b912653c-0164-4113-bab8-9aed51f68f0f · Å iaulių apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-3-309/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-08623-2018-3 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.4.1.1; 2.4.6.1 ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. sausio 13 d. Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zigmo Kavaliausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Boleslovo Kalainio, Vidmanto Mylės, sekretoriaujant Dijanai Drizgienei, Ingai Jocienei, dalyvaujant prokurorams Laurynui Butvidui, Jonui Trumpuliui, nukentėjusiajam G.

B., gynėjui advokatui Sauliui Juzukoniui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo M. V. ir jo gynėjo advokato Sauliaus Juzukonio apeliacinį skundÄ dėl TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų 2020 m. liepos 17 d. nuosprendžio, kuriuo M. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose. (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civilinis ieÅ¡kinys patenkintas ir priteista iÅ¡ M.

V. 3 501,63 Eur nukentėjusiojo G. B. gydymo iÅ¡laidoms atlyginti. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus civilinis ieÅ¡kinys patenkintas ir iÅ¡ M. V. priteista 3 810,71 Eur žalai atlyginti. Nukentėjusiojo G. B. civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkintas iÅ¡ dalies ir jam iÅ¡ M. V. priteista 6 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, likusioje dalyje ieÅ¡kinys atmestas. Nukentėjusiajam G. B. pripažinta teisė į civilinio ieÅ¡kinio dėl turtinės žalos priteisimo patenkinimÄ , klausimÄ dėl ieÅ¡kinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės 1. M. V. nuteistas už tai, kad 2018 m. vasario 10 d., apie 4.00 val., po anksčiau kilusio tarpusavio konflikto dėl pareikÅ¡tų pretenzijų nukentėjusiajam G. B. dėl lauke vedžiojamo Å¡uns, o nukentėjusiajam konflikto pasekoje name iÅ¡jungus elektrÄ , po to pastarajam atėjus prie buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), kuriame pas R. M. svečiavosi M. V., bei užrėmus buto duris, jis, M. V., iÅ¡bėgęs į laiptinę, laiptų aikÅ¡telėje, esančioje tarp trečio ir ketvirto aukÅ¡to, pasivijęs laiptais besileidžiantį nukentėjusįjį G.

B., patempė jį, suėmęs už striukės apykaklės, dėl ko nukentėjusysis aukÅ¡tielninkas krito ant betoninės laiptų aikÅ¡telės, po to gulinčiam nukentėjusiajam bato kulnu smÅ«giavo vienÄ kartÄ Ä¯ galvÄ , taip padarydamas jam kraujo iÅ¡siliejimÄ virÅ¡ kietojo galvos smegenų dangalo virÅ¡ kairio pusrutulio, kairio smilkinkaulio lūžį, galvos smegenų deÅ¡inės smilkininės skilties sumuÅ¡imÄ , poodines kraujosruvas kairės akies vokuose ir deÅ¡inės ausies kauÅ¡elyje, ir taip dėl kraujo iÅ¡siliejimo virÅ¡ kietojo galvos smegenų dangalo sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo G.

B. sveikatÄ . II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 2. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. V. ir jo gynėjas advokatas S. Juzukonis praÅ¡o: TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų 2020 m. liepos 17 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį, kuriuo M. V. pagal BK 135 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinti, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ ; M. V. pareikÅ¡tus civilinius ieÅ¡kinius atmesti. 2.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neužtikrino nuteistojo M.

V. teisės į teisingÄ procesÄ ir teismÄ . Apeliantų teigimu, teismas, priimdamas skundžiamÄ nuosprendį, pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies ir 305 straipsnio 1 dalies 2 bei 3 punktų reikalavimus. Teismas nemotyvavo, kodėl atmetė liudytojų N. B., A. K., V. P. ir paties nukentėjusiojo G. B. parodymus, kad smÅ«gius nukentėjusiajam į veido sritį sudavė R. M.. Nors teismo medicinos eksperto pateikta iÅ¡vada ir eksperto apklausa nepaneigė, kad sunkus kÅ«no sužalojimas nukentėjusiajam galėjo bÅ«ti padarytas vienu trauminiu poveikiu, liko nepaÅ¡alintos abejonės, kad tokį sužalojimÄ galėjo padaryti ne M.

V., o kitas asmuo. Mano, kad Å¡ių esminių baudžiamojo proceso pažeidimų pakanka skundžiamÄ 2020 m. liepos 17 d. nuosprendį panaikinti ne tik kaip nepagrįstÄ (nes nuosprendžio iÅ¡vados neatitinka faktinių bylos aplinkybių), bet ir kaip neteisėtÄ , nes pirmosios instancijos teismo nuosprendis visiÅ¡kai neatitinka BPK nustatytų reikalavimų. Teigia, kad skundžiamame teismo nuosprendyje apskritai nepateiktas daugumos byloje esančių įrodymų vertinimas, be to, net neaiÅ¡ku, ar visus nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje iÅ¡dėstytus parodymus ir raÅ¡ytinius dokumentus teismas pripažino įrodymais. 2.2.

Apeliantai atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas 2020 m. liepos 17 d. nutartimi informavo Å iaulių apygardos prokuratÅ«rÄ dėl T. V., G. S., K. G. ir T. J. duotų galimai melagingų parodymų „dėl nusikalstamo įvykio ir su juo susijusių aplinkybių bei asmens, padariusio nusikaltimÄ , dalyvavimo bei atliktų veiksmų“, tačiau nuosprendyje pats teismas nukrypo nuo įrodinėjimo dalyko byloje, kreipdamas dėmesį iÅ¡ esmės tik į tai, buvo ar nebuvo nukentėjusiojo sužalojimo metu M.

