b8ec7251-2cce-413d-a6fe-56ed050bcec0 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr.2A-341-258/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09261-2014-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.39.2.6.1.; 121.21. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. rugsėjo 6 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vido Stankevičiaus, Liudos Uckienės apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo UAB „Transtira“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-21 sprendimo ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-20 papildomo sprendimo pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovui UAB „Transtira“ dėl nuostolių atlyginimo regreso teise, tretieji asmenys - R.

Å . ir UAB DK „PZU Lietuva“. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė :Ginčo esmė IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 4 404,50 € (15207,85 Lt) nuostolių atlyginimo, 6 proc. metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovas nurodė, kad 2012-08-20 Vokietijoje dėl R. Å ., vairavusio transporto priemonę Mercedes Benz, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba KRONE (duomenys neskelbtini), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala.

R. Å . buvo samdomas atsakovo, o eismo įvykis buvo padarytas trečiajam asmeniui vykdant darbines pareigas. Eismo įvykio metu transporto priemonė Mercedes Benz, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo drausta privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, todėl minėto eismo įvykio metu padarytÄ 4 731,51 € žalÄ atlygino Vokietijos nacionalinis draudikų biuras, kuriÄ vėliau jam sumokėjo ieÅ¡kovas, remdamasis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau - TPVCAPDÄ®) 17 str. 5 d.

IeÅ¡kovas kreipėsi į atsakovÄ , kaip neįvykdžiusį pareigos apdrausti jam priklausančios transporto priemonės privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu asmenį, dėl kompensuotos sumos atlyginimo, tačiau atsakovas Å¡io reikalavimo neįvykdė. Atsakovas su ieÅ¡kinio reikalavimais sutiko iÅ¡ dalies. Atsiliepime nurodė, kad eismo įvykį sukėlusi transporto priemonė buvo apdrausta skirtingų draudikų, t.y. atsakovui priklausantis vilkikas Mercedes Benz, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) buvo draustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu draudimo kompanijoje „Soglasije, Soglasije“ Insure Company Limited, o priekaba KRONE (duomenys neskelbtini)- buvo drausta UAB DK“PZU Lietuva“. ŽalÄ atlygino vilkiko draudikas, kuris ieÅ¡kiniu kelia deliktinės civilinės atsakomybės taikymo klausimÄ . Nagrinėjamu atveju taikytina Vokietijos Federacinės Respublikos teisė ir ½ dalis atsakomybės, už eismo įvykio metu patirtÄ Å¾alÄ , tenka priekabÄ apdraudusiai UAB DK „PZU Lietuva“.

Atsakovo teigimu, turėtų bÅ«ti tenkinama ½ dalis ieÅ¡kinio reikalavimų.Trečiasis asmuo UAB DK „PZU Lietuva“ atsiliepime sutiko su ieÅ¡kinio reikalavimais, kurie turėtų bÅ«ti tenkinami, nes priekaba buvo prikabinta prie neapdraustos transporto priemonės (vilkiko), todėl atsakovui, kaip transporto priemonės savininkui (valdytojui), atsiranda prievolė atlyginti transporto priemonės padarytÄ Å¾alÄ . Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. balandžio 21 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino.

Priteisė iÅ¡ UAB „Transtira“ Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro naudai 4404,50 € nuostolių atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo 2014-03-21 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 607,63 € bylinėjimosi iÅ¡laidų ir 13,02 € teismo turėtų paÅ¡to iÅ¡laidų į valstybės biudžetÄ .Teismas konstatavo, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės, kol jos yra įregistruotos, privalo bÅ«ti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, o transporto priemonių, kurių įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, valdytojai, iÅ¡vykdami iÅ¡ Lietuvos Respublikos į kitas Europos SÄ jungos valstybes nares, privalo turėti galiojantį draudimo liudijimÄ , patvirtinantį draudimo sutarties, atitinkančios Å¡io įstatymo reikalavimus, sudarymÄ (TPVCAPDÄ® 4 str. 1 d., 41 str. 3 d. ir 8 d.), jog Lietuvos Respublikoje registruotų transporto priemonių sudaroma įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis suteikia reikiamos apimties draudimo apsaugÄ ne tik Lietuvoje, bet ir visose kitose Europos SÄ jungos valstybėse narėse (TPVCAPDÄ® 10 str. 1 d.). 2012-08-20 eismo įvykio metu transporto priemonė Mercedes Benz, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo apdrausta civilinės atsakomybės transporto priemonių valdytojų privalomuoju draudimu nors atsakovas savo atsikirtimus grindė argumentais, kad minėta transporto priemonė buvo drausta draudimo kompanijoje „Soglasije, Soglasije“ Insure Company Limited, o vilkiko priekaba - UAB DK „PZU Lietuva“. Teismas tokius atsakovo argumentus pripažino nepagrįstais, nes TPVCAPDĮ 16 str. 5 d. ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-23 nutarimo Nr. 795 „Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 25 p. numatyta, kad draudimo išmoka dėl velkama transporto priemone padarytos žalos mokama pagal velkančios transporto priemonės draudimo sutartį, kai velkama transporto priemonė eismo įvykio metu buvo sukabinta su velkančia transporto priemone.

