b9057095-950c-458d-a1f4-e9763520169f · Panevėžio apygardos teismas

Pranešėjas Vytautas Norkūnas                                                                                         Baudž. bylos Nr. 1A-67-185/2018                                                                                  Teisminio proceso Nr. 1-01-1-47696-2017-5 Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1. (S)                                                                                                                                                                                                                                                PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS                                                   N U T A R T I S                                           LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                                             2018 m. kovo 9 d.                                                                    Panevėžys                   Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Prano Šimkaus, teisėjų Evaldo Vanago ir Danutės Švitinienės, sekretoriaujant Jūratei Buitvydienei, dalyvaujant:prokurorui Pauliui Jasiukaičiui,nuteistajam B.

Ž.,gynėjui advokatui Antanui Cemnolonskui,nukentėjusiajai A. Ž., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės A. Ž. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio, kuriuo B. Ž. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d. ir 145 str. 1 d. ir jam paskirtos bausmės: pagal BK 140 str. 2 d. – vieni metai laisvės apribojimo, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, pagal BK 145 str. 2 d.

– vieni metai laisvės apribojimo, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu tęsti darbÄ arba bÅ«ti registruotam Darbo biržoje. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., 641 str., B. Ž. paskirta galutinė bausmė – aÅ¡tuoni mėnesiai laisvės apribojimo, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir tęsti darbÄ arba bÅ«ti registruotam Darbo biržoje. Priteista iÅ¡ B. Ž. A. Ž. 400 Eur neturtinei žalai atlyginti.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :

                 B. Ž. nuteistas už tai, kad 2017 m. rugsėjo 15 d., apie 20.30 val., namuose, Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), vartojo fizinį smurtÄ Å¡eimos narės – žmonos A. Ž. atžvilgiu: rankomis stumdė, rankos kumščiu sudavė ne mažiau kaip penkis kartus į veido sritį, po to jÄ pargriovė ant grindų bei lipnia juosta apsuko jos abi rankas ir kojas, užklijavo burnÄ , į akis papurÅ¡kė dujomis „PFEFFER KO JET“, taip muÅ¡damas ir smurtaudamas A.

Ž. padarė poodines kraujosruvas kaklo srityje, kairiame dilbyje, deÅ¡iniame žaste, kairėje Å¡launyje, kairėje blauzdoje – nežymų sveikatos sutrikdymÄ ;          be to, jis, grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatÄ , esant pakankamam pagrindui manyti, jog grasinimas bus įvykdytas: 2017 m. rugsėjo 15 d., apie 20.30 val., Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), bute, pavartojus fizinį smurtÄ , lipnia juosta suriÅ¡o nukentėjusiosios A. Ž. rankas ir kojas bei užklijavo burnÄ , pasakė:

„važiuosim pasivažinėti, Å¡iandienÄ paskutinė tavo gyvenimo diena“, nukentėjusiÄ jÄ palikęs ant sofos, išėjo iÅ¡ namų, o jai iÅ¡laisvinus kojas ir virtuvėje bandant nupjauti lipniÄ juostÄ nuo rankų, B. Ž. grįžus, tempiant nukentėjusiÄ jÄ iÅ¡ virtuvės į koridorių, rankoms iÅ¡silaisvinus – nutrÅ«kus lipniai juostai, A. Ž. parkrito koridoriuje ant grindų, o B. Ž. papurÅ¡kė jai į akis aÅ¡arinių dujų, taip savo veiksmais bei žodžiais baugino A.

Ž..     Apeliaciniu skundu nukentėjusioji ir civilinė ieÅ¡kovė A. Ž. praÅ¡o apylinkės teismo nuosprendį pakeisti, nuteistajam B. Ž. paskirti griežtesnę bausmę, jos pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai ir priteisti jai 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti.     Nurodo, kad teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, neįvertino visų bausmės parinkimui svarbių faktinių aplinkybių buvimo, t. y. to, kad B. Ž. ne visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ikiteisminio tyrimo metu, teismo posėdžio metu nebuvo nuoÅ¡irdus, nesigailėjo įvykdęs nusikalstamÄ veikÄ jos atžvilgiu.

Tikėtina, kad B. Ž. savo kaltę formaliai pripažino tik posėdžio metu, sužinojęs, jog byla gali bÅ«ti nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka ir jam paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu. Teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad B. Ž. 2017 m. yra teistas už analogiÅ¡kÄ nusikalstamÄ veikÄ , įvykdytÄ prieÅ¡ savo seserį. Todėl teismas visiÅ¡kai nepagrįstai ir neteisingai nurodė, jog jis nėra teistas.    Mano, kad teismas neteisingai nustatė jai priteistinos neturtinės žalos dydį, netinkamai įvertino sužalojimo pasekmes, nepagrįstai didelę reikÅ¡mę suteikė nuteistojo turtinei padėčiai.