V. įvykio vietoje, bet ne į byloje esančius įrodymus dėl nukentėjusiojo sužalojimo aplinkybių. Teigia, kad byloje nustatyta aplinkybė, jog nukentėjusysis G. B. patyrė sunkų kÅ«no sužalojimÄ , nereiÅ¡kia, kad teismas turi teisę nukrypti nuo įstatymo reikalavimo iÅ¡samiai patikrinti bei įvertinti byloje esančius faktinius duomenis ir sutikti su prokuratÅ«ros kaltinamajame akte pasiÅ«lyta įvykio versija. PrieÅ¡ingai, esant tokio laipsnio sveikatos sutrikdymui ir gresiant itin griežtai baudžiamajai atsakomybei Å¡ios nusikalstamos veikos padarymu kaltinamam asmeniui, pirmosios instancijos teismas privalėjo itin kruopščiai patikrinti visus byloje esančius faktinius duomenis, o prireikus – imtis visų įstatymo numatytų priemonių byloje esantiems prieÅ¡taravimams paÅ¡alinti ir nuosprendyje pateikti motyvuotas iÅ¡vadas dėl asmens kaltumo (nekaltumo), tačiau to nepadarė. 2.3.

Nuteistojo ir jo gynėjo teigimu, byloje yra pakankamai duomenų, kad prieš nukentėjusįjį G. B. smurtavo kitas asmuo – R. M.. Būtent R. M. konfliktavo su nukentėjusiuoju G. B., garsiai, girdint kitiems asmenims, prieš pat įvykį ar net įvykio metu grasino sužaloti G. B.. Tai patvirtina nukentėjusiojo G. B., liudytojų V. P., N. B., A. K. parodymai, taip pat liudytojų T. V., G. S., K. G. parodymai. Nurodo, kad esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas negalėjo ignoruoti šių faktinių duomenų, privalėjo imtis priemonių byloje esantiems prieštaravimams pašalinti ir jokiomis aplinkybėmis negalėjo apkaltinamojo nuosprendžio grįsti spėjimais bei prielaidomis.

Akcentuoja, kad iÅ¡ bylos įrodymų matyti, jog nukentėjusiojo atžvilgiu panaudotas R. M. smurtas galėjo sukelti nukentėjusiajam teismo medicinos eksperto nustatytus kÅ«no sužalojimus, t. y. R. M. galėjo padaryti nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymÄ . Pasak apeliantų, pirmosios instancijos teismas daug dėmesio skyrė „provokuojančiam ir agresyviam“ nukentėjusiojo G. B. elgesio apibÅ«dinimui, tačiau visas savo iÅ¡vadas dėl nukentėjusiojo sužalojimo aplinkybių pagrindė tik buvusio įtariamojo R.

M. parodymais ir dalimi liudytojo V. P. parodymų. Pabrėžia, kad teismas nesirėmė net nukentėjusiojo G. B. parodymais bei daugelio liudytojų parodymais dėl R. M. veiksmų prieš nukentėjusįjį, o liudytojų G. S., T. V., K. G. ir T. J. parodymus vertino tik dėl jų nurodytos aplinkybės, kad M. V. įvykio metu apskritai pas R. M. nebuvo, tačiau nenurodė, kaip vertina kitus šių asmenų parodymus. Be to, teismas neįvertino ir liudytojų N. B., A. K., dalies V. P. parodymų. 2.

4. Nuteistojo M. V. ir jo gynėjo advokato S. Juzukonio teigimu, M. V. kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ paneigia nukentėjusiojo G. B. parodymai, kad jį, besileidžiantį laiptais žemyn, pasivijo R. M. ir sudavė smÅ«gius į galvÄ , be to, R. M. grasinančiu tonu jam Å¡aukė: „IÅ¡eik, gaidy, užmuÅ¡iu“. Å iuos G. B. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, iÅ¡ esmės patvirtino liudytojas V. P., kuris tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme parodė, kad R. M. garsiai sakė, jog „G. reikėtų užmesti už tÄ elektros iÅ¡jungimÄ visame name“.

Akcentuoja, kad teisiamajame posėdyje nukentėjusysis, perskaičius jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kategoriÅ¡kai nurodė, jog pirmasis smÅ«gius jam sudavė R. M., o kai nukentėjusysis nugriuvo, „jį spardė ne vienas žmogus“. Teigia, kad Å¡ie nukentėjusiojo G. B. parodymai teismo nuosprendyje neaptarti, neįvertinti ir nesulyginti su kitais byloje esančiais įrodymais, nors jie visiÅ¡kai (ar bent iÅ¡ dalies) teisina M. V. ir visiÅ¡kai nepagrindžia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų, jog sunkų sveikatos sutrikdymÄ G.

B. padarė bÅ«tent M. V.. 2.5. Apeliantai atkreipia dėmesį, kad teisiamajame posėdyje kaip liudytoja apklausta nukentėjusiojo sutuoktinė N. B. nurodė, jog nukentėjusysis jai minėjo, kad jį sumušė R. M., be to, jos akivaizdoje vasarÄ Ä¯ jų sodÄ buvo atvažiavęs R. M. tėvas, kuris sakė, kad R. M. nekaltas, siÅ«lė pakeisti parodymus. Teismo posėdyje kaip liudytoja apklausta nukentėjusiojo motina A. K. patvirtino, kad pats R. M. jai prisipažino, jog sumušė jos sÅ«nų. AnalogiÅ¡kus parodymus davė ir nukentėjusiojo patėvis P. K..

Apeliantų teigimu, teismas skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai neįvertino minėtų nukentėjusiojo ir trijų liudytojų parodymų, jų nurodytų aplinkybių, kad R. M. artimieji įtikinėjo nukentėjusįjį G. B. prieÅ¡ akistatÄ su R. M. pakeisti parodymus. Kartu pažymi, kad teismas nevertino R. M. ir jo artimųjų veiksmų kaip poveikio nukentėjusiajam (BK 233 straipsnio 1 dalis), jų veiksmuose jokio nusikaltimo požymių neįžvelgė, todėl tai sudaro pagrindÄ abejoti teismo neÅ¡aliÅ¡kumu. 2.6.

Skunde taip pat nurodoma, kad teismas visiÅ¡kai nevertino kaltinamojo M. V. parodymų, tik konstatavo, kad pastarasis siekia iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Apeliantai pažymi, kad M. V. niekada neneigė, jog iÅ¡vakarėse, apie 22 val., jis buvo atvažiavęs į namo, esančio (duomenys neskelbtini) gatvėje, kiemÄ . Be to, teismas nepasisakė dėl nukentėjusiojo G. B. parodymų, kad prieÅ¡ jam iÅ¡jungiant name elektrÄ ir iÅ¡vedus Å¡unį pasivaikščioti (tai galėjo bÅ«ti apie 23 val.), R.

