b8f04fd2-9fc9-4468-a6cd-8d4f4dd5fd6d · Kauno apylinkės teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-1753-752/2013Proceso Nr. 2-05-3-13792-2011-6 Procesinio sprendimo kategorijos:48.4; 21.4.2.3; 116.1 KAUNO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. gruodžio 9 d.Kaunas Kauno apylinkės teismo teisėja Vida Agurkienė, sekretoriaujant Monikai Kundrotaitei, dalyvaujant ieÅ¡kovei A. R., ieÅ¡kovės atstovei advokatei Neringai Grubliauskienei, atsakovei V. B., atsakovės atstovei advokatei Sonatai Žukauskienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės A.

R. ieÅ¡kinį atsakovei V. B., trečiajam asmeniui notarei Ramutei SiliÅ«nienei dėl turto perleidimo su sÄ lyga iÅ¡laikyti iki gyvos galvos sutarties pripažinimo negaliojančia, restitucijos taikymo, Å¡ios sutarties nutraukimo ir perduoto nekilnojamojo turto grÄ Å¾inimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ , n u s t a t ė : IeÅ¡kovė A. R. 2011-09-26 kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama nutraukti Kauno rajono notarės Ramutės SiliÅ«nienės 2009 m. liepos 14 d. patvirtintÄ turto perleidimo su sÄ lyga iÅ¡laikyti iki gyvos galvos sutartį, sudarytÄ tarp V.

J. R. (mirusio 2010-04-26), A. R. ir V. B., taip pat praÅ¡ydama grÄ Å¾inti A. R. pagal Å¡iÄ sutartį V. B. perduotÄ nekilnojamÄ jį turtÄ : 321/600 dalis 0.0600 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Kauno m. k.v., ir Å¡iame žemės sklype esančias: 52/100 dalis gyvenamojo namo lAl m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra 60.25 kv.m. bendro ploto, 1/2 dalį Å«kinio pastaro 211b, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 52/100 dalis kitų statinių (inžinerinių), kiemo statinių (tvoros, kiemo aikÅ¡telės), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu: (duomenys neskelbtini) (1 t. b.l. 3-7). 2013-09-20 pareiÅ¡kimu ieÅ¡kovė patikslino ieÅ¡kinio reikalavimus ir prašė pripažinti negaliojančia 2009 m. liepos 14 d. turto perleidimo su iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sÄ lyga sutartį, sudarytÄ tarp V.

J. R., (mirusio 2010-04-26), A. R., ir V. B., a/k (duomenys neskelbtini) dalyje dėl V. J. R., kaip sudarytÄ savo veiksmų reikÅ¡mės negalėjusio suprasti fizinio asmens, ir taikyti restitucijÄ ; nutraukti 2009 m. liepos 14 d. turto perleidimo su iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sÄ lyga sutartį, sudarytÄ tarp V. J. R., (mirusio 2010-04-26),  A. R., ir V. B., dalyje dėl A. R. ir grÄ Å¾inti A. R. pagal Å¡iÄ sutartį V. B. perduotÄ nekilnojamÄ jį turtÄ (3 t. b.l. 25-26). IeÅ¡kovė ieÅ¡kinį grindė tuo, kad pagal Å¡iÄ sutartį atsakovė V.

B. įsipareigojo iÅ¡laikyti turto perleidėjus, suteikdama jiems maitinimÄ , drabužius, nupirkdama vaistus, iÅ¡skalbdama drabužius ir suteikdama kitas bÅ«tinas paslaugas. Pievolė iÅ¡laikyti iki gyvos galvos baigiasi mirus paskutiniam iÅ¡ rentos gavėjų, tačiau atsakovė Å¡ios sutarties nevykdė ir nevykdo. IeÅ¡kovė tiek pradiniame ieÅ¡kinyje, tiek nagrinėjant bylÄ teisme ir raÅ¡tu pateiktame pareiÅ¡kime dėl ieÅ¡kinio reikalavimų patikslinimo, nurodė, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu jos sutuoktinis V.

J. R. dėl sveikatos bÅ«klės negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Todėl ir Å¡iuo pagrindu, dalyje dėl Vytauto J. R., prašė pripažinti turto perleidimo su sÄ lyga iÅ¡laikyti iki gyvos galvos sutartį.           IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodė tokias faktines aplinkybes: kad 2009 metų birželio ar liepos mėnesį jos sutuoktinis V. J. R. buvo paguldyta į Garliavos slaugos ligoninę, kadangi jis nevaikščiojo, o nuo gulėjimo buvo susidariusios pragulos.

Po patirto antro insulto jam buvo reikalinga slauga, todėl padedant atsakovei, kuri yra jos sesers duktė, paguldė jį į ligoninę. Vyrui gulint ligoninėje, ji kiekvienÄ dienÄ važiuodavo jo lankyti. VienÄ dienÄ , tai galėjo bÅ«ti 2009-07-14, atvažiavusi į ligoninę, ji pamatė prie savo vyro kelias moteris, tame tarpe ir atsakovę. Jos tuo metu buvo padavusios jos vyrui kažkokius lapus pasiraÅ¡yti, tačiau jis iÅ¡metė raÅ¡iklį ir nesirašė, tada už vyrÄ pasirašė kažkokia moteris.

Jai taip pat buvo paduoti pasiraÅ¡yti kažkokie lapai. Kas juose buvo paraÅ¡yta nežino, jai niekas neaiÅ¡kino. Notarė nesakė ant ko reikia pasiraÅ¡yti, sutarties neperskaitė, jos pasekmių neiÅ¡aiÅ¡kino. Ji pasirašė, nes galvojo, kad bus vyrui slauga, kadangi vyras po antro insulto pats savimi nebegalėjo pasirÅ«pinti, jis gulėjo ant patalo, jį reikėdavo pervilkti o vienai ieÅ¡kovei bÅ«davo sunku.             Ji manė, kad pasirašė už slaugÄ . Galvojo, kad vyras bus slaugomas ir todėl jai bus lengviau.

Kad pagal sutartį atsakovė privalo rÅ«pintis ir ja, ji nežinojo, todėl iÅ¡ atsakovės jokios pagalbos ir nelaukė.Jos sutuoktinis pats pasiskųsti negalėjo, kadangi po antro insulto jis tik sėdėdavo arba gulėdavo, beveik nekalbėjo, arba retai kalbėjo mažai. Mano, kad vyras dėl savo sveikatos bÅ«klės nesuprato kad yra verčiamas pasiraÅ¡yti, juo labiau nesuprato ir nežinojo, dėl ko reikia pasiraÅ¡yti.           IeÅ¡kovei nebuvo žinoma, kad tÄ dienÄ Ä¯ ligoninę atvyks notaras, su ja iÅ¡ anksto jo atvykimas nebuvo suderintas.

PrieÅ¡ sutarties pasiraÅ¡ymÄ , notarės kontoroje ji nesilankė, neprašė parengti sutarties dėl turto perdavimo su sÄ lyga iÅ¡laikyti iki gyvos galvos, dėl tos sutarties sudarymo su atsakove nesitarė. Mano, kad atsakovė žinojo, kad ji atvyks į ligoninę, kadangi vyrÄ ji lankydavo kasdien. Nei jai, nei vyrui tokia sutartis nebuvo reikalinga, kadangi ieÅ¡kove ir jos vyru rÅ«pinosi jų augintinis V. P.. V. P. rÅ«pinasi ja ir dabar. PasiraÅ¡ius sutartį, kol V.J. R. gulėjo ligoninėje, atsakovė jo nelankė, bent jau ieÅ¡kovė ir V.

P. jos ten nėra matę, nors jie lankė kiekvienÄ dienÄ . Po ligonines ieÅ¡kovės sutuoktinis toliau buvo slaugomas namuose. Kadangi nuo gulėjimo buvo susidariusios pragulos, ieÅ¡kovė už 500 Lt užstatÄ buvo paėmusi lovÄ slaugymui. Po vyro mirties ta lova buvo grÄ Å¾inta, o V. B. nuvyko sutvarkyti lovos grÄ Å¾inimo dokumentus. Atsakovė atgavo ieÅ¡kovės sumokėtÄ 500 Lt užstatÄ , tačiau tų pinigų jai negrÄ Å¾ino. Kol V. J. R. buvo slaugomas namuose, atsakovė tik retkarčiais užvažiuodavo, paklausdavo kaip jie laikosi ir iÅ¡važiuodavo.

Ji niekada nėra atneÅ¡usi maisto, nėra jo pagaminusi, nėra skalbusi ar kitaip padėjusi, jau nekalbant, kad nėra pirkusi vaistų. Patalynę ieÅ¡kovei skalbia V. P., jis perka skalbimo miltelius. IeÅ¡kovė maitinasi iÅ¡ savo pajamų, tačiau valgyti dažnai padaro V. P.. Jis sutvarko ir jos kambarį. IeÅ¡kovė nuolat perka vaistus, tačiau jais aprÅ«pina globotinis V. P., kuris iÅ¡ esmes ir rÅ«pinasi ieÅ¡kove. Atsakovė per visÄ tÄ laikÄ ieÅ¡kovei yra nupirkusi juodÄ skarelę. Kaip matyti iÅ¡ sutarties su sÄ lyga iÅ¡laikyti iki gyvos galvos, atsakovė privalėjo ir iki Å¡iol privalo suteikti maitinimÄ , drabužius, nupirkti vaistus, iÅ¡skalbti drabužius ir suteikti kitas bÅ«tinas paslaugas.2010-04-26 V.

J. R. mirė. 2010 metų vasarÄ su bendraturčiu V. P. ji susitarė, kad reikia įsivesti kanalizacijÄ . Atsakovė pasisiÅ«lė jiems padėti daryti remontÄ . Už kanalizacijos vamzdžius sumokėjo ieÅ¡kovė su V. P., už elektros naujų laidų iÅ¡vedžiojimÄ 500 Lt. sumokėjo pati ieÅ¡kovė. Taip pat ieÅ¡kovė su V. P. iÅ¡ "Moki-veži" pirko kieto kuro pečių "Kalvis", radiatorius ir vamzdžius. Už pečių sumokėjo apie 5000 Lt. Dar 3000 Lt ji davė atsakovei, kadangi manė, kad šių lėšų reikės pečiaus pastatymui.

IeÅ¡kovei nežinoma, kur šiuos pinigus atsakovė panaudojo, nes ji už juos neatsiskaitė. Atsakovė surado meistrÄ remonto darbams atlikti: Å¡ildymo sistemos iÅ¡vedžiojimui, vandentiekio iÅ¡vedžiojimui, tačiau už darbÄ - 2000 Lt, jiems sumokėjo pati ieÅ¡kovė. KanalizacijÄ iÅ¡vedžiojo atsakovės vaikai, tačiau jiems dirbant ieÅ¡kovė juos kiekvienÄ dienÄ maitino ir jiems mokėdavo po 50 Lt už kiekvienÄ jų darbo dienÄ . Po remonto, 2010 metų rudenį, atsakovė pradėjo viename iÅ¡ kambarių nakvoti: ji atvažiuodavo ir likdavo nakvoti tomis dienomis, kai dirbdavo.

Ji dirbo virėja kažkokioje kavinėje, iÅ¡eidavo į darbÄ ryte, apie 8.30-9.00 val, o grįždavo vakare apie 20-21 val. Atsakovė nemokėjo jokių su turtu susijusių mokesčių, už viskÄ mokėjo ieÅ¡kovė ir V. P.. 2011 metų pavasarį, kai susidarė sutartį savo vardu, atsakovė pradėjo mokėti už elektrÄ . Tačiau už Å¡iukÅ¡lių iÅ¡vežimÄ , nemokėjo, mokėjo V. P., nors atsakovė persidarė sutartį savo vardu. Taip pat nemokėjo už dujas, už telefonÄ , už vandenį, - mokėjo V.

P.. 2011             metų birželio viduryje atsakovė pradėjo sakyti, kad su ieÅ¡kovei negalima susikalbėti iriÅ¡kvietė psichiatrų brigadÄ , kad iÅ¡vežti jÄ Ä¯ psichiatrinę ligoninę. Atvykus gydytojams, atsakovė ir gydytoja įkalbinėjo ieÅ¡kovę važiuoti į ligoninę, tačiau ji nesutiko, nes neturėjo jokių problemų su psichine sveikata. Kadangi ji atsikalbinėjo, tai atsakovė kalbėjosi su gydytoja, spręsdama kÄ daryti, tai Å¡i pasakė, kad galima iÅ¡vežti ir su policija.

