b8ff85a2-8bc5-48d2-8081-7097e1c4dfbb · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėjas LAdministracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-535-557/2015Teisminio proceso Nr. 4-10-3-00226-2015-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4.2.; 39.1.; 39.2. (S)                                                                               KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. liepos 24 d. KlaipėdaKlaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal E. V. apeliacinį skundÄ dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 11 d. nutarties, kuria netenkintas E. V. skundas ir paliktas galioti Klaipėdos apskrities VPK Palangos miesto PK VieÅ¡osios policijos skyriaus kelių policijos grupės specialisto 2015 m. balandžio 21 d. nutarimas.IÅ¡nagrinėjęs bylÄ , teisėjasn u s t a t ė:E. V. 2015 m. balandžio 10 d. suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad ji 2015-03-12 13.30 val. vairuodama automobilį, įvažiavo į kelio ženklo „Pėsčiųjų ir dviračių takas“ galiojimo zonÄ Naglio al. Palangoje.

Tokiais veiksmais E. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių 8 p. ir 1 priedo kelio ženklo Nr. 413 reikalavimus, t. y. padarė administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 1241 str. 2 d.Klaipėdos apskrities VPK Palangos miesto PK VieÅ¡osios policijos skyriaus kelių policijos grupės specialisto 2015 m. balandžio 21 d. nutarimu E. V. nubausta pagal ATPK 1241 str. 2 d. 60 Eur dydžio bauda. Šį nutarimÄ E. V. apskundė teismui. Palangos miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartimi E. V. skundas netenkintas ir paliktas galioti Klaipėdos apskrities VPK Palangos miesto PK VieÅ¡osios policijos skyriaus kelių policijos grupės specialisto 2015 m. balandžio 21 d. nutarimas motyvuojant tuo, kad E. V. pripažino, jog 2015-03-12 13.30 val., vairuodama automobilį, įvažiavo į kelio ženklo „Pėsčiųjų ir dviračių takas“ galiojimo zonÄ Naglio al., Palangoje, ir pažeidė kelių eismo taisyklių 1 priedo kelio ženklo Nr. 413 (Pėsčiųjų ir dviračių takas) reikalavimÄ .

Pažymėta, jog E. V. argumentai, kad pažeidimas padarytas nepiktybiÅ¡kai ir skiriant jai nuobaudÄ nebuvo atsižvelgta į pažeidimo padarymo aplinkybes, vertintini kaip pareiÅ¡kėjos siekis iÅ¡vengti administracinės atsakomybės ar jÄ suÅ¡velninti. E. V. ne kartÄ bausta už KET taisyklių pažeidimus ir turi galiojančių nuobaudų. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 1241 straipsnio 2 dalį. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylÄ , buvo laikytasi įstatymų nustatytos Å¡ių bylų teisenos tvarkos.

Administracinę nuobaudÄ paskyrė pareigÅ«nas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas. Apeliaciniu skundu E. V. praÅ¡o panaikinti apylinkės teismo nutartį administracinėje byloje ir administracinę bylÄ nutraukti, arba, teismui nusprendus, kad pažeidimas yra padarytas, vadovaujantis ATPK 301 str. nustatytomis taisyklėmis, neskirti administracinės nuobaudos. Nurodo, kad skundžiama nutartis yra be motyvų. iÅ¡ jos turinio nėra aiÅ¡ku, kokiu faktiniu ir teisiniu pagrindu teismas nusprendė, jog apeliantė teisingai patraukta ir nubausta administracine tvarka.

Palangos miesto apylinkės teismas sprendimo visiÅ¡kai nemotyvavo, t. y. nutartyje nėra nurodyta, kokias teismas nustatė bylos aplinkybes, kokiais įrodymais grindžiamos teismo iÅ¡vados bei argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus. Pažymi, kad motyvuotas nustatytų aplinkybių įvertinimas reiÅ¡kia, kad motyvuojamojoje nutarimo dalyje turi bÅ«ti nurodyta ne tik nustatytos aplinkybės, atitinkančios konkretaus ATPK straipsnio numatyto pažeidimo požymius ar jų nebuvimas, bei nurodytos faktinės pažeidimo aplinkybės, bet ir iÅ¡dėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos nutarimÄ priimančio pareigÅ«no ar organo iÅ¡vados; argumentai, dėl kurių vienais įrodymais remiamasi, o kiti įrodymai atmetami.