M. bute M. V. jam sudavė smÅ«gį. Po gauto smÅ«gio, pasak G. B., jis skubiai pasiÅ¡alino, iÅ¡jungė name elektrÄ , vėliau kvietė policijÄ . 2.7. Apeliantai atkreipia dėmesį ir į tai, kad teisiamajame posėdyje apklaustas teismo medicinos ekspertas A. D. paaiÅ¡kino, kad sunkus kÅ«no sužalojimas nukentėjusiajam galėjo bÅ«ti padarytas ir vieno trauminio poveikio pasekoje, kietu buku daiktu ar kietu pavirÅ¡iumi paveikus kairę galvos pusę. Å i teismo medicinos eksperto iÅ¡vada, apeliantų manymu, turėtų bÅ«ti kruopščiai patikrinta apeliacinės instancijos teisme, prireikus, papildomai apklausiant ekspertÄ .

Dar kartÄ akcentuoja, jog nukentėjusysis teisiamajame posėdyje patvirtino, kad jį spardė keli asmenys. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neargumentavo priežastinio ryÅ¡io tarp M. V. veiksmų ir nukentėjusiojo patirtų sužalojimų. Teigia, kad teismas nuosprendyje nepagrindė nukentėjusiojo sužalojimo mechanizmo, nors bylos duomenimis fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį vartojo ne vienas asmuo. Be to, iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio neaiÅ¡ku, ar teismas konstatavo, jog sunkus kÅ«no sužalojimas nukentėjusiajam G.

B. padarytas dėl M. V. nukentėjusiajam suduotų smÅ«gių, ar dėl to, kad nukentėjusysis pargriuvo laiptinėje ir to pasekoje jam buvo sužalota galva. Nuteistasis ir jo gynėjas praÅ¡o atkreipti dėmesį ir į tai, kad R. M. parodymus, jog jis nukentėjusiojo nemušė, paneigia paties nukentėjusiojo G. B. parodymai. Akcentuoja, kad nors BPK nėra nustatyti draudimai kaip liudytojus apklausti asmenis, baudžiamajame procese turėjusius įtariamojo ar kaltinamojo statusÄ , ir vėliau iÅ¡teisintus arba atleistus nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau liudytojų, kurie galėjo bÅ«ti ar buvo traukiami baudžiamojon atsakomybėn, parodymai turi bÅ«ti kruopščiai tikrinami ir vertinami su kitais baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais. 2.8.

Pasak apeliantų, šioje byloje pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinys neleidžia daryti išvados, kad M. V. veiksmuose nustatyti visi būtini BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikaltimo sudėties požymiai (veika, priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių, kaltė), todėl dėl pareikšto kaltinimo jis turi būti išteisintas, neįrodžius jo dalyvavimo nusikalstamos veikos padaryme, o pareikšti civiliniai ieškiniai – atmesti (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas, 115 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

3. Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti ir priimti M. V. iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį arba grÄ Å¾inti bylÄ prokurorui, nes sužalojimo faktas yra, o prokuroras prašė apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡aiÅ¡kinimai 4. Nuteistojo M. V. ir jo gynėjo advokato S. Juzukonio apeliacinis skundas atmestinas. 5. Nuteistasis M. V. ir jo gynėjas advokatas S. Juzukonis apeliaciniame skunde ginčija pirmosios instancijos teismo atliktÄ Ä¯rodymų vertinimÄ , nurodo, kad teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies ir 305 straipsnio 1 dalies 2 bei 3 punktų reikalavimus, ir praÅ¡o priimti M. V. iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ .

6. Pažymima, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ Ä¯rodymai yra įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės baudžiamajai bylai teisingai iÅ¡spręsti, ir kuriuos galima patikrinti baudžiamojo proceso kodekse numatytais proceso veiksmais. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje byla yra. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnis).

Baudžiamojo proceso įstatymas taip pat reikalauja, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje būtų išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 punktas). Kartu pažymima, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. 7. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas M.

V. kaltės klausimÄ , iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino teisėtais bÅ«dais gautus duomenis. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo iÅ¡vadai, kad pirmosios instancijos teismas, analizuodamas byloje surinktus duomenis, juos pripažindamas įrodymais, taip pat juos vertindamas, bÅ«tų nesilaikęs minėtų BPK 20 straipsnio reikalavimų. PrieÅ¡ingai, iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad faktinės bylos aplinkybės nustatytos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡analizavus byloje surinktų įrodymų visumÄ .

Å ioje byloje BPK 20 straipsnio pažeidimų, kuriuos bÅ«tų galima pripažinti sutrukdžiusiais teismui priimti teisingÄ sprendimÄ , nenustatyta. 8. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamÄ teismo sprendimÄ , konstatuoja, kad, nors nuosprendis savo forma atitinka procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, tačiau pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nuosprendį, nesilaikė nuosprendžio suraÅ¡ymÄ reglamentuojančių BPK nuostatų reikalavimų. BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje iÅ¡dėstomi įrodymai, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas aprašomojoje nuosprendžio dalyje išvardijo įrodymus, kuriais grindė nuteistojo M. V. kaltę, tačiau neatliko išsamios įrodymų analizės. Šis pirmosios instancijos teismo padarytas baudžiamojo proceso pažeidimas nelaikytinas esminiu baudžiamojo proceso pažeidimu, dėl kurio skundžiamas nuosprendis turėtų būti pripažintas iš esmės neteisėtu ir panaikintas.

9. Pagal BK 135 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluoÅ¡intas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichikÄ , arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kÅ«nas.

