2025-04-30 Nr. AB-7939-3-61-3-01276-2022-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-74-822/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01276-2022-5

Procesinio sprendimo kategorija 7.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. balandžio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Beatos Martišienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo mažosios bendrijos „Uoginta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo mažosios bendrijos „Uoginta“ skundą atsakovui Valstybinio Socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui (trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas mažoji bendrija (toliau – ir MB) „Uoginta“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2022 m. vasario 23 d. sprendimą Nr. (1.45E) I-2047 (toliau – ir 2022 m. vasario 23 d. sprendimas); 2) panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimą Nr. VTT_SP1-3143 (toliau – ir 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimas); 3) įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti A1 pažymėjimus MB „Uoginta“ darbuotojams; 4) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas paaiškino, jog 2021 m. sausio 26 d. kreipėsi į VSDFV Užsienio išmokų skyrių su prašymu išduoti pažymas apie Lietuvos Respublikos socialinio draudimo teisės aktų taikymą asmenims, siunčiamiems dirbti į užsienio valstybę, kuriuo prašė išduoti A1 pažymėjimus 12 (dvylikai) pareiškėjo darbuotojų. VSDFV Vilniaus skyrius 2021 m. vasario 10 d. raštu Nr. (12.1E) DV_S-10311 kreipėsi į pareiškėją dėl papildomos informacijos pateikimo. Pareiškėjas, reaguodamas į gautą paklausimą, 2021 m. kovo 1 d. ir 2021 m. kovo 25 d. kartu su prašymais pateikė prašomus dokumentus. VSDFV Vilniaus skyrius 2021 m. spalio 7 d. priėmė sprendimą „Dėl atsisakymo išduoti A1 pažymėjimus MB „Uoginta“ darbuotojams“ Nr. VTT_SP1-2751, kuriuo nusprendė neišduoti išvardintiems pareiškėjo darbuotojams A1 pažymėjimų. Pareiškėjas, nesutikdamas su minėtu sprendimu, pateikė skundą, kuris VSDFV 2021 m. gruodžio 3 d. sprendimu Nr. (1.45E) I-9055 buvo patenkintas. Tačiau VSDFV Vilniaus skyrius 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimu, pakartotinai atsisakė išduoti A1 pažymėjimus pareiškėjo darbuotojams. Pareiškėjas apskundė VSDFV Vilniaus skyriaus 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimą, tačiau VSDFV 2022 m. vasario 23 d. sprendimu pareiškėjo skundo netenkino.

3. Pareiškėjas teigė, kad VSDFV 2022 m. vasario 23 d. sprendime nurodyta, jog VSDFV Vilniaus skyrius, nustatydamas, ar pareiškėjo veikla Lietuvoje gali būti vertinama kaip didelė, vertino Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Kauno apskrities VMI) 2021 m. rugsėjo 17 d. rašte Nr. (12.1E)K14189 pateiktą informaciją. Pareiškėjo manymu, Kauno apskrities VMI specialistai neturi reikiamos kompetencijos spręsti apie konkretaus asmens gebėjimą atlikti tam tikrus darbus. Nagrinėjamu atveju, ginčo dėl to ar darbai buvo atlikti nėra, t. y. vištų girdymo ir šėrimo technologinių linijų vištidėse montavimo darbai buvo atlikti, linijos yra veikiančios, užsakovas dėl darbų atlikimo pretenzijų nereiškė. Šią aplinkybę patvirtino tiek pareiškėjo pateiktas 2020 m. gruodžio 20 d. darbų perdavimo-priėmimo aktas, tiek aplinkybė, jog VMI Kauno specialistams nuvykus į darbų atlikimo vietą Gižų k., Vilkavišio raj., įrengtos vištų girdymo ir šėrimo technologinės linijos vištidėse faktiškai buvo rastos įrengtos ir tinkamai veikiančios. Taigi, pareiškėjo teigimu, nebuvo jokių abejonių, jog jis 2020 metais atliko vištų girdymo ir šėrimo technologinių linijų vištidėse montavimo darbus adresu (duomenys neskelbtini), bei už tai gavo 3 000 Eur pajamų.

4. Pareiškėjas pastebėjo, kad minimo Kauno apskrities VMI 2021 m. rugsėjo 17 d. rašto Nr. (12.1E)K-14189 turinys jam nebuvo žinomas, tačiau kartu su šiuo skundu pareiškėjas pateikė Kauno apskrities VMI 2021 m. rugpjūčio 10 d. operatyvaus patikrinimo pažymą Nr. (7.45) FR1042-2320, kurioje nebuvo užsimenama apie tai, jog VMI specialistai padarė išvadą, jog vištų girdymo ir šėrimo technologines linijas vištidėse negalėjo sumontuoti vienas darbuotojas be kitų pagalbos. Patikrinimo metu buvo nustatyta tik, kad nebuvo deklaruota pareiškėjo veiklos vykdymo vieta – biuras. Kitų pažeidimų nenustatyta.

5. Pareiškėjas pažymėjo, jog VSDFV 2023 m. vasario 23 d. sprendime konstatuota, kad pareiškėjas netęsia ekonominės veiklos Lietuvoje, tačiau pareiškėjas pateikė sutartį sudarytą 2019 m. gruodžio 1 d. su UAB „Agrokonsultos grupė“ bei 2020 m. gruodžio 20 d. darbų perdavimo-priėmimo aktą, patvirtinančius faktą, jog pareiškėjas nuolat vykdo ekonominę veiklą Lietuvoje, o taip pat išrašomų sąskaitų faktūrų registrą, kuris patvirtino, jog pareiškėjas gauna pajamas Lietuvoje ir jos sudaro daugiau nei 10 procentų bendrų pajamų. Be to, tarp pareiškėjo ir Švedijos įmonės AB Hakantorp slakteri, paslaugų teikimo sutarties pagrindu yra susiklostę tęstiniai santykiai, dėl ko pareiškėjo darbuotojai tam tikrais laikotarpiais yra komandiruojami darbui į Švediją. Pareiškėjas, teikdamas papildomus dokumentus dar 2021 m. kovo 25 d. nurodė, kad darbuotojai į Švediją komandiruojami ne daugiau nei 183 dienas per metus, t. y. būna Švedijoje 2–3 savaites per mėnesį. Darbuotojai keičiami ir likusį laiką jie dirba Lietuvoje. Iš to seka, jog pareiškėjo darbuotojai yra keičiami. Tai reiškia, kad pareiškėjui, turint 6 darbuotojus, į vieną komandiruotę gali būti siunčiami 3 ar 4, o kiti lieka dirbti Lietuvoje, o sekančią komandiruotę atvirkščiai. Pareiškėjo veiklos specifika lėmė tai, jog būna laikotarpių, kuomet darbai atliekami ir Lietuvoje ir Švedijoje tuo pačiu metu, o taip pat būna ir laikotarpių, kuomet darbai atliekami tik Lietuvoje arba tik Švedijoje. Pagal viešai prieinamus duomenis, pateikiamus svetainėje www.rekvizitai.lt pareiškėjo darbuotojų skaičius 2021 metais kito nuo 12 iki 16 darbuotojų. Pareiškėjas 2021 m. vasario mėnesį taip pat turėjo 13 darbuotojų, o kovo ir balandžio mėn. – 16 darbuotojų. Taigi, pareiškėjas nuolat turi darbuotojų, kurie vykdo ir tęsia veiklą Lietuvoje.