Jeigu velkama transporto priemonė (kurios vairuotojas nebÅ«tinas) prieÅ¡ eismo įvykį atsikabino nuo jÄ velkančios transporto priemonės, tada dėl atsikabinusia transporto priemone padarytos žalos draudimo iÅ¡moka mokama pagal draudimo sutartį, kuria apdrausta atsikabinusios transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė.Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad eismo įvykyje dalyvavusi transporto priemonė nebuvo apdrausta TPVCAPDÄ® reikalavimus atitinkančiu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

Priekaba negali savarankiÅ¡kai dalyvauti vieÅ¡ajame eisme. Eismo įvykio metu padaryta žala yra sureguliuota kitoje Europos SÄ jungos valstybėje narėje (Vokietijoje). Bendradarbiavimo nuostatų - Biurų tarnybos vidaus nuostatų 3 straipsnis numato, kad biuras, kurio veiklos teritorijoje įvyko autoavarija, tiria autoavarijos aplinkybes, visas žalas biuras administruoja visiÅ¡kai savarankiÅ¡kai, vadovaudamasis autoavarijos Å¡alyje taikomais įstatymais ir kitais teisės aktais, ir biuras, kurio veiklos teritorijoje įvyko autoavarija, yra iÅ¡imtinai kompetentingas spręsti visus reikalus, susijusius su autoavarijos Å¡alyje taikomų teisės aktų aiÅ¡kinimu ir žalos sureguliavimu.

BÅ«tent eismo įvykio valstybės nacionalinis draudikų biuras, atsižvelgdamas į surinktus dokumentus bei į kitoje Europos SÄ jungos valstybėje galiojančių teisės aktų nuostatas, nustato visas sÄ lygas, bÅ«tinas civilinei atsakomybei atsirasti, atlygina neapdrausta, Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemone padarytÄ Å¾alÄ bei pateikia reikalavimÄ Biurui, kaip subjektui, kuriam Lietuvos valstybė delegavo pareigÄ prisiimti atsakomybę už minėtomis transporto priemonėmis padarytÄ Å¾alÄ .

Esant TPVCAPDÄ® 17 straipsnio 6 dalyje numatytoms sÄ lygoms įstatyme numatyta Biuro pareiga iÅ¡mokėti kitos Europos SÄ jungos valstybės narės žalos atlyginimo institucijai jos reikalaujamÄ sumÄ , sumokėtÄ nukentėjusiajam trečiajam asmeniui ir nustatytÄ atlygį už žalos administravimÄ (Kauno apygardos teismo 2013-05-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-931-273/2013).Teismas taip pat konstatavo, kad ginčo atveju ieÅ¡kovas įrodė patirtÄ Å¾alÄ , neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 str.) (CPK 12 str, 178 str., 199 str.).

Skolininko kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d., 6.270 str. 1 d.) ir atsakovas jos nepaneigė. Vokietijos draudikų biuras sureguliavo padarytos žalos atlyginimÄ pagal savo nacionalinės teisės aktus (1 t. b.l. 18-69), kurių reguliavimas nesiskiria nuo Lietuvos įstatyminio reglamentavimo ir, nustatęs atsakovo kaltę dėl eismo įvykio, pateikė ieÅ¡kovui reikalavimÄ remdamasis Bendradarbiavimo nuostatų - Biurų tarnybos vidaus nuostatų 5 straipsniu. Esant TPVCAPDÄ® 17 straipsnyje 6 dalyje nustatytoms sÄ lygoms įstatyme numatyta Biuro pareiga iÅ¡mokėti kitos Europos SÄ jungos valstybės narės žalos atlyginimo institucijai jos reikalaujamÄ sumÄ , sumokėtÄ nukentėjusiam trečiajam asmeniui, ir nustatytÄ atlygį už žalos administravimÄ .

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gegužės 20 d. papildomu sprendimu priėmė papildomÄ sprendimÄ , dalyje dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, iÅ¡ atsakovo UAB „Transtira“ ieÅ¡kovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro naudai priteisė 115,85 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vykdymu. Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro bylinėjimosi iÅ¡laidas sudaro ne tik minėtu sprendimu priteista 607,63 Eur suma, bet ir 115,85 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos, susijusios su nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vykdymu.

IeÅ¡kovas įrodymus, patvirtinančius patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas pateikė iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad 2015 m. balandžio 21 d. sprendimu ieÅ¡kovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieÅ¡kinys buvo patenkintas, todėl ieÅ¡kovo visas patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas priteisė iÅ¡ atsakovo. Apeliacinio skundo argumentai ir atsiliepimo į jį argumentai Apeliantas (atsakovas) apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 21 d. sprendimÄ ir pripažinti, kad dalį reikalaujamos sumos: 2202,25 € (7603,93 Lt) nuostolių ir 303,12 € (1046,62 Lt) bylinėjimosi iÅ¡laidų atsakovas sumokėjo iki teismo sprendimo priėmimo dienos, o likusios sumos - 2202,25 € nuostolių ir 304,51 € bylinėjimosi iÅ¡laidų - atsakovas neturi mokėti, nes Å¡ias sumas privalo sumokėti trečiasis asmuo UAB DK „PZU Lietuva“; prijungti teikiamus įrodymus - Vietinio mokėjimo nurodymo kopijÄ ir mokėjimo nurodymÄ , susiraÅ¡inėjimÄ su Vokietijos draudimo asociacija; sustabdyti bylos nagrinėjimÄ iki Lietuvos Aukščiausiame Teisme bus iÅ¡nagrinėta civilinė byla Nr. 3K-3-415/2014;Apeliacinį skundÄ grindžia argumentais:1.

