b8f8a2e5-9c40-4e68-99e4-ea4529fbc9c2 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I1-653-541/2021 Proceso Nr. 3-61-3-01916-2020-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3; 55.1.3 VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. sausio 6 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Vėgelienė teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo E. B. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ su skundu, kuriame praÅ¡oma iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), priteisti 1 000 Eur neturtinės ir 52 Eur turtinės žalos atlyginimÄ (b. l. 1–2). PareiÅ¡kėjas nurodo, kad 2020 m. vasario 26 d. jis Vilniaus PN pareigÅ«nų buvo patikrintas dėl narkotinių medžiagų vartojimo t.y. atlikta greitoji tyrimo priemonė (testas). PareigÅ«nai jį informavo, kad tyrimo metu jo Å¡lapime buvo aptikta narkotinės medžiagos metchathinono.

PareiÅ¡kėjas nesutiko su narkotinių medžiagų testo rezultatais, todėl pareikalavo, kad jo tiriamoji medžiaga bÅ«tų nusiųsta į Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Toksikologijos laboratorijÄ (toliau – ir Toksikologijos laboratorija) ir bÅ«tų atliktas iÅ¡samus tyrimas. Atlikus tyrimÄ , paaiÅ¡kėjo, kad Vilniaus PN pareigÅ«nų atlikto testo rezultatai buvo klaidingi, pareiÅ¡kėjo organizme draudžiamų medžiagų nebuvo rasta. Pažymėjo, jog už tyrimÄ Toksikologijos laboratorijoje pareiÅ¡kėjas buvo priverstas susimokėti pats, iÅ¡ jo asmeninės sÄ skaitos buvo nuskaičiuoti 52,10 euro.

Pabrėžia, kad dėl pinigų grÄ Å¾inimo kreipėsi į Vilniaus PN administracijÄ ir Kalėjimų departamentÄ prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas), tačiau pareiÅ¡kėjui buvo atsakyta, kad pinigai grÄ Å¾inti nebus. Teigia, kad dėl susiklosčiusios situacijos patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, emocines kančias, tapo irzlus ir nervingas, taip pat stipriai sutriko įprastas miego ritmas ir dėl susidariusios situacijos pablogėjo santykiai su gyvenimo drauge.

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN atsiliepime su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 13–18). PaaiÅ¡kina, kad 2020 m. vasario 26 d. įtarus, kad pareiÅ¡kėjas galimai apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, jis 22.45 val. buvo nuvestas į specialiai tam pritaikytÄ patalpÄ ir patikrintas dėl psichikÄ veikiančių medžiagų vartojimo. Atlikus greitÄ jÄ tyrimo priemonę (testÄ ) buvo nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas vartojo metchathinonÄ . 2020 m. vasario 26 d. buvo suraÅ¡ytas Laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo aktas Nr. 79-188(1).

PareiÅ¡kėjas pateikė raÅ¡ytinį paaiÅ¡kinimÄ , kad su atlikto testo rezultatais nesutinka ir prašė atlikti tyrimÄ laboratorijoje už jo lėšas. Pažymi, kad Toksikologijos laboratorijai iÅ¡tyrus pareiÅ¡kėjo tiriamÄ jÄ medžiagÄ neaptiko narkotinių medžiagų vartojimo, todėl tokiu bÅ«du buvo paneigtas Vilniaus PN atliktos greitosios tyrimo priemonės rezultatas. Atsižvelgiant į Toksikologijos laboratorijos specialisto iÅ¡vadÄ , pareiÅ¡kėjui nebuvo taikyta nei drausminė, nei administracinė atsakomybė nesant pažeidimo sudėties.

Pabrėžia, kad teisės aktuose nėra nustatyta galimybė laisvės atėmimo vietoms grÄ Å¾inti nuteistiesiems jų patirtas iÅ¡laidas, nepriklausomai nuo to, ar atliktų tyrimų rezultatai bÅ«tų neigiami ar teigiami. Pažymi, kad teisės aktai įpareigoja laisvės atėmimo vietoje laikomus asmenis, kurie nesutinka su tikrinimo ar medicininės apžiÅ«ros rezultatais, atlikti jo tiriamosios medžiagos iÅ¡tyrimÄ jo lėšomis, todėl Å¡iuo atveju neteisėtų Vilniaus PN veiksmų nėra.