Turi bÅ«ti ne tik iÅ¡vardinti įrodymai, bet ir iÅ¡dėstytas jų turinys, nurodant įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, taip pat pasisakoma dėl kiekvieno pareiÅ¡kėjo argumento bei įrodymo, kurie objektyviai vertinant gali turėti esminių pasekmių bylos baigčiai. Pabrėžia, kad Lietuvos vyriausias administracinis teismas 2012 m. kovo 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. P-146-17-12 yra pasisakęs, jog įstatymai reikalauja, kad teismo sprendime bÅ«tų atsakyta į visus pareiÅ¡kėjo pareikÅ¡tus pagrindinius reikalavimus, pateikiant sprendimo rezoliucinėje dalyje iÅ¡vadas.

Nagrinėjamu atveju Palangos miesto apylinkės teismas motyvuojamoje dalyje nurodė, jog „Vertinant administracinėn atsakomybėn patrauktos E. V. skundÄ bei byloje surinktus raÅ¡ytinius įrodymus, nustatyta, kad ji pripažino, jog pažeidė kelių eismo taisyklių 1 priedo kelio ženklo Nr. 413 reikalavimÄ â€œ. Daugiau motyvuojamoje dalyje dėl pažeidimo nėra visiÅ¡kai pasisakyta. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartÄ atkreipęs teismų dėmesį į bÅ«tinybę nutarimus tinkamai motyvuoti (pvz. administracinė byla Nr. N -443/2006;

Administracinių teismų praktika Nr. 9, 27-31 p.). Institucija, nagrinėjanti administracinę bylÄ , privalo vykdyti ATPK 257 str. reikalavimus ir surinkti visumÄ Ä¯rodymų, kurių pagrindu konstatuojamos arba paneigiamos neteisėtos veikos aplinkybės, įrodymus, reikÅ¡mingus skiriant nuobaudÄ , liečiančius pažeidėjo asmenį. Atkreiptinas teismų dėmesys į tai, kad nutarimas pripažįstamas pagrįstu tik tada, jei iÅ¡vados padarytos visapusiÅ¡kai, iÅ¡samiai ir objektyviai iÅ¡tyrus ir įvertinus visas bylai svarbias faktines aplinkybes.

Taigi, bÅ«tina teismų daromas iÅ¡vadas pagrįsti byloje surinktų įrodymų visuma. Apeliantė mano, kad teismo sprendimo motyvuojamoji dalis neatitinka įstatyme numatytų reikalavimų – joje nėra nurodytų įrodymų, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, nėra argumentų, dėl ko teismas atmetė ir visiÅ¡kai nevertino apeliantės nurodytų argumentų ir motyvų. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nemotyvuotas sprendimas esminiai pažeidžia asmens teisę žinoti jo teises ir pareigas įtakojančias faktines aplinkybes ir naudotis teise į gynybÄ , o taip pat apsunkina ir teismo funkcijos patikrinti skundžiamo sprendimo pagrįstumÄ Ä¯gyvendinimÄ .

Lietuvos vyriausias administracinis teismas 2008 m. gegužės 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A756-333/2008 yra pasisakęs, kad nemotyvuotas teismo sprendimas pažeidžia tiek privačių Å¡alių teisėtÄ lÅ«kestį dėl efektyvios teisės į teisminę gynybÄ realizacijos, tinkamo ginčo iÅ¡sprendimo, tiek vieÅ¡Ä jį interesÄ , nes Å¡iuo atveju pažeidžiami pagrindiniai proceso principai, o iÅ¡spręstoje byloje neturi likti neatsakytų klausimų, palikta neaiÅ¡kumų, darančių iÅ¡nagrinėtÄ bylÄ iki galo neiÅ¡spręsta.

Atsižvelgdama į iÅ¡dėstytÄ , apeliantė daro iÅ¡vadÄ , jog Palangos miesto apylinkės teismo skundžiama nutartis yra nemotyvuota ir turi bÅ«ti pripažįstama negaliojančia.Nurodo, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Teismas nevertino byloje esančių teisinančių įrodymų bei įrodymuose esančių prieÅ¡taravimų apeliantės naudai. Teismas nepagristai nesivadovavo oficialiaisiais raÅ¡ytiniais įrodymais, turinčiais didesnę įrodomÄ ja galiÄ (prima facie).

ATPK 301 straipsnyje įtvirtinta, kad Teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigÅ«no) priimto nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Pagal ATPK 284 str. organas (pareigÅ«nas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylÄ , privalo iÅ¡aiÅ¡kinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar Å¡is asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat iÅ¡aiÅ¡kinti kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti.