Tariantis dėl bylų užbaigimo geruoju, buvo sutarta, kad ir Å¡ioje byloje atsakovas UAB „Transtira“ ieÅ¡kovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras sumokės pusę praÅ¡omos priteisti nuostolių sumos ir bylinėjimosi iÅ¡laidų. Sutarta suma - 8650,55 litų ((7603,93 Lt) 2202,25 € nuostolių ir (1046,62 Lt) 303,12 € bylinėjimosi iÅ¡laidų) 2014-09-19 pavedimu buvo sumokėta, kÄ patvirtina 2014-09-14 mokėjimo nurodymas. Per neapsižiÅ«rėjimÄ mokėjimo nurodymas nebuvo pateiktas teismui ir nebuvo informuotas atstovas.

Tačiau atsakovas gavęs dalinį apmokėjimÄ teismo neinformavo apie tai ir ieÅ¡kinio sumos nesumažino. Kadangi atsakovas sumokėjo 2202,25 € (7603,93 Lt) nuostolių ir 303,12 € (1046,62 Lt) bylinėjimosi iÅ¡laidų, teismo sprendimas dalyje Å¡ių sumų priteisimo naikintinas. Likusi nesumokėta dalis bÅ«tų: 4404,50 - 2202,25 = 2202,25 € nuostolių ir 607,63 - 303,12 € = 304,51 € bylinėjimosi iÅ¡laidų.2. Atsakovui ginčijant jo atsakomybės pagal eismo įvykio valstybės narės teisę pagrįstumÄ , ieÅ¡kovui tenka pareiga įrodyti faktinę aplinkybę, kad savo TPVCAPDÄ® 17 straipsnio 5 dalyje įtvirtintÄ pareigÄ kompensuoti kitos valstybės draudikų biurui jis įvykdė remdamasis tos valstybės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomÄ jį draudimÄ reglamentuojančiais teisės aktais.

Atitinkamai ieÅ¡kovas to neatliko.3. Transporto priemonių junginį sudariusios transporto priemonės (vilkikas, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekaba, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo draustos draudimo bendrovėse atitinkamai „Soglassye" Insurance Company Limited ir UAB DK „PZU Lietuva“. Apeliantas teismui pateikė Vokietijos (valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis) Aukščiausiojo Teismo sprendimo su vertimu kopijÄ , kurioje numatyta, kad pagal Vokietijos Federacinės Respublikos teisę - vilkikas ir priekaba sudaro vienÄ atsakomybės vienetÄ , todėl Å ių draudikų atsakomybė yra bendra ir, jei nesusitarta kitaip, draudikai eismo įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ atlygina per pusę (po 50 % visų nuostolių).

Taigi, tuo atveju jei vienos iÅ¡ transporto priemonių junginį sudariusių transporto priemonių (vilkiko ar priekabos) civilinės atsakomybės draudimas neatitinka TPVCAPDÄ® nuostatų, ieÅ¡kovas atsakovo gali reikalauti atlyginti tik 50 % visų įvykio metu patirtų nuostolių.4. Byloje iÅ¡ esmės yra keliamas deliktinės civilinės atsakomybės taikymo klausimas, siekiant nustatyti už eismo įvykį atsakingÄ subjektÄ - vilkikÄ , priekabÄ ar juos abu. Deliktiniams teisiniams santykiams turėtų bÅ«ti taikoma eismo įvykio vietos valstybės teisė.

Apelianto teigimu, eismo įvykį Vokietijoje sukėlė transporto priemonių junginys (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su sukabinta priekaba, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuri buvo drausta UAB DK „PZU Lietuva“), todėl eismo įvykiui įvykus Vokietijos Federacinėje Respublikoje, susiklostė nesutartiniai (deliktiniai) teisiniai santykiai, todėl taikytina Vokietijos Federacinės Respublikos teisė. Teismui buvo pateikta Vokietijos Aukščiausiojo teismo sprendimo su vertimu kopijÄ , kurioje numatyta, kad pagal Vokietijos Federacinės Respublikos teisę - vilkikas ir priekaba sudaro vienÄ atsakomybės vienetÄ , todėl Å¡ių draudikų atsakomybė yra bendra ir, jei nesusitarta kitaip, draudikai eismo įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ atlygina per pusę.

Kadangi eismo įvykiui įvykus Vokietijos Federacinėje Respublikoje, susiklostė nesutartiniai (deliktiniai) teisiniai santykiai, taikytina Vokietijos Federacinės Respublikos teisė, o taikant Vokietijos Federacinės Respublikos teisę priekabos draudikui tenka atsakomybė už eismo įvykį sukėlus į vilkikui su sukabinta priekaba, kuri buvo drausta, nes apdraudžiant priekabÄ kartu yra apdraustas ir priekabos vairuotojas, kuris kartu yra bendro, sujungto junginio vairuotojas. O tai reiÅ¡kia, kad ½ dalies atsakomybės už eismo įvykio metu patirtÄ Å¾alÄ tenka ir prikabintÄ priekabÄ KRONE SDP27, valst.

