b9116030-ce71-4f08-8599-2008afa80647 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla <a href="paieska.aspx?card_id=1E4B2E9C-2200-4293-98F3-127FDBBF3BC0">Nr. I-2808-815/2016</a>Administracinė byla Nr. I-828-815/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04870-2015-0Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. vasario 27 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis,vaizdo konferencijos bÅ«du dalyvaujant pareiÅ¡kėjui D. V.,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D.

V. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , nustatė:I PareiÅ¡kėjas D. V. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu (1 t., b. l. 1–5), kurį patikslino (1 t., b. l. 99–103) priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN) – 135 000 Eur, savo skundÄ grindžia iÅ¡ esmės tokiais argumentais.Nuo 2012 m. spalio 6 d. iki 2014 m. vasario 4 d. pareiÅ¡kėjas buvo laikomas Alytaus PN patalpose, kurios neatitiko higienos normų reikalavimų, jose teko per mažai ploto.

Žmogaus imunodeficito virusu (toliau – ir ŽIV) infekuoti asmenys buvo laikomi kartu su sveikais asmenimis. Valgykloje buvo antisanitarinės sÄ lygos, joje skraidė paukščiai, pasitaikė kitokių gyvÅ«nų. Alytaus PN pastato konstrukcijose buvo asbesto, buvo nesilaikoma prieÅ¡gaisrinės saugos taisyklių – rakinamos gyvenamosios patalpos. Remontai kambariuose buvo daromi pačių nuteistųjų lėšomis. Patalpos (sekcijos) buvo avarinės bÅ«klės, ant sienų veisėsi grybeliai, grindys buvo supuvusios, baldai seni.

Nebuvo patalpų nerÅ«kantiems. Prausyklose nebuvo karÅ¡to vandens. Gyvenamųjų patalpų remontai buvo daromi pačių nuteistųjų lėšomis. Teigė, kad Alytaus PN buvo uždarytas į kameros tipo patalpas, dėl to sutriko jo sveikata, regėjimas, teko gerti vaistus nuo depresijos. PareiÅ¡kėjas turėjo teisę tik į 1 valandos pasivaikščiojimÄ . Kalinimo kameros tipo patalpose ir baudos izoliatoriuje metu jam buvo draudžiama turėti trumpalaikius ir ilgalaikius pasimatymas su sugyventine (sutuoktine).

Alytaus PN nebuvo užtikrintas jo saugumas ir nesuteikta medicininė pagalba, kai 2014 m. vasario 4 d. jis buvo sumuÅ¡tas kitų nuteistųjų. Konvojaus pareigÅ«nai 2014 m. vasario 4 d. iÅ¡ Alytaus PN jį perėmė sumuÅ¡tÄ , tačiau jam nesuteikė medicininės pagalbos, apie sumuÅ¡imÄ neinformavo LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, į kurį jis buvo atvežtas minėtų pareigÅ«nų. Tokios nežmoniÅ¡kos kalinimo ir konvojavimo sÄ lygos sukėlė jam didelius dvasinius iÅ¡gyvenimus, pablogino sveikatÄ , todėl prašė atlyginti patirtÄ neturtinę žalÄ .

II Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Alytaus PN atsiliepimu (2 t., b. l. 103–109) prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , savo pozicijÄ grindžia iÅ¡ esmės tokiais argumentais.PareiÅ¡kėjas Alytaus PN buvo laikomas skirtingo ploto miegamuosiuose bendrabučio tipo kambariuose, baudos izoliatoriuje, kamerų tipo patalpose. Nuteistieji dienotvarkėje nustatytu laiku gali nelydimi pareigÅ«no laisvai judėti laisvės atėmimo įstaigos teritorijoje, o jie gyvena miegamuosiuose, kurie nerakinami.

Pataisos namų teritorijoje įrengtos sporto aikÅ¡telės. Nuteistieji gali dirbti Å«kio brigadoje, lankytis koplyčioje, užsiimti kita veikla. Alytaus PN vykdoma 13 socialinės reabilitacijos programų, kuriose nuteistieji gali dalyvauti, todėl santykinai tenkantį maÅ¾Ä patalpų plotÄ kompensuoja suteikta judėjimo laisvė. Alytaus PN baudos izoliatoriaus ir kamerų tipo patalpose atliktas kapitalinis remontas. Miegamuosiuose rÅ«kyti draudžiama. Duomenys apie tai, kad nuteistasis serga ŽIV yra konfidencialÅ«s, o teisės aktai nenumato draudimo laikyti ŽIV infekuotus asmenis su sveikais asmenimis.

Alytaus PN higienos normų pažeidimų nenustatyta. PareiÅ¡kėjas remiasi abstrakčiais teiginiais, jis nepagrindė bei neįrodė visų civilinei atsakomybei bÅ«tinų kilti sÄ lygų. III            Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas D. V. rėmėsi skunde ir patikslintame skunde nurodytais argumentais ir prašė skundÄ tenkinti. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs skundo, patikslinto skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs raÅ¡ytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus pareiÅ¡kėjo žodinius paaiÅ¡kinimus, iÅ¡analizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus, konstatuoja:

I Å ioje administracinėje byloje inter alia (lot. be kita ko) nustatyta:Prie nagrinėjamos administracinės bylos prijungta baudžiamosios bylos Nr. 03-1-00104-14 medžiaga (toliau – ir Ikiteisminio tyrimo medžiaga).PareiÅ¡kėjas buvo apgyvendintas Å¡iose Alytaus PN miegamuosiuose (žr. atsiliepimÄ (2 t., b. l. 104–105):2012 m. gruodžio 7 d. iki 2012 m. gruodžio 18 d. pareiÅ¡kėjas buvo 10 bÅ«rio 3 miegamajame (plotas 44,45 kv. m), 16 lovų (vienam asmeniui tenkantis plotas – 2,78 kv. m);2012 m. gruodžio 21 d. 10 bÅ«rio 3 miegamajame (plotas 44,45 kv. m), 16 lovų (vienam asmeniui tenkantis plotas – 2,78 kv. m);2013 m. sausio 8 d. iki 2013 m. sausio 10 d. 4 bÅ«rio 4 miegamajame (plotas 44,24 kv. m), 20 lovų (vienam asmeniui tenkantis plotas – 2,21 kv. m);2013 m. sausio 11 d. iki 2013 m. vasario 8 d. baudos izoliatoriaus kameroje Nr. 5 (28,66 kv. m), 8 lovos (vienam asmeniui tenkantis plotas – 3,58 kv. m);2013 m. vasario 12 d. iki 2013 m. vasario 25 d. 9 bÅ«rio 8 miegamajame (plotas 35,83 kv. m), 10 lovų (vienam asmeniui tenkantis plotas – 3,58 kv. m);2013 m. vasario 26 iki 2013 m. kovo 20 d. baudos izoliatoriaus kameroje Nr. 15 (11,64 kv. m), 3 lovos (vienam asmeniui tenkantis plotas – 3,88 kv. m);2013 m. kovo 27 iki 2013 m. rugpjūčio 8 d. baudos izoliatoriaus kameroje Nr. 38 (11,87 kv. m), 3 lovos (vienam asmeniui tenkantis plotas – 3,96 kv. m);2013 m. spalio 29 d. iki 2013 m. gruodžio 2 d. baudos izoliatoriaus kameroje Nr. 38 (11,87 kv. m), 3 lovos (vienam asmeniui tenkantis plotas – 3,96 kv. m);2013 m. gruodžio 17 d. iki 2013 m. gruodžio 30 d. 4 bÅ«rio 3 miegamajame (plotas 44,81 kv. m), 20 lovų (vienam asmeniui tenkantis plotas – 2,24 kv. m);2013 m. gruodžio 31 d. iki 2014 m. vasario 24 d. 7 bÅ«rio 2 miegamajame (plotas 45,59 kv. m), 19 lovų (vienam asmeniui tenkantis plotas – 2,40 kv. m).Pagal Lietuvos valstybės atstovo Alytaus PN pateiktus duomenis (2 t., b. l. 111), pareiÅ¡kėjas Alytaus PN nepertraukiamai buvo laikomas laikotarpiais nuo 2012 m. spalio 16 d. iki 2011 m. lapkričio 5 d., nuo 2012 m. lapkričio 9 d. iki 2012 m. lapkričio 26 d., nuo 2012 m. gruodžio 7 d. iki 2012 m. gruodžio 18 d., nuo 2012 m. gruodžio 21 d. iki 2013 m. kovo 20 d., nuo 2013 m. kovo 27 d. iki 2013 m. spalio 15 d., nuo 2013 m. spalio 29 d. iki 2013 m. gruodžio 3 d., nuo 2013 m. gruodžio 17 d. iki 2014 m. vasario 3 d.IÅ¡nagrinėjęs administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus PN, Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir VAAT) 2016 m. gegužės 26 d. sprendimu (3 t., b. l. 51–69) pareiÅ¡kėjo skundÄ tenkino iÅ¡ dalies, priteisdamas iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, 1 800 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ .Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo ir atsakovės atstovo Alytaus PN apeliacinius skundus (3 t., b. l. 75–77, 81), nustatė, kad nors ginčui aktualus pareiÅ¡kėjo kalinimo Alytaus PN laikotarpis yra nuo 2012 m. spalio 6 d. iki 2014 m. vasario 4 d., tačiau VAAT, nustatydamas pareiÅ¡kėjui tekusį patalpų plotÄ pataisos namuose, vadovavosi Alytaus PN pateiktais duomenimis apie pareiÅ¡kėjo kalinimo laikotarpį nuo 2012 m. gruodžio 7 d., todėl VAAT iÅ¡vadų dėl pareiÅ¡kėjui tekusio patalpų ploto Alytaus PN negalima vertinti kaip teisingų, nes byloje nėra konkrečių duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima nustatyti, kiek pareiÅ¡kėjui teko patalpų ploto Alytaus PN laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 6 d. iki 2012 m. gruodžio 6 d.