10. Sunkus sveikatos sutrikdymas (BK 135 straipsnis) gali bÅ«ti padaromas tiesiogine ir netiesiogine tyčia. Kaltininkas veikia sÄ moningai ir suvokia, kad jo veika gali sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatÄ . Tiesioginės tyčios atveju jis tokių padarinių nori, o netiesioginės tyčios atveju nors jų nenori, nesiekia, tačiau sÄ moningai leidžia tokiems padariniams kilti. Tiesioginės neapibrėžtos tyčios atveju kaltininkas numato įvairių padarinių galimybę – nuo fizinio skausmo sukėlimo iki mirties, taigi atsako už faktiÅ¡kai atsiradusius padarinius.

Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad kaltės turinys atskleidžiamas iÅ¡aiÅ¡kinimu, kaip kaltininkas suvokė ir įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobÅ«dį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymÄ ir kokių padarinių Å¡ia veika buvo siekiama, taip pat įvertinant ir iÅ¡orinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, intensyvumÄ , bÅ«dÄ , pastangas juos padarant, situacijÄ , kuriai esant Å¡ie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-321/2009, 2K-324/2013, 2K-118-976/2015, 2K-195-693/2017).

Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-7-27-746/2015, 2K-7-193-895/2016, 2K-253-693/2017, 2K-244-303/2018. 2K-199-976/2021).

11. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis M. V. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu savo kaltės padarius G. B. sunkų sveikatos sutrikdymÄ nepripažino, teigė, kad jis įvykio vietoje nebuvo, tik draugo T. J. vairuojamu automobiliu K. G. praÅ¡ymu atvežė pastarajam į (duomenys neskelbtini) gatvėje esantį namÄ nupirktus daiktus (cigaretes ir gėrimus), juos padavė į laukÄ išėjusiam K. G. ir iÅ¡važiavo (3 t., b. l. 142–143; 5 t., b. l. 3–5). Å iuos M.

V. parodymus pripažinti teisingais ir jais remtis sprendžiant pastarojo kaltės klausimÄ nėra pagrindo, nes kiti bylos duomenys minėtus parodymus ne patvirtina, o juos paneigia. Nukentėjusysis G. B. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. balandžio 10 d. nurodė, kad 2018 m. vasario 10 d. jam daugiabučio namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), kieme, vedžiojant Å¡unį, prie jo „prisikabino“ vyriÅ¡kis, sakydamas, kad jis maiÅ¡osi pastarajam ant kelio, Å¡is vyriÅ¡kis, kurį jis tuomet matė pirmÄ kartÄ , buvo pas R.

M. svečiuose. Po kurio laiko jam vėl iÅ¡vedus į laukÄ Å¡unį, jį pro langÄ pakvietė R. M.. Jam nuėjus pas R. M., jis pastarojo bute pamatė M. V., dar bute buvo K. G., G. S. ir vyras invalido vežimėlyje. Jam (G. B.) pradėjus priekaiÅ¡tauti dėl keliamo triukÅ¡mo, M. V. trenkė jam vienÄ kartÄ kumščiu į veido sritį, tačiau skausmo jis nepajuto. Supykęs jis (G. B.) nuėjo prie elektros skydinės, iÅ¡jungė Å¡viesÄ ir išėjo į namus. Maždaug po pusės valandos iÅ¡girdo, kad kažkas spardo jo buto duris, pro durų akutę matė R.

M., K. G. ir M. V.. Jis iÅ¡kvietė policijÄ , tačiau pareigÅ«nams atvykus jų neįsileido, nes ir jis, ir jo žmona iÅ¡sigando. Po kurio laiko jam kilo mintis nueiti ir užremti R. M. buto duris bei iÅ¡kviesti policijÄ . Po to, kai nuėjęs prie R. M. buto durų jis jas užrėmė ir leidosi laiptinėje esančiais laiptais žemyn, jam iÅ¡ paskos atbėgęs R. M. trenkė kumščiu 2–3 kartus į veido sritį, po to, kartu su R. M. atbėgęs M. V. taip pat sudavė jam kumščiu 2–3 kartus į veido sritį.

Po šių smūgių jis pajuto smūgį „iš galo“, po šio smūgio parkrito ant žemės, pamena, kad tuomet jį dar spardė į įvairias kūno vietas, o daugiau nieko nepamena (1 t., b. l. 66–67). Apklausiamas 2018 m. rugpjūčio 9 d. G. B. nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes, bei papildomai nurodė, kad prie jo buto atėjęs R. M. grasinančiai šaukė: „Išeik, gaidy, užmušiu“. Patvirtino, kad tuomet, kai jis užrėmęs pagaliu R. M. buto duris leidosi laiptais žemyn, išgirdo iš paskos atbėgančius asmenis, 3 ar 4 aukšto aikštelėje atsisukęs pamatė M. ir R.

R., pribėgęs prie jo (G. B.), trenkė kumščiu 3–4 smÅ«gius į veido sritį, po to 3–4 smÅ«gius kumščiu į veidÄ jam sudavė M. Po Å¡ių smÅ«gių jis pajuto stiprų smÅ«gį į pakaušį iÅ¡ nugaros pusės ir parkrito ant žemės, parkritusį jį dar spardė, tačiau kas konkrečiai, jis nematė (1 t., b. l. 73–75). Suvestas į akistatÄ su R. M. G. B. taip pat nurodė, kad jį, lipantį laiptais žemyn, pasivijo R. M. ir M. V., tačiau nebepatvirtino, kad smÅ«gius jam sudavė ir R.

M. (1 t., b. l. 98–100).

12. Apklausiamas teisiamajame posėdyje, vykusiame 2019 m. rugsėjo 11 d., nukentėjusysis G. B. taip pat nurodė, kad tÄ kart iÅ¡vedęs į laukÄ Å¡unį, jis prie namo laiptinės sutiko stovintį M. V., kuris papriekaiÅ¡tavo, kad jis maiÅ¡osi, nepasitraukia. Po to, kai jis pakviestas R. M. nuėjo pas jį į butÄ , bute buvęs M. V. trenkė jam kumščiu į veidÄ . Išėjęs iÅ¡ R. M. buto, jis elektros skydinėje iÅ¡jungė elektros skaitiklį ir parėjo į namus. Po kurio laiko iÅ¡girdo spyrius į savo buto duris, R.

