2023-10-11 Nr. AB-18143-3-62-3-00725-2023-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-590-1188/2023

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00725-2023-5

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. spalio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. S. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2023 m. liepos 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas E. S. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo (toliau – ir Lietuvos kalėjimų tarnyba, atsakovas), 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei įpareigoti Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininką pareiškėją uždaroje nuolat rakinamoje gyvenamojoje patalpoje laikyti vieną arba su nuteistuoju V. K..

2. Teismas 2023 m. balandžio 17 d. nutartimi pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo įpareigoti Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininką pareiškėją uždaroje nuolat rakinamoje gyvenamojoje patalpoje laikyti vieną arba su nuteistuoju V. K. laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Teismo 2023 m. balandžio 17 d. nutartis yra įsiteisėjusi.

3. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Pravieniškių 1-ojo ir 2-ojo kalėjimų gyvenamosiose patalpose laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 13 d. iki 2023 m. kovo 10 d. jam teko kvėpuoti užterštu oru. Paaiškino, kad jis yra nerūkantis, tačiau pataisos įstaigose jis buvo verčiamas kvėpuoti kitų nuteistųjų rūkomais sintetiniais kanabinoidais. Dėl tokių neteisėtų pataisos įstaigų veiksmų pareiškėjas patyrė fizines ir dvasines kančias.

4. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

5. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 19 d. iki 2023 m. vasario 28 d. buvo laikomas Pravieniškių 2-ajame kalėjime, o nuo 2023 m. kovo 1 d. yra laikomas Pravieniškių 1-ajame kalėjime. Paaiškino, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) 7 punktu, Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punktu, gyvenamosiose ir bendro naudojimo patalpose nuteistiesiems rūkyti draudžiama. Apie draudimą rūkyti pataisos įstaigų gyvenamosiose ir bendro naudojimo patalpose yra paskelbta prie įėjimo į pastatą ir būrio patalpų koridoriuose esančiuose stenduose (priklijuoti lipdukai, nurodantys draudimą rūkyti gyvenamosiose ir bendro naudojimo patalpose).

6. Atsakovas teigė, kad pareiškėjas skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, jog jis pataisos įstaigoje patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų, neįrodė, kad pataisos įstaiga savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė nuteistajam žalos, todėl nėra jokio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą.

II. 7. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2023 m. liepos 10 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

8. Teismas nustatė, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 19 d. iki 2023 m. vasario 28 d. buvo laikomas Pravieniškių 2-ajame kalėjime, o nuo 2023 m. kovo 1 d. yra laikomas Pravieniškių 1-ajame kalėjime, todėl, nors pareiškėjas skunde ir patikslintame skunde nurodė ginčo laikotarpį nuo 2023 m. sausio 13 d. iki 2023 m. kovo 10 d., teismas pareiškėjo skundo reikalavimo laikotarpį patikslino ir nurodė, kad pareiškėjas skundžia netinkamas kalinimo sąlygas pataisos įstaigose laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 19 d. iki 2023 m. kovo 10 d.

9. Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatomis, reglamentuojančiomis civilinę atsakomybę ir nurodė, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

10. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo grindžia aplinkybėmis, jog jam pataisos įstaigų gyvenamosiose patalpose teko gyventi su rūkančiais asmenimis.

11. Teismas nustatė, kad pareiškėjas dėl jo netenkinančių sąlygų, susiklosčiusių dėl to, jog jis pataisos įstaigų gyvenamosiose patalpose buvo laikomas kartu su rūkančiais asmenimis, į Pravieniškių 1-ojo ir 2-ojo kalėjimų administracijas nesikreipė. Teismas pažymėjo, kad nors pareiškėjas skunde bei jo patikslinime ir nurodė, jog dėl patirtų išgyvenimų kvėpuojant tabako dūmais, kreipėsi į psichologus, tačiau, teismo vertinimu, toks kreipimasis negali būti vertinamas kaip pareiškėjo kreipimasis į pataisos įstaigų administracijas, kadangi tokio pobūdžio specialistai neturi teisės aktais nustatytų įgaliojimų imtis aktyvių veiksmų užtikrinant tinkamas kalinimo sąlygas laisvės atėmimo vietose. Šiuo atveju pareiškėjas taip pat nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad gyvenamosiose patalpose kiti nuteistieji rūkė sintetinius kanabinoidus, nes tokių medžiagų turėjimas pataisos įstaigose yra draudžiamas.

12. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus bei ginčui aktualių teisės aktų nuostatas, sprendė, kad byloje nenustatyti Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo ir 2-ojo kalėjimų administracijos ar pareigūnų neteisėti veiksmai dėl pareiškėjo skunde nurodytų nusiskundimų. Taip pat nėra jokių pagrįstų įrodymų, kurie sudarytų prielaidą konstatuoti, jog pareiškėjui buvimo įkalinimo įstaigose laikotarpiu dėl jo skunde nurodytų aplinkybių buvo kilę tokios apimties neigiamos pasekmės ar toks jo subjektinių teisių pažeidimas, kuris neabejotinai turėjo įtakos neturtinės žalos padarymo konstatavimui.

13. Teismas pažymėjo, kad neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnį nėra preziumuojama, todėl jos atsiradimo faktą bei priežastinį ryšį su skundžiamos valstybės valdžios institucijos neteisėtais konkrečiais aktais ar veiksmais (CK 6.271 str. prasme) privalo įrodyti pareiškėjas. Kreipdamasis į teismą pareiškėjas turi nurodyti, kaip pasireiškė neturtinės žalos atsiradimas, įvardinti tai patvirtinančius įrodymus, kurie, jo nuomone, įgalintų teismą visiškai ar iš dalies patenkinti reikalavimą dėl patirtos žalos atlyginimo. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovo atstovas atliko neteisėtus veiksmus bei siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą. Byloje taip pat nėra duomenų apie pareiškėjui kilusias kitas neigiamas pasekmes. Nenustačius atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų bei patirtos žalos fakto ir priežastinio ryšio, nesant visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, teismas pareiškėjo reikalavimą dėl žalos atlyginimo vertino kaip nepagrįstą, todėl skundą atmetė.

III. 14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

15. Pareiškėjas nurodo, kad su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka. Teigia, kad jis skunde pirmosios instancijos teismui nurodė, jog 2023 m. vasario mėn. atvyko tęsti bausmės atlikimo į Pravieniškių 1-ąjį kalėjimą ir pateikė prašymą leisti atlikti bausmę su V. K., kurį pažįsta nuo 2020 m. Atliekant bausmę su V. K., jis jaučia pozityvą, pasitikėjimą, saugumą, tačiau 2020 m. gegužės mėn. juos bandė atskirti dėl galimos seksualinės orientacijos ir kitokių įsitikinimų egzistavimo. Pareiškėjui teko rašyti paaiškinimus, kad jie gali atlikti bausmę kartu. Pareiškėjas teigia, kad metė rūkyti, nenori, jog kiti asmenys jam darytų įtaką ir skatintų vartoti įstaigoje paplitusius sintetinius kanabinoidus per užterštą orą nuo rūkymo, tą jis jautė nuo 2023 m. sausio 13 d. Pravieniškių 2-jame kalėjime bei nuo 2023 m. vasario mėn. Pravieniškių 1-jame kalėjime iki 2023 m. kovo 10 d.

16. Pareiškėjas teigia, kad jo atžvilgiu yra pažeidžiamas Higienos normos HN 134:2015 7 punkto reikalavimas. Dėl patirtų išgyvenimų pareiškėjui 2023 m. kovo 24 d. teko kreiptis į psichologą, be to, jis yra gydytojo psichiatro įskaitoje, vartoja stiprius psichiką veikiančius vaistus, jam sunku adaptuotis tarp žmonių, kuriems jaučia pyktį, kuriais nepasitiki. Pareiškėjui tenka patirti itin didelių neigiamų pasekmių, fizinių ir dvasinių kančių, nepilnavertiškumo jausmą, diskriminaciją. Teigia, kad jo prašymai neregistruojami įstatymo nustatyta tvarka.