Nr. EH 977, apdraudusiai UAB DK „PZU Lietuva“.5. Kadangi apeliantas praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 21 d. sprendimÄ ir pripažinti, kad dalį reikalaujamos sumos: 2202,25 € (7603,93 Lt) nuostolių ir 303,12 € (1046,62 Lt) bylinėjimosi iÅ¡laidų atsakovas sumokėjo iki teismo sprendimo priėmimo dienos, o likusios sumos - 2202,25 € nuostolių ir 304,51 € bylinėjimosi iÅ¡laidų - atsakovas neturi mokėti, nes Å¡ias sumas privalo sumokėti trečiasis asmuo UAB DK „PZU Lietuva“, tai naikintinas ir 2015 m. gegužės 15 dienos papildomas sprendimas priteisti 115,85 € bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vykdymu.

Trečiasis asmuo UAB DK „PZU Lietuva“ praÅ¡o UAB „Transtira“ apeliacinį skundÄ atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 21 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .AtsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ grindžia argumentais:1.Trečiojo asmens atsakomybė yra sutartinė, o ne deliktinė, taigi trečiasis asmuo atsako tik prisiimtų įsipareigojimų ribose, jo pareiga iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ kyla draudimo sutarties pagrindu, Å¡iai sutarčiai taikoma Lietuvos teisė.

TPVCAPDÄ® 16 str. 1 dalyje nurodyta, kad atsakingas draudikas arba Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras moka iÅ¡mokÄ , jeigu transporto priemonės valdytojui dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui atsiranda civilinė atsakomybė. IÅ¡moka mokama atsižvelgiant į tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomÄ jį draudimÄ reglamentuojančius teisės aktus. Å ioje teisės normoje yra nurodyta, kad iÅ¡mokant iÅ¡mokÄ atsižvelgiama į kitos valstybės teisės aktus, tačiau nėra nurodoma, jog yra privaloma taikyti valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, teisę esant teisminiam ginčui dėl iÅ¡mokėtos žalos sumos atlyginimo regreso tvarka.

2. TPVCADÄ® 16 str. 5 dalyje numatyta, kad iÅ¡moka dėl velkama transporto priemone padarytos žalos (kai pagal teisės aktus velkamos transporto priemonės vairuotojas nebÅ«tinas) mokama pagal velkančios transporto priemonės draudime sutartį, kai velkama transporto priemonė eismo įvykio metu buvo sukabinta su velkančia transporto priemone. Jeigu velkama transporto priemonė (kuriai vairuotojas nebÅ«tinas) prieÅ¡ eismo įvykį atsikabino nuo jÄ velkančios transporto priemonės, dėl atsikabinusia transporto priemone padarytos žalos iÅ¡moka mokama pagal draudimo sutartį, kuria apdrausta atsikabinusios transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė, jeigu dėl žalos padarymo atsakomybė kyla velkamos transporto priemonės valdytojui.

Byloje esantys duomenys patvirtina, jog eismo įvykto metu velkama transporto priemonė buvo sukabinta su velkančia transporto priemone. Dėl to, esant nurodytam teisiniam reglamentavimui, darytina iÅ¡vada, jog trečiajam asmeniui nekyla prievolė atlyginti pusę ieÅ¡kovo Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos sumos, kadangi už žalÄ , padarytÄ velkamÄ ja transporto priemone, kuri eismo įvykio metu buvo sukabinta su velkančiÄ ja, atsakingas yra velkančiosios transporto priemonės draudikas, o nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, jog velkančioji transporto priemonė nebuvo apdrausta, velkančiosios transporto priemonės valdytojas, Å¡iuo atveju, MERCEDES BENZ 1844, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas.3. Nagrinėjamoje byloje eismo įvykį sukėlė vilkikas su sukabinta priekaba, viena iÅ¡ Å¡ių transporto priemonių - vilkikas - eismo įvykio dienÄ buvo neapdrausta pagal TPVCAPDÄ®. Todėl žalÄ atlygino LR transporto priemonių draudikų biuras, kuris, pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį Atsakovui, neįvykdžiusiam pareigos apdrausti savo naudojamos transporto priemonės. Tuo tarpu Atsakovas tvirtina, kad kilęs ginčas turi bÅ«ti sprendžiamas pagal eismo įvykio vietos valstybės, t. y.

Vokietijos, teisę ir Å¡iuo atveju taikytina solidarioji draudikų atsakomybė. Taigi byloje iÅ¡ esmės yra keliamas deliktinės civilinės atsakomybės taikymo klausimas, siekiant nustatyti už eismo įvykį atsakingÄ subjektÄ - vilkikÄ , priekabÄ ar juos abu. Deliktiniams teisiniams santykiams turėtų bÅ«ti taikoma eismo įvykio vietos valstybės teisė, tačiau Å¡iuo atveju ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė atgręžtinį reikalavimÄ neapdraustos transporto priemonės valdytojui, o, kaip pažymėta pirmiau, tokie susiklosiantys civiliniai teisiniai santykiai yra ne deliktinės, o sutartinės kilmės, todėl Å¡iems atgręžtiniams reikalavimams eismo įvykio vietos valstybės teisė nėra taikoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-292/2014).4.

Lietuvos Respublikos teisės aktai, reglamentuojantys draudimo institutÄ , nenumato galimybės transporto priemonės (vilkiko) ir priekabos (puspriekabės) junginiu padarytos žalos atlyginti vilkiko ir priekabos draudikams per pusę.5. Apeliantas skunde, grįsdamas solidariÄ jÄ trečiojo asmens ir apelianto atsakomybę dėl 2012-08-20 eismo įvykio metu padarytos žalos, remiasi 2010 m. spalio 27 d, Vokietijos Aukščiausiojo Teismo sprendimu. UAB DK „PZU Lietuva“ nurodo, jog apelianto minimas pateiktas Vokietijos Aukščiausiojo Teismo sprendimas negali bÅ«ti precedentas Å¡ioje byloje, nes yra netapačios faktinės bylų aplinkybės. Be to, minėtas sprendimas negali bÅ«ti laikytinas pakankamu Vokietijos teisės turinio įrodymu, nėra aiÅ¡ku, kokiÄ teisinę galiÄ Å¡is sprendimas turi Vokietijos Federacinėje Respublikoje.

