Legislator Case Law & Legislation
b9088ae6-c6ef-4899-9ef8-dbd067ce5aa2 AI generated

b9088ae6-c6ef-4899-9ef8-dbd067ce5aa2 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number b9088ae6-c6ef-4899-9ef8-dbd067ce5aa2
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

B., atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, atstovui Rimantui Marčiukaičiui ir trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui Gintarui Motuzui,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. B. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, ir trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Legislator headnote

AI generated

b9088ae6-c6ef-4899-9ef8-dbd067ce5aa2 · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Apie galimus Å¡io draudimo pažeidimus Ligoninėje laikomi asmenys (kaip ir PareiÅ¡kėjas) turėjo teisę nedelsdami apie tai informuoti įstaigos administracijÄ , kuri privalo imtis visų įmanomų priemonių, kad bÅ«tų apsaugotos nerÅ«kančių asmenų teisės. Tačiau, Kalėjimų departamentas atkreipia dėmesį, kad PareiÅ¡kėjas nepranešė Ligoninės administracijai apie asmenis pažeidusius Tabako kontrolės įstatymo reikalavimus ir nepareikalavo, kad jų bÅ«tų laikomasi, o tik pageidavo, kad bÅ«tų laikomas su nerÅ«kančiais asmenimis.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-3857-643/2012Proceso Nr. 3-61-3-01929-2012-9Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2.; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU             2012 m. spalio 18 d.                                                                  Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Margarita Stambrauskaitė,dalyvaujant pareiškėjui V.

B., atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, atstovui Rimantui Marčiukaičiui ir trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui Gintarui Motuzui,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. B. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, ir trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėja, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė:              pareiÅ¡kėjas V. B. (toliau - ir PareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 1-3), praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo 5000 Lt neturtinės žalos. Nurodo, kad nuo 2012-01-20 iki 2012-01-30 buvo laikomas Laisvės atėmimo vietos ligoninėje (toliau – LAVL arba Ligoninė) su rÅ«kančiais asmenimis, nors prašė bÅ«ti patalpinamas į patalpÄ kartu su nerÅ«kančiais, kadangi pats nerÅ«ko. Tokiu bÅ«du LAVL nesilaikė teisės aktų reikalavimų, nesudarė tinkamų kalinimo sÄ lygų.

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad dėl tokių atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė didelį psichologinį sukrėtimÄ , emocinę depresijÄ , pablogėjo sveikata, sutriko visavertis gyvenimas ir socialiniai įgÅ«džiai, sumažėjo pasitikėjimas savimi, bendravimo galimybės, tapo dirglus, sutriko miegas, jaučia padidėjusiÄ fobijÄ aplinkai. Todėl patyrė 5000 Lt neturtinę žalÄ , kuriÄ teismo praÅ¡o priteisti.       Teismo posėdyje PareiÅ¡kėjas skundÄ palaikė iÅ¡ esmės jame nurodytais motyvais ir prašė jį tenkinti.

   Atsakovas LAVL atsiliepimu į skundÄ (b. l. 12-13) prašė PareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad PareiÅ¡kėjas į LAVL atvyko 2012-01-18 iÅ¡ LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo ir buvo gydomas Chirurgijos skyriaus režiminiame korpuse kamerų tipo palatoje iki 2012-01-30. Atsakovas nesutinka su PareiÅ¡kėjo argumentu, kad jis buvo laikomas kameroje kartu su rÅ«kančiais, nors pats buvo nerÅ«kantis ir buvo pateiktas jo praÅ¡ymas bÅ«ti laikomam tarp nerÅ«kančių suimtųjų.

Tokia aplinkybė, pasak Atsakovo neatitinka tikrovės, nes remiantis Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalimi bei Lietuvos higienos normos HN 76: 2010 "Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai", patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241, 14 punktu nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims draudžiama rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru.

Be to, PareiÅ¡kėjas, gydymosi Ligoninėje laikotarpiu, į įstaigos administracijÄ raÅ¡ytiniais pareiÅ¡kimais ar skundais dėl laikymo sÄ lygų bei žodžiu į Ligoninės Vidaus tyrimų skyriaus pareigÅ«nÄ nesikreipė, tarnybinių praneÅ¡imų apie tai, kad PareiÅ¡kėjo gydymosi laikotarpiu, kamerų tipo palatoje Nr. 25 laikomi asmenys rÅ«kė, nebuvo. Atsakovo teigimu, jis PareiÅ¡kėjo atžvilgiu jokių neteisėtų veiksmų neatliko. Todėl mano, kad PareiÅ¡kėjo reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo yra nepagrįsti.Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas su skundu nesutiko iÅ¡ esmės atsiliepime į skundÄ nurodytais argumentais ir prašė jį atmesti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) atsiliepimu į skundÄ (b.l.25-27) prašė PareiÅ¡kėjo skundÄ Â atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad remiantis Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo (toliau - Tabako kontrolės įstatymas) 19 straipsnio 1 dalis nustato, kad Lietuvos Respublikoje rÅ«kyti (vartoti tabako gaminius) draudžiama visose Å¡vietimo, sveikatos priežiÅ«ros įstaigose ir Å¡ių įstaigų teritorijose bei bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerÅ«kantieji gali bÅ«ti priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru.

