b914ff2b-3daf-49d1-898e-e70b2a630ddb · Kauno apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-2753-722/2022 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-19072-2021-4 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.4.2.9.1; 2.4.2.13; 3.2.6.1 K A U N O A P Y L I N K Ė S T E I S M A S S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. birželio 17 d. Jonava Kauno apylinkės teismo Jonavos rÅ«mų teisėja L. D., sekretoriaujant S. V., dalyvaujant ieÅ¡kovei V. S., jos atstovei advokatei N. Ž. (nuotoliniu bÅ«du per Zoom programÄ ), atsakovui Vilmantui K. S., jo atstovui advokatui G. D. (nuotoliniu bÅ«du per Zoom programÄ ), vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės V.

S. ieÅ¡kinį atsakovams Vilmantui K. S., J. S., dėl teisės ieÅ¡kovei pripažinimo atsidalinti iÅ¡ žemės sklypo bendrosios dalinės nuosavybės be bendraturčio atsakovo sutikimo, iÅ¡vadÄ teikianti institucija Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno miesto skyrius, tretieji asmenys J. S., Kauno miesto savivaldybės administracija. Teismas nustatė: ieÅ¡kovė praÅ¡o pripažinti ieÅ¡kovei V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) teisę be atsakovų Vilmanto K. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J.

S., sutikimų pagal UAB „Geodala" 2021-08¬02 parengtÄ â€žÅ½emės sklypo kad. Nr. 1901/0124:0041 formavimo ir pertvarkymo projekto pasiÅ«lymo schemÄ " parengti žemės sklypo, unik. Nr. 4400-0152-4674, adresas: Palemono g. 41, Kaunas, formavimo ir pertvarkymo projektÄ , pagal jį atidalinti iÅ¡ minėto žemės sklypo bendrosios dalinės nuosavybės, minėtoje schemoje indeksu „B" pažymėtÄ Å¾emės sklypÄ (458 m2) priskiriant asmeninės nuosavybės teise ieÅ¡kovei V. S., o minėtoje schemoje indeksu „A" pažymėtÄ Å¾emės sklypÄ (1556 m2) priskiriant bendrosios dalinės nuosavybės teise ieÅ¡kovei V.

S. (36/1556 idealioji dalis), trečiajam asmeniui J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) (494/1556 idealioji dalis) ir atsakovui Vilmantui K. S. (1007/1556 idealioji dalis ir kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė - 19/1556 idealioji dalis), bei atlikti kadastrinius matavimus ir visus kitus veiksmus, reikalingus dviejų atskirų žemės sklypų pagal minėtÄ schemÄ suformavimui bei įregistravimui Nekilnojamojo turto registre; Priteisti iÅ¡ atsakovų Vilmanto K. S. ir J. S. ieÅ¡kovės V. S. naudai bylinėjimosi iÅ¡laidas pagal į bylÄ pateiktus dokumentus.

IeÅ¡kinyje nurodyta, kad nuo pradinio kreipimosi į AtsakovÄ (2020 m. rugsėjo 28 d. IeÅ¡kovės siÅ«lymas) jau praėjo daugiau nei 1 metai laiko. IeÅ¡kovė iÅ¡naudojo visas galimybes suderinti interesus geranoriÅ¡kai, be teismo įsikiÅ¡imo. Tenkindama Atsakovo pageidavimus ieÅ¡kovė patyrė papildomai iÅ¡laidų (matininko samdymas ribų nužymėjimui, advokato vykimas į vietÄ deryboms, planų rengimas / koregavimas, susitarimo projekto rengimas ir kt.). Visi Å¡ie veiksmai patvirtina, kad IeÅ¡kovė visomis priemonėmis siekė pasiekti su Atsakovu taikų sutarimÄ dėl atidalijimo, atsižvelgė į įvairius Atsakovo pageidavimus, taigi nėra jokių abejonių, kad bendradarbiavimo pareigÄ IeÅ¡kovė sÄ Å¾iningai vykdė.

Tačiau taikaus sprendimo paieÅ¡kos neprotingai ilgai užsitęsė ir iÅ¡ esmės pasikeitė Atsakovo pozicija, todėl IeÅ¡kovė neturi pagrindo manyti, kad taikus susitarimas su Atsakovu bus pasiektas, kadangi dabar keliamos Atsakovo sÄ lygos yra neteisėtos, nepriimtinos ir pažeidžiančios IeÅ¡kovės teises ir teisėtus interesus. Todėl IeÅ¡kovė neturi kitos iÅ¡eities kaip reikÅ¡ti šį ieÅ¡kinį Atsakovams dėl teisės pripažinimo atsidalinti iÅ¡ Sklypo bendrosios dalinės nuosavybės be bendraturčių sutikimo.

IeÅ¡kiniu sprendžiamas tik atidalinimo klausimas. Konkreti naudojimosi tvarka galės bÅ«ti nustatyta tik po to, kai po atidalinimo bus įregistruoti du atskiri sklypai. Preliminarus susitarimas dėl naudojimosi tvarkos nustatymo principų buvo IeÅ¡kovės bandymas susitarti taikiai prisiimant įsipareigojimÄ dėl atitinkamos naudojimosi tvarkos nusistatymo ateityje, tačiau Å¡alims nepasiekus susitarimo, Å¡iame etape IeÅ¡kovei tampa nebeaktualus ir bus sprendžiamas po Sklypo atidalinimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog CK 4.80 str. 1 d. yra įtvirtinta, kad „kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės." P. Ž.

įstatymo 1 str. 2 d. įgyvendinant žemės tvarkymo ir administravimo politikÄ , žemės santykiai reguliuojami taip, kad bÅ«tų užtikrinami fizinių asmenų poreikiai racionaliai naudoti žemę. Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, jog sprendžiant dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo, turi bÅ«ti siekiama, jog nustatoma naudojimosi tvarka bÅ«tų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam turto valdymui. Å ie kriterijai yra taikytini ir atidalijimo iÅ¡ žemės sklypo bendrosios dalinės nuosavybės atveju.

