2021-12-22 Nr. AB-27844-3-62-3-02357-2020-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-1106-438/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02357-2020-5

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. M. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. vasario 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas R. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, parašydamas priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN), 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis atlieka bausmę Marijampolės PN Kybartų sektoriuje. Pareiškėjo teigimu, jis 2019 m. rugpjūčio 23 d. iš Vilniaus pataisos namų buvo perkeltas į Marijampolės PN Kybartų sektorių su sąlyga, kad šioje įstaigoje bus geresnės kalinimo sąlygos, tačiau sudarytos kalinimo sąlygos prastesnės nei tos, kuriomis jis buvo kalinamas anksčiau. Marijampolės PN Kybartų sektoriuje nėra įrengta pakankamai sanitarinių mazgų, todėl norėdamas pasinaudoti tualetu ar nusiprausti kiekvieną kartą pareiškėjas turėdavo laukti eilėje. Tualetuose nebuvo įrengtos oro ventiliacijos sistemos, todėl juose nuolatos tvyrodavo nemalonus kvapas. Dušu būdavo leidžiama pasinaudoti tik vieną kartą per savaitę, o dušo patalpos buvo avarinės būklės, buvo tiekiamas tik drungnas vanduo, neįrengtos pertvaros, todėl buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą prausiantis duše. Būryje įrengtos virtuvės plotas siekė tik apie 7 kv. m, todėl būdavo sunku gaminti maistą, šaldytuvuose nepakakdavo vietos visų nuteistųjų maisto produktams, todėl maistas nuolat sugesdavo. Drabužių džiovykla įrengta apie 6 kv. m ploto tamsiame kambaryje, kuriame nebuvo tinkamos oro ventiliacijos, todėl drabužiai ilgai džiūdavo, pūdavo, skleisdavo nemalonų kvapą. Pataisos namuose nėra įrengtos rūkymui skirtos vietos, todėl kiti nuteistieji rūko bendro naudojimo patalpose ir pareiškėjas priverstas kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru.

3. Pareiškėjas teigė, jog gyvenamosios patalpos plotas siekia apie 30 kv. m, joje nuolat kalinama apie 11 nuteistųjų, todėl patalpa buvo perpildyta. Atvykus į Marijampolės PN Kybartų sektorių gyvenamosiose patalpose buvo graužikų, tarakonų. Pataisos namų administracija atsižvelgdama į tai iškvietė specialistus, parazitai buvo išnaikinti, tačiau bendro naudojimo patalpose, ypač virtuvėje, tarakonų dar yra. Pareiškėjas teigė dėl neteisėtų Marijampolės PN pareigūnų veiksmų patyręs didelį diskomfortą, neigiamus emocinius išgyvenimus, stresą, garbės bei orumą pažeminimą.

4. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės PN, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

5. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas nuo 2019 m. rugpjūčio 23 d. iki 2020 m. spalio 12 d. laisvės atėmimo bausmę atliko 4-ame būryje, 404-ame kambaryje. Nors ginčo laikotarpiu minimalus gyvenamųjų patalpų plotas kartais būdavo mažesnis nei numatyta teisės aktuose, tačiau šis pažeidimas yra tik formalaus pobūdžio ir objektyviai negalėjo sukelti tokio lygio neigiamų pasekmių, kurias būtu galima vertinti kaip neturinę žalą. Pareiškėjas laisvės atėmimo bausmę atliko bendrabučio tipo patalpose, todėl didžiąją dalį dienos galėjo laisvai judėti pataisos įstaigos teritorijoje, sportuoti, eiti į darbą, biblioteką ir t.t.