Teismas, ir taip jos jau sumažintÄ neturtinės žalos dydį iki 1000 Eur, sumažindamas dar iki 400 Eur, sumenkino jos, kaip nukentėjusiosios, patirtus iÅ¡gyvenimus, jos skausmÄ ir dėl jos atžvilgiu įvykdyto nusikaltimo atsiradusius padarinius. Nuteistasis jos atžvilgiu elgėsi itin įžūliai, nevaldė savo pykčio protrÅ«kio, po nusikaltimo įvykdymo jos neatsiprašė, ji buvo bauginama, iki Å¡iol jaučiasi nesaugiai, nes B. Ž. vis gÄ sdina, jog pareis į namus. Pažymi, kad analogiÅ¡kÄ nusikalstamÄ veikÄ nuteistasis įvykdė savo sesers atžvilgiu ir jai tai buvo žinoma, todėl jo susidorojimo su ja realumas buvo akivaizdus ir ta baimė niekur nedingo iki Å¡iol, nuteistojo elgesyje neįžvelgia jokio apgailestavimo, o pasikartojantis nusikaltimų pobÅ«dis akivaizdžiai rodo, jog B.

Ž. yra linkęs pakartoti nusikaltimÄ . Mano, kad nuteistojo įvykdytos nusikalstamos veikos padarinius teismas turėjo vertinti ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiÅ«riu, t. y. kaip tai paveiks jos gyvenimÄ , todėl nuteistojo turtinė padėtis negali bÅ«ti laikoma prioritetu mažinant neturtinės žalos dydį, nes prieÅ¡ingu atveju bÅ«tų pažeista pusiausvyra tarp kaltininko ir jos, kaip nukentėjusiosios, teisių į adekvatų žalos atlyginimÄ .  Esant Å¡ioms aplinkybėms daro iÅ¡vadÄ , kad teismas, paskirdamas nuteistajam itin Å¡velniÄ bausmę bei priteisdamas jai tik 400 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , netinkamai aiÅ¡kino ir taikė BK 41 str., 42 str., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 44 str. 10 d., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 str., neatsižvelgė į įstatymo nustatytus neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, nepakankamai įsigilino į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes dėl bausmės skyrimo ir žalos dydžio nustatymo, todėl nuosprendis turi bÅ«ti keičiamas, B.

Ž. skiriant griežtesnę bausmę bei jos ieÅ¡kinį tenkinant visiÅ¡kai ir nustatant 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo dydį.Teismo posėdyje nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka nukentėjusioji prašė jos skundÄ tenkinti – skirti B. Ž. realiÄ laisvės atėmimo bausmę ir priteisti jai 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti, prokuroras, nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ atmesti. Apeliacinis skundas atmetamas. Apeliaciniu skundu nukentėjusioji neginčija teismo nustatytų faktinių nusikalstamų veikų aplinkybių, nusikalstamų veikų kvalifikacijos, tačiau nesutinka su nuteistajam paskirta bausme ir priteistu jai neturtinės žalos atlyginimo dydžiu, todėl apygardos teismas pirmosios instancijos teismo nuosprendį peržiÅ«ri atsižvelgdamas į paduoto apeliacinio skundo ribas (BPK 320 str. 3 d.).Nukentėjusioji apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas, paskirdamas nuteistajam B.

Ž. laisvės apribojimo bausmę, neįvertino visų bausmės parinkimui svarbių faktinių aplinkybių buvimo, dėl to nuteistajam paskyrė itin Å¡velniÄ bausmę, kuriÄ praÅ¡o griežtinti, paskiriant jam realiÄ laisvės atėmimo bausmę. BK 54 str. 1 d. pasakyta, kad teismas bausmę skiria pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, stadijÄ , kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 2 d.).

Be to, skiriant bausmę turi bÅ«ti atsižvelgiama į visus BK 41 str. 2 d. nustatytus bausmės tikslus. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingÄ bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo virÅ¡enybę. Bausmė yra teisinga tada, kai kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumÄ .

Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę suÅ¡velninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta bausmė yra aiÅ¡kiai per griežta arba aiÅ¡kiai per Å¡velni. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, patikrinusi bylos medžiagÄ ir skundžiamÄ nuosprendį, neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais ir pripažinti, kad apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam B. Ž. bausmę, nesilaikė pirmiau paminėtų įstatymo nuostatų ir dėl to jam paskyrė savo rÅ«Å¡imi neteisingÄ bausmę.

