2017-10-05 Nr. AB-18174-3-61-3-02205-2017-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eAS-853-525/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02205-2017-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.3; 43.5.1.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. spalio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Audriaus Bakavecko ir Ramūno Gadliausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. I. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. I. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl sprendimų panaikinimo ir žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja A. I. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros (toliau – ir Generalinė prokuratūra, atsakovas) 2017 m. gegužės 29 d. sprendimą ir įpareigoti Generalinę prokuratūrą išnagrinėti pareiškėjos prašymus; 2) Panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2017 m. birželio 9 d. atsakymą ir įpareigoti Generalinę prokuratūrą nesunaikinti labai sunkaus nusikaltimo įrodymų, o skubiai nusiųsti V. daiktus VTMT laboratorinei ekspertizei į Lietuvą ar užsienį ir grąžinti pareiškėjos siųstus labai sunkaus nusikaltimo įrodymus, atsiunčiant juos į Lietuvos Respublikos ambasadą Londone, kuriuos pareiškėja pasiims, konsuliniam pareigūnui pareiškėjai elektroniniu paštu pranešus, kad daiktai yra gauti.

Pareiškėjos pateiktas skundas neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) skundui nustatytų reikalavimų, todėl teismo 2017 m. liepos 10 d. nutartimi pareiškėjai buvo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti – pateikti patikslintą skundą, kuriame reikalavimai būtų suformuluoti ABTĮ 88 straipsnio nuostatos kontekste (nurodant aiškius ir konkrečius reikalavimus), taip pat būtų aiškiai išdėstytos skundo reikalavimus pagrindžiančios aplinkybės bei kartu pateikti skunde išdėstytas aplinkybes patvirtinantys įrodymai.

Pareiškėja, vykdydama teismo 2017 liepos 10 d. nutartį, pateikė 2017 m. liepos 25 d. patikslintą skundą, kuriame suformulavo papildomą reikalavimą – priteisti vieno šimto milijardų eurų žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Generalinės prokuratūros.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi pareiškėjai buvo pakartotinai nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti – pateikti įrodymus, nurodyti aplinkybes, kuriais grindžiamas reikalavimas dėl žalos priteisimo.

Pareiškėja, vykdydama teismo 2017 m. rugpjūčio 1 d. nutartį ir atsižvelgdama į šios nutarties argumentus, 2017 m. rugpjūčio 15 d. pateikė skundo patikslinimą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi atsisakė priimti A. I. skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Generalinės prokuratūros 2017 m. birželio 9 d. atsakymą ir įpareigoti Generalinę prokuratūrą nesunaikinti labai sunkaus nusikaltimo įrodymų, o skubiai nusiųsti V. daiktus VTMT laboratorinei ekspertizei į Lietuvą ar užsienį ir grąžinti pareiškėjos siųstus labai sunkaus nusikaltimo įrodymus, atsiunčiant juos į Lietuvos Respublikos ambasadą Londone, kuriuos pareiškėja pasiims, konsuliniam pareigūnui pareiškėjai elektroniniu paštu pranešus, kad daiktai yra gauti, kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai. Atsisakė priimti A. I. skundo dalį dėl reikalavimo priteisti vieno šimto milijardų eurų žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Generalinės prokuratūros, kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai. Skundo dalį dėl reikalavimų panaikinti Generalinės prokuratūros 2017 m. gegužės 29 d. sprendimą ir įpareigoti Generalinę prokuratūrą išnagrinėti pareiškėjos prašymus laikė nepaduotu. Teismas nutarė įsiteisėjus nutarčiai, skundą su priedais grąžinti pareiškėjai A. I..

Teismas pažymėjo, kad teismo 2017 m. liepos 10 d. nutartyje, vadovaujantis ABTĮ 12 straipsniu, pareiškėjai buvo išaiškinta teisė tikslinti skundo reikalavimų dėl Generalinės prokuratūros 2017 m. gegužės 29 d. sprendimo Nr. 17.2.-4591 panaikinimo ir įpareigojimo Generalinę prokuratūrą išnagrinėti pareiškėjos prašymus, pagrindą. Pareiškėjai buvo išaiškinta, kad ji turėtų nurodyti aiškius argumentus, susijusius su šio skundžiamo sprendimo neteisėtumu, o dėl prašymo įpareigoti atlikti veiksmus, pareiškėja turėjo aiškiai nurodyti į kokius konkrečiai prašymus Generalinė prokuratūra neatsakė (nurodant dokumento datą, numerį ir pan.), kartu turėjo būti pateikti prašymai į kuriuos nebuvo atsakyta bei Generalinės prokuratūros atsakymai. Teismas nustatė, kad pareiškėja skundo trūkumų, šiuo aspektu, nepašalino, 2017 m. liepos 25 d. skunde jokių argumentų dėl Generalinės prokuratūros 2017 m. gegužės 29 d. sprendimo Nr. 17.2.-4591 neteisėtumo nenurodė, taip pat nepateikė jokių argumentų/įrodymų, pagrindžiančių reikalavimo dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, pagrįstumą. Atsižvelgęs į tai, teismas skundą šioje dalyje laikė nepaduotu ir nutarė jį grąžinti pareiškėjai.