Atkreipia dėmesį, kad pareiÅ¡kėjas kreipėsi su praÅ¡ymu grÄ Å¾inti pinigus ir jam buvo pateiktas Vilniaus PN atsakymas Nr. 42-459, kurį pareiÅ¡kėjas apskundė. Kalėjimų departamentas, iÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kėjo skundÄ , konstatavo, kad Vilniaus PN atsakymas yra pagrįstas ir teisėtas. Atsakovės atstovo nuomone, Vilniaus PN administracija jokiais savo veiksmais pareiÅ¡kėjo teisių nepažeidė ir jam jokios žalos nepadarė, todėl nėra pagrindo svarstyti dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas k o n s t a t u o j a : Ginčas byloje kilo dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiÅ¡kėjui turtinę ir neturtinę žalÄ , kuriÄ , jo teigimu, jis patyrė dėl galimai neteisėtų Vilniaus PN veiksmų. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje nurodyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas, nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ , žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalÄ .

Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) bylose dėl žalos atlyginimo ne kartÄ yra nurodęs, jog pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, tenka pareiÅ¡kėjui, kuris taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (žr., pvz., 2011 m. kovo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-669/2011; 2017 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-727-552/2017; 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4543-520/2017; 2017 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2205-575/2017; 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-66-1062/2018; 2019 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-450-520/2019).

LVAT praktikoje laikomasi nuostatos, jog tam, kad bÅ«tų galima konstatuoti valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ Civilinio kodekso 6.271 straipsnio taikymo prasme, bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų (žr., pvz., LVAT 2019 m. kovo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-162-968/2019).

IÅ¡ į bylÄ pateikto 2020 m. vasario 26 d. Vilniaus PN Laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo akto Nr. 79-118(1) matyti, kad pareiÅ¡kėjui 2020 m. vasario 26 d. 20.45 val. – 20.55 val. buvo atlikta greitoji tyrimo priemonė apsvaigimui aptikti ir nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas vartojo metchathinonÄ (b. l. 21–22). PareiÅ¡kėjas su greitosios tyrimo priemonės rezultatu nesutiko ir 2020 m. vasario 26 d. pateikė praÅ¡ymÄ Nr. 50-208(1) iÅ¡siųsti jo tiriamÄ jÄ medžiagÄ Valstybinei teismo medicinos tarnybai, apmokant tyrimÄ jo paties lėšomis (b. l. 24).

Toksikologijos laboratorijos parengė iÅ¡vadÄ Nr. T-N 535/2020(1), iÅ¡ kurios matyti, kad laboratorijai iÅ¡tyrus pareiÅ¡kėjo tiriamÄ jÄ medžiagÄ neaptiko katinono darinių t. y. narkotinių medžiagų vartojimo (b. l. 25). Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 10 straipsnio 1 dalis nustato, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis.

BVK 12 straipsnyje įtvirtintos bendrosios nuteistųjų pareigos. Å io straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių. BVK 110 straipsnyje įtvirtintos specialiosios nuteistųjų pareigos. Å io straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintas draudimas laisvės atėmimo bausmę atliekantiems asmenims įsigyti, gaminti, platinti ar vartoti alkoholinius gėrimus ar jų surogatus, narkotines, psichotropines ar kitas psichikÄ veikiančias medžiagas, vartoti be gydytojo leidimo medikamentus, naudoti toksines priemones Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų neblaivumo (girtumo) arba apsvaigimo nuo psichikÄ veikiančių medžiagų nustatymas vykdomas pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2008 m. sausio 28 d.

įsakymu Nr. V-20 patvirtinto Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų neblaivumo (girtumo) arba apsvaigimo nuo psichikÄ veikiančių medžiagų nustatymo tvarkos apraÅ¡o (toliau – ir ApraÅ¡as) 5 punkte nustatyta, jog neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymas turi bÅ«ti atliekamas iÅ¡ karto įtarus, kad suimtasis (nuteistasis) vartojo alkoholį ar kitas psichikÄ veikiančias medžiagas. ApraÅ¡o 15 punkte nustatyta, jog suimtajam (nuteistasis) nesutikus su greitos tyrimo priemonės rezultatais, tiriamoji medžiaga siunčiama į toksikologijos laboratorijÄ iÅ¡tyrimui.

