b910a156-ceb4-4b01-9e5b-e939d24d754e · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2-374/2011

Procesinio sprendimo kategorija: 126.2.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. sausio 10 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Danutės GasiÅ«nienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio KailiÅ«no ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Gavaitis ir Evelina“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 8 d. nutarties, kuria įmonei iÅ¡kelta bankroto byla, civilinėje byloje Nr. B2-6695-450/2010 pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Medikona“ ieÅ¡kinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Gavaitis ir Evelina“, dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje tarp Å¡alių kilo ginčas dėl to, ar ieÅ¡kovas yra atsakovo kreditorius ir turi teisę inicijuoti atsakovui bankroto bylÄ , bei dėl atsakovo (ne)mokumo, kai ieÅ¡kovo reikalavimas ginčijamas teisme kitoje civilinėje byloje.

Bylos Å¡alys 2008 m. birželio 19 d. pasirašė notariÅ¡kai patvirtintÄ preliminariÄ jÄ sutartį dėl nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo (b. l. 6-12). Pagal preliminariÄ sutartį ieÅ¡kovas sumokėjo atsakovui 1,2 mln. Lt avansÄ . Preliminari sutartis numatė pareigÄ sumokėti 0,5 mln. Lt baudÄ Å¡aliai, dėl kurios kaltės, nepagrįsto vengimo arba atsisakymo nesudaroma pagrindė sutartis. Iki nustatyto termino pabaigos pagrindinė nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartis nesudaryta. Dėl to, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta, abi Å¡alys kaltina viena kitÄ . IeÅ¡kovas UAB „Medikona“ 2009 m. birželio 8 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „Gavaitis ir Evelina“ 1,2 mln. Lt avansÄ , 0,5 mln. Lt baudÄ , 171 048,85 Lt nuostolių, 104 515,24 Lt palÅ«kanų nuo 1 371 048,85 Lt sumos, skaičiuojant nuo 2008 m. spalio 15 d. iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo dienos, 6 % procesinių palÅ«kanų ir bylinėjimosi iÅ¡laidas (b. l. 80-83). Atsakovas UAB „Gavaitis ir Evelina“ 2009 m. rugsėjo 3 d. pareiÅ¡kė prieÅ¡ieÅ¡kinį, praÅ¡ydamas iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisti 2 586 617,50 Lt nuostolių (2 580 000 Lt, įskaitant 0,5 mln. Lt baudÄ , sudaro prarastos galimybės piniginė vertė +  6 617,50 Lt iÅ¡laidų už advokato ir notaro paslaugas), 12,70 % procesinių palÅ«kanų bei bylinėjimosi iÅ¡laidas (b. l. 84-93).

IeÅ¡kovas 2010 m. liepos 12 d. Vilniaus apygardos teismui padavė pareiÅ¡kimÄ (b. l. 1-4) praÅ¡ydamas iÅ¡kelti atsakovui bankroto bylÄ .

Atsakovas UAB „Gavaitis ir Evelina“ 2010 m. rugsėjo 27 d. pateikė raÅ¡tÄ â€žDėl informacijos apie įmonę“ (b. l. 63-64), kaip to reikalauja Ä®BÄ® 9 straipsnio 1 dalis. Å iuo raÅ¡tu atsakovas inter alia informavo Vilniaus apygardos teismÄ , kad tame pačiame teisme nagrinėjama kita civilinė byla tarp tų pačių Å¡alių dėl piniginių sumų priteisimo (Nr. 2-250-178/2010). Kol vyksta teisminiai ginčai, nėra aiÅ¡ku, ar ieÅ¡kovas yra atsakovo kreditorius, ar skolininkas.

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. spalio

6 d. sprendimu (b. l. 132-134) priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo 1 282 215,68 Lt avansÄ , nuostolius, 6 % palÅ«kanų, kitÄ ieÅ¡kinio dalį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. spalio

8 d. nutartimi (b. l. 96-98) iÅ¡kėlė atsakovui bankroto bylÄ , remdamasis tuo, kad atsakovas neginčijo ieÅ¡kovo teisės į 1,2 mln. Lt avansÄ , kad Vilniaus apygardos teismas neįsiteisėjusiu 2010 m. spalio 6 d. sprendimu patvirtino ieÅ¡kovo 1 282 215,68 Lt dydžio reikalavimo teisę į atsakovÄ , kad atsakovas atitinka nemokios įmonės kriterijus (Ä®BÄ® 2 str. 8 d.), nes jis, 2010 m. birželio 30 d. balanso duomenimis (b. l. 77), turėjo turto už 2 041 854 Lt, o pradelstų vykdyti skolų – už 1 983 751,05 Lt (b. l. 65). Be to, teismas atkreipė dėmesį, kad pridėtame 2009 m. finansinės atskaitomybės aiÅ¡kinamajame raÅ¡te (b. l. 70) atsakovas nurodė, jog dėl to, kad nebuvo sudaryta pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis, ir gilėjant ekonominei krizei atsakovas nebegali tęsti Å«kinės komercinės veiklos ir jÄ sustabdė. Vadinasi, nėra pagrindo tikėtis, jog atsakovo finansinė padėtis pagerėtų. Pagrindinę atsakovo turto dalį sudaro ilgalaikis materialus turtas, kuris įkeistas ieÅ¡kovui, bei, VÄ® Registrų centro duomenimis, apsunkintas areÅ¡tais, tad įmonė iÅ¡ esmės neturi likvidaus turto.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas UAB „Gavaitis ir Evelina“ atskiruoju skundu (b. l. 100-104) prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio

8 d. nutartį ir perduoti bankroto bylos iÅ¡kėlimo klausimÄ spręsti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo. AtskirÄ jį skundÄ motyvuoja tuo, kad:

1. Pirmosios instancijos teismas atsakovo raÅ¡tÄ â€žDėl informacijos apie įmonę“ nepagrįstai sutapatino su atsiliepimu į ieÅ¡kinį; priėmė skundžiamÄ nutartį nepasibaigus 30 d. terminui paduoti atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį ir tokiu bÅ«du apribojo atsakovo teisę prieÅ¡tarauti ieÅ¡kovo reikalavimui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Atskirajame skunde atsakovas negali reikÅ¡ti atsikirtimų, nes Å¡is procesinis dokumentas yra skirtas ginčyti pirmosios instancijos teismo nutartį, o ne dėstyti savo nesutikimo su ieÅ¡kovo pozicija argumentus. Neigia pripažinęs, kad ieÅ¡kovas yra atsakovo kreditorius ir kad Å¡is turi reikalavimo teisę į jį.

2. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, be kita ko, vadovavosi neįsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 6 d. sprendimu, nors neįsiteisėjęs teismo sprendimas neturi teisinės galios. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-7-564/ 2006 yra pasisakęs, kad ieÅ¡kinių kitose bylose nagrinėjimas nėra kliÅ«tis iÅ¡spręsti bankroto bylos iÅ¡kėlimo klausimÄ , jei tai neatima galimybės teismui patikrinti Ä®monių bankroto įstatyme nustatytų bankroto bylos iÅ¡kėlimo pagrindų. Atsakovo įsitikinimu, Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-250-178/2010 kaip tik ir yra kliÅ«tis nagrinėti klausimÄ dėl bankroto bylos atsakovui iÅ¡kėlimo, nes kol neįsiteisėjo sprendimas minėtoje byloje, nėra aiÅ¡ku, ar ieÅ¡kovas yra atsakovo kreditorius, ar skolininkas.

IeÅ¡kovas UAB „Medikona“ atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ (b. l. 110-112) skundo nepripažįsta ir praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 8 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Akcentuoja, kad atsakovas neįrodė, jog teismo praneÅ¡imÄ gavo bÅ«tent 2010 m. rugsėjo 21 d., todėl neįrodė, kad 30 d. terminas pateikti atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį baigėsi 2010 m. spalio 21 d. ir pirmosios instancijos teismas pažeidė atsakovo procesines teises. Be to, iÅ¡ atsakovo raÅ¡to „Dėl informacijos apie įmonę“ turinio matyti, kad atsakovas nesutiko su bankroto bylos jam iÅ¡kėlimu dėl tos priežasties, jog jie su ieÅ¡kovu bylinėjasi kitoje civilinėje byloje, kurioje vienas kitam yra pareiÅ¡kę turtinio pobÅ«džio reikalavimus. Tokiu atveju atsakovo raÅ¡tas „Dėl informacijos apie įmonę“ prilygintinas atsiliepimui, o klaidingas procesinio dokumento pavadinimas nesudaro pagrindo jo nepriimti ar nevertinti kaip atsiliepimo (pagal analogijÄ CPK 115 str. 4 d.). Atsakovas neneigia, kad gavo iÅ¡ ieÅ¡kovo 1,2 mln. Lt avansÄ ar kad nesudarius pagrindinės sutarties privalo Å¡iÄ sumÄ ieÅ¡kovui grÄ Å¾inti.

2010 m. gruodžio 23 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas ieškovo prašymas (b. l. 120-121) prijungti atsakovo 2010 m. lapkričio 5 d. apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio

6 d. sprendimo nuoraÅ¡Ä (b. l. 122-131). IÅ¡ atsakovo apeliacinio skundo akivaizdu, kad atsakovas nekvestionuoja sprendimo dalies dėl 1,2 mln. Lt avanso priteisimo ieÅ¡kovui ir dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio dalies, kuriuo praÅ¡ymas priteisti 2

041 854 Lt nuostolių buvo atmestas.

