b8eeeb29-2bdd-4c30-bf46-628d89fad9c0 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Civilinė byla Nr     Civilinė byla Nr. 2-3804-910/2012     Teisminio proceso Nr. 2-03-3-02434-2011-5                                                                                      Procesinio sprendimo kategorijos: 75.4.1; 75.8 (S) VILNIAUS MIESTO 3 APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gruodžio 31 d.Vilnius Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo teisėja Laima Ribokaitė, sekretoriaujant Linai Paltanavičiūtei, Jevgenijai Grigorjevai, Oksanai Videiko, dalyvaujant pareiškėjui S. Š., jo advokatui Egidijui Balčiūnui, pareiškėjai A.

Å ., jos advokatui Giedriui Baziuliui, suinteresuotam asmeniui R. Å ., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų A. Å . ir S. Å . pareiÅ¡kimÄ dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, kurioje suinteresuoti asmenys V. Å . ir R. Å ., n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjai 2011-05-09 kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu nutraukti jų santuokÄ , sudarytÄ 2004-08-21 Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtinti santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, pareiÅ¡kėjams palikti santuokos metu turėtas pavardes.Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2011-06-14 sprendimu nutraukė pareiÅ¡kėjų santuokÄ bendru sutikimu ir patvirtino jų sudarytÄ santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartį.Vilniaus apygardos teismas, iÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kėjo S. Å . apeliacinį skundÄ , 2012-05-21 nutartimi panaikino Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2011-06-14 sprendimo dalį dėl turto padalijimo ir grÄ Å¾ino Å¡iÄ bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Apeliacinės instancijos teismas nutartyje nurodė, kad iÅ¡ su apeliaciniu skundu pateiktų įrodymų matyti, kad pareiÅ¡kėjai turi kreditorių R. Å ., kuris 2009-02-27 pervedė į pareiÅ¡kėjo S. Å . banko sÄ skaitÄ 200 000 Lt; pinigai buvo panaudoti pareiÅ¡kėjų iÅ¡ SEB banko paimtam kreditui grÄ Å¾inti; Å¡is asmuo nebuvo nurodytas pareiÅ¡kime, santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje neaptartos skolos jam grÄ Å¾inimo sÄ lygos; nagrinėjant bylos dalį dėl santuokoje įgyto turto padalijimo nurodytas asmuo turi bÅ«ti įtrauktas į bylÄ .Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012-06-12 nutartimi įtraukė dalyvauti byloje suinteresuotu asmeniu R.

Å ., nustatė jam keturiolikos dienų terminÄ atsiliepimui pateikti, o pareiÅ¡kėjams pasiÅ«lė pateikti teismui pakeistÄ , atsižvelgiant į kreditoriaus reikalavimus, santuokos nutraukimo pasekmių sutartį (b. l. 77). Suinteresuotas asmuo R. Å . pateikė teismui atsiliepimÄ , kuriame nurodė, kad 2009-02-27 jis suteikė pareiÅ¡kėjui S. Å . 200 000 Lt paskolÄ , kuri iki Å¡iol negrÄ Å¾inta, todėl pareiÅ¡kėjai, atsižvelgdami į teismo siÅ«lymÄ , turėtų pateikti pakeistÄ sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (b. l. 94-95).2012-11-08 teismo posėdyje, turėdamas pagrindÄ manyti, kad pareiÅ¡kėjui pervesti suinteresuoto asmens R.

Å . pinigai gali bÅ«ti bendroji jungtinė suinteresuoto asmens ir jo sutuoktinės nuosavybė, teismas protokoline nutartimi įtraukė dalyvauti byloje suinteresuotu asmeniu V. Å .. Å is suinteresuotas asmuo per teismo nustatytÄ terminÄ nepateikė atsiliepimo, neatvyko į teismo posėdį. Atvykęs į teismo posėdį suinteresuotas asmuo R. Å . pateikė V. Å . jam iÅ¡duotÄ Ä¯galiojimÄ atstovauti jos interesams teisme.Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjo atstovas advokatas paaiÅ¡kino, kad byloje dalyvaujantiems asmenims nepavyko pasiekti visiems priimtino susitarimo, nauja santuokos nutraukimo pasekmių sutartis nesudaryta, pareiÅ¡kėjas Å¡iuo metu neturi lėšų žyminiam mokesčiui sumokėti, todėl nepareiÅ¡kė reikalavimo dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.