M. sakė: „IÅ¡lįsk, gaidy, užmuÅ¡im“. Kai po kurio laiko viskam aprimus jis (G. B.) nuėjęs prie R. M. buto, esančio 5 aukÅ¡te, užrėmė pagaliu buto duris ir bėgo laiptais žemyn, jį, atplėšęs buto duris, vijosi R. M., iÅ¡ paskos pastarajam bėgo M. V.. Jį pasiviję tarp 3 ir 4 aukÅ¡tų, pirmiausia R. M., o po to M. V., sudavė po 2–3 smÅ«gius į veidÄ . Nugriuvęs ant žemės jis jautė smÅ«gius kojomis į įvairias kÅ«no vietas. Teisiamajame posėdyje perskaičius G.

B. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis Å¡iuos parodymus patvirtino ir paaiÅ¡kino, kad akistatos pabaigoje jam pagailo R. M. ir jis nusprendė apie R. M. nebekalbėti. Nurodė, kad pas jį į sodÄ prieÅ¡ akistatÄ buvo atvažiavę R. M. tėvas bei brolis L. ir prašė Å¡velninti padėtį. Taip pat nurodė negalintis teigti, kad jį spardė ir R. M. (4 t., b. l. 90–95). Tai, kad jį laiptais vijosi ir R. M., ir M. V., nukentėjusysis G. B. patvirtino ir teisiamųjų posėdžių, vykusių 2019 m. lapkričio 13 d., 2020 m. vasario 13 d. metu (4 t., b. l. 159–166; 5 t., b. l. 50–54). 2020 m. vasario 13 d. teisiamajame posėdyje G.

B., atsakydamas į jam pateiktus klausimus paaiÅ¡kino, kad R. M. laiptinės aikÅ¡telėje jam sudavė į veidÄ ir stovėjo Å¡alia, jis matė R. M. prieÅ¡ais save, o M. V. buvo jam už nugaros ar Å¡one, pastarasis galėjo jį patempti už striukės. Patikslino, kad R. M. jam sudavė smÅ«gį, o M. V. jį pargriovė. 2020 m. kovo 5 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis G. B. dar kartÄ patvirtino, kad laiptinėje jį vijosi R. M. ir M. V., į veidÄ jam pirmiausia sudavė R. M., o po to – M.

V.. PaaiÅ¡kino, kad jam nugriuvus ant žemės, M. V. spardė jam į įvairias kÅ«no vietas, jis gulėdamas buvo užsidengęs veidÄ , tačiau matė, kad jį spardė M. V., pastarasis jam smÅ«giavo į įvairias kÅ«no vietas, į Å¡onus. R. M. smÅ«gis jam fizinio skausmo nesukėlė, jis pastarajam pretenzijų neturi (5 t., b. l. 66, 68).

13. Siekiant objektyviai nustatyti visas bylos aplinkybes, Å iaulių apygardos teisme 2020 m. rugsėjo 17 d. vykusio teismo posėdžio metu buvo nuspręsta atlikti byloje įrodymų tyrimÄ ir apklausti nukentėjusįjį, liudytojus R. M., V. P. bei specialistÄ (6 t., b. l. 19–20). 2021 m. balandžio 1 d. apygardos teismo posėdyje nukentėjusysis G. B. dar kartÄ patvirtino, kad įvykio vietoje buvo dviese – R. M. ir M. V., jis ant žemės nugriuvo ne nuo smÅ«gio į veidÄ , jį kažkas parvertė. PaaiÅ¡kino, kad jam „iÅ¡ galo“ stovėjo M. V., kitų žmonių laiptinėje nebuvo. Jam kažkas timptelėjo už striukės ir jis atsidÅ«rė ant žemės. Ä® prokuroro klausimÄ atsakė, kad laiptinės aikÅ¡telėje smÅ«gį jam sudavė R. M., kuris stovėjo arčiau jo, kartu buvo ir M. V.. Jam (G. B.) kažkas patempė iÅ¡ nugaros už kapiÅ¡ono. R. M. to padaryti negalėjo, tai padaryti galėjo tik kitas asmuo (6 t., b. l. 69–70).

14. Taigi iÅ¡ visų paminėtų nukentėjusiojo G. B. parodymų matyti, kad jis nuosekliai nurodė, jog įvykio vietoje be R. M. buvo bei smÅ«gius jam sudavė ir M. V.. G. B. teisminio nagrinėjimo metu paaiÅ¡kino, kad nuo R. M. smÅ«gių į veidÄ jis laiptinės aikÅ¡telėje nepargriuvo, pargriuvo tuomet, kai kažkas patempė jį iÅ¡ nugaros už kapiÅ¡ono, o tai galėjo padaryti tik kartu su jais tuo metu buvęs M. V., kuris stovėjo jam už nugaros, o ne R. M., kuris stovėjo prieÅ¡ais jį ir jis pastarÄ jį matė.

Tuo metu laiptinėje buvo tik jis (G. B.), R. M. ir M. V., jokių kitų asmenų nebuvo. Nukentėjusiojo G. B. parodymus, kad įvykio vietoje buvo ir M. V., patvirtina, o M. V. teiginius, kad jo įvykio vietoje nebuvo, paneigia ir liudytojų R. M., V. P., K. G., T. J. parodymai. Liudytojas R. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu nuosekliai tvirtino, kad įvykio vakarÄ pas jį namuose, be kitų asmenų, buvo ir M. V., pastarasis atvyko pakviestas K. G., atėjęs pas jį M. V. sakė, kad prie laiptinės buvo sutikęs jo kaimynÄ , kuris klausinėjo, kur jis eina, G.

B. atėjus pas jį į butÄ , M. V. trenkė G. B. į veidÄ . Taip pat nurodė matęs, kaip laiptinės aikÅ¡telėje M. V. patempė G. B. už drabužių apykaklės ir pastarasis nugriuvo ant žemės, o tuomet spyrė jam bato kulnu į kaktÄ (4 t., b. l. 107–108, 109–111, 172–173; 4 t., b. l. 160–163; 5 t., b. l. 64–66). Tai, kad M. V. buvo atvykęs pas K. G., tuo metu buvusį R. M. bute, nurodė ir liudytojas K. G. (1 t., b. l.134–135; 4 t., b. l. 101). Liudytojas T. J. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad jis žiemÄ vežė M.

