b8ee5b76-df2b-4e2f-b391-b6f4b9595432 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Baudžiamosios bylos Nr. 1-2074-957/2018 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01149-2018-9 Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6.1 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. lapkričio 16 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius, sekretoriaujant Živilei Kalasauskaitei, dalyvaujant prokurorei Reditai Vinterytei, kaltinamajam M. S., jo gynėjui advokatui Arnui Paliukėnui, nukentėjusiajam V. M., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje M.

S., gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ staliumi, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu. Teismas n u s t a t ė : M. S. 2018 m. sausio 6 d., apie 3.30 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tris kartus kumščiu trenkė greitosios medicinos pagalbos paramedikui V.

M. į krÅ«tinės ir pečių sritį, taip sukėlė nukentėjusiajam V. M. fizinį skausmÄ ir padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamasis M. S. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltės nepripažino ir parodė, kad tÄ vakarÄ Å¡ventė, vartojo alkoholį, nemažai iÅ¡gėrė. Atvažiavo namo, lipo laiptais, pradėjo skaudėti nugarÄ . Nebegalėjo lipti laiptais, I. Å . iÅ¡kvietė greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ . Laiptinėje nesėdėjo, stovėjo pasilenkęs prie palangės. Per visÄ laikÄ nebuvo atsisėdęs. Atvažiavo medicinos darbuotojai, iÅ¡ karto atėjo trise, klausė, „kas yra?“.

Jis atsakė, kad labai skauda nugarÄ . Medicinos darbuotojai pradėjo jį vesti į apačiÄ : Å¡viesi moteris paėmė už deÅ¡inės parankės, o vyriÅ¡kis – už kairės. Vos paėjo, sakė, kad negali, prašė neskubėti, nes labai skauda. MoteriÅ¡kė gražiai sakė dėti vienÄ kojÄ , kitÄ , po truputi. Tuo tarpu vyriÅ¡kiui galimai baigėsi kantrybė, jis pradėjo smarkiai stumti jį į apačiÄ , grubiai tempti, davė per kojÄ , kad greičiau eitų, sakė – „kÄ Äia meluoji, tu girtas“ ir deÅ¡ine alkÅ«ne sudavė jam į krÅ«tinę prie Å¡irdies, to nematė, bet pajuto, nes skaudėjo.

VyriÅ¡kis jam sudavė nesmarkiai, mėlynės jokios nebuvo. Paskui medikas pradėjo jį tampyti ir vėl sudavė, tačiau antras smÅ«gis buvo labai nesmarkus. Bet pirmÄ kartÄ suduota buvo lyg specialiai. Neklausė, kodėl jis trenkė, tiesiog pasipiktino, kad jis trenkė ir pradėjo grubiai tempti. Pats jokio smÅ«gio vyriÅ¡kiui nesudavė, medikams negrasino. Jis sakė I. Å ., kad užsiraÅ¡ytų to žmogaus pavardę, nufilmuotų, nes jį mušė. Jis vyriÅ¡kiui sakė, kad, jeigu jį trankys ar temps, iÅ¡kvies policijÄ , o vyriÅ¡kis pasakė, kad pirmas iÅ¡kvies, tuo tarpu juo niekas nepatikės, nes yra girtas.

Kai vedė iki maÅ¡inos, tai matė priekyje I. Å ., o iÅ¡ deÅ¡inės pusės moterį Å¡viesiais plaukais. Ä®lipti į automobilį jam padėjo I. Å ., kuri buvo priekyje, iÅ¡ deÅ¡inės pusės buvo Å¡viesi moteris, kuri prilaikė kojas, vyriÅ¡kis buvo iÅ¡ galo, paėmė jį ir kėlė, o tamsios moteriÅ¡kės nematė. Kai atsisėdo į automobilį, įlipo dar Å¡viesi moteris ir I. Å ., tamsi moteris neįlipo. I. Å . atėjo ir sėdėjo su juo kartu, jie atsinešė pledÄ , Å¡viesi moteris buvo prie priekio, o tamsios moters nebuvo ir ji neįlipo tuo metu, kol jis buvo automobilyje.

Sėdėdamas kėdėje buvo Å¡onu į priekį, veidu sėdėjo į Å¡oninių durų, kurios plačiai atsidaro, kampÄ . Priekis automobilio jam buvo Å¡iek tiek matomas. Matė priekines automobilio vietas, ten sėdėjo Å¡viesi moteris. Jo kairys kumÅ¡tis tuo metu buvo prie durų. Tokios bÅ«klės, jeigu ir norėtų, nesugebėtų suduoti. Atvykę policijos pareigÅ«nai pasakė, kad jį iÅ¡veÅ¡ į policijos komisariatÄ . Labai iÅ¡sigando, nes pirmÄ kartÄ norėjo dėti antrankius, dėl to iÅ¡siskyrė adrenalinas ar jautė baimę ir pradėjo pats eiti.

Einant į policijos automobilį pareigÅ«nai jį prilaikinėjo. PareigÅ«nai prie policijos maÅ¡inos jam uždėjo antrankius, turbÅ«t dėl to, kad jis buvo girtas. Policijos pareigÅ«nams apie tai, kad vyriÅ¡kas jam sudavė, nenurodė, jie neklausė, juo gal netikėjo, nes buvo girtas, net nepriėjo paklausti, kas buvo. Policijos komisariate buvo gal apie vienÄ valandÄ . Ten jį apžiÅ«rėjo. Jis pasakė, kad skauda nugarÄ , o kur jam sudavė nesakė, kad skauda, nes skaudėjo nesmarkiai. Patvirtino, kad jo tėvas buvo policijos pareigÅ«nas.

Nukentėjusysis V. M. apklausiamas teisiamojo posėdžio parodė, jog kaltinamÄ jį yra matęs. Pirmiausia nori atkreipti dėmesį, kad ikiteisminio tyrimo metu tyrėja jo atžvilgiu naudojo psichologinį smurtÄ : kelių skambučių metu primygtinai siÅ«lė pasiraÅ¡yti susitaikymÄ su kaltinamuoju, tačiau jis kategoriÅ¡kai atsisakė. Apklausos policijos komisariate metu jam ne kartÄ buvo minėta, kad dėl jo kaltinamasis gaus teistumÄ ir jo vaikai negalės studijuoti, jog kaltinamasis taip pat yra principingas žmogus ir ji (tyrėja) netgi sutinka jo atsipraÅ¡yti už kaltinamÄ jį.

Atsisakius taikytis su kaltinamuoju jam buvo pasakyta, jog kaltinamojo tėvas yra buvęs policijos pareigÅ«nas, kurį ji (tyrėja) gerai pažįsta, kuris turi įtakingų ryÅ¡ių teisėsaugos struktÅ«rose ir ji jo vietoje pasiraÅ¡ytų susitaikymÄ . Apie nagrinėjamÄ Ä¯vykį nukentėjusysis V. M. parodė, kad 2018 m. sausio mėnesį, apie 2.00-3.00 val., atvyko adresu (duomenys neskelbtini), dėl nusiskundimų nugaros skausmais. TÄ naktį dirbo su D. M. ir L. V.. Su D. M. sieja darbiniai santykiai, tiesiog sutampa pavardės. Atvykus minėtu adresu, D.

M. ir L. V. nuėjo į laiptinę, jų ilgai nebuvo. Tada D. M. pakvietė jį ateiti, kad padėtų nuvesti žmogų iki automobilio. Laiptinėje buvo Å¡alta, kaltinamasis sėdėjo ant laiptų, jis buvo su džinsais ir megztiniu. Akivaizdžiai matėsi, jog kaltinamasis buvo iÅ¡gėręs, kartu ir jo draugė. D. M. pasakė, jog kaltinamojo draugė teigia, kad jis turi nusiskundimų sveikata (kurių kaltinamasis neiÅ¡sakė, tiktai bandė sakyti, kad jam tai skauda nugara, tai jis gali paeiti, tai negali paeiti), todėl reikia kažkaip nugabenti iki automobilio atlikti pirminę apžiÅ«rÄ .

Bandė su kaltinamuoju susikalbėti, kad eitų iki maÅ¡inos (kad reikia nulipti laiptais, kad negerai sėdėti laiptinėje, nes Å¡alta ir visaip kitaip), pasiÅ«lė visas įmanomas greitojo transportavimo priemonės, tačiau kaltinamasis visko atsisakė. Kartu su D. M. ar L. V., dabar neatsimena, pakėlė kaltinamÄ jį, o jis teigė, kad negali paeiti, kabinosi už turėklų. Paprašė kaltinamojo, kad laikydamasis už turėklo atsistotų ant vienos kojos. Jis atsistojo ant vienos kojos, atsistojo ant kitos kojos, t. y. jo motorika nebuvo sutrikusi, jo rankų jėga buvo pakankama, kad galėtų už jo laikytis, griebtis už turėklų ir eiti į apačiÄ .