Be to, pažymėtina, kad žemėnaudos formavimas remiasi reikalavimais sudaryti taisyklingos konfigÅ«racijos, stačiakampius, tiesių linijų sklypus, o nukrypimas nuo jų įmanomas esant svarbioms aplinkybėms. Nagrinėjamu atveju Projekto pasiÅ«lymo schema SklypÄ yra siÅ«loma padalinti į du žemės sklypus:

1. žemės sklypas, pažymėtas indeksu „B" (458 m ), asmeninės nuosavybės teise tektų Ieškovei;

2. žemės sklypas, pažymėtas indeksu „A" (1556 m ), bendrosios dalinės nuosavybės teise tektų bendraturčiams Å¡iomis idealiosiomis dalimis: 2.1. IeÅ¡kovei - 36/1556 idealioji dalis; 2.2. Trečiajam asmeniui - 494/1556 idealioji dalis; 2.3. Atsakovui - 1026/1556 (1007/1556 + 19/1556 = 1026/1556) idealioji dalis (iÅ¡ kurios 19/1556 - bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė). Sklypo atidalijimas pagal Projekto pasiÅ«lymo schemÄ visiÅ¡kai atitinka bendraturčiams priklausančias nuosavybės dalis.

Jis taipogi atitinka racionalios žemėnaudos principus, t. y. sklypai yra taisyklingų formų, tiesių linijų. Beje, formuotinų sklypų ribos parinktos atsižvelgiant į Å¡iuo metu registruotÄ naudojimosi Sklypu tvarkÄ ir faktiÅ¡kai bendraturčių naudojamas Sklypo dalis. Pabrėžtina, kad į Projekto pasiÅ«lymo schemoje IeÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teise numatytÄ sklypÄ â€žB" jokios Atsakovo naudojamos Sklypo dalys nepatenka. Paminėtina ir tai, kad pagal tokį atidalijimÄ visi bendraturčiai turėtų tiesioginį patekimÄ iÅ¡ Palemono gatvės ir gali tiesiogiai jungtis prie joje esančių komunikacijų.

Tokius sklypus bus patogu naudoti ir tai įgalins kiekvienÄ iÅ¡ esamų bendraturčių gauti maksimaliÄ naudÄ . Projekto pasiÅ«lymo schema atitinka bendraturčių interesų derinimo principÄ . Akivaizdu, kad Projekto pasiÅ«lymo schema jokių Atsakovų teisių ir teisėtų interesų nepažeidžia. Dėl visų nurodytų priežasčių Sklypas atidalintinas pagal jÄ . IeÅ¡kovės atstovė teismo posėdyje ieÅ¡kinį palaikė, papildomai paaiÅ¡kino, kad jos argumentai dėl jos teisės reikÅ¡ti ieÅ¡kinį nurodyti raÅ¡ytinuose paaiÅ¡kinimuose.

IeÅ¡kovė praÅ¡o suteikti teisę atlikti veiksmus be bendraturčio sutikimo atsidalinti, suformuoti du atskirus nekilnojamojo turto objektus, atlikti kadastrinius matavimus, įregistruoti turto dalis –po tiek, kiek yra Å¡alių turto dalių. Teismas ne atidalina, o suteikia teisę atidalinti, gauti sÄ lygas, atlikti visus veiksmus. Ar tokiais veiksmai gali bÅ«ti pažeidžiami atsakovų interesai. Pagal „GEODALA“ schemÄ suformuojami 2 sklypai, jie gali bÅ«ti naudojami pagal paskirtį, nes yra virÅ¡ 4 arų, į juos galima patekti per Palemono gatvę, t.y. nuosavybės teisė tinkamai įgyvendinama.

IeÅ¡kovė siÅ«lė įvairius variantus, norėjo susitarti, atsidalinti, bet atsakovai nesutiko dėl neaiÅ¡kių argumentų. Dalys atitinka bendraturčių nuosavybės dalis, ieÅ¡kovė neįeina į V. S. dalį, siekia iÅ¡eiti iÅ¡ bendrosios nuosavybės ir nori turėti savo daiktÄ . IeÅ¡kovei dalyje A paliekama tik minimali dalis po pastatu ir tinkamam patekimui į namÄ . Ji nenori didesnio žemės sklypo. Po pastatu žemė skaičiuojama pagal proporcijas. Aplink pastatÄ apeiti atsakovams jokių apribojimų nėra.

Tvora yra ne tas statinys, kuris riboja teisė atsidalinti, ieÅ¡kovė nesukels problemų, nepageidaus patekti prie lauko tualeto ir Å¡ulinio, tvoros. Pagal jau anksčiau patvirtintÄ Ä¯registruotÄ faktinę naudojimosi tvarkÄ , A sklypu naudojasi tik V. S., nėra jokių takelių prie Å¡ulinio ar lauko tualeto. Kad kils problemų yra tik deklaratyvios atsakovo kalbos. Atsakovų teisių pažeidimo nėra. Atsidalinant infrastruktÅ«ra gali keistis, bet tai ne kliÅ«tis atsidalijimui. Projektas bus rengiamas be atsakovo sutikimo, organizatorius bus Kauno miesto savivaldybė, o ieÅ¡kovė bus tik iniciatorė.

Savivaldybė neprieÅ¡tarauja ieÅ¡kiniui, nepaneigė ieÅ¡kovės pasirinkto varianto. Pagal Taisyklių 66 p., gali bÅ«ti ar privalo – skirtingi teiginiai. IeÅ¡kovė pasirinko tokį variantÄ , savivaldybė iÅ¡ dalies sutinka su atsakovo nuomone. Bet tai neįpareigoja ieÅ¡kovės viskÄ daryti pagal atsakovÄ . Jie sprendžia dėl sÄ lygų iÅ¡davimo. Nacionalinė žemės tarnyba neturi suinteresuotumo Å¡ia byla nes žemės sklypas privatus. Ginčo nėra, kad projektas gali bÅ«ti tvirtinamas bendraturčių sutikimu, sutikimo vis tiek reikės. IeÅ¡kovė namo, kad teisingiau kreiptis į teismÄ , pateikti skaičiavimai.