PrieÅ¡ingai, iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, atsižvelgė į visas tiek nusikalstamų veikų pavojingumÄ , tiek ir kaltininko asmenybę apibÅ«dinančias bei kitas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dėstė iÅ¡samius motyvus, pagrindžiančius sankcijose už jo padarytas nusikalstamas veikas numatytos bausmės rÅ«Å¡ies – laisvės apribojimo parinkimÄ , su kuriais nesutikti kolegija neturi jokio pagrindo.

Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio, parinkdamas bausmės rūšį nuteistajam B. Ž. pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad jo padarytos dvi tyčinės, baigtos nusikalstamos veikos žmogaus sveikatai ir gyvybei priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.) ir sudaro idealiÄ nusikalstamų veikų sutaptį. Nors B. Ž. analogiÅ¡kÄ veikÄ padaro ne pirmÄ kartÄ â€“ 2017-10-09 jo atžvilgiu buvo priimtas baudžiamasis įsakymas dėl nežymaus savo sesers sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo jai sukėlimo, tačiau nagrinėjamų veikų padarymo metu 2017-09-15 jis buvo neteistas, dirba ir darbdavio charakterizuojamas tik teigiamai, administracine tvarka yra baustas du kartus už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi, nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – ta, kad jis pripažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas ir nuoÅ¡irdžiai gailisi nusikaltęs. Nors nukentėjusioji apeliaciniame skunde nurodo, kad B.

Ž. nesigailėjo įvykdęs nusikalstamas veikas jos atžvilgiu, o jo visiÅ¡kas kaltės prisipažinimas buvo sÄ lygotas tik BK 641 str. nuostatų taikymo, kolegija su tokia subjektyvia apeliantės nuomone sutikti negali, nes nuteistojo duotų parodymų turinys byloje esančių duomenų visumos kontekste patvirtina Å¡ios jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimÄ . Taigi kolegija, atsižvelgusi į B. Ž. padarytų nusikalstamų veikų pobÅ«dį, pavojingumo laipsnį, į kaltės formÄ ir rūšį, į tai, kad jis nusikalto bÅ«damas anksčiau neteistas, dirba ir darbdavio charakterizuojamas tik teigiamai bei į kitas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, Å¡iuo atveju neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo nuteistajam už jo padarytas nusikalstamas veikas parinktomis laisvės apribojimo bausmėmis.

Be to, pažymėtina, kad nuteistajam paskirtų laisvės apribojimo bausmių dydžiai yra artimi numatytam Å¡ios bausmės vidurkiui (BK 48 str. 2 d.). Todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad B. Ž. pagal BK 140 str. 2 d. ir BK 145 str. 1 d. parinktos bausmės bei galutinė subendrinta bausmė tiek savo rÅ«Å¡imi, tiek ir dydžiu nebus pakankamai efektyvi siekiant įgyvendinti bausmės tikslus, numatytus BK 41 str. Kolegijos vertinimu, pirmiau nurodytų aplinkybių kontekste nuteistajam paskyrus laisvės atėmimo bausmę, juolab jÄ atliekant realiai, kaip to praÅ¡o nukentėjusioji, bÅ«tų aiÅ¡kiai nukrypta nuo teisingumo principo.

Taigi esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms aukÅ¡tesnės instancijos teismas Å¡iuo atveju neturi jokio pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad nuteistajam už jo padarytas nusikalstamas veikas apylinkės teismo paskirta subendrinta vienų metų laisvės apribojimo ir taikant BK 641 str. nuostatas iki aÅ¡tuonių mėnesių laisvės apribojimo trukmės sumažinta bausmė yra aiÅ¡kiai per Å¡velni ir dėl to neteisinga, todėl apeliantės praÅ¡ymÄ dėl bausmės griežtinimo nuteistajam atmeta kaip nepagrįstÄ .Remiantis BPK 109 str. nuostatomis asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ir neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui civilinį ieÅ¡kinį.

Nagrinėjamu atveju apeliantė byloje buvo pareiškusi civilinį ieškinį dėl 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, tačiau teisiamajame posėdyje neturtinės žalos dydį sumažino iki 1000 Eur. Apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu iš B. Ž. nukentėjusiajai priteisė 400 Eur neturtinei žalai atlyginti, su kuo nukentėjusioji nesutinka ir prašo jos ieškinį tenkinti visa apimtimi 1000 Eur sumai. Vadovaujantis CK 6.250 str. 2 d., nusikaltimu asmens sveikatai padaryta neturtinė žala atlyginama visais atvejais.