Labai lėtai ėjo į apačiÄ iki automobilio. Kaltinamasis buvo ant jo pasviręs, mano, kad piktybiÅ¡kai, kad laikytis ne už turėklų. Galima sakyti, tempė kaltinamÄ jį, jo kojas perkeldamas iÅ¡ vienos pakopos į kitÄ (savo koja stÅ«mė kaltinamojo kojÄ Ä¯ apačiÄ , nes rankomis jį laikė), kad jis eitų, nors kaltinamasis puikiausiai stovėjo ant kojų, nebuvo taip, kad bÅ«tų pritÅ«pęs. Tai jie buvo atsisėdę, bandė, kad jis surastų patogiÄ padėtį, siÅ«lė „gal einam Å¡onu, gal laikykis Å¡onu“, jeigu iÅ¡ tikrųjų turėjo nugaros skausmų ir negalėjo juosmenį pasukti tiesiai ar Å¡onu.

Vedant kaltinamÄ jį nebuvo jokio konstruktyvaus pokalbio. Buvo kažkokie žodžiai, kaltinamojo draugė kažkÄ sakė, tokie neriÅ¡lÅ«s žodžiai. Matė kad ji kikendama ar nekikendama stovėjo apačioje ir filmavo, vietoje to, kad padėtų skatintų kaltinamÄ jį eiti ar bandytų iÅ¡spręsti situacijÄ , nes jis buvo nevaldomas. Laiptinėje užtruko apie valandÄ . Nei jis, nei kolegės jokių smÅ«gių kaltinamajam nesudavė. PrieÅ¡ingai, bandė suteikti jam visokeriopÄ pagalbÄ . Išėjus iÅ¡ laiptinės priėjo prie greitosios medicinos pagalbos automobilio.

IÅ¡ karto buvo atlenkta kėdutė, kad pacientas galėtų atsisėsti. Kadangi laiptelio aukÅ¡tis yra didelis, pasakė kaltinamajam, kad jį apkabins po pažastimis ir perkels ant kėdutės, kad Å¡is atsisėstų, įkeltų kojas ir saugiai bÅ«tų maÅ¡inoje, kad galėtų jį apžiÅ«rėti. Kai kaltinamasis buvo pasodintas ant kėdutės, pasuktas, jis dėl psichozės ar suvartoto alkoholio, ar temperatÅ«ros skirtumo (nes atėjo iÅ¡ Å¡alto lauko, į Å¡iltÄ automobilį) pradėjo keiktis, Å¡aukti, kad užmuÅ¡ ir panaÅ¡iai bei sėdėdamas kairės rankos sugniaužtu kumščiu sudavė jam tris smÅ«gius į deÅ¡inį petį iÅ¡ priekinės (krÅ«tinės) pusės. Galėjo paleisti kaltinamÄ jį, kad iÅ¡vengti smÅ«gių, tačiau jis tiesiog bÅ«tų iÅ¡kritęs iÅ¡ maÅ¡inos, nes buvo pusiau atsisėdęs, nuslydęs, o kėdė yra pakankamai aukÅ¡ta.

Laikydamas kaltinamÄ jį per iÅ¡tiestų rankų atstumÄ sakė, kad liautųsi, nusiramintų, bet jis nesiliovė, tie smÅ«giai buvo nukreipti į jį ir pakankamai stiprÅ«s, nes jis pajuto skausmÄ . Nebuvo tokie, kad jis nuvirstų nuo kojų ir negalėtų jo iÅ¡laikyti, bet jie buvo pakankamai stiprÅ«s, suduoti vartojant keiksmažodžius sugniaužta ranka. Jam skaudėjo, jis pasakė, jog kaltinamasis liautųsi ir, kai keliu pastÅ«mė jį ant sėdynės, kad stabiliai atsisėstų, iÅ¡sitraukė dujų balionėlį bei pasakė, kad jeigu nenusiramins, bus panaudotos aÅ¡arinės dujos.

Durų anga ir kėdė yra lygiai toje durų angoje. Kaltinamasis buvo pusiau atsisėdęs, įstrižai atsisukęs į duris. Jis dėl patirtų sužalojimų į medikus nesikreipė, nes buvo tik sumuÅ¡imas, mėlynė, kurios niekur nefiksavo, tiesiog jautė skausmÄ , o akivaizdžių lūžių ar Å¡onkaulių pažeidimų nebuvo. Buvo su megztiniu ir liemene, po kuriais turėjo marÅ¡kinėlius trumpomis rankovėmis. Pirma į greitosios medicinos pagalbos automobilį buvo įžengusi L.

V. (tamsi moteris), ji buvo automobilio priekyje, kad, prireikus, padėtų jam pasodinti kaltinamÄ jį. Atrodo, L. V. jam nepadėjo, kaltinamojo nelaikė, jo netempė, jis vienas tuo metu laikė kaltinamÄ jį, siekė jį saugiai pasodinti. D. M. gal iÅ¡ Å¡ono įlipo ir buvo atsisėdusi automobilio priekyje – tai yra ta pati automobilio erdvė, ji niekuo nėra atskirta. D. M. buvo Å¡alia, pradėjo pildyti dokumentus, laikė rankoje planÅ¡etę, tačiau galėjo matyti, kas ten vyksta, nes sėdėjo Å¡onu atsisukusi į juos.

Tuo metu, kai kaltinamÄ jį sodino į automobilį, D. M. gal atsidarinėjo duris. Einant link automobilio kaltinamojo draugė ėjo Å¡alia iÅ¡ paskos, paskui iÅ¡ priekio. Tiksliai nepamena, kur ji stovėjo, kai kaltinamÄ jį sodino į automobilį, kažkur Å¡alia, girdėjo jos balsÄ , tačiau ji negalėjo bÅ«ti automobilyje, ten jos nematė. Kai buvo iÅ¡kviesta policija, ji buvo kartu su kaltinamuoju automobilyje. Kaltinamojo draugė turėjo matyti smÅ«gius. Pirma į automobilį įlipo L. V., o ne I.

Å .. Automobilyje nėra filmuojama. Kėdutė, ant kurios buvo pasodintas kaltinamasis, yra atsukta į automobilio priekinį langÄ . Kadangi laikė duris, iÅ¡ karto po suduotų smÅ«gių paprašė D. M., kuri sėdėjo Å¡one, kad iÅ¡kviestų policijÄ . D. M. tai padarė. Kol atvyko policijos pareigÅ«nai, kaltinamasis keikėsi, įžeidinėjo jį ir kolegės. Atvykus policijos pareigÅ«nams, kaltinamasis ir toliau jį įžeidinėjo, jis nesuvokė, kad prie jo priėjo policijos pareigÅ«nai, paskui pradėjo sakyti, jog kažkur dirba, kažkas dirba, tokie girto žmogaus pokalbiai.

Iki policijos automobilio kaltinamasis nuėjo savo kojomis. PareigÅ«nai jo tikrai nelaikė taip, kaip jis laikė vesdamas iki greitosios medicinos pagalbos automobilio. PareigÅ«nai kaltinamÄ jį vedė prilaikydami už rankos, nes jis svirduliavo, kad nenukristų, bet kaltinamasis ėjo tvirtu žingsniu. Jie nelaikė kaltinamojo pilnu svoriu, kad jis negalėtų pavilkti kojų ir kaltinamasis neiÅ¡sakė kažkokio skausmo ir nebuvo veido iÅ¡raiÅ¡kos, kad jam skauda. Neužfiksavo, ar kaltinamajam buvo uždėti antrankiai.

Teismui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 290 straipsnio 2 dalimi, peržiÅ«rėjus pirmÄ jį vaizdo įraÅ¡Ä (b. l. 30), nukentėjusysis V. M. parodė, jog prašė kaltinamojo draugės, kad ji prie jo (M. S.) prieitų, nes jis nesiorientavo aplinkoje. Prašė, kad ji nuramintų kaltinamÄ jį, kad jam nebÅ«tų streso, nes kaltinamasis dėl apsvaigimo nuo alkoholio nesiorientavo, kad atvyko medikai. PaaiÅ¡kino, kad vaizdo įraÅ¡e užfiksuotos aplinkybės vyko laiptinėje leidžiantis į apačiÄ .

Teismui, vadovaujantis BPK 290 straipsnio 2 dalimi, peržiÅ«rėjus antrÄ jį vaizdo įraÅ¡Ä (b. l. 30), nukentėjusysis V. M. parodė, kad jame užfiksuotos aplinkybės atvykus policijos pareigÅ«nams. Pradžioje kalbėjo jis (V. M.), pasakojo pareigÅ«nams, kÄ kaltinamasis padarė. Pasakė „spyrė su kumščiu tris kartus“, nes buvo emocijos ir ne taip iÅ¡sireiÅ¡kė, smÅ«giai buvo suduoti ranka. Atvykus policijos pareigÅ«nams, su jais bendravo ir kaltinamasis, ir jo draugė. Kaltinamasis sakė, kad V.