Nuteistiesiems gyvenamosiose patalpose griežtai draudžiama rūkyti ir tai yra nuolat kontroliuojama. Visuose nuteistųjų bendrabučio aukštuose 2017 m. buvo atnaujintos nuteistųjų rūkymo patalpos, įrengiant mechaninę ištraukiamąją ventiliaciją. Marijampolės PN gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriuose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Nuteistųjų bendrabutyje įrengta šachtinė ištraukiamoji ventiliacija, yra langai. Teisės aktai neįtvirtina reikalavimo sanitariniame mazge įrengti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą.

Būrio sanitariniame mazge yra įrengtos 8 praustuvės ir 4 pusvonės. Tualeto patalpose įrengti 6 pisuarai ir 6 klozetai su uždaromis kabinomis. Sanitarinio mazgo įrenginių skaičius yra pakankamas, o nuteistiesiems nereikia laukti eilėse, norint jais pasinaudoti. Taip pat nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas būtų skundęsis pareigūnams dėl nepakankamo sanitarinių įrenginių skaičiaus. Marijampolės PN Kybartų sektoriaus 4-o būrio virtuvės plotas yra 17,15 kv. m. Patalpose stovėjo nuo 9 iki 11 šaldytuvų. Marijampolės PN esančios virtuvės baldais ir inventoriumi aprūpintos laikantis teisės aktų reikalavimų.

Taip pat kiekviename nuteistųjų būryje yra įrengta patalpa, kurioje nuteistieji gali džiovintis savo drabužius. Teisės aktai nenumato pareigos dušo patalpose įrengti pertvaras ar kabinas. Marijampolės PN yra sudarę sutartį dėl nuolatinės parazitų kontrolės su šią veiklą vykdančia bendrove, kuri kas mėnesį lankosi įstaigoje ir atlieka vabzdžių bei graužikų kontrolę bei jų naikinimą, todėl skundo teiginiai dėl kenkėjų yra nepagrįsti. Tai patvirtina graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo atlikimo žurnalo išrašai.

II. 6. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2021 m. vasario 8 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – pripažino, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas buvo pažeista, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

7. Teismas nustatė, kad ginčo laikotarpiu 14 parų (nuo 2020 m. sausio 28 d. iki 2020 m. vasario 11 d.) buvo pažeista pareiškėjo teisė į minimalią teisės aktais nustatytą gyvenamojo ploto normą (pareiškėjui teko 2,98 kv. m gyvenamojo ploto), pažeista jo teisė į privatumą prausiantis duše, nes dušuose nėra įrengtų pertvarų, taip pat Marijampolės PN Kybartų sektoriaus 4 būryje nėra įrengtas atskiras kambarys maisto produktams laikyti (Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės) 5.10 punkto reikalavimo pažeidimas), tačiau šį pažeidimą bent iš dalies kompensavo tai, kad kiekvieno būrio teritorijoje yra įrengta virtuvė, kurioje nuteistieji turėjo galimybę laikyti greitai gendančius maisto produktus. Kitus pareiškėjo nusiskundimus teismas atmetė kaip nepagrįstus.

8. Teismas sprendė, kad dėl nurodytų netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas galėjo patirti tam tikrų nepatogumų, tačiau byloje nėra duomenų, kurie leistų teigti, kad šie nepatogumai prilygo skunde nurodomoms dvasinėms ir fizinėms kančioms. Teismas vertino, kad byloje nustatyti pažeidimai yra mažareikšmiai, neturintys ilgalaikių sunkių pasekmių pareiškėjo sveikatai ir psichologinei būklei. Byloje nėra jokio pagrindo išvadai, jog nustatyti nepatogumai buvo tokio pobūdžio ir pareiškėjo teises pažeidė tokiu būdu, kad joms apginti nepakanka konstatuoti paties pažeidimo fakto.

III. 9. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, priteisti neturtinę žalą pareiškėjui. Pareiškėjas taip pat prašo pripažinti neteisėtus veiksmus, informacijos slėpimą nuo nuteistųjų.

10. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas teismui pateikė klaidingus duomenis apie su pareiškėju apgyvendintų asmenų skaičių gyvenamojoje patalpoje Nr. 404. Teismas iš atsakovo neišreikalavo ir atsakovas nepateikė žurnalo, būryje atitinkamame kambaryje laikomų nuteistųjų kortelių. Taip pat atsakovas melagingai nurodė, kad pareiškėjas gali vaikščioti, kur nori. Pareiškėjas teigė, kad UAB „Dezinfa“ specialistai kas mėnesį nesilanko patalpose, kur gyvena nuteistieji – pareiškėjo kalinimo laikotarpiu lankėsi tik 1 kartą. Buvo rūkoma visose patalpose. Priešingai nei nurodė atsakovas, pareiškėjas kreipėsi su skundais dėl rūkymo patalpose, tačiau jo skundai galimai buvo neregistruoti, pareiškėjas daug kartų yra matęs, kaip skundai išmetami į šiukšlių dėžę. Teismas neišreikalavo iš atsakovo registracijos žurnalo.

11. Pareiškėjas teigė, kad teismas, spręsdamas dėl drabužių džiovyklos įrengimo, rėmėsi rašytiniais įrodymais, nors pareiškėjas prašė teismo iš atsakovo išreikalauti nuotraukas, filmuotą medžiagą apie džiovyklos egzistavimą, tačiau teismas to nepadarė. Dėl teismo argumento, kad pareiškėjas nenurodė, kad džiovykloje trūksta inventoriaus, pareiškėjas pažymi, kad jis nežino, koks inventorius turi būti džiovyklose, nes jam tokia informacija nepateikiama, pataisos įstaigos administracija šią informaciją slepia.

12. Pareiškėjo teigimu, atsakovas pateikė melagingus duomenis apie virtuvėje įrengtą inventorių. Nėra įrengtos stacionarios elektrinės viryklės su orkaite, nėra pernešamos elektrinės viryklės, spintelių, suolo, nebuvo nuo 9 iki 11 šaldytuvų – visame aukšte buvo 4 šaldytuvai. Taip pat atsakovas pateikė klaidingus duomenis apie virtuvės plotą – jis yra apie 5 kv. m. Teismas neišreikalavo nuotraukų ir filmuotos medžiagos, kas būtų tinkami įrodymai. Tualeto kabinose nėra įrengta ventiliacija. Tai būtų patvirtinusios nuotraukos ir filmuota medžiaga, kurios teismas neišreikalavo. Duše nėra dušo galvučių, lentynėlės higienos priemonėms, prausiklio, veidrodžių. Pareiškėjas nurodo, kad 15 asmenų skirti 1 kriauklę, prausyklą, klozetą, sanitarinį mazgą yra nežmoniška ir žemina garbę ir orumą. Pareiškėjas teigia, kad jis patyrė daug nepatogumų, stresą, diskomfortą, neigiamus išgyvenimus, pažeminimą. Pareiškėjas iki šiol vartoja vaistus, yra tapęs labai jautrus, irzlus.

13. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

14. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus ir jų visumą, laikydamasis įstatymo nuostatų. Teismas priėmė sprendimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, teisingumo ir protingumo kriterijais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš netinkamų jo kalinimo Marijampolės PN Kybartų sektoriuje sąlygų nuo 2019 m. rugpjūčio 23 d. iki 2020 m. spalio 12 d., atlyginimo.

16. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčo laikotarpiu 14 parų buvo pažeista pareiškėjo teisė į minimalią teisės aktais nustatytą gyvenamojo ploto normą, pažeista jo teisė į privatumą prausiantis duše, taip pat Marijampolės PN Kybartų sektoriaus 4 būryje nėra įrengtas atskiras kambarys maisto produktams laikyti, ir pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – pripažino, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas buvo pažeista, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

17. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

18. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde pareiškėjas, be kita ko, išdėstė naujus nusiskundimus, kad duše nėra dušo galvučių, lentynėlės higienos priemonėms, prausiklio, veidrodžių, virtuvėje nėra įrengtos stacionarios elektrinės viryklės su orkaite, nėra pernešamos elektrinės viryklės, spintelių, suolo, taip pat kad pataisos įstaiga slepia ir neteikia informacijos apie reikalavimus patalpų įrengimui, kurių nebuvo nurodęs pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde, kurį patikslino.