Mano, kad atsakovė neiÅ¡vežė jos tik todėl, kad tuo metu namuose buvo V. P..PensijÄ ieÅ¡kovė gauna į namus, iÅ¡ tos pensijos viskÄ pati perka. 2009-2010 metų žiemÄ ji su V. P. pirko malkas. Atsakovė pinigais prie malkų įgijimo neprisidėjo. Tada ieÅ¡kovė su P. nupirko žalias malkas, todėl buvo labai sunku kÅ«renti. IÅ¡gyveno tik todėl, kad sukÅ«reno senas remonto metu iÅ¡luptas grindis, senus baldus. 2011-2012 metų žiemai malkas parÅ«pino atsakovė: t.y. 2011 metų pavasarį buvo atvežtos trys maÅ¡inos medienos, kurių kiekviena kainavo po 300 litų.

Už kiekvienÄ maÅ¡inÄ atsakovė iÅ¡ ieÅ¡kovės ir V. P. pareikalavo sumokėti po 100 Lt ir pinigus iÅ¡ abiejų gavo. Malkas sukapojo atsakovės vaikai, o į malkinę malkas sunešė V. P. su draugu V. P..Po sutarties pasiraÅ¡ymo iki dabar jokių sutartyje numatytų įsipareigojimų atsakovė nėra atlikusi: ji niekada neteikė maitinimo, nepirko drabužių, vaistų, neskalbė drabužių ir visiÅ¡kai nepadėjo buityje. Atsakovė gyvena Prienų rajone, todėl Kaune lankosi tik tada, kai dirba.

Tomis dienomis atsakovė lieka nakvoti ieÅ¡kovės ir jos vyro perleistoje turto dalyje, tačiau atėjusi užsidaro kambaryje ir su ieÅ¡kove faktiÅ¡kai nebendrauja.Atsakovė faktiÅ¡kai įgijo teisę į turtÄ , tačiau savo pareigų pagal sutartį nevykdė visiÅ¡kai ir nevykdo dabar. Å iai dienai ieÅ¡kovei reikalinga pagalba, kadangi dėl amžiaus jai jau sunku susitvarkyti, todėl visÄ reikiamÄ pagalbÄ suteikia V. P., kuris ieÅ¡kove ir vyru rÅ«pinosi ir anksčiau, o vyrui mirus - ieÅ¡kove rÅ«pinasi ir dabar.

Å iai dienai bÅ«tent V. P. atlieka atsakovės prisiimtus įsipareigojimus: jis maitina jÄ , perka vaistus, moka mokesčius, tvarko kambarį, iÅ¡skalbia drabužius, suteikia kitas bÅ«tinas paslaugas (1 t. b.l.3-7, 3 t. b.l. 25-26). Atsakovė V. B. su ieÅ¡kiniu nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad turto perleidimo su sÄ lyga iÅ¡laikyti iki gyvos galvos sutarties sutarties iniciatorė buvo ieÅ¡kovė A. R., kuri yra atsakovės motinos sesuo. BÅ«tent ji susisiekė su atsakove ir pasiÅ«lė prižiÅ«rėti jÄ ir jos sutuoktinį V.J.

R. iki jų mirties, o už tai ji perleisianti jų turimÄ dalį namų valdos, (duomenys neskelbtini). Apie tokio pobÅ«džio sutartį pirmÄ kartÄ ji sužinojo bÅ«tent iÅ¡ A. R., kuri pati bendravo su notarais ir aiÅ¡kinosi tokios sutarties sudarymo pasekmes. Todėl atsakovei yra visiÅ¡kai nesuprantama dėl kokių priežasčių ieÅ¡kovė A. R. nurodo, jog ji nieko nesupratusi apie Å¡iÄ sutartį. IeÅ¡kovė labai domėjosi turto perleidimo su sÄ lyga iÅ¡laikyti iki gyvos galvos sutarties sudarymo pasekmėmis, daug apie Å¡iÄ sutartį klausinėjo ir notarės R.

SiliÅ«nienės, kuri nuosekliai viskÄ paaiÅ¡kino, o pačioje sutartyje net iÅ¡vardino, kokias paslaugas apima sÄ lyga iÅ¡laikyti iki gyvos galvos. PasiraÅ¡ant Å¡iÄ sutartį dalyvavo ne tik notarė R. SiliÅ«nienė, bet ir kiti asmenys. o V.J. R. (kuris nors ir buvo fiziÅ¡kai neįgalus, bet Å¡viesaus proto) ir A. R. buvo viskas paaiÅ¡kinta, sutartis garsiai perskaityta, taigi jie tikrai suprato, kokiÄ sutartį pasiraÅ¡inėja ir kokias pasekmes ji sukels po jų mirties. Todėl ieÅ¡kinyje nurodytos aplinkybės, kad notarė R.

SiliÅ«nienė neperskaitė sutarties ir nepaaiÅ¡kino jos esmės neatitinka buvusios situacijos, yra iÅ¡galvotos tam, kad pagrįsti ieÅ¡kovės norÄ nutraukti teisėtÄ sutartį. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad ieÅ¡kovei tai nebuvo pirmas panaÅ¡aus pobÅ«džio veiksmas, t.y. notariÅ¡kai patvirtinto dokumento sudarymas ir pasiraÅ¡ymas, kadangi prieÅ¡ keletÄ metų A. R. Kauno m. 20-Ä jame notaro biure buvo sudariusi testamentÄ atsakovės pusseserės R. J. naudai, tačiau vėliau su Å¡ia giminaite susipyko ir testamentÄ panaikino.

Å iÄ informacijÄ atsakovė sužinojo jau po turto perleidimo sutarties sudarymo, todėl negalėjo įvertinti tos aplinkybės, jog A. R. jau kartÄ buvo susitarusi dėl jos priežiÅ«ros ir tokį susitarimÄ nutraukė dėl to, jog jÄ prižiÅ«rinti giminaitė jai neįtiko. Jeigu atsakovė bÅ«tų apie tai žinojusi anksčiau, tikrai bÅ«tų suabejojusi A. R. pasiÅ«lymo nuoÅ¡irdumu, kai ji pasiÅ«lė perleisti jai turtÄ , kad su vaikais ateityje ji turėtų savo, kad ir nedidelį gyvenamÄ jį bÅ«stÄ .

Suprasdama, kad V.J. R. priklausanti dalis namo yra labai prastos bÅ«klės ir jį reikės remontuoti, prieÅ¡ pasiraÅ¡ydama minėtÄ sutartį, atsakovė paklausė savo sÅ«nų V. B. ir M. B. ar jie padės suremontuoti namÄ , kadangi vien iÅ¡ jos atlyginimo to padaryti negalės, o ar A. R. prisidės prie namo remonto nežinojo. Kadangi atsakovė vienintelė iÅ¡ giminaičių gyvena netoli R., todėl ji nuolat rÅ«pinosi V.J. R., kuris po insulto buvo blogos fizinės sveikatos ir gulėjo slaugos ligoninėje, pirko reikalingus vaistus, sauskelnes ir kt., tarėsi su gydytojais dėl jo gydymo.

Kol V.J. R. buvo gyvas, su R. nuolat ji negyveno, atvažiuodavo sutvarkyti jų namo sklypo, kai papraÅ¡ydavo visada nupirkdavo maisto, vaistų. Pati į V.J. ir A. R. gyvenimÄ nesikiÅ¡o, kadangi jie tuo metu viskÄ norėjo tvarkytis patys, laikė save pajėgiais dar bent Å¡iek tiek savimi pasirÅ«pinti, o jų bendrai gaunamos pajamos siekė net 3000,- litų, todėl jiems tikrai nieko netrÅ«kdavo.2010-04-26 mirus V.J. R., A. R. sutiko, kad ji persikraustytų pas jÄ Ä¯ namus, nes atsilaisvino kambarys. Atsikrausčius į (duomenys neskelbtini), atsakovė pasiÅ«lė A.

R. pradėti remontuoti namÄ , kadangi jis buvo labai blogoje bÅ«klėje. Gerbdama A. R. ir jos įpročius bei nusistovėjusiÄ tvarkÄ , atsakovė, nors ir bÅ«dama turto savininke, savo tvarkos neįvedinėjo. Ji nepersiraÅ¡inėjo savo vardu kai kurių paslaugų teikimo sutarčių ir nereikalavo, kad bÅ«tent ji mokėtų už komunalines paslaugas. Dėl Å¡ios priežasties už komunalines paslaugas, elektrÄ , dujas ir toliau mokėdavo V. P., su kuriuo A. R. tai sutardavo gražiuoju, tai pykdavosi, o atsakovė jam perduodavo atitinkamÄ sumÄ pinigų pagal gautas sÄ skaitas (nors name (duomenys neskelbtini), yra du butai ir du bendrasavininkai, tačiau yra tik vienas dujų, elektros skaitiklis ir kai kurios sÄ skaitos yra sudarytos tik vieno bendraturčio vardu).

Su V. P. A. R. santykiai visada buvo keisti - kartais A. R. V. P. pasitikėdavo besÄ lygiÅ¡kai (pavyzdžiui po vyro V.J. R. mirties pervedė į V. P. sÄ skaitÄ gana didelę pinigų sumÄ ), o kartais susipykdavo taip, kad net atsakovei reikėdavo įsikiÅ¡ti, kad juos sutaikytų. Atsakovė nenorėjo su A. R. konfliktuoti, todėl prisitaikė prie esamos situacijos, nesureikÅ¡mindavo A. R. priekaiÅ¡tų, jog kažkÄ daro ne taip, kaip ji norinti, o tiesiog stengėsi, kad A. R. butų lengviau gyventi - kartu su savo sÅ«numis V. ir M.

B. bei jų draugais sutvarkė ne tik namo aplinkÄ , bet ir suremontavo namo vidų (net ir tÄ dalį, kuri priklauso V. P. ir kuria jis naudojasi). Su sÅ«nų pagalba buvo suremontuoti kambariai, virtuvė, įrengtas apÅ¡ildymas, pastatytas apÅ¡ildymo katilas, sutvarkytas san.mazgas, kanalizacija, vandentiekis. V. P. savo lėšomis prie atliekamo remonto neprisidėjo visiÅ¡kai, kadangi, pasak jo paties, jo pajamos labai mažos. BÅ«tent atsakovė pirko iÅ¡ „Moki-veži“ įmonės kieto kuro katilÄ â€žKalvis“, radiatorius, vamzdžius.

A. R. reikalavimu, prie Å¡io pirkinio prisidėjo ir ji pati. Atsakovė iÅ¡saugojusi keletÄ kvitų, kurie taip pat patvirtina tai, jog bÅ«tent ji pirko visas statybines bei remontui reikalingas medžiagas.Pradėjus gyventi kartu, atsakovė pastebėjo savitÄ A. R. bendravimo bÅ«dÄ ir elgesį - ji dažnai jausdavosi serganti, todėl beveik kas antrÄ dienÄ skambindavo į greitÄ jÄ pagalbÄ , skųsdamasi tai spaudimu, tai Å¡irdies skausmais, o atvykus greitosios pagalbos medikams ne kartÄ praÅ¡ydavo „suleisti raminamųjų“, kad geriau jaustųsi.

Atsakovė niekada neįkalbinėjo A. R. važiuoti į ligoninę, kadangi ji iÅ¡ esmės elgėsi kaip visi pagyvenę žmonės. Nors A. R. buvo kaprizinga, tačiau tuo pačiu labai savarankiÅ¡ka ir reikalaujanti, kad bÅ«tų skaitomasi su jos nuomone, norais ir pageidavimais. Tik vienÄ kartÄ A. R. pasielgė labai keistai, buvo labai susijaudinusi, o jos rankoje atsakovė pamatė saujÄ tablečių. Paklausus kÄ ji ketinanti daryti, A. R. pareiÅ¡kė, kad jaučiasi labai blogai, todėl norinti iÅ¡gerti vaistų, kad pagerėtų.