M. sudavė jam per galvÄ , kad galvoje yra žaizda. PareigÅ«nai apžiÅ«rėjo kaltinamÄ jį, tačiau jokios žaizdos nerado. Jie (greitosios medicinos pagalbos darbuotojai) sakė, kad jokio smurto jo atžvilgiu nenaudojo, o kaltinamasis ir jo draugė teigė, kad jį sumušė. Liudytojas N. R. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, jog kaltinamasis matytas, bet neprisimena, koks įvykis. Teismui, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, paskelbus perskaitant Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kupos 4-ojo bÅ«rio vyriausiojo patrulio N. R. 2018 m. sausio 6 d. tarnybinio praneÅ¡imo dėl reikalavimų nevykdymo (b. l.

5) dalį, liudytojas N. R. parodė, kad atvykus buvo medikai, jie kreipėsi, kad pacientas yra agresyvus, juos stumdė, įžeidinėjo ir dėl to reikia pagalbos. Jie (policijos pareigÅ«nai) atvyko, vyras sėdėjo greitosios pagalbos automobilyje, buvo agresyviai nusiteikęs, medikams siÅ«lant jam padėti, vyras sakė, kad pagalbos nereikia, kad jie blogai su juo elgiasi, keikėsi. Jie (policijos pareigÅ«nai) paaiÅ¡kino, kad medikai nenori padaryti nieko blogo, atlieka savo darbÄ . Galų gale, kiek prisimena, jis pradėjo juos (policijos pareigÅ«nus) įžeidinėti, buvo sulaikytas ir pristatytas į policijos komisariatÄ .

Neprisimena, ar buvo kažkas dėl smurto. Teismui, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, paskelbus perskaitant kitÄ minėto tarnybinio praneÅ¡imo dalį, liudytojas N. R. parodė, kad apie smurto aiÅ¡kinimus neprisimena, bet, jeigu tarnybiniame praneÅ¡ime paraÅ¡yta, vadinasi taip ir buvo. Negali tiksliai pasakyti, dėl ko vyko tas konfliktas. Neprisimena, kÄ pasakojo kaltinamasis. Kaltinamasis net jiems (policijos pareigÅ«nams) bÅ«nant įvykio vietoje, girdint ir matant, grasino medikui, žadėjo surasti ir vėliau su juo susidoroti.

Jie (policijos pareigÅ«nai) aiÅ¡kino, kad medikai norėjo jį vežti į ligoninę, lyg ir nugaros skausmai buvo. Grasinimai pasireiÅ¡kė žodžiais, ar buvo veiksmai, neatsimena. Ä® policijos komisariatÄ jį vežė jų ekipažas, ir jų atžvilgiu jis elgėsi agresyviai. Vežant į policijos komisariatÄ , jis skundėsi skausmais, bet jo elgesys ir jėgos naudojimas, trenkimas tarnybiniame automobilyje – nebuvo galima sakyti, kad jam reikalinga neatidėliotina pagalba. Nuo jų automobilio iki policijos automobilio jis ėjo pats savo kojomis, tik buvo pasiprieÅ¡inimas pareigÅ«nams (b. l. 127).

Liudytojas J. Č. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad neatsimena, kur matė kaltinamÄ jį. Teismui, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, paskelbus perskaitant Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 2-ojo bÅ«rio vyriausiojo patrulio J. Č. 2018 m. sausio 6 d. tarnybinio praneÅ¡imo dėl reikalavimų nevykdymo dalį, liudytojas J. Č. parodė, kad detaliai nieko neprisimena. Atvyko ir žmogus buvo gan agresyviai nusiteikęs, vartojo keiksmažodžius, tiksliai nepasakys, kokius.

Nepamena, ar vartojo fizinius veiksmus. Jeigu medikai kvietėsi pagalbÄ , tai, vadinasi, įvykis buvo rimtas, o įvykio detalių smulkiai, neprisimena. Teismui, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, paskelbus perskaitant kitÄ minėto tarnybinio praneÅ¡imo dalį, liudytojas J. Č. parodė, kad buvo kalba apie sudavimÄ paramedikui, tai, tikriausiai, sakė paramedikai. Sunkiai prisimena įvykį. Pagal juos, vyras labiau vaidino, nei jam buvo blogai, jis atrodė labai agresyvus. Medikai turėjo jį apžiÅ«rėti, jis buvo prieÅ¡iÅ¡kai nusiteikęs. Jis gal daugiau buvo nusiteikęs prieÅ¡ medikus, su jais (policijos pareigÅ«nais) kartais gražiai bendravo, kartais nelabai gražiai.

Atrodo, kad jie jį išsivežė. Neprisimena, kaip jis nuėjo iki automobilio, bet, berods, buvo uždėti antrankiai. Antrankių visada nededa, jeigu vykdo reikalavimus, jų nededa. Jeigu uždėjo, tai buvo agresyvus arba priešinosi sulaikymui. Nepasakys, ar vežamas kaltinamasis minėjo, kad jo atžvilgiu iš medikų pusės buvo naudojami kažkokie smurtiniai priešiški veiksmai (b. l. 127-128). Liudytoja D. M. apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jos ir nukentėjusiojo pavardės yra vienodos, tačiau jie nėra giminės ir netgi po to karto, kai buvo įvykis, jie nėra kartu dirbę, tiesiog tada taip sutapo.

KaltinamÄ jį matė darbo vietoje. Apie 3.00 val. buvo iÅ¡kvietimas dėl vyro nugaros skausmų. Kadangi iÅ¡kvietimas buvo paprastas, jos ėjo dvi moterys. Laiptinėje sutiko stovintį kaltinamÄ jį ir moterį, kuri pasakė, jog greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ kvietė, nes negali parvesti kaltinamojo namo: jis yra neblaivus, atvažiavo iÅ¡ Å¡ventės, iÅ¡lipo iÅ¡ taksi ir negali pareiti namo, nes nelaiko kojos. VyriÅ¡kis irgi sakė, kad negali paeiti, turėjo problemų su stuburu. Kadangi vyriÅ¡kiui iki buto buvo likusi viena laiptinės pakopa, logiÅ¡kiausia buvo palydėti jį iki namų ir tada žiÅ«rėti, ar iÅ¡ tikrųjų reikia medicinos pagalbos.

Tačiau joms neišėjo su vyriÅ¡kiu susikalbėti, kad eitų namo. Su kolege visaip bandė nuvesti jį iki buto: ir už parankių, ir už juosmens, ir už kelnių. Kaltinamasis nesimušė. Po 20 min. nusprendė pakviesti vairuotojÄ , kad padėtų jį vesti. Kol pakvietė vairuotojÄ , kaltinamasis, jo draugė ir jos kolegė jau buvo palypėję dar pusę laiptinės, tačiau niekaip nėjo namo. Tada nutarė vesti kaltinamÄ jį į greitosios medicinos pagalbos automobilį, vienas vedė jį už vienos parankės, kitas už kitos, su ilgiausiais įkalbinėjimais.

Per 20 min. kaltinamÄ jį vedė ir ji, iÅ¡ vienos pusės, ir vairuotojas, paskui ji paleido kaltinamÄ jį, kažkurį laiko tarpÄ perėmė jos kolegė, paskui ji su vairuotoju nuvedė jau į apačiÄ iki maÅ¡inos. Tais momentais, kai vedė ne ji, visÄ laikÄ buvo vienoje nusileidimo aikÅ¡telėje, bendroje erdvėje, bet į kaltinamÄ jį žiÅ«rėjo ne visÄ laikÄ , kadangi atsidarė planÅ¡etę, užrašė jo vardÄ , pavardę. Laiptinėje veiksmas vyko apie 40 min. Laiptinėje kaltinamasis elgėsi kaip ir visi neblaivÅ«s asmenys, ypatingo agresyvumo nebuvo.

Jo draugė irgi buvo kaip ir visi per kelis laiptelius. Jie ten užtruko pakankamai ilgai. Buvo momentų, kai kaltinamojo draugė buvo parėjusi į namus, vienÄ kartÄ užėjo striukės, buvo nuėjusi dar kažko paimti. Laiptinėje jie (medikai) specialiai kaltinamajam nesudavė, laikė jį už pažastų, o kadangi reikia vesti apačion per laiptelius, tai kojas patraukė už Å¡launies, už kelnių. Buvo kontaktas, bet specialiai smÅ«gių suduota tikrai nebuvo. Privedus prie automobilio, atidarius duris, dviese pasodino kaltinamojo užpakalį ant sėdynės, reikėjo užkelti jo kojas.