PareiÅ¡kėjo atstovas prašė palikti pareiÅ¡kimÄ dėl santuokoje įgyto turto padalijimo nenagrinėtÄ arba sustabdyti bylÄ CPK 540 straipsnio 4 dalies pagrindu 6 mėnesiams.   Teismo posėdyje pareiÅ¡kėja iÅ¡ esmės pripažino skolÄ suinteresuotiems asmenims, nurodė, kad sutinka sumokėti pusę skolos sumos, t. y. 100 000 Lt, o santuokoje įgytÄ turtÄ praÅ¡o palikti padalintÄ taip, kaip sutarta santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje.Teismo posėdyje suinteresuotas asmuo R. Å . patvirtino, kad paskola buvo suteikta pareiÅ¡kėjų Å¡eimai lėšomis, kurios yra bendroji jungtinė jo ir suinteresuoto asmens V.

Å . nuosavybė. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad nesvarbu, kuris iÅ¡ pareiÅ¡kėjų ir kokiomis dalimis grÄ Å¾ins skolÄ , bet ji turi bÅ«ti grÄ Å¾inta. Dėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo palikti pareiÅ¡kimÄ nenagrinėtÄ arba sustabdyti bylÄ Ä®statymų leidėjo imperatyviai nustatyta, kad, nutraukiant santuokÄ , toje pačioje byloje bÅ«tina iÅ¡spręsti visus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus, tarp jų – ir santuokoje įgyto turto padalijimo (CK 3.59 straipsnis; CPK 385 straipsnio 1 dalis).

Tokia nuostata ne kartÄ pabrėžta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Kasacinio teismo nurodyta, kad bendro turto padalijimo klausimÄ , be kitų privalomai spręstinų santuokos nutraukimo padarinių, turi iÅ¡spręsti nepriklausomai nuo to, kokiu CK 3.49 straipsnio 2 dalyje nustatytu bÅ«du nutraukiama santuoka (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Å is įstatymo nustatytas reikalavimas netaikomas tik tuo atveju, jeigu turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010-05-20 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2011).Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjų santuoka nutraukta ir kiti su santuokos nutraukimu susiję klausimai (vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡laikymo jiems priteisimo, sutuoktinių tarpusavio iÅ¡laikymo ir kt.) iÅ¡spręsti Å¡ioje civilinėje byloje priimtu Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-06-14 sprendimu, patenkinus pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymÄ nutraukti jų santuokÄ bendru sutikimu.

Tačiau santuokoje įgyto turto padalijimo klausimas apeliacinės instancijos teismo grÄ Å¾intas spręsti iÅ¡ naujo, atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjas S. Å . po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo pareiÅ¡kė apie kreditoriaus R. Å . buvimÄ . Ä®traukus nurodytÄ asmenį, taip pat jo sutuoktinę dalyvauti byloje suinteresuotais asmenimis, pareiÅ¡kėjai nepateikė teismui pakeistos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties dalies dėl turto padalijimo, taip pat nepareiÅ¡kė reikalavimų, kaip kitaip, nei nurodyta santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje, iÅ¡spręsti santuokos metu įgyto turto padalijimo klausimÄ .

Remdamasis pirmiau iÅ¡dėstytais motyvais, aptarta kasacinio teismo jurisprudencija, teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas palikti pareiÅ¡kimo dalį dėl santuokoje įgyto turto padalijimo nenagrinėtÄ dėl to, jog pareiÅ¡kėjai nepasiekia abiem priimtino susitarimo dėl prievolės kreditoriams, yra teisiÅ¡kai nepagrįstas. Tokiu atveju santuokos nutraukimo byloje liktų neiÅ¡spręstas santuokoje įgyto turto padalijimo klausimas, o tai prieÅ¡tarautų imperatyvioms įstatymo normoms. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu teismas ne kartÄ paaiÅ¡kino byloje dalyvaujantiems asmenims, jog praÅ¡ymas santuokoje įgyto turto padalijimo klausimÄ palikti nenagrinėtÄ yra teisiÅ¡kai nepagrįstas, kad Å¡is klausimas turi bÅ«ti iÅ¡spręstas, tačiau pareiÅ¡kėjai, nors naudojosi advokatų pagalba, per pusę metų nepateikė teismui nei pakeistos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties dalies, nei įstatymo reikalavimus atitinkančio procesinio dokumento, kuriame bÅ«tų praÅ¡oma teismo šį klausimÄ iÅ¡spręsti kitu pareiÅ¡kėjų ar vieno iÅ¡ jų nurodytu bÅ«du.

Vertinant visų dalyvaujančių byloje asmenų elgesį teismo proceso metu, pažymėtina, kad nebuvo dedamos pastangos bendradarbiauti, nebuvo siekiama greito ir ekonomiÅ¡ko proceso, prieÅ¡ingai, nuolat buvo reiÅ¡kiami praÅ¡ymai sustabdyti bylÄ CPK 540 straipsnio 4 dalies pagrindu, nors jau pareiÅ¡kus pirmÄ praÅ¡ymÄ teismas paaiÅ¡kino, jog nagrinėjamu atveju nėra bÅ«tinų sÄ lygų bylai nurodytu pagrindu stabdyti. Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad byla sustabdoma pagal CPK 540 straipsnio 4 dalį tuo atveju, jeigu kreditorius įstoja į bylÄ , nagrinėjamÄ pagal abiejų sutuoktinių bendrÄ sutikimÄ , su savarankiÅ¡kais reikalavimais.

