2026-01-14 Nr. AB-1264-3-61-3-05480-2025-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-35-502/2026

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05480-2025-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.3; 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2026 m. sausio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Talša“ atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Talša“ skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Talša“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) Šiaulių apygardos žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus vedėjo 2024 m. liepos 23 d. įsakymą Nr. 5RKĮ-381-(15.5.6 E.) „Dėl Šiaulių apskrities Šiaulių rajono (savivaldybės) (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės sklypų planų, kurie prilyginamu žemės reformos žemėtvarkos projektui, patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas) ir NŽT 2025 m. rugsėjo 5 d. raštą Nr. 1SD-100985-(15.5.48 Mr.) „Dėl žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pertvarkymo projekto“ (toliau – ir Raštas).

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. rugsėjo 30 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo UAB „Talša“ skundą.

Teismas nustatė, kad NŽT Šiaulių apygardos žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus vedėjo Įsakymas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 23 dalimi, yra skundžiamas NŽT vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Šios straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad NŽT vadovo priimtas sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka.

Įvertinęs teisinį reglamentavimą, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas nepasinaudojo privaloma ikiteismine išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka skųsti NŽT Šiaulių apygardos žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus vedėjo Įsakymą NŽT vadovui išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, todėl šią skundo dalį atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu.

Teismas, įvertinęs NŽT Rašto turinį, padarė išvadą, kad jis yra konstatuojamojo informacinio pobūdžio dokumentas, kuris pareiškėjo teisių ir pareigų apimties nekeičia.

Teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą konstatavo, jog administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Taip pat teismas, apžvelgęs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimą dėl ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto, pažymėjo, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas, jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti.

Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu sprendė, kad skundo dalį dėl NŽT Rašto atsisakytina priimti kaip nenagrinėtiną teisme ABTĮ nustatyta tvarka.

III. Pareiškėjas UAB „Talša“ atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 30 d. nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui skundo priėmimo klausimą nagrinėti iš esmės.

Pareiškėjas atskirajame skunde mano, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, bei tokią poziciją grindžia šiais argumentais:

1. NŽT Raštu atsisakė patenkinti pareiškėjo 2025 m. liepos 31 d. prašymą dėl žemės sklypo pertvarkymo projekto. Rašte atsakovas paminėjo, kad (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą patvirtino NŽT Šiaulių apygardos žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus vedėjo Įsakymu, todėl pareiškėjas paprašė atsakovo pateikti Įsakymą ir 2025 m. rugsėjo 15 d. atsakovas raštu dėl dokumentų kopijų pateikimo Nr. lSDK-5764-(5.10 E.) pateikė pareiškėjui NŽT Šiaulių apygardos žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus vedėjo Įsakymo kopiją.

2. Pareiškėjas apskundė administraciniam teismui atsakovo Įsakymą ir Raštą šiais pagrindais: 1) Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktorius 2011 m. balandžio 4 d. Įsakymu dėl detaliojo plano (duomenys neskelbtini) kaime tvirtinimo Nr. A-440(8.1) tvirtino Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. A-1505(8.1) patvirtinto detaliojo plano (duomenys neskelbtini) kaime koregavimo, sumažinant suformuotus sklypus (duomenys neskelbtini), detalųjį planą (planavimo organizatorius – UAB „Talša“), kurio metu be kita ko UAB „Talša“ buvo skirtas projektavimui žemės sklypas grafiniame brėžinyje pažymėtas 01 ir be kita ko buvo suderintas su atsakovu, todėl toks atsakovo elgesys kuomet atsakovas priima skundžiamą Įsakymą ir tuo nesilaiko detaliojo plano bei savo prisiimtų suderinimų, neinformuodamas UAB „Talša“, suformuoja UAB „Talša“ žemės sklypo formuojamoje teritorijoje kitą sklypą, kuriame be kita ko melagingai šaligatvius ir komunikacijas paverčia mišku ir kliudo patekimą prie esamo UAB „Talša“ nekilnojamojo turto (nebėra galimybės patekti tiesiogiai nuo pastatų iki sporto aikštelių, paliktas tik 2 m. pločio praėjimas į teritoriją, praėjimas paliktas nuokalnėje), todėl skundžiamas atsakovo Įsakymas turi būti panaikintas; 2) atsakovas į skundžiamą Sprendimą įrašė neteisingus duomenis, jog yra 3 metrų pločio bendro naudojimo kelias, nes palikta landa tarp kitų sklypų nėra kelias, o jos siauriausia vieta yra tik 2 m. ir tai vietovės vaizde buvo pažymėta atsakovui, todėl atsakovo sprendimas turi būti panaikintas.