Tokį pat draudimÄ rÅ«kyti numato ir Lietuvos higienos normos HN 76: 2010 "Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai", patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 (Žin., 2010, Nr. 41-1999), 14 punktas. Kalėjimų departamentas pažymi, kad Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymas (toliau - Suėmimo vykdymo įstatymas) 32 straipsnio 1 dalies 1 punktas įtvirtina suimtųjų pareigÄ - vykdyti įstatymų reikalavimus. Už rÅ«kymÄ vietose, kuriose pagal įstatymus draudžiama tai daryti, kyla administracinė atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 1851 straipsnyje.

Apie galimus Å¡io draudimo pažeidimus Ligoninėje laikomi asmenys (kaip ir PareiÅ¡kėjas) turėjo teisę nedelsdami apie tai informuoti įstaigos administracijÄ , kuri privalo imtis visų įmanomų priemonių, kad bÅ«tų apsaugotos nerÅ«kančių asmenų teisės. Tačiau, Kalėjimų departamentas atkreipia dėmesį, kad PareiÅ¡kėjas nepranešė Ligoninės administracijai apie asmenis pažeidusius Tabako kontrolės įstatymo reikalavimus ir nepareikalavo, kad jų bÅ«tų laikomasi, o tik pageidavo, kad bÅ«tų laikomas su nerÅ«kančiais asmenimis.

Kalėjimų departamento nuomone, PareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų, kad jis dėl kitų asmenų elgesio (rÅ«kymo ne tam skirtose vietose), ginčui aktualiu laikotarpiu, bÅ«tų kreipęsis į Ligoninės administracijÄ , siekdamas aktyviai apginti savo teises, bÅ«tent tuo metu kai jos yra pažeidžiamos. Nurodo, kad skundo pateikimas teismui savaime nėra įrodymas, kad atsakovo veiksmai, dėl PareiÅ¡kėjo apgyvendinimo atitinkamose gyvenamosiose patalpose, anot PareiÅ¡kėjo, su rÅ«kančias asmenimis, buvo neteisėti ir ar tose patalpose iÅ¡ tiesų buvo rÅ«koma.

Pažymėjo, kad nei Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnis „Suimtųjų ir nuteistųjų laikymas atskirai", nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - Bausmių vykdymo kodeksas) 70 straipsnis „Nuteistųjų atskiras arba izoliuotas laikymas pataisos įstaigose" nenustato privalomojo ar papildomo kriterijaus atskirai laikyti rūkančius asmenis nuo nerūkančių. Nurodo, kad Pareiškėjas konkrečiai neįvardino valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių, taip pat nepagrindė ir neturtinės žalos atsiradimo jokiais konkrečiais įrodymais, o remiasi abstrakčiais teiginiais.

Pažymi, kad nenustačius ir neįrodžius Å¡ių bÅ«tinų civilinės atsakomybės sÄ lygų visumos, nėra pagrindo kalbėti ir apie žalos atlyginimÄ . Skundas atmestinas IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad: IÅ¡ 2012 m. rugpjūčio 17 d. LAVL pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad laikotarpiu nuo 2012-01-18 iki 2012-01-31 nuteistasis V. B. nesikreipė su skundais ir praÅ¡ymais adresuotais LAVL direktoriui (b.l.15-20) 2012 m. rugpjūčio 20 d. LAVL pažyma patvirtina, kad PareiÅ¡kėjas gydymo metu buvo patalpintas į Režiminio korpuso kamerų tipo palatÄ Nr.

25. Nurodyta, kad gydymosi metu suimtasis V. B. dėl laikymo sÄ lygų nesiskundė, pretenzijų LAVL administracijai nereiÅ¡kė. Minėtam suimtajam buvo tinkamai užtikrinti apsauga ir priežiÅ«ra (b.l.14). IÅ¡raÅ¡as iÅ¡ V. B. gydymo stacionare istorijos Nr. 137-65 patvirtina, kad PareiÅ¡kėjas planine tvarka paguldytas į LAVL 2012-01-18 tyrimams, iÅ¡raÅ¡ytas be pakitimų 2012-01-30 (b.l.21).PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti 5000 Lt dydžio neturtinę žalÄ , kuri atsirado neužtikrinus jam aplinkos, kurioje nebÅ«tų rÅ«koma. Laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiÅ«ros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiÅ«ros organizavimÄ reglamentuoja Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d.

įsakymu Nr. V-241 (Žin., 2010, Nr. 41-1999), kurios bendrosiose nuostatose be kita ko nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka, užtikrinta sveikatos priežiūra.  Minėtos higienos normos 14 punkte yra nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims draudžiama rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru.

Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.).

Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

CK 6.250 straipsnio 1 dalis numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, kÄ ne kartÄ yra konstatavęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, Nr. A502-734/2009) ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (2008-11-18 sprendimas byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ ). Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukelia Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LenkijÄ , 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ V. prieÅ¡ LietuvÄ ).Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2008 m. balandžio 16 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 pažymėjo, kad įrodinėjant neturtinę žalÄ ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas, materialiojo teisinio pobÅ«džio, faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas).

Ä®rodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sÄ lygoti neigiamÄ poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius iÅ¡gyvenimus), gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas.PareiÅ¡kėjas reiÅ¡kia reikalavimÄ dėl laikymu tarp rÅ«kančių asmenų jo sveikatai padarytos žalos. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad kameroje buvo laikomas nežmoniÅ¡komis, žmogaus sveikatai žalÄ darančiomis sÄ lygomis, t.y. kartu su rÅ«kančiais asmenimis.  Kaip nurodė atsakovas, vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN76:2010 nuostatomis, tiek ir Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo (Žin., 1996, Nr. 11-281; 2003, Nr. 117-5317) nuostatomis, pas juos, kaip ir visose sveikatos priežiÅ«ros įstaigose, rÅ«kyti yra draudžiama.

Informacija apie tai yra iÅ¡kabinta visose ligoninės palatose. PareiÅ¡kėjas teismo posėdžio metu patvirtino, kad jam buvo žinoma apie draudimÄ rÅ«kyti kameroje – palatoje. Dėl to galima spręsti, kad apie tokį draudimÄ tinkamai buvo informuoti ir kiti toje pačioje kameroje-palatoje laikyti asmenys. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų (b.l. 14, 15, 16-20) nustatyta, kad tarnybinių praneÅ¡imų apie suimtųjų, nuteistųjų padarytus bausmės ar suėmimo vykdymo atlikimo ar režimo reikalavimų pažeidimus registre nuo 2012 m. sausio 16 d. iki 2012 m. sausio 30 d. apie tai, kad rėžiminio korpuso kamerų tipo palatoje asmenys rÅ«ko, neužfiksuota. PareiÅ¡kėjo teiginių, kad jis žodžiu informavo administracijÄ apie tai, kad jis negali bÅ«ti su rÅ«kančiais asmenimis, nepatvirtina jokie objektyvÅ«s bylos duomenys.

Byloje nėra nustatyta faktų, kad ginčo kameroje laikyti asmenys bÅ«tų rÅ«kę su ligoninės administracijos žinia ir leidimu, todėl laikytina jog ligoninės administracija neatliko neteisėtų veiksmų. Taip pat PareiÅ¡kėjas neįrodė, kaip buvimas kameroje su bendrÄ ja prasme rÅ«kančiais asmenimis (byloje nenustatyta, kad rÅ«kantys asmenys bÅ«tų rÅ«kę bÅ«tent kameroje-palatoje, kur buvo laikomas PareiÅ¡kėjas) įtakojo didžiulį psichologinį sukrėtimÄ , emocinę depresijÄ , kokiu bÅ«du pablogėjo jo visavertis gyvenimas ir sutriko socialiniai įgÅ«džiai.

Byloje nėra jokių objektyvių duomenų ir apie ryÅ¡ium su buvimu Laisvės atėmimo vietų ligoninėje pablogėjusiÄ PareiÅ¡kėjo sveikatÄ . Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir remiantis anksčiau iÅ¡dėstytais motyvais, darytina iÅ¡vada, kad byloje nėra įrodytas ir žalos faktas. Atsižvelgiant į PareiÅ¡kėjo skundo pagrindÄ ir dalykÄ bei į nustatytas aplinkybes dėl PareiÅ¡kėjo bausmės atlikimo sÄ lygų, įvertinus pažeidimo trukmę ir mastÄ , galima teigti, kad PareiÅ¡kėjas nors ir galėjo patirti trumpalaikį diskomfortÄ 12 lovadienių laikant jį su asmenimis turinčiais žalingų įpročių, Å¡ie iÅ¡gyvenimai nėra žymiai didesni ir intensyvesni už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu.

Kad galima bÅ«tų konstatuoti neturtinės žalos faktÄ , neigiamas poveikis asmeniui turi sukelti ilgalaikius ir intensyvius iÅ¡gyvenimus ir emocijas. Byloje nustatytos aplinkybės laikytinos mažareikÅ¡mėmis ir smulkmeniÅ¡komis, todėl teismas konstatuoja, jog byloje nėra nustatyta nei atsakovo neteisėtų veiksmų, nei žalos padarymo PareiÅ¡kėjui fakto, nei priežastinio ryÅ¡io, t.y. bÅ«tinųjų sÄ lygų atsakovo atsakomybei kilti. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir remiantis anksčiau iÅ¡dėstytais motyvais, PareiÅ¡kėjo V.

B. skundas dėl neturtinės žalos priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.            Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,                                                                                         n u s p r e n d ž i a : Pareiškėjo V.

B. skundÄ atmesti.Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .           Teisėjos                                                                               Margarita Stambrauskaitė                                                                                Â