Mano, kad tiek priimant nutarimÄ , tiek skundžiamÄ nutartį, nebuvo nagrinėjami apeliantės argumentai ir gilinamasi į svarbias bylai aplinkybes, jog E. V. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ padalinyje, esančiame (duomenys neskelbtini), Palangoje, viloje „(duomenys neskelbtini)“, kurioje užima restorano vedėjos pareigas. Prie darbo vietos kitų kelių, iÅ¡skyrus dviračių takelį Naglio al., pažymėtÄ kelių eismo ženklu 413, nėra. Pradėjus dirbti įmonėje, įmonės direktorius E. K. jÄ informavo, jog ji, bÅ«dama įmonės aptarnaujantysis personalas, prie savo darbo vietos gali patekti automobiliu.

E. V. darbdavys E. K. nuo 2010-06-14 nesėkmingai siekia iÅ¡spręsti privažiavimo prie žemės sklypo adresu Palanga, (duomenys neskelbtini), kuriame yra E. V. darbovietė, klausimÄ , kreipdamasis į įvairias institucijas, tame tarpe ir daugiausiai į Palangos miesto savivaldybę, kadangi vienintelis Å¡iuo metu galimas patekimas į sklypÄ , kuriame stovi vieÅ¡butis/restoranas, yra pėsčiųjų dviračių takas Kontininkų g. - (duomenys neskelbtini), pažymėtas KET ženklu 413. Nurodo, kad 2011-12-27 LR Seimo kontrolierius pažymoje „Dėl skundo prieÅ¡ Palangos miesto savivaldybę“ Nr. 4D-2011/4-1005 pažymėjo, jog Savivaldybės pareigÅ«nai privalo iÅ¡spręsti pareiÅ¡kėjo keliamÄ privažiavimo problemÄ (16 p.) ir rekomendavo imtis priemonių, jog bÅ«tų sudarytos sÄ lygos nepažeidžiant kelių eismo taisyklių reikalavimų automobiliais privažiuoti prie Vilos (IV 1 p.).

Tačiau problema iÅ¡spręsta nebuvo, buvo pakartotinai kreiptasi į Seimo kontrolierių. LR Seimo kontrolierius 2014-07-14 pažymoje „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundo prieÅ¡ Palangos miesto savivaldybę“ Nr. 4D-2012/2-1044 pasiÅ«lė, be kita ko, Palangos miesto merui Å . V. inicijuoti klausimo dėl techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimo ir priežiÅ«ros reglamentavimo savivaldybėse patvirtinimo sprendimÄ , o Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorei A. K. nurodė užtikrinti, kad bendrovė bÅ«tų raÅ¡tu informuota, kokiu bÅ«du aptarnaujantis transportas gali teisėtai privažiuoti prie žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), Palangoje, kol nėra iÅ¡spręstas klausimas dėl privažiavimo.

Net ir po Seimo kontrolieriaus iÅ¡vadų Savivaldybei atsisakant spręsti privažiavimo prie Vilos problemas, 2015-03-02 E. V. darbdavys, siekdamas iÅ¡spręsti susidariusiÄ situacijÄ , kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡spręsti susidariusiÄ situacijÄ ir priimti sprendimÄ , kuris užtikrintų galimybę patekti į žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini), Palanga, kadangi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neveikimo, vilkinimo atlikti jų kompetencijoje esančius veiksmus, dėl jų veiklai keliamų principų pažeidimo, yra sudaromos dirbtinės kliÅ«tys ir baudžiami asmenys.

Be to, 013-03-14 Palangos miesto savivaldybės Eismo saugumo komisijos protokolo iÅ¡raÅ¡e yra užfiksuota, jog komisijos pirmininkas S. S., svarstant UAB „(duomenys neskelbtini)“ praÅ¡ymÄ dėl privažiavimo prie vilos problemos iÅ¡sprendimo nurodė, jog „specialusis transportas gali privažiuoti prie minėto sklypo“. 2013-05-16 Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros vieÅ¡ojo intereso gynimo skyrius Nutarime Nr. CB2-42 (oficialiame raÅ¡ytiniame įrodyme) nurodė, jog tyrimo metu buvo nustatyta, jog privažiavimas iki pastato aptarnaujančiajam personalui yra numatytas Å¡iuose dokumentuose: 2006-09-06 Palangos miesto savivaldybės administracijos ArchitektÅ«ros ir urbanistikos skyrius iÅ¡davė statybos leidimÄ Nr. 212 kavinės su visuomeniniu tualetu rekonstrukcijos projektui.