Todėl, remdamasis tuo, kad VAAT nenustatė visų bylai svarbių aplinkybių dėl pareiÅ¡kėjo kalinimo Alytaus PN sÄ lygų, visapusiÅ¡kai ir objektyviai jų neiÅ¡tyrė, LVAT 2017 m. lapkričio 7 d. nutartimi (3 t., b. l. 138–145) pareiÅ¡kėjo ir atsakovės Lietuvos valstybės atstovo Alytaus PN apeliacinius skundu tenkino iÅ¡ dalies, panaikindamas VAAT 2016 m. gegužės 26 d. sprendimo dalį, kuria pareiÅ¡kėjui iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, priteista 1 800 Eur neturtinei žalai atlyginti ir perduodamas Å¡ioje dalyje bylÄ VAAT nagrinėti iÅ¡ naujo.Alytaus PN 2017 m. gruodžio 9 d. raÅ¡te Nr. 8-117 „Dėl duomenų pateikimo“ (toliau – ir RaÅ¡tas) (3 t., b. l. 149) nurodyta, kad nuo 2012 m. spalio 2 iki 2012 m. spalio 16 d. pareiÅ¡kėjas buvo etapuotas į LukiÅ¡kių TI-K, nuo 2012 m. lapkričio 27 d. iki 2012 m. gruodžio 7 d. pareiÅ¡kėjas buvo etapuotas į Alytaus apskrities vyriausiÄ jį policijos komisariatÄ , nuo 2012 m. spalio 16 d. iki 2012 m. lapkričio 6 d. nuo 2012 m. lapkričio 9 d. iki 2012 m. lapkričio 27 d. pareiÅ¡kėjas buvo uždarytas į baudos izoliatoriaus kamerÄ .

Visos kameros, kuriose pareiÅ¡kėjas buvo laikomas ginčo laikotarpiu, atitiko teisės aktuose numatytÄ minimalų ploto reikalavimÄ , t. y. vienam asmeniui teko 3,6 kv. m ir daugiau.Remiantis prie RaÅ¡to pateiktais papildomais duomenis (3 t., b. l. 150, 151, 152) apie visų kamerų plotus ir įrengtų lovų skaičių laikotarpiais nuo 2012 m. spalio 16 d. iki 2012 m. lapkričio 6 d. ir nuo 2012 m. lapkričio 9 d. iki 2012 m. lapkričio 27 d., nustatyta:1 kameroje (plotas 28,77 kv. m) 7 lovos (vienam asmeniui tenkantis plotas – 4,11 kv. m);3 kameroje (plotas 29,36 kv. m) 8 lovos (vienam asmeniui tenkantis plotas – 3,67 kv. m);4 kameroje (plotas 14,48 kv. m) 4 lovos (vienam asmeniui tenkantis plotas – 3,62 kv. m);8 kameroje (plotas 6,45 kv. m) 1 lova;10 kameroje (plotas 11,61 kv. m) 3 lovos (vienam asmeniui tenkantis plotas – 3,87 kv. m);11 kameroje (plotas 12,14 kv. m) 3 lovos (vienam asmeniui tenkantis plotas – 4,04 kv. m);12 kameroje (plotas 12,44 kv. m) 3 lovos (vienam asmeniui tenkantis plotas – 4,17 kv. m);13 kameroje (plotas 11,97 kv. m) 3 lovos (vienam asmeniui tenkantis plotas – 3,99 kv. m);14 kameroje (plotas 12,22 kv. m) 3 lovos (vienam asmeniui tenkantis plotas – 4,07 kv. m);15 kameroje (plotas 11,64 kv. m) 3 lovos (vienam asmeniui tenkantis plotas – 3,88 kv. m);16 kameroje (plotas 12,39 kv. m) 3 lovos (vienam asmeniui tenkantis plotas – 4,13 kv. m);17 kameroje (plotas 11,25 kv. m) 3 lovos (vienam asmeniui tenkantis plotas – 3,75 kv. m);18 kameroje (plotas 12,21 kv. m) 3 lovos (vienam asmeniui tenkantis plotas – 4,07 kv. m);19 kameroje (plotas 11,80 kv. m) 3 lovos (vienam asmeniui tenkantis plotas – 3,93 kv. m);20 kameroje (plotas 15,58 kv. m) 4 lovos (vienam asmeniui tenkantis plotas – 3,90 kv. m);24 kameroje (plotas 13,45 kv. m) 3 lovos (vienam asmeniui tenkantis plotas – 4,48 kv. m);25 kameroje (plotas 12,84 kv. m) 3 lovos (vienam asmeniui tenkantis plotas – 4,28 kv. m);26 kameroje (plotas 29,91 kv. m) 8 lovos (vienam asmeniui tenkantis plotas – 3,74 kv. m);27 kameroje (plotas 29,49 kv. m) 8 lovos (vienam asmeniui tenkantis plotas – 3,69 kv. m);28 kameroje (plotas 26,43 kv. m) 7 lovos (vienam asmeniui tenkantis plotas – 3,78 kv. m);29 kameroje (plotas 15,10 kv. m) 4 lovos (vienam asmeniui tenkantis plotas – 3,78 kv. m);30 kameroje (plotas 11,07 kv. m) 3 lovos (vienam asmeniui tenkantis plotas – 3,69 kv. m);31 kameroje (plotas 11,50 kv. m) 3 lovos (vienam asmeniui tenkantis plotas – 3,83 kv. m);32 kameroje (plotas 6,51 kv. m) 1 lova;33 kameroje (plotas 6,76 kv. m) 1 lova;34 kameroje (plotas 11,83 kv. m) 3 lovos (vienam asmeniui tenkantis plotas – 3,94 kv. m);35 kameroje (plotas 12,87 kv. m) 3 lovos (vienam asmeniui tenkantis plotas – 4,29 kv. m);36 kameroje (plotas 12,61 kv. m) 3 lovos (vienam asmeniui tenkantis plotas – 4,20 kv. m);37 kameroje (plotas 12,34 kv. m) 3 lovos (vienam asmeniui tenkantis plotas – 4,11 kv. m);38 kameroje (plotas 11,87 kv. m) 3 lovos (vienam asmeniui tenkantis plotas – 3,96 kv. m);39 kameroje (plotas 11,85 kv. m) 3 lovos (vienam asmeniui tenkantis plotas – 3,95 kv. m);40 kameroje (plotas 12,59 kv. m) 3 lovos (vienam asmeniui tenkantis plotas – 4,20 kv. m);41 kameroje (plotas 12,40 kv. m) 3 lovos (vienam asmeniui tenkantis plotas – 4,13 kv. m);42 kameroje (plotas 13,03 kv. m) 3 lovos (vienam asmeniui tenkantis plotas – 4,34 kv. m);43 kameroje (plotas 12,29 kv. m) 3 lovos (vienam asmeniui tenkantis plotas – 4,10 kv. m);44 kameroje (plotas 15,82 kv. m) 4 lovos (vienam asmeniui tenkantis plotas – 3,96 kv. m);45 kameroje (plotas 10,23 kv. m) 2 lovos (vienam asmeniui tenkantis plotas – 5,12 kv. m).

II Nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo skundÄ sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, 135 000 Eur žalai atlyginti dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų Alytaus PN laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 6 d. iki 2014 m. vasario 4 d.Å ioje administracinėje byloje sprendžiant, ar pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas yra pagrįstas ir gali bÅ«ti tenkintinas, pažymėtina, jog CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis).

Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Å ios rÅ«Å¡ies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebÅ«tina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusiÄ Å¾alÄ atlygina visiÅ¡kai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Neįrodžius bent vienos iÅ¡ minėtų bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. spalio 20 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A858-2233/2011 konstatavo: „Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kuriÄ tik sÄ lygiÅ¡kai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai; padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (inter alia jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios bÅ«senos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudÄ , neįmanoma sugrÄ Å¾inti – tokiÄ bÅ«senÄ kai kada (geriausiu atveju) galima tik iÅ¡ naujo sukurti, panaudojant inter alia materialiÄ (pirmiausia piniginę) kompensacijÄ už tÄ moralinę žalÄ (tai nereiÅ¡kia, kad kai kada iÅ¡ties nėra neįmanoma vien moralinė satisfakcija už patirtÄ moralinę žalÄ ).

Materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalÄ , kaip materialus tos moralinės žalos atitikmuo, taip pat turi bÅ«ti skiriama vadovaujantis visiÅ¡ko (adekvataus) žalos atlyginimo principu, kurio taikymui tokiais atvejais bÅ«dingi svarbÅ«s ypatumai, nes tokia materiali kompensacija savo turiniu iÅ¡ esmės skiriasi nuo pačios moralinės žalos, kuri buvo padaryta ir už kuriÄ yra kompensuojama, turinio ir dėl to (jos dydis nesvarbu) pagal savo prigimtį negali (arba ne visada gali) atstoti patirtos dvasinės skriaudos.

Tokios materialios (pirmiausia piniginės) kompensacijos už neturtinę žalÄ paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iÅ¡ naujo sukurti tai, ko negalima sugrÄ Å¾inti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko asmeniui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (žr. K. T. 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimÄ ). IÅ¡ esmės analogiÅ¡ka nuostata suformuluota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, kuris yra konstatavęs, jog neturtinės žalos atlyginimas yra glaudžiai susijęs su idėjos, jog pareiÅ¡kėjas turėtų likti indiferentiÅ¡kas toms pasekmėms, kurias sukėlė neteisėti valstybės pareigÅ«nų veiksmai, po to, kai Å¡i žala buvo teisingai atlyginta, įgyvendinimu.

Kitaip tariant, pareiÅ¡kėjo, kuris patiria neturtinę žalÄ , statusas ex post turėtų kiek įmanoma labiau prilygti jo susikurtai gerovei ex ante (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1897/2008). Atkreiptinas dėmesys, jog visiÅ¡ko (adekvataus) žalos atlyginimo principo taikymui neturtinės žalos nustatymo (įvertinimo) atvejais bÅ«dingi svarbÅ«s ypatumai: neturtinė žala yra skriauda, kuriÄ tik sÄ lygiÅ¡kai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai.

Neturtiniai praradimai susiję su netektimis, kurios negali bÅ«ti nedelsiant apskaičiuojamos konkrečia materialine ekonomine forma.Teismų praktikoje (žr., pvz., 2007 m. birželio 26 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A14-653/07; 2008 m. balandžio 16 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/08; Administracinių teismų praktika, 2008, Nr. 4(14); 2010 m. birželio 23 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A858-940/2010) taip pat laikomasi nuostatos, jog neturtinės žalos įrodinėjamas pasižymi specifika, nes neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobÅ«džio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais dažnai neįmanoma.

Todėl ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali bÅ«ti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai. Ä®rodinėjant neturtinę žalÄ ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobÅ«džio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Ä®rodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sÄ lygoti neigiamÄ poveikį nukentėjusiam asmeniui, gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas.

Tokiais atvejais bylÄ nagrinėjantis teismas turi vadovautis ABTÄ® 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendrÄ ja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstu visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos iÅ¡tyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais.Teismas pažymi ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaip neturtinė žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis.

Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamÄ poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu (žr., pvz., 2006 m. gegužės 17 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2006; 2007 m. lapkričio 15 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).“Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d.

įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.2 papunktyje nustatyta, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose plotas vienam asmeniui turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 3,6 kv. m. Akcentuotina, kad Europos Žmogaus Teisų Teismas (toliau – ir EŽTT) yra pažymėjęs, jog sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iÅ¡ bendro kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrÄ kameros plotÄ (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimÄ byloje MurÅ¡ic prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13)).

Tai atitinka LVAT praktikÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose (žr., pvz., 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017 ir kt.). Nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimali ploto norma – 3,6 kv. m – neįskaičiuoti kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto. Tačiau, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimÄ ir vėliau sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tekusį asmeninės erdvės plotÄ , atsižvelgiama į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., EŽTT 2012 m. gegužės 31 d. sprendimÄ byloje Grzywaczewski prieÅ¡ LenkijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 18364/06), LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013, 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016).

Apibendrindamas kamerų plotų bei tose kamerose laikomų asmenų skaičiaus duomenis, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjui Alytaus PN kamerose trÅ«ko ploto iÅ¡ viso 195 paras, t. y. pareiÅ¡kėjas 29 paras buvo laikomas kameroje, kurioje vienam asmeniui tenkantis plotas siekė 3,58 kv. m, o 14 parų buvo laikomas bendrabučio tipo patalpoje, kurioje vienam asmeniui tenkantis plotas siekė 3,58 kv. m, o 152 paras buvo laikomas bendrabučio tipo patalpose, kuriose vienam asmeniui tenkantis plotas siekė nuo 2,21 kv. m iki 2,78 kv. m.PareiÅ¡kėjas teigia, kad Alytaus PN gyvenamosios, valgyklos patalpos neatitiko higienos normų reikalavimų, jose skraidė paukščiai, pasitaikė kitokių gyvÅ«nų, kambariai buvo avarinės bÅ«klės, ant sienų grybeliai, grindys supuvę.

Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusios Lietuvos higienos normos HN 76:2010 6 punktas nustatė, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. HN 76:2010 56 punktas nustatė, kad gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti kiekvienÄ dienÄ valomos drėgnuoju bÅ«du, ant sienų, lubų neturi bÅ«ti pelėsių. HN 76:2010 60 punktas nustatė, kad laisvės atėmimo vietose neturi bÅ«ti graužikų ir buitinių parazitų. Kaip matyti iÅ¡ į bylÄ pateikto Alytaus visuomenės sveikatos centro (toliau – Alytaus VSC) 2012 m. gruodžio 12 d. patikrinimo akto Nr. PA-339 (2 t., b. l. 118–120) Å¡ių HN 76:2010 pažeidimų Alytaus PN pažeidimų nebuvo nustatyta.

PareiÅ¡kėjas 2013 m. gegužės 9 d. skundu Lietuvos Respublikos ekstremalių sveikatai situacijų centrui (1 t., b. l. 39), kuris buvo persiųstas Alytaus VSC skundėsi dėl higienos normų neatitinkančių sÄ lygų kameroje, kurioje jis buvo laikomas. IÅ¡ Alytaus VSC 2013 m. birželio 18 d. raÅ¡to Nr. 1092 (2 t., b. l. 36–37) matyti, kad buvo atliktas kamerų tipo patalpos Nr. 38, kurioje buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, patikrinimas ir neatitikimo HN 76:2010 reikalavimams nebuvo nustatyta. Pagal bylos medžiagÄ (1 t., b. l. 39; 2 t., b. l. 107) pareiÅ¡kėjas į Alytaus VSC su skundu kreipėsi tik dėl Alytaus PN kamerų tipo patalpų, o dėl bendrabučio tipo patalpų neatitikimo higienos normų reikalavimams skundų ir praÅ¡ymų nereiÅ¡kė.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, teismas konstatuoja, kad nustatyti pareiškėjo teisių pažeidimus, todėl, kad jis buvo laikomas pažeidžiant higienos normų reikalavimus, pagrindo nėra.Pareiškėjas nurodo, kad Alytaus PN pastato konstrukcijoje yra asbesto, nesilaikoma priešgaisrinės saugos taisyklių – rakinamos gyvenamosios patalpos. Kaip matyti iš teismo aukščiau šiame sprendime išdėstytų argumentų, Nutarimo 1998 m. rugpjūčio 28 d. Nr. 1163 3.1 punktu nuo 2001 m. sausio 1 d. draudžiama naudoti asbestcemenčio šiferio lakštus naujai statomose gyvenamosiose namuose ir visuomenės paskirties objektuose (ligoninėse, mokyklose, vaikų darželiuose).