Kitokių skaičiavimų atsakovas nepateikė, buitiÅ¡kai skaičiavo tik advokatas. Kad ateityje ieÅ¡kovė praÅ¡ys servituto – tik prielaidos, nes viskas yra tame pačiame sklype, todėl negalima. Ji neis per atsakovo valdomÄ sklypo dalį, ji atsisakė Å¡ulinio ir lauko tualeto naudojimosi nuo 2009 metų. Ji naudosis tik namo dalimi. Atsakovų teisių pažeidimo nėra, Å¡iuo ieÅ¡kiniu nėra jokių jų interesų bloginimo. Matininkas ne vienÄ kartÄ buvo žemės sklype, visos schemos padarytos įvertinus ir takelius ir patekimÄ .

Specialisto skaičiavimai nepaneigti. IÅ¡ karto po teismo sprendimo ieÅ¡kovė kreipsis dėl projekto, ji nesinaudos didesniu žemės sklypu, o tik savo dalimi. IeÅ¡kovė nesiekia naudotis lauko tualetu ir Å¡uliniu, tvora – ne toks statinys, kad jai apeiti reikia vieno metro atstumo aplinkÄ jÄ , to nėra jokioje praktikoje. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinį palaikė, nori atsidalinti, J. S. sutinka su jos atidalijimo schema, nes ji daug yra į tÄ pastatÄ investavusi. A. V. K. S., J. S. atsiliepime su ieÅ¡kiniu nesutiko, nurodė, kad parengtam, suderintam projektui turi pritarti visi žemės sklypo savininkai (bendraturčiai).

Tuo atveju, kai nėra bendraturčių raÅ¡tiÅ¡kų pritarimų, projektas gali bÅ«ti teikiamas tikrinti Nacionalinės žemės tarnybos struktÅ«riniam padaliniui, atsakingam už priežiÅ«rÄ , tačiau, jeigu tikrinimo metu nustatoma, kad parengtas projektas atitinka teisės aktų reikalavimus, Å¡is padalinys priima iÅ¡vadÄ dėl tikslingumo projektÄ tvirtinti, nurodydamas pastabÄ , kad projektas galės bÅ«ti tvirtinamas tik tada, kai bus gauti visi Å¡ių asmenų raÅ¡tiÅ¡ki pritarimai arba, kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį projektÄ turi bÅ«ti vykdomas žemės sklypo formavimas ir pertvarkymas.

Projekto parengimas ir pateikimas derinti Nacionalinės žemės tarnybai yra bÅ«tina sÄ lyga. Tokių projektų nebuvimas (nepateikimas teismui) vertinamas kaip ieÅ¡kinio trÅ«kumas. IeÅ¡kovės pateikta UAB „Geodala“ žemės sklypo pertvarkymo schema negali bÅ«ti laikoma tinkamai ieÅ¡kovės įvykdyta pareiga parengti žemės sklypo pertvarkymo projektÄ sklypui atidalyti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, todėl ieÅ¡kinys apskritai negali bÅ«ti nagrinėjamas. IeÅ¡kovė nėra gavusi Organizatoriaus parengto Projekto rengimo reikalavimų.

Duomenų, kad projektÄ ieÅ¡kovė derino su Nacionaline žemės tarnyba, byloje nėra. PraÅ¡o ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtu arba atmesti, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovų bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovo atstovas teismo posėdyje papildomai paaiÅ¡kino, kad teismas negali pagal bet kokį projektÄ leisti atsidalinti. Ar toks teismo sprendimas ieÅ¡kovei sukels teisines pasekmes. IeÅ¡kovės nurodyta vienintelė Kauno apygardos teismo nutartis ne pavyzdys, negali atsakovui eliminuoti teisę reikÅ¡ti pretenzijas dėl projekto.

IeÅ¡kovė nori be atsakovo dalyvavimo organizuoti atidalijimÄ , bet organizatorius ne ieÅ¡kovė, o Kauno miesto savivaldybės administracija. Teismo sprendimas bus privalomas ir Nacionalinei žemės tarnybai, ir Kauno miesto savivaldybės administracijai, kol nėra projekto, negalima sakyti, kad atsakovas sutinka ar nesutinka su projektu. Jokių teisių atsakovai nepažeidė, jie neturi pareigos sutikti ar nesutikti su schema, parengta ne sklypų atsidalijimo procese. Net jeigu ir atsakovai pasiraÅ¡ytų, vis tiek galima atsakovams nesutikti su savivaldybės parengtu projektu.

IeÅ¡kovė Å¡iuo teismo sprendimu nori uždrausti atsakovams nesutikti su savivaldybės parengtu projektu, apriboti atsakovų teisę dalyvauti atidalijimo projekte. Atsidalijimas skirtas tam, kad sumažinti savininkų skaičių žemės sklype, tačiau A sklype savininkų skaičius nesumažės, visi liks bendroje dalinėje nuosavybėje. „A“ žemės sklype nelieka tiek ploto, kad ieÅ¡kovė galėtų savo namo dalimi naudotis, į jÄ patekti. 6,29 kv.m. neužtenka ploto įėjimui, lieka ne 14 kv.m.