V. pastarojo praÅ¡ymu į (duomenys neskelbtini) gatvę, esančiÄ (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje (1 t., b. l. 10–11). Teisiamojo posėdžio metu liudytojas T. J. Å¡iuos parodymus patvirtino (4 t., b. l. 133). Kaip liudytojas ikiteisminio tyrimo metu apklaustas G. B. kaimynas V. P. nurodė, kad grįžęs iÅ¡ ligoninės G. B. jam sakė, jog jį sumušė M., t. y. M. V. (1 t., b. l. 179–180). Teisiamajame posėdyje liudytojas V. P. nurodė, kad ryte po įvykio R. M. jam sakė, jog pas jį „baliavojo kompanija“, iÅ¡ R.

M. žodžių jis suprato, kad M. mušė G. (4 t., b. l. 132–133). Tai, kad M. V. buvo G. M. bute ir laiptais vijosi G. B., patvirtina ir liudytojo V. P. ikiteisminio tyrimo metu, pirmosios instancijos teisme bei apeliacinės instancijos teismo posėdyje duoti parodymai, kad jis matė, kaip G. B. užrėmė R. M. buto duris, o G. B. bėgant laiptais žemyn, jį nusivijo R. M. bei dar vienas pas R. M. buvęs vaikinas (1 t., b. l. 125–126, 127–128; 4 t., b. l. 149–151; 4 t. y., b. l. 149–151; 5 t., b. l. 67; 6 t., b. l. 70–71).

Be to, iÅ¡ byloje esančios pažymos „Dėl atliktos iÅ¡klotinių analizės ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini)“ matyti, kad M. V. 2018 m. vasario 10 d. laikotarpiu nuo 02:43:03 iki 04:18:33 val. ir nuo 03:00 iki 05:00 val. jungėsi prie bazinės stoties (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 132–145), į kurios veikimo zonÄ , kaip teisiamajame posėdyje paaiÅ¡kino kaip liudytoja apklausta Å¡iÄ pažymÄ pateikusi vyriausioji specialistė J. Ž., patenka ir namas, adresu: (duomenys neskelbtini) (5 t., b. l. 18–20), ir kontaktavo su R.

M.. Aplinkybę, kad M. V. pargriovė G. B. patempęs jam už striukės apykaklės, patvirtina liudytojų N. B., S. K. ir P. K. parodymai, kad įvykio vietoje, t. y. namo laiptinės aikštelėje, G. B. buvo rastas gulintis ne tik sužalotas, bet ir su ant jo užmesta suplėšyta striuke (4 t., b. l. 96–99).

15. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad G. B. padaryti šie sužalojimai: kraujo išsiliejimas virš kietojo galvos smegenų dangalo virš kairio pusrutulio, kairio smilkinkaulio lūžis, galvos smegenų dešinės smilkininės skilties sumušimas, poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose ir dešinės ausies kaušelyje. Sužalojimai G. B. padaryti ne mažiau kaip dviejų trauminių poveikių pasekoje kietais bukais daiktais ar paviršiais, jie galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku, G.

B. dėl kraujo iÅ¡siliejimo virÅ¡ kietojo smegenų dangalo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (3 t., b. l. 7–8). Specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad G. B. kraujo iÅ¡siliejimas virÅ¡ kietojo galvos smegenų dangalo virÅ¡ kairio pusrutulio, sukėlęs sunkų sveikatos sutrikdymÄ , galėjo gautis vieno trauminio poveikio pasekoje, kietu buku daiktu ar pavirÅ¡iumi paveikus kairę galvos pusę (3 t., b. l. 12). Teisiamajame posėdyje minėtas specialisto iÅ¡vadas pateikęs ekspertas H.

D. dėl G. B. sužalojimo mechanizmo paaiškino, kad sužalojimai nėra būdingi vienam griuvimui, nes jie išsidėstę tiek kairėje, tiek dešinėje galvos dalyse, pagal turimus duomenis sužalojimai padaryti ne mažiau kaip dviejų traumų pasekoje, dėl kraujo išsiliejimo virš kietojo galvos smegenų dangalo, G. B. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Poodinė kraujosruva G. B. dešinės ausies kaušelyje galėjo atsirasti nuo smūgio į ausies kaušelį, nes nukentėjusysis nurodė, kad juto daugybinius smūgius į įvairias kūno vietas, tačiau kiti kūno sužalojimai medicininiuose dokumentuose neužfiksuoti.

Nors liudytojas nurodė, kad nukentėjusysis griuvo aukštielninkas ir pakaušiu trenkėsi į grindis, tačiau G. B. galvos paviršiuje ar pakaušyje sužalojimų nenustatyta, sužalota smilkinio sritis – kairė galvos pusė, kur tikrai buvo kontaktas (4 t., b. l. 164–166). Apygardos teismo posėdyje ekspertas H. D. paaiškino, kad vienas iš realiausių sužalojimų, kad G. B. buvo suduotas smūgis į dešinę galvos pusę, dėl to atsirado poodinė kraujosruva ausies kaušelyje, ir kaire puse kontaktuojant su buku kietu paviršiumi – tuomet išsiliejo kraujas virš kietojo dangalo ir susiformavo poodinė kraujosruva.

Tokie sužalojimai galėjo atsirasti spardant (6 t., b. l. 71).

16. Taigi visuma pirmiau iÅ¡dėstytų įrodymų neginčijamai patvirtina, kad M. V., po anksčiau lauke tarp jo ir G. B. kilusio konflikto, nukentėjusiajam name iÅ¡jungus elektrÄ , po to pastarajam atėjus prie R. M. buto, kuriame buvo ir M. V., bei užrėmus buto duris, M. V., iÅ¡bėgęs į laiptinę, laiptų aikÅ¡telėje, esančioje tarp 3 ir 4 aukÅ¡to, pasivijęs laiptais besileidžiantį nukentėjusįjį G. B., patempė jį už striukės apykaklės, dėl to nukentėjusysis aukÅ¡tielninkas krito ant betoninės laiptų aikÅ¡telės, ir gulinčiam nukentėjusiajam bato kulnu smÅ«giavo vienÄ kartÄ Ä¯ galvÄ , taip padarydamas jam kraujo iÅ¡siliejimÄ virÅ¡ kietojo galvos smegenų dangalo virÅ¡ kairio pusrutulio, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymÄ .

Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamame nuosprendyje aiÅ¡kiai konstatuota, jog po to, kai G. B. nukrito ant betoninės laiptų aikÅ¡telės, M. V., smÅ«giuodamas bato kulnu vienÄ kartÄ Ä¯ galvÄ ir taip padarydamas jam kraujo iÅ¡siliejimÄ virÅ¡ kietojo galvos smegenų dangalo virÅ¡ kairio pusrutulio, kairio smilkinkaulio lūžį, galvos smegenų deÅ¡inės smilkininės skilties sumuÅ¡imÄ , poodines kraujosruvas kairės akies vokuose ir deÅ¡inės ausies kauÅ¡elyje, sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo G.

B. sveikatÄ , apeliacinio skundo argumentas, kad iÅ¡ nuosprendžio neaiÅ¡ku, ar sunkus kÅ«no sužalojimas G. B. padarytas dėl M. V. suduotų smÅ«gių, ar dėl to, kad nukentėjusysis pargriuvo laiptinėje ir to pasekoje jam buvo sužalota galva, vertinamas kaip deklaratyvus ir atmetamas. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai konstatavo, kad M. V. nusikalstamÄ veikÄ padarė esant netiesioginei tyčiai, nes jis suvokė pavojingÄ savo nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir tai, kad jo veikos pavojingi padariniai yra labai tikėti ar net neiÅ¡vengiami, todėl jo veika yra teisingai kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 1 dalį.

17. Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, M. V. kaltės padarius jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ nepaneigia ir liudytojų N. B., A. K. bei V. P. parodymai. IÅ¡ liudytojų N. B. ir A. K. parodymų matyti, kad jos įvykyje nedalyvavo, kaip buvo sužalotas G. B. nematė. Nors nukentėjusysis G. B. ir liudytoja N. B. nurodė, kad R. M., atėjęs prie jo buto durų, Å¡aukė: „IÅ¡eik, gaidy, užmuÅ¡iu“ (1 t., b. l. 73–75; 103–104; 4 t., b. l. 90–95, 96–98), tai nereiÅ¡kia, kad jis planavo šį grasinimÄ Ä¯vykdyti ir savo veiksmais padarė G.

B. sunkų sveikatos sutrikdymÄ . To nepatvirtina ir liudytojų V. P., A. K., T. V., G. S., K. G. parodymai. Atkreipiamas dėmesys, kad nors liudytojas V. P. nurodė matęs, kaip G. B. laiptais žemyn nusivijo R. M. ir dar vienas pas jį buvęs vaikinas, kartu pažymėjo, jog maždaug po minutės R. M. vienas grįžo į savo butÄ , jis, išėjęs į laiptinę ir pažiÅ«rėjęs į apačiÄ , pamatė laiptinės aikÅ¡telėje gulintį G. B., prie jo stovėjo G. B. kartu su R. M. nusivijęs tas kitas vaikinas.

Grįžtančiam į butÄ R. M. liepė palikti G. B. ramybėje dėl to, kad pastarasis buvo minėjęs, jog G. B. reikia „užmesti“ už elektros iÅ¡jungimÄ visame name. Taip pat pažymėjo, kad jis smurto veiksmų, G. B. sužalojimo fakto nematė (1 t., b. l. 125–126, 127–128; 4 t., b. l. 149–151; 5 t., b. l. 67; 6 t., b. l. 71). Liudytojos A. K. parodymų, kad jai sutikus R. M. prekybos centre ir jo paklausus, kÄ padarė jos sÅ«nui, pastarasis atsakė, jog truputį pridaužė ir viskas, sakė, kad jis tik porÄ kartų „sumetė“ į galvÄ ir daugiau nieko, nurodė „tai ten mano draugeliai“ (1 t., b. l. 182–183; 4 t., b. l. 98–99), nepatvirtina jokie bylos duomenys, be to, jei R.

M. ir bÅ«tų pasakęs A. K. minėtus žodžius, tai nebÅ«tų įrodymas, patvirtinantis pastarojo kaltę sunkiai sutrikdžius G. B. sveikatÄ , nesant jokių kitų R. M. kaltę patvirtinančių įrodymų. IÅ¡ liudytojų K. G., T. V. ir G. S. parodymų matyti, kad jie įvykio nematė, kas sumušė G. B. nežino (1 t., b. l. 134–135, 137, 138, 156, 157–158; 4 t., b. l. 99–101).

18. Nors nukentėjusysis G. B. visų apklausų metu nuosekliai nurodė, kad jį laiptais vijosi ir keletÄ smÅ«gių į veidÄ sudavė ir R. M., tačiau kartu jis akcentavo, jog matė R. M. prieÅ¡ais save, o M. V. buvo jam už nugaros ar Å¡one, bÅ«tent M. V. jį pargriovė ir jam nugriuvus ant žemės, M. V. spardė jam į įvairias kÅ«no vietas. R. M. smÅ«gis jam fizinio skausmo nesukėlė, jis pastarajam pretenzijų neturi. Ä®vertinus nukentėjusiojo G. B. parodymus kartu su kitais bylos įrodymais, įskaitant pirmiau minėtas specialisto iÅ¡vadas ir eksperto paaiÅ¡kinimus teismo posėdžių metu, nekyla abejonių, kad sunkų sveikatos sutrikdymÄ G.