Kadangi tai daryti dviem nebepatogu, ji, kaip moteris, atsitraukė, o kolega vienas pabandė pataisyti kaltinamÄ jį, kad nenuslystų. Tuo metu kaltinamasis sudavė stovinčiam nukentėjusiajam į krÅ«tinę, vienÄ kartÄ tikrai matė, tiksliau matė du smÅ«gius. Nepasakys, kuria ranka sudavė, bet sudavė ne į veidÄ , ne į galvÄ , o kažkur į krÅ«tinės sritį. Ji stovėjo Å¡alia V. M.. To nesitikėjo, jie nustebo, nes laiptinėje kaltinamasis nebuvo agresyvus. Kai mosikuojama rankomis, jie nekreipia dėmesio, o čia kaltinamasis sudavė jau sėdėdamas, jei suduotų vienÄ kartÄ , tai bÅ«tų galima sakyti, kad netyčia, o Å¡iuo atveju, kai sudavė du kartus, tai buvo padaryta tikslingai.

V. M. po smÅ«gių susijaudino, buvo netikėta, muÅ¡tis kažkaip neįprasta. Nežino, ar smÅ«giai buvo stiprÅ«s, girdėjo jų garsÄ . Jie vis tiek su žieminiais rÅ«bais: ne su striukėmis, bet su bliuzonais. Tuo metu kolega jai nepasiskundė, kad jam skaudėtų. Buvo kažkoks žodinis aiktelėjimas, bet ne rėkimas. V. M. nenukrito, nesukniubo ant žemės. Kai sudavė, kaltinamojo draugė buvo lauke, Å¡alia. Nežino, ar ji matė tuos smÅ«gius, kadangi stovėjo už jų. L. V. taip pat stovėjo jai už nugaros.

Kolegos neapžiÅ«rėjo, dėl suduotų smÅ«gių bÅ«tinosios pagalbos nereikėjo. V. M. prašė iÅ¡kviesti policijÄ , ji iÅ¡kvietė, atvykusiems pareigÅ«nams trumpai nusakė situacijÄ . Kaltinamojo draugė ne kartÄ sakė, kad jie jį provokuoja ir muÅ¡a. Jie (medikai) sakė jai, kad pati vestųsi kaltinamÄ jį, bet ji negalėjo to padaryti. Jeigu asmuo atsisako pagalbos, jį paliekÄ , tačiau Å¡iuo atveju kaltinamasis to nesakė. Juos nuolat filmuoja, todėl nekreipia dėmesio, gal kaltinamojo draugė ir filmavo (b. l. 128-130).

Liudytoja L. V. apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, jog kaltinamojo asmeniÅ¡kai nepažįsta. Su nukentėjusiuoju nėra giminaičiai. KaltinamÄ jį matė, kai važiavo į iÅ¡kvietimÄ . Tai buvo žiemÄ . Nepamena, kur važiavo. Atvažiavus, buvo neblaivus kaltinamasis su panele. Nelabai atsimena Å¡io iÅ¡kvietimo. Jie vedė kaltinamÄ jį, jis sakė, kad labai skauda stuburÄ , buvo girtas. Mergina taip pat buvo girta. Jie vedė kaltinamÄ jį namo, parvedė į butÄ , bet ten nepaliko, neatsimena, kodėl.

Paskui vedė į maÅ¡inÄ . Ji vedė kaltinamÄ jį už rankos kartu su felčere D. M.. V. M. buvo maÅ¡inoje, paskui jis atėjo joms padėti, jos jį pasikvietė, nes negalėjo vesti kaltinamojo, jis buvo neblaivus, prieÅ¡inosi. KaltinamÄ jį vedė visi kartu. Kažkaip visi pasodino jį į automobilį, kaltinamasis prieÅ¡inosi, kažkaip sudavė vairuotojui. Negali atsiminti, ar vienu kumščiu sudavė. Pas juos labai daug iÅ¡kvietimų. Ne kiekviename iÅ¡kvietime bÅ«na panaudotas smurtas, Å¡i situacija nebuvo įprasta.

Pati matė, kad buvo suduoti smÅ«giai. Jie visi sodino kaltinamÄ jį į maÅ¡inÄ . Tiksliai negali pasakyti, kaip kaltinamasis sudavė nukentėjusiajam. IÅ¡ karto po suduoto smÅ«gio V. M. pasakė, kad raÅ¡ys skundÄ . Kai buvo suduotas smÅ«gis, ji jau buvo pačioje maÅ¡inoje, kažkaip sodino kaltinamÄ jį. Kolega skundėsi, kad jam skauda. Ji jo neapžiÅ«rėjo, ji ne medikė, tik padėjėja. SmÅ«gio sudavimo momentÄ matė savo akimis, stovėjo maÅ¡inoje, jie visi jį sodino. Negali apibÅ«dinti, kur buvo suduotas smÅ«gis, neatsimena.

Teismui, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, byloje esantiems įrodymams patikrinti perskaičius ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotus liudytojos L. V. parodymus (b. l. 23), liudytoja L. V. parodė, kad tiksliai neatsimena, kaip ten buvo su tais smūgiais. Matė, kaip buvo suduotas smūgis, bet neatsimena, kaip ten tiksliai buvo. Neatsimena, kiek laiko užtruko laiptinėje, kol išvedė jį iki mašinos. Ilgai čia nebuvo. Būnant laiptinėje, kaltinamasis buvo neblaivus, jų neklausė. Buvo sunku jį vesti.

Kai vedė, ji turėjo laikyti kaltinamÄ jį už rankos. Nematė, kad V. M. bÅ«tų grubiai elgęsis, jie visi kartu vedė kaltinamÄ jį, sodino (b. l. 130-131). Liudytoja I. Å . apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, jog kaltinamasis yra jos sužadėtinis ir jie gyvena kartu. 2018 m. sausio 6 d. jų namų laiptinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), naktį, apie 2.00 val., jos sužadėtiniui surakino nugarÄ ir jis nebegalėjo paeiti. Jie grįžinėjo iÅ¡ miesto, buvo iÅ¡vykę, atÅ¡vęsti jų sukaktuves, vartojo alkoholį, gėrė alų, ji vartojo minimaliai.

Kadangi jis nebegalėjo iÅ¡stovėti ir ji negalėjo iÅ¡stovėti, nusprendė iÅ¡kviesti greitÄ jÄ pagalbÄ . Bandė nueiti iki buto, bet jis sakė, kad nebegali paeiti. Ji iÅ¡kvietė greitÄ jÄ , atvažiavo pakankamai greitai. Kai atvyko medikų brigada, M. S. buvo susilenkęs, lyg pritÅ«pęs ir prisiglaudęs prie sienos kampe. Nesėdėjo, pas juos laiptinė labai Å¡alta, ji neleistų sėstis. Laiptinėje visada buvo Å¡alia. Atvažiavę, kiek pamena, iÅ¡ karto atėjo visi trys medikai, jie pamatė, kad žmogus neblaivus, bandė vesti į apačiÄ , bandė iÅ¡ pradžių susitarti, kur vesti, ar namo, ar į apačiÄ , bet, kadangi jis beveik negalėjo kalbėti, nusprendė vesti į apačiÄ ir apžiÅ«rėti.

Jį vedė Å¡viesi moteris ir vyriÅ¡kis. Kadangi jis labai sunkiai ėjo, jie abu laikė už parankių. Kojas dėliojo labai sunkiai iÅ¡ to didelio skausmo, nes yra anksčiau taip buvę. Bandė jį visaip nuvesti ir į kojas paspirdami, ir patempdami. Jį vedė iki automobilio, ji tuo metu ėjo kartu. PraktiÅ¡kai visada ėjo pirma ir buvo per 2-3 metrus. Nuo to momento, kai medikai atėjo į laiptinę, iki nuėjimo iki automobilio, preliminariai praėjo gal 20-30 min. Per visÄ laikotarpį, kol M.

S. nuvedė iki automobilio, ji nebuvo niekur atitolusi. Nuvedė iki automobilio, padėjo atsisėsti į automobilį, jie paprašė dar dekio, nes buvo labai Å¡alta ir sėdėjo. Automobilyje jokio konflikto nebuvo, jie atsisėdo tikrai gražiai. Kalba vyko tikrai, žodžių tikrai neįvardins. Belipant laiptais, dar atsimena faktÄ , kad M. S. kvietė ir sakė „I., užsiraÅ¡yk, kad man trenkė“. Ji pati to nematė, nes, kai laiptinė yra su užsukimu, medikė liepė jai eiti greičiau į pačiÄ , tai ji nusileido į apačiÄ , o jie buvo ties užsukimu.

Jis nesakė, kas jam trenkė, sakė, kad į krÅ«tinę. Tai, kad M. S. buvo suduoti smÅ«giai, yra jos nuomonė, nes smÅ«gių nematė. Nuėjus į apačiÄ iki automobilio, nepasakys, ar buvo kalba apie trenkimus. Kai atėjo prie automobilio, atsimena, kad į automobilį lipo vos ne pirma, kad padėti jį įsikelti ir jam padėjo Å¡viesi moteris ir vyriÅ¡kis, o tamsi moteris buvo toliau, per atstumÄ . Jeigu gerai pamena, į automobilį įlipo pirma, nes bandė jį įsivesti vidun. Å viesi medikė su vyriÅ¡kiu laikė M.