IeÅ¡kovei dar reikės prieiti prie Å¡ulinio, lauko tualeto, tvoros, kurie jai taip pat priklauso. Tokiu atveju, jeigu teismas atidalins iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, bus teismas dėl servituto po statiniais nustatymo. IeÅ¡kovė turi nuspręsti dėl jai dovanoto turto priklausomybės, kad jos nuosavybės kitame (atsakovų) sklype neliktų. Jeigu ieÅ¡kovė žemės sklypÄ perleis kitiems, kils problemų. Teismas savo sprendimu negali sukurti naujÄ ginÄÄ . Schema yra ydinga ir pažeidžia atsakovų teises.

Jis aritmetinius skaičiavimus atliko pats, tam nereikia jokių specialių žinių. IeÅ¡kovė siekia apginti nepažeistÄ teisę, ji nori sprendimo ateityje atliekant administracinius veiksmus. Ginti nepažeistos teisės nereikia, nes dar tik ateityje bus žinoma, ar atsakovas sutiks ar ne su jos planu. IeÅ¡kovė neįrodė, kad jai ateityje bus padaryta žala, jei atsakovas nepasirašė jos schemos. Jei ieÅ¡kovei neužteks ploto patekti į savo nekilnojamÄ jį turtÄ , jai atsiras galimybė nusavinti svetimos žemės sklypo dalį, ar bus servitutas.

Kaip J. S. naudosis kÅ«dra, nes per ieÅ¡kovės sklypÄ jam nebus galima prie jos patekti. Bus sakoma, kad savivaldybė neturės teisės reikalauti kitos schemos, nei nurodyta teismo sprendimu. Atsakovas V.K. S. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad pasiraÅ¡ys, kai viskas bus teisingai. Nepasitiki ieÅ¡kove. Nėra aiÅ¡ku, kaip jis su broliu J. S. pasidalins, kaip J. S. vaikščios po teritorijÄ , jis turės per savo kiemÄ jam leisti eiti. IÅ¡vadÄ teikiančios institucijos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno miesto skyriaus iÅ¡vada nustatyta, kad ji neturi nei teisės, nei pareigos (jokie teisės aktai ar CPK to nenumato) teikti iÅ¡vados byloje.

Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius organizuoja žemės sklypų formavimo pertvarkymo projektus, todėl laikytina, kad trečiuoju asmeniu byloje turėtų dalyvauti ir Kauno miesto savivaldybės administracija bei pasisakyti dėl pateikto atidalijimo projekto. PrieÅ¡ingu atveju, gali susidaryti situacija, kad Kauno miesto savivaldybės administracija negalės įgyvendinti teismo sprendimo. Tačiau, jeigu teismas manytų, kad visgi Tarnyba privalo pateikti iÅ¡vadÄ dėl ieÅ¡kinio, laikytina, jog turėtų bÅ«ti įvertinti visų Å¡alių interesai bylos baigtimi, o sprendimas priimtas pagal faktines aplinkybes bei teisės aktų nuostatas.

Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas gali bÅ«ti tvirtinamas tik gavus Nacionalinės žemės tarnybos iÅ¡vadÄ , kad šį projektÄ tvirtinti tikslinga. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje nurodoma, kad žemės sklypo atidalijimas - žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo bÅ«das, kai iÅ¡ bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vieno ar daugiau bendraturčių reikalavimu atskiriamos bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys ir iÅ¡ jų suformuojami atskiri žemės sklypai.

Žemės įstatymo 30 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad žemės sklypai sujungiami, padalijami, atidalijami ar atliekamas jų perdalijimas sudarant notariÅ¡kai tvirtinamÄ sutartį, iÅ¡skyrus atvejus, kai pertvarkomas vienam asmeniui priklausantis žemės sklypas (sklypai), laikantis Civilinio kodekso, Å¡io ir kitų įstatymų reikalavimų ir apribojimų. Sujungiant žemės sklypus, padalijant žemės sklypÄ , atidalijant žemės sklypo dalį natÅ«ra, taip pat atliekant žemės sklypų perdalijimÄ , prie sutarties turi bÅ«ti pridedami suformuotų žemės sklypų planai, parengti Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

IeÅ¡kinys negalėtų bÅ«ti tenkinamas, kadangi pagal pateiktÄ pasiÅ«lymų schemÄ â€žB“ dalyje siekiama suformuoti atskirÄ Å¾emės sklypÄ tik prie pagrindinio daikto priklausinių (kiemo statinių (galima teigti tik prie lauko tualeto)) ir iÅ¡skirtinai tik ieÅ¡kovės naudai, nors dalis nuosavybės teise priklauso ir trečiajam asmeniui. „A" dalyje esantis pagrindinis statinys nebÅ«tų dalijamas, ir toliau bÅ«tų naudojamas visų bendraturčių pagal naudojimosi tvarkÄ . Akivaizdu, kad trečiasis asmuo praras galimybe naudotis jam priklausančių kiemo statinių dalimi, o ieÅ¡kovė įgis iÅ¡skirtines teises į „naujÄ " žemės sklypÄ prisidengiant nuosavybės teise į menkaverčių kiemo statinių dalį.

Taigi, manytina, kad ieÅ¡kinys neatitinka Žemės įstatymo 40 straipsnio 6 dalies 1 punkto bei Taisyklių 44 punkto reikalavimų. Kadangi žemės sklypu naudojasi keletas savininkų ar naudotojų, teismas, priimdama sprendimÄ turi atsižvelgti, kad nebÅ«tų pažeisti nei vieno Žemės sklypo savininko ar naudotojo teisėti interesai ar pablogintos sÄ lygos jiems naudotis atitinkamomis žemės sklypo dalimis. Inicijuojančiai ginÄÄ teisme Å¡aliai tenka pareiga pateikti tokį naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo ir (ar) pakeitimo projektÄ , kuris atitiktų racionalumo ir patogumo kriterijus ir mažiausiai turėtų įtakos tarp Å¡alių nusistovėjusiai naudojimosi tvarkai.