Alytaus PN 2001 m. buvo veikianti įstaiga todėl šis reikalavimas jai nebuvo taikomas. Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio 7 dalis (2010 m. kovo 1 d. redakcija) nustato, kad pataisos namuose laikomi nuteistieji gyvenamosiose patalpose Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka nakties metu gali būti užrakinami. Pareiškėjas abstrakčiai nurodo, jog pastato konstrukcijoje buvo asbesto, nebuvo laikomasi priešgaisrinių saugos taisyklių reikalavimų, tačiau visiškai nepagrindžia ir neindividualizuoja su šiomis aplinkybėmis susijusių neigiamų pasekmių, taip pat priežastinio ryšio tarp šių jo nurodytų pažeidimų ir jam padarytos neturtinės žalos.

Teismo vertinimu, atsakovui bÅ«tų skirta neproporcingai didelė įrodinėjimo naÅ¡ta paneigti nekonkrečius ir neindividualizuotus pareiÅ¡kėjo teiginius, todėl konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjo teisės Å¡iais aspektais nebuvo pažeistos.PareiÅ¡kėjas teigia, kad Alytaus PN jis buvo laikomas kartu su asmenimis, infekuotais ŽIV. Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio 1 dalis nustato, kad nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigoje tikslai yra: atskirti nuteistuosius, kurie dėl padarytų nusikaltimų pobÅ«džio ar asmeninių savybių gali daryti neigiamÄ Ä¯takÄ kitiems nuteistiesiems; palengvinti nuteistųjų socialinę reabilitacijÄ ; padėti užtikrinti nuteistųjų priežiÅ«rÄ ir jų saugumÄ ; padėti užtikrinti, kad bÅ«tų laikomasi pataisos įstaigų saugumo ir valdymo reikalavimų.

Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio 4 dalis nustato, jog pataisos įstaigos administracija turi teisę laikyti izoliuotus nuo kitų nuteistųjų inter alia sergančius AIDS nuteistuosius. Bausmių vykdymo kodekso 174 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmens sveikatos priežiÅ«ra pataisos įstaigose bei areÅ¡tinėse organizuojama ir atliekama pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos įstatymus. Pagal Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį (2010 m. sausio 3 d. redakcija) paciento privatus gyvenimas yra neliečiamas; 8 straipsnio 3 dalis nustato, jog visa informacija apie paciento buvimÄ sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje, gydymÄ , sveikatos bÅ«klę, diagnozę, prognozes ir gydymÄ , taip pat visa kita asmeninio pobÅ«džio informacija apie pacientÄ turi bÅ«ti laikoma konfidencialia.

Teismas konstatuoja, kad teisės aktai neįpareigoja pataisos įstaigos atskirti asmenis, užsikrėtusius ŽIV, nuo kitų nuteistųjų, todėl konstatuoti pareiškėjo teisių pažeidimo šiuo aspektu pagrindo nėra.Pareiškėjas teigia, kad Alytaus PN prausyklose nebuvo karšto vandens. HN 76:2010 27 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietų sveikatos priežiūros tarnyboje, maitinimo įmonėje, sanitarinėje švarykloje, dušinėje, kirpykloje, skalbykloje, trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų kambariuose, siuntinių priėmimo patalpoje turi būti šalto ir karšto vandens tiekimo sistema.

Kaip matyti iÅ¡ Alytaus VSC 2012 m. gruodžio 12 d. patikrinimo akto (2 t., b. l. 119–120), Alytaus PN baudos izoliatoriaus kamerose tiekiamas Å¡altas tekantis vanduo. Kiekvienam bÅ«riui įrengtos prausyklos, jose tiekiamas Å¡altas tekantis vanduo. Nuteistieji 1 kartÄ per savaitę, pagal grafikÄ turi galimybę praustis duÅ¡inėse, todėl HN 76:2010 normų pažeidimo nebuvo konstatuota. Nors pareiÅ¡kėjas teigė, kad prausyklose nebuvo tiekiamas karÅ¡tas vanduo, tačiau iÅ¡ HN 76:2010 27 punkto turinio matyti, kad pagal higienos normų reikalavimus prausyklose karÅ¡tas vandens tiekimas neprivalo bÅ«ti užtikrintas, todėl nustatyti pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimo todėl, kad nebuvo užtikrintas karÅ¡to vandens tiekimas prausyklose, pagrindo nėra.PareiÅ¡kėjas nurodo, kad remontai kambariuose buvo daromi pačių nuteistųjų lėšomis.

Atsakovo atstovas savo atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ (2 t., b. l. 105) pažymi, kad Alytaus PN baudos izoliatoriaus ir kamerų tipo patalpose atliktas kapitalinis remontas. Remonto metu visose baudos izoliatoriaus ir kamerų tipo kamerose buvo pakeisti langai, durys, naujai įrengti tualetai. Tualetuose įrengta iÅ¡traukiamoji ventiliacija, naujai įrengta elektros instaliacija ir apÅ¡vietimas, prižiÅ«rėtojo iÅ¡kvietimo sistema. Kaip nurodoma Alytaus VSC 2012 m. gruodžio 12 d. patikrinimo akte Nr. PA-339 (2 t., b. l. 118–120), lokaliniuose sektoriuose Nr. 5 ir Nr. 6 yra atliktas kapitalinis remontas, tačiau kapitalinis remontas yra bÅ«tinas Nr. 1 ir Nr. 3 lokalinių sektorių bendrabučiuose.

Atsakovo atstovas pateikė statybos – remonto darbų rangos sutartį 2010 m. spalio 26 d. Nr. 52 (2 t., b. l. 128–132) ir pažymas apie atliktų darbų ir iÅ¡laidų vertę (2 t., b. l. 133–134), kurie įrodo, kad atsakovo atstovas ėmėsi veiksmų siekdamas atlikti bÅ«tinus remonto darbus ir pagerinti pataisos įstaigoje laikomų asmenų gyvenimo sÄ lygas. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo teiginiai apie tai, kad remontas pataisos įstaigos kambariuose buvo vykdomas už nuteistųjų lėšas, yra deklaratyvÅ«s, nekonkretizuoti, todėl atmestini kaip neįrodyti.PareiÅ¡kėjas teigia, kad Alytaus PN buvo uždarytas į kameros tipo patalpas, po to sutriko jo sveikata, regėjimas, teko gerti vaistus nuo depresijos, gydymas buvo vykdomas pavirÅ¡utiniÅ¡kai.

IÅ¡ pareiÅ¡kėjo medicininių dokumentų matyti, kad 2013 m. vasario 6 d. pareiÅ¡kėjas skundėsi nerimu, įtampa, jam buvo diagnozuotas adaptacijos sutrikimas, depresija ir skirti vaistai. Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio 4 dalis nustato, kad pataisos įstaigos administracija turi teisę laikyti izoliuotus inter alia rėžimÄ pažeidinėjančius nuteistuosius, todėl pareiÅ¡kėjo teiginiai, kad jo teisės buvo pažeistos jį laikant kameros tipo patalpose atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad administraciniai teismai nesprendžia ginčų dėl sveikatos priežiÅ«ros paslaugų kokybės (Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 ir 16 straipsniai).

Teisinius santykius dėl iÅ¡ sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimo kilusios žalos atlyginimo reguliuoja civilinės teisės normos. Remiantis Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rÅ«Å¡inio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti suformuota praktika, ginčas dėl neturtinės žalos, susijusios su sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimu asmeniui, yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui (žr. 2015 m. gegužės 22 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-60/2015).PareiÅ¡kėjas nurodo, kad buvimo Alytaus PN laikotarpiu jam trÅ«ko vietos pasivaikščioti, buvimo baudos izoliatoriaus kameros tipo patalpose turėjo teisę tik į vienos valandos pasivaikščiojimÄ .

Atsakovo atstovas atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ (2 t., b. l. 106) nurodė, kad uždaroje zonoje (baudos izoliatoriaus ir kamerų tipo patalpose) yra 7 pasivaikščiojimų kiemai. Jie yra naujai suremontuoti, įrengta lietaus nuvedimo sistema. PareiÅ¡kėjui bÅ«nant uždaroje zonoje, teisė pasivaikščioti jam buvo užtikrinta vadovaujantis teisės aktais. Pagal Bausmių vykdymo kodekso 146 straipsnio 2 dalį (2010 m. kovo 1 d. redakcija) baudos arba drausmės izoliatoriuose ir kareceriuose laikomiems nuteistiesiems leidžiama <…> kasdien vienÄ valandÄ pasivaikščioti.