6. Pareiškėjas tvirtino, jog su juo bendradarbiaujančiai įmonei MB „Pakvista“, taip pat buvo atsisakyta išduoti A1 pažymėjimus analogiškais pagrindais kaip ir pareiškėjui ankstesniu sprendimu, tačiau MB „Pakvista“ pateikus skundą, toks sprendimas buvo panaikintas, o VSDFV Vilniaus skyriui iš naujo pradėjus nagrinėti MB „Pakvista“ prašymą dėl A1 pažymėjimų išdavimo, Vilniaus skyrius 2021 m. gruodžio 14 d. MB „Pakvista“ pateikė paklausimą dėl papildomų dokumentų pateikimo, kuriuo dokumentų pateikimui nustatė terminą iki 2021 m. gruodžio 28 d. 2021 m. gruodžio 31 d. buvo priimtas sprendimas Nr. VTT_SP1-3179, kuriuo VSDFV Vilniaus skyrius nusprendė išduoti A1 pažymėjimus MB „Pakvista“ darbuotojams. Pareiškėjo nuomone, aptarta situacija dėl MB „Pakvista“, pagal analogiją turėtų būti taikoma ir nagrinėjamu atveju, kadangi abiejų atvejų ratio decidendi sutampa.

7. Atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

8. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde teismui pateikė darbuotojų vardus ir pavardes bei laikotarpius, kuriais jie darbines funkcijas atliko Lietuvoje, tačiau ši informacija dėl darbuotojų darbo Lietuvoje buvo nepilna (VSDFV Vilniaus skyrius 2021 m. vasario 10 d. raštu prašė pareiškėjo, be kitos informacijos, pateikti darbuotojų, kurie dirba Lietuvoje, tęsdami įmonės ekonominę veiklą po darbuotojų išsiuntimo dirbti į Švediją, sąrašą, nurodant jų vardą, pavardę, pareigas bei pagal kokias pasirašytas įmonės sutartis likę darbuotojai atlieka savo darbines funkcijas Lietuvoje, kitą informaciją ar išsamų veiklos aprašymą apie įmonės veiklos pobūdį Lietuvoje), t. y. pareiškėjas nenurodė, pagal kokias pasirašytas įmonės sutartis likę darbuotojai atlieka savo darbines funkcijas Lietuvoje Šių duomenų pareiškėjas nepateikė nei VSDFV Vilniaus skyriui, nei VSDFV.

9. Atsakovas pabrėžė, jog pasak pareiškėjo, jis teikdamas prašymą dėl A1 pažymėjimų išdavimo, neturėjo objektyvios galimybės nurodyti, kurie konkrečiai darbuotojai tęs veiklos vykdymą Lietuvoje, tačiau VSDFV Vilniaus skyriaus nuomone, šie pareiškėjo teiginiai vertintini kritiškai, kadangi jie prieštarauja pačio pareiškėjo VSDFV Vilniaus skyriui pateiktiems dokumentams ir duomenims. Pareiškėjas, 2021 m. sausio 26 d. ir 2021 m. sausio 31 d. kreipdamasis į VSDFV Vilniaus skyrių su prašymais dėl A1 pažymėjimų išdavimo pareiškėjo darbuotojams, siunčiamų asmenų anketose nurodė, kad visi 12 pareiškėjo darbuotojų nurodytam tam pačiam laikotarpiui nuo 2021 m. sausio 8 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. yra siunčiami dirbti į Švediją.

10. VSDFV Vilniaus skyrius pastebėjo, jog jeigu pareiškėjas vertino, kad yra kitų reikšmingų aplinkybių, kurių jis nenurodė iki skundžiamo VSDFV Vilniaus skyriaus 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimo priėmimo ir kurios galėjo turėti įtakos dėl A1 pažymėjimų išdavimo pareiškėjo darbuotojams, pareiškėjas VSDFV direktoriaus 2010 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. V-253 patvirtintame Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) nustatyta tvarka galėjo pateikti naują prašymą dėl A1 pažymėjimų išdavimo ir prie prašymo pridėti papildomus dokumentus, kurie galimai turi reikšmės sprendžiant, ar pareiškėjas vykdo ir po darbuotojų komandiravimo tęsia ekonominę veiklą Lietuvoje.

11. Atsakovas manė, kad pareiškėjui buvo sudaryta galimybė pateikti papildomus dokumentus ir informaciją, reikalingą pateiktų prašymų dėl A1 pažymėjimų išdavimo nagrinėjimui, tačiau pareiškėjas VSDFV Vilniaus skyriui nepateikė visos prašomos informacijos bei nenurodė, dėl kokių priežasčių šios informacijos nepateikė, todėl VSDFV Vilniaus skyrius, vadovaudamasis Tvarkos aprašo 31 punktu, A1 pažymėjimų išdavimo klausimą išsprendė remdamasis pareiškėjo pateiktais dokumentais.

12. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

13. VSDFV nurodė, jog VSDFV Vilniaus skyrius priėmė 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimą pagal jam pateiktus dokumentus ir informaciją, o VSDFV nagrinėjo sprendimo priėmimo pagrįstumą pagal VSDFV Vilniaus skyriui pateiktą informaciją. Visi kiti paaiškinimai ir dokumentai, jeigu jie buvo pateikti po 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimo priėmimo gali būti vertinami tik pateikus naują prašymą dėl A1 pažymėjimo išdavimo.

14. VSDFV manė, kad pareiškėjo skundo argumentai dėl MB „Pakvista“, t. y. kad įmonių aplinkybės visiškai sutampa, yra nekorektiški, nes aplinkybės nėra visiškai identiškos ir sprendimas dėl A1 pažymėjimų išdavimo MB „Pakvista“ negali būti nagrinėjamas šios bylos kontekste.

15. VSDFV paminėjo, kad skunde pateikta informacija dėl darbuotojų darbo Lietuvoje buvo nepilna, nes pareiškėjas nepateikė visos VSDFV Vilniaus skyriaus prašomos informacijos t. y. nenurodė pagal kokias pasirašytas įmonės sutartis likę darbuotojai atlieka savo darbines funkcijas Lietuvoje, nes pagal pateiktų prašymų siunčiamo asmens anketose nurodytus laikotarpius visi 12 darbuotojų yra išsiųsti dirbti į Švediją.

II. 16. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. balandžio 5 d. sprendimu atmetė pareiškėjo MB „Uoginta“ patikslintą skundą kaip nepagrįstą.

17. Teismas pagal bylos rašytinius duomenis nustatė:

17.1. Pareiškėjas pateikė VSDFV Vilniaus skyriui 2021 m. sausio 26 d. ir 2021 m. sausio 31 d. prašymus išduoti A1 pažymėjimus apie Lietuvos Respublikos socialinio draudimo teisės aktų taikymą dirbti į Švediją siunčiamiems įmonės darbuotojams.

17.2. VSDFV Vilniaus skyrius 2021 m. vasario 10 d. raštu Nr. (12.1E) DV_S-10311 paprašė pareiškėjo pateikti papildomus dokumentus, reikalingus prašymo dėl A1 pažymėjimų išdavimo nagrinėjimui, t. y. VSDFV direktoriaus įsakymu patvirtintos formos užpildytą darbdavio, siunčiančio darbuotojus laikinai dirbti į užsienio valstybę, anketą (toliau – ir Darbdavio anketa); sutarčių, įrodančių pareiškėjo vykdomą ekonominę veiklą Lietuvoje 2 mėnesius per pastaruosius 12 mėnesių iki darbuotojų siuntimo dirbti į užsienio valstybę ir darbuotojų siuntimo dirbti į užsienio valstybę laikotarpiu, patvirtintas kopijas; išrašytų sąskaitų faktūrų registro už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. patvirtintą kopiją, nurodant, kurios pajamos gautos iš veiklos Lietuvoje, kurios iš veiklos užsienyje; darbuotojų, kurie dirba Lietuvoje, tęsdami įmonės ekonominę veiklą po darbuotojų išsiuntimo dirbti į Švediją, sąrašą, nurodant jų vardą, pavardę, pareigas bei pagal kokias pasirašytas įmonės sutartis likę darbuotojai atlieka savo darbines funkcijas Lietuvoje; kitą informaciją ar išsamų veiklos aprašymą apie įmonės veiklos pobūdį Lietuvoje.