Tuo atveju, kai byloje sprendžiama ar pasisakoma dėl kreditoriaus teisių dėl vieno ar abiejų sutuoktinių (pvz., ar jų prievolė solidarioji ar ne, bendra ar asmeninė sutuoktinio prievolė), o kreditorius reikalavimo nėra pareiškęs, bet pareiškęs atsikirtimus, kuriais nesutinka su sutuoktinių sudarytos santuokos nutraukimo padarinių nuostatomis dėl jo teisių, yra pagrindas spręsti, kad kilo ginčas dėl teisės. Ginčo aplinkybės turi būti išnagrinėtos ir ginčas išsprendžiamas teismo sprendimu.

Pagal CPK 443 straipsnio 7 dalį teismas iÅ¡nagrinėja bylas ypatingÄ ja teisena, neatsižvelgdamas į tai, ar nagrinėjimo metu kilo ginčas dėl kreditoriaus teisės reikalauti skolos (iÅ¡ abiejų ar vieno kurio sutuoktinio, dėl skolos dydžio ar jos sÄ lygų). Vadovaudamasis principu, kad Å¡eimos bylose teismas turi bÅ«ti aktyvus ir veikti ex officio, teismas ir nesant pareikÅ¡to reikalavimo, nereikalaudamas pareiÅ¡kėjų sutarties pakeitimo, o nepatvirtindamas sutarties, iÅ¡sprendžia kilusį ginÄÄ ir nurodo, kokius pripažįsta teisinius pareiÅ¡kėjų ir kreditoriaus santykius (pripažįsta prievole asmenine, solidariÄ ja, pasibaigusia ar kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-10-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2011).Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjų kreditoriai R. ir V.

Å ., įtraukti dalyvauti byloje, nepareiÅ¡kė savarankiÅ¡kų reikalavimų, nors teismo buvo pasiÅ«lyta pasinaudoti tokia teise. Dėl to teismas neturi teisinio pagrindo stabdyti bylÄ CPK 540 straipsnio 4 dalies pagrindu. Susiklosčius tokiai procesinei situacijai, kai dalyvaujantys byloje asmenys nebendradarbiauja ir nesprendžia ginčo, kilusio dėl prievolės kreditoriams, teismas konstatuoja, kad tokia situacija negali bÅ«ti toleruojama, tai reikÅ¡tų proceso vilkinimÄ . Be to, kai ilgÄ laikÄ po santuokos nutraukimo neiÅ¡sprendžiamas pareiÅ¡kėjų santuokoje įgyto turto padalijimo klausimas, tai nesuderinamam su civilinių santykių apibrėžtumo ir stabilumo principais.

        Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, teismas sprendžia dėl pareiÅ¡kėjų ir kreditorių teisinių santykių, pareiÅ¡kėjų prievolės kreditoriams pobÅ«džio, taip pat santuokoje įgyto turto padalijimo klausimÄ , remdamasis ta pozicija, kuri pateikta pareiÅ¡kėjų 2011-05-03 santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje, vertindamas jÄ pagal byloje esančius duomenis. Dėl pareiÅ¡kėjų prievolės kreditoriams Atsiliepime į apeliacinį skundÄ pareiÅ¡kėja A.

Å . rėmėsi tuo, kad R. Å . pervesta 200 000 Lt suma buvo ne paskola, o dovana jų Å¡eimai, t. y. abiem sutuoktiniams. Nagrinėjant bylÄ iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teisme, pareiÅ¡kėja teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad tuomet, kai buvęs sutuoktinis jai pranešė, jog jo tėvas R. Å . pervedė pinigus banko paskolai grÄ Å¾inti, ji supratusi, kad tai tėvo dovana jų Å¡eimai, tačiau jeigu suinteresuotas asmuo tvirtina, jog tai buvo paskola, ji sutinkanti sumokėti pusę nurodytos sumos. PareiÅ¡kėjas S. Å ., nesutikdamas su tokia pareiÅ¡kėjos pozicija, rėmėsi tuo, kad jai atiteko didžioji dalis santuokoje įgyto turto, todėl ji viena turi grÄ Å¾inti visÄ 200 000 Lt skolÄ kreditoriui.