Minėtame sprendime nėra nurodytos bylos Å¡alys, kas suponuotų pagrindÄ manyti, kad Å¡alys gali bÅ«ti Vokietijoje draudimo paslaugas teikiantys juridiniai asmenys, todėl Å¡ios situacijos gali iÅ¡ esmės skirtis.

6. Vadovaujantis LR CPK nuostatomis, apelianto apeliaciniame skunde pareikÅ¡tas praÅ¡ymas dėl bylos sustabdymo negali bÅ«ti nagrinėjamas apeliacinės instancijos teisme. Minėto praÅ¡ymo tenkinimo klausimas buvo iÅ¡spręstas neskundžiama teismo nutartimi ir pakartotinai negali bÅ«ti keliamas, nes tokios galimybės nenumato Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatos. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras praÅ¡o apelianto apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-21 sprendimo bei 2015-05-20 papildomo sprendimo atmesti.

AtsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ grindžia argumentais:1. Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra atkreipęs dėmesį, kad tokio pobÅ«džio bylose civilinės atsakomybės sÄ lygų turinys yra nustatomas remiantis ne Lietuvos, o eismo įvykio Å¡alies (Å¡iuo atveju - Vokietijos) teisės normomis ir pagal eismo įvykio Å¡alies (Å¡iuo atveju - Vokietijos) teisę nustatytomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-11-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2014). Å iuo atveju, eismo įvykio valstybės - Vokietijos nacionalinis draudikų biuras, atsižvelgdamas į Bendradarbiavimo nuostatų 3 straipsnio 4 dalį, 2012-08-20 Vokietijoje įvykusio eismo įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ administravo visiÅ¡kai savarankiÅ¡kai, vadovaudamasis eismo įvykio Å¡alyje (Å¡iuo atveju - Vokietijoje) galiojančiais įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais privalomÄ jį draudimÄ , civilinę atsakomybę bei žalos atlyginimÄ nukentėjusiems asmenims.

Būtent Vokietijos nacionalinis draudikų biuras buvo išimtinai kompetentingas spręsti visus klausimus, susijusius su eismo įvykio šalyje galiojančių teisės aktų taikymu, civilinės atsakomybės nustatymu bei žalos administravimu.

2. Biuras bei Vokietijos nacionalinis draudikų biuras, atsižvelgdami Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotas teisės aiÅ¡kinimo taisykles analogiÅ¡kose bylose bei į apelianto argumentus, pirmosios instancijos teisme pateikė teismui Biuro reikalavimo faktinį pagrindÄ pagrindžiančius įrodymas: Vokietijos garantinio fondo raÅ¡tas, kuriame nurodoma, jog Vokietijos Aukščiausiojo Teismo sprendimas yra iÅ¡imtinai susijęs su draudikų tarpusavio reikalavimų tenkinimu, esant dvigubo draudimo sÄ lygoms, t.y. kuomet vilkiko ir jo tempiamos priekabos valdytojų civilinė atsakomybė yra teisės aktu nustatyta tvarka apdrausta transporto priemonių valdytoju civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu pas skirtingus draudikus.

Vokietijos nacionalinio draudikų biuro raštas, kuriame teigiama, kad „..Bendra vilkiko ir priekabos prievolė taikoma tik tais atvejais, kai abi dalys yra „apdraustos“ transporto priemonių valdytoju civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Taigi, kadangi Lietuvoje registruota transporto priemonė MERCEDES BENZ 1844, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo apdrausta TPVCAPDĮ nuostatas atitinkančiu transporto priemonių valdytojų civilinės privalomuoju draudimu, t.y. nebuvo konstatuotas „dvigubo draudimo“ faktas, apelianto nurodomo Vokietijos Aukščiausiojo Teismo sprendimo nuostatos šiuo atveju netaikytinos.3.

Vokietijos nacionalinis draudikų biuras tinkamai ir kompetentingai įvertino visas eismo įvykio aplinkybes bei taikė Vokietijos teisės aktų nuostatas, kas leido padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog dėl Vokietijoje įvykusio eismo įvykio metu padarytos žalos civilinė atsakomybė kyla tik Lietuvos Respublikoje registruotos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustos transporto priemonės MERCEDES MERCEDES BENZ 1844, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojui bei R.

Š. darbdaviui - apeliantui.4. Apelianto nurodomos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 3K-3-415/2014 faktinės aplinkybės nėra tapačios šios bylos aplinkybėms, dėl ko apelianto nurodomoje byloje priimtas sprendimas neturės įtakos šios bylos nagrinėjimui. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Apeliacinis skundas netenkinamas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).              Apeliantas atsakovas UAB „Transtira“ kartu su apeliaciniu skundu pateikė 2014-09-19 mokėjimo nurodymÄ bei susiraÅ¡inėjimÄ su Vokietijos draudimo asociacija, praÅ¡ydamas Å¡iuos įrodymus prijungti prie bylos.             Pagal CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teismui.

Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi iÅ¡imtys, sÄ lygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai bÅ«na:

1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus;

2) kai įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kyla vėliau. Apeliantas nurodo, kad tariantis su ieÅ¡kovu dėl bylų užbaigimo geruoju, buvo sutarta, kad ir Å¡ioje byloje atsakovas UAB „Transtira“ ieÅ¡kovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras sumokės pusę praÅ¡omos priteisti nuostolių sumos ir bylinėjimosi iÅ¡laidų, tačiau per neapsižiÅ«rėjimÄ mokėjimo nurodymas nebuvo pateiktas pirmos instancijos teismui ir nebuvo informuotas atstovas. IeÅ¡kovas atsiliepime į apeliacinį skundÄ patvirtino, jog apeliantas 2014-09-19 jam sumokėjo ieÅ¡kovui 2 505,37 €.

Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovas pripažino Å¡iuos įrodymus, patvirtindamas, kad su juo apeliantas iÅ¡ dalies atsiskaitė, pateiktÄ mokėjimo įrodymÄ teisėjų kolegija priima ir prijungia prie nagrinėjamos bylos medžiagos.             Apeliantas taip pat pateikė susiraÅ¡inėjimÄ su Vokietijos draudimo asociacija, tačiau nenurodė jokių argumentų, kodėl Å¡ių įrodymų nepateikė pirmos instancijos teismui. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pateiktų dokumentų datas (2013-2014 m.), sprendžia, jog apeliantas turėjo galimybę Å¡iuos raÅ¡ytinius įrodymus pateikti pirmosios instancijos teismui.

Dėl Å¡ių priežasčių teismas, vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, teismui pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus atsisako priimti.              Apeliantas apeliaciniame skunde pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ Â sustabdyti bylos nagrinėjimÄ iki Lietuvos Aukščiausiame Teisme bus iÅ¡nagrinėta civilinė byla Nr. 3K-3-281-969/2015 (buvęs Nr. 3K-3-415/2014). Atsižvelgiant į tai, kad civilinė byla 3K-3-281-969/2015 Lietuvos Aukščiausiame Teisme yra iÅ¡nagrinėta, klausimas dėl Å¡ios nagrinėjamos bylos sustabdymo nagrinėjamu atveju neaktualus, todėl nespręstinas.

             Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, sumokėjusio iÅ¡mokÄ kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui, pareikÅ¡to atgręžtinio reikalavimo asmeniui, atsakingam už žalos padarymÄ , pagrįstumo.             Byloje nustatyta, jog kad 2012-08-20 Vokietijoje dėl R. Å ., vairavusio transporto priemonę Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba Krone (duomenys neskelbtini), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala automobiliui BMW, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 42-4410-11). Eismo įvykio metu atsakovas buvo ir transporto priemonės Mercedes Benz naudotojas pagal lizingo sutartį. Eismo įvykio metu transporto priemonė Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba Krone (duomenys neskelbtini), buvo registruotos Lietuvos Respublikoje, o jų savininku buvo atsakovas UAB „Transtira“. Atsakovo pateiktas Tarptautinis transporto priemonių savininkų atsakomybės draudimo liudijimas patvirtina, kad transporto priemonei Mercedes Benz, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2012 m. liepos 23 d. iki 2013 m. liepos 22 d. Rusijos draudimo bendrovė „SOGLASSYE Insurance Company Limited“ iÅ¡davė tarptautinę automobilio draudimo kortelę. Priekaba Krone SDP 27 buvo apdrausta UAB DK „PZU Lietuva“ (t.2, b.l. 71-72, 114-115). Vokietijos nacionalinis draudikų biuras (Deutches buro Grune Karte E.V.), iÅ¡mokėjęs eismo įvykio metu patirtų nuostolių sumÄ , 2013-08-05 pateikė ieÅ¡kovui reikalavimÄ dėl 4404,50 € (3830,00 € kompensacija + 574,50 € administravimo mokestis) žalos atlyginimo (1 t. 14-18).

             Nagrinėjamu atveju, ginčo dėl paties žalos padarymo fakto byloje nėra, taip pat neginčijamas ir Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui iÅ¡mokėtos iÅ¡mokos dydis bei aplinkybė, jog vilkiko priekaba eismo įvykio dienÄ buvo apdrausta privalomuoju draudimu, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos įstatymai. Tačiau atsakovas, kaip matyti iÅ¡ apeliacinio skundo turinio, ginčija aplinkybę, jog jis buvo apdraudęs ne tik priekabÄ bet ir vilkikÄ . Vilkikas, apelianto teigimu, buvo apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu Rusijos draudimo bendrovėje „SOGLASSYE Insurance Company Limited“.

Byloje pateiktas Rusijos transporto priemonių draudikų asociacijos raštas patvirtina, jog rusiškų žaliųjų kortelių išdavimas Lietuvos Respublikoje registruotoms transporto priemonėms prieštarauja žaliosios kortelės sistemos taisyklėms bei Lietuvos nacionaliniams aktams. (t.2, b.l. 41-44). Tam, kad tiek Lietuvos Respublikoje, tiek bet kurioje kitoje ES valstybėje narėje galiotų transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės draudimo apsauga, Lietuvos Respublikoje įregistruotų transporto priemonių valdytojų civilinė atsakomybė privalo būti apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, sudarant sutartį su draudiku – LR Transporto priemonių draudikų biuro nariu (TPVCAPDĮ 29 str. 1 d.) arba kitos ES valstybės narės draudimo įmone ar filialu (TPVCAPDĮ 10 str. 3 d.).

