b8f202bb-4811-4530-add4-87a2438004f9 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

 Administracinė byla Nr. eI2-1434-561/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04084-2022-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. vasario 9 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Butrimienės, Arūno Kaminsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Indrės Pukanasytės-Biekšės,

dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Laurynui Adomui Matuliauskui, pareiškėjos įgaliotam asmeniui O. D.,

atsakovo atstovei Jelenai Kujalienei,

vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės „Grelda“ skundÄ atsakovui Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritoriniam skyriui dėl nutarimo panaikinimo.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs administracinę bylÄ ,

n u s t a t ė :

PareiÅ¡kėja uždaroji akcinė bendrovė „Grelda“ (toliau – ir UAB „Grelda“, Bendrovė) kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydama: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VDI, Inspekcija) 2022 m. rugsėjo 16 d. nutarimÄ Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Nr. NUÄ®PBJ 20645 (toliau – ir Nutarimas); 2) priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Skunde teismui pareiÅ¡kėja nurodo, kad Nutarimu yra nubausta už tai, kad netinkamai įgyvendino tvarkÄ dėl užsieniečių įdarbinimo ir informavimo apie įdarbintus arba komandiruojamus laikinai dirbti į Lietuvos RespublikÄ užsieniečius. Nutarimas buvo priimtas raÅ¡ytinio proceso tvarka, pareiÅ¡kėjos atstovui nedalyvaujant ir tinkamai apie tai neinformavus pareiÅ¡kėjos.

PareiÅ¡kėja paaiÅ¡kina, kad su visais trečiųjų Å¡alių piliečiais, iki pradedant darbo funkcijų atlikimÄ , buvo sudarytos darbo sutartys ir apie jų įdarbinimÄ buvo praneÅ¡ta teisės aktų nustatyta tvarka, praneÅ¡ant apie jų darbo santykių pradžiÄ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) naudojant el. ryÅ¡ių priemonės. Taip pat taikant apraÅ¡o reikalavimus, buvo teikiami praneÅ¡imai apie trečiųjų Å¡alių piliečių darbÄ , tačiau dėl informacinės sistemos veiklos netikslumų Å¡ie praneÅ¡imai nebuvo priimti, o pakartotiniu teikimu buvo atmesti, grÄ Å¾inant juos patikslinimui iki tol, kol pareiÅ¡kėja paÅ¡alino visus praneÅ¡imo trÅ«kumus ir teisės akte nustatytas praneÅ¡imas buvo priimtas institucijoje.

PareiÅ¡kėjos teigimu, ginčo santykiui yra taikoma Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 2 dalis “Užsieniečių įdarbinimo ir informavimo apie įdarbintus arba komandiruojamus laikinai dirbti į Lietuvos RespublikÄ užsieniečius tvarkos pažeidimai ir atsakomybė už juos”, kuri nurodo, kad informavimo apie įdarbintus arba komandiruojamus laikinai dirbti į Lietuvos RespublikÄ užsieniečius tvarkos pažeidimu laikomi tokie darbdavio arba įmonės, į kuriÄ užsienietis komandiruojamas laikinai dirbti, veiksmai, kai nesilaikoma įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 62 straipsnio 8 dalyje ar 103 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų. Ä®statymo formuluotė yra blanketinė, todėl siekiant įvertinti, už kokius veiksmus gali bÅ«ti taikomos administracinio poveikio priemonės, numatytos Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 57 straipsnio 2 dalyje, bÅ«tina analizuoti nurodytų teisės aktų turinį. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Ä®statymas) 62 straipsnio 8 dalis nustato, kad kai užsieniečiui atsisakoma iÅ¡duoti leidimÄ dirbti Å¡io Ä®statymo 63 straipsnio 1 dalies 7 ar 9 punkte nustatytu pagrindu arba priimti sprendimÄ dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams Å¡io Ä®statymo 611 straipsnio 2 dalies 7 ar 9 punkte nustatytu pagrindu, darbdavys, kuris buvo įsipareigojęs užsienietį įdarbinti, gali pateikti praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti leidimÄ dirbti arba priimti sprendimÄ dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams praėjus ne mažiau kaip 6 mėnesiams nuo sprendimo atsisakyti iÅ¡duoti leidimÄ dirbti ar priimti sprendimÄ dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams priėmimo dienos.

Pažymi, kad teisės akte nėra nurodoma, kad atsakomybė pagal Ä®statymo 57 straipsnio 2 dalį gali bÅ«ti taikoma už tai, kad pareiÅ¡kėja pateikė praneÅ¡imÄ , kurio priėmimas dėl dokumento trÅ«kumų užsitęsė ilgiau nei įprastai. Taigi, administracinio poveikio priemonė iÅ¡ esmės buvo taikoma be teisinio pagrindo. Teisės aktas, pagal kurį pareiÅ¡kėjai buvo pritaikytos administracinio poveikio priemonės suponuoja, kad teisinė atsakomybė galėjo bÅ«ti taikoma esant juridinių faktų visumai – Institucija atsisakė iÅ¡duoti leidimÄ dirbti arba buvo priimtas nepalankus sprendimas dėl tokio darbuotojo atitikties darbo rinkos poreikiams ir toks darbuotojas toliau tęsia darbo funkcijas. Å iuo atveju tokie sprendimai, pareiÅ¡kėjos žiniomis, nebuvo priimti, prieÅ¡ingai – pareiÅ¡kėja laikėsi visų teisės aktų reikalavimų, tačiau, nepaisant to, jos atžvilgiu buvo pritaikytos administracinio poveikio priemonės.

PareiÅ¡kėjos įsitikinimu, ji laikėsi įdarbinimo procedÅ«ros reikalavimų – su užsienio valstybės piliečiais sudarė darbo sutartis, prieÅ¡ pradedant jų darbo funkcijÄ informavo VSDFV apie jų darbo pradžiÄ , užsieniečiai turėjo teisinį pagrindÄ bÅ«ti Lietuvos Respublikoje.

