuria apeliantė buvo atleista nuo likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjo už apeliacinį skundÄ , nesant duomenų apie pasikeitusiÄ jos turtinę padėtį, siekdamas nepabloginti ieÅ¡kovės turtinės padėties, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad yra pagrindas atleisti ir ieÅ¡kovę nuo valstybės turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo, t. y. proporcingai atmestų reikalavimų daliai iÅ¡ ieÅ¡kovės valstybei nepriteistina: 396 Lt (594 Lt x 66,67 proc.) žyminio mokesčio dalis, nuo kurios mokėjimo atsakovas atleistas (LR CPK 96 str. 3 d.), 20 Lt (30 Lt x 66.67 proc.) turėtų iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, pirmojoje instancijoje ir 173,34 Lt (260 Lt x                66,67 proc.) antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų (LR CPK 96 str. 7 d.).Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinėje instancijojeRaÅ¡ytine bylos medžiaga nustatyta, kad apeliantė (ieÅ¡kovė) turėjo Å¡ias bylinėjimosi iÅ¡laidas: 200 Lt žyminis mokestis už apeliacinį skundÄ (b. l. 114; nuo likusios 348 Lt žyminio mokesčio dalies mokėjimo apeliantė atleista), 1 500 Lt iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti (b. l. 155–156,                194–194a), iÅ¡ viso 1 700 Lt.

Teismas, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumÄ ir į tai, kad praÅ¡omų ieÅ¡kovės priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų dydis nevirÅ¡ija rekomenduojamo užmokesčio už advokato teikiamÄ teisinę pagalbÄ , mano, kad Å¡ios iÅ¡laidos yra pagrįstos. Duomenų apie atsakovo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinėje instancijoje nėra, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas.Apeliacinį skundÄ patenkinus iÅ¡ dalies, t. y. 37,5 proc. (apeliantės skundo reikalavimas dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės atmestas; apeliantės skundo reikalavimas dėl automobilio pripažinimo asmenine nuosavybe atmestas; apeliantės skundo argumentas dėl automobilio vertės patenkintas iÅ¡ dalies, t. y. 50 proc., jis apskaičiuojamas taip: 350 Lt (priteista kompensacijos suma iÅ¡ ginčytos sumos už automobilį) x 100 : 700 (ginčyta kompensacijos suma už automobilį), apeliantės reikalavimas dėl kompensacijos priteisimo už jos butÄ pagerinimÄ patenkintas visiÅ¡kai; iÅ¡ viso patenkinta apeliantės skundo reikalavimų: 37,5 proc. (0 proc. + 0 proc. +5 0 proc. + 100 proc.) : 4).Todėl iÅ¡ atsakovo apeliantei priteistina 637,50 Lt (1 700 Lt x 37,5 proc.) turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas apeliacinėje instancijoje.Ä®vertinęs atsakovo turtinę padėtį, kad pirmosios instancijos teisme jam buvo suteikta               100 procentų valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba, nesant byloje duomenų apie pasikeitusiÄ atsakovo turtinę padėtį, siekdamas nepabloginti atsakovo turtinės padėties, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad yra pagrindas atleisti atsakovÄ nuo valstybės turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo, t. y. proporcingai patenkintų apeliantės reikalavimų daliai iÅ¡ atsakovo valstybei nepriteistina: 131 Lt (348 Lt x 37,50 proc.) žyminio mokesčio dalis, nuo kurios mokėjimo apeliantė atleista (LR CPK 96 str. 3 ir 7 d.).Vadovaudamasi CPK 325?330 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a :

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-01-24 sprendimÄ pakeisti ir jo rezoliucinę dalį iÅ¡dėstyti taip:ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.Nutraukti santuokÄ tarp ieÅ¡kovės B. D., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo E. D., a. k. (duomenys neskelbtini) įregistruotÄ (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įraÅ¡o Nr. 574, dėl abiejų sutuoktinų kaltės.Po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovei ir atsakovui palikti santuokos metu turėtas pavardes – Daugintienė ir Daugintis.Priteisti ieÅ¡kovei B.

D., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninėn nuosavybėn automobilį „Mitsubishi Galant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) o atsakovui E. D., a. k. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ ieÅ¡kovės B. D. – 575 Lt (penkių Å¡imtų septyniasdeÅ¡imt penkių litų                                      00 ct) kompensacijÄ už ieÅ¡kovei tenkančiÄ didesnę turto dalį.Kitas ieÅ¡kinio ir prieÅ¡ieÅ¡kinio dalis atmesti.Priteisti iÅ¡ atsakovo E. D. ieÅ¡kovei B.

D. 404,73 Lt (keturių Å¡imtų keturių litų 73 ct) turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ pirmojoje instancijoje.Priteisti iÅ¡ atsakovo E. D. ieÅ¡kovei B. D. 637,50 Lt (Å¡eÅ¡ių Å¡imtų trisdeÅ¡imt septynių litų 50 ct) turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ apeliacinėje instancijoje. Kolegijos pirmininkė                                                                                                        Jolanta Gailevičienė Kolegijos teisėjai                                                                                                        Irma Čuchraj                                                                                                                                   Alvydas Žerlauskas