Kadangi apelianto transporto priemonė Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra registruota Lietuvos Respublikoje, todėl ji turėjo bÅ«ti apdraustos TPVCAPDÄ® 2 str. 18 p. nurodyto transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudiko. Atsakovo transporto priemonė eismo įvykio metu neturėjo TPVCAPDÄ® reikalavimų atitinkančio ir eismo įvykio metu galiojančio transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės draudimo, o turėjo Rusijos draudimo bendrovėje „SOGLASSYE Insurance Company Limited“ iÅ¡duotÄ Å¾aliÄ jÄ kortelę, kurioje nurodyta, kad eismo įvykio metu ji galiojo, tačiau Å¡i Rusijos draudimo bendrovė nėra Europos SÄ jungos valstybės narės draudimo įmonė bei nėra Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro nare (t.2, b.l.

46) ir jos suteikta žalioji kortelė nesuteikė tokios apsaugos, kokiÄ numato TPVCAPDÄ®. Esant tokioms aplinkybėms, pripažintina, kad transporto priemonė Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) eismo įvykio dienÄ nebuvo apdrausta TPVCAPDÄ® reikalavimus atitinkančiu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.             Pagal TPVCAPDÄ® 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, nacionalinis draudikų biuras iÅ¡moka iÅ¡mokÄ dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims, kai žala padaryta Europos SÄ jungos (ES) valstybėje narėje neapdrausta transporto priemone, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikoje.

Nacionalinių draudikų biurų bendradarbiavimo nuostatų 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tik biuras turi teisę vieno iÅ¡ savo narių praÅ¡ymu siųsti kitam biurui praÅ¡ymÄ patvirtinti to biuro Å¡alyje įsisteigusį nario korespondentÄ . Nacionalinių draudikų biurų bendradarbiavimo nuostatuose taip pat nustatyta, kad draudimo įmonės korespondentas administruoja visas žalas vadovaudamasis autoavarijos Å¡alyje taikomais įstatymais ar kitais teisės aktais, reglamentuojančiais atsakomybę, atlyginimÄ nukentėjusiems asmenims ir transporto priemonių privalomÄ jį draudimÄ jį patvirtinusio biuro vardu ir jį patvirtinti praÅ¡iusio draudiko sÄ skaita.

Vadovaujantis Bendradarbiavimo nuostatų 3 straipsnio 4 dalies nuostata, Biuras yra iÅ¡imtinai kompetentingas spręsti visus reikalus, susijusius eismo įvykio Å¡alyje taikomų teisės aktų aiÅ¡kinimu (net kai remiamasi kitoje Å¡alyje taikomomis teisės aktų nuostatomis) ir žalos sureguliavimu, tačiau esant aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tam praÅ¡ymui informuoja draudikÄ arba atitinkamÄ draudimo biurÄ prieÅ¡ priimdamas galutinį sprendimÄ . Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biuras iÅ¡mokÄ dėl kitoje ES valstybėje narėje nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos ir administruotos žalos iÅ¡moka žalÄ atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui atsižvelgdamas į Bendradarbiavimo nuostatus ir valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomÄ jį draudimÄ reglamentuojančius teisės aktus (TPVCAPDÄ® 17 straipsnio 5 dalis).

Ä®statymu Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biurui nustatyta pareiga iÅ¡mokėti kitos ES valstybės narės žalos atlyginimo institucijai jos reikalaujamÄ sumÄ , sumokėtÄ nukentėjusiajam trečiajam asmeniui, ir nustatytÄ atlygį už žalos administravimÄ , jei kaltininko, kurio transporto priemonės įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, civilinė atsakomybė nebuvo apdrausta (TPVCAPDÄ® 17 straipsnio 6 dalies 2 punktas). Vadovaujantis TPVCAPDÄ® 23 straipsnio 1 dalimi, Biuras turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymÄ asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grÄ Å¾intų dėl padarytos žalos iÅ¡mokėtÄ sumÄ , jei ji iÅ¡mokėta pagal TPVCAPDÄ® 17 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ .             Apeliantas, kvestionuodamas pirmos instancijos teismo sprendimÄ , nurodo, kad jam ginčijant jo atsakomybės pagal eismo įvykio valstybės narės teisę pagrįstumÄ , ieÅ¡kovui tenka pareiga įrodyti faktinę aplinkybę, kad savo TPVCAPDÄ® 17 straipsnio 5 dalyje įtvirtintÄ pareigÄ kompensuoti kitos valstybės draudikų biurui jis įvykdė remdamasis tos valstybės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomÄ jį draudimÄ reglamentuojančiais teisės aktais.

Apelianto teigimu, ieÅ¡kovas to neatliko. Teisėjų kolegija su Å¡iuo argumentu nesutinka. IeÅ¡kovas pateikė į bylÄ Vokietijos nacionalinio draudikų biuro raÅ¡tÄ , kuriame nurodoma, jog jei kelių eismo įvykis įvyko Vokietijoje ir jį sukėlė vilkikas su priekaba, žalos atlyginimas nustatytas Vokietijos Kelių eismo įstatyme (vok. StVG). Pagal StVG 7 straipsnio I pastraipÄ transporto priemonės valdytojas yra atsakingas, jei eismo įvykis įvyko naudojant transporto priemonę – priekabÄ ar vilkikÄ .