IÅ¡ Toksikologijos laboratorijos specialisto iÅ¡vados Nr. T-N 535/2020(1) matyti, kad iÅ¡tyrus pareiÅ¡kėjo tiriamÄ jÄ medžiagÄ pareiÅ¡kėjo Å¡lapime katinono darinių ir etilo alkoholio nerasta. Minėti įrodymai patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas BVK 110 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtino reikalavimo, draudžiančio narkotinių priemonių vartojimÄ , nepažeidė, todėl laikytina, jog pareiÅ¡kėjui drausminė atsakomybė nebuvo taikyta pagrįstai. IÅ¡ ApraÅ¡o 5 punkto nuostatų matyti, kad neblaivumo nustatymo aplinkybei pakanka tik įtarimo, kad suimtasis (nuteistasis) vartojo alkoholį ar kitas psichikÄ veikiančias medžiagas, todėl pareiÅ¡kėjo atliekamos greitosios tyrimo priemonės (testo) atlikimas dėl narkotinių medžiagų galėjo bÅ«ti atliekamas ir nesant akivaizdžių pakitimų pareiÅ¡kėjo elgesyje.

PareiÅ¡kėjas skunde nesutiko, kad atliktas iÅ¡samus tyrimas turėjo bÅ«ti apmokamas pareiÅ¡kėjo asmeninėmis lėšomis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 21 punkte nustatyta, jog Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų ir probacijos tarnybos prižiÅ«rimų asmenų neblaivumÄ arba apsvaigimÄ nustato laisvės atėmimo įstaigos arba probacijos tarnybos vadovų įgalioti asmenys, atlikdami asmens tikrinimÄ ar pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintÄ metodikÄ vertindami bendrÄ asmens bÅ«klę arba atlikdami jo medicininę apžiÅ«rÄ .

Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų ir probacijos tarnybų prižiÅ«rimų asmenų neblaivumo ir apsvaigimo nustatymo tvarkÄ nustato Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorius. Jeigu laisvės atėmimo vietoje laikomas asmuo atsisako tikrintis ar medicininės apžiÅ«ros arba nesutinka su tikrinimo ar medicininės apžiÅ«ros rezultatais, jis ne vėliau kaip per 1 val. po atsisakymo tikrintis ar medicininės apžiÅ«ros arba po jam atlikto tikrinimo ar medicininės apžiÅ«ros gali kreiptis į laisvės atėmimo įstaigos administracijÄ , kad Å¡i tarpininkautų padėdama asmeniui jo lėšomis atlikti tiriamosios medžiagos iÅ¡tyrimÄ Valstybinėje teismo medicinos tarnyboje.

Å iuo atveju kartu su tiriamÄ ja medžiaga Valstybinei teismo medicinos tarnybai siunčiamas dokumentas, patvirtinantis, kad atlyginimas už tiriamosios medžiagos iÅ¡tyrimÄ yra sumokėtas. IÅ¡ nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad teisės aktuose nėra nustatyta galimybė laisvės atėmimo vietoms grÄ Å¾inti nuteistiesiems jų patirtas iÅ¡laidas, nepriklausomai nuo to, ar atliktų tyrimų rezultatai bÅ«tų neigiami ar teigiami. Pažymėtina, kad teisės aktai įpareigoja laisvės atėmimo vietoje laikomus asmenis, kurie nesutinka su tikrinimo ar medicininės apžiÅ«ros rezultatais, atlikti jų tiriamosios medžiagos iÅ¡tyrimÄ jų lėšomis.

Atsižvelgiant į tai, Å¡iuo pagrindu neteisėtų Vilniaus PN veiksmų nenustatyta. Minėta, kad valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti turi bÅ«ti nustatytos trys civilinės atsakomybės sÄ lygos: neteisėti veiksmai (neveikimas), žala ir priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos. Kai neįrodyta bent viena iÅ¡ bÅ«tinųjų sÄ lygų, civilinė atsakomybė negali bÅ«ti taikoma. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas konstatuoja, kad Vilniaus PN neteisėtų veiksmų nenustatyta, o nenustačius neteisėtų Vilniaus PN veiksmų, teismas plačiau nepasisako dėl kitų civilinės atsakomybės taikymui bÅ«tinų sÄ lygų (žalos bei priežastinio ryÅ¡io) nustatymo, nes tokių sÄ lygų vertinimas neturi prasmės. Todėl pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo E. B. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja Jolanta Vėgelienė