Projektavimo sÄ lygų sÄ vade, patvirtintame Palangos miesto savivaldybės administracijos ArchitektÅ«ros ir urbanistikos skyrius vedėjo, buvo numatytas reikalavimas iÅ¡spręsti klausimÄ dėl privažiavimo kelių, pėsčiųjų takų. Kavinės su visuomeniniu tualetu rekonstrukcijos projekto aiÅ¡kinamajame raÅ¡te numatyta, jog iki sklypo iÅ¡ pietų pusės įrengtas betono trinkelių takas, kuriuo leidžiama privažiuoti pastatÄ aptarnaujančiajam personalui. Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratÅ«ra 2013-07-09 Nutarime Nr. 13.12-79, kuriuo buvo paliktas galioti aukščiau nurodytas Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros vieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus nutarimas, taip pat padarė iÅ¡vadÄ , jog privažiavimas iki pastato aptarnaujančiam personalui yra numatytas.

Taigi, leidimÄ važiuoti Å¡iuo keliu yra suteikę Palangos Eismo saugumo komisija, LR Generalinė prokuratÅ«ra, LR Seimo kontrolierius.ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas.

Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Pirmos instancijos teismas neatsižvelgė į paminėtas normas, nepatikrino byloje esančių įrodymų ir apeliantės argumentų, jų nevertino.

Tiek protokole, tiek nutarime, tiek skundžiamoje nutartyje net nėra užsiminta apie E. V. paaiÅ¡kinimus bei teiktus įrodymus ir jų vertinimÄ . Todėl pagrįsta teigti, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylÄ nebuvo iÅ¡tirti įrodymai, nebuvo iÅ¡siaiÅ¡kintos visos aplinkybės, turinčios reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti. Pažymi, kad teismui sprendžiant, jog visgi pažeidimas apeliantės buvo padarytas, nebuvo įvertinta tai, kad administracinio teisės pažeidimo padarymÄ sÄ lygojo Palangos miesto savivaldybės neveikimas, funkcijų nevykdymas ir susidariusi situacija laikytina kaip kompetentingų valstybės pareigÅ«nų neteisingos informacijos pateikimas savo raÅ¡tuose bei iÅ¡vadose, dėl ko E. V. buvo Å¡iose susidariusioje situacijoje be pagrindo suklaidinta, todėl yra pagrindas taikyti 301 str. nuostatas ir neskirti administracinės nuobaudos.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose priimtose nutartyse ne kartÄ yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimÄ , kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimÄ nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kuriÄ paskyrus gali bÅ«ti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobÅ«dį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4- 2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013 ir kt.).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartÄ konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).

Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumÄ , kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi bÅ«ti skiriamos Å¡velnesnės nuobaudos. ATPK 301 str. 1 d. nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimÄ , skirti mažesnę nuobaudÄ nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti Å¡velnesnę nuobaudÄ nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Dėl nuobaudos Å¡velninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ATPK 30 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija; konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus bei užtikrinti teisės pažeidimų prevencijÄ ir pasirinktų priemonių Å¡iam tikslui pasiekti turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (proporcingumas); konstitucinis teisingumo principas reikalauja nustatomas nuobaudas diferencijuoti taip, kad jas taikant bÅ«tų galima atsižvelgti j teisės pažeidimo pobÅ«dį, į atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes, kad atsižvelgiant į tai bÅ«tų galima skirti mažesnę nuobaudÄ nei sankcijoje numatytoji minimali.

Apeliantės manymu, įvertinus visas byloje esančias faktines aplinkybes, raÅ¡ytinius įrodymus, skunde iÅ¡dėstytus argumentus buvo pakankamas pagrindas konstatuoti, kad priimant nutarimÄ nebuvo įsigilinta į susidariusios problemos sudėtingumÄ , apeliantei buvo skirta per giežta nuobauda, kuri neatitinka teisinio saugumo, teisėtų lÅ«kesčių, teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principų reikalavimų, prieÅ¡tarauja Konstitucinėms nuostatoms, neatitinka proporcingumo reikalavimų ir ja nebus pasiekti nuobaudos tikslai.Pažymi, kad teismas nukrypo nuo formuojamos praktikos analogiÅ¡kose bylose.

Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. ir 2007 m. spalio 24 d. nutarimuose, pasisakydamas dėl teismo precedento reikšmės, yra pažymėjęs, kad Konstitucijoje įtvirtinta bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, jog būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų.