B. padarė bÅ«tent M. V.. Kaip minėta, ekspertas H. D. apeliacinės instancijos teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad G. B. kraujas virÅ¡ kietojo dangalo iÅ¡siliejo kontaktuojant su buku kietu pavirÅ¡iumi, toks sužalojimas galėjo atsirasti spardant, o tai patvirtina nukentėjusiojo parodymus, kad jam nugriuvus laiptinės aikÅ¡telėje, M. V. jį spardė, bei liudytojo R. M. parodymus, kad jis matė, kaip nugriuvusiam ant žemės G. B. M. V. spyrė bato kulnu į kaktÄ . IÅ¡vados, kad bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, jog sunkų sveikatos sutrikdymÄ G.

B. padarė ne R. M., o M. V., nekeičia ir byloje nustatytos aplinkybės, kad R. M. tėvas ir brolis po įvykio vasarÄ buvo atvykę pas nukentėjusįjį į sodÄ . Liudytojas R. M. teisiamojo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad su vyresniuoju sÅ«numi L. buvo atvykę pas G. B. į sodÄ iÅ¡siaiÅ¡kinti, kas vyko jam (R. M.) priklausančiame bute, kuriame tuo metu gyveno jo sÅ«nus R., nes pastarasis jam nieko nepasakojo (5 t., b. l. 15–17). IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad G. B. buvo parašęs pareiÅ¡kimÄ TelÅ¡ių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, kuriame nurodė, jog 2018 m. liepos 5 d. pas jį atvažiavę R. ir L.

M. jį kaltino nebÅ«tais dalykais, grasindami, kad jeigu jis neatsiims pareiÅ¡kimo, jį apkaltins pasikėsinimu nužudyti (4 t., b. l. 113), tačiau policijos pareigÅ«no 2018 m. liepos 16 d. nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimÄ nesurinkus pakankamai duomenų, kad buvo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 234 straipsnyje (4 t., b. l. 121–122). Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismo posėdžio metu nukentėjusiojo G. B. nurodytos aplinkybės, kad M. V. ir R. M. iki įvykio bendraudavo, buvo draugai, pas jį po įvykio buvo atvykęs M.

V. draugas P. J., kuris prašė pakeisti parodymus, nesakyti, kad buvo M. V., sakyti, kad jis pats nugriuvo (6 t., b. l. 69–70), taip pat į bylÄ pateiktos fotonuotraukos (6 t., b. l.

65) M. V. kaltę padarius BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ nei patvirtina, nei paneigia.

19. Sutikti su nuteistojo ir jo gynėjo skundo argumentu, kad skundžiamÄ nuosprendį priėmęs teismas buvo Å¡aliÅ¡kas, nėra pagrindo. Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismo neÅ¡aliÅ¡kumo reikalavimas turi du aspektus – objektyvųjį ir subjektyvųjį. Vertinant neÅ¡aliÅ¡kumÄ subjektyviuoju aspektu, turi bÅ«ti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumo ar rodo bylÄ nagrinėjusio teisėjo asmeninį tendencingumÄ . Objektyvus neÅ¡aliÅ¡kumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, kad teismo procesas bÅ«tų organizuojamas, proceso veiksmai bÅ«tų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais bÅ«tų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspÅ«dis, jog proceso metu vienai iÅ¡ proceso Å¡alių reiÅ¡kiamas iÅ¡ankstinis prieÅ¡iÅ¡kumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132/2015, 2K-7-124-648/2015).

Teismo Å¡aliÅ¡kumas gali bÅ«ti konstatuotas, kai nustatomos aplinkybės, liudijančios teismo suinteresuotumÄ priimti sprendimÄ , palankų vienai kuriai nors proceso Å¡aliai, ar tendencingÄ proceso organizavimÄ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61/2010). Kartu pažymima, kad aplinkybės, susijusios su įrodymų tyrimo rezultatų įvertinimu, priimto nuosprendžio motyvacijos stoka, kitokiais teismo sprendimo suraÅ¡ymo trÅ«kumais nereiÅ¡kia teismo neÅ¡aliÅ¡kumo principo pažeidimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-425/2012, 2K-486/2014, 2K-45-303/2018 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju, nesant konkrečių bylÄ nagrinėjusio teismo Å¡aliÅ¡kumo požymių, nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad skundžiamÄ nuosprendį priėmęs teismas buvo Å¡aliÅ¡kas. Å ios iÅ¡vados nekeičia ir nuteistojo bei jo gynėjo nurodyta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino R. M. ir jo artimųjų veiksmų kaip poveikio nukentėjusiajam, jų veiksmuose jokio nusikaltimo požymių neįžvelgė. Kaip jau minėta, iÅ¡nagrinėjus G. B. pareiÅ¡kimÄ , pateiktÄ TelÅ¡ių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, 2018 m. liepos 16 d. nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimÄ nesurinkus pakankamai duomenų, kad buvo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 234 straipsnyje.

20. Iš apeliacinio skundo matyti, kad nuteistojo M. V. ir jo gynėjo advokato S. Juzukonio prašymas atmesti M. V. pareikštus civilinius ieškinius yra siejamas tik su jų prašymu išteisinti M. V., nenurodant jokių kitų civilinių ieškinių atmetimo pagrindų. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė jokių pagrindų išteisinti M. V. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 straipsnio 1 dalyje, padarymo, minėtas apeliantų prašymas netenkinamas, nes byloje nustatyta, jog būtent nusikalstamais M.

V. veiksmais padaryta žala tiek nukentėjusiajam G. B., tiek (duomenys neskelbtini) teritorinei ligonių kasai, tiek Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriui, todėl nuteistajam kyla pareiga Å¡iÄ Å¾alÄ atlyginti (BPK 109 straipsnis). 21.Teisėjų kolegija nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas M. V. bausmę už jo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , bÅ«tų pažeidęs bendrÄ sias bausmės skyrimo nuostatas. Be to, apeliaciniame skunde nuteistajam paskirta bausmės neginčijama.

22. Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, konstatuojama, kad skundžiamas TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų 2020 m. liepos 17 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti šį nuosprendį nuteistojo M. V. ir jo gynėjo advokato S. Juzukonio skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: nuteistojo M. V. ir jo gynėjo advokato Sauliaus Juzukonio apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai Zigmas Kavaliauskas Boleslovas Kalainis Vidmantas Mylė