S., o tamsi stovėjo lauke per atstumÄ . Tamsi medikė bÅ«tent į tÄ automobilio vietÄ , bÅ«tent kur įlipinėjo M. S., neįlipo. Kai jį kėlė, jis tikrai nesudavė, ji visada buvo Å¡alia, tikrai matė. Jos vyras vartojo necenzÅ«rinius keiksmažodžius. Jie buvo tariami apskritai ir tiksliai neįvardins, ar jie buvo kažkam adresuoti. Kai M. S. trenkė, jie policijos nekvietė, bet kai lipo į apačiÄ , sakė, kad kvies policijÄ , nes su jais elgėsi neadekvačiai, tampė, grubiai kalbėjo.

Daro prielaidÄ , kad pamatė, jog žmogus iÅ¡gėręs, todėl automatiÅ¡kai kalbėjo pakeltu tonu. Nei girdėjo, nei matė, kas iÅ¡kvietė policijÄ . Tuo metu buvo greitosios pagalbos automobilyje. Suprato, kad medikai iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus, kai pasodino į automobilį ir niekas nevyko, pasakė, kad niekur nevyks, nes laukia policijos. Sakė, kad policija iÅ¡kviesta, nes yra neblaivÅ«s, kad M. S. vartoja necenzÅ«rinius žodžius. Jeigu neklysta, tai sakė vyriÅ¡kis. Ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad medikai iÅ¡kvietė policijÄ apsidrausdami, nes jie (M.

S. ir I. Å .) sakė, kad iÅ¡kvies policijÄ , nes jie trenkė M. S. ir vyriÅ¡kis pasakė, kad jie kvies pirmi, nes maža tikimybė, kad juo patikės. Atsimena, kaip prie greitosios medicinos pagalbos automobilio atėjo policijos pareigÅ«nai, stovėjo vyriÅ¡kis kairėje pusėje, Å¡viesi moteriÅ¡kė tiesiau, tamsios moteriÅ¡kės nematė, neužfiksavo, kad bÅ«tų arti, ir kalbėjo dėl įvykio. Atvykus policijai, jie paėmė parodymus iÅ¡ žmogaus ir atėjo aiÅ¡kintis, kas įvyko. Girdėjo, kad žmogus aiÅ¡kino policininkams nusiskundimus, nes prie jų stovėjo.

Atrodo, pareigÅ«nai nieko jų neklausė. Neprisimena, kÄ bendravo su pareigÅ«nais. Kai atvyko policija, pareigÅ«nai M. S. neapžiÅ«rinėjo. M. S. iÅ¡lipti iÅ¡ greitosios pagalbos automobilio padėjo Å¡viesi moteriÅ¡kė, koja po kojos, tai užtruko gal 5 min., net aiÅ¡kino, kad „imam tavo kojÄ , pastatome ir t. t.“, toliau paėmė patys pareigÅ«nai ir privedė prie automobilio, jį reikėjo prilaikyti, stumdyti nereikėjo. Dalį filmavo, įraÅ¡ai yra neiÅ¡tisiniai, nes dalį filmavo, dalį nefilmavo.

Nepasakys, kiek jų padarė. Å iuo metu tikrai daugiau jų neturi. IÅ¡ V. M. 2018 m. sausio 6 d. pareiÅ¡kimo matyti, kad 2018 m. sausio 6 d. atvykus į iÅ¡kvietimÄ (duomenys neskelbtini), pasitiko neblaivus asmuo (sklido alkoholio kvapas), kuris kartu su drauge pareiÅ¡kė, jog negali paeiti. MinėtÄ asmenį vesdami iki greitosios medicinos pagalbos automobilio apžiÅ«rai, keikėsi necenzÅ«riniais žodžiais, atėjus iki greitosios medicinos pagalbos automobilio, tris kartus ranka spyrė jam į deÅ¡inį petį ir krÅ«tinę, taip sukeldamas fizinį skausmÄ (b. l. 1).

IÅ¡ policijos įvykių registro duomenų matyti, kad 2018 m. sausio 6 d. 3.33 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas greitosios medicinos brigados Nr. 087 pagalbos praÅ¡ymas dėl agresyvaus paciento, kuris konfliktuoja. Taip pat pažymėta, kad buvo gautas V. M. pareiÅ¡kimas, kad 2018 m. sausio 6 d., apie 0.35 val., (duomenys neskelbtini), darbo metu atvykus į iÅ¡kvietimÄ greitosios medicinos pagalbos automobilyje M. S. keikėsi necenzÅ«riniais žodžiais bei vėliau tris kartus ranka trenkė jam į deÅ¡inį petį ir krÅ«tinę, taip sukeldamas fizinį skausmÄ .

Užfiksuota papildoma informacija apie įvykį: greitoji medicinos pagalba apžiÅ«rėjo vietoje, pasiprieÅ¡ino, pristatomas į policijos komisariatÄ , ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (b. l. 4). IÅ¡ Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 4-ojo bÅ«rio vyriausiojo patrulio N. R. 2018 m. sausio 6 d. tarnybinio praneÅ¡imo dėl reikalavimų nevykdymo matyti, kad 2018 m. sausio 6 d. patruliuojant su vyriausiuoju patruliu J. Č. ir patrule K. C., apie 3.35 val. iÅ¡ Vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus buvo gautas praneÅ¡imas, kad (duomenys neskelbtini), laukia greitosios medicinos pagalbos brigada Nr. 0873, nes pacientas yra agresyvus.

Atvykus minėtu adresu, prie namo laiptinis pasitiko Å¡ios greitosios medicinos pagalbos brigados medikai ir paaiÅ¡kino, kad atvyko į iÅ¡kvietimÄ , pasodino vyrÄ (kaip vėliau iÅ¡ žodžių paaiÅ¡kėjo, M. S.), kuriam reikalinga pagalba, į savo automobilį, tuo metu pilietis pradėjo įžeidinėti paramedikÄ necenzÅ«riniais žodžiais ir kelis kartus sudavė ranka paramedikui į krÅ«tinę. Jiems priėjus prie automobilio, beiÅ¡aiÅ¡kinant aplinkybes, M. S. pradėjo reikÅ¡ti nepasitenkinimÄ medicinos darbuotojų atžvilgiu, keikėsi necenzÅ«riniais žodžiais, taip pat, jiems matant, bandė suduoti medikui.

Kaip paaiÅ¡kino paramedikas, vyras skundėsi nugaros skausmais, tačiau jiems atvykus, pas vyrÄ nugara stebuklingai pasveiko. M. S. paaiÅ¡kino, kad Å¡iuo metu jis yra sulaikytas ir, kol bus iÅ¡siaiÅ¡kintos įvykio aplinkybės, pareikalavo nutraukti neteisėtus veiksmus, apsiraminti, nesikeikti, neįžeidinėti medicinos personalo, ramiai sulaukti sprendimo. Tačiau vyras į jų reikalavimus nereagavo, pradėjo keiktis necenzÅ«riniais žodžiais jų atžvilgiu, įžeidinėjo juos, kaip policijos pareigÅ«nus.

Kadangi vyras reikalavimų nevykdė bei elgėsi agresyviai, jam buvo suvestos rankos už nugaros ir uždėti antrankiai. Priėmus pareiÅ¡kimÄ , sulaikytas vyras buvo įsodintas į tarnybinį automobilį. M. S. apie 4.30 val. buvo pristatytas į 1-Ä jį policijos komisariatÄ tolimesniam aiÅ¡kinimuisi. Panaudotos specialiosios priemonės – antrankiai (b. l. 5). IÅ¡ Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 2-ojo bÅ«rio vyriausiojo patrulio J. Č. 2018 m. sausio 6 d. tarnybinio praneÅ¡imo dėl reikalavimų nevykdymo matyti iÅ¡ esmės tos pačios aplinkybės, kurios nurodytos aukščiau pateiktame vyriausiojo patrulio N. R. tarnybiniame praneÅ¡ime (b. l. 6).

IÅ¡ Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjo V. M. 2018 m. sausio 6 d. tarnybinio praneÅ¡imo matyti, kad jam nepavyko pabendrauti su V. M., kadangi jis buvo iÅ¡vykęs į iÅ¡kvietimÄ , taip pat nebuvo galimybės apžiÅ«rėti greitosios medicinos pagalbos automobilio, kadangi jis taip pat buvo iÅ¡kvietime. 1-Ä jame policijos komisariate M. S. dėl girtumo nesugebėjo nieko paaiÅ¡kinti. Jam buvo įteiktas Å¡aukimas atvykti į 5-Ä jį policijos komisariatÄ (b. l. 7).

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5-ojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos L. S. 2018 m. gegužės 10 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad įtariamasis M. S. prie ikiteisminio tyrimo medžiagos pateikė du vaizdo įrašus, susijusius su 2018 m. sausio 6 d. įvykiu (b. l. 29-30). Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5-ojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos L.