Tačiau, neturtinės žalos atlyginimo srityje visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Ä®statymas numato piniginę satisfakcijÄ , kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtÄ fizinį skausmÄ , kÅ«no sužalojimÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimÄ ir kt. CK 6.250 str. 2 d. numatyti neturtinės žalos dydžio bendrieji nustatymo kriterijai.

Taigi teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, kurie reikalauja, kad konkrečioje situacijoje bÅ«tų užtikrinta protinga prieÅ¡ingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra. Konkrečios žalos padarymo aplinkybės turi bÅ«ti vertinamos pagal nurodytus įstatyminius kriterijus, nė vienai faktinei aplinkybei įstatyme nesuteikiama iÅ¡ankstinės reikÅ¡mės.Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktika panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose dėl neturtinės žalos priteisimo, kai tyčia sukeliamas skausmas ir padaromas nežymus sveikatos sutrikdymas bei grasinama nužudyti, yra pakankamai įvairi, kadangi konkrečiu atveju, netgi esant ir nustatytam tokiam pat sveikatos sutrikdymo mastui, dėl paties sužalojimo, vėliau ir dėl užsitęsusio gydymo patiriami visiÅ¡kai skirtingi nepatogumai, be to, vienu atveju pasekmės lieka visam gyvenimui, o kitu – pasekmių nelieka iÅ¡ viso, be to, taip pat yra ir skirtingos aplinkybės grasinimo nužudyti atveju, todėl kiekvienu konkrečiu atveju patirta neturtinė žala pinigine iÅ¡raiÅ¡ka vertinama individualiai.

Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar nukentėjusio asmens turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis yra kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkÅ«rimÄ . Nors nukentėjusioji apeliaciniame skunde nurodo, kad apylinkės teismas, spręsdamas  neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo klausimÄ , neatsižvelgė į įstatymo nustatytus neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, kolegija, iÅ¡ skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dėstytų motyvų, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantė, daro iÅ¡vadÄ , kad į visas aplinkybes, kurios turi reikÅ¡mės vertinant asmeniui nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydį, buvo atsižvelgta.

Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nukentėjusiajai neturtinės žalos dydį, pakankamai iÅ¡samiai iÅ¡analizavo dėl nagrinėjamo įvykio jos patirtus dvasinius iÅ¡gyvenimus, baimę, neigiamas emocijas, skausmÄ ir nepatogumus, atsižvelgė ir į kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, kurios iÅ¡samiai aptartos skundžiamame nuosprendyje. Teismas pagrįstai nurodė, jog Å¡ioje byloje nėra duomenų, kad aptariamas įvykis nukentėjusiajai paliko ir kitas pasekmes, dėl ko jai bÅ«tų reikėję tęsti gydymÄ .

PrieÅ¡ingai, nukentėjusioji niekur dėl medicininės pagalbos suteikimo nesikreipė, kas konstatuota ir specialisto iÅ¡vadoje. Taigi aukÅ¡tesnės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teisingai taikė CK 6.250 str. 2 d. nuostatas, atsižvelgė į nusikaltimų pasekmes, įvertino ir žalÄ padariusio asmens turtinę padėtį (B. Ž. pajamos sudaro 500 Eur per mėnesį, jis teikia iÅ¡laikymÄ dviem savo nepilnamečiams vaikams iÅ¡ pirmos santuokos, kitų pajamų neturi, moka buto paskolÄ ), taip pat atsižvelgė į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei vadovavosi teismų praktika tenkinant tokio pobÅ«džio civilinius ieÅ¡kinius.

Kartu pažymėtina, kad jokių naujų įrodymų ar aplinkybių, į kurias pirmosios instancijos teismas nebÅ«tų atsižvelgęs, nustatydamas neturtinės žalos dydį, ir kurios pagrįstų didesnį patirtos neturtinės žalos dydį, apeliantė skunde nenurodė, todėl aukÅ¡tesnysis teismas, nenustatęs aplinkybių, kurios rodytų, kad priteista suma yra akivaizdžiai per maža, neatitinka teismų praktikos tokio pobÅ«džio bylose, neturi pagrindo Å¡iÄ nuosprendžio dalį keisti ir nukentėjusiosios ieÅ¡kinį tenkinti visa apimtimi 1000 Eur sumai.Apibendrindama kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas nuteistajam B.

Ž. paskyrė teisingÄ tiek savo rÅ«Å¡imi, tiek ir dydžiu bausmę, taip pat tinkamai iÅ¡sprendė neturtinės žalos priteisimo klausimÄ ir įstatymo nuostatų nepažeidė. Skundžiamas teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.Kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r ė:Nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės A. Ž. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                                         Pranas Å imkus            Teisėjai                                                                                               Evaldas Vanagas                                                                                                                                 Danutės Å vitinienės