Užtikrinant teismų praktikos auctoritate rationis (vienodumÄ , nuoseklumÄ , neprieÅ¡taringumÄ ), taigi ir jurisprudencijos tęstinumÄ , lemiamÄ reikÅ¡mę (be kitų svarbių veiksnių) turi Å¡ie veiksniai: bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiÅ¡kose bylose; žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukÅ¡tesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – precedentų tų kategorijų bylose; aukÅ¡tesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, peržiÅ«rėdami žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimus, privalo tuos sprendimus vertinti vadovaudamiesi visada tais pačiais teisiniais kriterijais; tie kriterijai turi bÅ«ti aiÅ¡kÅ«s ir ex ante žinomi teisės subjektams, inter alia žemesnės instancijos teismams (vadinasi, bendrosios kompetencijos teismų jurisprudencija turi bÅ«ti prognozuojama).

Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose gali bÅ«ti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali bÅ«ti kuriami, jei tai yra neiÅ¡vengiamai, objektyviai bÅ«tina (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas). Pabrėžia, kad analogiÅ¡koje administracinio teisės pažeidimo byloje 2011-07-15 Palangos miesto apylinkės teismas nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-228-890/2011, įvertinęs situacijos dviprasmiÅ¡kumÄ , administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui už ATPK 1241 str. 2 d. pažeidimÄ , pritaikius ATPK 301 str. nuostatas, neskyrė administracinės nuobaudos už padarytÄ administracinį pažeidimÄ .

Å ia nutartimi, kaip precedentu, rėmėsi ir Palangos miesto apylinkės teismas, analogiÅ¡koje situacijoje priimdamas 2015-06-19 nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-19-549/2015. Todėl atsižvelgiant į visų faktinių aplinkybių visumÄ , teisingumo ir protingumo kriterijus, apeliantė praÅ¡o susidariusiÄ situacijÄ vertinti kaip suteikiančiÄ galimybę jos atžvilgiu taikyti ATPK 301 str. nuostatas ir už ATPK 1241 str. 2 d. pažeidimÄ neskirti nuobaudos.Apeliacinis skundas iÅ¡ dalies tenkintinas.

ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sÄ mone. IÅ¡ to seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas.

IÅ¡ ATPK 257 str. taip pat galima daryti iÅ¡vadÄ , kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus ir sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, kad E. V. padarė jai inkriminuotÄ administracinį teisės pažeidimÄ .E. V. pripažinta kalta padariusi ATPK 1241 str. 2 d. numatytÄ pažeidimÄ , t. y. tuo, kad pažeidė Kelių eismo taisyklių 8 p. ir 1 priedo 413 p. ATPK 1241 str. 2 d. inter alia numato atsakomybę už kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymÄ , važiavimÄ pėsčiųjų (dviračių) taku, ir užtraukia baudÄ vairuotojams nuo dvideÅ¡imt aÅ¡tuonių iki aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡ių eurų.

Kelių eismo taisyklių 8 punktas nurodo, kad eismÄ keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, kelių ženklinimas, Å¡viesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti Kelių eismo taisyklėse ir kituose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. Kelių eismo taisyklių 1 priedo 413 p. nurodyto ženklo „Pėsčiųjų ir dviračių takas“ galiojimo zonoje leidžiama eiti tik pėstiesiems ir važiuoti dviračiais. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog E. V. 2015-03-12 13.30 val., vairuodama automobilį, įvažiavo į kelio ženklo „Pėsčiųjų ir dviračių takas“ galiojimo zonÄ Naglio al., Palangoje.Nagrinėjamu atveju E. V. neneigia, kad pažeisdama Kelių eismo taisyklių 8 p. ir 1 priedo kelio ženklo Nr. 413 nustatytus reikalavimus, įvažiavo į Å¡io ženklo galiojimo zonÄ , tačiau skunde nurodo, kad ji dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ padalinyje, esančiame (duomenys neskelbtini), Palangoje, viloje „(duomenys neskelbtini)“, kurioje užima restorano vedėjos pareigas.

Prie darbo vietos kitų kelių, iÅ¡skyrus dviračių takelį Naglio al., pažymėtÄ kelių eismo ženklu 413, patekimo nėra, tokiu bÅ«du teigia, kad jos automobilis priskirtinas aptarnaujančiam transportui ir ji turi teisę važiuoti dviračių taku. KET 3.1. p. įtvirtina, kad aptarnaujantysis transportas – transporto priemonės, priklausančios draudžiamaisiais kelio ženklais pažymėtoje zonoje esančioms įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, toje zonoje gyvenantiems ar dirbantiems asmenims ar atvežančios į tÄ zonÄ krovinius arba atvykstančios jų paimti, įskaitant lengvuosius automobilius taksi, atvežančius į tÄ zonÄ keleivius arba atvykstančius jų paimti.