3. Pirmosios instancijos teismo teiginys jog dėl Įsakymo pareiškėjas pirmiau turėjo teikti skundą NŽT vadovui yra nelogiškas ir nebeatitinka šio laikmečio realijų, nes po atsakovo reformavimo centralizuojant šią įstaigą, iš esmės tarnybos vadovas turėtų dabar tirti savo veiksmus, o tuomet nutiktų taip, jog tarnybos vadovas būtų pats sau teisėju savo byloje. Pirmosios instancijos teismo paminėtos bylos nebeatitinka racio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) principo, nes tuomet atsakovas dar nebuvo reformuotas centralizuojant ir buvo kitokia atsakovo struktūra.

4. Pirmosios instancijos teismo teiginys jog NŽT Rašto panaikinimas nesukels pareiškėjui teisinių pasekmių, neatitinka tikrovės, nes tuomet atsakovui suteikiama galimybė priimti melagingus sprendimus ir paneigiama pareiškėjo teisė reikalauti iš atsakovo pašalinti neteisėtais veiksmais padarytą žalą natūra.

5. Pirmosios instancijos teismas iš esmės vengia savo konstitucinės pareigos įvykdyti teisingumą ir toleruoja atsakovo biurokratizmą bei vengimą pašalinti atsakovo neteisėtais veiksmais padarytų padarinių pašalinimą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 30 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose nustatytais pagrindais, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Viena iš tokių sąlygų – laikytis išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos, kuri yra įtvirtinta ABTĮ 26 straipsnio 1 dalyje.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs, kad skundų nagrinėjimo tvarka gali būti pripažinta išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka tik tais atvejais, kai įstatymai šią tvarką apibrėžia būtent kaip išankstinę ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarką, o atitinkamą instituciją laiko tam tikros ginčų kategorijos išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-609/2009; kt.).

Pažymėtina, kad tais atvejais, kai atitinkamai ginčų kategorijai yra nustatyta privaloma ginčų nagrinėjimo tvarka, asmuo įgyja teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos tik tada, kai laikosi tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos. Tokios tvarkos nesilaikymas lemia konkrečias ABTĮ nustatytas teisines pasekmes, t. y. nesilaikius konkrečiai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos teismas atsisako priimti skundą. Kita vertus, atsisakoma priimti skundą nurodytu pagrindu gali būti tik tuo atveju, jei atitinkamame įstatyme tam tikrai administracinių ginčų kategorijai privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka nustatyta expressis verbis (tiesiogiai), o pareiškėjas, prieš kreipdamasis į administracinį teismą, tokia tvarka nepasinaudojo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1037-624/2017; kt.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, kurio vienas iš reikalavimų yra panaikinti NŽT Šiaulių apygardos žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus vedėjo 2024 m. liepos 23 d. įsakymą Nr. 5RKĮ-381-(15.5.6 E.) „Dėl Šiaulių apskrities Šiaulių rajono (savivaldybės) (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės sklypų planų, kurie prilyginamu žemės reformos žemėtvarkos projektui, patvirtinimo“.

Skundų dėl žemės reformos vykdytojų sprendimų pateikimo ir nagrinėjimo tvarka įtvirtinta Žemės reformos įstatymo (2023 m. birželio 29 d. įstatymo Nr. XIV-2125 redakcija) 18 straipsnyje, kuriame, be kita ko, nustatyta, kad: sprendimus dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis asmenys gali skųsti teismui (1 d.); skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemės sklypų tinkamumo, žemės privatizavimui, nuomai ir perdavimui neatlygintinai naudotis parengtų dokumentų ir įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimų neatitikties iki sprendimo dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis priėmimo nagrinėja Nacionalinės žemės tarnybos administracijos padaliniai (2 d.); Nacionalinės žemės tarnybos vadovo arba jo įgalioto viešojo administravimo funkcijas vykdančiame Nacionalinės žemės tarnybos padalinyje vadovaujamas pareigas einančio valstybės tarnautojo sprendimai ir veiksmai ar neveikimas, išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka (3 d.); Nacionalinės žemės tarnybos vadovo priimtas sprendimas gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (4 d.).