PrieÅ¡ingai negu konstatuota Nutarime, pareiÅ¡kėja pateikė praneÅ¡imus apie įdarbintus užsieniečius ir jų įdarbinimÄ , tačiau jie iÅ¡ karto nebuvo priimti. PareiÅ¡kėja turėjo pareigÄ praneÅ¡ti VSDFV apie įdarbintÄ užsienietį, Å¡i pareiga buvo įvykdyta, iki užsieniečiui pradedant dirbti, tačiau papildomas privalomas praneÅ¡imas (forma LDU) buvo priimtas tik po to, kai buvo paÅ¡alinti praneÅ¡imo trÅ«kumai. Kai teisiniam veiksmui atlikti nustatomi trÅ«kumai, juos paÅ¡alinus, veiksmas laikomas atliktu pirminiu Å¡io veiksmo atlikimo metu.

Nurodo, kad Ä®statymo 62 straipsnio 7 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2022 m. liepos 31 d.) buvo nustatyta, kad darbdavys arba įmonė, į kuriÄ užsienietis atsiunčiamas laikinai dirbti, informacijÄ apie įdarbintÄ arba atsiųstÄ laikinai dirbti į Lietuvos RespublikÄ užsienietį teikia Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Užimtumo tarnybai per Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinę sistemÄ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Užimtumo tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka. MinėtÄ Ä¯statymo nuostatÄ Ä¯gyvendina Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus įsakymas “Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2019 m. rugsėjo 27 d. įsakymo Nr. V-401/EV-281/V-395 „Dėl informacijos apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius pateikimo“ pakeitimo” (toliau – ir ApraÅ¡as). Minėto įsakymo 3.1. punktas nustato, kad LDU praneÅ¡imai apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius teikiami per EDAS.

Pažymi, kad pareiÅ¡kėja teikė Å¡iuos praneÅ¡imus, tačiau jie nebuvo priimti dėl sistemos funkcionalumo sutrikimų, todėl institucijoje buvo registruoti vėliau nei pirminis ir iÅ¡ esmės lygiavertis praneÅ¡imas apie užsieniečio darbo santykių pradžiÄ , kuriame iÅ¡ esmės yra pateikiama lygiavertė informacijÄ . Taigi, atsakovas negalėjo taikyti administracinio poveikio priemonės už netinkamÄ apraÅ¡o įgyvendinimÄ , kai, pareiÅ¡kėjos teigimu, tokie ApraÅ¡o reikalavimai objektyviai negalėjo bÅ«ti įgyvendinti dėl funkcinių sistemos sutrikimų.

PareiÅ¡kėja taip pat nurodo, kad atsakovas, priimdamas NutarimÄ , pažeidė teisėtumo principÄ , nes taikė administracinio poveikio priemonę pagal teisės akto redakcijÄ , kuri buvo nustojusi teisinės galios Nutarimo priėmimo metu ir teigia, kad priimtas Nutarimas neatitinka Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAÄ®) 8 straipsnio reikalavimų, todėl naikintinas.

Pažymi, kad LDU praneÅ¡imų tikslas – informuoti institucijÄ , kad įmonėje dirba užsienietis, kad institucija galėtų efektyviai kontroliuoti darbuotojų iÅ¡ trečiųjų Å¡alių darbo santykių teisėtumÄ . Å iuo atveju institucijai buvo pateikta visa teisės aktuose reikalaujama informacija, su užsieniečiais buvo sudarytos darbo sutartys ir prieÅ¡ jiems pradedant dirbti teisės aktų tvarka institucija informuota apie Å¡ių asmenų darbo santykių pradžiÄ , tačiau buvo pateiktas netinkamos formos praneÅ¡imas. Tiek viename, tiek kitame praneÅ¡ime iÅ¡ esmės reikalaujama institucijai atskleisti tÄ pačiÄ informacijÄ , kuri leistų nustatyti ir identifikuoti darbo santykių Å¡alis – darbdavį ir darbuotojÄ . PareiÅ¡kėja nurodo, kad pirmasis praneÅ¡imas – apie darbuotojų darbo pradžiÄ buvo pateiktas iÅ¡ karto, antrasis praneÅ¡imas (LDU formos) taip pat buvo pateiktas, tačiau dėl trÅ«kumų ir sistemos veiklos sutrikimų buvo registruotas sistemoje pavėluotai. PareiÅ¡kėjos teigimu, ji iÅ¡ esmės tinkamai įgyvendino reikalavimÄ atskleisti darbo santykių faktÄ institucijai, tokiu bÅ«du sudarydama sÄ lygas kontroliuoti trečiųjų Å¡alių piliečių darbo santykių teisėtumÄ .

Atsakovas atsiliepime į pareiÅ¡kėjos skundÄ su pareiÅ¡kėjos skundu nesutinka ir praÅ¡o teismo pareiÅ¡kėjos skundo netenkinti.

Atsiliepime nurodo, kad 2022 m. rugsėjo 8 d. buvo suraÅ¡ytas Užimtumo įstatymo pažeidimo protokolas pareiÅ¡kėjai dėl to, kad UAB „Grelda“, įdarbinus trečiosios Å¡alies piliečius (Kazachstano piliečius), įstatymo nustatyta tvarka iki 2022 m. balandžio 29 d. (t. y. ne vėliau kaip likus vienai darbo dienai iki užsieniečio įdarbinimo dienos) nepateikė privalomų praneÅ¡imų, nors A. I. ir P. I. pradėjo dirbti 2022 m. gegužės 2 d. (pateikė LDU 2022 m. liepos 28 d., t. y. VDI Vilniaus skyriui pradėjus patikrinimÄ ). Tokiais veiksmais pareiÅ¡kėja pažeidė imperatyvius Ä®statymo 62 straipsnio 7 dalies, ApraÅ¡o 4.1 ir 7 punktų reikalavimus ir padarė Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 2 dalyje numatytÄ pažeidimÄ .

Atkreipia dėmesį, jog pareiÅ¡kėja, nurodydama teisės aktus, t. y. Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 2 dalį, naudoja įstatymo redakcijÄ , galiojusiÄ nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d., ir Ä®statymo 62 straipsnio 8 dalį – įstatymo redakcijÄ , galiojusiÄ iki 2022 m. liepos 31 d., tuo pagrindu teigdama, kad ji nepadarė Ä®statymo 62 straipsnio 8 dalyje inkriminuojamo pažeidimo, tokiu bÅ«du klaidina teismÄ .