19. ABTĮ 134 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo praktikoje yra išaiškinęs, kad pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo ir jo pagrindo ta apimtimi, kuria skundas buvo priimtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme, bei taip išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas. Kitoks ABTĮ 134 straipsnio 6 dalies aiškinimas nesudarytų prielaidų sąžiningo proceso užtikrinimui, kitai proceso šaliai sukurtų teisinį netikrumą ir neaiškumą (žr., pvz., LVAT 2018 m. gegužės 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1283-492/2018; 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-902-858/2018; 2018 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1400-575/2018). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliaciniame skunde naujai nurodomos kalinimo sąlygos apeliacinės instancijos teisme nenagrinėtinos.

20. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, jog atsakovas pateikė melagingus duomenis apie įvairias kalinimo sąlygas, laikosi pozicijos, kad rašytiniai įrodymai nėra tinkami, kad pirmosios instancijos teismas neišreikalavo iš atsakovo nuotraukų ir filmuotos medžiagos, kurioje būtų matyti pareiškėjo nurodytos kalinimo sąlygos, atsakovas nepateikė kitų pareiškėjo apeliaciniame skunde konkrečiai įvardijamų įrodymų: atitinkamame kambaryje laikomų nuteistųjų kortelių, žurnalo dėl laikomų asmenų skaičiaus, skundų registracijos žurnalo.

21. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus ir byloje pateiktus įrodymus, nenustatė pagrindo nesiremti atsakovo atstovo pateiktais oficialiais rašytiniais duomenimis apie pareiškėjo laikymo sąlygas ginčo laikotarpiu. Pareiškėjas iš esmės nepateikė atsakovo atstovo duomenis, be kita ko, užfiksuotus tiesiogines savo darbo funkcijas vykdančių asmenų, paneigiančių įrodymų. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 56 str. 7 d.). Todėl byloje esant atsakovo atstovo pateiktiems duomenims, kuriais, kaip minėta, teismas neturi pagrindo abejoti, nėra pagrindo teigti, kad nagrinėjamu atveju buvo būtina papildomai išreikalauti pareiškėjo nurodomas nuotraukas, filmuotą medžiagą ar jo apeliaciniame skunde konkrečiai įvardytus dokumentus. Todėl nagrinėjamu atveju teismas pagrįstai vadovavosi atsakovo atstovo pateiktais rašytiniais duomenimis apie pareiškėjo laikymo sąlygas.

22. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog nuo 2020 m. sausio 28 d. iki 2020 m. vasario 11 d. pareiškėjui teko 2,98 kv. m gyvenamojo ploto bendrabučio tipo patalpose. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra pateikta duomenų, kurią valandą toje pačioje gyvenamojoje patalpoje su pareiškėju buvo apgyvendintas papildomas asmuo ir kurią valandą kartu laikomų asmenų skaičius vėl sumažėjo, minėta aplinkybė vertintina pareiškėjo naudai ir konstatuotina, kad gyvenamojo ploto norma buvo pažeista ne 14, o 15 parų.

23. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad UAB „Dezinfa“ specialistai kas mėnesį nesilanko patalpose, kur gyvena nuteistieji – pareiškėjo kalinimo laikotarpiu lankėsi tik 1 kartą.

24. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) 20 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietoje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų; laisvės atėmimo vietoje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus – jų naikinimas teisės aktų nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo nusiskundimus dėl kenkėjų atmetė nurodęs, kad iš teismui pateikto Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnalo (b. l. 44–48) duomenų matyti, jog UAB „Dezinfa“ Marijampolės PN Kybartų sektoriuje reguliariai vykdo vabzdžių ir graužikų kontrolės bei naikinimo darbus. Tačiau apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, patikrinusi bylos duomenis, pažymi, kad minėtame žurnale nematyti datų, kada buvo atliekami kenkėjų stebėsenos ir naikinimo darbai. Taigi, byloje pateikti duomenys nepatvirtina, jog ginčo laikotarpiu UAB „Dezinfa“ Marijampolės PN Kybartų sektoriuje reguliariai vykdė vabzdžių ir graužikų kontrolės bei naikinimo darbus. Tuo tarpu, iš minėto žurnalo matyti, kad kiekviename įraše užfiksuotų darbų atlikimo metu buvo rasta kenkėjų (tarp jų ir pareiškėjo skunde įvardytų).

25. Įvertinusi šios Nutarties 24 punkte nurodytas faktines aplinkybes, taip pat atsižvelgusi į LVAT praktiką, kad pareiškėjui pakankamai detalizavus savo nusiskundimus dėl konkrečių higienos normų pažeidimų, o atsakovui jų nepaneigus, konstatuojamas pažeidimas (žr., pvz., 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017; 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-772-520/2018 ir kt.), teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad nagrinėjamu atveju pataisos įstaiga nepaneigė, kad neveikė taip, kaip nustatyta Higienos normos HN 134:2015 20 punkte, todėl pareiškėjo argumentus dėl kenkėjų buvimo ginčo laikotarpiu pripažįsta pagrįstais.

26. Kiek tai susiję su pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis, kad nebuvo įrengtos rūkymo patalpos ir buvo rūkoma tam neskirtose patalpose, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra pagrindo konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje vertinant, ar atitinkama institucija nevykdė pareigos imtis priemonių apsaugoti nuteistuosius (suimtuosius) nuo žalingų pasyvaus rūkymo pasekmių, reikšminga aplinkybe laikomas ir pareiškėjo kreipimasis į institucijos administraciją su prašymu užtikrinti sveikatai nekenksmingas sąlygas, nurodant, kad kiti asmenys rūko, ir prašyti imtis atitinkamų veiksmų, bei kiti duomenys, patvirtinantys, kad pareiškėjas yra nerūkantis asmuo (žr., pvz., 2017 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1073-502/2017; 2017 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-795-442/2017; 2016 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1808-858/2015). Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, jog dėl to, kad visose patalpose buvo rūkoma, jis teikė skundus, tačiau jo skundai galimai buvo neregistruoti, jis šios aplinkybės nedetalizavo ir nenurodė, kada konkrečiai teikė tokį (-ius) prašymą (-us) ar skundą (-us), kuris (-ie) nebuvo užregistruotas (-i). Be to, pažymėtina, kad tokios aplinybės pareiškėjas savo patikslintame skunde, teiktame pirmosios instancijos teismui, nebuvo nurodęs, taigi, pareiškėjo paaiškinimai nėra nuoseklūs. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, aptartas pareiškėjo deklaratyvus teiginys nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kad atsakovo atstovas šiuo aspektu pareiškėjo teisių nepažeidė.

27. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nei skunde pirmosios instancijos teismui, nei apeliaciniame skunde nekonkretizavo, kokią būtent žalą patyrė dėl virtuvės ploto, taip pat dėl, jo teigimu, nepakankamo šaldytuvų kiekio. Byloje nėra duomenų, kad dėl minėtų aplinkybių pareiškėjas vertintu laikotarpiu būtų kreipęsis į Marijampolės PN administraciją, Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą ar kitą kompetentingą instituciją – tokių argumentų pareiškėjas nenurodo ir procesiniuose dokumentuose. Taip pat pareiškėjas neteigė ir nenurodė, kad dėl minėtų aplinkybių kada nors negalėjo pasinaudoti virtuve, nedetalizavo, kada konkrečiai negalėjo pasinaudoti šaldytuvu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjo teisių pažeidimą aptariamais aspektais.