S. 2018 m. gegužės 18 d. kitų objektų apžiÅ«ros protokolo matyti, kad buvo apžiÅ«rėtas vaizdo įraÅ¡as, kurį ikiteisminio tyrimo metu pateikė įtariamasis M. S.. PeržiÅ«rėjus vaizdo įraÅ¡Ä received_1970908119604120 nustatyta, kad vaizdo įraÅ¡as trunka 1.27 min. Vaizdo įraÅ¡as darytas prietemoje, todėl asmenys, kurie jame buvo užfiksuoti, didžiojoje dalyje įraÅ¡o matomi lyg pro rÅ«kÄ , taip pat užfiksuotos asmenų bendravimo turinys (b. l. 31). IÅ¡ Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5-ojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos L.

S. 2018 m. gegužės 18 d. kitų objektų apžiÅ«ros protokolo matyti, kad buvo apžiÅ«rėtas vaizdo įraÅ¡as, kurį ikiteisminio tyrimo metu pateikė įtariamasis M. S.. PeržiÅ«rėjus vaizdo įraÅ¡Ä received_1970907882937477 nustatyta, kad vaizdo įraÅ¡as trunka 1 min. Vaizdo įraÅ¡e, prietemoje matosi dviejų vyrų – mediko ir civilio, ir moters medikės siluetai, ir užfiksuotas asmenų pokalbio turinys (b. l. 32). IÅ¡ Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5-ojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos L.

S. 2018 m. gegužės 15 d. kitų objektų apžiÅ«ros protokolo matyti, kad apžiÅ«rėtas Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus pateiktas garso įraÅ¡as, susijęs su 2018 m. sausio 6 d. įvykiu. Bendrojo pagalbos centro darbuotojas: 112. Pranešėja: labas vakaras. Čia trukdo Vilniaus miesto greitoji, (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) namo, čia iÅ¡kvietė mus, kad, kad skauda ne nugarÄ ir, ir vedant į ligoninę, jis negražiai elgėsi, o dabar maÅ¡inoj iÅ¡ vis muÅ¡t pradėjo, tai praÅ¡om...

Bendrojo pagalbos centro darbuotojas: čia koks? (duomenys neskelbtini), taip būtų? Pranešėja: (duomenys neskelbtini), taip. (duomenys neskelbtini). Bendrojo pagalbos centro darbuotojas: (duomenys neskelbtini). Pranešėja: (duomenys neskelbtini), greitosios automobily. Bendrojo pagalbos centro darbuotojas: o kuri čia brigada būtų? Pranešėja: 087. Bendrojo pagalbos centro darbuotojas: 087. Supratau, gerai. O jūsų pavardė? Pranešėja: M.. Bendrojo pagalbos centro darbuotojas: gerai, atsiūsime pareigūnus.

Pranešėja: ačiÅ« (b. l. 35-36). IÅ¡ alkotesterio kvito rodmenų matyti, kad 2108 m. sausio 6 d. 4.25 val. M. S. nustatytas 2.01 promilės neblaivumo laipsnis (b. l. 63). M. S. nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir iÅ¡vados Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už fizinio skausmo sukėlimÄ ar nežymų sveikatos sutrikdymÄ atsako tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Å ia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kÅ«no neliečiamumÄ (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatÄ (nežymiai ar trumpam laikui jÄ sutrikdžius).

Å i nusikalstama veika apima smurtavimÄ , tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmÄ , tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatÄ (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-162/2014). Å is nesunkus nusikaltimas yra tyčinis ir laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veikÄ asmuo suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti Å¡iame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), arba nors jų nenorėjo, bet sÄ moningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis).

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumÄ sprendžia, kad M. S. kaltė 2018 m. sausio 6 d., apie 3.30 val., (duomenys neskelbtini), kumščiu trenkus greitosios medicinos pagalbos paramedikui V. M. į krÅ«tinės bei pečių sritį ir taip sukėlus nukentėjusiajam fizinį skausmÄ , t. y. padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , visiÅ¡kai įrodyta. Kaltinamasis M. S. savo kaltės dėl Å¡io nusikaltimo nepripažino ir parodė, kad iÅ¡ties kaltinime nurodytu laiku ir vietoje medikai vedė jį iki greitosios medicininės pagalbos automobilio, tačiau jis niekam nesudavė nė vieno smÅ«gio.

Pasak kaltinamojo, bÅ«tent medikas vyriÅ¡kis jį grubiai vedė, sudavė jam smÅ«gį, o kai jis medikui pagrasino, kad kreipsis į policijÄ , pastarasis apsidrausdamas pats iÅ¡kvietė policijÄ . Tokius kaltinamojo parodymus patvirtino ir jo draugė I. Å ., kuri taip pat tvirtino, jog M. S. niekam jokių smÅ«gių nesudavė, tačiau teigė, kad girdėjo M. S. žodžius, jog jam kažkas sudavė, bet pati to nematė. Vis tik teismas palyginęs pirmiau paminėtų asmenų parodymus tarpusavyje bei sugretinęs su kitais bylos įrodymais sprendžia, jog kaltinamojo ir jo draugės parodymai nėra visiÅ¡kai patikimi, kadangi jie susiję artimais ryÅ¡iais ir abu turi interesÄ duoti kaltinamajam palankius parodymus, be to, jų parodymai dėl smÅ«gių medikui sudavimo paneigti kitų įrodymų visuma, o parodymų dalis apie mediko neva vartotÄ smurtÄ daugiau deklaratyvÅ«s. Å iame kontekste teismas pažymi, kad nukentėjusysis V.

M. apklausiamas teisme iÅ¡samiai ir sklandžiai nurodė konkrečius kaltinamojo veiksmus, kuriuos Å¡is atliko, kai buvo sodinamas į greitosios medicinos pagalbos automobilį. Pasak nukentėjusiojo, išėjęs iÅ¡ laiptinės su kaltinamuoju, jis pastarÄ jį atvedė prie greitosios medicinos pagalbos automobilio. IÅ¡ karto buvo atlenkta kėdutė, kad pacientas galėtų atsisėsti. Kadangi laiptelio aukÅ¡tis yra didelis, pasakė kaltinamajam, kad jį apkabins po pažastimis ir perkels ant kėdutės, kad Å¡is atsisėstų, įkeltų kojas ir saugiai bÅ«tų maÅ¡inoje, jog galėtų jį apžiÅ«rėti.

Kai kaltinamasis buvo pasodintas ant kėdutės, pasuktas, jis dėl psichozės ar suvartoto alkoholio, ar temperatÅ«ros skirtumo (nes atėjo iÅ¡ Å¡alto lauko į Å¡iltÄ automobilį) pradėjo keiktis, Å¡aukti, kad užmuÅ¡ ir panaÅ¡iai bei sėdėdamas kairės rankos sugniaužtu kumščiu sudavė jam (V. M.) tris smÅ«gius į deÅ¡inį petį iÅ¡ priekinės (krÅ«tinės) pusės. Jis tuo metu negalėjo kaltinamojo paleisti ir iÅ¡vengti smÅ«gių, nes pastarasis bÅ«tų nuslydęs nuo kėdutės. Teismas neturi pagrindo netikėti tokiais nukentėjusiojo V.

M. parodymais, kadangi jie proceso metu esminėse detalėse buvo nuoseklūs, atitinka jo paties ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų turinį (b. l. 11), be to juos patvirtina kitų įrodymų visuma. Antai iš V. M. 2018 m. sausio 6 d. pareiškimo turinio matyti, kad jis taip pat nurodė, jog atėjus iki automobilio sulaukė trijų M. S. smūgių ranka į dešinį petį ir krūtinę (b. l. 1). Tokios aplinkybės matyti ir iš policijos registruojamų įvykių išklotinės (b. l. 4).

Pažymėtina, kad iš Bendrojo pagalbos centro pateikto garso įrašo taip pat girdėti, kad apie įvykį pranešusi D. M. nurodė, jog „...vedant į ligoninę, jis negražiai elgėsi, o dabar mašinoj iš vis mušt pradėjo, tai prašom...“ (b. l. 63). D. M. apklausiama teisme patvirtino, kad tai ji kalbėjo su Bendrojo pagalbos centro operatore. Taigi, pranešėja D. M. jau skambindama Bendrojo pagalbos centro telefonu nurodė smurtinį kaltinamojo veiksmų pobūdį „...mušt pradėjo..“, kuris kartu leidžia kaltinamojo veiksmus vertinti kaip tyčinius.

Pažymėtina, kad smÅ«gių sudavimo faktÄ D. M. patvirtino ir apklausiama teisme, parodydama, kad matė vienÄ ar du smÅ«gius, kuriuos nukentėjusiajam sudavė M. S.. Pasak D. M., atvedus M. S. prie greitosios medicinos pagalbos automobilio, atidarius duris, dviese pasodino kaltinamojo užpakalį ant sėdynės, reikėjo užkelti jo kojas. Kadangi dviem tai daryti nebepatogu, ji, kaip moteris, atsitraukė, o kolega vienas pabandė pataisyti kaltinamÄ jį, kad nenuslystų. Tuo metu kaltinamasis sudavė stovinčiam nukentėjusiajam į krÅ«tinę, vienÄ kartÄ tikrai matė, tiksliau matė du smÅ«gius.