Iš teismui pateiktos medžiagos ir teisės aktų analizės yra akivaizdu, kad pareiškėjo inicijuotas ginčas nepatenka į Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nurodytą išimtį, kada NŽT teritorinių padalinių sprendimai skundžiami tiesiogiai teismui. Įvertinusi minėtą teisinį reguliavimą, pareiškėjo skundo turinį ir kartu su juo pateiktus dokumentus, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pareiškėjas, ginčydamas Įsakymą, pirmiausia turėjo kreiptis su skundu į NŽT vadovą aukščiau nurodyta ikiteisminio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjo skundą atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintu pagrindu – jeigu pareiškėjas nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos.

Kitas pareiškėjo skundo reikalavimas yra panaikinti NŽT 2025 m. rugsėjo 5 d. raštą Nr. 1SD-100985-(15.5.48 Mr.) „Dėl žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pertvarkymo projekto“.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, ne kartą yra nurodęs, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011; 2024 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-520/2024 ir kt.). Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1370-624/2015; 2024 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-520/2024).

Nagrinėjamu atveju iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas 2025 m. liepos 31 prašymu „dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pertvarkymo projekto“, prašė NŽT atlikti žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pertvarkymo projektą taip, jog UAB „Talša“ galėtų patekti per žemės sklypą prie pareiškėjui priklausančio turto (sporto aikštelės, (duomenys neskelbtini)), suformuojant privažiavimo keliuką žemės sklype, vietoje dabar esančio šaligatvio ir tęsiant šalia kito savininko žemės sklypo ribos. NŽT Raštu pareiškėją informavo, kad pagal Registrų centro Nekilnojamo turto kadastro žemėlapį, įvertinus registruotų žemės sklypų vietas, nustatyta, kad į UAB „Talša“ nuosavybės teise priklausančias sporto aikšteles šiuo metu galima patekti nuo (duomenys neskelbtini) tarp žemės sklypų unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esamu 3 m pločio bendro naudojimo keliu. Dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės, žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto NŽT Šiaulių apygardos žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus vedėjo Įsakymu, kuriame suprojektuotas valstybinės žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) atitikties detaliojo plano, patvirtinto Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. A-440(8.l) „Dėl detaliojo plano (duomenys neskelbtini) kaime tvirtinimo“, koregavimo sprendiniams ir priimtų tolesnių administracinių sprendimų, NŽT Rašte nurodė, informuosiantis pareiškėją atskiru raštu, gavęs atsakymą iš Šiaulių rajono savivaldybės administracijos, bei įvertinęs valstybinės žemės sklypo suformavimo aplinkybes.

Iš Rašto turinio matyti, kad jame nėra išspręstas klausimas dėl teisių ar pareigų suteikimo, pakeitimo ar panaikinimo pareiškėjui, jame nurodomos tam tikros nustatytos aplinkybės, susijusios su patekimu į pareiškėjui priklausančią sporto aikštelę nuo (duomenys neskelbtini) gatvės tarp žemės sklypų esamu 3 m pločio bendro naudojimo keliu, bei informuojama apie tolimesnius NŽT veiksmus. Rašte nėra jokių viešojo administravimo subjekto valinio pobūdžio patvarkymų, reikalavimų, kurie sukeltų vienokias ar kitokias pasekmes pareiškėjui ar jį įpareigotų vienaip ar kitaip elgtis. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ginčijamas Raštas yra konstatuojamojo informacinio pobūdžio dokumentas ir pats savaime pareiškėjui nesukelia konkrečių materialinių teisinių pasekmių.

Kadangi Raštu jokios pareiškėjo teisės ar pareigos nėra nustatytos, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai bei teisėtai atsisakė priimti pareiškėjo skundo reikalavimą dėl Rašto, kaip nenagrinėtiną teisme ABTĮ nustatyta tvarka.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, aiškino ir taikė proceso teisės normas, atskirojo skundo argumentais naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra pagrindo, todėl Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 30 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Talša“ atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Veslava Ruskan

Virginija Volskienė