17.3. Pareiškėjas 2021 m. kovo 1 d. papildomai pateikė 2019 m. gruodžio 1 d. tarpininkavimo sutartį su UAB „Agrokonsultos grupė“, 2021 m. vasario 10 d. Darbdavio anketą, laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. išrašomų sąskaitų faktūrų registrą, 2021 m. kovo 25 d. pateikė 2020 m. gruodžio 20 d. ir 2020 m. gruodžio 29 d. darbų perdavimo priėmimo aktus pagal 2019 m. gruodžio 1 d. ir 2020 m. gruodžio 29 d. paslaugų teikimo sutartis. Pareiškėjas nepateikė VSDFV Vilniaus skyriui visų prašomų dokumentų, t. y. nepateikė darbuotojų, kurie dirba Lietuvoje, tęsdami įmonės ekonominę veiklą po darbuotojų išsiuntimo dirbti į Švediją, sąrašo, nurodant likusių dirbti Lietuvoje darbuotojų vardą, pavardę, pareigas bei nurodant pagal kokias pasirašytas įmonės sutartis likę darbuotojai atlieka savo darbines funkcijas Lietuvoje.

17.4. Kilus abejonėms, ar pareiškėjas vykdė ir vykdo faktinę ekonominę veiklą Lietuvoje, VSDFV Vilniaus skyrius 2021 m. balandžio 2 d. raštu Nr. (12.1E) DV_S-27162 kreipėsi į VMI ir Lietuvos Respublikos valstybinę darbo inspekciją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VDI) su prašymu patikrinti MB „Uoginta“ ir kitų įmonių veiklą, t. y. ar nurodytos įmonės suteikė darbų perdavo-priėmimo aktuose nurodytas paslaugas, ar gavo išrašomų sąskaitų faktūrų registruose nurodytas pajamas iš UAB „Agrokonsultos grupė“, taip pat kurie įmonių darbuotojai teikė paslaugas, nurodytas darbų perdavimo priėmimo aktuose, ar sutartys nebuvo sudarytos fiktyviai, siekiant išvengti socialinio draudimo įmokų mokėjimo kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje.

17.5. VDI Kauno teritorinis skyrius 2021 m. gegužės 7 d. raštu Nr. SD-2-9066 pateikė VSDFV Vilniaus skyriui papildomus duomenis.

17.6. Kauno apskrities VMI 2021 m. rugsėjo 17 d. raštu Nr. (12.1E) K-14189 pateikė VSDFV Vilniaus skyriui papildomus duomenis.

17.7. VSDFV Vilniaus skyrius, įvertinęs turimus bei pateiktus duomenis, nustatęs, kad pareiškėjo veiklos Lietuvoje dalis negali būti pripažinta didele, nes visi darbuotojai išsiųsti dirbti į Švediją – darbdavys netęsia ekonominės veiklos Lietuvoje, 2021 m. spalio 7 d. sprendimu Nr. VTT_SP1-2751 atsisakė išduoti A1 pažymėjimus MB „Uoginta“ darbuotojams. VSDFV 2021 m. gruodžio 3 d. sprendimu Nr. (1.45E) I-9055 šį VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimą panaikino, kaip neatitinkantį administraciniam sprendimui keliamų reikalavimų, ir įpareigojo VSDFV Vilniaus skyrių priimti tinkamai pagrįstą sprendimą.

17.8. Vykdydamas VSDFV 2021 m. gruodžio 3 d. sprendimą Nr. (1.45E) I-9055, VSDFV Vilniaus skyrius pakartotinai išnagrinėjo pareiškėjo prašymus išduoti A1 pažymėjimus pareiškėjo darbuotojams ir priėmė 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimą Nr. VTT_SP1-3143, kuriuo nusprendė neišduoti pareiškėjo nurodytiems darbuotojams A1 pažymėjimų, kadangi jų siuntimai dirbti į Švediją neatitinka Reglamento (EB) Nr. 883/2004 12 straipsnio 1 dalies, Reglamento (EB) Nr. 987/2009 14 straipsnio 1 ir 2 dalių, Socialinės apsaugos sistemų koordinavimo administracinės komisijos 2009 m. birželio 12 d. sprendimo Nr. A2 „Dėl Reglamento (EB) Nr. 883/2004 12 straipsnio dėl teisės aktų taikymo komandiruotiems darbuotojams ir savarankiškai dirbantiems asmenims, laikinai dirbantiems ne kompetentingoje šalyje, aiškinimo“ (toliau – ir Sprendimas A2), Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų nuostatų, susijusių su taikytinos teisės nustatymu, įgyvendinimo tvarkos aprašo, patvirtintas VSDFV direktoriaus 2010 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. V-253, (toliau – ir Tvarkos aprašas) 5 punkto reikalavimų, todėl siuntimų laikotarpiais nėra pagrindo taikyti bendrosios taisyklės išimtį, t. y. siuntimų laikotarpiais jiems turi būti taikomas darbo vietos (šiuo atveju – Švedijos) socialinio draudimo teisės aktai. Įvertinęs turimus bei pateiktus duomenis, VSDFV Vilniaus skyrius nustatė, kad MB „Uoginta“ veiklos Lietuvoje dalis negali būti pripažinta didele, nes visi darbuotojai išsiųsti dirbti į Švediją, po darbuotojų išsiuntimo darbdavys netęsia ekonominės veiklos Lietuvoje, todėl A1 pažymėjimai MB „Uoginta“ darbuotojams, nurodytais laikotarpiais išsiųstiems dirbti į Švediją, neišduotini.

17.9. Pareiškėjas VSDFV Vilniaus skyriaus 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimą Nr. VTT_SP1-3143 apskundė VSDFV, kuris 2022 m. vasario 23 d. sprendimu Nr. (1.45E) I-2047 pareiškėjo skundo netenkino ir konstatavo, kad VSDFV Vilniaus skyriaus 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimas Nr. VTT_SP1-3143 yra teisėtas ir pagrįstas.

18. Teismas apžvelgė Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 883/2004 12 straipsnio 1 dalies, Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 987/2009, nustatančio Reglamento (EB) 883/2004 įgyvendinimo tvarką, 14 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas ir nurodė, kad Lietuvos Respublikoje taikytinos teisės nustatymo taisyklės įtvirtintos Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų nuostatų, susijusių su taikytinos teisės nustatymu, įgyvendinimo tvarkos apraše (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2021 m. liepos 10 d.). Taip pat teismas apžvelgė Tvarkos aprašo 5, 7–9, 8 punktų nuostatas ir nurodė, kad darbdavio pajamų iš veiklos Lietuvoje dalis procentais skaičiuojama pagal darbdavio, siunčiančio darbuotojus laikinai dirbti į užsienio valstybę, anketos duomenis, pagrįstus Valdybos Vilniaus skyriui pateiktais (jo gautais) įrodymais (dokumentais, duomenimis): darbdavio pajamų, gautų iš Lietuvoje vykdytos veiklos, suma dalijama iš bendros darbdavio pajamų, gautų iš veiklos, vykdytos Lietuvoje ir užsienyje, sumos ir gauta suma dauginama iš 100. Esant darbdavio pateiktų dokumentų ir (ar) duomenų neatitikimui su valstybės registruose ir informacinėse sistemose esančiais duomenimis arba institucijų, įstaigų oficialiuose dokumentuose fiksuotais duomenimis ir išvadomis, vadovaujamasi atitinkamai valstybės registruose ir informacinėse sistemose esančiais duomenimis, institucijų, įstaigų oficialiuose dokumentuose fiksuotais duomenimis ir išvadomis. Teismas vadovavosi Tvarkos aprašo 25 ir 31 punkto nuostatomis ir pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) administracinėje byloje Nr. A-1893-146/2015 konstatavo, jog būtent minėtas Tvarkos aprašas yra Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos priimtas Reglamento Nr. 883/2004 ir Reglamento Nr. 987/2009 nuostatas patikslinantis ir papildantis teisės aktas ir būtent šiuo aspektu į jį atsižvelgtina taikant minėtus reglamentus, kurių baigiamosiose dalyse, be kita ko, nurodyta, kad šie reglamentai yra privalomi visa apimtimi ir tiesiogiai taikomi visose valstybėse narėse.