Pažeidimo padarymo metu, t. y. nuo 2022 m. balandžio 29 d. iki 2022 m. liepos 28 d., galiojo Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 2 dalis, kurioje nustatyta, kad informavimo apie įdarbintus arba atsiųstus laikinai dirbti į Lietuvos RespublikÄ užsieniečius tvarkos pažeidimu laikomi tokie darbdavio arba įmonės, į kuriÄ užsienietis atsiunčiamas laikinai dirbti, veiksmai, kai nesilaikoma įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 62 straipsnio 7 dalyje ar 103 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų (redakcija, galiojusi iki 2022 m. liepos 31 d.), o veiksmai, kurių neatliko įmonė, pripažįstami pažeidimais, apraÅ¡ytais Ä®statymo 62 straipsnio 7 dalyje – Darbdavys arba įmonė, į kuriÄ užsienietis atsiunčiamas laikinai dirbti, informacijÄ apie įdarbintÄ arba atsiųstÄ laikinai dirbti į Lietuvos RespublikÄ užsienietį teikia Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Užimtumo tarnybai per Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinę sistemÄ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Užimtumo tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka“ (redakcija, galiojusi iki 2022 m. liepos 31 d.). Kas ir buvo inkriminuojama pareiÅ¡kėjai – nepateikimas laiku informacijos apie priimtus užsieniečius.

Dėl pareiÅ¡kėjos argumento, kad buvo pritaikyta poveikio priemonė, vadovaujantis negaliojančio akto redakcija nurodo, kad minėti teisės aktų pakeitimai nepanaikino veikos neteisėtumo, o turi bÅ«ti traktuojami kaip redakciniai straipsnio pakeitimai. Be to, pareiÅ¡kėja po 2022 m. liepos 26 d. atsisakė bendrauti su VDI Vilniaus skyriumi, kas lėmė, kad nuo pažeidimo nustatymo dienos iki protokolo suraÅ¡ymo dienos praėjo beveik pusantro mėnesio (šį faktÄ patvirtinÄ Ä¯ el. paÅ¡tÄ uabgrelda@gmail.com 2022 m. liepos 26 d. siųstas pranėšimas ir 2022 m. liepos 29 d., 2022 m. rugpjūčio 4 d., 2022 m. rugpjūčio 29 d. siųsti VDI nurodymai).

Klaidinančiais laiko ir pareiÅ¡kėjos argumentus, kad ji įvykdė pareigÄ praneÅ¡ti VSDFV, tačiau LDU praneÅ¡imas buvo priimtas tik po to, kuomet buvo paÅ¡alinti trÅ«kumai. Nurodo, kad VSDFV Vilniaus skyriaus raÅ¡te nurodoma, kad pirmas pareiÅ¡kėjos LDU praneÅ¡imas teiktas tik 2022 m. liepos 28 d., t. y. beveik po trijų mėnesių nuo užsieniečių įdarbinimo dienos. Atkreipia dėmesį, kad iÅ¡ VSDFV Vilniaus skyriaus raÅ¡to 2022 m. spalio 14 d. Nr. (7.2) DV_S-98435 nustatyta, kad pareiÅ¡kėja VSDFV Vilniaus skyriui praneÅ¡imus apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemÄ (toliau – ir EDAS) už A. I. pateikė 2022 m. liepos 28 d. 9.56 val.; už P. I. pateikė 2022 m. liepos 28 d. 9.56 val. PrieÅ¡ tai LDU praneÅ¡imas per EDAS buvo teiktas 2022 m. liepos 28 d. 09 val. 38 min. ir 09 val. 44 min., kurio duomenys neįraÅ¡yti į RegistrÄ dėl klaidų. Taip pat VSDFV patvirtino, kad laikotarpiu 2022 m. balandžio 29 d. iki gegužės 1 dienomis EDAS sutrikimų nebuvo.

ApraÅ¡o 7 dalis imperatyviai nusako, kad darbdavys, įdarbinęs ApraÅ¡o 4.1 papunktyje nurodytÄ užsienietį, privalo užpildyti LDU praneÅ¡imÄ ir pateikti ne vėliau kaip likus vienai darbo dienai iki užsieniečio įdarbinimo dienos. Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 2 dalyje apraÅ¡yta pažeidimo sudėtis yra formali, t. y. LDU praneÅ¡imo apie įdarbintÄ užsienietį nepateikimas jau yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad pažeidimas buvo padarytas. Å iuo atveju žala padaroma nustatytai valdymo tvarkai ir valstybės nustatytai tinkamai užsieniečių įdarbinimo kontrolės mechanizmo veiklai. PareiÅ¡kėjos prieÅ¡ingų teisei veiksmų pasekmė – netinkamai apskaičiuotas įdarbintų užsieniečių kiekis ir dėl to netinkamai apskaičiuotas kvotų iÅ¡naudojimas.

Nesutinka su pareiÅ¡kėjos teiginiais, kad taikant sankcijÄ buvo padaryti virÅ¡enybės ir proporcingumo principų pažeidimai, t. y. Nutarimu paskirtos baudos pasekmės yra neproporcingai griežtos padarytam pažeidimui, pareiÅ¡kėja negalės įdarbinti užsieniečių, kad dėl darbuotojų trÅ«kumų neabejotinai sukels veiklos sutrikdymÄ ar nutraukimÄ . Tai, kad piniginė sankcija yra susijusi su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens finansine gerove, nesudaro pagrindo Å¡iÄ situacijÄ vertinti jo naudai. Administracinė nuobauda yra prievartinio pobÅ«džio valstybės taikoma atsakomybės priemonė, todėl ji neiÅ¡vengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais. Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimÄ , įstatymas aukščiau iÅ¡kelia visuomenės interesÄ , siekdamas užtikrinti nepriekaiÅ¡tingÄ teisės aktų laikymÄ si, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimÄ , asmeninį interesÄ iÅ¡vengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas Å¡iuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Todėl prieÅ¡ pažeisdamas teisės normų reikalavimus, atsakomybėn patrauktas asmuo privalėjo įvertinti tai, kad administracinio nusižengimo padarymas sukels neigiamas finansines pasekmes, o to nepadaręs, jis prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto pažeidimo, rizikÄ .