PraÅ¡o sprendimÄ priimti savo nuožiÅ«ra, visapusiÅ¡kai įvertinus bylos aplinkybes ir įrodymus, bylÄ nagrinėti nedalyvaujant Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos atstovui. Trečiasis asmuo J. S. atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė, procesiniai dokumentai jam įteikti jo darbovietėje 2022 m. sausio 10 d. ( b.l. 7, 10), apie teismo posėdį jam tinkamai praneÅ¡ta ( b.l. 44). Byla nagrinėjama nedalyvaujant trečiajam asmeniui J. S. (CPK 247 straipsnio 2 dalis). Trečiojo asmens Kauno miesto savivaldybės atsiliepimu į ieÅ¡kinį nustatyta, kad Kauno miesto savivaldybės administracija, neturėdama tiesioginio teisinio suinteresuotumo, iÅ¡ esmės neprieÅ¡tarauja ieÅ¡kovės teisei atsidalinti žemės sklypÄ be bendraturčio sutikimo, tačiau pasisakyti dėl pateiktos pasiÅ«lymų schemos pagrįstumo neturi teisinio pagrindo.

LAT savo praktikoje taip pat pasisako, kad vertindamas pateiktus atidalijimo variantus teismas turi patikrinti, ar jie procedÅ«riÅ¡kai ir techniÅ¡kai priimtini, atitinka bendraturčių dalis ir nepažeidžia kitų asmenų teisių. Atidalijant daiktÄ natÅ«ra, neturi bÅ«ti padaryta neproporcinga žala daiktui. Ä®statymo formuluotė tam tikrÄ Å¾alos padarymÄ Ä¯tvirtina, bet tokia žala turi bÅ«ti proporcinga. ŽalÄ galima laikyti neproporcinga tuo atveju, kai ji aiÅ¡kiai neatitinka atidalijimu pasiektos naudos, pavyzdžiui, beveik nelieka daikto panaudojimo pagal paskirtį galimybės. Atidalijant daiktÄ , dažniausiai jam padaroma tam tikra žala, tačiau Å¡is žalos padarymas yra pateisinamas, jei po tokio atidalijimo daiktÄ galima naudoti pagal paskirtį, nepažeidžiant įstatymo reikalavimų.

Jei prieÅ¡ pareiÅ¡kiant ieÅ¡kinį dėl atidalijimo teismo sprendimu buvo nustatyta naudojimosi bendru daiktu tvarka, atidalijimo variantas nebÅ«tinai turi sutapti su nustatyta naudojimosi tvarka. IeÅ¡kovė aktyviai veikia, siekdama įgyvendinti teisę į bendrai valdomo turto atidalijimÄ , tačiau ar patys sprendimai ir bÅ«das, kurį pasirinkto ieÅ¡kovė Å¡iam tikslui įgyvendinti yra tinkami, Kauno miesto savivaldybės administracija iÅ¡ anksto pasisakyti negali. Dėl žemės sklypo atidalijimo sprendinių pagrįstumo bei jų atitikimo teisės aktams sprendžiama rengiant žemės formavimo ir pertvarkymo projektÄ , keliant reikalavimus, derinant sprendinius, juos vieÅ¡inant ir atsižvelgiant į suinteresuotų asmenų pastabas juos koreguojant ir panaÅ¡iai.

IeÅ¡kovės siekiamas planavimo tikslas yra galimas. Tačiau ar planavimo pasiÅ«lymų schema, atidalijimas pagal nustatytÄ naudojimosi tvarkÄ at idealines dalis atitinka teisės aktų reikalavimus, keliamus sklypų formavimui, joks subjektas iÅ¡ anksto garantuoti negali, tame tarpe ir iÅ¡vadÄ Å¡ioje byloje teikianti institucija. IeÅ¡kovė turi teisę bÅ«ti formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo iniciatore. Kauno miesto savivaldybės administracija nesutinka su ieÅ¡kinio argumentu, kad žemės formavimo ir pertvarkymo projektas negali bÅ«ti rengiamas be bendraturčių sutikimo.

Projektas gali bÅ«ti rengiamas, derinamas, vieÅ¡inamas, tikrinamas nesant bendraturčių sutikimo, tik tvirtinti tokio projekto nėra teisinio pagrindo. Parengtam projektui turi raÅ¡tiÅ¡kai pritarti Projekto iniciatorius, žemės sklypo savininkas (-ai) ar valstybinės žemės patikėtinis (-iai). Tuo atveju, kai nėra visų Å¡ių asmenų raÅ¡tiÅ¡kų pritarimų, Projektas gali bÅ«ti teikiamas tikrinti Nacionalinės žemės tarnybos struktÅ«riniam padaliniui, atsakingam priežiÅ«rÄ , tačiau jeigu tikrinant nustatoma, kad Projektas atitinka teisės aktų reikalavimus, padalinys priima iÅ¡vadÄ dėl tikslingumo ProjektÄ tvirtinti, nurodydamas pastabÄ , kad Projektas galės bÅ«ti tvirtinamas tik tada, kai bus gauti visi Å¡ių asmenų raÅ¡tiÅ¡ki pritarimai arba, kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį ProjektÄ turi bÅ«ti vykdomas žemės sklypo formavimas ar pertvarkymas.

Ginčo atveju iÅ¡ dalies sutinka su atsakovo atsiliepime nurodytais motyvais, kad daug tikslingiau teismui bÅ«tų nustatyti teisę ieÅ¡kovei be atsakovų sutikimo pagal parengtÄ , suderintÄ ar patikrintÄ projektÄ vykdyti žemės sklypo formavimÄ ar pertvarkymÄ , o ne pagal preliminarias pasiÅ«lymų schemas. Pasirinktas teisių gynimo bÅ«das gali bÅ«ti komplikuotas dar ir dėl to, kad žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo procese sprendiniai, lyginant su preliminaria pasiÅ«lymų schema, galis kisti. Tokiu bÅ«du sukuriama ydinga teisinė situacija ir teisinis neapibrėžtumas, kaip tada organizatoriui ar tikrinančioms institucijoms reikėtų vertinti teismo suteiktÄ teisę ieÅ¡kovei atsidalinti iÅ¡ bendrosios nuosavybės pagal preliminariÄ pasiÅ«lymų schemÄ .

RaÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose ieÅ¡kovės atstovė nurodo, kad Å¡i byla yra ne dėl projekto sprendinių, o dėl teisės atsidalinti be atsakovų sutikimo ir neva teismas tik patikrina ar atsakovų nesutikimas nepagrįstas. Tačiau tokiu atveju prieÅ¡taringais laikytini ieÅ¡kovės atstovės procesiniai pasiÅ«lymai įtraukti vieÅ¡ojo administravimo institucijas, dalyvaujančias žemės formavimo ir pertvarkymo projektų rengime, į bylÄ proceso dalyviais su tikslu patvirtinti ar paneigti tam tikras aplinkybes.

Ginčo atveju, byloje nagrinėjamas vienas atidalijimo variantas ir tokiu atveju turi bÅ«ti vertinamas ir Å¡io teisių įgyvendinimo techninis priimtinumas. Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes, nepagrįstu laikytinas ieÅ¡kinio motyvas apibrėžiant bylos nagrinėjimo ribas, kad Å¡ioje byloje sprendžiamas tik atsakovų atsisakymo nepagrįstumas, iÅ¡ esmės nepasisakant dėl siÅ«lomo projekto sprendinių. Nekvestionuotina ieÅ¡kovės teisė atsidalinti žemės sklypÄ iÅ¡ bendrosios nuosavybės, tačiau pasirinktas Å¡ios teisės įgyvendinimo bÅ«das kvestionuotinas, nes joks subjektas – nei atsakovai, nei vieÅ¡ojo administravimo institucijos, nei teismas – negali iÅ¡ anksto nuspręsti, kad Å¡i teisė gali bÅ«ti įgyvendinama tik pagal prie ieÅ¡kinio pridėta pasiÅ«lymų schemÄ .

IeÅ¡kovė turi pagrįsti savo teisių pažeidimo egzistavimÄ . IeÅ¡kovė dar nėra atlikusi jokių veiksmų, kurie bÅ«tų pareikalavę bendraturčių sutikimo, Taisyklių 66 p. reglamentuojamas momentas, kada jis jau reikalingas t.y. jie raÅ¡tiÅ¡kai turi pritarti parengtam projektui ir tas gali bÅ«ti atliekama net ir po projekto patikros. IeÅ¡kinio pateikimo metu ieÅ¡kovės teisės dar nepažeistos, t.y. ji turi teisę inicijuoti ir rengti žemės formavimo ir pertvarkymo projektÄ be bendraturčių sutikimo, tik Å¡io projekto sprendiniai, jį parengus, privalės bÅ«ti suderinti su atsakovais.

IeÅ¡kinio pagrįstumo klausimÄ praÅ¡o spręsti teismo nuožiÅ«ra bei bylÄ nagrinėti nedalyvaujant Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovui. IeÅ¡kinys atmetamas. IeÅ¡kiniu, ieÅ¡kovės, atsakovo, jų atstovų paaiÅ¡kinimais, raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad V. S. 2020 m. rugsėjo 28 d., 2021 m. rugpjūčio 24 d. siÅ«lė atsakovams, trečiajam asmeniui J. S. duoti sutikimÄ /nesutikimÄ dėl žemės sklypų atidalijimo pagal jos pateiktÄ UAB „Geodala“ 2021 m. rugpjūčio 2 d. schemÄ (e.b. 1 t., b.l. 7–8, 10, 18–19).

J. S. sutiko su V. S. siūlymu. VĮ Registrų centras išrašu nustatyta, kad žemės sklypo, esančio Palemono g. 41, Kaune, idealiosios dalys yra : J. S. 13/53, V. S. 13/53, Vilmanto K. S. 19/2014, 1007/2014, gyvenamojo namo – J. S. – 11/40, V. S. – 11/40, K.V. S. – 45/100 ( e.b. 1 t., b.l. 25–29). 2003 m. sausio 27 d. B. B. firmos „Librana“ žemės sklypo planu buvo nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka tarp V.K. S. ir J. S. (e.b. 1 t., b.l. 23–24 ), servitutas nėra nustatytas.

Kaip teisingai nurodoma ieÅ¡kinyje, tam, kad įgyvendinti ieÅ¡kovės teisę į atsidalinimÄ turės bÅ«ti rengiamas žemės formavimo ir pertvarkymo projektas Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių patvirtinimo" (toliau - Taisyklės) nustatyta tvarka.

Šių Taisyklių 2.1 papunktyje nustatyta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas rengiamas kai žemės sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. CK 4.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno bendraturčio teisė reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų.

CK 4.80 straipsnio 1 dalies prasme atidalijimas reiÅ¡kia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Å iuo bÅ«du įgyvendinus bendraturčio, kaip savininko, teises, pasibaigia jo su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė, o atsidalijęs bendraturtis tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektu ir turi teisę atidalytÄ turtÄ valdyti, naudoti bei juo disponuoti savo nuožiÅ«ra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad atidalijimas iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės iÅ¡ esmės palengvina savininko teisių į daiktÄ turinį sudarančių teisių įgyvendinimÄ ir padeda iÅ¡vengti ateityje galimų bendraturčių ginčų.