19. Bylos medžiaga patvirtino, jog Kauno apskrities VMI 2021 m. rugsėjo 17 d. raštu Nr. (12.1E) K-14189 informavo VSDFV Vilniaus skyrių apie tai, kad Kauno apskrities VMI atliko VSDFV Vilniaus skyriaus 2021 m. balandžio 1 d. rašte Nr. (12.1E) DV_S-27162 nurodytų įmonių (iš jų ir MB „Uoginta“ – pareiškėjo) operatyvius patikrinimus už 2018 metų – 2021 metų sausio–balandžio mėnesių laikotarpius. Pagal MB „Uoginta“ pateiktus dokumentus (2020 m. gruodžio 20 d. darbų perdavimo-priėmimo aktas, išrašyta sąskaita faktūra, apmokėjimo dokumentai) nustatyta, kad MB „Uoginta“, pasirašiusi sutartį su UAB „Agrokonsultos grupė“ dėl tarpininkavimo paslaugų teikimo tarp UAB „Agrokonsultos grupė“ ir Lietuvos ūkininkų, 2020 metų spalio–gruodžio mėnesiais atliko vištų girdymo ir šėrimo technologinių linijų montavimo darbus vištidėje adresu (duomenys neskelbtini); atliktų darbų vertė – 3 000 Eur; darbus atliko MB „Uoginta“ vadovė J. Š.. Operatyvaus patikrinimo metu Kauno apskrities VMI specialistai buvo nuvykę į statomas vištides apžiūrėti sumontuotų vištų girdymo ir šėrimo technologinių linijų ir apklausė vištidžių savininkus, kurie nurodė, kad šių linijų montavimo darbams atlikti samdė UAB „Agrokonsultos grupė“, o šie samdė MB „Uoginta“. Vištidžių savininkai neįvardijo asmenų, atlikusių montavimo darbus. MB „Uoginta“ 2020 metais samdomų darbuotojų neturėjo, todėl dėl darbų atlikimo buvo apklausta mažosios bendrijos vadovė, kuri paaiškinime nurodė, kad šiuos darbus, nereikalaujančius kvalifikacijos, atliko ji pati (su kitais asmenimis sudarytų montavimo paslaugų atlikimo sutarčių mažoji bendrija nepateikė). Kauno apskrities VMI nurodė, kad vienas darbuotojas (moteris) be kitų pagalbos galimai negalėjo sumontuoti vištų girdymo ir šėrimo technologinių linijų vištidėse, tačiau paneigiančių faktų, jog jas sumontavo mažosios bendrijos vadovė, nustatyti nepavyko. Vištidžių savininkai ir paslaugų užsakovas UAB „Agrokonsultos grupė“ negalėjo nurodyti montavimo darbus atlikusio asmens.

20. Teismas pažymėjo, jog VSDFV Vilniaus skyrius, nustatydamas, ar pareiškėjo veikla Lietuvoje gali būti vertinama, kaip didelė, vertino ne tik Kauno VMI 2021 m. rugsėjo 17 d. rašte Nr. (12.1E) K-14189 pateiktus duomenis, bet ir VDI Kauno teritorinio skyriaus 2021 m. gegužės 7 d. rašte Nr. SD-2-9066 pateiktą informaciją, jog atlikus patikrinimą įmonės buveinės adresu, duomenų, kad MB „Uoginta“ nurodytu adresu vykdo veiklą, negauta. Be to, minėtame VDI Kauno teritorinio skyriaus rašte pažymima, kad MB „Uoginta“ vadovė kviečiama atvyko į VDI teritorinį skyrių ir pateikė paaiškinimą bei papildomus dokumentus, pagal kuriuos buvo nustatyta, kad, nors su dauguma įmonių darbuotojų darbo sutartys buvo pasirašytos 2020 metų gruodžio mėnesį, visi darbuotojai faktiškai įmonėje pradėjo dirbti tik 2021 metais. Taip pat VSDFV Vilniaus skyriui priimant 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimą buvo atsižvelgta ir į Registro duomenis, pagal kuriuos draudėjas Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre įregistruotas 2015 m. lapkričio 2 d., Registro duomenis, pagal kuriuos 2020 metais MB „Uoginta“ įdarbintų darbuotojų nebuvo, Registro duomenis, pagal kuriuos 2021 m. sausio 30 d. MB „Uoginta“ įdarbinta 12 darbuotojų ir pagal pateiktų prašymų siunčiamo asmens anketose nurodytus laikotarpius visi 12 darbuotojų yra išsiųsti dirbti į Švediją. Taip pat vertinti ir pareiškėjo 2021 m. sausio 26 d., 2021 m. sausio 31 d. prašymai bei kiti aktualūs rašytiniai įrodymai.

21. Teismo vertinimu, VSDFV Vilniaus skyriaus 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimas, kuriuo atsakovas nusprendė neišduoti pareiškėjo nurodytiems darbuotojams A1 pažymėjimų, buvo priimtas kompleksiškai įvertinus prieš tai minėtus dokumentus (aktualią rašytinę medžiagą), o ne vien tik remiantis Kauno VMI 2021 m. rugsėjo 17 d. rašte Nr. (12.1E) K-14189 pateiktais duomenimis. Be to, nors pareiškėjas skunde nurodė, kad pateikė 2019 m. gruodžio 1 d. su UAB „Agrokonsultos grupė“ sudarytą sutartį bei 2020 m. gruodžio 20 d. darbų perdavimo-priėmimo aktą, patvirtinančius faktą, jog pareiškėjas nuolat vykdo ekonominę veiklą Lietuvoje, o taip pat išrašomų sąskaitų – faktūrų registrą, kuris patvirtino, jog pareiškėjas gauna pajamas Lietuvoje ir jos sudaro daugiau nei 10 procentų bendrų pajamų, tačiau, teismo vertinimu, prieš tai vištidžių savininkai ir paslaugų užsakovas UAB „Agrokonsultos grupė“ negalėjo nurodyti montavimo darbus atlikusių asmenų. Atitinkamai, prieš tai nurodytos aplinkybės patvirtino, jog vištidžių savininkams bei paslaugų užsakovui UAB „Agrokonsultos grupė“ neįvardijus asmenų, atlikusių montavimo darbus kyla pagrįstas įtarimas dėl šių darbų realumo ir tikrumo. Iš ko seka, jog tokio pobūdžio sutartys buvo sudarytos galimai fiktyviai, tik siekiant dirbtinai sukurti vaizdą, jog pareiškėjas nuolat vykdo ekonominę veiklą Lietuvoje.

22. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas patvirtino, kad VSDFV Vilniaus skyriui nepateikė visų 2021 m. vasario 10 d. raštu Nr. (12.1E) DV_S-10311 paprašytų pateikti dokumentų, reikalingų prašymo dėl A1 pažymėjimų išdavimo nagrinėjimu, t. y. nepateikė darbuotojų, kurie dirba Lietuvoje, tęsdami įmonės ekonominę veiklą po darbuotojų išsiuntimo dirbti į Švediją, sąrašo, nurodant likusių dirbti Lietuvoje darbuotojų vardą, pavardę, pareigas bei nurodant, pagal kokias pasirašytas įmonės sutartis likę darbuotojai atlieka darbines funkcijas Lietuvoje, todėl VSDFV Vilniaus skyrius, įvertinęs Registro duomenis, pagal kuriuos 2021 m. sausio 30 d. MB „Uoginta“ įdarbinta 12 darbuotojų ir pagal pateiktų prašymų siunčiamo asmens anketose nurodytus laikotarpius visi 12 darbuotojų išsiųsti dirbti į Švediją, pagrįstai nustatė, kad MB „Uoginta“ veiklos Lietuvoje dalis negali būti pripažinta didele, nes visi darbuotojai išsiųsti dirbti į Švediją, po darbuotojų išsiuntimo darbdavys netęsia ekonominės veiklos Lietuvoje, todėl A1 pažymėjimai išvardintiems pareiškėjo darbuotojams pagrįstai buvo neišduoti.