Pabrėžia, kad pareiÅ¡kėjos teiginiai apie tai, kad paskyrus jai nuobaudÄ už Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymÄ , Å¡ios nuobaudos paskyrimas ateityje gali jai sukelti nepageidaujamų pasekmių, susijusių su užsieniečių įdarbinimu, nėra teisėtas pagrindas neskirti pareiÅ¡kėjai nuobaudos. Be to, Å¡ie galimi sunkumai ir (ar) apribojimai gali kilti ne dėl atsakovo kaltės, o dėl pareiÅ¡kėjos prieÅ¡ingos teisei veikos (neveikimo), vien tik pareiÅ¡kėjos pageidavimas iÅ¡vengti neigiamų savo prieÅ¡ingos teisei veikos (neveikimo), nėra pagrindas netaikyti įstatymo numatytos prievartos priemonės.

Teisminio nagrinėjimo metu pareiÅ¡kėjos atstovai palaikė skunde teismui iÅ¡dėstytus argumentus ir prašė pareiÅ¡kėjos skundÄ tenkinti visÄ .

Atsakovo atstovė teisminio nagrinėjimo metu palaikė atsiliepime į pareiÅ¡kėjos skundÄ iÅ¡dėstytus argumentus ir prašė teismo pareiÅ¡kėjos skundo netenkinti.

Teismas

konstatuoja:

Pareiškėja 2022 m. balandžio 26 d. sudarė Darbo sutartį su Kazachstano piliečiu P. I. Nr. 32. Darbo sutartyje nustatyta, kad Darbo sutartis įsigalioja ir darbuotojas pradeda dirbti nuo 2022 m. gegužės 2 d.

Taip pat 2022 m. balandžio 26 d. pareiškėja sudarė Darbo sutartį su Kazachstano piliečiu A. I. Nr. 33. Darbo sutartyje nustatyta, kad Darbo sutartis įsigalioja ir darbuotojas pradeda dirbti nuo 2022 m. gegužės 2 d.

PareiÅ¡kėja VSDFV Vilniaus skyriui 2022 m. gegužės 1 d. pateikė praneÅ¡imÄ 1-SD Nr. 05/01 apie apdraustųjų A. I. ir P. I. valstybinio socialinio draudimo pradžiÄ 2022 m. gegužės 2 d. per EDAS.

Atsakovas el. paštu 2022 m. liepos 26 d. „VDI nurodymas“ paprašė pareiškėjos atvykti 2022 m. liepos 29 d. į VDI skyrių ir pateikti dokumentus, kaip buvo mokamas darbo užmokestis darbuotojams iki 2022 m. gegužės mėn.

2022 m. liepos 29 d. VDI Vilniaus skyrius surašė NurodymÄ Nr. SD-16174, kuriuo buvo nurodoma pareiÅ¡kėjos vadovui ar atsakingam asmeniui 2022 m. rugpjūčio 4 d. 9 val. atvykti į VDI Vilniaus skyrių ir pateikti praÅ¡omus dokumentus. Å is nurodymas buvo iÅ¡siųstas el. paÅ¡tu uabgrelda@gamil.com. Nurodyme nurodoma, kad jei pareiÅ¡kėja sutinka, kad administracinio nusižengimo protokolas ir protokolas juridiniam asmeniui bÅ«tų suraÅ¡ytas pareiÅ¡kėjai nedalyvaujant, prašė pateikti praÅ¡ymÄ iki 2022 m. rugpjūčio 2 d. 8 val., nurodant adresÄ , kuriuo bÅ«tų galima atsiųsti protokolÄ .

2022 m. rugpjūčio 4 d. VDI Vilniaus skyrius surašė NurodymÄ Nr. SD-1-16523, kuriuo buvo nurodoma pareiÅ¡kėjos vadovui ar atsakingam asmeniui 2022 m. rugpjūčio 29 d. 9 val. atvykti į VDI Vilniaus skyrių ir pateikti praÅ¡omus dokumentus. Å is nurodymas buvo iÅ¡siųstas el. paÅ¡tu uabgrelda@gamil.com ir adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius ir (duomenys neskelbtini), Vilnius.

2022 m. rugpjūčio 29 d. VDI Vilniaus skyrius surašė NurodymÄ Nr. SD-1-17821, kuriuo buvo nurodoma pareiÅ¡kėjos vadovui ar atsakingam asmeniui 2022 m. rugsėjo 8 d. 9 val. atvykti į VDI Vilniaus skyrių ir pateikti praÅ¡omus dokumentus. Å is nurodymas buvo iÅ¡siųstas el. paÅ¡tu uabgrelda@gamil.com ir adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius ir (duomenys neskelbtini), Vilnius. Nurodyme taip pat nurodyta, kad pareiÅ¡kėja turėjo atvykti 2022 m. rugpjūčio 29 d., tačiau neatvykus 2022 m. rugsėjo 8 d., protokolas pagal Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 2 dalį bus suraÅ¡ytas pareiÅ¡kėjai nedalyvaujant.

VDI 2022 m. rugsėjo 8 d. surašė protokolÄ Nr. UÄ®PPJ 0463-0045, kuriame nurodė, kad bylos nagrinėjimas vyks 2022 m. rugsėjo 16 d. 10 val. Protokolas buvo suraÅ¡ytas dėl to, kad UAB „Grelda“, įdarbinus trečiosios Å¡alies piliečius (Kazachstano piliečius), įstatymo nustatyta tvarka iki 2022 m. balandžio 29 d. (t. y. ne vėliau kaip likus vienai darbo dienai iki užsieniečio įdarbinimo dienos) nepateikė privalomų praneÅ¡imų apie Lietuvoje įdarbintus užsieniečius (forma LDU), nors A. I. ir P. I. pradėjo dirbti 2022 m. gegužės 2 d. (pateikė LDU tik 2022 m. liepos 28 d., t. y. VDI Vilniaus skyriui pradėjus patikrinimÄ ).