IÅ¡ bendrosios nuosavybės gali bÅ«ti atidalijama vieno bendraturčio dalis. Tokiu atveju sumažėja bendraturčių skaičius, tačiau daiktas iÅ¡lieka bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas, kiti bendraturčiai tarp savęs lieka neatidalyti. Kai iÅ¡ bendrosios nuosavybės teisinių santykių pasitraukia visi bendraturčiai, apskritai pasibaigia bendroji dalinė nuosavybė, nes daiktas (daiktai) tampa asmeninės nuosavybės teisės objektu. Asmeniui, norinčiam įgyvendinti CK 4.80 straipsnio 1 dalyje suteiktÄ teisę atidalyti jo dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, kitų bendraturčių sutikimo dėl atidalijimo nereikia, reikalaujama suderinti tik atidalijimo bÅ«dÄ (atidalijimo teisės absoliutumas).

Pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalį, jeigu nesusitariama dėl atidalijimo bÅ«do, tai pagal bet kurio bendraturčio ieÅ¡kinį daiktas padalijamas natÅ«ra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iÅ¡ atidalijamų bendraturčių gauna kompensacijÄ pinigais. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad klausimo dėl atidalijimo bÅ«do sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir jis neiÅ¡vengiamai susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktÄ turi bÅ«ti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti.

Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo bÅ«do, teismas turi įvertinti kiekvieno iÅ¡ bendraturčių interesus ir spręsti Å¡alių ginÄÄ , remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sÄ Å¾iningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais. Atidalijant iÅ¡ bendrosios nuosavybės turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į nuosavybės objekto specifikÄ bei jam taikomÄ teisinį reglamentavimÄ . Žemės įstatyme žemės sklypo atidalijimas apibrėžtas kaip žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo bÅ«das, kai iÅ¡ bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vieno ar daugiau bendraturčių reikalavimu atskiriamos bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys ir iÅ¡ jų suformuojami atskiri žemės sklypai (Žemės įstatymo 2 straipsnio 15 dalis).

Tuo tikslu privataus sklypo savininkas (-ai) turi inicijuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto parengimÄ (Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 3 dalis). Toks projektas rengiamas Žemės įstatymo 40 straipsnyje bei lydimuosiuose teisės aktuose (pvz., Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse, patvirtintose 2004 m. spalio 4 d. žemės Å«kio ministro ir aplinkos ministro įsakymu Nr. 3D-452/D1-513) nustatyta tvarka. Kasacinio teismo jurisprudencijoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad pareiga įrodyti teisme, jog jo siÅ«lomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo bÅ«das yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai, tenka atidalijimo siekiančiam bendraturčiui.

Kiti bendraturčiai gali įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iÅ¡ bendrosios nuosavybės variantus, nesutikti su pasiÅ«lytu atidalijimu. Å ioje byloje, atidalijus ieÅ¡kovės žemės sklypÄ , jai pageidaujant naudotis sklypu „B“ pagal jos pasiÅ«lymo schemÄ , žemės sklypų savininkų skaičius sklype „A“ nesumažėja, lieka J. S., V. S., V.K. S.. Å iuo metu žemės sklypų, namo naudojimosi tvarka nusistovėjusi, ginčų dėl žemės sklypų, namo dalių naudojimo nėra.

IeÅ¡kovė nesinaudoja „A“ sklype esančiais Å¡uliniu, lauko tualetu, neketina aplink tvorÄ pasilikti sau vieno metro atstumÄ tvoros apžiÅ«rėjimui. Ginčas, kaip nurodė atsakovo atstovas, gali kilti ateityje V. S. žemės sklypo ir namo dalis parduodant. V. S. į savo žemės sklypÄ â€žB“ planuoja patekti iÅ¡ Palemono gatvės. Ä® jai priklausančiÄ gyvenamojo namo dalį planuoja pateikti per takelį, einantį per V.K. S. žemės sklypÄ â€žA“ nuo Palemono gatvės. Nepaneigiama ieÅ¡kovės teisė atsidalinti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės. IeÅ¡kovės siekiamas tikslas yra galimas, nekvestionuotina ieÅ¡kovės teisė atsidalinti žemės sklypÄ iÅ¡ bendrosios nuosavybės. IeÅ¡kovės naudojimosi žemės sklypu „B“ tvarka nusistovėjusi, neginčijama, galimai Å¡io sklypo plotas (458 m 2), ribos rengiant projektÄ gali pakisti, bet ar gali sumažėti, jei teismo sprendimu bus patvirtinta ieÅ¡kovės teisė atsidalinti pagal jos pateiktÄ schemÄ , nėra aiÅ¡ku.

Ieškovės rašytinuose paaiškinimuose nurodytose LAT nutartyje, Kauno apygardos teismo nutartyse, kuriose buvo nagrinėjami reikalavimai dėl teisės pripažinimo atsidalinti iš žemės sklypo bendrosios dalinės nuosavybės teisės be kitų bendraturčių sutikimo. Tokie reikalavimai iš esmės gali būti keliami, nagrinėjami. Šiose ieškovės rašytiniuose paaiškinimuose aptartose civilinėse bylose žemės sklypai ieškovų reikalavimu buvo atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal ieškovų parengtas schemas, planus be kitų bendraturčių sutikimo, daugiau jokių būsimų bylų tarp bendraturčių neturėjo vykti.

Sklypai buvo atidalinti ir ginčai tarp bendraturčių baigėsi. Å ioje byloje matyti, kad ateityje dar vienas ginčas gali kilti, nes naudojimosi tvarka, ieÅ¡kovės argumentais, dar bus nustatinėjama ateityje. Turės bÅ«ti servitutas ieÅ¡kovei patekti per sklypÄ â€žA“ į jos naudojamÄ namo dalį. Sklype „A“ bendraturčių skaičius nesumažėjo, liko tas pats. IeÅ¡kovė turi teisę bÅ«ti formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo iniciatore. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d.

įsakymu Nr.3D-452/D1-513 „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės), 13.4 p. numatyta, kad projektų rengimo inicijavimo teisę turi privačios žemės savininkai. Kauno miesto savivaldybės administracija nesutinka su ieškinio argumentu, kad žemės formavimo ir pertvarkymo projektas negali būti rengiamas be bendraturčių sutikimo. Projektas gali būti rengiamas, derinimas, viešinamas, tikrinamas nesant bendraturčių sutikimo, tik tvirtinti tokio projekto nėra teisinio pagrindo.

