b9102c3077bc11e5b7eba10a9b5a9c5f · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS858-347/2012

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00234-2012-8

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8. (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. birželio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Irmanto Jarukaičio (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui dėl pažymos panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi skundu (b. l. 2-5) į teismą, prašydamas: 1) atnaujinti praleistą terminą dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2007 m. kovo 20 d. pažymos apie statinio nugriovimą Nr. ST6-(9.9)-19 (toliau – ir Pažyma) panaikinimo terminą; 2) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2007 m. kovo 20 d. pažymą apie statinio nugriovimą Nr. ST6-(9.9)-19.

Pareiškėjas nurodė, kad jis apie Pažymos egzistavimą sužinojo 2011 m. liepos mėnesį telefoninio pokalbio metu su valstybės įmonės Registrų centras (toliau – ir VĮ Registrų centras) darbuotoju. Pažymėjo, kad veikdamas kaip rūpestingas ir apdairus asmuo padarė prielaidas dėl galimų kliūčių įregistruoti jam priklausančią nuosavybės teisę į statinį-baseiną ir kreipėsi į antstolę dėl faktinių aplinkybių konstatavimo, kad statinys-baseinas nebuvo nugriautas. Pabrėžė, kad 2012 m. vasario 16 d. pareiškėjas gavo VĮ Registrų centro Alytaus filialo 2012 m. vasario 14 d. sprendimą, kuriuo atmestas jo prašymas dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą bei paaiškinta, jog, tik įstatymų nustatyta tvarka pripažinus Pažymą negaliojančia, pareiškėjas turės teisę įregistruoti statinį-baseiną. Anot pareiškėjo, tik 2012 m. vasario 16 d. jis objektyviai suvokė, kad neturės galimybės įregistruoti statinio-baseino bei savo nuosavybės teisės į jį, kol nenuginčys Pažymos įstatymų nustatyta tvarka.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. kovo 16 d. nutartimi (b. l. 20-21) neatnaujino pareiškėjo skundo padavimo termino ir atsisakė priimti pareiškėjo V. J. skundą.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjas į teismą dėl Pažymos panaikinimo kreipėsi 2012 m. kovo 14 d., t. y. praleidęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą. Pareiškėjas pats pripažįsta, kad jis praleido skundo padavimo terminą, todėl prašo jį atnaujinti. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas siekia, kad termino skundui paduoti eiga būtų siejama su suvokimo, kad skundžiamas aktas pažeidžia jo teises, momentu, t. y. 2012 m. vasario 16 d. Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog, sužinojęs apie priimtą aktą, asmuo tuo pačiu sužino apie šiuo aktu pažeidžiamas jo teises. Šiuo atveju pareiškėjas apie Pažymą sužinojo 2011 m. liepos mėnesį. Nurodė, jog pareiškėjas nepateikė įrodymais grįstų motyvų, kad kreiptis į teismą dėl Pažymos panaikinimo jam kliudė objektyvios, ne nuo jo valios priklausančios aplinkybės. Pažymėjo, jog pareiškėjas, būdamas aktyvus, siekdamas savo pažeistų teisių gynimo per įmanomai trumpą ir protingą terminą, gavęs iš VĮ Registrų centro informaciją apie Pažymą, turėjo suprasti savo pažeistą teisę ir tinkamai realizuoti teisę į teisminę gynybą. Objektyvių kliūčių, sutrukdžiusių pareiškėjui kreiptis į Kauno apygardos administracinį teismą, nenustatyta, todėl teismas darė išvadą, kad pareiškėjas terminą praleido nepagrįstai ir termino skundui paduoti neatnaujino. Kadangi pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymo dėl termino atnaujinimo netenkino, V. J. skundą atsisakė priimti.

III. Pareiškėjas V. J. atskiruoju skundu (b. l. 23-26) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 16 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – atnaujinti praleistą skundo dėl 2007 m. kovo 20 d. pažymos panaikinimo padavimo teismui terminą.