Kaip matyti iÅ¡ Alytaus VSC 2012 m. gruodžio 12 d. patikrinimo akto (2 t., b. l. 118–120), baudos izoliatoriaus teritorijoje įrengti 7 pasivaikščiojimo kiemeliai. PareiÅ¡kėjas skunde Lietuvos Respublikos ekstremalių sveikatai situacijų centrui (1 t., b. l. 39), kuris buvo persiųstas tirti Alytaus VSC, nenurodė, kad jam nėra vietos pasivaikščioti, jis reiÅ¡kė skundÄ tik dėl pasivaikščiojimui skirto laiko, todėl konstatuotina, kad buvimo baudos izoliatoriuje laikotarpiu, pareiÅ¡kėjui teisė pasivaikščioti buvo užtikrinta ir nustatyti jo teisių pažeidimo Å¡iuo aspektu pagrindo nėra.PareiÅ¡kėjas teigia, kad buvimo Alytaus PN laikotarpiu nebuvo įrengta patalpų nerÅ«kantiems.

Atsakovo atstovas atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ (2 t., b. l. 106) nurodo, kad pataisos įstaigos gyvenamieji kambariai, kamerų tipo patalpos bei kitos bendro naudojimo patalpos priskiriamos prie bendro naudojimo patalpų, todėl miegamuosiuose nuteistiesiems yra draudžiama rÅ«kyti ir juose nerÅ«koma. Pagal Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ rÅ«kyti (vartoti tabako gaminius ir elektronines cigaretes) draudžiama bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerÅ«kantieji gali bÅ«ti priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru.

Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusios HN 76:2010 14 punktas nustatė, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims draudžiama rÅ«kyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerÅ«kantieji bÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru. Kaip jau minėta, LVAT laikosi pozicijos, vertinant, ar laisvės apribojimo institucija nevykdė pareigos imtis priemonių apsaugoti nuteistuosius nuo žalingų pasyvaus rÅ«kymo pasekmių, reikÅ¡minga aplinkybe laikomas ir pareiÅ¡kėjo kreipimasis į laisvės apribojimo institucijos administracijÄ su praÅ¡ymu užtikrinti sveikatai nekenksmingas kalinimo sÄ lygas.

Iš Alytaus VSC 2012 m. gruodžio 12 d. patikrinimo akto Nr. PA-339 (t. 2, b. l. 118–120) matyti, kad HN 76:2010 14 punkto pažeidimų nebuvo nustatyta. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų reiškęs pageidavimus, skundus tuo pagrindu, kad jam tenka kvėpuoti tabako dūmais užterštose patalpose (1 t., b. l. 39, 49–50). Pažymėtina, kad teisės aktai neįpareigoja atsakovo atstovo įrengti patalpų nerūkantiems, nes pataisos įstaigos gyvenamosiose patalpose yra draudžiama rūkyti, todėl pareiškėjo teiginiai, kad šiuo aspektu buvo pažeistos jo teisės, laikytini nepagrįstais.Pareiškėjas nurodo, kad buvimo kameros tipo patalpose ir baudos izoliatoriuje metu jam buvo draudžiama turėti trumpalaikius ir ilgalaikius pasimatymus su sugyventine (sutuoktine).

Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojęs Bausmių vykdymo kodekso 75 straipsnis (2006 m. sausio 1 d. redakcija), kuris reglamentavo drausmės grupei priskirtų nuteistųjų laikymo sÄ lygas, nesuteikė teisės drausmės grupei priskirtiems nuteistiesiems teisės į ilgalaikius pasimatymus. Analizuodamas drausmės grupei priskiriamų asmenų teisės pasimatyti su artima Å¡eima įgyvendinimo ypatumus, LVAT yra konstatavęs, kad asmuo, kuris iÅ¡ paprastos grupės yra perkeliamas į drausmės grupę, teisės į pasimatymÄ Ä¯gyvendinti negali (žr. 2008 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-187/2008).

Kaip matyti iš bylos medžiagos (t. 1, b. l.

13) pareiÅ¡kėjas su K. V. susituokė 2014 m. lapkričio 12 d. Byloje nėra informacijos apie tai, kad pareiÅ¡kėjas savo buvimo Alytaus PN laikotarpiu bÅ«tų reiÅ¡kęs skundus dėl to, kad jam nesuteikiama teisė į ilgalaikius pasimatymus (1 t., b. l. 49–50), todėl konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjo teisės Å¡iuo aspektu pažeistos nebuvo.PareiÅ¡kėjas teigia, kad buvimo Alytaus PN metu jam nebuvo užtikrintas saugumas ir nebuvo suteikta medicininė pagalba, kai 2014-02-04 buvo sumuÅ¡tas kitų nuteistųjų. Atsakovo atstovas atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ (2 t., b. l. 107; 3 t., b. l.

19) nurodo, kad pareiÅ¡kėjas 2014 m. vasario 4 d. buvo etapuotas iÅ¡ Alytaus pataisos namų į LukiÅ¡kių tardymo izoliatorių – kalėjimÄ (toliau – LukiÅ¡kių TI-K), kartu su savo asmens byla ir asmens sveikatos istorija, todėl pateikti duomenų apie pareiÅ¡kėjo sveikatÄ neturi galimybių. Apie 2014 m. vasario 4 d. incidentÄ , kurio metu buvo sumuÅ¡tas pareiÅ¡kėjas, atsakovo atstovas informacijos nepateikė.Nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas 2014 m. vasario 4 d. buvo konvojuotas iÅ¡ Alytaus PN į LukiÅ¡kių TI-K (t. 2, b. l. 41).

Kaip matyti iÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K pateiktos Alytaus PN 2014 m. vasario 4 d. asmens bylos pažymos Nr. 12569 (3 t., b. l. 33–34), ant asmens bylos pažymos matyti padarytas Alytaus PN namų direktoriaus budinčiojo padėjėjo įraÅ¡as apie tai, kad pareiÅ¡kėjo veido deÅ¡inėje pusėje yra matoma kraujosruva. PareiÅ¡kėjo ligos istorijoje įrašų apie 2014 m. vasario 4 d. Alytaus PN jam suteiktÄ medicininę pagalbÄ nėra. PareiÅ¡kėjo ligos istorijos ir LukiÅ¡kių TI-K medicinos personalo budėjimų žurnalo (3 t., b. l. 28–29) 2014 m. vasario 5 d. 9.00 ir 9.30 val. darytuose įraÅ¡uose nurodyta, kad jis skundžiasi galvos svaigimu, deÅ¡inės veido pusės nutirpimu, deÅ¡inės akies sutrikusiu regėjimu, 2014 m. vasario 4 d. buvo sumuÅ¡tas Alytaus PN. 2014 m. vasario 5 d. skubiame nukreipime iÅ¡tyrimui ir gydymui į Laisvės atėmimo vietų ligoninę (toliau – LAVL) preliminariai diagnozuotas galvos sumuÅ¡imas, deÅ¡inės akies abiejų vokų, kairės akies virÅ¡utinio voko nematomos (2 t., b. l. 172).

PareiÅ¡kėjas buvo 2014 m. vasario 5 d. hospitalizuotas LAVL ir jam buvo preliminariai nustatytas galvos ir akies sumuÅ¡imas, deÅ¡inio skruostikaulio lūžis. PareiÅ¡kėjas stacionare buvo gydomas nuo 2014 m. vasario 5 d. iki 2014 m. balandžio 17 d., t. y. 71 dienÄ (2 t., b. l. 169).2014 m. kovo 3 d. Alytaus PN pradėtas buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 03-1-00104-14 dėl pareiÅ¡kėjo nesunkaus sveikatos sutrikdymo, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį, nes pareiÅ¡kėjas nurodė, kad sužalojimus patyrė Alytaus PN nuo kitų nuteistųjų (Ikiteisminio tyrimo medžiaga, b. l. 15).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR teisingumo ministerijos Alytaus poskyrio specialisto išvadoje Nr. G 916/14(06) pareiškėjui nustatyta kraujosruvos odoje ir poodyje dešinės akies vokuose, kairės akies viršutiniame voke, kraujosruva dešinės akies obuolio junginėje, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas. Sužalojimai buvo kvalifikuoti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, o užsitęsęs stacionarinis ir ambulatorinis gydymas neatitinka sužalojimo pobūdžio. Kliniškai įtartas dešinės akiduobės sienelės ir abiejų skruostikaulių lūžimas kategoriškai nepatvirtinęs radiologinio tyrimo duomenimis bei nepatvirtintas specialisto apžiūros metu (Ikiteisminio tyrimo medžiaga, b. l. 84–87).