Atsakovas 2011 m. sausio 4 d. raÅ¡tu prieÅ¡tarauja, kad papildomas įrodymas bÅ«tų prijungtas prie bylos, nes, pirma, tai reikÅ¡tų pavėluotÄ atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ papildymÄ (CPK 318 str. 1 d.); antra, jeigu apeliacinės instancijos teismas tenkintų atsakovo apeliacinį skundÄ ir priteistų jam iÅ¡ ieÅ¡kovo 0,5 Lt baudÄ , tai, pritaikius tarpusavio reikalavimų įskaitymÄ , ieÅ¡kovui priteistina suma sumažėtų iki 0,7 mln. Lt (1,2 mln. Lt – 0,5 mln. Lt), o toks atsakovo skolos ieÅ¡kovui dydis yra per mažas konstatuoti atsakovo nemokumÄ .

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bankroto bylos nagrinėjamos pagal civilinio proceso kodekso taisykles, iÅ¡skyrus iÅ¡imtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (CPK 1 str. 1 d.). Ä®monių bankroto procesÄ (bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ , kreditorių reikalavimų pateikimÄ ir tvirtinimÄ , įmonės likvidavimÄ dėl bankroto, taip pat visas kitas su bankrotu susijusias procedÅ«ras) reglamentuoja specialus įstatymas - Ä®monių bankroto įstatymas (lot. lex speciali derogat generali). Bankroto procese siekiama dviejų prieÅ¡ingų tikslų – ne tik apginti kreditorių teises, kuo greičiau patenkinant pagrįstus jų reikalavimus, patvirtintus bankroto byloje (nemokaus skolininko likvidavimo tikslas), bet ir atkurti nemokios įmonės mokumÄ , iÅ¡laisvinti jÄ nuo skolų ir suteikti galimybę vykdyti verslÄ toliau arba iÅ¡ naujo (atkuriamasis, reabilitacinis tikslas). Greitas Å«kio subjekto paÅ¡alinimas iÅ¡ rinkos neužtikrina teisinio stabilumo kitiems rinkos dalyviams, savaime nepagerina jų finansinės padėties. Dar daugiau, greitas ir koncentruotas likvidacinio tikslo vyravimas bankroto procese sudaro prielaidas atsirasti teisiniam netikrumui. Todėl bankroto procedÅ«ros turėtų bÅ«ti pradedamos įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, o ne formaliai taikant Ä®BÄ® įtvirtintus nemokumo nustatymo kriterijus. Tai reiÅ¡kia, jog bankroto procese prioritetas turi bÅ«ti taikomas reabilitaciniam tikslui ir bankroto byla įmonei turi bÅ«ti keliama tik tuomet, kai teismui iÅ¡analizavus visus įrodymus, nelieka abejonių dėl įmonės nemokumo, negalėjimo ar ketinimų vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams nebuvimo (Ä®BÄ® 9 str. 5 d.).

Bankroto byla keliama, jeigu yra bent viena iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų: 1) įmonė yra nemoki arba vėluoja iÅ¡mokėti darbuotojui (-jams) atlyginimÄ (-us); 2) įmonė vieÅ¡ai paskelbė ar kitaip pranešė kreditoriui (-iams), kad negali atsiskaityti ar neketina vykdyti savo įsipareigojimų (Ä®BÄ® 9 str. 5 d.).

