b8fbba2f-77c9-4ace-aa26-bc22257d237f · Palangos miesto apylinkės teismas

Civiline byla Nr. 2-943-668/2010Proceso Nr. 2-10-3-00674-2010-6Procesinio sprendimo kategorija 128.2. PALANGOS MIESTO APYLINKES TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2010 m. lapkricio 23 d.Palanga                           Palangos miesto apylinkes teismo teisejas Raimundas Mikšta, sekretoriaujant Inai Reinikienei, dalyvaujant pareiškejos atstovui advokato padejejui G. S., viešame teismo posedyje išnagrinejo civiline byla pagal pareiškejos R E S. pareiškima suinteresuotam asmeniui Palangos miesto savivaldybes administracijos civilines metrikacijos skyriui del juridine reikšme turincio fakto nustatymo ir n u s t a t e : pareiškeja kreipesi i teisma prašydama nustatyti juridine reikšme turinti fakta, kad ji yra 2005 metais mirusio M.

V. dukra.Suinteresuotas asmuo pateike atsiliepima, kuriame nurode, kad pareiškeja jokiuose dokumentuose irašu Palangos CMS netaise, nes gyvena JAV. Pareiškimas tenkintinas.2010-09-30 prašyme pareiškeja nurode, kad yra sudariusi gyvenamuju patalpu Plytu g. 61-2, Palangoje, nuomos sutarti, taciau gyvenamosios vietos Lietuvoje deklaruoti nespejo.Pareiškejos atstovas teismo posedžio metu parode, kad pareiškeja gime Lietuvoje, o karo metais su tevais išvyko i užsieni. Jos tevas buvo gimes JAV, todel pirmas nuvyko i Amerika.

Veliau atsirado galimybe pasikviesti šeimos narius. Del migracijos po skirtingai kalbancias šalis, skirtinguose asmens dokumentuose buvo iškraipomi pareiškejos ir jos tevo vardai ir pavardes. Pareiškeja gime Lietuvoje 1936-08-26 ir buvo pakrikštyta R. vardu. Jos pavarde buvo nurodyta pagal teva - V, tevo vardas M. Motina – L. Š. V.. Gyvendama JAV ir gaudama šios šalies pasa ji del patogumo nurode sutrumpinta savo varda Ryma E. R. E varde pasirinkta seneles E. Š. atminimui. 1961-07-10 ištekejusi pareiškeja pasirinko vyro pavarde - S..

Tuo budu, pareiškejos vardas ir pavarde iš R. V. tapo R. E S..Pareiškejos tevas M. V. gime JAV ir buvo pakrikštytas M vardu. Prieš kara atvykes i Lietuva jis buvo vadinamas Mykolu. Toks vardas dokumentuose buvo nurodytas ir gimus dukrai R. Veliau, grižus i JAV ir gaunant tos šalies pasa, sugražintas M vardas. Pareiškejai ir jos tevui atgavus Lietuvos Respublikos pilietybe ju pasuose buvo nurodyti tokie vardai ir pavardes, kokie buvo irašyti JAV pilieciu pasuose.Kadangi pareiškejos ir jos tevo vardai buvo keiciami pagal ju prašymus, JAV nepriimant jokiu keitima patvirtinanciu dokumentu, paveldejimo teises liudijimo gavimo tikslu ji prašo nustatyti juridine reikšme turinti fakta, kad ji yra mirusio M.

V. dukra.              Liudytojas G. P. parode, kad jis, 1995 m. dirbdamas Vilniaus etnines veiklos centre ir ruošdamas J. B. minejima, sužinojo apie S. Š., o 1999 m. rugpjuti, kai buvo perlaidojami S. Š. palaikai, susipažino su L. V., vyriausia S. Š. dukra, ir jos vyru M. V.. M. V., gimes (duomenys neskelbtini), o L. V. (duomenys neskelbtini). Liudytojas bendravo ir su ju dukra R. S.. 2001 m. L. V. mire. 2004 m. M. V. parsiveže jos palaikus i Lietuva. Jis nuomojosi buta Tiltu g., po to 2005 m. apsigyveno gerontologijos centre Kalvariju g. 323, Vilniuje, kur tais paciais metais mire.

Liudytojas padejo pareiškejai susigražinti Lietuvos Respublikos pilietybe. Lietuviškame pase jos vardas ir pavarde buvo irašyti pagal JAV piliecio paso duomenis. R ir R yra tas pats asmuo. Ji yra L. V. dukra ir S. Š. anuke.Iš pareiškimo atstatyti Lietuvos Respublikos pilietybe (b.l.18) matyti, kad M. V., g. (duomenys neskelbtini), nurode ir kita savo varda Michael.Iš 1996-08-13 archyvo pažymejimo matyti, kad M. V., (duomenys neskelbtini), ir L. Š., Stanislovo, g(duomenys neskelbtini), susituoke (duomenys neskelbtini).Iš 2005-08-16 prašymo del Lietuvos Respublikos pilietybes matyti, kad Ryma E S. savo tevais nurode M.

V., g. (duomenys neskelbtini), ir L. Š. V, g. (duomenys neskelbtini).Bylose del faktu, turinciu juridine reikšme nustatymo irodinejimo ypatuma lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai irodymai. Jeigu pareiškejas turetu tiesioginiu prašoma nustatyti juridini fakta patvirtinanciu irodymu, tai jam apskritai nereiketu kreiptis i teisma (Lietuvos Respublikos CPK 445 straipsnis). I aplinkybe, kad irodinejimas vyksta netiesioginiais irodymais, butina atsižvelgti sprendžiant irodymu pakankamumo klausima. Pagal Lietuvos Respublikos CPK 176 straipsnio 1 dali fakta galima pripažinti irodytu, jeigu byloje esanciu irodymu pagrindu susiformuoja teismo isitikinimas to fakto buvimu.

Lietuvos Aukšciausiojo Teismo praktikoje yra pripažinta, kad civiliniame procese irodymu pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybiu pusiausvyros principu (tikimybiu balansu). Tai reiškia, jog nera reikalaujama šimtaprocentinio teismo isitikinimo. Išvadai apie fakto buvima padaryti irodymu pakanka, jeigu byloje esantys irodymai leidžia labiau tiketi, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Tokia praktika yra suformuota Lietuvos Aukšciausiojo Teismo nutartyje civilineje byloje Nr. 3K-3-147/2005. Šiuo atveju, iš pareiškejos atstovo paaiškinimu, liudytojo, kuriuo nera pagrindo netiketi, parodymu, pareiškejos prašymo del pilietybes, Migracijos departamento 2005-08-16 išvados ir 2005-08-19 sprendimo del Rymos E S. Lietuvos Respublikos pilietybes darytina išvada ir nustatytinas juridine reikšme turintis faktas, kad Ryma E S., a.k. (duomenys neskelbtini) yra 2005-05-20 mirusio M.

V., a.k. (duomenys neskelbtini) dukra.             Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 307 str. l d., 448 str. 1 d., n u s p r e n d e :              Pareiškima patenkinti, paveldejimo teises liudijimo gavimo tikslu nustatyti juridine reikšme turinti fakta, kad Ryma E S., a.k. (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini)mirusio M. V., a.k. (duomenys neskelbtini) dukra.                                        Sprendimas per 30 dienu nuo jo priemimo dienos apeliaciniu skundu gali buti skundžiamas Klaipedos apygardos teismui per Palangos miesto apylinkes teisma.

Teisejas                                                                                                        Raimundas Mikšta