Atskirajame skunde nurodoma, kad pareiškėjas 2010 m. kovo 25 d. vykusių BAB „Alytaus tekstilė“ turto pardavimo iš varžytynių metu įsigijo kiemo statinį-baseiną, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), Alytuje. 2011 m. liepos mėnesį pareiškėjas telefonu kreipėsi į VĮ Registrų centras pasiteirauti dėl dokumentų, reikalingų nuosavybės teisei į kiemo statinį-baseiną įregistruoti. Telefoninio pokalbio metu VĮ Registrų centras darbuotoja paminėjo apie esančią kažkokią pažymą dėl statinio nugriovimą.

Ar pažyma iš tiesų egzistuoja, taip pat apie galimai esančios Pažymos turinį pareiškėjas nežinojo. Pažymi, jog pareiškėjas, veikdamas rūpestingai ir apdariai, norėdamas, kad nekiltų jokių kliūčių nuosavybės teisei įregistruoti, kreipėsi į antstolę A. K., kad ši užfiksuotų, jog statinys nebuvo ir nėra nugriautas. Pareiškėjas taip pat kreipėsi į specialistus, kad šie parengtų kiemo statinio-baseino kadastrinių matavimų bylą, nes statinys-baseinas, kurį įsigijo pareiškėjas neturėjo tik šiam objektui priklausančio unikalaus numerio.

Nurodė, jog pareiškėjas 2012 m. vasario 16 d. gavo VĮ Registrų centro Alytaus filialo 2012 m. vasario 14 d. sprendimą Nr. (2.17.6)R7-169, kuriuo buvo atmestas pareiškėjo prašymas dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą, nes pagal Pažymą ir kadastro duomenų byloje 2007 m. kovo 23 d. patikslintus kadastro duomenis nustatyta, kad kiemo statinys-baseinas yra nugriautas, o dokumento patvirtinančio, kad Pažyma įstatymų nustatyta tvarka pripažinta negaliojančia nepateikta. 2012 m. vasario 16 d. pareiškėjas taip pat gavo VĮ Registrų centro Alytaus filialo 2012 m. vasario 14 d. sprendimą Nr. 2.16.14.-55, kuriuo netenkintas pareiškėjo prašymas įregistruoti pareiškėjo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą – kiemo statinį-baseiną – pagal 2010 m. kovo 25 d. varžytynių aktą Nr. 28, 2011 m. liepos 27 d. protokolą Nr. 5, nes pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir Nekilnojamojo turto registro įstatymas) 13 straipsnio 1 dalį nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai gali būti registruojami tik tuo atveju, kai nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas.

Remdamasis tuo, pareiškėjas nurodo, kad jis tik 2012 m. vasario 16 d. objektyviai suvokė, kad Pažyma iš tiesų yra ir ją įstatymų nustatyta tvarka reikia nuginčyti, kaip nurodyta VĮ Registrų centro Alytaus filialo 2012 m. vasario 14 d. sprendime Nr. (2.17.6)R7-169, kurį pareiškėjas gavo 2012 m. vasario 16 d. Iš VĮ Registrų centro sprendimų pareiškėjas sužinojo, kad 2007 m. kovo 20 d. buvo išduota Pažyma. Pareiškėjas teigia, kad jis 2011 m. liepos mėnesį sužinojo tik apie galimą kažkokios pažymos apie statinio nugriovimą egzistavimą, tačiau ar ji iš tiesų egzistuoja, pareiškėjas objektyvių ir neginčytinų duomenų neturėjo.

Pareiškėjui nebuvo žinoma apie Pažymos turinį, išdavimo datą ir ją išdavusį subjektą, pareiškėjas nežinojo ir negalėjo žinoti, kad Pažyma turi būti nuginčyta teismine tvarka.

Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas neturi teisės gauti Pažymos ir susipažinti su jos turiniu, nes de jure statinys yra nugriautas, todėl atitinkamos institucijos atsisako pateikti Pažymos kopiją. Dėl to, pareiškėjas, teikdamas skundą Kauno apygardos administraciniam teismui dėl Pažymos panaikinimo, prašė teismo įpareigoti atsakovą Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių arba VĮ Registrų centro Alytaus filialą pateikti Pažymos kopiją. Mano, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai susiejo prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui atnaujinti su 2011 m. liepos mėnesiu (data, kai pareiškėjas sužinojo apie galimą Pažymos egzistavimą).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas V. J. atskiruoju skundu ginčija Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 16 d. nutartį, kuria teismas neatnaujino pareiškėjo skundo padavimo termino ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad terminas dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2007 m. kovo 20 d. pažymos apie statinio nugriovimą Nr. ST6-(9.9)-19 panaikinimo buvo praleistas dėl subjektyvių priežasčių ir mano, kad teismas nepagrįstai neatnaujino praleisto termino.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo nurodytas priežastis dėl termino praleidimo dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2007 m. kovo 20 d. pažymos apie statinio nugriovimą Nr. ST6-(9.9)-19 panaikinimo, nurodo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) jurisprudencijoje yra ne kartą konstatuotas iš konstitucinio teisinės valstybės principo bei kitų Konstitucijos nuostatų kylantis imperatyvas, kad asmuo, manantis jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučią teisę į nepriklausomumą ir nešališką teismą, kuris išspręstų ginčą. Asmens teisė kreiptis į teismą suponuoja ir jo teisę į tinkamą teisinį procesą, kuri yra būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga. Pabrėžtina, kad asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai varžoma, negali būti nepagrįstai apsunkinamas jos įgyvendinimas (žr. Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimą). Tačiau teisė į teisminę gynybą nėra besąlyginė – ji privalo būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka. Administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalis, kuri numato, kad, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog tais atvejais, kai aktas neturėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, skundžiamas aktas laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada priėmė administracinį aktą, koks yra jo turinys. Pastebėtina, kad 33 straipsnio 1 dalies taikymo prasme asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo dieną, aktu nustatomas teises ar pareigas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS5-8/2006, 2006 m. spalio 25 d. nutartį byloje Nr. AS4-455/2006, 2006 m. spalio 25 d. nutartį byloje Nr. AS2-437/2006, 2006 m. spalio 5 d. nutartį byloje Nr. AS7-301/2006, 2006 m. birželio 29 d. nutartį byloje Nr. AS8-249/2006, 2006 m. gegužės 4 d. nutartį byloje Nr. AS5-132/2006, 2005 m. kovo 24 d. nutartį byloje Nr. AS7-100/2005). Pažymėtina, kad ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatyta taisyklė leidžia daryti išvadą, kad teisė pasinaudoti teismine gynyba yra ribojama laike ir siejama su faktine aplinkybe, nuo kurios ir pradedamas skaičiuoti laikas, per kurį suinteresuotas subjektas turi teisę kreiptis į teismą. Pasibaigus šiam terminui teisminės gynybos realizavimo teisė eliminuojama, paliekant teisinę galimybę taikyti termino atnaujinimo institutą.

Teisėjų kolegija nurodo, kad šiuo atveju, sprendžiant klausimą, ar skundas buvo paduotas laikantis teisės aktuose nustatytų terminų, būtina nustatyti datą, nuo kada skaičiuojamas vieno mėnesio terminas skundui paduoti, t. y. kada asmuo sužinojo apie atitinkamą aktą. Tokiu atveju turi būti nustatyta, kada pareiškėjui objektyviai tapo žinomas skundžiamo akto turinys. Šiuo atveju pats pareiškėjas nurodo, jog apie galimą Pažymos egzistavimą sužinojo 2011 m. liepos mėnesį telefoninio pokalbio metu su VĮ Registrų centras darbuotoju, tačiau 2012 m. vasario 16 d. pareiškėjas gavęs VĮ Registrų centro Alytaus filialo 2012 m. vasario 14 d. sprendimą, kuriuo atmestas jo prašymas dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą bei paaiškinta, jog tik įstatymų nustatyta tvarka pripažinus Pažymą negaliojančia, pareiškėjas turės teisę įregistruoti statinį-baseiną, sužinojo, kad Pažyma iš tikrųjų egzistuoja, esminius skundžiamo akto elementus (b. l. 2-5, 23-26).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad byloje yra pateiktas pareiškėjo reikalavimas išreikalauti prašomą panaikinti Pažymą iš atsakovų ir nurodoma, kad pareiškėjui ši Pažyma nėra išduodama. Remiantis tuo, kad byloje nėra įrodymų, paneigiančių šiuos pareiškėjo teiginius, taip pat bylos medžiagoje nėra pateikta skundžiama Pažyma, negalima teigti, kad pareiškėjui 2011 m. liepos mėnesį po telefoninio pokalbio su VĮ Registrų centras darbuotoju tapo žinoma, kad Pažyma tikrai egzistuoja, konkretus jos turinys, ją priėmusi institucija.

