2024-03-04 Nr. CB-1487-2-68-3-24379-2022-0 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-689

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-24379-2022-0

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. kovo 4 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gedimino Sagačio (kolegijos pirmininkas), Donato Šerno ir Egidijos Tamošiūnienės,

susipažinusi su 2024 m. vasario 19 d. paduotu ieškovo T. G. kasaciniu skundu dėl Šiaulių apygardos teismo 2024 m. sausio 31 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Vilniaus regiono apylinkės teismo pirmininkė 2022 m. gruodžio 15 d. nutartimi nutarė perduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmams nagrinėti civilinę bylą Nr. e2-14265-XX/2022 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-24379-2022-0).

Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. birželio 27 d. sprendimu atmetė ieškovo T. G. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei dėl 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo dėl neteisėtų teismo veiksmų.

Šiaulių apygardos teismas 2024 m. sausio 31 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. birželio 27 d. sprendimą.

Apeliacinės instancijos teismas nutartyje konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas sprendime išsamiai ištyrė ieškovo nurodytus teismų procesinius sprendimus, juose nustatytas aplinkybes, anot ieškovo, sąlygojusias jo teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos pažeidimą ir žalos atsiradimą ir, nenustatęs valstybės civilinės atsakomybės sąlygų, pagrįstai ieškinį atmetė; apeliacinės instancijos teismas visiškai sutiko su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ieškovas neįrodė vienos iš deliktinės atsakomybės taikymo sąlygų – neteisėtų teismų (teisėjų) veiksmų (apeliacinės instancijos teismo nutarties 32 punktas).

Kasaciniu skundu ieškovas T. G. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2024 m. sausio 31 d. nutartį, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. birželio 27 d. sprendimą ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 15 d. nutartį, ir priimti naują sprendimą, kuriuo priteisti ieškovui iš atsakovės Lietuvos valstybės teismo nuožiūra nustatytą pinigų sumą neturtinei žalai atlyginti; netenkinus nurodyto prašymo, panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2024 m. sausio 31 d. nutartį, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. birželio 27 d. sprendimą ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 15 d. nutartį, ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Vilniaus regiono apylinkės teismui.

Kasaciniu skundu ieškovas T. G. taip pat prašo sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją su prašymu pateikti prejudicinį sprendimą dėl tokių klausimų:

(i) Ar Europos Sąjungos teisė, civilinės bylos iškėlimo teisme stadijoje, iš juridinio asmens įgalioto atstovo reikalauja aukštojo universitetinio teisinio išsilavinimo?

(ii) Ar pagal Europos Sąjungos teisę, civilinę bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, juridinio asmens atstovas privalo būti įgijęs aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą?

(iii) Ar pagal Europos Sąjungos teisę, asmuo, dalyvaujantis konkurse valstybės tarnautojo pareigoms užimti, privalo būti įgijęs aukštąjį išsilavinimą?

Jeigu atsakymai į (i), (ii) ir (iii) klausimus būtų neigiami, reikalingas teismo išaiškinimas:

(iv) Kaip, pagal Europos Sąjungos teisę suprantamas teisinis išsilavinimas?

(v) Kaip, pagal Europos Sąjungos teisę suprantamas aukštasis išsilavinimas?

(vi) Ar pagal Chartijos 15 straipsnį “darbas” apima juridinio asmens atstovavimą teisme?

(vii) Ar aukštojo universitetinio teisinio išsilavinimo sąlyga, civilinę bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme aiškintina kaip absoliuti, Chartijos 15 straipsnio požiūriu?

(viii) Ar pagal Chartijos 15 straipsnį (Laisvė pasirinkti profesiją ir teisė dirbti) vidurinį išsilavinimą įgijęs asmuo turi teisę dalyvauti konkurse valstybės tarnautojo pareigoms užimti?

(ix) Ar pagal Chartijos 15 straipsnį (Laisvė pasirinkti profesiją ir teisė dirbti), asmuo, sėkmingai baigęs aukštosios mokyklos vientisųjų studijų programos pirmąją pakopą ir įgijęs 210 ECTS studijų kreditų, turi teisę dalyvauti konkurse valstybės tarnautojo pareigoms užimti?

Pagal Civilinio proceso kodekso (CPK) 347 straipsnio 3 dalį kasacinį skundą surašo advokatas; fizinis asmuo turi teisę pats surašyti ir pateikti kasacinį skundą, jei jis įgijo aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023-04-04 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-969/2023, 34 punktas). Prie kasacinio skundo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys skundą surašiusio asmens teisinę kvalifikaciją (CPK 347 straipsnio 4 dalis). Be to, pagal CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą reikalavimą kasaciniame skunde turi būti nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, kurie patvirtintų kasaciniame skunde nurodytų kasacijos pagrindų, atitinkančių CPK 346 straipsnio 2 dalies reikalavimus, buvimą.

Kasacinį skundą pasirašė T. G. ir nepasirašė advokatas, o iš pateiktos 2024-01-30 Vilniaus universiteto Teisės fakulteto pažymos matyti, kad T. G. yra VU Teisės fakulteto 4 kurso studentas, taigi dar neįgijo aukštojo universitetinio teisinio išsilavinimo. Todėl kasacinis skundas vertinamas kaip neatitinkantis CPK 347 straipsnyje 3 dalyje nustatytų reikalavimų, todėl nepriimtinas nagrinėti kasacine tvarka (CPK 347 straipsnio 4 dalis, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai). Tai konstatavusi, atrankos kolegija nesprendžia dėl kasacijos byloje galimumo CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytais pagrindais.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Gediminas Sagatys

Donatas Šernas

Egidija Tamošiūnienė