Nepasakys, kuria ranka sudavė, bet sudavė ne į veidÄ , ne į galvÄ , o kažkur į krÅ«tinės sritį. Pažymėtina, kad tokie liudytojos parodymai iÅ¡ esmės atitinka ir jos ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų turinį. Å iuose parodymuose liudytoja D. M. taip pat teigė savo akimis mačiusi, kaip M. S. mažiausiai du kartus sudavė nukentėjusiajam kažkur aukščiau pilvo (b. l. 20). Nors nukentėjusiojo V. M. ir liudytojos D. M. parodymai dėl smÅ«gių skaičiaus Å¡iek tiek skyrėsi, t. y. D.

M. teigė mačiusi vienÄ ar du smÅ«gius, o V. M. tvirtino sulaukęs trijų smÅ«gių, tačiau tai nerodo jų parodymų nepatikimumo ir paaiÅ¡kinama dinamiÅ¡ka situacija, netikėtu kaltinamojo elgesiu ir tuo, kad D. M. kurį laikÄ turėjo bÅ«ti dėmesį nukreipusi į planÅ¡etę pildydama elektroninius dokumentus. Taigi, liudytojos D. M. parodymai esminėse detalėse atitinka nukentėjusiojo V. M. parodymus ir kitų pirmiau paminėtų įrodymų turinį, taip pat jie yra nuoseklÅ«s, pakankamai tikslÅ«s, o įtikinamų duomenų, kad liudytoja galėtų turėti tikslÄ apkalbėti kaltinamÄ jį byloje iÅ¡ esmės nėra, jų nenurodė ir kaltinamasis.

Kartu pastebėtina ir tai, kad iš byloje esančio vaizdo įrašo kompaktiniame diske, kurį 2018 m. gegužės 10 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikė M. S. (b. l. 29-30), matyti, kad jame įrašytas vaizdo įrašas pavadinimu received_1970908119604120, kuriame girdisi kaip V. M. sako „...žmogus su ranka man užlaužė man, spyrė man tris kartus...“. Apklausiamas teisme V. M. patvirtino, kad įraše užfiksuotas jo pokalbis su atvykusiais policijos pareigūnais, o žodžiu „spyrė“ jis įvardino smūgį ranka dėl susijaudinimo.

Pastebėtina, kad žodį „spyrė“ V. M. pavartojo ir 2018 m. sausio 6 d. pareiÅ¡kime (b. l. 1), nors objektyviai nurodė, kad smÅ«giai jam suduoti ranka. Teismo vertinimu toks iÅ¡sireiÅ¡kimas savaime nesudaro pagrindo abejoti nukentėjusiojo parodymų patikimumu, kadangi jis visur aiÅ¡kiai kalba apie smÅ«gius ranka, o toks iÅ¡sireiÅ¡kimas pateisinamas tuo, kad jis buvo susijaudinęs dėl smurtinių veiksmų, kÄ nurodė ir pats. IÅ¡ esmės emocinis nukentėjusiojo susijaudinimas girdimas ir pirmiau paminėtame vaizdo įraÅ¡e. Å iame kontekste taip pat pažymėtina, kad BPK 20 straipsnio 5 dalies prasme teismo vidinį įsitikinimÄ tuo, jog tiek V.

M., tiek D. M. davė teisingus parodymus, stiprina ir liudytojų policijos pareigÅ«nų J. Č. ir N. R. parodymai. Å ie liudytojai apklausiami teisme patvirtino jų tarnybiniuose praneÅ¡imuose nurodytas aplinkybes, tarp jų ir faktÄ , kad jiems atvykus nukentėjusysis nurodė, jog asmuo nukentėjusįjį įžeidinėjo necenzÅ«riniais žodžiais ir kelis kartus ranka sudavė paramedikui į krÅ«tinę (b. l. 5-6). Maža to, minėti policijos pareigÅ«nai charakterizavo susiklosčiusiÄ situacijÄ .

Antai abu jie parodė, kad kaltinamasis buvo agresyviai nusiteikęs. Liudytojas N. R. parodė, kad kaltinamasis net jiems (policijos pareigÅ«nams) bÅ«nant įvykio vietoje, girdint ir matant grasino medikui, žadėjo surasti ir vėliau su juo susidoroti. Tokia situacija bendrame įvykio aplinkybių kontekste stiprina teismo vidinį įsitikinimÄ tuo, kad M. S. iÅ¡ties prieÅ¡ atvykstant pareigÅ«nams elgėsi agresyviai ir jo agresija buvo nukreipta į medikÄ . Teismo vertinimu, nepaisant to, jog kaltinamasis M. S. tvirtino, kad tiek liudytoja, tiek nukentėjusysis turėjo tikslÄ jį apkalbėti apsidrausdami, nes nukentėjusysis pats pirmas prieÅ¡ jį naudojo smurtÄ , tačiau tokie jo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

Å iame kontekste pažymėtina, kad pats kaltinamasis M. S. tiek teisme, tiek tyrimo metu teigė tik tai, kad jam neva sudavė vyriÅ¡kis medikas, tačiau moterys prieÅ¡ jį nesmurtavo. Taigi, D. M., bÅ«dama įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ , iÅ¡ esmės neturėjo pagrindo duoti neteisingus parodymus, kadangi dėl jos pačios elgesio kaltinamasis jokių nusiskundimų neiÅ¡sakė. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad Å¡i liudytoja parodė, jog su V. M. tÄ dienÄ budėjo pirmÄ ir vienintelį kartÄ , taigi nėra pagrindo manyti, kad juos sieja kokie nors artimesni ryÅ¡iai ir, kad ji neva turėjo interesÄ pagelbėti kolegai.

Tuo tarpu vertinant kaltinamojo teiginius apie tai, kad dar laiptinėje jam neva sudavė vyriÅ¡kis medikas, teismas pažymi, jog iÅ¡skyrus garso įraÅ¡Ä , kuriame girdimas kaltinamasis, sakantis „I., užsiraÅ¡yk, kad.. man vožė“, iÅ¡ esmės nėra jokių objektyvių duomenų apie realų ir tyčinį mediko smurtÄ . Teismas pažymi, kad iÅ¡ to paties įraÅ¡o matyti, jog toliau po pasakytos frazės, kad jam neva vožė, jokių nusiskundimų kaltinamasis neiÅ¡sako, filmuojanti moteris nukreipusi žvilgsnį į besileidžiančius asmenis sako „aÅ¡ čia, viskas gerai“, tačiau jokių priekaiÅ¡tų neiÅ¡sako.

Kas tik stiprina įsitikinimÄ , kad jokių smurtinių veiksmų nebuvo. Teismas negali atmesti, kad kaltinamasis vedamas mediko su juo kontaktavo, todėl bÅ«damas tokio neblaivumo laipsnio, realybę suvokė iÅ¡kreiptai ir neadekvačiai, pats bÅ«damas prieÅ¡iÅ¡kai nusiteikęs, bet kokį kontaktÄ su jį vedančiu (iÅ¡ esmės neÅ¡ančiu) mediku galėjo suvokti kaip netinkamÄ . Vis tik teismas pažymi, jog kaltinamojo M. S. parodymai dėl neva prieÅ¡ jį panaudoto smurto nėra nuoseklÅ«s. Antai tyrimo metu jis tvirtino, kad laiptinėje medikas du kartus kumščiu jam trenkė.

Apklausiamas teismo posėdyje M. S. jau teigė, kad vesdamas medikas vienÄ kartÄ deÅ¡inės rankos alkÅ«ne trenkė jam į krÅ«tinę prie Å¡irdies. Jis pats to nematė, bet tiesiog pajuto. AiÅ¡kinantis, kodėl ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė du smÅ«gius, kaltinamasis papildomai parodė, kad paskui medikas pradėjo jį tampyti ir vėl sudavė, tačiau antras smÅ«gis buvo labai nesmarkus, bet pirmÄ kartÄ buvo suduota lyg specialiai. Taigi, M. S. ne tik, kad buvo ne visai nuoseklus, tačiau net jeigu tikėti, jog kažkokie kontaktai tarp jo ir mediko buvo, M.

S. pats nebuvo tikras, jog neva buvę smÅ«giai buvo tyčiniai. Tokios abejotinos aplinkybės nesudaro pagrindo manyti, kad medicinos darbuotojams buvo bent minimali priežastis patiems apsidraudžiant kviestis policijÄ ir jiems melagingai nurodyti kaltinamojo smurtinius veiksmus. Kartu teismas sprendžia, kad neblaivumas turėjo įtakos kaltinamojo smurtiniams veiksmams, kadangi iÅ¡ alkotesterio kvito rodmenų matyti, kad 2108 m. sausio 6 d. 4.25 val. M. S. nustatytas 2.01 promilės neblaivumo laipsnis (b. l. 63), taip pat ir iÅ¡ 2018 m. sausio 6 d. tarnybinio praneÅ¡imo matyti, kad jis nesugebėjo duoti parodymus dėl neblaivumo, o elgėsi agresyviai.