Supratusi, kad pati iÅ¡spręsti susidariusios situacijos negalės, pasiÅ«lė A. R. pačiai pasiskambinti į greitÄ jÄ pagalbÄ ir papraÅ¡yti, kad atvyktų medikai ir jai padėtų. Daugiau tokių ar panaÅ¡ių situacijų nebuvo. Nuo 2011 m. vasaros pabaigos A. R. elgesys su atsakove labai pasikeitė - ji pradėjo bendrauti labai Å¡altai, dažnai pareikÅ¡dama, jog V. P. yra jai daug geresnis, jog ji juo labiau pasitikinti nei atsakove. Atsižvelgdama į A. R. amžių, atsakovė nieko jai neatsakydavo, stengdavosi su ja nekonfliktuoti.

Po kurio laiko A. R. viskÄ pamirÅ¡davo ir vėl jų santykiai bÅ«davo įprastiniai – A. R. papraÅ¡ius, atsakovė parneÅ¡davo maisto, vaistų ar kitų prekių, gamindavo maistÄ , o A. R. panorėjus, su ja kalbėdavosi, jÄ iÅ¡klausydavo. BÅ«tent todėl atsakovei labai skaudu, jog A. R. savo ieÅ¡kinyje nurodo, jog atsakovė visai ja nesirÅ«pina, su ja nebendrauja, o viskuo jÄ aprÅ«pindavo V. P.. IÅ¡ tiesų, A. R. ir V. P. santykiai pagerėjo tik nuo 2011 m. vasaros pabaigos, kai V. P. pradėjo nuolat lankytis pas A.

R., su ja apie kažkÄ kalbėtis, tartis. Atsakovės į savo pokalbius jie nepriimdavo, o priėjus dažnai net nutildavo ir keisdavo pokalbio temÄ .Savo pareigas prisiimtas pagal Turto perleidimo su sÄ lyga iÅ¡laikyti iki gyvos galvos sutartį atsakovė visada vykdė tinkamai - rÅ«pinosi tiek V.J. R. iki jo mirties, tiek pačia A. R., kiek ji leisdavo ja rÅ«pintis, todėl nėra jokio pagrindo nutraukti Å¡iÄ sutartį. Mano, jog A. R. kreiptis į teismÄ paskatino kiti asmenys, nes ji pati niekada nėra priekaiÅ¡tavusi, jog atsakovė kažkÄ ne taip daranti, o tik džiaugdavosi, jog pagaliau namuose yra kanalizacija ir vanduo, Å¡ildymas, pasirÅ«pinta malkomis ir pan.

Atsakovės santykiai su ieÅ¡kove A. R. visada buvo ir tebėra normalÅ«s - atsakovė netrikdo jos įvestos tvarkos, gerbė ir gerbia jos norÄ bÅ«ti savarankiÅ¡kai ir priiminėti sprendimus, susijusius su jos įprastiniu gyvenimu (I t.b.l.138-141).Trečiasis asmuo notarė Ramutė SiliÅ«nienė atsiliepime nurodė, kad 2009-07-14 ji patvirtino sutartį su sÄ lyga iÅ¡laikyti iki gyvos galvos V. J. R. ir A. R., perduodant V. B. nuosavybėn 321/600 žemės sklypÄ , 52/100 dalis gyvenamojo namo ir kiemo statinių, 1/2 dalį Å«kinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini).

A. R. priklausė tik žemės sklypo dalis, kuri buvo įgyta jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise kartu su sutuoktiniu V.J. R.. Pastatai priklausė V. J. R. asmeninės nuosavybės teise, kuriuos jis paveldėjo 1985-05-08 po motinos mirties. Tokiu atveju ieÅ¡kovės praÅ¡ymas grÄ Å¾inti pastatus yra ginčytinas.Notarė nurodė, kad ieÅ¡kovės ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytos aplinkybės, kad ji nežinojo, kokiame dokumente pasiraÅ¡o, yra netiesa. Sutarčiai sudaryti A. R. pati pateikė dokumentus, kurių pagrindu notaras užsako pažymÄ iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro, paruoÅ¡ia sutartį (tame tarpe visus nuosavybės dokumentus, nes V.J.

R. buvo neįgalus, nevaikštantis ir dokumentų pristatyti negalėjo). Sandorį tvirtinti vyko į palaikomo gydymo slaugos ligoninę Garliavoje, Vytauto g.

61. Nuvykus pas ligonį, palatoje buvo jo sutuoktinė ir asmuo, kuris turėjo pasiraÅ¡yti už dėl ligos negalintį pasiraÅ¡yti V.J. R.. Sutarties tekstas buvo garsiai perskaitytas. IÅ¡siaiÅ¡kinta, ko iÅ¡ tikrųjų pageidauja perleidėjai ir, įsitikinusi, kad sutartis atitinka jų valiÄ , notarė jÄ patvirtino. Tokio tipo sutartys besÄ lygiÅ¡kai apsaugo rentos gavėjÄ , nes įrodžius, kad turto įgįjėja nevykdo sutartyje aptartų įsipareigojimų pagal sutartį (LR CK 6.464 str.), teismas gali grÄ Å¾inti turtÄ buvusiam savininkui.

Dėl kitų ieÅ¡kovės ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytų aplinkybių, kad jai nebuvo suteiktos 2009-07-14 sutarties, reg. Nr.2-6449, 6 punkte numatytos paslaugos, ji nieko negali pasakyti, kadangi to nežino. Ä®statymas numato galimybę Å¡iÄ sutartį naikinti, turtÄ perduodant rentos gavėjui. Vienas iÅ¡ rentos gavėjų, t.y. V. J. R. yra miręs. Notarės nuomone juridinio pagrindo naikinti sutartį jo atžvilgiu, nėra (I t. b.l. 137).Teismo posėdyje ieÅ¡kovė A. R. ir jos atstovė patikslintus ieÅ¡kinio reikalavimus palaikė ir prašė jį tenkinti.

IeÅ¡kovė A. R. paaiÅ¡kino, kad ji padarė klaidÄ . Jai niekas nepaaiÅ¡kino, dėl ko ji pasirašė. Nesuprato ir buvo suklaidinta. Vyrui gulint ligoninėje, V. B. rinko paraÅ¡us ir ji pasirašė, kad V. B. bÅ«tų slaugė. B. yra jos sesers dukra, ji jÄ maÅ¾Ä prižiÅ«rėjo, nes motina jÄ paliko. Vyras ant sutarties nepasirašė. Jis kažkÄ nujautė ir jai pasakė, kad ji padarė klaidÄ pasiraÅ¡ydama. Vyras tuo metu jau nevaikščiojo, jam sunku bÅ«davo pačiam pavalgyti, ji jį maitindavo.

Gal ir galėjo jis tuo metu pasiraÅ¡yti. Ji sutiko pasiraÅ¡yti sutartį, kad B. jÄ Å¾iÅ«rėtų, o ji rÅ«pinosi savo Å¡eima, buvo užsiėm jis gamino jai maistÄ , skalbė, mokėjo mokesčius. Jis ir jos vyrÄ Å¾iÅ«rėjo, už tai vyras užrašė jam kambarį. B. atvažiuoja tik permiegoti, ji jos beveik nemato. Ji turi atskirÄ kambarį. B. ir jos vyro nežiÅ«rėjo. Kai vyras gulėjo ligoninėje, ji pati kiekvienÄ dienÄ važiuodavo jo lankyti, taip pat važiuodavo V. P.. B. ten nebuvo.

Po vyro mirties B. buvo atvežusi jai maisto, bet jai netiko. RÅ«bų atsakovė jai neperka, vaistų neperka, kambarių netvarko. Viskuo rÅ«pinasi V. P.. Namu B. rÅ«pinosi, savo kambaryje kažkÄ darė, su savo vaikais įvedė kanalizacijÄ , su V. P. įvedė vandentiekį, taip pat B. vaikai padėjo daryti remontÄ V. P. kambaryje, už tai V. P. jiems mokėjo 50 Lt į dienÄ . Ji taip pat savo santaupas iÅ¡leido remontui. Turėjo 8000 litų, iÅ¡ jų 5000 litų sumokėjo už katilÄ , 3000 davė B..

Ji neprašė, kad atsakovė tvarkytų aplinkÄ , jie patys viskÄ darė. V. B. vaikai iÅ¡pjovė jos medžius, obelis, jazminus, nupjovė eglę. Vandentiekis buvo iki ateinant V. B.. Atsakovė su vaikais iÅ¡metė jos voniÄ , viskÄ iÅ¡draskė, iÅ¡vežė. Elektros laidus vedžiojo ji pati, nes naktį buvo užsidegę, tuo metu dar vyras buvo gyvas. Po vyro mirties buvo pas notarę, jai viskÄ iÅ¡pasakojo. Gal notarė jai pasakė, kad galima panaikinti sutartį. PrieÅ¡ pasiraÅ¡ant sutartį ar buvo pas notarę – neatsimena, nežino, kas užsakė pažymas sutarčiai (2 t. b.l. 4-6, 19).

IeÅ¡kovės atstovė advokatė Neringa Grubliauskienė paaiÅ¡kino, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, kad V. J. R., kuris dalyvavo sandoryje, negalėjo suprasti Å¡io sandorio esmės ir jo reikÅ¡mės. Taip pat yra pagrindas tenkinti ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl turto perleidimo su sÄ lyga iÅ¡laikyti iki gyvos galvos sutartį ir tuo pagrindu, kad V. B. tinkamai nevykdė savo įsipareigojimų. Kaip nurodė R., ji R. lankė ir atvykusi į ligoninę rado atsakovę, ir kitus asmenis, t.y. notarę ir už R. pasiraÅ¡iusi asmenį t.y.

S.. Apie tai, kad Å¡ie asmenys bus, R. nebuvo žinoma. R. patvirtino, kad pats R. nesutiko pasiraÅ¡yti, numetė tuÅ¡inukÄ . IÅ¡ esmės tai rodo, kad žmogus arba nesuprato, arba jeigu ir galėjo suprasti, tai su tokiu sandoriu nesutiko. Pačios R. paaiÅ¡kinimu, niekas jiems sutarties esmės nepaaiÅ¡kino, buvo tik pasakyta, kad juos slaugys, kad bus slauga. R. su slauga sutiko, nes jai vienai slaugyti ir rÅ«pintis vyru buvo per sunku, tačiau tokios kalbos, kad už slaugÄ turės perleisti turtÄ , nebuvo. Teismas turėtų remtis tiek gydytojo M. parodymais, tiek 2012 metų gruodžio 11 d. - 2013 sausio 8 d. ekspertizės aktu.

Nors ekspertizės akte padaryta prielaida, kad R. sirgo nepatikslinta demencija ir dėl jos negalėjo savo veiksmų valdyti, tačiau kaip matyti, jau 2009 sausio mėn. R. buvo atlikta kompiuterinė tomografija ir nustatyta ryÅ¡ki smegenų atrofija. Kaip nurodė ekspertas, smegenų atrofija pažeidžia žmogaus suvokimÄ , jis nebesiorientuoja nei laike, nei vietoje, nei savyje. Gydytojas M. patvirtino, kad 2009 gegužės 26 d., paguldant R. į ligoninę, jis buvo dezorientuotas. Nors socialinė darbuotoja padarė iÅ¡vadÄ , kad ligonis orientuotas, tačiau, kaip nurodė ekspertas, kiti įraÅ¡ai kad jis negalėjo pilnai pasakyti savo pavardės, nesuvokė kur yra, rodo, kad jis nesiorientuoja laike, vietoje.

Tai atitinka dezorientuoto asmens elgesį. Šios aplinkybės rodo, kad R. negalėjo suvokti sudaromo sandorio esmės, Gydytojų parodymai nėra prieštaringi. Bandoma remtis L. parodymais, neva tai jos parodymai prieštaringi, jos parodymai lygiai tokie patys, patvirtinantys, kad nėra jokių dinamikų, kad nusiskundimų neišsako. Kaip ir nurodė M., jeigu žmogus nesiorientuoja aplinkoje ir negali pasakyti kokios yra problemos, tai tas nieko nekeičia. Tuo labiau, kad L. nurodė, kad ji tokio ligonio neprisimena, kad ji tuo ligoniu rūpinosi tik kol gydytojas M. atostogavo.