Kaip matyti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo 2014 m. kovo 21 d. apklausos protokolo (Ikiteisminio tyrimo medžiaga, b. l. 90–91) jis teigė, kad 2014 m. vasario 4 d. bÅ«nant Alytaus PN apie 11.00 val., iÅ¡vykstant planiniu etapu į LukiÅ¡kių TI-K jis buvo uždarytas į laikino sulaikymo patalpÄ Nr. 1, kurioje be jo dar buvo apie 30 nuteistųjų. Prie jo priėjo du nuteistieji, kurie pasisveikinę ėmė jį muÅ¡ti, kur ir kiek smÅ«gių sudavė kiekvienas iÅ¡ tų nuteistųjų, pareiÅ¡kėjas pasakyti negali.

Pasipylus kraujui iÅ¡ nosies, asmenis, kurie mušė pareiÅ¡kėjÄ , sustabdė kiti nuteistieji. LAVL Vidaus tyrimų skyriaus vyresniojo inspektoriaus 2014 m. kovo 31 d. nutarimu (Ikiteisminio tyrimo medžiaga, b. l.

92) pareiÅ¡kėjas buvo pripažintas nukentėjusiuoju baudžiamojoje byloje dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Atliekant ikiteisminį tyrimÄ buvo nustatyti įtariamieji, galimai naudoję smurtÄ prieÅ¡ pareiÅ¡kėjÄ . 2014 m. balandžio 25 d. pareiÅ¡kėjas pateikė praÅ¡ymÄ , kuriame prašė nutraukti ikiteisminį tyrimÄ dėl sumuÅ¡imo (Ikiteisminio tyrimo medžiaga, b. l. 93). Kauno apygardos prokuratÅ«ros Alytaus apylinkės prokuratÅ«ros prokuroras 2014 m. spalio 6 d. priėmė nutarimÄ nutraukti ikiteisminį tyrimÄ nustačius, kad įtariamųjų veiksmuose nėra nusikaltimo numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje sudėties požymių, bei nutraukti visÄ ikiteisminį tyrimÄ , kadangi nustatyta veika numatoma BK 140 straipsnio 1 dalyje ir nagrinėjama privataus kaltinimo tvarka.

Nutarime nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas Alytaus PN 2014 m. vasario 4 d. apie 11.00 val., laikino sulaikymo kameroje tarp pareiÅ¡kėjo ir kitų dviejų nuteistųjų asmenų kilo konfliktas. Å io konflikto metu pareiÅ¡kėjui įtariamieji sudavė smÅ«gius į įvairias kÅ«no vietas. Sužalojimai dėl minėtų smurtinių veiksmų vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (Ikiteisminio tyrimo medžiaga, b. l. 5–6).Teismas pažymi, jog nuostata, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas arba patirti žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ar baudimÄ , įtvirtinta daugelyje tarptautinių dokumentų, inter alia Konvencijos 3 straipsnyje, Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 5 straipsnyje, Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 7 straipsnyje, 1984 m. gruodžio 10 d.

Konvencijoje prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ar baudimÄ . Konvencijos nuostatų taikymui administraciniuose teismuose ypač svarbi Konvencijos 3 straipsnio turinį pildanti EŽTT jurisprudencija. EŽTT savo jurisprudencijoje nuosekliai laikosi pozicijos, jog Konvencijos 3 straipsnis įtvirtina vienÄ iÅ¡ pačių pagrindinių demokratinės visuomenės vertybių. Jis absoliučiai uždraudžia kankinimÄ arba nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį orumÄ elgesį, nepriklausomai nuo aplinkybių ir nukentėjusiojo elgesio.

Tik pasiekęs minimalų žiaurumo laipsnį netinkamas elgesys patenka į Konvencijos 3 straipsnio veikimo sferÄ . Å io minimalaus žiaurumo laipsnio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, pvz., elgesio trukmės, jo pasekmių fizinei bei dvasinei bÅ«klei ir – tam tikrais atvejais – nuo nukentėjusiojo lyties, amžiaus bei sveikatos bÅ«klės. (žr. 2001-04-19 sprendimÄ byloje Peers prieÅ¡. GraikijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 28524/95; 2000-06-04 sprendimÄ byloje Labita prieÅ¡ ItalijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 26772/95).

Konvencijos 1 straipsnis kartu su 3 straipsniu sukuria valstybėms Konvencijos narėms eilę pozityviųjų pareigų skirtų užkirsti keliÄ asmenų kankinimui, nežmoniÅ¡kam ar žmogaus orumÄ Å¾eminančiam elgesiui. Valstybė turi užtikrinti savo jurisdikcijoje esančių asmenų teises ir laisves ir apsaugoti jas inter alia nuo privačių asmenų vykdomų pažeidimų (žr. 1998-09-23 sprendimÄ byloje A. prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, pareiÅ¡kimo Nr. 100/1997/884/1096). Pažymėtina, kad Konvencijos 1 straipsnis negali bÅ«ti interpretuojamas kaip sukuriantis valstybei absoliučiÄ pareigÄ visais atvejais garantuoti, kad privatÅ«s asmenys vienas kito atžvilgiu niekados nenaudotų nežmoniÅ¡ko ar orumÄ Å¾eminančio elgesio, tačiau EŽTT laikosi pozicijos, kad Konvencijos 3 straipsnis, sukuria valstybei pozityviÄ jÄ pareigÄ apsaugoti pažeidžiamų asmenų fizinę gerovę.

Ypač tai pasakytina apie asmenis kontroliuojamus valstybės valdžios struktÅ«rų, pvz., sulaikytus ar kalinamus asmenis (žr. 2008-07-03 sprendimÄ byloje Chember prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 7188/03; 2005-10-04 sprendimÄ byloje Sarban prieÅ¡ MoldovÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 3456/05). EŽTT savo sprendimuose ne kartÄ pažymėjo, kad valstybė privalo užtikrinti, jog kalinamas asmuo bÅ«tų laikomas tokiomis sÄ lygomis, kurios nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo. Laisvės atėmimo bausmės taikymas asmeniui neturi sukelti didesnio streso ir sunkumų nei neiÅ¡vengiamai susiję su laisvės atėmimo bausmės vykdymu.

Valstybė privalo rÅ«pintis kalinamų asmenų gerove ir sveikata. Teismas savo praktikoje Konvencijos 3 straipsnį interpretuoja kaip sukuriantį valstybei pozityviÄ jÄ pareigÄ užtikrinti, jog kalinamam asmeniui bÅ«tų suteikta reikalinga medicinos pagalba (žr. 2014 m. liepos 7 d. sprendimÄ byloje Svinarenko ir Slyadnev prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimų Nr. 3254/08 ir 43441/08; 2010 m. rugsėjo 30 d. sprendimÄ byloje Pakhomonov prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 44917/08; 2010 m. gruodžio 21 d. sprendimÄ byloje Gladkiy prieÅ¡ RusijÄ , Nr. 324/03).Teismas pažymi, kad EŽTT 2012-11-27 sprendime, priimtame byloje T. prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 29474/09), vertindamas situacijÄ , kai pataisos namuose įvyko muÅ¡tynės tarp dviejų kalinių, kurių vienas patyrė sunkų kÅ«no sužalojimÄ , nurodė, jog siekiant įrodyti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ , asmeniui pakanka pateikti įrodymus, kad valstybė, siekdama užkirsti keliÄ realiam ir tiesioginiam pavojui asmens fizinei neliečiamybei (apie kurį valstybė žinojo ar turėjo žinoti), nesiėmė visų veiksmų, kurių iÅ¡ jos buvo galima objektyviai tikėtis.

EŽTT pažymėjo, kad bÅ«tina nustatyti, ar valstybė žinojo ar turėjo žinoti, jog asmeniui grėsė pavojus iÅ¡ kitų kalinių pusės, ir, jeigu taip, kad bÅ«tina nustatyti, ar kalėjimo administracija savo įgaliojimų ribose ėmėsi protingai prieinamų priemonių, siekdama eliminuoti grėsmę ir apsaugoti asmenį nuo smurto, kadangi kalėjimo administracija turi pareigÄ atidžiai įvertinti, ar kaliniai kalėjime kelia pavojų (sau ar kitiems kaliniams). EŽTT pripažino, kad kalėjimo administracija nėra atsakinga už aiÅ¡kiai spontaniÅ¡kų muÅ¡tynių pasekmes.Bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalis įtvirtina normÄ , jog vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ .

LVAT ne kartÄ yra pažymėjęs, kad Bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto bausmės humanizmo principo kontekste turi bÅ«ti aiÅ¡kinama teisės aktuose įtvirtinta pareiga laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims sudaryti saugiÄ sveikatai gyvenamÄ jÄ aplinkÄ (žr., pvz., 2013 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1463/2013; 2013 m. liepos 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1186/2013; 2013 m. gegužės 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-981/2013; 2013 m. sausio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-105/2013).Bausmių vykdymo kodekso 114 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pataisos įstaigų ir jose laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų apsaugÄ vykdo pataisos įstaigų pareigÅ«nai.