Nors E. V. vairuota transporto priemonė atitinka Å¡iÄ KET įtvirtintÄ aptarnaujančio transporto sÄ vokÄ , tačiau ji turėjo teisę įvažiuoti tik į draudžiamųjų kelio ženklų, įtvirtintų Kelių eismo taisyklių 1 priedo 3 skyriuje veikimo zonÄ . Aptarnaujančiam transportui nesuteikiama teisė įvažiuoti į kelio ženklų, absoliučiai draudžiančių motorinių transporto priemonių eismÄ â€“ bÅ«tent toks ženklas yra „Pėsčiųjų ir dviračių takas“ – galiojimo zonas.

Tokios teisės, skirtingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, nesuteikia ir apeliaciniame skunde minimi Eismo saugumo komisijos posėdžio protokolas, Generalinės prokuratÅ«ros nutarimas ar Seimo kontrolierius pažyma – juose tik konstatuojama, kad tokia teisė turi bÅ«ti suteikta ir reglamentuota savivaldybės. Akivaizdu, kad apeliaciniame skunde nurodyta įvažiavimo į vieÅ¡butį problema vis dar nėra iÅ¡spręsta, todėl vien tai, kad egzistuoja žinoma teisinio reguliavimo problema ir kad ji ateityje bus sprendžiama, nesuteikia teisės nesilaikyti Å¡iuo metu galiojančių taisyklių ir pažeisti įstatymus – pagal galiojančius teisės aktus nei vilÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“ aptarnaujančiam personalui, nei kitiems asmenims nėra suteiktos iÅ¡skirtinės teisės pažeisti imperatyvius kelio ženklo „Pėsčiųjų ir dviračių takas“ reikalavimus.

Pažymėtina, kad vairuotojas pirmiausia turi atsižvelgti į Kelių eismo taisyklių reikalavimus ir jų laikytis, o ne vadovautis savo manymu ar interesu, todėl E. V. pagrįstai pripažinta kalta padarius ATPK 1241 str. 2 d. numatytÄ pažeidimÄ .Vis dėlto, įvertinęs visas byloje nustatytas faktines aplinkybes, raÅ¡ytinius įrodymus, apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus ir pateiktus dokumentus, apygardos teismas konstatuoja, kad priimant skundžiamÄ nutarimÄ , nebuvo pakankamai įsigilinta į susidariusios situacijos sudėtingumÄ ir E. V. paskirta per griežta nuobauda.

Konstitucinis Teismas ne kartÄ yra konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevencijÄ ir pasirinktų priemonių Å¡iam tikslui pasiekti turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai).

Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, kurioje konstatuojama, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimÄ , kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimÄ nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kuriÄ paskyrus gali bÅ«ti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobÅ«dį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011; 2AT-8-2013).Byloje susiklostė situacija, kad projektuojant statinį privažiavimas prie jo buvo numatytas – tai patvirtina ir skunde įvardijamas 2013-05-16 Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros vieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus nutarimas Nr. CB2-42, kuriame nurodyta, jog „tyrimo metu buvo nustatyta, jog privažiavimas iki pastato aptarnaujančiajam personalui yra numatytas Å¡iuose dokumentuose: 2006-09-06 Palangos miesto savivaldybės administracijos ArchitektÅ«ros ir urbanistikos skyrius iÅ¡davė statybos leidimÄ Nr. 212 kavinės su visuomeniniu tualetu rekonstrukcijos projektui.