Taisyklių 66 p. numatyta, kad parengtam projektui turi raÅ¡tiÅ¡kai pritarti Projekto iniciatorius (-iai), žemės sklypo (-ų) savininkas (-ai) ar valstybinės žemės patikėtinis (-iai). Tuo atveju, kai nėra visu Å¡ių asmenų raÅ¡tiÅ¡kų pritarimų, Projektas gali bÅ«ti teikiamas tikrinti Nacionalinės žemės tarnybos struktÅ«riniam padaliniui, atsakingam už priežiÅ«rÄ , tačiau, jeigu tikrinimo metu nustatoma, kad parengtas Projektas atitinka teisės aktų reikalavimus, Å¡is padalinys priima iÅ¡vadÄ dėl tikslingumo ProjektÄ tvirtinti, nurodydamas pastabÄ , kad Projektas galės bÅ«ti tvirtinamas tik tada, kai bus gauti visi Å¡ių asmenų raÅ¡tiÅ¡ki pritarimai arba, kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį ProjektÄ turi bÅ«ti vykdomas žemės sklypo formavimas ar pertvarkymas.

Tokia situacija, kuomet žemės sklypas atidalijamas iÅ¡ bendrosios dalinės ieÅ¡kovės ir atsakovų nuosavybės, o pastatai paliekami bendrojoje dalinėje nuosavybėje ir tokiu bÅ«du, jog ieÅ¡kovė, bÅ«dama dalies pastatų ir statinių savininkė, valdo dalį žemės sklypo, esančio po jais, tačiau nenustatytas servitutas jai patekti į savo turto dalį, yra negalima ir neatitinka atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės esmės. Pagal kasacinio teismo praktikÄ tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo bÅ«do, teismas turi įvertinti kiekvieno iÅ¡ bendraturčių interesus ir spręsti Å¡alių ginÄÄ , remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sÄ Å¾iningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais.

Bet kuriuo atveju daiktas negali bÅ«ti atidalijamas taip, kad atsidalijusių savininkų teisių įgyvendinimas bÅ«tų neproporcingai apsunkintas įvairiais suvaržymais ar kitų asmenų teisėmis į atidalytÄ jÄ daikto dalį, taip galbÅ«t tarp savininkų sukuriant dar sudėtingesnius nei bendraturčių teisinius santykius. Atidalijimas iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės iÅ¡ esmės palengvina savininko teisių į daiktÄ turinį sudarančių teisių įgyvendinimÄ ir padeda iÅ¡vengti ateityje galimų bendraturčių ginčų.

Taigi atidalijimu iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės iÅ¡ esmės siekiama iÅ¡spręsti tarp bendraturčių kilusius nesutarimus, užbaigti bendrosios dalinės nuosavybės santykius. Nagrinėjamu atveju teismo sprendimu neiÅ¡sprendus naudojimosi žemės sklypu „A“ naudojimosi tvarkos klausimo, nebus pasiektas visiÅ¡kas atsidalijimas iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, kuris, atsižvelgiant į Å¡alių konfliktiÅ¡kus santykius, Å¡iuo atveju geriausiai užtikrintų įstatymų nustatytÄ bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimÄ .

Tokiu bÅ«du teismo sprendimas nepasitarnaus atkuriant teisinę taikÄ tarp Å¡alių. Å iuo atveju, teismas sutinka su trečiojo asmens Kauno miesto savivaldybės administracijos nuomone, kad daug tikslingiau teismui bÅ«tų nustatyti teisę ieÅ¡kovei be atsakovų sutikimo pagal parengtÄ , suderintÄ ir patikrintÄ projektÄ vykdyti žemės sklypo formavimÄ ar pertvarkymÄ , o ne pagal preliminarias pasiÅ«lymų schemas. IeÅ¡kovės teisės dar nėra pažeistos, kad jas ginti teisme, ji turi teisę rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektÄ be bendraturčių sutikimo, tik Å¡io projekto sprendiniai, jį parengus, privalės bÅ«ti derinami su atsakovais.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo Ieškovės išlaidos advokatės pagalbai šioje byloje apmokėti yra 2 200 Eur (e.b. 1 t., b.l. 136–150, 172–176, 193–197), ieškovė sumokėjo 85 Eur žyminį mokestį. Atsakovų bylinėjimosi išlaidos – 1 028 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (e.b. 1 t., b.l. 128–131, 191–192). Bylinėjimosi išlaidos pagrįstos, neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

Ieškinį atmetus, iš ieškovės V. S. atsakovui V.K. S. priteistinos 1 028 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Byloje yra 38,84 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios priteisiamos valstybei iš ieškovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai, 93 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270, 279 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui Vilmantui K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iÅ¡ ieÅ¡kovės V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 028 Eur ( vieno tÅ«kstančio dvideÅ¡imt aÅ¡tuonių eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidas. Priteisti valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovės V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 38,84 Eur (trisdeÅ¡imt aÅ¡tuonių eurų 84 centų) procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidas (mokėti į vienÄ iÅ¡ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sÄ skaitų :

Nr.24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, Nr.(duomenys neskelbtini) Luminor Bank AB, Nr.(duomenys neskelbtini) AB SEB bankas, Nr.(duomenys neskelbtini) AB Å iaulių bankas, Nr.(duomenys neskelbtini) Danske Bank A/S Lietuvos filialas, Nr.(duomenys neskelbtini) Luminor Bank AB, Nr.(duomenys neskelbtini) UAB Medicinos bankas, įmokos kodas 5662, mokant nurodyti mokėtojos V. S. asmens kodÄ ). Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rÅ«mus.

Teisėja L. D.