Suinteresuotas asmuo R. Å . teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad jam nesvarbu, kuris iÅ¡ pareiÅ¡kėjų jam grÄ Å¾ins skolÄ , svarbu, kad ji bÅ«tų grÄ Å¾inta.Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijÄ , kvalifikuodamas sutuoktinių prievoles, teismas pirmiausia privalo identifikuoti ginčo santykį - ginčas tarp kreditoriaus ir sutuoktinio (sutuoktinių) ar tarp sutuoktinių. Nustatęs, kad nagrinėjamas ginčas yra kilęs tarp kreditoriaus ir sutuoktinio (sutuoktinių), teismas privalo identifikuoti kreditoriaus pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ - reikalavimas reiÅ¡kiamas vienam ar abiem sutuoktiniams kaip bendraskoliams pagal CK 3.109 straipsnį.

Kai kreditorius pareiÅ¡kia reikalavimÄ vienam iÅ¡ sutuoktinių, santuokos, taip pat pagal sudarytÄ sandorį panaudoto turto Å¡eimos interesais faktas savaime nereiÅ¡kia, kad prievolė yra bendra ir dalijama tarp sutuoktinių priteisiant kreditoriui pagal dalinės prievolės taisykles. Sandorį su vienu iÅ¡ sutuoktinių sudaręs kreditorius gali remtis prievolės uždarumu (tik sandorį sudariusių Å¡alių teisiniu ryÅ¡iu) reikalaudamas, kad jÄ asmeniÅ¡kai įvykdytų sandorį sudaręs sutuoktinis.

Kai kreditorius pareiÅ¡kia reikalavimÄ abiem sutuoktiniams, teismas turi nustatyti, ar sutuoktinių prievolė yra solidari ar dalinė. Nagrinėdamas tarp sutuoktinių kilusį ginÄÄ dėl prievolės kreditoriams kvalifikavimo teismas privalo nustatyti jos pobÅ«dį vadovaudamasis CK 3.109 straipsniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010-05-20 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).IÅ¡ pareiÅ¡kėjo S. Å . prie apeliacinio skundo pridėto banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o matyti, kad 2009-02-07 į pareiÅ¡kėjo sÄ skaitÄ suinteresuotas asmuo R.

Å . pervedė 200 000 Lt; pervestos sumos paskirtis nenurodyta (b. l. 58). IÅ¡ SEB banko 2011-07-14 pažymos matyti, kad S. Å . 2009-03-06 visiÅ¡kai įvykdė įsipareigojimus pagal 2007-10-17 kredito sutartį dėl 72 585,80 eurų kredito, suteikto S. Å . ir A. Å . namui (duomenys neskelbtini), sklypas 68, statyti (b. l. 59).IÅ¡klausęs dalyvaujančių byloje asmenų paaiÅ¡kinimų teismo posėdyje, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumÄ , teismas prieina prie iÅ¡vados, kad suinteresuotas asmuo R.

Å ., 2009-02-07 pervesdamas į pareiÅ¡kėjo S. Å . sÄ skaitÄ 200 000 Lt, suteikė pareiÅ¡kėjų Å¡eimai neterminuotam laikui paskolÄ (CK 6.870 straipsnio 1, 2 dalys, 6.871 straipsnio 3 dalis). TokiÄ iÅ¡vadÄ , be kita ko, pagrindžia pareiÅ¡kėjos A. Å . paaiÅ¡kinimai teismo posėdyje, iÅ¡reiÅ¡kiant sutikimÄ , kad nurodyti pinigai buvo paskolinti. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad pareiÅ¡kėjų Å¡eimai paskolinti pinigai buvo R. Å . ir jo sutuoktinės V. Å . bendros lėšos, todėl pareiÅ¡kėjų kreditoriais laikytini abu nurodyti suinteresuoti asmenys.   Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiÅ¡kėjo S. Å . iÅ¡ suinteresuoto asmens R.

Å . gauti 200 000 Lt buvo panaudoti grÄ Å¾inti bankui paskolÄ , kuri abiejų sutuoktinių buvo paimta namui statyti.Bylos nagrinėjimo metu suinteresuotas asmuo pareiÅ¡kė, kad jam nesvarbu, kuris iÅ¡ pareiÅ¡kėjų grÄ Å¾ins skolÄ , tačiau skola turi bÅ«ti grÄ Å¾inta. Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju kreditoriaus reikalavimas reiÅ¡kiamas abiem sutuoktiniams kaip bendraskoliams. Spręsdamas, pareiÅ¡kėjų prievolė kreditoriams dalinė ar solidari, teismas, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, vadovaudamasis CK 3.109 straipsnio nuostatomis, daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjų prievolė kreditoriams Ramučiui ir V.