Projektavimo sÄ lygų sÄ vade, patvirtintame Palangos miesto savivaldybės administracijos ArchitektÅ«ros ir urbanistikos skyrius vedėjo, buvo numatytas reikalavimas iÅ¡spręsti klausimÄ dėl privažiavimo kelių, pėsčiųjų takų. Kavinės su visuomeniniu tualetu rekonstrukcijos projekto aiÅ¡kinamajame raÅ¡te numatyta, jog iki sklypo iÅ¡ pietų pusės įrengtas betono trinkelių takas, kuriuo leidžiama privažiuoti pastatÄ aptarnaujančiajam personalui.“, tačiau projekte numatytas privažiavimas nebuvo ir vis dar nėra įtvirtintas teisės aktuose, reglamentuojančiuose transporto priemonių judėjimÄ Palangos mieste, todėl faktiÅ¡kai, nepažeidžiant norminių aktų reikalavimų, automobiliu vilos „(duomenys neskelbtini)“ pasiekti neįmanoma.Å iÄ situacijÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose jau vertino Palangos miesto apylinkės teismas, kuris, atsižvelgdamas į situacijos reglamentavimÄ , 2011-07-15 nutartimi pažeidėjui (UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui) taikė ATPK 301 str. ir neskyrė administracinės nuobaudos motyvuodamas tuo, kad „kad pareiÅ¡kėjas E. K. pripažįsta, jog padarė pažeidimÄ , tačiau praÅ¡o įvertinti protingumo bei teisingumo kriterijus, pateikė įrodymus, jog krovinine transporto priemone, skirta aptarnauti pareiÅ¡kėjo valdomÄ vieÅ¡butį – restoranÄ , važiavo iÅ¡ darbovietės, esančios (duomenys neskelbtini), iÅ¡ kurios kitokio patekimo transporto priemone bÅ«do, nei važiuojant pėsčiųjų-dviračių taku, į keliÄ , kuriuo gali važiuoti ir automobiliai, nėra” ir tuo, kad „restoranui suteikti visi leidimai užsiimti Å«kine – komercine veikla, todėl įmonei neiÅ¡vengiamai reikalingas krovinių vežimas į vieÅ¡butį”. 2015-06-19 nutartimi, Palangos miesto apylinkės teismas panaÅ¡ioje situacijoje taip pat pažeidėjui taikė ATPK 301 str. ir neskyrė administracinės nuobaudos motyvuodamas tuo, kad „pažeidimo padarymui įtakos turėjo tai, kad jis vairavo aptarnaujančiÄ transporto priemonę, vykdydamas darbines funkcijas – vežė į vieÅ¡butį, esantį (duomenys neskelbtini), skalbinius, į šį vieÅ¡butį kitokio patekimo automobiliu bÅ«do, nei važiuojant pėsčiųjų -dviračių taku, į keliÄ , kuriuo gali važiuoti ir automobiliai, nėra, toks važiavimo marÅ¡rutas jam buvo nurodytas ir darbdavio bei vilos „(duomenys neskelbtini)“ vadovų, kitokio kelio B.

L. nežinojo ir neturėjo galimybės pasirinkti“. Taigi vienas iÅ¡ pagrindinių kriterijų sprendžiant ATPK 301 str. taikymÄ ir nuobaudos neskyrimÄ buvo aptarnaujančios transporto priemonės vairavimas ir kitokio patekimo bÅ«do nebuvimas. Nagrinėjamoje byloje apygardos teismas pažymi, kad nors pagal KET 3.1 p. inter alia numato, jog aptarnaujantysis transportas – transporto priemonės, priklausančios draudžiamaisiais kelio ženklais pažymėtoje zonoje dirbantiems asmenims, t. y. ir pažeidėjos vairuota transporto priemonė Å¡io punkto prasme laikytina aptarnaujančiu transportu, tačiau, skirtingai nei aptartose Palangos miesto apylinkės teismo bylose, kur krovininiais automobiliais vežti skalbiniai ir vieÅ¡bučio aprÅ«pinimo daiktai, pažeidėjai nebuvo neiÅ¡vengiamos bÅ«tinybės važiuoti į darbÄ automobiliu iki pat darbovietės – E. V. galėjo pasistatyti transporto priemonę prie pėsčiųjų tako ir likusiÄ kelio dalį iki darbovietės (kelis Å¡imtus metrų) nueiti pėsčiomis, taip iÅ¡vengiant papildomo pavojaus kėlimo dviračių ir pėsčiųjų taku besinaudojantiems asmenims.

Jokių svarbių priežasčių vykti automobiliu iki pat įėjimo į pastatÄ , kuriame dirba, nenurodė ir pati apeliantė.Taigi nagrinėjamu atveju nustatyta panaÅ¡i, tačiau ne analogiÅ¡ka situacija, kaip aukščiau paminėtuose precedentuose. Precedentinėse Palangos m. apylinkės teismo nutartyse, be kitokio patekimo bÅ«do į pastatÄ nebuvimo ir aptarnaujančios transporto priemonės vairavimo, buvo nustatytas ir trečia svarbi aplinkybė, lėmusi teismo sprendimÄ neskirti nuobaudos – tai, kad nesant kitų privažiavimo kelių, į pastatÄ krovininiais automobiliais buvo gabenami kroviniai, reikalingi Å«kinei – komercinei veiklai vykdyti.