Jam grįžus iÅ¡ atostogų, R. bÅ«klė buvo fiksuojama kaip stabili, t.y. negerėjanti bÅ«klė. 2009 lapkričio mėn. jo bÅ«klė dar pablogėjo. Niekas neginčija, kad B. buvo atvykusi į ligoninę. Tai, kad slaugos namuose B. nurodytas kaip besirÅ«pinantis asmuo, nurodyta galbÅ«t dėl to, kad su ja lengviau susikalbėti, negu su ieÅ¡kovė, su kuria sunkiau susikalbėti, bet tai nereiÅ¡kia, kad ji rÅ«pinosi. Kelis kartus B. buvo ligoninėje, vienÄ iÅ¡ tų kartų buvo sudaryta sutartis, tai buvo interesas, kuriuo atsakovė vadovavosi.Ä® atsakovės atstovės iÅ¡sakytÄ pozicijÄ , kad neva ieÅ¡kovė neturi teisės pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį, nurodė, kad 2007 gruodžio 17 d.

LAT civilinėje byloje 3K-3-561/2007 nagrinėjo analogiÅ¡kÄ klausimÄ ir nutartyje yra pasisakęs, kad, tuo atveju, jei nurodytu pagrindu ginčytinÄ sandorį sudaręs asmuo mirė, teisė pareikÅ¡ti tokį ieÅ¡kinį pereina jo teisių perėmėjams (CK 5.1 straipsnis). Kitiems asmenims, kurių interesai tokiu sandoriu nepažeisti, nesuteikiama teisė ginčyti sandorį. Tuo atveju, kai įstatyminiai įpėdiniai, bÅ«dami potencialÅ«s mirusiojo teisių perėmėjai, jų negali perimti tik dėl to, kad Å¡ios teisės ginčytinu sandoriu buvo perleistos, Å¡is galimai neteisėtas sandoris tampa kliÅ«timi įstatyminiams įpėdiniams tapti teisių perėmėjais.

Kaip matyti, A. R. po savo sutuoktinio mirties yra įstatyminė įpėdinė, paveldinti visÄ turtÄ , kadangi Å¡alys santuokoje vaikų neturėjo, o R. mirties metu jo tėvai buvo mirę. R. asmeninius visus daiktus paveldėjo ieÅ¡kovė ir jie yra jos žinioje, o nekilnojamasis turtas palikėjo mirties dienai buvo perleistas pagal ginčijamÄ sutartį. Todėl nesuteikimas jai teisės ginčyti galimai jos teises pažeidžiantį sandorį prieÅ¡tarautų sandorių negaliojimo instituto paskirčiai - užtikrinti civilinių teisinių santykių teisėtumÄ , taip pat teisės į teisminę gynybÄ principui.

R. turėtų teisę nutraukti tokiÄ sutartį, kadangi atsakovė pripažino, kad po to, kai buvo sudaryta sutartis ir, kai R. buvo iÅ¡leistas į namus, t.y. 2009 rugsėjo 22 d., atsakovė, kaip numato sutartis, nuolat pas R. nesilankė. Atsakovė pati nurodė, kad kartas nuo karto atvažiuodavo, pasidomėdavo ar jiems viskas gerai, ar ko nors nereikia ir iÅ¡važiuodavo. Tuo tarpu pagal sutarties 6 punktÄ atsakovė įsipareigojo iÅ¡laikyti turto perleidėjus, suteikdama jiems maitinimÄ , drabužius, pirkdama vaistus, skalbdama drabužius ir suteikdama kitas bÅ«tinas paslaugas.

Kaip nurodė A. R., visÄ laikÄ ja ir R. iki mirties rÅ«pinosi jų užaugintas naÅ¡laitis V. P., kuris ieÅ¡kove rÅ«pinasi iki Å¡io momento. Jokių veiksmų, kuriais pagrįstų, kad atsakovė vykdė sutartį, atsakovė nepateikė. Ji taip ir kaip pripažino, kad niekada nėra gaminusi maisto. IeÅ¡kovė yra nurodžiusi, kad atsakovė yra nupirkusi jai vienÄ skarelę ir daugiau nieko. Å ios aplinkybės yra pačios atsakovės patvirtintos, daugiau jų nereikėtų įrodinėti. Net po to, kai atsakovė tapo turto savininke, ji ne tik, kad neiÅ¡laikė abiejų R., tačiau neiÅ¡laikė ir nesirÅ«pino turtu, kurį gavo pagal sutartį, ir kuriuo privalėjo rÅ«pintis, vien todėl, kad bÅ«tų sudarytos normalios sÄ lygos asmenų, kuriuos ji įsipareigojo prižiÅ«rėti.

Kaip nurodė ieÅ¡kovė, tai tik vienÄ kartÄ per visÄ tÄ laikÄ atsakovė yra nupirkusi malkų, t.y. 3 sunkvežimius malkų, kurių kiekvienas kainavo po 300 Lt. Tačiau iÅ¡ asmenų, tiek iÅ¡ P., kuris yra bendraturtis, tiek iÅ¡ A. R., kuri atsakovei pagal ginčijamÄ sutartį yra perleidusi nuosavybę, atsakovė paėmė po 100 Lt už kiekvienÄ automobilį, t.y. lygiomis dalimis visi trys turtu besinaudojantys asmenys turėjo susimokėti. Byla iÅ¡kelti daugiau nei vieneri metai ir ta aplinkybė, kad ieÅ¡kovė įrodinėja, kad atsakovė netinkamai vykdo sutartį neatleidžia atsakovės nuo Å¡ios sutarties vykdymo iki jos nuginčijimo.

Atsakovės naudojimasis turtu apsiriboja tik tuo, kad ji pati ar jos sūnus, tretieji, nepažįstami asmenys pernakvoja turte, tačiau turto nei išlaiko, nei moka mokesčius, nesirūpina kaip priklauso A. R., kuria pagal sutartį privalo rūpintis. Atsakovė ir jos atstovė advokatė Sonata Žukauskienė su ieškiniu nesutiko. Atsakovė V. B. paaiškino, kad sutarties iniciatoriai buvo R.. Jie paskambino ir paprašė atvažiuoti pasikalbėti. R. paprašė padėti jiems sutvarkyti namus, pažadėdami už tai užrašyti pusę namo.

Namui reikėjo kapitalinio remonto. Tame pokalbyje dalyvavo ir V. P.. Visi kalbėjosi, kodėl jis vienas nenori viso namo. V. P. sakė, kad jam per sunku, kad jis nemoka daryti remonto. Ji sutiko, sudarė sutartį ir su vaikais pradėjo tvarkyti namÄ . A. R. prašė nuvežti jÄ pas notarÄ , ji nuvežė, tačiau į kabinetÄ nėjo. R. pati nešė notarei dokumentus, su ja tarėsi. Vėliau ji buvo pas notarę, tarėsi dėl sutarties pasiraÅ¡ymo vietos ir laiko. Kai buvo tvarkomi dokumentai, R. negulėjo ligoninėje, o pasiraÅ¡ant sutartį, jau gulėjo.

Jis buvo paralyžuotas, tačiau sÄ moningas. Sutarties pasiraÅ¡ymo dienÄ R. skaitė sutartį, taip pat jÄ garsiai skaitė ir notarė. IeÅ¡kovė buvo susipažinusi su sutarties turiniu.          Namui reikėjo kapitalinio remonto. Buvo apgriuvęs pečius. A. R. prašė įvesti Å¡ildymÄ . Darbai buvo pradėti dar R. esant gyvam. Buvo sutvarkytas Å¡ildymas, padaryta kanalizacija, pakeisti vamzdžiai, įrengtas duÅ¡as. Po R. mirties 2010-04-26, buvo pakeisti 2 virtuvės langai, pakeisti langai jos kambaryje, sutvarkytos lubos, iÅ¡tapetuotos sienos.

P. namo dalyje iÅ¡betonuotos grindys. R. dalyje remonto nedarė, jai buvo ir taip gerai. Darbus derino su P. ir A. R.. Darbus darė jos sÅ«nÅ«s, jiems padėjo jų draugai. SÅ«nums už remonto darbus nebuvo mokama. Kiek iÅ¡ viso kainavo remontas negali pasakyti, nes kvitų nerinko, neskaičiavo. Ji turėjo pinigų remontui, nes 2009 m. vasario mėn. pardavė paveldėtÄ butÄ . R. savo lėšomis taip pat prisidėjo prie namo remonto, iÅ¡ viso davė apie 5000 litų, pečiaus pirkimui davė 2000 litų.

Iki R. mirties tame name ji negyveno, tik lankydavosi 1-2 kartus į savaitę. Kada reikėdavo padėti R. jai paskambindavo. Tuo metu R. dar buvo stipri, iki 2012 m. kovo mėnesio ji pati gaminosi sau maistÄ ir netgi gamindavo P.. Atsakovė ir jos sÅ«nus veždavo R. pas gydytojus. R. lankė gydymo įstaigoje, suorganizavo, kad R. paguldytų į slaugos namus Garliavoje. Paskui jis buvo į namus iÅ¡leistas. Kada mirė R., atsakovė organizavo laidotuves. R. augintinis V. P. buvo pasimetęs.          R. ar asmeniÅ¡kai ieÅ¡kovei pinigų ji nedavė, bet darė remontÄ , nes toks buvo jų susitarimas.

Namas buvo senas, reikėjo remonto. Pinigų R. iÅ¡laikymui nedavė, nes nereikėjo, R. gaudavo gerÄ pensijÄ , nebuvo jokios bÅ«tinybės jiems duoti pinigų iÅ¡laikymui. Pardavusi paveldėtÄ butÄ ji turėjo pinigų ir juos įdėjo į namo remontÄ , į važinėjimus. Kiek iÅ¡ viso kainavo remontas, pasakyti negali, nes kvitų nerinko.        Po R. mirties R. jai davė kambarį. Ji rÅ«pinosi R.. Dirbo virėja, darbas buvo nuo 10 val. Pagamindavo ieÅ¡kovei maistÄ ir iÅ¡važiuodavo.

Nupirkdavo vaistų, maisto, ko R. praÅ¡ydavo. Drabužių ir kitų pirkinių nepirko, nes R. to jos neprašė, o ji įkyriai nesiÅ«lė. Savo tvarkos neįvedinėjo, nes R. turėjo savo tvarkÄ , įpročius, poreikius. Į savaitę gal 2- 3 kartus vežė maistÄ , kada praÅ¡ydavo, tada vežė. 2011 m. jos sÅ«nus atvežė malkas. R. skalbė kada ji praÅ¡ydavo, drabužių nėra pirkusi. Pinigų Roliams nedavė jų iÅ¡laikymui, bet darė remontÄ , nes toks buvo jų sutarimas. Namas buvo senas, reikėjo remonto.

Pinigų duoti jų iÅ¡laikymui nebuvo bÅ«tinybės, R. gaudavo gerÄ pensijÄ .          Remontas nebuvo baigtas, nes kilo 2011 m. birželio mėnesį kilusio konfliktas su V. P.. 2011 m. liepos mėnesį R. santaupas užrašė P.. R. norėjo sutvarkyti kapus, prašė P. pinigų, bet Petraitis jų nedavė. Tuomet ji su P. pasikalbėjo, kad jis turi duoti pinigų kapų priežiÅ«rai. Nuo to laiko su juo nesikalba. Su R. jos santykiai normalÅ«s. Mano, kad ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimÄ Ä¯takojo V.

P., kadangi kai jo nebūna ieškovė gražiai su ja kalba. Ji siūlė atsiimti ieškinį, susitaikyti, tačiau A. R. pasakė, kad bijo P., nenori su juo pyktis. Jos kalbasi, bendrauja, R. ji paklausia, gal ko reikia. Nuo 2011-08-09 maisto ji negamina, nes V. P. užsirakino savo namo dalį ir ji negali patekti į virtuvę, kuri yra P. namo dalyje. Su juo buvo susitarta, kad ji naudosis jo dalies virtuve, o jis dušu. Dabar R. namuose nelanko, laukia teismo baigties (2 t. 6-8).        Atsakovės atstovė advokatė Sonata Žukauskienė paaiškino, kad šioje byloje neginčytinai nustatyta, kad 2009 liepos 14 d. tarp R., R., B. buvo sudaryta sutartis (t.