Å . yra bendra solidari prievolė, nes pinigai buvo pasiskolinti Å¡eimos interesais, siekiant greičiau grÄ Å¾inti abiejų sutuoktinių paimtÄ paskolÄ bankui, taip sutaupant Å¡eimos lėšas, kurias bÅ«tų tekę skirti palÅ«kanoms mokėti. Konstatavus, kad pareiÅ¡kėjų prievolė kreditoriams solidari, nėra pagrindo Å¡ioje byloje nagrinėti pareiÅ¡kėjų argumentų, kokiomis dalimis jie turėtų grÄ Å¾inti skolÄ , nes, nutraukiant santuokÄ ir padalijant santuokoje įgytÄ turtÄ , sutuoktinių bendros solidariosios prievolės nedalijamos.Tokia iÅ¡vada darytina vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencija.

Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad nutraukint santuokÄ , neįvykdytos solidariosios sutuoktinių prievolės, kurių įvykdymo terminas nėra suėjęs, nedalijamos ir nemodifikuojamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, iÅ¡skyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-06-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-275/2007; 2007-10- 19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2007;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2009-05-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2009; kt.).Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjų kreditoriai neiÅ¡reiÅ¡kė sutikimo, kad skolininku liktų tik vienas iÅ¡ pareiÅ¡kėjų, prievolės Å¡alys (pareiÅ¡kėjai ir suinteresuoti asmenys) per pusę metų trukusį teismo procesÄ nepasiekė susitarimo dėl prievolės modifikavimo (pavyzdžiui, vienÄ iÅ¡ pareiÅ¡kėjų atleidžiant nuo dalies prievolės vykdymo arba solidariÄ jÄ prievolę transformuojant į dalinę, t. y. nustatant, kokiomis dalimis kiekvienas iÅ¡ pareiÅ¡kėjų turėtų grÄ Å¾inti skolÄ ).Kai prievolė solidari, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek abu skolininkai bendrai, tiek bet kuris iÅ¡ jų skyrium, be to, tiek visÄ prievolę, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis).

Taigi nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjų kreditoriai – suinteresuoti asmenys Ramutis ir V. Å . – turi teisę pasirinkti, iÅ¡ abiejų pareiÅ¡kėjų ar vieno iÅ¡ jų reikalauti skolos, be to, gali reikalauti tiek visos skolos, tiek jos dalies. Kartu pažymėtina tai, kad solidariosios prievolės konstatavimas, nėra kliÅ«tis pareiÅ¡kėjams siekti susitarimo su kreditoriais dėl skolos dalių nustatymo, taip pat skolos grÄ Å¾inimo terminų.Atkreiptinas dėmesys į tai, kad bendraskolis, įvykdęs solidariÄ jÄ pareigÄ kreditoriams, turi teisę regreso tvarka pareikÅ¡ti atgręžtinį reikalavimÄ kitam bendraskoliui (CK 6.9 straipsnis).

Taigi pareiÅ¡kėjai, įvykdę solidariÄ jÄ prievolę kreditoriams, turės teisę tarpusavyje iÅ¡spręsti skolos dalių nustatymo klausimÄ arba taikiu susitarimu, arba, nepasiekus tokio susitarimo, teismo tvarka, reikÅ¡dami vienas kitam atgręžtinius reikalavimus ir įrodinėdami, kokia skolos dalis kiekvienam iÅ¡ jų priklauso, atsižvelgiant, be kita ko, ir į bendrÄ jÄ jungtine nuosavybe buvusio turto padalijimÄ . Dėl pareiÅ¡kėjų, nutraukusių santuokÄ bendru sutikimu, santuokoje įgyto turto padalijimo Remdamasis pirmiau nurodytais teisiniais argumentais, kad santuokos nutraukimo byloje privalo bÅ«ti iÅ¡spręsti visi su santuokos nutraukimu susiję klausimai, teismas, nusprendęs dėl pareiÅ¡kėjų prievolės kreditoriams, iÅ¡sprendžia pareiÅ¡kėjų santuokoje įgyto turto padalijimo klausimÄ .

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje laikomasi nuostatos, jog Å¡eimos bylose teismo aktyvumas neturi bÅ«ti suvokiamas kaip absoliutus, nes CPK 376 straipsnio nuostatos, kaip vienos iÅ¡ dispozityvumo ir rungimosi principo iÅ¡imčių, suteikia teismui galimybę tik esant bÅ«tinybei veikti savo iniciatyva. IÅ¡ Å¡eimos teisinių santykių kilusiose bylose, kuriose pagal ieÅ¡kinio pagrindÄ ir paaiÅ¡kėjusias bylos aplinkybes vaiko teisių ir interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, teismas aktyvus tiek, kiek tai bÅ«tina Å¡iai apsaugai užtikrinti, o sutuoktinių ginčuose, kuriose su vaikų teisėmis ir interesais susijęs elementas ne toks akivaizdus, – tiek, kiek reikia, kad bÅ«tų užtikrintas sutuoktinių lygiateisiÅ¡kumas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), jų interesų pusiausvyra ar apsaugotos vieno iÅ¡ sutuoktinių teisės ir interesai, kurių jis dėl kokių nors objektyvių aplinkybių (liga, nedarbingumas ir kt.) negali pats tinkamai ginti.

Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje pabrėžiama, kad CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga savaime nereiÅ¡kia teismo pareigos bÅ«ti aktyviam visose Å¡eimos bylose ir visų byloje pareikÅ¡tų reikalavimų apimtimi. Å i teismo pareiga turi bÅ«ti derinama su asmenų procesinio lygiateisiÅ¡kumo, rungimosi ir dispozityvumo principais (CPK 6, 12, 13 straipsniai), todėl kiekvienoje byloje teismas turi teisę įvertinti faktines aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindÄ teismui aktyviai veikti, tam, kad Å¡i taisyklė bÅ«tų taikoma tik konkrečioje byloje ar tokioje byloje pareikÅ¡tų reikalavimų daliai ir netaptų privaloma visiems reikalavimams Å¡eimos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-06-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2011).Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, kad pareiÅ¡kėjai ar vienas iÅ¡ jų dėl kokių nors objektyvių aplinkybių (ligos, nedarbingumo ar pan.) negalėjo patys tinkamai ginti savo interesų Å¡ioje byloje, juolab kad abu pareiÅ¡kėjai naudojosi advokatų teisine pagalba. Todėl Å¡iuo konkrečiu atveju teismas konstatuoja, kad, atsižvelgiant į pirmiau aptartas aplinkybes dėl dalyvaujančių byloje asmenų procesinio elgesio, taip pat teismo proceso metu paaiÅ¡kėjusiais aplinkybes, susijusias su prievole kreditoriams, teismas neturi pagrindo veikti aktyviai ir nustatinėti pareiÅ¡kėjų santuokoje įgyto turto sudėtį, jo rinkos vertę, savo iniciatyva analizuoti ir spręsti, kokiu bÅ«du, kokiomis dalimis padalinti santuokoje įgytÄ turtÄ .Kasacinio teismo nurodyta, kad tais atvejais, kai sprendžiami bendro sutuoktinių turto padalijimo klausimai, procesinę pareigÄ pateikti visÄ informacijÄ apie Å¡alių turimÄ ir dalijamÄ turtÄ (jo kiekį, vertę) bei pareikÅ¡ti reikalavimÄ padalyti tokį turtÄ turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-06-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2011).

Nagrinėjamoje byloje teismas ne kartÄ siÅ«lė pareiÅ¡kėjams pateikti pakeistÄ santuokos nutraukimo pasekmių sutartį (b. l. 78, 91), taip pat siÅ«lė pateikti pareiÅ¡kimus dėl siÅ«lomo kitokio turto pasidalijimo (b. l. 108-109). PareiÅ¡kėjas S. Å . siekė pateikti pareiÅ¡kimÄ dėl kitokio, negu sutarta santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje, turto padalijimo (b. l. 112-115). Teismas 2012-10-10 nutartimi, atsižvelgęs į tai, kad byloje, nagrinėjamoje ypatingosios teisenos tvarka, pareiÅ¡kėjas kelia ginÄÄ dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, nustatė pareiÅ¡kėjui terminÄ procesinio dokumento trÅ«kumams paÅ¡alinti t. y. nurodyti ginčo sumÄ bei sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį už turtinio pobÅ«džio reikalavimÄ dėl santuokoje įgyto turto padalijimo (b. l. 118-119).

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2012-01-018 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-111/2012, nurodyta, jog, aiÅ¡kinant sistemiÅ¡kai CPK 83 straipsnio 1 dalies 12 punkto ir CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto normÄ , darytina iÅ¡vada, kad tuo atveju, kai sutuoktinis reiÅ¡kia reikalavimÄ padalyti turtÄ , yra ginčas dėl turto, ir toks ginčas turi bÅ«ti apmokamas CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu dydžiu.

Sutuoktiniai neprivalo mokėti CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto dydžio žyminio mokesčio tik tuo atveju, jeigu turtÄ pasidalija bendru sutarimu (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). PareiÅ¡kėjas per teismo nustatytÄ terminÄ nesumokėjo žyminio mokesčio už siekiamÄ pareikÅ¡ti reikalavimÄ dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, todėl teismas 2012-10-26 nutartimi nutarė laikyti pareiÅ¡kimÄ dėl santuokoje įgyto turto padalijimo nepaduotu ir grÄ Å¾ino jį pareiÅ¡kėjui (b. l. 123).  Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nurodytame pareiÅ¡kime pareiÅ¡kėjas iÅ¡vardijo daugiau turto, negu pareiÅ¡kėjai nurodė santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje.