Teismas pažymi, kad tiek nukentėjusysis, tiek liudytoja D. M. parodė, jog M. S. sudavė kryptingus ir akcentuotus smūgius. Bendrojo pagalbos centro pranešime nurodytas liudytojos žodis „pradėjo mušti“ rodo, kad kaltinamojo veiksmus jis aiškiai suvokė kaip smurtinius ir tyčinius. Maža to, iš paminėtų asmenų parodymų matyti, jog smūgiai buvo net trys. Be to, tiek iš nukentėjusiojo V. M., tiek iš liudytojų D. M., L. V., N. R. ir J. Č. parodymų matyti, kad kaltinamasis M.

S. įvykio metu buvo agresyvus, jo agresija buvo nukreipta prieÅ¡ medikus. Minėtos aplinkybės leidžia spręsti, jog kaltinamasis M. S. ranka suduodamas tris smÅ«gius nukentėjusiajam V. M. suvokė pavojingÄ savo nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numatė, kad savo veiksmu sukels nukentėjusiajam fizinį skausmÄ ir to norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Sprendžiant, ar dėl pirmiau aptartais įrodymais nustatytų M. S. veiksmų (suduotų smÅ«gių) kilo BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padariniai, t. y. ar nukentėjusiajam V.

M. buvo sukeltas fizinis skausmas, teismas pažymi, kad teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, jog baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį kilti nepakanka vien tik fizinio sÄ lyčio su kito žmogaus kÅ«nu. BÅ«tina, kad dėl to nukentėjęs asmuo pajustų skausmÄ . Toks pojÅ«tis turi bÅ«ti taip iÅ¡reikÅ¡tas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmÄ , arba turi bÅ«ti kreipimasis į medikus pagalbos (pvz., kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-5/2014). Nagrinėjamu atveju nuoseklÅ«s nukentėjusiojo parodymai apie tai, kad jis pajuto skausmÄ yra pakankamai patikimi.

Jau tuo pat metu 2018 m. sausio 6 d. pareiÅ¡kime jis nurodė, kad jam skaudėjo, vėliau tai nuosekliai patvirtino ir apklausos metu. Pažymėtina, kad ir jo tuoj pat po smÅ«gių pateiktas praÅ¡ymas D. M. kviesti policijos pareigÅ«nus, sudaro pakankamÄ pagrindÄ iÅ¡vadai, jog kaltinamojo veiksmai sukėlė BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytus padarinius. Pažymėtina, kad ir D. M. apklausiama teisme parodė, jog po smÅ«gių V. M. susijaudino, buvo netikėta, muÅ¡tis kažkaip neįprasta, tuo metu kolega jai nepasiskundė, kad jam skaudėtų, tačiau buvo kažkoks žodinis aiktelėjimas, bet ne rėkimas.

Sugretinus Å¡io įvykio sekÄ , tyčinį smurtinį kaltinamojo veiksmų pobÅ«dį bei pirmiau minėtus nukentėjusiojo ir liudytojos D. M. parodymus teismas sprendžia, kad kilo BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai, t. y. nukentėjusiajam V. M. buvo sukeltas fizinis skausmas. Teismas konstatuoja, jog, remiantis pirmiau aptartomis, teismo nustatytomis aplinkybėmis, kaltinamojo M. S. padaryta nusikalstama veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje. Dėl M. S. skirtinos bausmės Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalimi, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų.

Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (1 punktas), kaltės formÄ ir rūšį (2 punktas), padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (3 punktas), nusikalstamos veikos stadijÄ (4 punktas), kaltininko asmenybę (5 punktas), asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį (6 punktas), atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (7 punktas), nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ (8 punktas).

BK 55 straipsnio pagrindu asmeniui, pirmÄ kartÄ teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: vieÅ¡ieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areÅ¡tas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Teismas, kaltinamajam M. S. skirdamas bausmę, pirmiausia įvertina nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ â€“ padarytas vienas baigtas nesunkus smurtinio pobÅ«džio nusikaltimas žmogaus sveikatai, kuri visuomeninėje vertybių sistemoje užima vienÄ iÅ¡ aukščiausių vietų, kuriuo sukeltas fizinis skausmas tarnybines pareigas vykdžiusiam nukentėjusiajam, iÅ¡ esmės dėl abejotinos ir menkai pagrįstos priežasties, panaudojant tai kaip pretekstÄ savo veiksmams pateisinti, kurie iÅ¡ tiesų buvo nulemti netinkamo situacijos vertinimo dėl apsvaigimo nuo alkoholio.

Veika padaryta tiesiogine tyčia, kuri laiko požiÅ«riu ėmė formuotis iÅ¡ anksto, kadangi realizuota ne iÅ¡karto daugiabučio namo laiptinėje, kur, anot kaltinamojo, jo atžvilgiu neva buvo smurtauta, bet praėjus ilgesniam laiko tarpui greitosios medicinos pagalbos automobilyje, nukentėjusiojo kolegų akivaizdoje. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius M. S. asmenybę apibÅ«dinančius duomenis – yra sulaukęs (duomenys neskelbtini) metų amžiaus (veikÄ padarė bÅ«damas (duomenys neskelbtini) metų amžiaus), iÅ¡siskyręs, tačiau turi sužadėtinę, mažametį sÅ«nų (b. l. 55), vidurinio iÅ¡silavinimo, pasak kaltinamojo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ staliumi, neteistas (b. l. 59), administracine tvarka baustas iki Å¡io nusikaltimo padarymo, turi galiojančiÄ administracinę nuobaudÄ , paskirtÄ baudÄ sumokėjo (b. l. 57), Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (b. l. 52), į Vilniaus priklausomybės ligų centrÄ per 5 metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo (b. l. 53), VÅ¡Ä® Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė (b. l. 54).

Atsižvelgdamas į padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir M. S. apibÅ«dinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad Å¡i smurtinio pobÅ«džio nusikalstama veika nėra nuoseklus jo gyvenimo bÅ«do padarinys, o greičiau yra atsitiktinio pobÅ«džio, nulemta netinkamo situacijos vertinimo dėl apsvaigimo nuo alkoholio. M. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo tam įtakos (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Visa tai rodo, kad Å¡iuo atveju BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta M. S. už padarytÄ nusikaltimÄ paskyrus įstatymo sankcijoje numatytÄ su laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmės rūšį – laisvės apribojimÄ , jo dydį nustatant artimesnį minimaliam, kartu nustatant jam įpareigojimÄ visÄ bausmės atlikimo laikotarpį nuo 23 iki 6 val. bÅ«ti namuose, jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi (BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punktas). Teismo vertinimu, prokurorės papildomai praÅ¡omas skirti įpareigojimas nevartoti alkoholį Å¡iuo atveju bÅ«tų perteklinis, kadangi pirmiau pateikti M.

S. charakterizuojantys duomenys neleidžia spręsti apie tokiÄ jo priklausomybę ir, nors apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tačiau nusikaltimas pripažintas atsitiktiniu, tai akcentavo ir prokurorė. Teismas sprendžia, kad laisvės apribojimo bausmė su nurodytu įpareigojimu, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikÅ¡mingas aplinkybes, Å¡iuo konkrečiu atveju atitiks protingumo ir teisingumo kriterijus bei padės įgyvendinti bausmės paskirtį, protingose ribose varžys kaltinamojo judėjimo laisvę ir skatins jį kontroliuojamam probacijos tarnybos bÅ«ti atsakingu, valdyti emocijas ir ateityje nenusikalsti.

Dėl kardomosios priemonės, daiktinių įrodymų likimo Kaltinamajam M. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 71), paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios. Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktai, turintis reikšmę nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas (1 vnt.) su M. S. pateiktais dviem vaizdo įrašais, susijusiais su 2018 m. sausio 6 d. įvykiu (b. l. 30), ir kompaktinis diskas (1 vnt.) su Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus pateiktu garso įrašu, susijusiu su 2018 m. sausio 6 d.

įvykiu (b. l. 36), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti byloje. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a : M. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirti Å¡eÅ¡ių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį visÄ bausmės laikÄ bÅ«ti namuose nuo 23 iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi.

Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuoraÅ¡o gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos. M. S. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios. Daiktus, turinčius reikÅ¡mę nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diskÄ (1 vnt.) su M. S. pateiktais dviem vaizdo įraÅ¡ais, susijusiais su 2018 m. sausio 6 d. įvykiu, ir kompaktinį diskÄ (1 vnt.) su Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus pateiktu garso įraÅ¡u, susijusiu su 2018 m. sausio 6 d.

įvykiu, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje. Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų, nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . IÅ¡aiÅ¡kinti M. S., kad:

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

2. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytÄ baudžiamojo poveikio priemonę.

3. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles. Teisėjas Marijus Kursevičius