Å ioje byloje gi nustatytas tik pastate dirbančios E. V. siekis patogesniu bÅ«du pasiekti darbo vietÄ (nesant jokių kliūčių likusiÄ kelių Å¡imtų metrų atkarpÄ , kurioje draudžiamas automobilių eismas, įveikti pėsčiomis), motyvuojant žodiniu tam jokių įgaliojimų neturinčio įmonės direktoriaus (kuris, kaip minėta, pats buvo pripažintas kaltu padarius panašų pažeidimÄ ) leidimu nesilaikyti Kelių eismo taisyklių reikalavimų.Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, į padaryto teisės pažeidimo pobÅ«dį, į tai, kad pažeidimu nebuvo padaryta didelės žalos, įvertinus pažeidėjos asmenybę, jos kaltės laipsnį, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, manytina, jog Å¡ių aplinkybių pakanka konstatuoti, kad galima vadovautis ATPK 301 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis.

Kartu apeliacinės instancijos teismas akcentuoja ir tai, kad asmeniui turi bÅ«ti parenkama tokia nuobauda, kuri bÅ«tų efektyviausia siekiant ATPK 20 str. numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.Akivaizdu, jog neskyrus administracinės nuobaudos, kaip to pageidauja apeliantė, kiltų didelė grėsmė sukurti teisinio neapibrėžtumo ir netikrumo situacijÄ , kuri gali paskatinti ir kitus minėtos įmonės darbuotojus analogiÅ¡ku bÅ«du pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir kelti grėsmę eismo saugumui tikintis, kad susidariusi dviprasmiÅ¡ka situacija reglamentuojant privažiavimÄ prie pastato ir jiems padės iÅ¡vengti atsakomybės. Tokių tendencijų realumÄ patvirtina ir apeliantės minimas įmonės direktoriaus „leidimas“ darbuotojams vykti iki pastato automobiliu, ignoruojant Kelių eismo taisyklių reikalavimus ir, matomai, tokiu bÅ«du tikintis paspartinti kilusios problemos dėl privažiavimo kelio sprendimÄ .

Akivaizdu ir tai, jog važinėjimas automobiliais dviračių ir pėsčiųjų taku kurortinio sezono metu, esant dideliam pėsčiųjų ir dviratininkų skaičiui, gali sukelti itin sunkias pasekmes, kurių pavyko iÅ¡vengti nagrinėjamu atveju.Apeliacinės instancijos teismo nuomone, ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai – auklėti, kad laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų pažeidimų – E. V. gali bÅ«ti pasiekti taikant ATPK 301 straipsnio nuostatas ir paskiriant jai kitos rÅ«Å¡ies, negu numatyta ATPK 1241 str. 2 d. sankcijoje, numatytÄ administracinę nuobaudÄ - įspėjimÄ .

Apygardos teismo vertinimu, įspėjimas bÅ«tų teisinga ir proporcinga nuobauda padarytam pažeidimui, todėl E. V. už pažeidimo, numatyto ATPK 1241 str. 2 d., padarymÄ Klaipėdos apskrities VPK Palangos miesto PK VieÅ¡osios policijos skyriaus kelių policijos grupės specialisto paskirta nuobauda – 60 Eur bauda, taikant ATPK 301 straipsnį, keičiama į įspėjimÄ . Tokios rÅ«Å¡ies nuobauda, vertinant pažeidimo pobÅ«dį, aplinkybes, pažeidėjos asmenybę, bus optimali įgyvendinant administracinės nuobaudos tikslus, t. y. nubaudžiant E. V. už padarytÄ pažeidimÄ bei siekiant auklėti, kad ji laikytųsi įstatymų ir daugiau nedarytų tokių pažeidimų ateityje.

Teisėjas, vadovaudamasis ATPK 30212 str. 1 d. 6 p.,nutarė:Palangos miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartį pakeisti: pritaikius ATPK 301 str., Klaipėdos apskrities VPK Palangos miesto PK VieÅ¡osios policijos skyriaus kelių policijos grupės specialisto 2015 m. balandžio 21 d. nutarimu E. V. pagal ATPK 1241 str. 2 d. paskirtÄ 60 eurų baudÄ pakeisti kitos rÅ«Å¡ies administracine nuobauda - įspėjimu.  KitÄ nutarties dalį palikti nepakeistÄ .Nutartis neskundžiama. Teisėjas                                                                 Linas Pauliukėnas                                                                   Â