Pažymėtina, kad, kreipdamiesi į teismÄ , asmenys privalo elgtis atsakingai ir sÄ Å¾iningai, iÅ¡ karto nurodyti teismui visÄ santuokoje įgytÄ turtÄ , taip pat visus žinomus kreditorius. Paduodami 2011-05-03 praÅ¡ymÄ nutraukti santuokÄ bendru sutikimu ir pateikdami teismui tvirtinti santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, pareiÅ¡kėjai nurodė, kokį konkretų turtÄ ir kaip jie pasidalija, taip pat kad visa kitas sutuoktinių turtas pasidalintas bei kiti finansiniai klausimai iÅ¡spręsti Å¡alių susitarimu, prieÅ¡ pradedant Å¡alims gyventi skyrium; pabrėžė, kad, be pareiÅ¡kime ir sutartyje nurodyto turto, kito bendro dalintino turto neturi, taip pat neturi kreditorių (b. l. 2-5; 27-29).

Tokia situacija, kai teismui nurodomas vienokios sudėties turtas, dėl kurio priimamas teismo sprendimas, vėliau, kilus naujiems buvusių sutuoktinių nesutarimams, siekiama priimto teismo spendimo peržiÅ«rėjimo ir nurodoma daugiau turto, vertintina kaip neatsakingas besikreipiančio į teismÄ asmens elgesys, neatitinkantis sÄ Å¾iningo naudojimosi procesinėmis teisėmis, kenkiantis civilinių teisinių santykių stabilumui. Atsižvelgdamas į nagrinėjamoje byloje susiklosčiusiÄ neordinariÄ situacijÄ , kai, įtraukus dalyvauti byloje suinteresuotais asmenimis kreditorius, pareiÅ¡kėjai per pusę metų nepateikė teismui pakeistos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties, nė vienas iÅ¡ pareiÅ¡kėjų įstatymo nustatyta tvarka nepareiÅ¡kė reikalavimo dėl kitokio turto padalijimo, negu pasirinktas Å¡alių 2011-05-03 sutartyje, teismas iÅ¡sprendžia santuokoje įgyto turto padalijimo klausimÄ pagal byloje esančius duomenis, atsižvelgdamas į tai, kaip dėl turto padalijimo pareiÅ¡kėjų susitarta 2011-05-03 santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje.PareiÅ¡kime nutraukti santuokÄ bendru sutikimu pareiÅ¡kėjai nurodė, kad bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo:

1) žemės sklypÄ ir gyvenamÄ jį namÄ (duomenys neskelbtini); 2) 1/3 buto su rÅ«siu (duomenys neskelbtini);

3) automobilį BMW 525, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini)A. Å . asmeninės nuosavybės teise pagal 2011-04-27 dovanojimo sutartį įgijo 2/3 buto su rÅ«siu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).Å alys susitarė turto pasidalijimo klausimÄ iÅ¡spręsti taip: žemės sklypas ir jame esantis gyvenamasis namas su visais name esančiais daiktais po santuokos nutraukimo tampa A. Å . asmenine nuosavybe, o visas butas su rÅ«siu (duomenys neskelbtini), taip pat automobilis BMW 525 – asmenine S. Å . nuosavybe.Nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo pripažinti pagrįstais pareiÅ¡kėjo argumentų, kad, atsiradus kreditorių reikalavimui, 2011-05-03 santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje nurodytas turto padalijimas iÅ¡ esmės pažeidžia jo interesus.

Pažymėtina, kad pagal pareiÅ¡kėjų 2011-05-03 santuokos nutraukimo sutartyje sutartÄ turto pasidalijimÄ pareiÅ¡kėjui S. Å . tenka visas butas Vilniuje, Miglos g., taigi pareiÅ¡kėjas nelieka be gyvenamojo ploto, be to, jam iÅ¡ santuokoje įgyto turto liko didelės vertės automobilis BMW. Dėl pareiÅ¡kėjai tenkančio turto, sutiktina, kad jai tenka didesnė bendro turto dalis, tačiau pažymėtina, jog su pareiÅ¡kėja liko gyventi du mažamečiai vaikai, bylos nagrinėjimo metu pareiÅ¡kėjas pripažino, kad dėl sunkios finansinės padėties neteikia vaikams iÅ¡laikymo.