PareiÅ¡kėjos atstovas direktoriaus pavaduotojas A. U. 2022 m. rugsėjo 16 d. pateikė VDI praÅ¡ymÄ dalyvauti bylos nagrinėjime ir nurodė, kad pareiÅ¡kėja dėl padaryto pažeidimo gailisi, pažeidimas padarytas dėl VSDFV informacinės sistemos sutrikimų, jis yra nepiktybinis, Å¡iuo metu visi dokumentai, kurie teikiami yra nuosekliai tikrinami. PareiÅ¡kėjos atstovas nepateikė jokių jo teisę atstovauti pareiÅ¡kėjÄ patvirtinančių dokumentų, todėl atsakovas bylos nagrinėjime dalyvauti neleido.

VDI 2022 m. rugsėjo 16 d. priėmė NutarimÄ , kuriuo už Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 2 dalies dispozicijoje nustatytÄ pažeidimÄ pareiÅ¡kėjai skyrė 200 Eur baudÄ .

PareiÅ¡kėja, nesutikdama su Nutarimu, su skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama panaikinti NutarimÄ .

Byloje ginčas kilo dėl Nutarimo teisėtumo bei pagrįstumo.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Užimtumo įstatymo, Įstatymo ir Aprašo nuostatos.

PareiÅ¡kėjos esminiai skundo argumentai, kodėl NutarimÄ laiko neteisėtu, nurodomi Å¡ie: priimant NutarimÄ buvo pažeistos procedÅ«ros (pareiÅ¡kėja nebuvo informuota ir jos atstovas nedalyvavo); buvo pritaikytos negaliojančios teisės aktų nuostatos; LDU buvo laiku nepateiktas dėl sistemos trikdžių ir priimtas tik paÅ¡alinus trÅ«kumus. PareiÅ¡kėja taip pat nurodo, kad Nutarimas neatitinka VAÄ® 8 straipsnio reikalavimų.

Dėl procedūrų laikymosi

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų, patvirtintų socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. A1-316 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Nuostatai), 81. papunktyje nustatyta, kad Valstybinė darbo inspekcija: siekdama Å¡ių Nuostatų 7.1 papunktyje nurodyto tikslo: vykdo nelegalaus darbo, nedeklaruoto darbo ir nedeklaruotos savarankiÅ¡kos veiklos, užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimų ir skaidriai dirbančių asmenų identifikavimo kontrolę, atlieka kontrolinius pirkimus, koordinuoja nelegalaus darbo kontrolę vykdančių institucijų veiklÄ (8.1.13. papunktis).

Nuostatų 10 punkte nustatyta, kad  Valstybinės darbo inspekcijos inspektorius vykdo planinius ir neplaninius Å«kio subjektų – darbdavių (toliau – darbdaviai) – patikrinimus. Nuostatų 17 punktas nustato, kad Valstybinės darbo inspekcijos inspektorius, patikrinimo metu nustatęs darbuotojų saugos ir sveikatos bei darbo santykius reglamentuojančių norminių teisės aktų reikalavimų pažeidimų, vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus nustatyta tvarka suraÅ¡o vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus patvirtintos formos dokumentus (reikalavimÄ , protokolÄ , aktÄ , nutarimÄ ir kt.).

Reikalavimas, jame nurodžius nustatytus pažeidimus ir terminus jiems pašalinti, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pažeidimo nustatymo arba tyrimo baigimo dienos įteikiamas darbdaviui atstovaujančiam asmeniui ar darbdavio įgaliotam asmeniui, ar savarankiškai dirbančiam asmeniui pasirašytinai arba išsiunčiamas paštu (registruotu laišku). Prireikus nurodytas terminas gali būti tikslinamas vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus nustatyta tvarka. Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus patvirtintos formos dokumentai taip pat gali būti pasirašomi saugiu elektroniniu parašu ir siunčiami darbdaviui atstovaujančiam asmeniui ar darbdavio įgaliotam asmeniui, ar savarankiškai dirbančiam asmeniui elektroninių ryšių priemonėmis.

Nuostatų 19 punkte nustatyta, kad Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriaus reikalavimai ir nurodymai darbdaviui atstovaujančiam asmeniui ar darbdavio įgaliotam asmeniui, ar savarankiÅ¡kai dirbančiam asmeniui yra privalomi. Apie jų vykdymÄ darbdaviui atstovaujantis asmuo ar darbdavio įgaliotas asmuo, ar savarankiÅ¡kai dirbantis asmuo praneÅ¡a raÅ¡tu reikalavime nurodytu terminu ir adresu. Valstybinės darbo inspekcijos inspektorius gali kontroliuoti įteiktų reikalavimų vykdymÄ , atlikdamas neplaninį darbdavio ar savarankiÅ¡kai dirbančio asmens patikrinimÄ .

Tų pačių Nuostatų 20 punktas nustato, kad Valstybinės darbo inspekcijos inspektorius turi teisę gauti iÅ¡ darbdaviams atstovaujančių asmenų, darbdavio įgaliotų asmenų, darbuotojų, savarankiÅ¡kai dirbančių asmenų, kitų tikrinamoje darbo vietoje esančių asmenų paaiÅ¡kinimus žodžiu ar raÅ¡tu dėl darbo, darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymų, kitų norminių teisės aktų, reglamentuojančių darbuotojų saugÄ ir sveikatÄ bei darbo santykius, pažeidimų ar dėl Valstybinės darbo inspekcijos nurodymų nevykdymo (nesant galimybės gauti Å¡iÄ informacijÄ vietoje, darbdaviui atstovaujantis asmuo ar darbdavio įgaliotas asmuo, ar savarankiÅ¡kai dirbantis asmuo vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus nustatyta tvarka kviečiamas į Valstybinės darbo inspekcijos teritorinį skyrių arba Valstybinės darbo inspekcijos administracijÄ ).