Pataisos įstaigų apsaugos organizavimo tvarkÄ ginčui aktualiu laikotarpiu nustatė Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcija, patvirtinta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2005 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. 4/07-130 (toliau – Instrukcija Nr. 4/07-130). Asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, priežiÅ«rÄ inter alia sudaro: asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinė elgesio kontrolė jų buvimo vietose;

Å¡ių asmenų patikrinimai ir skaičiuotės; Å¡ių asmenų įstatymų nustatyto suėmimo, areÅ¡to ir laisvės atėmimo bausmių vykdymo režimo reikalavimų pažeidimų užkardymas (Instrukcijos 7 punktas). Atsižvelgiant į nurodytÄ teisinį reguliavimÄ , darytina iÅ¡vada, kad Alytaus PN, užtikrindami laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų apsaugÄ , turi vykdyti nuolatinę Å¡ių asmenų elgesio kontrolę, rėžimo reikalavimų pažeidimų užkardymÄ , nuteistųjų patikrinimus.Apibendrindamas anksčiau aptartÄ teisinį reguliavimÄ teismas konstatuoja, jog tiek nacionaliniai, tiek ir tarptautiniai teisės aktai draudžia kankinti žmones, žiauriai su jais elgtis ar žeminti jų orumÄ .

Konvencijos 3 straipsnis sukuria eilę pozityviųjų pareigų valstybėms Konvencijos narėms, inter alia užtikrinti jų jurisdikcijoje esančių asmenų teises ir laisves bei apsaugoti jas taip pat ir nuo privačių asmenų vykdomų pažeidimų. Ypač tai pasakytina apie kalinimus asmenis, kurių saugumo užtikrinimas ir adekvačios medicininės pagalbos jiems suteikimas patenka į valstybės Konvencijos narės pozityviųjų pareigų apimtį. Remiantis EŽTT praktika negalima konstatuoti, jog valstybė turi absoliučiÄ pareigÄ garantuoti, kad privatÅ«s asmenys vienas kito atžvilgiu niekada nenaudos žiauraus ar orumÄ Å¾eminančio elgesio.

Vertinant pataisos įstaigos, kurioje asmuo buvo sužalotas kitų nuteistųjų veiksmus, svarbu iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar institucija, siekdama užkirsti keliÄ realiam ir tiesioginiam pavojui asmens fizinei neliečiamybei (apie kurį žinojo ar turėjo žinoti), nesiėmė visų veiksmų, kurių iÅ¡ jos buvo galima objektyviai tikėtis. BÅ«tina nustatyti, ar pataisos įstaigos atsakingi asmenys žinojo ar turėjo žinoti, jog asmeniui grėsė pavojus iÅ¡ kitų kalinių pusės, ir, jeigu taip, tada bÅ«tina nustatyti, ar įstaigos administracija savo įgaliojimų ribose ėmėsi protingai prieinamų priemonių, siekdama eliminuoti grėsmę ir apsaugoti asmenį nuo smurto, kadangi administracija turi pareigÄ atidžiai įvertinti, ar kaliniai pataisos įstaigoje kelia pavojų kitiems kaliniams.

Kaip jau minėta, Bausmių vykdymo kodekso ir Instrukcijos Nr. 4/07-130 normos nustato, kad laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų apsaugÄ vykdo pataisos įstaigų pareigÅ«nai. Pataisos įstaigų pareigÅ«nai užtikrindami laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų apsaugÄ , inter alia, turi vykdyti nuolatinę Å¡ių asmenų elgesio kontrolę, rėžimo reikalavimų pažeidimų užkardymÄ .Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas 2014 m. vasario 4 d. apie 11.00 val. Alytaus PN laukdamas konvojavimo į LukiÅ¡kių TI-K ir bÅ«damas su kitais nuteistaisiais uždarytas į laikino sulaikymo kamerÄ , patyrė smurtinį dviejų nuteistųjų elgesį.

Jam buvo suduoti smÅ«giai į įvairias kÅ«no vietas, dėl kurių pareiÅ¡kėjas patyrė sužalojimus, kurie kvalifikuoti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. PareiÅ¡kėjui nebuvo atliktas sveikatos patikrinimas ir suteikta medicininė pagalba Alytaus PN. Jis buvo konvojaus automobiliu iÅ¡gabentas į LukiÅ¡kių TI-K. PareiÅ¡kėjas medicinos personalo buvo apžiÅ«rėtas tik 2014 m. vasario 5 d. 9.00, t. y. praėjus apie 20 valandų nuo sužalojimo, todėl beveik parÄ laiko buvo priverstas kęsti fizinį skausmÄ , stresÄ ir kančias, kurios nebuvo neiÅ¡vengiamai susijusios su bausmės vykdymu.

TÄ pačiÄ dienÄ pareiÅ¡kėjas buvo hospitalizuotas LAVL ir jam pradėta teikti medicininė pagalba. Teismas pažymi, kad Å¡ioje byloje atsakovo atstovas Alytaus PN nepateikė jokios informacijos, susijusios su pareiÅ¡kėjo sumuÅ¡imu, t. y. ar pataisos įstaigos administracijai buvo žinoma apie pavojų pareiÅ¡kėjo fizinei neliečiamybei, kokių veiksmų buvo imtasi, kad užtikrinti pareiÅ¡kėjo fizinį saugumÄ . Atsakovo atstovas taip pat nepateikė informacijos, kaip vykdė savo pozityviÄ sias pareigas po pareiÅ¡kėjo sužalojimo, t. y. ar buvo įvertinta pareiÅ¡kėjo sveikatos bÅ«klė ir suteikta medicinos pagalba.

Vertinant, ar pareiÅ¡kėjui buvo užtikrintos tinkamos kalinimo sÄ lygos bÅ«tina atkreipti dėmesį į įrodinėjimo ypatumus vieÅ¡osios deliktinės atsakomybės, kilusios dėl nepriimtinų kalinimo sÄ lygų, bylose. LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiÅ¡kėjas, pateikęs reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ , kilusiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014).

PareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui, t. y. laisvės atėmimo vietos administracijai (žr., pvz., LVAT 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-1346/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-977/2013). Teismas atsižvelgęs į nurodytus iÅ¡aiÅ¡kinimus, Å¡ioje administracinėje byloje kilusio ginčo pobÅ«dį, pareiÅ¡kėjo statusÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju bÅ«tent atsakovo atstovui teko pareiga paneigti pareiÅ¡kėjo skundo teiginius dėl to, jog jam 2014 m. vasario 4 d. nebuvo užtikrintas saugumas ir suteikta medicininė pagalba.

Kadangi atsakovo atstovas informacijos, susijusios su 2014 m. vasario 4 d. įvykiu, kuomet prieÅ¡ pareiÅ¡kėjÄ buvo panaudotas smurtas, nepateikė, todėl skunde iÅ¡dėstyti pareiÅ¡kėjo teiginiai, jog Alytaus PN jam nebuvo užtikrintas saugumas ir nesuteikta bÅ«tina medicininė pagalba, laikytini pasitvirtinusiais. Teismas, įvertinęs anksčiau nurodytų teisės aktų nuostatas, formuluojamÄ teismų praktikÄ ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad Alytaus PN pareigÅ«nai yra atsakingi už kalinamų asmenų saugumÄ , Å¡iuo atveju apsaugÄ nuo fizinių kančių, sveikatos sužalojimo fiziniais veiksmais.

Kadangi Alytaus PN pareigÅ«nai tinkamai neįvykdė minėtų teisės aktų įpareigojančių juos užtikrinti laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų saugumÄ (Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjo), nesiimdami reikiamų priemonių asmenų laisvės atėmimo bausmės vykdymo rėžimo reikalavimų pažeidimų užkardymui. Tokiu bÅ«du formuluotina iÅ¡vada, kad Alytaus PN (pareigÅ«nai) neveikė taip, kaip pagal galiojančius tesės aktus privalėjo veikti ir tai lėmė, kad pareiÅ¡kėjas buvo sužalotas, t. y. jam padarytas sveikatos sutrikdymas.

Dėl Å¡ių priežasčių, teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje nustatytinas Konvencijos 3 straipsnio ir anksčiau nurodytų nacionalinių teisės aktų, reglamentuojančių kalinčiųjų saugumÄ , pažeidimas, todėl pareiÅ¡kėjas turi teisę į neturtinės žalos, kilusios dėl neteisėtos Alytaus PN pareigÅ«nų veikos (neveikimo), atlyginimÄ .Alytaus PN bendrabučio tipo patalpose 166 paras pareiÅ¡kėjas buvo laikomas minimaliai pažeidžiant nustatytus ploto reikalavimus.