Jei vilkikas yra su priekaba, abiem junginio dalims taikoma 100 proc. prievolė trečiajai Å¡aliai, tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovas gali pasirinkti vienÄ junginio dalį iÅ¡ dviejų, bet 100 proc. atsakomybės gali reikalauti tik vienÄ kartÄ . Å alis, sumokėjusi kompensacijÄ ieÅ¡kovui, gali susigrÄ Å¾inti 50 proc. atlygintos sumos iÅ¡ kitos atsakingos Å¡alies, abi atsakingos Å¡alys moka kompensacijÄ . Prievole dalinamasi remiantis Vokietijos draudimo sutarčių įstatymu (§ 78 vok. VVG), Vokietijos Civilinio kodekso įstatymu (§ 426 BGB).

RaÅ¡te taip pat pažymima, kad bendra vilkiko ir priekabos prievolė taikoma tik tais atvejais, kai abi dalys yra apdraustos. (t.2, b.l. 161-165). Atsižvelgiant į tai, apelianto teiginiai, kad priekabos draudikui tenka atsakomybė už eismo įvykį sukėlus į vilkikui su sukabinta priekaba, kuri buvo drausta, nes apdraudžiant priekabÄ kartu yra apdraustas ir priekabos vairuotojas, kuris yra bendro, sujungto junginio vairuotojas, atmestini kaip nepagrįsti.              Nepagrįstais laikytini ir apeliacinio skundo argumentai, kad pagal Vokietijos teisę, esant dvigubam iÅ¡ transporto priemonės ir privalomos drausti priekabos sudaryto junginio draudimui, junginio padarytÄ Å¾alÄ per pusę apmoka transporto priemonės ir priekabos privalomojo transporto priemonių civilinės atsakomybės draudikai.

Å iam teiginiui pagrįsti, apeliantas remiasi į bylÄ pateiktu 2010-10-27 Vokietijos Aukščiausiojo teismo sprendimu (t.2, b.l. 79-100), kuriame nurodoma, kad vilkiko ir priekabos junginys yra kaip vienas eksploatacinis vienetas, tad atsakomybė egzistuoja nepriklausomai nuo to, ar eismo įvykyje pavojų sukėlė tik viena iÅ¡ junginį sudarančių transporto priemonių. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju apelianto nurodomame sprendime buvo sprendžiama klausimas dėl žalos atlyginimo, kuomet junginio (vilkiko ir priekabos) padarytÄ Å¾alÄ lygiomis dalimis apmoka transporto priemonės ir priekabos privalomojo transporto priemonių civilinės atsakomybės draudikai.

Akcentuotina, kad Vokietijos teisme nagrinėtoje byloje buvo apdraustas tiek vilkikas, tiek ir jo priekaba. Atsižvelgiant į tai, kad Vokietijoje nagrinėtos bylos ir Å¡ios bylos fabulos skiriasi nėra teisinio pagrindo vadovautis atsakovo pateiktu Vokietijos Aukščiausiojo teismo sprendimu. Taip pat, nėra teisinio pagrindo iÅ¡vadai, kad žala buvo atlyginta pažeidžiant Vokietijos nacionalinės teisės aktus, reglamentuojančius žalos, padarytos transporto priemonių junginiu, kurį sudarė nedraustas vilkikas ir apdrausta priekaba, atlyginimÄ .

Pirmos instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas neturėjo pagrindo netenkinti eismo įvykio valstybės nacionalinio draudikų biuro reikalavimo ir neiÅ¡mokėti padarytos ir eismo įvykio valstybės nacionalinio draudikų biuro administruotos žalos atlyginimo iÅ¡mokos.             Remiantis iÅ¡dėstytu, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡tyrė teisingam ginčo iÅ¡sprendimui svarbias aplinkybes, visapusiÅ¡kai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai iÅ¡aiÅ¡kino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, motyvavo savo iÅ¡vadas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ -ieÅ¡kinį tenkinti, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.).

Tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad ieÅ¡kovas pusė ieÅ¡kovo praÅ¡omos priteisti sumos, t.y. 2 505,37 € sumokėjo ir Å¡iÄ aplinkybę pripažino atsakovas, apeliacinės instancijos teismas pirmos instancijos teismo sprendimÄ paliekÄ nepakeistÄ , ieÅ¡kovui priteisiant likusiÄ nesumokėtÄ 2 202,25 Eur nuostolių atlyginimo bei 304,51 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.             Apeliantas taip pat pateikė apeliacinį skundÄ dėl pirmos instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo iÅ¡ jo priteista 115,85 € bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vykdymu.

Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Kadangi atsakovo apeliacinis skundas netenkinamas, vadovaujantis CPK 93 str., atmestinas ir apeliacinis skundas dėl papildomo sprendimo. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-20 papildomas sprendimas paliktinas nepakeistu.             Vadovaudamasi LR civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 5 d. sprendimo rezoliucinę dalį patikslinti ir nurodyti, kad iÅ¡ UAB „Transtira“, j.a.k. 122282884, Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, j.a.k. 125709291, naudai priteista 2 202,25 € nuostolių atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo 2014-03-21 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 304,51 € bylinėjimosi iÅ¡laidų.KitÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ .Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 20 d. papildomÄ sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Teisėjai                                                    Rita Kisielienė Vidas Stankevičius Liuda Uckienė