Tai, kad pareiškėjui 2011 m. liepos mėnesį telefoninio pokalbio metu su VĮ Registrų centras darbuotoju buvo užsiminta apie galimą Pažymos egzistavimą, tačiau nesant byloje pateiktų įrodymų, kokia informacija buvo suteikta pareiškėjui 2011 m. liepos mėnesį, ar jam buvo nurodyti konkretūs esminiai skundžiamo akto elementai, negalima daryti vienareikšmiškos išvados apie informaciją, kuri buvo pateikta pareiškėjui apie Pažymą ar jos galimą buvimą. Be to, pareiškėjo paskesni aktyvūs veiksmai, t. y. kreipimasis į antstolę A.

K., kad ši užfiksuotų, jog statinys nebuvo ir nėra nugriautas (b. l. 9), kreipimasis į specialistus, kad šie parengtų kiemo statinio-baseino kadastrinių matavimų bylą, nes statinys-baseinas, kurį įsigijo pareiškėjas neturėjo tik šiam objektui priklausančio unikalaus numerio (b. l. 10-16), liudija, kad pareiškėjas aktyviai siekė įregistruoti nusipirktą statinį Nekilnojamojo turto registre ir tik gavus 2012 m. vasario 16 d. VĮ Registrų centro Alytaus filialo 2012 m. vasario 14 d. sprendimus Nr. (2.17.6) R7-169 (b. l. 7), Nr. 2.16.14.-55 (b. l. 8), kuriais netenkintas pareiškėjo prašymas įregistruoti pareiškėjo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą – kiemo statinį-baseiną – pagal 2010 m. kovo 25 d. varžytynių aktą Nr. 28, 2011 m. liepos 27 d. protokolą Nr. 5, nes pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir Nekilnojamojo turto registro įstatymas) 13 straipsnio 1 dalį nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai gali būti registruojami tik tuo atveju, kai nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas, galima teigti, kad pareiškėjui tapo tiksliai žinoma apie Pažymos egzistavimą, subjektą kuris ją priėmė, priėmimo datą ir ja pažeidžiamas teises.

Remiantis tuo, kad byloje nėra pateikta argumentų, leidžiančių teigti, kad pareiškėjui 2011 m. liepos mėnesį po telefoninio pokalbio su VĮ Registrų centro darbuotoju tikrai tapo žinoma apie priimtą Pažymą, esminiai skundžiamo akto elementai, paskesni jo veiksmai, liudija, kad pareiškėjas apie skundžiamą aktą (jo esminius elementus) sužinojo tik 2012 m. vasario 16 d. gavęs VĮ Registrų centro Alytaus filialo 2012 m. vasario 14 d. sprendimus Nr. (2.17.6) R7-169, Nr. 2.16.14.-55. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad abstraktus sužinojimas apie galimai priimtą aktą šiuo atveju neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, kad būtent tada pareiškėjui tapo žinoma apie šioje byloje skundžiamą Pažymą. Šiuo atveju pareiškėjas į pirmosios instancijos teismą kreipėsi su skundu dėl Pažymos panaikinimo 2012 m. kovo 14 d. (b. l. 2-5), t. y. nepraleidęs ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino. Tai, kad pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad Pažyma yra priimta 2007 m. kovo 20 d. ir remdamasis tuo prašo atnaujinti praleistą terminą (b. l. 23-26), nesudaro pagrindo teigti, kad pareiškėjas praleido terminą dėl Pažymos panaikinimo kreiptis į teismą, nes, kaip jau minėta, tuo atveju, kai skundžiamas aktas asmeniui nebuvo įteiktas, terminas dėl jo panaikinimo pradedamas skaičiuoti nuo jo paskelbimo asmeniui.

Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė momentą nuo kada pareiškėjas sužinojo apie skundžiamą aktą ir jo esminius elementus, todėl pareiškėjo atskirasis skundas tenkintinas iš dalies ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies

Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 16 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Irmantas Jarukaitis

Dalia Višinskienė