Alytaus PN kamerų tipo patalpose pareiÅ¡kėjas 29 paras buvo laikomas kameroje, kurioje jam teko per mažas plotas, kamerų plotÄ papildomai mažino jose esantys baldai. Nors pareiÅ¡kėjui buvo sudaryta galimybė pasivaikščioti vienÄ valandÄ gryname ore, tačiau likusį paros laikÄ , iÅ¡ viso 29 paras per jo laikymo Alytaus PN kamerų tipo patalpose laikotarpį, jis turėdavo praleisti perpildytoje kameroje. BÅ«damas Alytaus PN pareiÅ¡kėjas buvo fiziÅ¡kai sužalotas kitų nuteistųjų, dėl ko jam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata.

Sužalotam pareiÅ¡kėjui nebuvo laiku suteikta medicinos pagalba, buvo leista sužalotÄ pareiÅ¡kėjÄ konvojuoti. Dėl to pareiÅ¡kėjui beveik visÄ parÄ nebuvo teikiama reikalinga medicinos pagalba. Todėl teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjas Alytaus PN buvo laikomas sÄ lygomis, pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, Bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalį, Ä®sakymo Nr. 1R-85 11¹ punktÄ . Konstatuotina, kad dėl kalinimo sÄ lygų visumos jis patyrė neigiamo pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, fizinį skausmÄ , nepatogumus, kurių nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų laikomas tinkamomis sÄ lygomis, t. y. neturtinę žalÄ , todėl kyla atsakovo civilinė atsakomybė.

LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, paprastai patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., LVAT nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013, 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-1946/2013; 2008 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008 ir kt.). LVAT praktikoje taip pat yra nustatyta, jog tuo atveju, kai asmeniui yra nežymiai sutrikdoma sveikata, todėl, kad pataisos įstaigos pareigÅ«nai neatliko teisės aktuose nustatytos pareigos užtikrinti kalinčių asmenų saugumÄ , pareiÅ¡kėjas turi teisę į neturtinės žalos, kilusios dėl neteisėtos institucijos (pareigÅ«nų) veiklos (neveikimo), atlyginimÄ (žr., pvz., LVAT 2013 m. spalio 24 d. nutartį administracinėje byloje A822 -1479/2013 ir kt.).Teismas, nustatydamas iÅ¡ atsakovo atstovo Alytaus PN priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, į pažeidimo trukmę ir jo pobÅ«dį, į sÄ lygas, kuriomis buvo laikomas pareiÅ¡kėjas.

Vertinant atsakovo pažeidimo pobÅ«dį dėl to, kad pareiÅ¡kėjas 195 paras Alytaus PN bendrabučio tipo patalpose buvo laikomas pažeidžiant nustatytus ploto reikalavimus, yra akcentuotinos bausmės atlikimo PN bendrosios sÄ lygos, t. y. kad Å¡i įstaiga nėra kalėjimas ar kamerų tipo pataisos įstaiga, kad Å¡ioje įstaigoje atliekantys bausmę nuteistieji turi reglamentuotÄ judėjimo laisvę bei galimybes užsiimti leistina veikla. Nuteistieji gyvena bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, kuriose susideda iÅ¡ bendro miegamojo ir nuo jo atskirtų bendro naudojimo patalpų.

Jie turi judėjimo laisvę lokalinio sektoriaus teritorijoje, taip pat gali sportuoti įrengtose salėse ir aikÅ¡telėse, lankyti koplyčiÄ , organizuojamus renginius, užsiimti kita leistina veikla ir buvimas gyvenamojoje patalpoje yra privalomas tik pagal dienotvarkę skirtu miegui laiku. Todėl konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjui bÅ«nant Alytaus PN bendrabučio tipo patalpose, kurių plotas neatitiko nustatytų minimalių reikalavimų, t. y. 166 paras, pareiÅ¡kėjas turėjo galimybę pataisos namų direktoriaus dienotvarkėje nustatytu laiku laisvai judėti lokalinio sektoriaus teritorijoje, sportuoti įrengtose salėse ir aikÅ¡telėse, užsiimti kita leistina veikla, o bÅ«ti gyvenamojoje patalpoje privalėjo tik naktį miegui skirtu laiku.

Vertindamas neturtinės žalos dydį dėl atsakovo veiksmų, kuomet pareiÅ¡kėjas 29 paras buvo laikomas kamerų tipo patalpose, kuriose plotas minimaliai neatitiko nustatytų reikalavimų, teismas atsižvelgia į pažeidimo pobÅ«dį ir trukmę, į tai, kad pareiÅ¡kėjas patyrė sveikatos problemų, tačiau nepateikė duomenų, kad tokie pažeidimai lėmė ilgalaikes, nepataisomas pasekmes. Teismas neturi pagrindo spręsti, kad pareiÅ¡kėjo teisės buvo pažeistos dėl sÄ moningo Alytaus PN elgesio jo atžvilgiu, siekio iÅ¡skirti jį iÅ¡ kitų įstaigoje laikomų asmenų.

Nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgęs į naujausiÄ teismų praktikÄ panaÅ¡iose faktinėmis aplinkybėmis bylose (žr., pvz., LVAT 2016 m. sausio 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-3997-602/2016 pareiÅ¡kėjui priteisė 2 300 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , kai pareiÅ¡kėjas buvo laikomas perpildytose kamerose 266 paras ir 20 dienų ne visÄ parÄ , 2016 m. sausio 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-848-520/2016 pareiÅ¡kėjui priteisė 1 100 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , kai pareiÅ¡kėjas buvo laikomas perpildytose kamerose 119 parų), konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjui priteistina 1 600 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma už tai, kad pareiÅ¡kėjas 29 paras buvo laikomas kameroje, kurioje vienam asmeniui tenkantis plotas siekė 3,58 kv. m, o 14 parų buvo laikomas bendrabučio tipo patalpoje, kurioje vienam asmeniui tenkantis plotas siekė 3,58 kv. m, o 152 paras buvo laikomas bendrabučio tipo patalpose, kuriose vienam asmeniui tenkantis plotas siekė nuo 2,21 kv. m iki 2,78 kv. m.Nagrinėjamu atveju vertinant priteistinos neturtinės žalos dydį dėl to, kad pareiÅ¡kėjui Alytaus PN nebuvo užtikrintas saugumas ir suteikta medicinos pagalba, teismas atsižvelgia į pareiÅ¡kėjui nustatyto sužalojimo laipsnį (nežymų sveikatos sutrikdymÄ ), jo patirtas fizines ir dvasines kančias, nepatogumus, į tai, kad Alytaus PN pareigÅ«nai nepasirÅ«pino, kad pareiÅ¡kėjui bÅ«tų laiku suteikta tinkama medicininė pagalba ir leido jį konvojuoti, į tai, kad gydymas stacionare ilgai užtruko ne tik dėl su trauma susijusių priežasčių, o taip pat į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines, darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas bei į EŽTT ir LVAT priteisiamas sumas panaÅ¡iuose pažeidimuose (žr., pvz., 2013 m. spalio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822 -1479/2013, kurioje nuo 3 500 Lt iki 5 000 Lt padidinta pareiÅ¡kėjui dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo patirtos neturtinės žalos suma, pataisos įstaigos pareigÅ«nams neatlikus teisės aktuose nustatytos pareigos užtikrinti kalinčių asmenų saugumÄ ).

Teismas, atsižvelgęs į Å¡ias aplinkybes, sprendžia, kad pareiÅ¡kėjo patirtÄ neturtinę žalÄ dėl Å¡io pažeidimo teisingai atlygins 1 450 Eur suma.Remdamasis aukščiau iÅ¡dėstytais motyvais ir atsižvelgęs į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjo iÅ¡ Alytaus PN praÅ¡oma priteisti 135 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma yra akivaizdžiai neadekvati pareiÅ¡kėjo patirtiems neturtiniams praradimams, o patirtÄ neturtinę žalÄ teisingai atlygins 3 050 Eur (1 450 + 1 600 Eur) sumos priteisimas.Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus argumentus, konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjo skundas iÅ¡ dalies.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, nusprendžia: PareiÅ¡kėjo D. V. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti pareiÅ¡kėjui D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 3 050 Eur (tris tÅ«kstančius penkiasdeÅ¡imt eurų) neturtinės žalos atlyginimÄ .LikusiÄ skundo dalį atmesti.Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjas             Ernestas Spruogis