Pabrėžė, kad teismo 2017 m. liepos 10 d. nutartyje pareiškėjai taip pat buvo išaiškinta teisė atsisakyti arba ABTĮ nuostatų kontekste koreguoti reikalavimą dėl Generalinės prokuratūros 2017 m. birželio 9 d. atsakymo panaikinimo ir įpareigojimo Generalinę prokuratūrą nesunaikinti labai sunkaus nusikaltimo įrodymų. Įvertinus šio sprendimo turinį pareiškėjai buvo išaiškinta, kad šis sprendimas ir reikalavimas dėl įpareigojimo nesunaikinti įrodymų iš esmės yra susiję su ikiteisminio/baudžiamojo tyrimo aplinkybių tyrimu, o tuo atveju, kai reikalavimai kildinami iš prokuratūros, ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų, atliktų tiriant nusikalstamas veikas bei šioms institucijoms veikiant kaip ikiteisminio tyrimo baudžiamajame procese subjektams, tokio pobūdžio ginčas nepatenka į ABTĮ 17 straipsnyje numatytą administracinio teismo nagrinėjamų bylų kategoriją. Teismas nustatė, kad pareiškėja, pateikdama 2017 m. liepos 25 d. patikslintą skundą, skundo trūkumų, šiuo aspektu, taip pat nepašalino ir dėl šių reikalavimų iš esmės nepateikė jokių argumentų, todėl atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjos suformuluotas reikalavimas panaikinti Generalinės prokuratūros 2017 m. birželio 9 d. atsakymą ir įpareigoti Generalinę prokuratūrą nesunaikinti labai sunkaus nusikaltimo įrodymų nėra administracinės prigimties, šiuos reikalavimus teismas atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, ir pažymėjo, jog pareiškėja savo pažeistas teises turėtų ginti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Spręsdamas dėl pareiškėjos skundo reikalavimo priteisti vieno šimto milijardų eurų žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Generalinės prokuratūros, teismas vertino pareiškėjos 2017 m. rugpjūčio 15 d. pateikto skundo, kurį ji pateikė vykdydama teismo 2017 m. rugpjūčio 1 d. nutartį pašalinti trūkumus, argumentus.

Iš minėto 2017 m. rugpjūčio 15 d. pareiškėjos pateikto skundo argumentų teismas nustatė, jog pareiškėja jai padarytą žalą kildina iš to, kad Generalinė prokuratūra pažeidė Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvas 2011/92/ES ir 2011/36/ES, nes nesaugojo, neginė vaiko interesų, nesiėmė priemonių nuo neteisėtai vykdomo baudžiamojo persekiojimo prieš pareiškėją ir jos mažametį sūnų; pažeidė prokuratūros pareigūno priesaiką, nes gailėjo jėgų nusikalstamumui ir kitiems teisės pažeidimams įveikti, vengė sąžiningai atlikti savo pareigas. Teismas sprendė, jog pareiškėja reikalavimą priteisti žalą kildina iš Generalinės prokuratūros veiksmų, susijusių su prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar baudžiamosios bylos tyrimu, atlikimu (neatlikimu). Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes ir vadovaudamasis ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas pažymėjo, kad tokie ginčai turėtų būti nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme ir pareiškėjos skundo dalį dėl žalos atlyginimo atsisakė priimti, kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

III. Pareiškėja A. I. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartį ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjos teigimu, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta.

Nurodo, kad Generalinei prokuratūrai nuo 2014 m. liepos 7 d. iki dabar yra siuntusi daugiau nei šimtą prašymų/skundų/pareiškimų, tačiau iš visų jos prašymų išsišaipoma, išsityčiojama, nors Generalinės prokuratūros prokurorai turėtų dirbti profesionaliau už apygardų prokurorus, nes Generalinės prokuratūros prokurorai turi didesnę patirtį.

Teigia, jog nuo 2014 m. pareiškėjai nebuvo pranešta apie naujai pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl A. B. nusikalstamų veikų prieš mažametį V., vaikas taip pat nebuvo apklaustas. Nurodo, kad V. B. 2017 m. kovo 7 d. išvadoje nustatyta emocinė krizė.