1. b.l. 19-21), pagal kuriÄ buvo perleistas konkretus turtas ir B. įsipareigojo iÅ¡laikyti turto perleidėjus, teikdama jiems maitinimÄ , drabužius, nupirkdama vaistų, iÅ¡skalbdama drabužius ir suteikdama kitas bÅ«tinas paslaugas. Tuo laikotarpiu Atsiliepime į ieÅ¡kinį yra nurodyta, kÄ ji darė – tai pirko katilÄ , remontavo, tvarkė, prižiÅ«rėjo, skalbė. Å ias aplinkybes patvirtino ir pakviesti liudytojai. V. P. yra akivaizdžiai suinteresuotas asmuo, siekiantis įgyti ginčo turtÄ , todėl jo parodymai turėtų bÅ«ti vertinami labai atsargiai.

Nepaisant to, kad V. B. pareigas vykdė tinkamai, ji neprieštarautų ieškinio reikalavimui dėl sutarties nutraukimo dalyje dėl A. R. ir V. B. sudarytos sutarties, nes yra susiklosčiusi tokia teisminė praktika, kad jeigu turto perleidėjas to pageidauja, nepaisant to, ar sutartis vykdoma ar ne, sutartis nutraukiama. Tačiau ginčijama sutartimi yra perleistas V. J. R. asmeninės nuosavybės teise priklausęs turtas. Šioje byloje yra pateikti nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai, iš kurių matyti, kad gyvenamas namas, esantis (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklausė V.

J. R. ir buvo jo įgytas pagal paveldėjimo teisės liudijimÄ . Santuokos metu iÅ¡pirkta tik žemė. Ūkinis pastatas, kiemo statiniai, priklausė R. asmeninės nuosavybės teise, todėl R.teisės į Å¡iuos statinius neturi. IeÅ¡kovė į bylÄ pateikė dokumentus, kad neva tai buvo iÅ¡mokėtos kažkokios paveldėjimo dalys. Tačiau bet tokie raÅ¡ytiniai pareiÅ¡kimai, pakvitavimai jokios teisinės reikÅ¡mės Å¡ioje situacijoje neturi. IeÅ¡kovė, bandydama įrodyti, kad Å¡itas turtas priklauso ir jai, privalėjo pareikÅ¡ti reikalavimÄ pripažinti šį turtÄ bendrÄ jÄ jungtine nuosavybe.

Neesant pareikÅ¡to tokio reikalavimo, pripažinti turtÄ bendrÄ jÄ jungtine nuosavybe bÅ«tų neteisinga ir neprotinga. Kadangi žemės sklypas iÅ¡pirktas santuokos metu, dalis žemės sklypo formaliai turėtų priklausyti R.. Jei teismas dalyje dėl A. R. sutartį nutrauks, ieÅ¡kovė neprieÅ¡taraus, kad Å¡is turtas jai bÅ«tų grÄ Å¾intas. Kitoje dalyje, V. J. R. atžvilgiu ieÅ¡kinys turi bÅ«ti atmestas. Pagrindinis argumentas yra tas, kad ieÅ¡kovė neturi reikalavimo teisės pareikÅ¡ti reikalavimÄ nutraukti sutartį, sudarytÄ tarp V.

B. ir jos sutuoktinio. IeÅ¡kovė šį reikalavimÄ kildina iÅ¡ paveldėjimo. Tačiau tam, kad pareikÅ¡ti tokį reikalavimÄ , reikia priimti palikimÄ . Å ioje byloje nėra jokių dokumentų, kad R. bÅ«tų priėmusi savo sutuoktinio palikimÄ trijų mėnesių laikotarpyje. Centrinės hipotekos įstaigos iÅ¡raÅ¡e nurodyta, kad testamentų registre nėra įregistruotų palikėjų sudarytų testamentų ir palikimo priėmimo faktų. Tokių duomenų nėra ir prie ieÅ¡kinio, yra pateiktas vienintelis testamentas (1 t. b.l.23), kad Vytautas J.

R. paliko A. R. visÄ priklausantį turtÄ . Tačiau tai nėra įgyvendinta, palikimas nėra priimtas nustatytais terminais. Nepriėmus palikimo, reikÅ¡ti reikalavimÄ už kitÄ asmenį tikrai negalima. Tai yra imperatyvi norma. Be to, R. mirė 2010-04-26, t.y. iki Å¡ios bylos užvedimo. Byla užvesta 2011 rugsėjį. Jeigu pats R. bÅ«tų kreipęsis dėl Å¡ios sutarties nutraukimo ir bylos nagrinėjimo eigoje bÅ«tų miręs, dar bÅ«tų galima suprasti, kad Å¡i teisė paveldima. Yra tokia teisminė praktika. 2005 sausio 10 d.

LAT teismo nutartis 3K-3-21/2005, kurioje buvo pats asmuo kreipęsis ir pačio proceso metu jis mirė, tuomet atsirado paveldėjimas, buvo priimtas palikimas ir tada įvyko teisių perėmimas. Å iuo atveju R. nebuvo užvedęs bylos, niekada jokių pretenzijų atsakovei dėl sutarties vykdymo neturėjo. CK 5.1 str. 3 d. nurodyta, kad nepaveldimos asmeninės neturtinės ir turtinės teisės, neatskiriamai susijusios su palikėjo asmeniu (teisė į garbę ir orumÄ , autorystė, teisė į autorinį vardÄ , į kÅ«rinio neliečiamybę, į atlikėjo vardÄ ir atlikimo neliečiamybę), teisė į alimentus ir paÅ¡alpas, mokamas palikėjui iÅ¡laikyti, teisė į pensijÄ , iÅ¡skyrus įstatymų nustatytas iÅ¡imtis.

Å iuo atveju ginčijama sutartis yra susijusi su R. iÅ¡laikymu. Todėl mano, kad R. nepareiÅ¡kus tokio reikalavimo, reikėtų laikyti, kad tai yra nepaveldima teisė. Be to, Å¡ioje byloje teisių perėmimas negali įvykti ir dėl to, kad palikimas nėra priimtas. Todėl ieÅ¡kovė nėra įgijusi teisės reikÅ¡ti tokį reikalavimÄ . Todėl nagrinėjama byla, dalyje dėl reikalavimo nutraukti sutartį Vytauto J. R. atžvilgiu, yra nutrauktina.Atstovės vertinimu, taip pat nėra pagrindo tenkinti ieÅ¡kinį dalyje dėl sutarties pripažinimo negaliojančia tuo pagrindu, kad Vytautas J.

R. negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės. Byloje nėra ginčo, kad žmogus buvo po insulto, fiziÅ¡kai blogos sveikatos. Tačiau daug žmonių ir po insulto suvokia kÄ kalba, kÄ nori pasakyti, bet tiesiog negali to pasakyti dėl fizinių trÅ«kumų. Šioje byloje buvo atlikta ekspertizė. Tačiau duota prielaidinė iÅ¡vada, kad galbÅ«t suprato, galbÅ«t nesuprato R. savo veiksmų reikÅ¡mę, kadangi realių, rimtų duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti apie psichinę bÅ«klę ir duoti kategoriÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ nėra.

Bartelio tyrimas yra sudarytas tik iÅ¡ fizinės bÅ«klės, o ne iÅ¡ psichinės bÅ«klės, kÄ patvirtino ir liudytojas teismo ekspertas. Gydytojų parodymai prieÅ¡taringi. Jokių įrašų nebuvimas apie psichinę sveikatÄ negali bÅ«ti vertinama kaip kategoriÅ¡ki įrodymai, iÅ¡ kurių galima darytina iÅ¡vadÄ , kad asmuo nesupranta savo veiksmų reikÅ¡mės. Buvo apklausta eilė liudytojų, patvirtinusių, kad R. psichinė bÅ«klė buvo pakankamai normali, o tai, kad jis buvo fiziÅ¡kai nesveikas, kad jis turėjo bÅ«ti aptarnaujamas, kad jam reikėjo pagalbos, jokiu bÅ«du nepatvirtina jo psichinės bÅ«klės. Vertintini notarės SiliÅ«nienės parodymai, jos atsiliepimo į ieÅ¡kinį argumentai, kad sutarties tekstas buvo perskaitytas, jai susidarė įspÅ«dis, kad asmuo viskÄ suprato.Buvo apklausta gydžiusi gydytoja L., kuri patvirtino tam tikras aplinkybes. Gydytojas M. apskritai neatsimena Å¡io paciento, remiasi tik įraÅ¡ais.

Keisčiausia tai, kad paprastai, jeigu jau žmogus yra blogos psichinės bÅ«klės, tai visais atvejais kviečiami psichiatrai, kurie duoda savo iÅ¡vadÄ . Å iuo atveju, nei karto nebuvo kviestas psichiatras, buvo paskirtas gydymas, žmogus gydėsi, žinojo savo vardÄ , pavardę, nurodyta, kad orientuotas. Žinoma, jeigu žmogus ilgÄ laikÄ guli ligoninėje, galėjo nenurodyti kurioje ligoninėje jis yra, arba galėjo nepasakyti metų. V. B. R. rÅ«pinosi, ji nurodoma kaip asmuo, kuri rÅ«pinasi Å¡iuo asmeniu, lankydavo ligoninėje, tÄ patvirtino ir liudytojai.

Trečiasis asmuo notarė Ramutė SiliÅ«nienė paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovė A. R. buvo atvykusi anksčiau negu sudaryta 2009-07-14 sutartis. R. sakė, kad vienÄ dalį nori palikti augintiniui, o kitÄ dukterėčiai. Močiutė pasakė, kad namas vyro, ji dar paklausė, jeigu vyras mirs ar jo giminei liks. Sutartis su iÅ¡laikymu buvo paties perleidėjo sÄ lyga. 2009-07-10 buvo tikrinti Registrų centro duomenys kokiu pagrindu įgyta perleidžiama nuosavybė. Užsakymai Registrų centre įrodo, kad R. buvo atvykusi 2009-07-10. Pažymas sandoriui gali užsakyti tik notaras, o praÅ¡ymÄ pateikti gali pats savininkas, arba sutuoktinis su pasu, įgaliojimas nėra bÅ«tinas.

Pusę valdos R. kartu su R. 2004-02-04 pardavė V. P. už jam skirtÄ naÅ¡laičio paÅ¡alpÄ . Žemę R. buvo iÅ¡sipirkę, nors namelis buvo paveldėtas iÅ¡ brolio. Surinkus reikiamus dokumentus, 2007- 07-14 V. B. nuvežė jÄ Ä¯ Garliavos ligoninę. Kadangi nežinojo, ar žmogus galės padėti paraÅ¡Ä , vežėsi pasiruoÅ¡usi 2 variantus - pačiam pasiraÅ¡yti ir su liudytojais. R. pasiraÅ¡yti negalėjo, pradėjo, bet nebaigė. Jis numetė tuÅ¡inukÄ iÅ¡ bejėgiÅ¡kumo. S. buvo pakviesta pasiraÅ¡yti.

Jos nuomone, jeigu R. bÅ«tų nenorėjęs raÅ¡ytis, bÅ«tų pasakęs, kad nenori. Ji kalbėjosi su R. ir matė jo bÅ«senÄ . Nutarė, kad jis supranta, dėl ko yra sandoris. Jai nekilo įtarimas, kad sandoris neteisingai daromas. Abu R. suprato sutartį. Ji aiÅ¡kiai pasakė, kad jie perleidžia pusę namelio, o V. sutinka teikti pagalbÄ , iÅ¡laikymÄ . PaaiÅ¡kino, akcentavo, kad jie netenka nuosavybės. Tuo metu R. kalbėjo nuosekliai, pakankamai logiÅ¡kai, dabar ji suvokia kitaip. Ji žinojo ir suvokė ant ko pasiraÅ¡o, dar padrÄ sino vyrÄ .

Kalbėjo, kad jai bus slaugė, padės tvarkytis. Sutarties sÄ lygas ji derina su žmogumi, kuris ateina, pasako ko nori.  Negali pasakyti, ar vėliau R. buvo apsilankiusi. Galėjo eiti pas bet kokį notarÄ pasikalbėti dėl sutarties panaikinimo (2 t. 8-9). IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad 2009 m. liepos 14 d. Kauno rajono notarė Ramutė SiliÅ«nienė patvirtino turto perleidimo su sÄ lyga iÅ¡laikyti iki gyvos galvos sutartį, notarinio registro Nr. 2-6449, sudarytÄ tarp V.