17. Pareiškėjas nurodo, kad teismas nepagrįstai atsisakė nagrinėti jo reikalavimą dėl kalinimo su V. K..

18. Pareiškėjas pažymi, kad nors teismas ir nurodo, kad įkalinimo įstaigos patalpose draudžiama rūkyti, tačiau jis negali daryti įtakos kitiems asmenims dėl rūkymo. Dėl to pareiškėjas kreipėsi į administraciją su prašymu perkelti jį atlikti bausmę kartu su V. K., kuris yra nerūkantis, tačiau administracija šį jo prašymą ignoravo iki 2023 m. birželio 19 d. Teismas nurodytų aplinkybių nevertino ir nelaikė jų svarbiomis.

19. Teismas neobjektyviai įvertino bylos medžiagą, todėl sprendimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu, dėl to naikintinas.

20. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

21. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pareiškėjas pateiktame apeliaciniame skunde nenurodo aplinkybių, kurios pagrįstų, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos šios kategorijos bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo. Tai, kad skundžiamas teismo sprendimas netenkina pareiškėjo, nesudaro pagrindo jį panaikinti.

22. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nors pareiškėjas skunde bei jo patikslinime ir nurodė, jog dėl patirtų išgyvenimų, kad jam teko kvėpuoti tabako dūmais, kreipėsi į psichologus, tačiau toks kreipimasis negali būti vertinamas kaip pareiškėjo kreipimasis į pataisos įstaigų administracijas, kadangi tokio pobūdžio specialistai neturi teisės aktais nustatytų įgaliojimų imtis aktyvių veiksmų užtikrinant tinkamas kalinimo sąlygas laisvės atėmimo vietose. Pareiškėjas byloje taip pat nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, jog gyvenamosiose patalpose kiti nuteistieji rūkė sinteninius kanabinoidus, kadangi tokių medžiagų turėjimas pataisos įstaigose yra draudžiamas.

23. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad byloje nenustatyti Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo ir 2-ojo kalėjimų administracijos ar pareigūnų neteisėti veiksmai dėl pareiškėjo skunde nurodytų nusiskundimų. Nėra jokių pagrįstų įrodymų, kurie sudarytų prielaidą konstatavimui, kad pareiškėjui buvimo įkalinimo įstaigose laikotarpiu dėl jo skunde nurodytų aplinkybių buvo kilę tokios apimties neigiamos pasekmės ar toks jo subjektinių teisių pažeidimas, kuris neabejotinai turėjo įtakos neturtinės žalos padarymo konstatavimui.

24. Atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, materialiosios teisės normas taikė teisingai, proceso teisės normų nepažeidė, nagrinėjamu atveju nėra Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 ir 147 straipsniuose įtvirtintų sprendimo ar jo dalies panaikinimo ir negaliojimo pagrindų, todėl tenkinti apeliacinį skundą ir naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 25. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų Lietuvos kalėjimų tarnybos veiksmų, neužtikrinant pareiškėjui teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų, atlyginimo.

26. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs Lietuvos kalėjimų tarnybos neteisėtų veiksmų, pareiškėjo skundą atmetė.

27. Pareiškėjas apeliaciniame skunde, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, kad teismas netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, teismas nepagrįstai atsisakė nagrinėti jo reikalavimą dėl jo kalinimo su V. K., neobjektyviai išnagrinėjo bylą, todėl sprendimas naikintinas.

28. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

29. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

30. Kai yra pagrindas pripažinti, kad, priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, pasisako tik dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).

31. Teisėjų kolegija, be kita ko, pažymi, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo jokių bylos faktais ir teisės aktų normomis pagrįstų argumentų, dėl kurių pirmosios instancijos teismo išvados turėtų būti pripažintos nepagrįstomis. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja savo pretenzijas, kurias buvo nurodęs skunde pirmosios instancijos teismui ir kurias teismas įvertino, tik abstrakčiai teigdamas, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino faktinių aplinkybių visumą, nusiskundimus, sukeltus nepatogumus, pareiškėjo psichinę būklę. Taigi pareiškėjas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, iš esmės nenurodė jokių bylos faktinių aplinkybių, įrodymų, įstatymų, kuriais grindžiamas teismo sprendimo neteisėtumas ir nepagrįstumas (ABTĮ 134 str. 2 d. 6 p.).

32. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė nagrinėti jo reikalavimą dėl įpareigojimo jį kalinti vieną arba su V. K..

33. Vertindama šiuos pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2023 m. balandžio 17 d. nutartimi pareiškėjo reikalavimą įpareigoti Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininką pareiškėją laikyti uždaroje nuolat rakinamoje gyvenamojoje patalpoje vieną arba su nuteistuoju V. K. laikė nepaduotu ir grąžino pareiškėjui. Šios pirmosios instancijos teismo nutarties pareiškėjas apeliacine tvarka neskundė, ji yra įsiteisėjusi. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų aptariamu klausimu nevertina ir dėl jų nepasisako.

34. Teisėjų kolegija dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir neobjektyviai išnagrinėjo bylą, pažymi, jog pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4688-415/2018; 2021 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-584-789/2021 ir kt.).

35. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, pareiškėjo ir atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, ginčui aktualų teisinį reguliavimą, pritaria pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių vertinimui.

36. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama įkalinimo įstaigos administracijos pareiga užtikrinti, kad nerūkantys asmenys nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais (žr., pvz., 2019 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2716-662/2019; 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4069-624/2016; 2023 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-340-575/2023).

37. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje vertinant, ar atitinkama institucija nevykdė pareigos imtis priemonių apsaugoti nuteistuosius (suimtuosius) nuo žalingų pasyvaus rūkymo pasekmių, reikšminga aplinkybe laikomas ir pareiškėjo kreipimasis į institucijos administraciją su prašymu užtikrinti sveikatai nekenksmingas sąlygas, nurodant, kad kiti asmenys rūko, ir prašyti imtis atitinkamų veiksmų, bei kiti duomenys, patvirtinantys, kad pareiškėjas yra nerūkantis asmuo (žr., pvz., 2022 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-31-556/2022; 2017 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1073-502/2017; 2017 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-795-442/2017; 2016 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1808-858/2015; 2023 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-340-575/2023).

38. Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas dėl jį netenkinančių sąlygų, susiklosčiusių dėl to, kad jis laikomas su rūkančiais asmenimis, į pataisos įstaigos administraciją nesikreipė.

39. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė Lietuvos kalėjimų tarnybos neteisėtų veiksmų dėl pareiškėjo skunde nurodyto pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo faktinių aplinkybių nustatymui bei jų teisiniam įvertinimui, todėl papildomai jų nekartoja.

40. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, jog teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, atsakovo atsikirtimus į skundą, aiškiai nurodė nustatytas teisiškai reikšmingas aplinkybes, teisinį reglamentavimą, argumentus, dėl ko netenkintas pareiškėjo skundas. Pareiškėjas nenurodo jokių įrodymais ir teisės aktais pagrįstų argumentų, dėl kurių turėtų būti suabejota pirmosios instancijos teismo išvadomis.

41. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, kad suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Dėl to ABTĮ 134 straipsnyje yra išvardyti reikalavimai apeliaciniam skundui, kurių būtina laikytis kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą. ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, o ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas. Taigi pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą apskundusiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog jis nesutinka su priimtu sprendimu, tačiau būtina aiškiai nurodyti ginčijamus klausimus, įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas bei nepagrįstumas.

42. Teisėjų kolegija nustatė, kad pareiškėjas iš esmės abstrakčiais argumentais ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo jokių bylos faktais ir teisės aktų normomis pagrįstų argumentų, dėl kurių pirmosios instancijos teismo išvados turėtų būti pripažintos neteisingomis.

43. Teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi apeliacinio skundo teiginius ir byloje surinktus įrodymus, aplinkybių, sudarančių pagrindą naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė.

44. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį (viešoji atsakomybė) atsiranda esant trims sąlygoms: valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Dėl to pirmosios instancijos teismui nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

45. Pareiškėjas apeliaciniame skunde jokių kitų nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu argumentų nenurodo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų vertinimo plačiau nepasisako.

46. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos sprendžiant panašaus pobūdžio bylas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo E. S. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2023 m. liepos 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys

Egidijus Šileikis