IÅ¡ nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad atsakovas el. paÅ¡tu 2022 m. liepos 26 d. „VDI nurodymas“ paprašė pareiÅ¡kėjos atvykti 2022 m. liepos 29 d. į VDI skyrių ir pateikti dokumentus, kaip buvo mokamas darbo užmokestis darbuotojams iki 2022 m. gegužės mėn. Atsiliepime į skundÄ nurodoma, jog pareiÅ¡kėja nuo 2022 m. liepos 26 d. atsisakė bendrauti su atsakovu ir į atsakovo siunčiamus nurodymus bei kvietimus atvykti į VDI skyrių, pateikti praÅ¡omus dokumentus nereagavo. Å iuos atsakovo argumentus patvirtina byloje nustatytos faktinės aplinkybės, jų neneigia ir pareiÅ¡kėja. Atsakovas surašė 2022 m. liepos 29 d., 2022 m. rugpjūčio 4 d. ir 2022 m. rugpjūčio 29 d. nurodymus, kuriuose nurodė pareiÅ¡kėjai atvykimo datas ir laikÄ bei iÅ¡dėstė priežastis dėl protokolo suraÅ¡ymo, taip pat paaiÅ¡kino aplinkybes, kurioms esant protokolas galės bÅ«ti suraÅ¡omas ir pareiÅ¡kėjos atstovui nedalyvaujant. Pažymėtina, jog minėti nurodymai pareiÅ¡kėjai buvo iÅ¡siųsti visais atsakovui žinomais adresais bei elektroniniu paÅ¡tu, kuriuo buvo bendraujama su pareiÅ¡kėjos atstovais. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, jog pareiÅ¡kėja buvo tinkamai informuota apie protokolo suraÅ¡ymo vietÄ bei laikÄ . Å ias teismo iÅ¡vadas patvirtina ir tai, kad 2022 m. rugsėjo 8 d. suraÅ¡ius protokolÄ Nr. UÄ®PPJ 0463-0045 ir jį iÅ¡siuntus pareiÅ¡kėjai, į 2022 m. rugsėjo 16 d. bylos nagrinėjimÄ atvyko pareiÅ¡kėjos atstovas ir pateikė atsakovui praÅ¡ymÄ . Tai, kad pareiÅ¡kėjos atstovas neturėjo dokumentų, kurie patvirtintų jo galimybę atstovauti pareiÅ¡kėjÄ bylos nagrinėjime, nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovas pažeidė teisės aktų nuostatas ir NutarimÄ priėmė pareiÅ¡kėjos atstovui nedalyvaujant. Taigi, pareiÅ¡kėjos argumentai, kad Nutarimas buvo priimtas neinformavus pareiÅ¡kėjos ir nedalyvaujant jos atstovui, atmetami kaip nepagrįsti ir prieÅ¡taraujantys nustatytoms bylos faktinėms aplinkybėms.

Dėl teisės normų taikymo

PareiÅ¡kėja skunde teismui teigia, kad Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 2 dalis nustato, kad informavimo apie įdarbintus arba komandiruojamus laikinai dirbti į Lietuvos RespublikÄ užsieniečius tvarkos pažeidimu laikomi tokie darbdavio arba įmonės, į kuriÄ užsienietis komandiruojamas laikinai dirbti, veiksmai, kai nesilaikoma įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 62 straipsnio 8 dalyje ar 103 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų. Ä®statymo 62 straipsnio 8 dalis nustato, kad kai užsieniečiui atsisakoma iÅ¡duoti leidimÄ dirbti Å¡io Ä®statymo 63 straipsnio 1 dalies 7 ar 9 punkte nustatytu pagrindu arba priimti sprendimÄ dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams Å¡io Ä®statymo 611 straipsnio 2 dalies 7 ar 9 punkte nustatytu pagrindu, darbdavys, kuris buvo įsipareigojęs užsienietį įdarbinti, gali pateikti praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti leidimÄ dirbti arba priimti sprendimÄ dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams praėjus ne mažiau kaip 6 mėnesiams nuo sprendimo atsisakyti iÅ¡duoti leidimÄ dirbti ar priimti sprendimÄ dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams priėmimo dienos. PareiÅ¡kėjos teigimu, Ä®statymo 62 straipsnio 8 dalyje nustatyto pažeidimo nėra padariusi. Atsakovas teigia, kad pareiÅ¡kėja cituoja minėtus teisės aktus – Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 2 dalies nuostatÄ , kuri galiojo nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d., ir Ä®statymo 62 straipsnio 8 dalies nuostatÄ , kuri galiojo iki 2022 m. liepos 31 d.

Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo pastebėjimais ir pažymi, jog pažeidimo padarymo metu, t. y. nuo 2022 m. balandžio 29 d. iki 2022 m. liepos 28 d. Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 2 dalis nustatė, kad  informavimo apie įdarbintus arba atsiųstus laikinai dirbti į Lietuvos RespublikÄ užsieniečius tvarkos pažeidimu laikomi tokie darbdavio arba įmonės, į kuriÄ užsienietis atsiunčiamas laikinai dirbti, veiksmai, kai nesilaikoma įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 62 straipsnio 7 dalyje ar 103 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų. Ä®statymo 62 straipsnio 7 dalis nustatė, kad darbdavys arba įmonė, į kuriÄ užsienietis atsiunčiamas laikinai dirbti, informacijÄ apie įdarbintÄ arba atsiųstÄ laikinai dirbti į Lietuvos RespublikÄ užsienietį teikia Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Užimtumo tarnybai per Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinę sistemÄ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Užimtumo tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka.

Skundžiamas Nutarimas yra priimtas 2022 m. rugsėjo 16 d., todėl, pareiÅ¡kėjos teigimu, Ä®statymo 62 straipsnio 7 dalis buvo pakeista ir joje minimo pažeidimo pareiÅ¡kėja nėra padariusi. Atsakovas teigia, kad minėto teisės akto pakeitimas nepanaikino veikos neteisėtumo ir toks nurodymas turi bÅ«ti traktuojamas kaip redakcinis straipsnio pakeitimas. Teismas pažymi, jog skundžiamo Nutarimo priėmimo metu Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 2 dalis nukreipia į Ä®statymo 62 straipsnio 8 dalį, tačiau pareiÅ¡kėja, nagrinėjamu atveju, cituoja Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 2 dalies nuostatÄ , kuri galiojo nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d., ir Ä®statymo 62 straipsnio 8 dalies nuostatÄ , kuri galiojo iki 2022 m. liepos 31 d. Teismas sutinka su atsakovo argumentu, kad įsigalioję teisės aktų nuostatų pakeitimai pareiÅ¡kėjai inkriminuojamos veikos nepanaikino, todėl laikomi redakciniais straipsnio pakeitimais. Tai, jog atsakovas nurodė, kad pareiÅ¡kėja pažeidė Ä®statymo 62 straipsnio 7 dalies, o ne Ä®statymo 62 straipsnio 8 dalies nuostatas, nelaikoma esminiu pažeidimu, kuris leistų spręsti dėl Nutarimo neteisėtumo.