J. R., A. R. ir V. B., pagal kuriÄ V. J. R. ir A. R. perdavė V. B. asmeninėn nuosavybėn 321/600 dalis 0.0600 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Kauno m. k.v., ir Å¡iame žemės sklype esančias: 52/100 dalis gyvenamojo namo lAl m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra 60.25 kv.m. bendro ploto, 1/2 dalį Å«kinio pastato 2I1b, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 52/100 dalis kitų statinių (inžinerinių), kiemo statinių (tvoros, kiemo aikÅ¡telės), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), o V.

B. įsipareigojo iÅ¡laikyti turto perleidėjus suteikdama jiems maitinimÄ , drabužius, nupirkdama vaistus, iÅ¡skalbdama drabužius ir suteikdama kitas bÅ«tinas paslaugas. Sutartyje nurodyta, kad Vytautas J. R. dėl ligos pasiraÅ¡yti negali. Jam asmeniÅ¡kai praÅ¡ant, už jį pasirašė R. S.. Minėta sutartis pasiraÅ¡yta ir patvirtinta adresu Vytauto g. 61, Kauno rajonas, Garliava (t.y. VÅ¡Ä® Kauno apskrities ligoninės Garliavos ligoninėje), (1 t. b.l.19-21). Nekilnojamojo turto registro (NTR) centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡ai patvirtina, kad 2009 m. liepos 14 d. sutartis 2009-07-30 įregistruota Valstybės įmonės Registrų centre.

IÅ¡ NTR iÅ¡rašų matyti, kad iki minėtos sutarties sudarymo ir nuosavybės teisės įregistravimo V. B., jai perleistas nekilnojamasis turtas: 52/100 gyvenamojo namo, 1/2 dalis Å«kinio pastato 2I1b, 52/100 kitų statinių (inžinerinių) - kiemo statinių (tvora, kiemo aikÅ¡telė), nuosavybės teise, paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu, nuo 1985-05-14 priklausė V. J. R.. IÅ¡ NTR įrašų taip pat matyti, jog likusios minėto turto dalies savininkas yra V. P., 2004-02-09 pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. 1576 nupirkęs šį turtÄ iÅ¡ V.

J. R. (1 t. b.l. 11-13, 2 t. 138). Iki iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutarties sudarymo, V. B. perleista 321/600 žemės sklypo dalis nuosavybės teise taip pat buvo įregistruota V. J. R. vardu, įregistravimo pagrindas: 1995-10-19 valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartys Nr. P19/95-2084 ir 2000-07-31 Nr. P-19/2000-0931 (1 t. b.l. 14-15, 2 t. 139-140, 141-142). 279/600 Å¡io žemės sklypo dalys nuosavybės teise įregistruota V. P., kuris 2004-02-09 pirkimo- pardavimo sutarties Nr. 1576 pagrindu jÄ Ä¯gijo iÅ¡ V.

J. R. (1 t. b.l. 14-15).Kaip matyti, dar 1986 m. vasario 27 d. testamentu, patvirtintu Kauno valstybinės notarinės kontoros notarės, V. J. R. buvo iÅ¡reiÅ¡kęs savo valiÄ visÄ savo turtÄ , kuris mirties dienÄ jam priklausys, kur jis bebÅ«tų ir iÅ¡ ko tik susidės, palikti sutuoktinei A. R.. (1 t. b.l. 23). V. J. R. mirė 2010-04-26 (1 t. b.l. 22). Centrinės hipotekos įstaigos Testamentų registro iÅ¡raÅ¡as patvirtina, kad testamentų registre nėra įregistruota palikėjo V. J. R. testamentų ir palikimo priėmimo faktų (2 t. b.l. 144).

Tačiau kadangi testamentai ir palikimo priėmimo faktai testamentų registre registruojami nuo 2001 m. liepos 1 d., akivaizdu, kad registre ir negali bÅ«ti duomenų apie 1986 m. vasario 27 d. testamentÄ . Å ioje byloje atsakovė nesutinka, kad ieÅ¡kovė A. R. turi reikalavimo teisę reikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl 2009 m. liepos 14 d. sudarytos turto perleidimo su sÄ lyga iÅ¡laikyti iki gyvos galvos sutarties pripažinimo negaliojančia, dalyje dėl jos sutuoktinio V. J. R., motyvuodama, kad ieÅ¡kovė nėra priėmusi sutuoktinio palikimo, todėl nėra jo įpėdinė ir neturi teisės ginčyti tokiÄ sutartį.

Be to, teisė ginčyti sutartį tuo pagrindu, kad rentos mokėtojas nevykdė savo įsipareigojimų, yra nepaveldima, nes yra susijusi su palikėjo asmeniu ir jÄ ginčyti galėjo tik pats rentos gavėjas – V. J. R., tačiau jis minėtos sutarties neginčijo. Dėl ieÅ¡kovės subjektinės teisės pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį. Pagal CK 1.89 straipsnio 1 dalį sandoris, sudarytas veiksnaus asmens, tačiau jo sudarymo metu negalėjusio suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ar jų valdyti, gali bÅ«ti pripažįstamas negaliojančiu pagal Å¡io asmens ieÅ¡kinį.

IeÅ¡kinį toks asmuo turi galimybę pareikÅ¡ti pasibaigus jo valiÄ ribojančioms aplinkybėms. Tuo atveju, jei nurodytais pagrindais ginčytinÄ sandorį sudaręs asmuo mirė, teisė pareikÅ¡ti tokį ieÅ¡kinį pereina jo teisių perėmėjams (CK 5.1 str.). Kaip nustatyta iÅ¡ Centrinės hipotekos įstaigos Testamentų registro iÅ¡raÅ¡o, testamentų registre nėra įregistruota palikimo priėmimo faktų po palikėjo V. J. R. mirties. IÅ¡ Å¡alių, liudytojų paaiÅ¡kinimų byloje nustatyta, kad pirmos ir antros eilės įstatyminių įpėdinių nėra, nes V.J.

R. vaikų neturėjo, jo tėvai buvo mirę. Todėl teisė paveldėti visÄ palikimÄ atsirado sutuoktinį pergyvenusiai A. R. (CK 5.13 str.). Byloje nėra ginčo, kad A. R. iki V.J. R. mirties gyveno kartu su palikėju (duomenys neskelbtini), ten liko gyventi ir po sutuoktinio mirties. Byloje nėra ginčo ir dėl to, kad po sutuoktinio mirties ieÅ¡kovei perėjo įprastiniai namų apstatymo ir apyvokos reikmenys, taip pat asmeniniai palikėjo daiktai, nes ji gyveno su juo daugiau negu vienerius metus iki jo mirties ir pagal įstatymÄ turėjo teisę paveldėti sutuoktinio turtÄ (CK 5.14 str.).

Be to, teisę į palikimÄ ji galėjo realizuoti ir kaip testamentinė įpėdinė. Tačiau V. J. R. mirties dienÄ jokio jo vardu registruoto nekilnojamojo turto ar privalomai registruojamo turto nebuvo, nes visas jam asmeninės nuosavybės teise priklausęs nekilnojamasis turtas (gyvenamojo namo, Å«kinio pastato ir kiemo statinių dalys) buvo perleistas V. B.. Atsakovei taip pat buvo perleista ir V. J. R. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusi žemės sklypo dalis.Esant nustatytam faktui, kad A.

R. yra potenciali palikėjo teisių perėmėja, galimai iki Å¡iol negalėjusi perimti nekilnojamojo turto tik dėl to, kad Å¡is turtas ginčijamu sandoriu buvo perleistas ir palikėjo mirties dienÄ jam nebepriklausė, nesuteikimas teisės ginčyti galimai jos teises pažeidžiančio sandorio prieÅ¡tarautų sandorių negaliojimo instituto paskirčiai užtikrinti civilinių teisinių santykių teisėtumÄ ir teisės į teisminę gynybÄ principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-12-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2007).

Vadovaudamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė turi subjektinę teisę reikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl V. J. R., galimai negalėjusio suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės, sudaryto sandorio pripažinimo negaliojančiu. IeÅ¡kovė, kaip sandorio Å¡alis, taip pat turi teisę praÅ¡yti nutraukti turto perleidimo su sÄ lyga iÅ¡laikyti iki gyvos galvos sutartį dėl to, kad rentos mokėtoja nevykdė savo įsipareigojimų.              Teismas taip pat nesutinka su atsakovės argumentais, kad ieÅ¡kovė neturi reikalavimo teisės reikÅ¡ti ieÅ¡kinio reikalavimÄ kaip V.

J. R. teisių perėmėja dėl turto perleidimo su sÄ lyga iÅ¡laikyti iki gyvos galvos sutarties nutraukimo dėl to, kad rentos mokėtoja nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų. Nors tai susiję su V. J. R. alimentine teise, tačiau Å¡iuo atveju įstatymas numato iÅ¡imtį (CK 6.456 str. 3 d.). Dėl reikalavimo pripažinti negaliojančia 2009 m. liepos 14 d. turto perleidimo su iÅ¡laikymu iki gyvos galvos sutartį, sudarytÄ tarp V. J. R., A. R., ir V. B., dalyje dėl V. J. R., kaip sudarytÄ savo veiksmų reikÅ¡mės negalėjusio suprasti fizinio asmens.

Ieškovė ieškinyje nurodė mananti, kad jos sutuoktinis V. J. R. 2009 m. liepos 14 d. turto perleidimo su išlaikymu iki gyvos galvos sutarties nepasirašė dėl blogos fizinės sveikatos būklės, už jį sutartį pasirašė kažkokia moteris, be to, jis nesuprato ir nežinojo, dėl ko reikia pasirašyti. Teismo vertinimu, byloje surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių, kad minėto sandorio sudarymo metu V. J. R. negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti.

Nuo 2009-05-26 iki 2009-09-22. V. J. R. buvo stacionarizuotas Garliavos ligoninėje. Jam taikytas palaikomasis gydymas ir slauga. Guldymo metu, gydytojas T. M., aprašęs jo sveikatos bÅ«klę, nurodė, kad pacientas nusiskundimų neiÅ¡sako, sÄ moningas, dezorientuotas, jo bendra bÅ«klė sunki. Fizinis pajėgumas įvertintas Barthel indeksu 0 balų. Vyresnioji slaugytoja D. S. slaugos duomenyse nurodė, kad paciento klausa sutrikusi, kalba sunkiai, regėjimas sutrikęs, nevaikÅ¡to, negali svarankiÅ¡kai pavalgyti, atsigerti.

Pagal Nortono skalę jo fizinė bÅ«klė bloga, psichinė bÅ«klė – apatiÅ¡kas, visai nejudrus. Socialinė darbuotoja, užpildžiusi socialinės informacijos ir numatomos veiklos planÄ , nurodė, kad V. J. R. yra orientuotas, iÅ¡ dalies sÄ moningas (ne viskÄ pasako apie save), nesavarankiÅ¡kas. Pažymėjo, kad pasako pilnÄ vardÄ ir pavardę, tačiau nepasako savo amžiaus, kokie dabar metai, neįvardija savo buvimo vietos, yra pasyvus.Tačiau gydančio gydytojo T. M. pildytame nusiskundimų ir anamnezės dienyne 2009-06-04 nurodyta, kad V.

J. R. neorientuotas, bÅ«klė be dinamikos. AnalogiÅ¡ki įraÅ¡ai 2009-06-11, 2009-06-25, 20009-07-01, o taip pat pavaduojančios gydytojos E. L. - 2009-07-07, 2009-07-14, 2009-07-20 ir kt. Tokios pačios bÅ«klės V. J. R. iÅ¡raÅ¡ytas į namus. Epikrizėje iÅ¡ ligos istorijos gydytojas T. M. nurodė, kad jau stacionarizavimo metu V. J. R. nekalbėjo, buvo sÄ moningas, tačiau dezorientuotas, jo bÅ«klė buvo sunki. Taikyto palaikomojo gydymo ir slaugos efektyvumas pagal Barthel indeksÄ lygus 0, jis yra nesavarankiÅ¡kas (Gydymo stacionare istorija Nr. 9s-89).