Kasacinio teismo pažymėta, kad vien ta aplinkybė, jog dalis santuokoje įgyto turto pagal sutartį atitenka vienam sutuoktiniui, neiÅ¡mokant kitam kompensacijos, nelaikytina sutuoktinių lygiateisiÅ¡kumo principo pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005). Nagrinėjamoje byloje nebuvo įrodinėjama ir nenustatyta aplinkybių, kad 2011-05-03 santuokos nutraukimo pasekmių sutartį pareiÅ¡kėjas sudarė paveiktas grasinimų, smurto, todėl darytina iÅ¡vada, jog turto pasidalijimo sÄ lygas lėmė susiklostę tarpusavio santykiai, vienos ir kitos Å¡alies asmeniniai interesai.IÅ¡analizavęs ir įvertinęs bylos duomenų, tarp jų ir pareiÅ¡kėjų bei suinteresuoto asmens paaiÅ¡kinimus teismo posėdžių metu, visumÄ , teismas neturi pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad, iÅ¡sprendus pareiÅ¡kėjų prievolės suinteresuotiems asmenims R.

Å . ir V. Å . klausimÄ , santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje pareiÅ¡kėjų sutartas santuokoje įgyto turto pasidalijimas pažeidžia vieno iÅ¡ buvusių sutuoktinių interesus. Ta aplinkybė, kad po santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sudarymo buvo iÅ¡spręstas pareiÅ¡kėjų bendros prievolės kreditoriams klausimas, nėra pagrindas teismui savo iniciatyva perdalinti visÄ santuokoje įgytÄ turtÄ kitaip, negu jo padalijimo klausimas iÅ¡spręstas 2011-05-03 pareiÅ¡kėjų sudarytoje santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje, nes pareiÅ¡kėjai įstatymo nustatyta tvarka nepareiÅ¡kė reikalavimo dėl kitokio turto padalijimo.

Be to, minėta, kad, dalijant santuokoje įgytÄ turtÄ , solidari buvusių sutuoktinių prievolė nedalijama. Ä®vykdę solidariÄ jÄ prievolę buvę sutuoktiniai savo interesus turės galimybę ginti reikÅ¡dami vienas kitam atgręžtinius reikalavimus.    Remdamasis iÅ¡dėstytais motyvais, pareiÅ¡kėjų santuokoje įgyto turto padalijimo klausimÄ iÅ¡sprendžia tokia apimtimi ir bÅ«du, kaip nurodyta Å¡alių 2011-05-03 sudarytoje santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje, nes nagrinėjant bylÄ nenustatyta, kad toks turto padalijimas pažeistų buvusių sutuoktinių, jų nepilnamečių vaikų ar kreditorių teises ir teisėtus interesus.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiÅ¡kėjai, iÅ¡irus santuokai, faktiÅ¡kai naudojasi turtu taip, kaip susitarta 2011-05-03 sudarytoje santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje (b. l. 27-29): pareiÅ¡kėja su dviem mažamečiais vaikais gyvena name (duomenys neskelbtini), pareiÅ¡kėjas – bute (duomenys neskelbtini) (b. l. 85, 86). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Nagrinėjant bylÄ patirta 60 Lt procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų. Atsižvelgdamas į bylos iÅ¡nagrinėjimo rezultatÄ , teismas priteisia Å¡ias iÅ¡laidas į valstybės biudžetÄ iÅ¡ abiejų pareiÅ¡kėjo lygiomis dalimis, t. y. iÅ¡ kiekvieno – po 30 Lt (CPK 88 straipsnio 1 dalis 3 punktas, 96 straipsnis).     Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96 straipsniais, 259, 260, 270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ė : pripažinti, kad pareiÅ¡kėjų A.

Å . (a. k. (duomenys neskelbtini) ir S. Å . (a. k. (duomenys neskelbtini) prievolė grÄ Å¾inti suinteresuotiems asmenims R. Å . (a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. Å . (a. k. (duomenys neskelbtini) 200 000 (du Å¡imtus tÅ«kstančių) Lt skolÄ yra solidari. Padalinti pareiÅ¡kėjų santuokoje įgytÄ turtÄ , nustatant, kad:             Žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir jame esantis vienbutis gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), su visais name esančiais daiktais po santuokos nutraukimo tampa A.

Å . asmenine nuosavybe.Visas butas su rÅ«siu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo tampa S. Å . asmenine nuosavybe.Transporto priemonė - automobilis BMW 525,VIN kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo tampa asmenine S. Å . nuosavybe.Priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjų A. Å . (a. k. (duomenys neskelbtini) ir S. Å . (a. k. (duomenys neskelbtini) po 30 Lt (po trisdeÅ¡imt litų) procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų į valstybės biudžetÄ (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sÄ skaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB bankas „Swedbank“ arba sÄ skaita Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, bankas Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, įmokos kodas 5660).

Mokėjimo kvitÄ bÅ«tina pateikti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismui.Ä®siteisėjusio sprendimo nuoraÅ¡Ä nusiųsti Vedybų sutarčių registrui, kad bÅ«tų įregistruotas sutartimi nustatytas turto pasidalijimo faktas.Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 3 apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                                                     Laima Ribokaitė