Dėl LDU pranešimo pateikimo

Laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio 29 d. iki 2022 m. liepos 28 d. Ä®statymo 62 straipsnio 7 dalis nustatė, kad  darbdavys arba įmonė, į kuriÄ užsienietis atsiunčiamas laikinai dirbti, informacijÄ apie įdarbintÄ arba atsiųstÄ laikinai dirbti į Lietuvos RespublikÄ užsienietį teikia Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Užimtumo tarnybai per Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinę sistemÄ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Užimtumo tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka.

ApraÅ¡o 7 punktas nustato, kad darbdavys, įdarbinęs ApraÅ¡o 4.1 papunktyje nurodytÄ užsienietį, privalo užpildyti LDU praneÅ¡imÄ ir pateikti per EDAS ne vėliau kaip likus vienai darbo dienai iki užsieniečio įdarbinimo dienos.

PareiÅ¡kėja tiek skunde teismui, tiek teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad informacijÄ apie sudarytas Darbo sutartis su užsienio piliečiais ji pateikė laiku. Papildomus LDU praneÅ¡imus teikė, tačiau jie nebuvo priimti dėl sistemos funkcionalumo sutrikimų.

Atsakovas atsiliepime į pareiÅ¡kėjos skundÄ bei teisminio nagrinėjimo metu pažymėjo, kad pareiÅ¡kėja LDU praneÅ¡imus teikė tik po trijų mėnesių nuo užsieniečių įdarbinimo dienos. Å iems savo argumentams pagrįsti kreipėsi į VSDFV su paklausimu dėl sistemos trikdžių bei tikslių pareiÅ¡kėjos teiktų dokumentų patikslinimo.

Atsakovas, vykdydamas 2022 m. spalio 20 d. teismo įpareigojimÄ , pateikė papildomus raÅ¡ytinius įrodymus. VSDFV Vilniaus skyriaus 2022 m. spalio 14 d. raÅ¡te Nr. (7.2E)DV͟-S-98435 nurodoma, kad pareiÅ¡kėja VSDFV Vilniaus skyriui 2022 m. gegužės 1 d. pateikė praneÅ¡imÄ 1-SD Nr. 05/01 apie apdraustųjų A. I. ir P. I. valstybinio socialinio draudimo pradžiÄ â€“ 2022 m. gegužės 2 d. PraneÅ¡imas užpildytas teisingai ir duomenys į Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo iÅ¡mokų gavėjų registrÄ buvo įraÅ¡yti programiniu bÅ«du. RaÅ¡te taip pat nurodoma, kad LDU praneÅ¡imas apie minėtus apdraustuosius pateiktas 2022 m. liepos 28 d. 9.56 val. PraneÅ¡imas buvo užpildytas teisingai ir duomenys į RegistrÄ Ä¯raÅ¡yti programiniu bÅ«du. Atkreipė dėmesį, kad minėtas LDU praneÅ¡imas per EDAS buvo teiktas 2022 m. liepos 28 d. 9.38 val. ir 9.44 val., kurio duomenys neįraÅ¡yti į RegistrÄ dėl klaidų. Informavo, kad EDAS sutrikimų 2022 m. balandžio 29 – gegužės 1 dienomis nebuvo. VSDFV 2022 m. lapkričio 3 d. raÅ¡te Nr. (14.5E) I-GD-10149 „Dėl praÅ¡ymo persiuntimo“ nurodė, kad pareiÅ¡kėja laikotarpyje nuo 2022 m. gegužės 28 d. iki 2022 m. liepos 28 d. LDU praneÅ¡imus apie užsieniečius A. I. ir P. I. teikė: 2022 m. liepos 28 d. 09:37:41 užregistruotas – registracijos numeriu ir laiku: VRE-LDUE-21664 ir 2022 m. liepos 28 d. 09:38:00; pateiktas 2022 m. liepos 28 d. 09:44:25 užregistruotas – registracijos numeriu ir laiku: VRE-LDUE-21667 ir 2022 m. liepos 28 d. 09:44:31 – nurodyti praneÅ¡imai buvo pateikti su užpildymo klaidomis ir todėl informacinės sistemos buvo atmesti kaip klaidingi; pateiktas 2022 m. liepos 28 d. 09:56:22 užregistruotas – registracijos numeriu ir laiku: VRE-LDUE-21671 ir 2022 m. liepos 27 d. 09:56:28 – praneÅ¡imas sėkmingai priimtas. Å iame raÅ¡te VSDFV pažymėjo, kad draudėjo UAB „Grelda“ registruotų Elektroninės draudėjų aptarnavimo sistemos sutrikimų dėl LDU teikimo nurodytu laikotarpiu nebuvo.

Taigi, iš šių aplinkybių matyti, kad pareiškėja nepagrįstai teismui nurodė, kad teikė LDU pranešimus, tačiau jie nebuvo priimti, nes turėjo trūkumų, todėl turi būti vertinamas pareiškėjos veikimas ir laikoma, kad LDU pateikti laiku. Pažymėtina, kad LDU pranešimai tiek su trūkumais, tiek be jų buvo pateikti 2022 m. liepos 28 d. Įrodymų, kad pareiškėja LDU pranešimus teikė 2022 m. balandžio 29 d. ir jie dėl trūkumų nebuvo priimti, nėra. Pareiškėjos argumentai, kad LDU pranešimų nepateikė dėl sistemos trukdžių, nevertinami kaip pagrįsti ir jie paneigiami anksčiau paminėtuose VSDFV Vilniaus skyriaus ir VSDFV raštuose pateikta informacija. Net vertinant pareiškėjos argumentus dėl sistemos trikdžių pagrįstais, pareiškėja teismui neteikia jokių paaiškinimų, kodėl LDU pranešimus dėl įdarbintų užsieniečių nebandė pateikti anksčiau nei buvo inicijuotas patikrinimas, kodėl nesikreipė dėl sistemos trikdžių ir t. t.