Pirmosios instancijos teismas iÅ¡kėlė atsakovui bankroto bylÄ , pripažinęs, kad įmonė nemoki. Teisėjų kolegija laiko pagrįsta Å¡iÄ pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ remdamasi tokiais motyvais. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. spalio 6 d. sprendimu ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies ir priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo 1,2 mln. Lt avansÄ bei 82 215,68 Lt nuostolių. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 6 d. sprendimo motyvuojamojoje dalyje yra nurodyta, kad abi preliminarios sutarties Å¡alys vienodai kaltos dėl to, jog iki numatyto termino nebuvo baigti rekonstrukcijos darbai (taigi ir dėl to, jog pagrindinė sutartis nesudaryta), todėl abiejų Å¡alių turėtus nuostolius atlygino 50 % ir pritaikė tarpusavio reikalavimų įskaitymÄ , o kitus reikalavimus (pvz., dėl baudos ir kt.) atmetė. Apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 6 d. sprendimo atsakovas parengė 2010 m. lapkričio 5 d. Atsakovo apeliacinio skundo nuoraÅ¡as priimamas, nes Å¡is įrodymas negalėjo bÅ«ti pateiktas anksčiau pirmosios instancijos teisme (CPK 314 str.). IÅ¡ atsakovo apeliacinio skundo matyti, kad jis ginčija Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 6 d. sprendimo dalis, susijusias su nuostolių ieÅ¡kovui priteisimu bei jo reikalavimo dėl 0,5 mln. Lt baudos atmetimu; ir sutinka, jog ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo liktų priteistas 1,2 mln. Lt avansas. Pažymėtina, kad tarp bylos Å¡alių nėra ginčo dėl to, kad per nustatytÄ terminÄ pareiga sudaryti pagrindinę sutartį neįvykdyta ir dabar ji baigėsi. Visų atsakovo kreditorių (iÅ¡skyrus ieÅ¡kovo) reikalavimų pabaiga susieta su pajamų gavimu už turto pardavimÄ arba už apgyvendinimo paslaugas, baigus rekonstrukcijÄ . Atsakovas nekilnojamojo turto ieÅ¡kovui nepardavė, veiklÄ sustabdė (t. y. pajamų artimiausiu metu negaus), rekonstrukcijos darbai neužbaigti. Prievolė su atidedamuoju terminu yra egzistuojanti prievolė, kuri nevykdytina tol, kol nesuėjo tam tikras terminas ar nebuvo tam tikros aplinkybės (CK 6.33 str. 2 d.). PaaiÅ¡kėjus, kad tam tikra aplinkybė neatsiras tuo metu, kaip buvo numatyta, prievolė tampa vykdytina (CK

6.34 str. 1 d.). Vadinasi, atsakovo kreditorių 1 980 037,06 Lt (įskaitant atsakovo nekvestionuojamÄ ieÅ¡kovo teisę į 1,2 mln. Lt avansÄ ) finansiniai reikalavimai yra pradelstos vykdyti prievolės. Net jei atsakovo apeliacinis skundas Vilniaus apygardos teismo iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-250-178/2010 bÅ«tų patenkintas, atsakovo pradelstos skolos 1 480 037,06 Lt (1 980 037,06 Lt –

500 000 Lt ieÅ¡kovo mokėtina bauda) virÅ¡ytų daugiau kaip pusę į jo balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės – 2 041 854 Lt (b. l. 77).

Byloje esantys duomenys liudija, kad Vilniaus apygardos teismas praneÅ¡imÄ atsakovui dėl atsiliepimo į ieÅ¡kinį ir informacijos pagal Ä®BÄ® 9 straipsnio 1 dalį pateikimo surašė 2010 m. rugpjūčio 30 d. ir iÅ¡siuntė atsakovui adresu Atgimimo g. 37, Ignalina (b. l. 56). LaiÅ¡kas 2010 m. rugsėjo 3 d. grįžo neįteiktas, nurodant, kad adresatas persikėlė (b. l. 60). Vilniaus apygardos teismo praneÅ¡imas persiųstas atsakovo vadovui P.

B. ir įteiktas asmeniÅ¡kai 2010 m. rugsėjo 21 d. (b. l. 58). Taigi atsakovas teisingai nurodė, kad 30 d. terminas pateikti atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį baigėsi 2010 m. spalio 21 d. imtinai (CPK 73 str. 3 d.) ir kad pirmosios instancijos teismas priėmė skundžiamÄ nutartį nesulaukęs termino pateikti atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį pabaigos. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas padarė procesinį pažeidimÄ , tačiau tai neturėjo įtakos bylos baigčiai. Nors atskirasis skundas, kaip teigia apeliantas, nėra skirtas dėstyti atsiliepimo į ieÅ¡kinį argumentus, vis dėlto pirmosios instancijos teismo nutartis galėjo bÅ«ti kritikuojama tuo aspektu, kad teismas, neturėdamas įrodymų, ydingai nustatė faktines aplinkybes ir/ar pagal ydingai nustatytas aplinkybes padarė klaidingas iÅ¡vadas. Jei sutinka su atskiruoju skundu, pirmosios instancijos teismas turi teisę pats panaikinti skundžiamÄ nutartį, kuria iÅ¡kelta bankroto byla (CPK 334 str. 2 d. 1 p.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sedonita“ v. UAB „Techneta“, bylos Nr. 2-116/2010). Nepaisant pažeidimo, apeliacinės instancijos teisme atsakovui buvo sudarytos visos sÄ lygos bÅ«ti iÅ¡klausytam (lot. audiatur et altera pars) ir teikti naujus įrodymus (CPK 314 str.). Panaikinti ar pakeisti skundžiamÄ nutartį, remiantis atskirajame skunde nurodytais motyvais, teisėjų kolegijos įsitikinimu, nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

338 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 8 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Teisėjai                                                                                                          Danutė

Gasiūnienė

                                                                                                                       Kazys

Kailiūnas

                                                                                                                      Gintaras Pečiulis