Pažymi, kad prokuratūra žino, jog A. B. yra pavojingas, daro su vaiku pornografinio turinio nuotraukas ir vaizdo įrašus, jį kankindamas, smaugdamas, prievartaudamas, duoda prievartauti kitiems, taip uždirbdamas pinigus, tačiau Generalinė prokuratūra vengia atlikti veiksmus.

Pareiškėja mini Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės Rytų Londono Šeimos teismo 2014 m. birželio 17 d. sprendimą byloje Nr. NJ13C00159.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. Nutartis, kuria teismas atsisakė priimti A. I. skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Generalinės prokuratūros 2017 m. birželio 9 d. atsakymą ir įpareigoti Generalinę prokuratūrą nesunaikinti labai sunkaus nusikaltimo įrodymų, o skubiai nusiųsti (duomenys neskelbtini) daiktus VTMT laboratorinei ekspertizei į Lietuvą ar užsienį ir grąžinti pareiškėjos siųstus labai sunkaus nusikaltimo įrodymus, atsiunčiant juos į Lietuvos Respublikos ambasadą Londone, kuriuos pareiškėja pasiims, konsuliniam pareigūnui pareiškėjai elektroniniu paštu pranešus, kad daiktai yra gauti, kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai. Atsisakė priimti A. I. skundo dalį dėl reikalavimo priteisti vieno šimto milijardų eurų žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Generalinės prokuratūros, kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai. Skundo dalį dėl reikalavimų panaikinti Generalinės prokuratūros 2017 m. gegužės 29 d. sprendimą ir įpareigoti Generalinę prokuratūrą išnagrinėti pareiškėjos prašymus laikė nepaduotu. Teismas nutarė įsiteisėjus nutarčiai, skundą su priedais grąžinti pareiškėjai A. I..

Apeliacinės instancijos teismo kolegija pažymi, jog pilnai sutinka su pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytais argumentai. Savo atskirajame skunde pareiškėja iš esmės nepateikė nei vieno argumento, kuris paneigtų pirmosios instancijos teismo motyvus.

Pažymėtina, kad dar pirmosios instancijos teismo 2017 m. liepos 10 d. nutartimi pareiškėjai buvo išaiškinta teisė tikslinti skundo reikalavimų dėl Generalinės prokuratūros 2017 m. gegužės 29 d. sprendimo Nr. 17.2.-4591 panaikinimo ir įpareigojimo Generalinę prokuratūrą išnagrinėti pareiškėjos prašymus, pagrindą. Pareiškėja teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalino, 2017 m. liepos 25 d. skunde jokių argumentų dėl Generalinės prokuratūros 2017 m. gegužės 29 d. sprendimo Nr. 17.2.-4591 neteisėtumo nenurodė, taip pat nepateikė jokių argumentų/įrodymų, pagrindžiančių reikalavimo dėl įpareigojimo atlikti veiksmus pagrįstumą. Atsižvelgiant į tai pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi skundą šioje dalyje laikė nepaduotu ir nutarė jį grąžinti pareiškėjai.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo 2017 m. liepos 10 d. nutartimi pareiškėjai taip pat buvo išaiškinta teisė atsisakyti arba ABTĮ nuostatų kontekste koreguoti reikalavimą dėl Generalinės prokuratūros 2017 m. birželio 9 d. atsakymo panaikinimo ir įpareigojimo Generalinę prokuratūrą nesunaikinti labai sunkaus nusikaltimo įrodymų. Pareiškėja teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalino, 2017 m. liepos 25 d. patikslintame skunde dėl aptariamų reikalavimų iš esmės nepateikė jokių argumentų, todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu šią pareiškėjos skundo dalį atsisakė priimti bei išaiškino pareiškėjai galimybę savo teises ginti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Apeliacinės instancijos teismo kolegija taip pat pagrįstais laiko pirmosios instancijos teismo motyvus, kad pareiškėjos reikalavimas dėl vieno šimto milijardų eurų žalos atlyginimo priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Generalinės prokuratūros, yra susijęs su Generalinės prokuratūros, kaip ikiteisminio tyrimo organizavimo institucijos veikla, susijusia su teisingumo vykdymu ir baudžiamųjų bylų tyrimu, o ne su viešojo administravimo institucijos veikla, todėl pirmosios instancijos teismas vadovaudamasis ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punktu pagrįstai nurodė, jog tokie ginčai turėtų būti nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme, todėl teisėtai ir pagrįstai pareiškėjos skundo dalį dėl žalos atlyginimo atsisakė priimti, kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Apibendrinant konstatuotina, kada pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavimo pareiškėjos keliamą ginčą, tinkamai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti pagrindo nėra.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos A. I. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Audrius Bakaveckas

Ramūnas Gadliauskas