Dėl viršenybės ir proporcingumo principų bei atitikties VAĮ nuostatoms

PareiÅ¡kėja nurodo, kad taikant sankcijÄ buvo padaryti virÅ¡enybės ir proporcingumo principų pažeidimai. Teismas su Å¡iais pareiÅ¡kėjos argumentais nesutinka.

Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybinė darbo inspekcija, nustačiusi, kad darbdavys arba įmonė, į kuriÄ užsienietis atsiunčiamas laikinai dirbti, padarė Å¡io straipsnio 2 dalyje nustatytÄ pažeidimÄ , Å¡io įstatymo nustatyta tvarka skiria darbdaviui arba įmonei, į kuriÄ užsienietis atsiunčiamas laikinai dirbti, baudÄ nuo 200 iki 400 eurų už kiekvienÄ padarytÄ pažeidimÄ .

Pažymėtina, kad Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 2 dalyje apraÅ¡yta pažeidimo sudėtis yra formali, t. y. praneÅ¡imo apie įdarbintÄ užsienietį nepateikimas yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad pažeidimas buvo padarytas. PareiÅ¡kėjos kaltę dėl Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 2 padaryto pažeidimo (praneÅ¡imų apie Lietuvoje įdarbintus užsieniečius) įrodo Užimtumo įstatymo pažeidimo protokolas juridiniam asmeniui Nr. UÄ®PPJ 0463-0045, VSDFV iÅ¡raÅ¡ai, kita raÅ¡ytinė bylos medžiaga. PareiÅ¡kėja, įdarbindama trečiosios Å¡alies piliečius, ir žinodama trečiųjų Å¡alių piliečių įdarbinimo tvarkÄ , įskaitant ir nuostatÄ dėl LDU formos praneÅ¡imų pateikimo tvarkos, jos nesilaikė, taip padarydama Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 2 dalyje nurodytÄ pažeidimÄ . PareiÅ¡kėjos padaryto pažeidimo pasekmė yra netinkamai apskaičiuotas įdarbintų užsieniečių kiekis ir dėl to netinkamai apskaičiuotas kvotų iÅ¡naudojimas. Tokiu bÅ«du yra padaryta žala nustatytai valdymo tvarkai ir Valstybės nustatytai tinkamai užsieniečių įdarbinimo kontrolės mechanizmo veiklai.

Teismo vertinimu, tai, kad pažeidimo nustatymo faktas sukelia pareiÅ¡kėjai neigiamas pasekmes, t. y. Ä®statymo nuostatų pagrindu pareiÅ¡kėja dėl skundžiamu VDI nutarimu paskirtos baudos faktiÅ¡kai neturės galimybių vienerius metus įdarbinti užsieniečių, nors Lietuvos Respublikoje yra didelis pareiÅ¡kėjai reikalingų statybos sektoriaus darbuotojų trÅ«kumas, kas galimai gali sÄ lygoti pareiÅ¡kėjos veiklos nutraukimÄ , visiÅ¡kai neįtakoja Nutarimo pagrįstumo, neatleidžia pareiÅ¡kėjos nuo atsakomybės. Administracinė nuobauda yra prievartinio pobÅ«džio valstybės taikoma atsakomybės priemonė, todėl ji neiÅ¡vengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais. Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimÄ , įstatymas aukščiau iÅ¡kelia visuomenės interesÄ , siekdamas užtikrinti nepriekaiÅ¡tingÄ teisės aktų laikymÄ si, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimÄ , asmeninį interesÄ iÅ¡vengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas Å¡iuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.

Pasisakant dėl pareiÅ¡kėjos argumentų, kad atsakovės priimtas individualus administracinis sprendimas neatitinka VAÄ® 8 straipsnio reikalavimų, pažymėtina, kad pareiÅ¡kėja remiasi ir cituoja VAÄ® 8 straipsnio nuostatų reikalavimus, galiojusius iki 2020 m. lapkričio 1 d. Nagrinėjamu atveju taikytinos VAÄ® 10 straipsnio nuostatos, kurios, teismo vertinimu, pažeistos nebuvo. RaÅ¡ytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad skundžiamame Nutarime aiÅ¡kiai įvardintos konkrečios teisės aktų nuostatos, nurodyti konkretÅ«s veiksmai ir aplinkybės, kurių pagrindu priimtas Nutarimas. Atsakovė, priimdama skundžiamÄ NutarimÄ , vykdė teisės aktais jai priskirtas funkcijas, veikė taip, kaip turėjo veikti vieÅ¡ojo administravimo subjektas, laikėsi įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, nevirÅ¡ijo savo kompetencijos. Taigi, skundžiamas VDI Nutarimas atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies nuostatas, todėl nėra pagrindo jo naikinti pareiÅ¡kėjos skunde nurodytais motyvais.

PareiÅ¡kėja skunde iÅ¡dėsto daugiau argumentų dėl ginčijamo Nutarimo nepagrįstumo, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant Å¡iÄ administracinę bylÄ ir niekaip nekeičia Å¡iame sprendime padarytos iÅ¡vados. Be to, paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartÄ pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimÄ Van de Hurk prieÅ¡ OlandijÄ ; 1997-12-19 sprendimas Helle prieÅ¡ SuomijÄ ; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

SkundÄ atmetus, nėra teisinio pagrindo spręsti bylinėjimosi iÅ¡laidų pareiÅ¡kėjai atlyginimo klausimo (ABTÄ® 40 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės „Grelda“ skundÄ atmesti.

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Grelda“ prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinti.

Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjai Diana Butrimienė

Arūnas Kaminskas

Indrė Pukanasytė-Biekšė