28. Kiek tai susiję su pareiškėjo nusiskundimais, kad tualeto kabinose nėra įrengta ventiliacija, teisėjų kolegija pažymi, kad nei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintose Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse, nei kituose teisės aktuose nenustatytas reikalavimas įrengti ventiliaciją tualeto kabinose. Pažymėtina, kad pareiškėjas buvo laikomas bendrabučio tipo patalpose ir tualetai įrengti atskirose patalpose. Be to, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, švarios ir tvarkingos aplinkos sukūrimas ir palaikymas priklauso ir nuo pačių nuteistųjų valios. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad Marijampolės PN veikė netinkamai, o pareiškėjo argumentai dėl netinkamo vėdinimo ir nemalonaus kvapo tualete yra grindžiami tik deklaratyviais teiginiais, todėl atmetami.

29. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų patalpų baldais ir kitu inventoriumi normos (toliau – ir Aprūpinimo norma) 7.4 papunktis numato, kad prausykla, tualetas aprūpinami praustuve (1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų), 7.6 papunktis numato, kad prausykla, tualetas aprūpinami klozetu (kuris gali būti ir tupiamas) arba pisuaru (tik vyrams) (klozetai įrengiami kabinose, kurių pertvaros ne žemesnės kaip 1,5 m) (1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų). Pareiškėjas apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo išvados, kad nagrinėjamu atveju minėti reikalavimai nebuvo pažeisti. Pareiškėjo teiginys, kad 15 asmenų skirti 1 kriauklę, prausyklą, klozetą, sanitarinį mazgą yra nežmoniška ir žemina garbę ir orumą, yra deklaratyvaus pobūdžio ir nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų bei nesudaro pagrindo nukrypti nuo Aprūpinimo normų.

30. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

31. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).

32. Nagrinėjamu atveju 15 parų buvo pažeista pareiškėjo teisė į minimalią teisės aktais nustatytą gyvenamojo ploto normą, visą ginčo laikotarpį pažeista jo teisė į privatumą prausiantis duše, atsakovas nepateikė įrodymų, kad ginčo laikotarpiu laikėsi Higienos normos HN 134:2015 20 punkto reikalavimų, todėl pripažįstama, kad pareiškėjas šiuo laikotarpiu buvo laikomas patalpose, kur buvo kenkėjų, taip pat Marijampolės PN Kybartų sektoriaus 4 būryje nėra įrengtas atskiras kambarys maisto produktams laikyti, tačiau šį pažeidimą iš dalies kompensavo tai, kad kiekvieno būrio teritorijoje yra įrengta virtuvė, kurioje nuteistieji turėjo galimybę laikyti greitai gendančius maisto produktus. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytų pareiškėjo teisių pažeidimų pobūdį, mastą ir trukmę, pareiškėjo patirto diskomforto dydį ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, be kita ko, atsižvelgus į tai, jog byloje nėra duomenų, kad dėl nustatytų pažeidimų buvo pakenkta pareiškėjo fizinei ar psichinei sveikatai, nėra pagrindo teigti, kad atsakovo atstovas sąmoningai siekė pareiškėjui pakenkti ar išskirti jį iš kitų nuteistųjų, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti ir pareiškėjui priteistinas 200 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas. Nors pareiškėjas prašė, kad jam būtų priteistas 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas, tačiau nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodė tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog pareiškėjui turėjo būti priteista būtent tokio dydžio neturtinė žala.

33. Apibendrindama nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino pareiškėjo patirtą neturtinę žalą. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, priteisiant pareiškėjui 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. vasario 8 d. sprendimą pakeisti.

Pareiškėjui R. M. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, priteisti 200 Eur (du šimtus eurus) neturtinei žalai atlyginti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Dainius Raižys

Milda Vainienė