23. Teismas sprendė, kad tai, jog pareiškėjas skunde teismui pateikė darbuotojų vardus ir pavardes bei laikotarpius, kuriais jie darbines funkcijas atliko Lietuvoje, nepaneigė to fakto, kad minėti duomenys VSDFV Vilniaus skyriui pareiškėjui nustatytu terminu nebuvo pateikti, todėl, remiantis Tvarkos aprašo 31 punktu, prašymas spręstas pagal turimus duomenis, kuriuos įvertinus, priimtas VSDFV skyriaus 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimas. Be kita ko, kaip teisingai pažymėjo trečiasis suinteresuotas VSDFV atsiliepime, jog VSDFV Vilniaus skyrius priėmė 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimą iš jam pateiktų dokumentų ir informacijos, o VSDFV nagrinėjo sprendimo priėmimo pagrįstumą iš VSDFV Vilniaus skyriui pateiktos informacijos. Visi kiti paaiškinimai ir dokumentai, jeigu jie buvo pateikti po 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimo priėmimo, teismo teigimu, galėjo būti vertinami tik pateikus naują prašymą dėl A1 pažymėjimo išdavimo.

24. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo skundo argumentų, susijusių su MB „Pakvista“, pažymėjo, jog šios bylos nagrinėjimo dalykas – VSDFV Vilniaus skyriaus 2021 m. gruodžio 22 d. ir VSDFV 2022 m. vasario 23 d. sprendimų, priimtų pareiškėjo atžvilgiu, teisėtumas ir pagrįstumas. Pareiškėjas teismui pateiktu skundo dalyku ir pagrindu pats apibrėžė bylos nagrinėjimo ribas, todėl teismas plačiau dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su MB „Pakvista“ atžvilgiu priimtu VSDFV Vilniaus skyriaus 2021 m. gruodžio 31 d. sprendimu bei jo priėmimo aplinkybėmis nepasisakė, kadangi tai nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas.

25. Teismas konstatavo, kad ginčijami VSDFV Vilniaus skyriaus 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimas bei VSDFV 2022 m. vasario 23 d. sprendimas priimti tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl naikinti šių sprendimų nėra teisinio pagrindo. Kadangi ginčijami sprendimai yra teisėti bei pagrįsti, teismo netenkintas ir pareiškėjo reikalavimas įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl A1 formos pažymėjimų išdavimo darbuotojams.

26. Teismas nurodė, kad kadangi nagrinėjamoje byloje sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, todėl prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkintinas. Teismas taip pat pažymėjo, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

III. 27. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą dėl A1 pažymėjimų išdavimo MB „Uoginta“ darbuotojams.

28. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad VSDFV 2021 m. gruodžio 3 d. sprendimu panaikinus VSDFV Vilniaus skyriaus 2021 m. spalio 7 d. sprendimą, VSDFV Vilniaus skyrius buvo įpareigotas priimti tinkamai pagrįstą sprendimą. Atitinkamai, VSDFV Vilniaus skyrius, vykdydamas pareigą pareiškėjo 2021 m. sausio 26 d. prašymą nagrinėti iš naujo, privalėjo vadovautis Tvarkos aprašo 31 punktu, ir pradėjęs iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą turėjo pareigą informuoti pareiškėją dar kartą apie trūkstamą informaciją apie darbuotojų darbo funkcijų atlikimo Lietuvoje laikotarpius. Pareiškėjui ginčijamo VSDFV Vilniaus skyriaus 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimo priėmimas buvo siurprizinis, kadangi jis buvo priimtas itin greitai, praėjus 19 dienų (arba 13 darbo dienų) po VSDFV 2021 m. gruodžio 3 d. sprendimo priėmimo. Pareiškėjas pažymi, jog jis turėjo pagrįstą lūkestį, jog VSDFV Vilniaus skyrius oficialiu paklausimu ar bent elektroniniu laišku, ar telefoniniu skambučiu, kaip buvo padaryta pareiškėjo partnerio MB „Pakvista“ atveju, informuos apie naujai pradėtą prašymo nagrinėjimą bei trūkstamus dokumentus, juo labiau, jog VSDFV sprendimas neįsigalioja nuo jo priėmimo datos, o tik praėjus vieno mėnesio apskundimo terminui. Tačiau į šią aplinkybę neatsižvelgė nei pirmosios instancijos teismas, nei VSDFV 2022 m. vasario 23 d. sprendime. Priešingai, papildomų dokumentų pateikimo pareiga buvo perkelta pareiškėjui, nepaisant to, kad pareiškėjas neturėjo jokių žinių apie pakartotinį prašymo nagrinėjimo pradėjimą.

29. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad esminė trūkstama informacija A1 pažymėjimų išdavimui visuose sprendimuose buvo nurodoma kaip pareiškėjo darbuotojų sąrašo, kurie atlieka darbines funkcijas Lietuvoje nepateikimas. Tačiau nors pareiškėjas minėto darbuotojų sąrašo nepateikė kartu su 2021 m. sausio 26 d. prašymu ar papildomais dokumentais, šis sąrašas ir aplinkybės, jog pareiškėjo darbuotojai vykdo darbus Lietuvoje VSDFV Vilniaus skyriui buvo puikiai žinomi iš visų pareiškėjo pateiktų procesinių dokumentų. Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodoma, jog pareiškėjas „nepateikė darbuotojų, kurie dirba Lietuvoje, tęsdami įmonės ekonominę veiklą po darbuotojų išsiuntimo dirbti į Švediją, sąrašo, nurodant likusių dirbti Lietuvoje darbuotojų vardą, pavardę, pareigas bei nurodant pagal kokias pasirašytas Įmonės sutartis likę darbuotojai atlieka savo darbines funkcijas Lietuvoje“. Toks teiginys, pareiškėjo įsitikinimu, yra absoliučiai klaidingas ir neatitinkantis faktinės situacijos. Ginčo nagrinėjimo metu pareiškėjas ne kartą pateikė šią informaciją, o iš naujo nagrinėjant pareiškėjo prašymą, pareiškėjas nebuvo informuotas apie nagrinėjimo pradžią, jam nebuvo siųstas paklausimas dėl papildomų duomenų pateikimo, sprendimas, kuriuo atsisakoma išduoti A1 pažymėjimus buvo priimtas net nesibaigus VSDFV 2021 m. gruodžio 3 d. sprendimo apskundimo terminui ir teisiškai jam dar neįsigaliojus, ko pasėkoje buvo pažeistos pareiškėjo teisės ir eliminuota galimybė pareiškėjui pateikti papildomus dokumentus. Be to, VSDFV Vilniaus skyriui iš procesinių pareiškėjo dokumentų buvo puikiai žinomas darbuotojų, kurie darbines funkcijas tęsia Lietuvoje sąrašas, ir nors toks sąrašas nebuvo tiesiogiai pateiktas VSDFV Vilniaus skyriui, ne nuo pareiškėjo priklausiusių priežasčių, jis buvo žinomas, t. y. VSDFV Vilniaus skyrius turėjo reikalingą informaciją, tačiau vadovaudamasis formaliais pagrindais jos nevertino ir į ją neatsižvelgė.

30. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad priešingai nei teigiama teismo sprendime, pareiškėjas yra pateikęs visus dokumentus, tarp jų ir sutartį sudarytą 2019 m. gruodžio 1 d. su UAB „Agrokonsultos grupė“, kuri buvo pateikta 2021 m. kovo 1 d.

31. Pareiškėjas akcentuoja, kad jį ir AB Hakantorp Slakteri sieja tęstiniai, o ne vienkartiniai, verslo santykiai. Tai atitinkamai reiškia, kad pareiškėjo darbuotojai skirtingais laikotarpiais buvo komandiruojami darbui į Švediją per visą 2021 metų laikotarpį, t. y. komandiruotė buvo nevienkartinė. Tai savaime reiškia, kad siekiant įgyvendinti tęstinį bendradarbiavimą pareiškėjas, taip pat siekdamas mažesnės biurokratinės naštos tiek sau, tiek VSDFV Vilniaus skyriui, A1 pažymėjimų išdavimo prašė visam 2021 metų laikotarpiui.