Teismo posėdyje apklaustas liudytoju gydytojas T. M. paaiÅ¡kino, kad paciento V. J. R. neatsimena. Tačiau susipažinęs su medicininiais dokumentais, gali pasakyti, kad guldant jis buvo sunkus ligonis, po insulto, savęs neapsitarnaujantis, su pragulomis, jis buvo dezorientuotas. Ä®raÅ¡as ,,taip pat‘‘ reiÅ¡kia, kad ligonio bÅ«klė ta pati, jis yra neorentuotas. Jeigu neiÅ¡sako nusiskundimų, tai gali bÅ«ti, kad asmuo nesÄ moningas arba nereaguoja, nėra kontakto su žmogumi. Pagal Bartelio lentelę, ligonio gebėjimai lygÅ«s 0. Protinių sutrikimų jis nenustatinėjo, ligoninėje psichiatro nėra.

PsichiatrÄ kviečia tik tuomet, jeigu asmuo kelia problemų kitiems ligoniams, personalui, sudaro grėsmę sau, yra agresyvus. Pagal įraÅ¡us medicininiuose dokumentuose sprendžia, kad iÅ¡raÅ¡ant jis buvo tokios pat bÅ«klės, tai yra, neorientuotas. Neorientuotas žmogus, negali pasakyti datos, laiko, nežino, kur jis yra. Nepamena, ar asmuo kalbėjo ar ne. Jo psichinė bÅ«klė nebuvo nustatinėjama. Pagal įraÅ¡us negali vertinti, ar R. galėjo suprasti kokį sandorį sudaro. Å iuo atveju nebuvo kviestas psichiatras.

Vidaus taisyklės nenumato, kad žinant, jog bus atliekami juridiniai veiksmai, gydytojui reikia apie tai pranešti. Liudytoja E. L. paaiškino, kad yra dirbusi Garliavos slaugos ligoninėje. Paciento V. J. R. neprisimena, tačiau pagal įrašus gydymo stacionare ligos istorijoje, akivaizdu, kad jis buvo gydytojo T. M. pacientas, o nuo 2009 m. liepos mėnesio jam išėjus atostogų, įrašai daryti jos, nes ji buvo pavaduojanti gydytoja. Iš įrašų apibūdinti jo psichinės būklės negali. Ligonio būklė aprašoma jį guldant, jeigu nesikeičia, tai nedaroma kitų įrašų.

Kol ji buvo gydanti gydytoja, R. bÅ«klė nepasikeitė, nes jeigu bÅ«tų pasikeitusi, bÅ«tų padariusi kažkokį įraÅ¡Ä . Pagal diagnozę matyti, kad jis negalėjo kalbėti. Ä®raÅ¡as „nusiskundimų neiÅ¡sako“ turi tokiÄ pačiÄ reikÅ¡mę kÄ ir „nekalba“ (3 t. b.l. 7) . Liudytoja Vilma N. M. paaiÅ¡kino, kad dirba UAB ,,Sveiga‘‘, buvo R. Å¡eimos gydytoja, taip pat yra ir R. Å¡eimos gydytoja. R. lankydavo namuose, jam sukildavo spaudimas, svaigdavo galva. Tai buvo gulintis ligonis.

Jis sunkiai kalbėjo, artimieji pasakydavo kokia problema, kuo tuo metu skundėsi. Kai prasidėjo pragulos, R. gulėjo ligoninėje, paskui slaugos ligoninėje. Jis nevaikščiojo, reikėdavo jėgos paversti jį ant vieno ar ant kito šono. Siunčiant į slaugos ligoninę fiksuojama fizinė sveikatos būklė, tačiau aktualu ir tai, ar nėra kažkokios būklės, dėl kurios gydo psichiatrai ir ar nereikia specializuotos ligoninės. Šiuo atveju specializuotos ligoninės nereikėjo, nes nebuvo agresijos.

Žmogus buvo gulintis, po insulto, su aukÅ¡tu kraujo spaudimu, svaigimais. BÅ«davo, kad ir neatsimena, ir nesusigaudo. Banguojanti ta bÅ«klė buvo kaip ir visiems sunkiems ligoniams, o kokia konkrečiai bÅ«klė buvo guldant į slaugos ligoninę, ar adekvatus buvo - neprisimena. Kad asmuo parvežtas iÅ¡ slaugos ligoninės, dažniausiai kažkas iÅ¡ artimųjų praneÅ¡a, atsiveža dokumentÄ . TÄ pačiÄ dienÄ eiti lankyti žmogų nėra prasmės, nes bÅ«klė vertinama pagal iÅ¡raÅ¡Ä iÅ¡ slaugos ligoninės. (3 t. b.l. 7-8).IeÅ¡kovės praÅ¡ymu, buvo paskirta V.

J. R. pomirtinė teismo psichiatrijos–psichologijos ekspertizė, užduodant ekspertams klausimus:

1) Ar V. J. R. 2009-07-14 dėl savo sveikatos stovio ir amžiaus galėjo suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, pasiraÅ¡ant sutartį su sÄ lyga iÅ¡laikyti iki gyvos galvos? 2). Ar V. J. R. 2009-07-14 dėl savo sveikatos stovio ir amžiaus galėjo pats pasiraÅ¡yti sutartį? Ekspertų komisija pateikė iÅ¡vadÄ , kad remiantis turimais medicininiais dokumentais ir civilinėje byloje esančiais duomenimis, vienareikÅ¡miÅ¡kai atsakyti į teismo užduotus klausimus negali. Gali daryti prielaidÄ , kad V.

J. R. 2009-07-14 sirgo psichikos sutrikimu – nepatikslinta demencija (F03); 2009-07-14 dėl savo psichinės sveikatos stovio V.J. R. galėjo nesuvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti ( 2 t. b.l. 97-98). Teismo posėdyje ekspertas Sigitas Simanauskas paaiškino, kad paskutiniai įrašai yra daryti Garliavos slaugos ligoninėje. Šiuose įrašuose yra tam tikrų duomenų apie R.psichinės sveikatos būklę, kuriais remiantis buvo padaryta prielaida, kad V. J. R. galėjo nesuvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. 2009 birželio 4 d.

įraÅ¡e paraÅ¡yta, kad pacientas neorientuotas. Taip pat 2009 liepos 14 d. įraÅ¡e, t.y. pasiraÅ¡ant sutartį, nurodyta, kad V.J. R. nusiskundimų neiÅ¡sako, jo neurologinė bÅ«sena be dinamikos. Plačiau jo bÅ«klė nebuvo apraÅ¡oma. Kitas įraÅ¡as yra 2009 m. liepos 20 d., kad neurologinė bÅ«sena be dinamikos, iÅ¡lieka nesavarankiÅ¡kas, fizinis aktyvumas labai ribotas. Sandorio sudarymo dienÄ konkrečių įrašų apie V. J. R. psichinę bÅ«klę nėra, artimesnių minėtiems įraÅ¡ams psichinės bÅ«klės apraÅ¡ymų nėra.

Psichiatro įrašų ir psichiatrinio bÅ«klės įvertinimo nėra. Todėl gali daryti tik prielaidÄ .Kaip matyti iÅ¡ medicininių įrašų, 2009 lapkričio mėnesį R. buvo gydomas Kauno antrojoje ligoninėje vidaus ligų skyriuje. Epikrizėje nurodoma, kad ligonis nekalba, nevaikÅ¡to, po insulto, negali savęs apsitarnauti. Šis įraÅ¡as yra praktiÅ¡kai po keturių mėnesių, tačiau jis parodo, kad tiriamojo bÅ«klė buvo sunki. Gydytojas M. patvirtino, kad tokia bÅ«klė buvo, kad visÄ laikÄ iÅ¡liko orientaciniai sutrikimai, t.y. sÄ monės sutrikimai.

IÅ¡ to, kÄ nurodė gydytojas, sprendžia, kad tikriausiai sutrikimai buvo visose trijose sferose, t.y. laike, vietoje ir savyje. Tai yra labai sunkÅ«s sutrikimai, todėl daro prielaidÄ , kad V. J. R. negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. V. J. R. psichinės sveikatos bÅ«klė niekur nediagnozuota. Yra tik neurologinė diagnozė - encefalopatija. Encefalopatijos stadija nenurodyta. Encefalopatijos yra trys stadijos. Tik esant trečiajai stadijai, psichiatrai raÅ¡o demencijÄ . Pirmoje stadijoje sutrinka miego ritmas, dėmesio koncentracijos sutrikimai. Antroje stadijoje atsiranda pažintinių procesų sutrikimai, bet jie nesiekia demencijos lygio.

Trečioje stadijoje pažintiniai procesai pasiekia demencijos lygį. Yra protinės bÅ«klės vertinimo lentelė, pagal kuriÄ atliekamas tyrimas. Demencija nustatoma, kai yra žemiau kaip 24 balai, tai yra lengvas pažinimo sutrikimas, vidutinis - nuo 10 balų iki 20 balų. Psichiatrai yra užtikrinti, jeigu yra mažiau nei 10 balų. Tuomet žmogus tikrai negali suprasti savo veiksmų, nes yra gilÅ«s, pastovÅ«s sÄ monės, pažinimo sutrikimai. Å iuo atveju, kadangi toks tyrimas niekada nebuvo atliktas, ekspertai savo iÅ¡vadoje galėjo daryti tik prielaidÄ . E. S. taip pat paaiÅ¡kino, kad orientacijos sutrikimai yra pažinimo proceso sutrikimai. Pirmiausia atsiranda orientacijos laike sutrikimai, paskui sutrikimai vietoje ir galiausiai sutrikimai savyje.

Kai žmogus nebežino, kas jis yra, yra patys giliausi sutrikimai. Pagal mediciniunius duomenis, J. V. R. du kartus buvo konstatuota smegenų atrofija. Tai yra ne diagnozė, o galvos smegenų kompiuterinis tyrimas, kurio metu nustatomi atrofijos požymiai. Smegenų atrofija yra patvirtinimas, kad gali bÅ«ti demencija, nes smegenų atrofija sukelia orientacijos sutrikimus, sÄ monės, dėmesio, koncentracijos sutrikimus, taip pat gali paveikti ir valiÄ . Tačiau neatlikus specialaus tyrimo, negalima nuspręsti, koks demencijos gilumas.

Jeigu yra kraujagyslinė demencija, tai gali būti ir šviesūs periodai, pagerėjimai, pablogėjimai. Šiuo atveju, J. V. R. būklė pastoviai išliko bloga. Gydytojas M. paminėjo, kad būklė išliko tokia pati, pagerėjimo nesimatė. Todėl vertintų, kad išliko orientaciniai sutrikimai ir kad V. J. R. negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Naujai apžiūrėti UAB „Sveiga“ medicininiai dokumentai nekeičia ekspertizės akto  išvados. Lapkričio mėn. nurodoma, kad išlieka žmogus nekalbantis. 2006-05-08 - 2006-05-16 ligos istorijoje iš VĮ Kauno II Klinikinės ligoninės nustatyta sensorinė afazija - kad žmogus negali suprasti veiksmų ir negali kalbėti. 2006 metais galėjo būti pagėrėjimų, tačiau 2009 metais pagėrėjimų nesimato, nurodoma, kad asmuo nekalba, nevaikšto.

Ligos istorijoje iÅ¡ slaugos ligoninės nurodoma apie orientacijos sutrikimus. Tai, kad asmuo ne viskÄ pasako apie save gali reikÅ¡ti orientacinius sutrikimus. Nors 2009 gegužės 26 d. slaugos ligos istorijoje yra įraÅ¡as, kad žmogus orientuotas, bet toliau nurodoma, kad nepasako savo amžiaus, kokie metai, buvimo vietos neįvardija, pasyvus, nesavarankiÅ¡kas. Nors nurodoma, kad jis yra orientuotas, bet ekspertai vertina visiÅ¡kai kitaip. Nėra normalu, kad žmogus nepasako kokie metai. Kad asmuo ne viskÄ pasako apie save, taip pat gali reikÅ¡ti orientacinius sutrikimus. Nors ekspertizės akte padaryta tik prielaida, kad R. sirgo nepatikslinta demencija ir dėl psichinės sveikatos stovio negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, tačiau kaip matyti iÅ¡ Garliavos slaugos ligoninėje jį gydžiusio gydytojo T.