32. Pareiškėjas nurodo, kad VSDFV Vilniaus skyrius, nagrinėdamas prašymą iš naujo, vertino papildomus dokumentus ir įrodymus, kurie nebuvo pateikti pareiškėjo, tačiau dėl teismo sprendime nenurodomų priežasčių nebuvo vertinti Registro duomenys pagal kuriuos 2021 m. sausio 22 d., o taip pat vasario mėn. pareiškėjas turėjo 13 darbuotojų, o kovo ir balandžio mėn. – 16 darbuotojų ir tik 12 iš jų prašė išduoti A1 pažymėjimus, nors ši aplinkybė buvo nurodyta pareiškėjo 2021 m. lapkričio 4 d. skunde. Pareiškėjas pažymi, kad 2021 m. lapkričio 4 d. skunde buvo nurodyta, jog „2021 m. sausio mėn. 8, 11 d. ir 26–29 dienomis darbuotojas V. S. dirbo Lietuvoje, o likusieji 12 – Švedijoje“, taigi, dalinė informacija apie darbuotojus, kurie tęsią veiklą Lietuvoje VSDFV Vilniaus skyriui buvo pateikta ir žinoma iki 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimo priėmimo, tačiau į tai nebuvo atsižvelgta. Taip pat pareiškėjas pažymi, jog 2019 m. gruodžio 1 d. su UAB „Agrokonsultos grupė“ sudaryta sutartis bei 2020 m. gruodžio 20 d. darbų perdavimo-priėmimo aktas nėra nuginčyti, todėl galiojantys, darbai buvo faktiškai atlikti ir už juos atsiskaityta, o teismo sprendime pateikiamos interpretacijos apie galimai fiktyvias sutartis yra deklaratyvaus pobūdžio, o taip pat tiek sutartis, tiek darbų perdavimo-priėmimo aktas nėra ginčo dalykas šioje byloje. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl to ar darbai buvo atlikti nėra.

33. Atsakovas VSDFV Skyrius atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

34. VSDFV Vilniaus skyrius nesutikdamas su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais nurodo, kad MB „Uoginta“ dokumentus, reikalingus 2021 m. sausio 26 d. ir 2021 sausio 31 d. prašymų dėl A1 pažymėjimų išdavimo nagrinėjimui, galėjo pateikti VSDFV Vilniaus skyriui tiek kartu su minėtais prašymais, tiek gavęs VSDFV Vilniaus skyriaus 2021 m. vasario 10 d. raštą Nr. (12.1E) DV_S-10311 dėl papildomų dokumentų pateikimo, tiek VSDFV 2021 m. gruodžio 3 d. sprendimu Nr. (1.45E) I-9055 panaikinus VSDFV Vilniaus skyriaus 2021 m. spalio 7 d. sprendimą Nr. VTT_SP1-2751 (VSDFV 2021 m. gruodžio 3 d. sprendimas Nr. (1.45E) I-9055 buvo išsiųstas ir pareiškėjui). Taigi, pareiškėjui buvo sudaryta galimybė pateikti papildomus dokumentus ir informaciją, reikalingą pateiktų prašymų dėl A1 pažymėjimų išdavimo nagrinėjimui, tačiau pareiškėjas VSDFV Vilniaus skyriui nepateikė visos prašomos informacijos bei nenurodė, dėl kokių priežasčių šios informacijos nepateikė, todėl VSDFV Vilniaus skyrius, vadovaudamasis Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų nuostatų, susijusių su taikytinos teisės nustatymu, įgyvendinimo tvarkos aprašo, patvirtinto VSDFV direktoriaus 2010 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. V-253, 31 punktu, A1 pažymėjimų išdavimo klausimą išsprendė remdamasis pareiškėjo pateiktais dokumentais.

35. VSDFV Vilniaus skyriaus nuomone, Vilniaus apygardos administracinis teismas pareikštų reikalavimų ribose tinkamai įvertino faktines ginčo aplinkybes bei surinktus įrodymus, teisingai taikė materialinės teisės normas, todėl teisėtai ir pagrįstai priėmė 2023 m. balandžio 5 d. sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas pasisakė visais esminiais ginčui aktualiais klausimais, pagrindė savo išvadas ir motyvavo pareiškėjo reikalavimų nepagrįstumą, todėl nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais.

36. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

37. VSDFV atkreipia dėmesį, kad VSDFV Vilniaus skyrius priėmė sprendimą iš jam pateiktų dokumentų ir informacijos, o VSDFV nagrinėjo sprendimo priėmimo pagrįstumą iš VSDFV Vilniaus skyriui pateiktos informacijos. Visi kiti paaiškinimai ir dokumentai, jeigu jie buvo pateikti po sprendimo priėmimo galėjo būti vertinami tik pateikus naują prašymą dėl A1 pažymėjimo išdavimo. Taip pat VSDFV atkreipia dėmesį į tai, jog pareiškėjo apeliaciniame skunde pateikta informacija dėl darbuotojų darbo Lietuvoje yra nepilna, nes pareiškėjas taip ir nepateikė visos VSDFV Vilniaus skyriaus prašomos informacijos, t. y. nenurodė pagal kokias pasirašytas įmonės sutartis likę darbuotojai atlieka savo darbines funkcijas Lietuvoje, nes pagal pateiktų prašymų siunčiamo asmens anketose nurodytus laikotarpius visi 12 darbuotojai yra išsiųsti dirbti į Švediją.

38. VSDFV teigia, kad VSDFV Vilniaus skyriaus 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimas ir VSDFV 2022 m. vasario 23 d. sprendimas yra motyvuoti, pagrįsti faktinėmis aplinkybėmis ir priimti vadovaujantis teisės aktų normomis. Minėti sprendimai iš esmės yra teisingi ir pagrįsti, todėl pagrindo juos naikinti nėra. VSDFV nuomone, Vilniaus apygardos administracinis teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir pritaikė teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisingą ir teisėtą 2023 m. balandžio 5 d. sprendimą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 39. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VSDFV 2022 m. vasario 23 d. sprendimo ir VSDFV Vilniaus skyriaus 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

40. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą konstatavęs, kad ginčijami VSDFV Vilniaus skyriaus 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimas bei VSDFV 2022 m. vasario 23 d. sprendimas priimti tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl naikinti šių sprendimų nėra teisinio pagrindo. Kadangi ginčijami sprendimai yra teisėti bei pagrįsti, teismas netenkino pareiškėjo reikalavimo įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl A1 formos pažymėjimų išdavimo darbuotojams.

41. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir nurodo turėjęs pagrįstą lūkestį, jog atsakovas, nagrinėdamas jo prašymą iš naujo, informuos pareiškėją dar kartą apie trūkstamą informaciją apie darbuotojų darbo funkcijų atlikimo Lietuvoje laikotarpius. Pareiškėjas teigia, kad VSDFV Vilniaus skyriui iš procesinių pareiškėjo dokumentų buvo puikiai žinomas darbuotojų, kurie darbines funkcijas tęsia Lietuvoje sąrašas, ir nors toks sąrašas nebuvo tiesiogiai pateiktas VSDFV Vilniaus skyriui, ne nuo pareiškėjo priklausiusių priežasčių, jis buvo žinomas, t. y. VSDFV Vilniaus skyrius turėjo reikalingą informaciją, tačiau vadovaudamasis formaliais pagrindais jos nevertino ir į ją neatsižvelgė. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad priešingai nei teigiama teismo sprendime, jis yra pateikęs visus dokumentus.

42. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, todėl teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

43. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; ir kt.).

44. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ nuostatas dėl įrodymų vertinimo ir jų tyrimo, yra nurodęs, kad paprastai vienokios ar kitokios išvados byloje apie nustatomų faktų egzistavimą yra daromos įvertinus duomenų visumą (ABTĮ 56 str.), neteikiant prioriteto jokiam atskiram įrodymui, tačiau atsižvelgiant į kiekvienos šalies pareigą įrodyti jos teiginius patvirtinančias aplinkybes, į byloje pateikiamų duomenų objektyvumą, nuoseklumą, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Vidinis įsitikinimas formuojasi atmetant prieštaringus duomenis, paneigiant argumentus dėl galimo duomenų neobjektyvumo bei ydingo įrodinėjimo pareigos interpretavimo, kai, atsižvelgiant į ginčo teisinių santykių pobūdį, be pakankamo pagrindo kuriai nors šaliai perkeliama neproporcinga įrodinėjimo našta. Įrodymų tyrimo teisme betarpiškumas yra suprantamas kaip šalių ir jų atstovų pateikiamų paaiškinimų, liudytojų parodymų išklausymas teismo posėdyje, rašytinių paaiškinimų, dokumentų, kitų rašytinių įrodymų ištyrimas ir įvertinimas, priimant teismo sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1127-492/2017).

45. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetamai, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino proceso šalių argumentus bei į bylą pateiktus įrodymus. Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, keisti ar naikinti ginčijamą sprendimą. Pažymėtina, kad pareiškėjas nenurodė jokių naujų reikšmingų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, o vien tai, kad MB „Uoginta“ nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu, nereiškia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Todėl apeliacinės instancijos teismas, iš esmės sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.

46. Byloje nustatyta, kad VSDFV Vilniaus skyrius pakartotinai išnagrinėjęs pareiškėjo prašymus išduoti A1 pažymėjimus pareiškėjo darbuotojams, priėmė 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimą, kuriuo nusprendė neišduoti pareiškėjo nurodytiems darbuotojams A1 pažymėjimų, kadangi jų siuntimai dirbti į Švediją neatitinka Reglamento (EB) Nr. 883/2004 12 straipsnio 1 dalies, Reglamento (EB) Nr. 987/2009 14 straipsnio 1 ir 2 dalių, Sprendimo A2, Tvarkos aprašo 5 punkto reikalavimų, todėl siuntimų laikotarpiais nėra pagrindo taikyti bendrosios taisyklės išimtį, t. y. siuntimų laikotarpiais jiems turi būti taikomas darbo vietos (šiuo atveju – Švedijos) socialinio draudimo teisės aktai. Pareiškėjas VSDFV Vilniaus skyriaus 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimą apskundė VSDFV, kuri 2022 m. vasario 23 d. sprendimu pareiškėjo skundo netenkino ir konstatavo, kad VSDFV Vilniaus skyriaus 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

47. Pagal Reglamento (EB) Nr. 883/2004 12 straipsnio 1 dalį, asmeniui, kuris dirba pagal darbo sutartį valstybėje narėje darbdaviui, kuris joje paprastai vykdo savo veiklą, ir kurį tas darbdavys išsiunčia į kitą valstybę narę dirbti tam darbdaviui, toliau taikomi pirmosios valstybės narės teisės aktai, su sąlyga, kad numatyta tokio darbo trukmė neviršija 24 mėnesių ir jis nesiunčiamas pakeisti kito komandiruoto asmens. Reglamente (EB) Nr. 987/2004 nustatyta, kad taikant pagrindinio reglamento 12 straipsnio 1 dalį, „asmuo, kuris dirba pagal darbo sutartį valstybėje narėje darbdavio, kuris paprastai ten verčiasi savo veikla, vardu, ir kurį darbdavys išsiunčia į kitą valstybę narę“ apima asmenį, įdarbintą siekiant jį išsiųsti į kitą valstybę narę, jei atitinkamam asmeniui prieš pat jo darbo pagal darbo sutartį pradžią jau taikomi valstybės narės, kurioje yra įsisteigęs jo darbdavys, teisės aktai (Reglamento (EB) Nr. 987/2004 14 str. 1 d.). Taikant pagrindinio reglamento 12 straipsnio 1 dalį, žodžiai „kuris paprastai ten verčiasi savo veikla“ reiškia darbdavį, kuris valstybėje narėje, kurioje yra įsisteigęs, paprastai vykdo didelę veiklos dalį, išskyrus vien tik vidaus valdymo veiklą, atsižvelgiant į visus kriterijus, apibūdinančius atitinkamos įmonės vykdomą veiklą. Atitinkami kriterijai turi atitikti kiekvieno darbdavio konkrečias savybes ir tikrąjį vykdomos veiklos pobūdį (Reglamento (EB) Nr. 987/2004 14 str. 2 d.).

48. Sprendime A2 detaliai išaiškinamas Reglamento (EB) Nr. 883/2004 12 straipsnio turinys: siekiant nustatyti, ar darbdavys paprastai vykdo didelę veiklos dalį valstybės narės, kurioje jis įsisteigęs, teritorijoje, kompetentinga įstaiga patikrina visus kriterijus, kuriais apibūdinama darbdavio vykdoma veikla, įskaitant įmonės apyvartą per atitinkamą įprastą laikotarpį kiekvienoje susijusioje narėje ir siunčiančiojoje valstybėje įgyvendinamų sutarčių skaičių.

49. Tvarkos aprašo 5 punkte išdėstytos A1 pažymėjimų išdavimo sąlygos, keliamos darbdaviui, siunčiančiam darbuotojus laikinai dirbti į kitą valstybę narę dirbti vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 883/2004 12 straipsnio 1 dalies nuostatomis, tarp kurių yra ir sąlyga siunčiančiam darbdaviui didelę veiklos dalį vykdyti Lietuvoje (Tvarkos aprašo 5.5 p.).

50. Tvarkos aprašo 8 punkte nustatyta, jog darbdavio veiklos Lietuvoje dalis negali būti pripažinta didele, jei: iki darbuotojų siuntimo dirbti į valstybę narę darbdavys Lietuvoje vykdė ekonominę veiklą trumpiau nei 2 mėnesius per pastaruosius 12 mėnesių (Tvarkos aprašo 8.1 p.); po darbuotojų siuntimo dirbti darbdavys netęsia ekonominės veiklos Lietuvoje (Tvarkos aprašo 8.2 p.); Lietuvoje darbdavys atlieka tik vidaus valdymo veiklą (Tvarkos aprašo 8.3 p.); darbdavio pajamos iš veiklos Lietuvoje sudaro mažiau nei 10 procentų visų to darbdavio pajamų per pastaruosius 12 pilnų kalendorinių mėnesių iki darbuotojų siuntimo dirbti (Tvarkos aprašo 8.4 p.).

51. Ginčijamas VSDFV Vilniaus skyriaus 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimas buvo priimtas nustačius, kad MB „Uoginta“ veiklos Lietuvoje dalis negali būti pripažinta didele, nes visi darbuotojai išsiųsti dirbti į Švediją, po darbuotojų išsiuntimo darbdavys netęsia ekonominės veiklos Lietuvoje, todėl A1 pažymėjimai MB „Uoginta“ darbuotojams, nurodytais laikotarpiais išsiųstiems dirbti į Švediją, neišduotini.

52. Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad esminė trūkstama informacija A1 pažymėjimų išdavimui visuose sprendimuose buvo nurodoma kaip pareiškėjo darbuotojų sąrašo, kurie atlieka darbines funkcijas Lietuvoje nepateikimas.

53. Pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų dėl darbuotojų ir jų darbo laikotarpių Lietuvoje, teisėjų kolegija pažymi, kad VSDFV Vilniaus skyriaus 2021 m. gruodžio 22 d. sprendime nurodyta, kad įgyvendindamas Reglamento (EB) Nr. 883/2004 ir Tvarkos aprašo nuostatas, VSDFV Vilniaus skyrius 2021 m. vasario 10 d. raštu kreipėsi į MB „Uoginta“ dėl papildomų dokumentų pateikimo: Darbdavio anketos; sutarčių, įrodančių įmonės vykdomą ekonominę veiklą Lietuvoje 2 mėnesius per pastaruosius 12 mėnesių iki darbuotojų siuntimo dirbti į užsienio valstybę ir po darbuotojų išsiuntimo dirbti į užsienio valstybę, patvirtintų kopijų; išrašytų sąskaitų faktūrų registro už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. patvirtintos kopijos, nurodant kurios pajamos gautos iš įmonės veiklos Lietuvoje, kurios iš veiklos užsienyje; darbuotojų, kurie dirba Lietuvoje, tęsdami įmonės ekonominę veiklą po darbuotojo išsiuntimo dirbti į Švediją sąrašo, nurodant jų vardą, pavardę, pareigas bei nurodant pagal kokias pasirašytas įmonės sutartis likę darbuotojai atlieka savo darbines funkcijas Lietuvoje; kitos informacijos ar išsamaus veiklos aprašymo apie Įmonės veiklos pobūdį Lietuvoje.

Pareiškėjas 2021 m. kovo 1 d. ir 2021 m. kovo 25 d. VSDFV Vilniaus skyriui pateikė: Darbdavio anketą, 2019 m. gruodžio 1 d. tarpininkavimo paslaugų sutartį, sudarytą su UAB „Agrokonsultos grupė“, 2020 m. gruodžio 20 d. ir 2020 m. gruodžio 29 d. darbų perdavimo-priėmimo aktus, išrašomų sąskaitų faktūrų registrą už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., 2019 m. sausio 2 d. paslaugų teikimo sutartis, sudarytas su Hakantorp Slakteri AB. Darbuotojų, kurie dirba Lietuvoje, tęsdami įmonės ekonominę veiklą po darbuotojų išsiuntimo dirbti į Švediją sąrašas, nurodant likusių dirbti Lietuvoje darbuotojų vardą, pavardę, pareigas bei nurodant pagal kokias pasirašytas įmonės sutartis likę darbuotojai atlieka savo darbines funkcijas Lietuvoje, MB „Uoginta“ VSDFV Vilniaus skyriui nepateikė.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ši aplinkybė nei skunde, nei apeliaciniame skunde niekaip nepaneigta. Ir nors pareiškėjas tiek skunde pirmosios instancijos teismui, tiek apeliaciniame skunde nurodė kai kuriuos darbuotojų laikotarpius, kada jie darbines funkcijas atliko Lietuvoje, kaip tinkamai nurodė VSDFV atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą, pateikta informacija yra nepilna, nes pareiškėjas taip ir nepateikė visos VSDFV Vilniaus skyriaus prašomos informacijos, t. y. nenurodė pagal kokias pasirašytas įmonės sutartis likę darbuotojai atlieka savo darbines funkcijas Lietuvoje, nes pagal pateiktų prašymų siunčiamo asmens anketose nurodytus laikotarpius visi 12 darbuotojai yra išsiųsti dirbti į Švediją.

53.1. Pažymėtina, kad atsakovui kilus abejonėms, ar pareiškėjas vykdė ir vykdo faktinę ekonominę veiklą Lietuvoje, VSDFV Vilniaus skyrius 2021 m. balandžio 2 d. raštu Nr. (12.1E) DV_S-27162 kreipėsi į VMI ir VDI su prašymu patikrinti MB „Uoginta“ ir kitų įmonių veiklą, t. y. ar nurodytos įmonės suteikė darbų perdavo-priėmimo aktuose nurodytas paslaugas, ar gavo išrašomų sąskaitų faktūrų registruose nurodytas pajamas iš UAB „Agrokonsultos grupė“, taip pat kurie įmonių darbuotojai teikė paslaugas, nurodytas darbų perdavimo priėmimo aktuose, ar sutartys nebuvo sudarytos fiktyviai, siekiant išvengti socialinio draudimo įmokų mokėjimo kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje.

54. VSDFV Vilniaus skyriui priimant 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimą buvo atsižvelgta į gautą Kauno VMI 2021 m. rugsėjo 17 d. rašte Nr. (12.1E) K-14189 ir VDI Kauno teritorinio skyriaus 2021 m. gegužės 7 d. rašte Nr. SD-2-9066 pateiktą informaciją ir duomenis, Registro duomenis, taip pat vertinti ir pareiškėjo 2021 m. sausio 26 d., 2021 m. sausio 31 d. prašymai bei kiti aktualūs rašytiniai įrodymai. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos vertinimu, jog VSDFV Vilniaus skyriaus 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimas, kuriuo atsakovas nusprendė neišduoti pareiškėjo nurodytiems darbuotojams A1 pažymėjimų, buvo priimtas kompleksiškai įvertinus prieš tai minėtus dokumentus (aktualią rašytinę medžiagą).

55. Pareiškėjas tiek skunde pirmosios instancijos teismui, tiek apeliaciniame skunde nurodė darbuotojų laikotarpius, kada jie darbines funkcijas atliko Lietuvoje, akcentavo paslaugų teikimo sutartis, sudarytas su Hakantorp Slakteri AB, 2019 m. gruodžio 1 d. tarpininkavimo paslaugų sutartį, sudarytą su UAB „Agrokonsultos grupė“, 2020 m. gruodžio 20 d. darbų perdavimo-priėmimo aktą, išrašomų sąskaitų faktūrų registrą, tačiau byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, jog atitinkami darbuotojai, pagal su MB „Uoginta“ sudarytas darbo sutartis, savo darbines funkcijas realiai atliko Lietuvoje. Minėta sutartis, sudaryta su UAB „Agrokonsultos grupė“, taip pat nepatvirtina, jog MB „Uoginta“ darbuotojai dirbo darbus Lietuvoje, nes byloje nėra sutarčių, pavedimų, įsakymų ar kitų dokumentų, kurių pagrindu darbuotojams pavedami atlikti darbai, o ir vištidžių savininkai ir paslaugų užsakovas UAB „Agrokonsultos grupė“ negalėjo nurodyti montavimo darbus atlikusių asmenų. Taigi nei atsakovui, nei teismui nepateikta vienareikšmiškų įrodymų, o byloje esančių įrodymų visuma (ne atskiri įrodymai) nepatvirtina pareiškėjo teiginių apie likusių MB „Uoginta“ darbuotojų realų savo darbinių funkcijų atlikimą Lietuvoje.

56. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nepagrįsti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, jog priešingai nei teigiama pirmosios instancijos teismo sprendime, pareiškėjas yra pateikęs visus dokumentus, kadangi iš byloje esančių duomenų apie MB „Uoginta“ veiklos specifiką Lietuvoje, sutarčių, darbų priėmimo-perdavimo aktų ir išrašomų sąskaitų faktūrų registro pateikimas nėra pakankamas faktui patvirtinti, jog MB „Uoginta“ tęsia ekonominės veiklos vykdymą Lietuvoje.

57. Nepagrįsti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl papildomo jo informavimo apie naujai pradėtą jo prašymo nagrinėjimą bei trūkstamus dokumentus, nes pareiškėjui susipažinus su VSDFV 2021 m. gruodžio 3 d. sprendimu Nr. (1.45E) I-9055, kuriuo buvo panaikintas VSDFV Vilniaus skyriaus 2021 m. spalio 7 d. sprendimas Nr. VTT_SP1-2751, nebuvo jokių kliūčių jam pačiam teikti VSDFV Vilniaus skyriui trūkstamus dokumentus apie darbuotojų darbo funkcijų atlikimo laikotarpius Lietuvoje, tačiau tai nebuvo padaryta.

58. Taigi pirmosios instancijos teismas, visapusiškai ir objektyviai išaiškinęs bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė ginčo santykius reguliuojančias teisės normas bei priėjo pagrįstą išvadą, kad ginčijami VSDFV ir VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimai priimti tinkamai įvertinus faktines aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl naikinti šių sprendimų nėra teisinio pagrindo.

59. Kiti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės galutinei procesinei bylos baigčiai, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

60. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Apeliacinio skundo motyvai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl ginčo esmės, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo mažosios bendrijos „Uoginta“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Beata Martišienė

Skirgailė Žalimienė