M. bei eksperto S. S. parodymų, J. V. R. bÅ«klė pastoviai iÅ¡liko bloga, pagerėjimo nebuvo. Eksperto vertinimu, buvo ir iÅ¡liko orientaciniai sutrikimai. IÅ¡ gydytojo T. M. paaiÅ¡kinimų ir įrašų medicininiuose dokumentuose ekspertas sprendė, kad tikriausiai sutrikimai buvo visose trijose sferose, t.y. laike, vietoje ir savyje. Tai yra labai sunkÅ«s sutrikimai, leidžiantys daryti iÅ¡vadÄ , kad V. J. R. negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Kaip matyti iÅ¡ Kauno medicijos universiteto klinikų neurologijos klinikos iÅ¡raÅ¡o iÅ¡ ligos istorijos CP -1348898-1/09 (UAB „Sveiga“ asmens sveikatos istorija) 2009 sausio mėn. R. buvo atlikta kompiuterinė tomografija ir nustatyta kraujagyslinė encefalopatija, ryÅ¡ki smegenų atrofija. 2009-01-12 konsultuotas neurologo – ligonis sÄ moningas, neorientuotas, prasmingam kontaktui neprieinamas.

Bendra bÅ«klė be dinamikos, kalba, į klausimus atsako ne visada pagal prasmę. IÅ¡leistas į namus ambulatoriniam gydymui ir slaugai. IÅ¡ Kauno medicijos universiteto klinikų ligos istorijos C -1348898-2/2009 matyti, kad kompiuterinė tomograma atlikta antrÄ kartÄ , nustatyti smegenų atrofijos požymiai. Kaip nurodė ekspertas S. Simanauskas, smegenų atrofija pažeidžia žmogaus orientacijÄ , jo suvokimÄ .  Gydytojas M. patvirtino, kad 2009 gegužės 26 d., paguldant R. į ligoninę, jis buvo dezorientuotas ir tokia bÅ«klė iÅ¡liko iki jo iÅ¡raÅ¡ymo iÅ¡ ligoninės. Nors socialinė darbuotoja padarė iÅ¡vadÄ , kad ligonis orientuotas, tačiau, kaip nurodė ekspertas, tai neteisingas vertinimas, nes kiti įraÅ¡ai rodo, kad jis negalėjo pasakyti savo amžiaus, metų, savo buvimo vietos.

Tai rodo, kad jis nesiorientuoja laike, vietoje ir tai atitinka dezorientuoto asmens elgesį. Gydytojų T. M. bei E. L., kurie V. J. R. bÅ«klę vertino ir ginčijamo sandorio sudarymo dienÄ , daryti įraÅ¡ai atitinka eksperto iÅ¡vadÄ . Šie aptarti įrodymai ir specialistų vertinimai paneigia sandorį tvirtinusios notarės parodymus, kad V. J. R. suprato sutartį ir jeigu bÅ«tų nenorėjęs raÅ¡ytis sutarties, bÅ«tų tai pasakęs. Taip pat atsakovės bei už V. J. R. pasiraÅ¡iusios liudytojos R.

S. parodymus, kad V. J. R. buvo kalbantis, mÄ stantis, Å¡viesaus proto žmogus. Gali bÅ«ti, kad tiek atsakovė, tiek liudytoja R. S., kurios V. J. R. pažinojo iÅ¡ anksčiau, vadovavosi ankstesniais prisiminimais, gerai neįsitikinusios kokia buvo V. J. R. orientacija sandorio sudarymo dienÄ . Tai matyti ir iÅ¡ bendros įvykių eigos sandorio sudarymo metu: nei notarė, nei atsakovė, nei liudytoja nenurodė, kad asmeniÅ¡kai kalbėjosi su V.J. R., aiÅ¡kinosi jo tikrÄ jÄ valiÄ sudaryti tokiÄ sutartį. Jos tik patvirtino, kad sutartis buvo garsiai perskaityta.

Vadinasi, nei vienas iš sutarties pasirašyme dalyvavusių asmenų negalėjo būti tikras, kad V. J. R. yra orientuotas, suvokia sudaromo sandorio esmę ir nori tokį sandorį sudaryti. Šių aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad byloje surinktų įrodymų pakanka pripažinti, kad 2009-07-14 turto perleidimo su išlaikymu iki gyvos galvos sutartis sudaryta su negalėjusiu suprasti savo veiksmų esmės fizinio asmeniu - V. J. R.. Dėl valios trūkumų sudarytas sandoris yra negaliojantis (CK 1.78 str., 1.89 str.).

Tokio sandorio negaliojimo atveju taikomos CK 1.80 str. 2 d. numatytos taisyklės – t.y. jo Å¡alis privalo grÄ Å¾inti kitai sandorio Å¡aliai visa, kÄ yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grÄ Å¾inti to, kÄ yra gavusi natÅ«ra,- atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių. Sudarytas negaliojančiu sandoris laikomas negaliojančiu ab initio (nuo jo sudarymo momento). (CK 1.95 str. 1 d.). Sandorio dalies negaliojimas nedaro negaliojančių kitų jo dalių, jeigu galima daryti prielaidÄ , kad sandoris bÅ«tų buvęs sudarytas ir neįtraukiant negaliojančios dalies. (CK 1.96 str.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad turto perleidimo su išlaikymo iki gyvos galvos sutartimi atsakovei V. B. buvo perleista: 52/100 gyvenamojo namo, 1/2 dalis ūkinio pastato 2I1b, 52/100 kitų statinių (inžinerinių) - kiemo statinių (tvora, kiemo aikštelė), esančių (duomenys neskelbtini), kuris asmeninės nuosavybės teise, paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu, nuo 1985-05-14 priklausė V. J. R.. V. B. taip pat buvo perleista 321/600 žemės sklypo dalys, kurios nuosavybės teise nors ir buvo įregistruotos V.

J. R. vardu, tačiau kaip matyti, iš įregistravimo pagrindo, žemės sklypas dviems sutartimis (1995-10-19 valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis Nr. P19/95-2084 ir 2000-07-31 sutartis Nr. P-19/2000-0931) buvo išpirkta iš valstybės, R.esant susituokus. Todėl atsakovei perleista dalis žemės sklypo buvo jų bendroji jungtinė nuosavybė. (1 t. b.l. 14-15, 2 t. 39-140, 141-142).Kadangi R. santuokos nebuvo nutraukę ir jų turtas nebuvo padalintas, be kito sutuoktinio sutikimo toks turtas negalėjo būti perleistas (CK 3. 92 str. 4 d. ).

Kadangi tokio V.J. R. sutikimo nėra, be to, pripažinta, kad V. J. R. sandorio sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės, darytina iÅ¡vada, kad pripažinus turto perleidimo su iÅ¡laikymu iki gyvos galvos sandorį negaliojančiu dalyje dėl V. J. R., negalima laikyti, kad sandoris bÅ«tų buvęs sudarytas ir neįtraukiant negaliojančios dalies (CK 1.96 str.). Tai yra pagrindas pripažinti, kad negalioja visas sandoris ir taikyti restitucijÄ .V. J. R., kurio vardu asmeninės ir bendrosios jungtinės nuosavybės buvo registruotas nekilnojamasis turtas yra miręs. Tačiau ieÅ¡kovė A.

R. yra tik potenciali jo įpėdinė, kuriai paveldėjimo teisės liudijimas nėra iÅ¡duotas. Todėl grÄ Å¾intinas V. B. perleistas turtas turi bÅ«ti įregistruotas palikėjo vardu, kol įstatymo nustatyta tvarka pereis jo įpėdiniams. Pripažinus sandorį negaliojančiu, ieÅ¡kinio reikalavimas nutraukti turto iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutartį, dalyje dėl A. R., yra perteklinis, todėl atmestinas nevertinant jo faktinio pagrįstumo. Dėl iÅ¡dėstytų motyvų, ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies. Šioje byloje ieÅ¡kovė buvo pareiÅ¡kusi du savarankiÅ¡kus ir du iÅ¡vestinius reikalavimus, iÅ¡ kurių tenkintini 2 (vienas savarankiÅ¡kas ir vienas iÅ¡vestinis – dėl restitucijos taikymo).

Todėl laikytina, kad patenkinta 50 procentų ieškinio.  Iš dalies patenkinus ieškinį, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovei - proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.).Šioje byloje ieškovė patyrė 2000 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų, už ekspertizę sumokėjo 1334,50 Lt (t. 2, b. l. 135). Iš atsakovės turėtų būti priteista ieškovei 1667,25 Lt (50 proc. nuo šių sumų - 2000 +1334,50 : 50).

Atsakovė patyrė 2000 Lt teisinės pagalbos iÅ¡laidų, todėl jai iÅ¡ ieÅ¡kovės turėtų bÅ«ti priteista 1000 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų (50 proc.) Atlikus prieÅ¡prieÅ¡inių vienarÅ«Å¡ių reikalavimų įskaitymÄ , ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės turi bÅ«ti priteista 667,25 Lt. Byloje mokėtinas žyminis mokestis yra 2437,00 Lt. IeÅ¡kovė buvo sumokėjusi 250,00 Lt žyminio mokesčio, nuo likusios žyminio mokesčio dalies nebuvo atleista. Kadangi teismas tenkino 50 procentų ieÅ¡kinio, ieÅ¡kovei ir atsakovei tenka po pusę žyminio mokesčio sumos.

Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovė 250,00 Lt sumokėjusi, iÅ¡ jos valstybei priteistina 968,50 Lt žyminio, o iÅ¡ atsakovės 1218,50 Lt. Å ioje byloje valstybė patyrė 55,83 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios, lygiomis dalimis priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovės ir atsakovės (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 270 str., teismas n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.Pripažinti negaliojančia 2009 m. liepos 14 d. turto perleidimo su iÅ¡laikymu iki gyvos galvos sutartį, sudarytÄ tarp V.

J. R., a/k (duomenys neskelbtini) (mirusio 2010-04-26), A. R., a/k (duomenys neskelbtini), ir V. B., a/k (duomenys neskelbtini) kaip sudarytÄ savo veiksmų reikÅ¡mės negalėjusio suprasti fizinio asmens.Taikyti restitucijÄ ir grÄ Å¾inti A. R., a/k (duomenys neskelbtini), ir Vytautui J. R., a/k (duomenys neskelbtini) (miręs 2010-04-26), pagal Å¡iÄ sutartį V. B., a/k (duomenys neskelbtini) perduotÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , kuris registruotinas V. J. R. vardu: 321/600 dalis 0.0600 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Kauno m. k.v., ir Å¡iame žemės sklype esančias: 52/100 dalis gyvenamojo namo lAl m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį Å«kinio pastaro 211b, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 52/100 dalis kitų statinių (inžinerinių), kiemo statinių (tvoros, kiemo aikÅ¡telės), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini).

Likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti ieÅ¡kovei A. R., a/k (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovės V. B., a/k (duomenys neskelbtini) 667,25 Lt (Å¡eÅ¡is Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt septynis litus 25 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės A. R., valstybei 968,50 Lt (devynis Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis litus 50 ct) žyminio mokesčio. Å i suma turi bÅ«ti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, į. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ sk.

Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank” bankas, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.Priteisti iÅ¡ atsakovės V. B., a/k (duomenys neskelbtini) valstybei 1218,50 Lt (vienÄ tÅ«kstantį du Å¡imtus aÅ¡tuoniolika litų 50 ct) žyminio mokesčio. Å i suma turi bÅ«ti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, į. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ sk. Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank” bankas, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės A.

R., a/k (duomenys neskelbtini) ir atsakovės V. B., a/k (duomenys neskelbtini) valstybei po 27,91 Lt (dvideÅ¡imt septynis litus 91 ct) iÅ¡ kiekvienos, iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Å i suma turi bÅ«ti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, į. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ sk. Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank” bankas, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.Sprendimui įsiteisėjus apie baigtÄ civilinę bylÄ praneÅ¡ti Nekilnojamojo turto registrui.Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                           Vida Agurkienė