Legislator Case Law & Legislation
b8e9b42e-75e7-4b06-8417-0bb2aafafc59 AI generated

b8e9b42e-75e7-4b06-8417-0bb2aafafc59 · Alytaus apylinkės teismas

Case Number b8e9b42e-75e7-4b06-8417-0bb2aafafc59
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

panaikinti 2017 m. rugsėjo 11 d. Druskininkų savivaldybės 2-ojo notaro biuro notarės J. L. iÅ¡duotÄ palikimo perėjimo valstybei liudijimÄ Ä¯ palikėjo I. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 2) nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad ieÅ¡kovė priėmė palikimÄ savo ir nepilnamečių vaikų vardu palikimÄ po sutuoktinio I. V., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties pradėdama paveldimÄ turtÄ faktiÅ¡kai valdyti;

Legislator headnote

AI generated

b8e9b42e-75e7-4b06-8417-0bb2aafafc59 · Alytaus apylinkės teismas: įrašų apie perėjimo valstybei liudijimo iÅ¡davimÄ nėra (t. 1, el. b. l. 13–14). Pažyma patvirtina, kad ieÅ¡kovė D. V., tretieji asmenys D. V., A. V., I. V. yra deklaravę gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini); I. V. buvo deklaravęs gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini) (t. 1, el. b. l. 15–16). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡as patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) esantis butas registruotas J. Z. ir G. Z. vardu, tačiau juridiniuose faktuose nurodyta, kad pagal 2005 m. birželio 16 d. pirkimo–pardavimo sutartį šį butÄ Ä¯sigijo D.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2-201-743/2020 Teisminio proceso Nr. 2-27-3-00429-2019-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.2.6; 2.1.5.2; 2.1.5.4; 2.5.3; 2.5.5; 3.1.7.8; 3.2.6.5; 3.4.5.2; (S) ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. vasario 24 d. Lazdijai Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rÅ«mų teisėja Asta Vailionienė, sekretoriaujant AuÅ¡rai Sujetienei, dalyvaujant ieÅ¡kovei D. V., tretiesiems asmenims D. V., A. V., I. V., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės D.

V. ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos Respublikai, tretiesiems asmenims D. V., A. V., I. V., Druskininkų savivaldybės 2-ojo notaro biuro notarei J. L. su valstybės institucija, duodančia iÅ¡vadÄ â€“ Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerija dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo panaikinimo, juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo ir leidimo priimti palikimÄ nepilnamečių vaikų vardu. Teismas n u s t a t ė: IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu praÅ¡o:

1) panaikinti 2017 m. rugsėjo 11 d. Druskininkų savivaldybės 2-ojo notaro biuro notarės J. L. iÅ¡duotÄ palikimo perėjimo valstybei liudijimÄ Ä¯ palikėjo I. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 2) nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad ieÅ¡kovė priėmė palikimÄ savo ir nepilnamečių vaikų vardu palikimÄ po sutuoktinio I. V., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties pradėdama paveldimÄ turtÄ faktiÅ¡kai valdyti;

3) iÅ¡duoti teismo leidimÄ ieÅ¡kovei priimti palikimÄ , atsiradusį po I. V., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties nepilnamečių vaikų A. V., gim. (duomenys neskelbtini), I. V., gim. (duomenys neskelbtini), vardu (t. 1, el. b. l. 1–6). IeÅ¡kinys grindžiamas Å¡iais argumentais. (duomenys neskelbtini) mirė ieÅ¡kovės sutuoktinis I. V.. I. V. santuokoje su ieÅ¡kove turėjo tris vaikus: D. V., A. V. ir I. V.. A. V. ir I. V. yra nepilnametės. Po sutuoktinio mirties liko jo nuosavybės teise turėto buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalis.

Å iame bute ieÅ¡kovė gyvena su vaikais, nuo pat sutuoktinio mirties momento ji naudojasi butais, juos prižiÅ«ri, iÅ¡laiko, dalimis dengia turimus įsiskolinimus dėl butų iÅ¡laikymo mokesčių. IeÅ¡kovė užvaldė ir po I. V. mirties likusį jo kilnojamÄ jį turtÄ â€“ įvairius baldus, namų apyvokos reikmenis. VisÄ turtÄ užvaldė savo ir savo nepilnamečių dukrų vardu, kadangi jiems visiems Å¡is butas reikalingas, jame gyvena, kito bÅ«sto neturi. Per įstatymo nustatytÄ terminÄ nepateikė notarui pareiÅ¡kimo dėl palikimo priėmimo, todėl negali įrodyti, kad priėmė palikimÄ , praÅ¡o šį faktÄ nustatyti teismine tvarka.

PraÅ¡o nustatyti, kad priėmė palikimÄ faktiÅ¡kai jį pradėdama valdyti pagal apyraÅ¡Ä , kadangi nori jaustis saugi dėl skolų. Visas skolas, susijusias su buto iÅ¡laikymu ji žino, jas dalimis dengia, žino, kad sutuoktinis turėjo asmeninių skolų dėl padarytų pažeidimų. Kadangi priimti palikimÄ nepilnamečių vaikų vardu bÅ«tinas teismo leidimas, praÅ¡o tokį leidimÄ iÅ¡duoti. Nurodo ir tai, kad 2017 m. rugsėjo 11 d. Druskininkų savivaldybės 2-ojo notaro biuro notarė iÅ¡davė palikimo perėjimo valstybei liudijimÄ Ä¯ palikėjo I.

V. palikimÄ . Kadangi ji savo ir nepilnamečių vaikų vardu pati priėmė palikimÄ po sutuoktinio mirties, Å¡is palikimo perėjimo valstybei liudijimas turėtų bÅ«ti panaikintas kaip neteisėtas, nes jai priėmus palikimÄ nelieka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.62 straipsnyje nustatytų faktinių aplinkybių ir teisinių pagrindų, kad palikimas pereitų valstybei. PraÅ¡o ieÅ¡kinį patenkinti. Atsakovė į teismo posėdį neatvyko, pateikė atsiliepimÄ , kuriame nurodė, kad su ieÅ¡kiniu iÅ¡ esmės sutinka.

Sutikimas grindžiamas Å¡iais argumentais. Valstybės įmonė Turto bankas atstovauja valstybei paveldėjimo teisiniuose santykiuose, todėl po I. V. mirties, nesant duomenų apie jo palikimo priėmimÄ , 2017 m. liepos 24 d. kreipėsi į notarÄ dėl I. V. palikimo perėjimo valstybei, tačiau palikimo perėjimo valstybei liudijimas nėra iÅ¡duotas. Jeigu iÅ¡nagrinėjus bylÄ bus nustatyta, kad ieÅ¡kovė priėmė palikimÄ po sutuoktinio mirties, atsakovė neprieÅ¡tarauja, kad ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys bÅ«tų patenkintas (t. 1, b. l. 53–54).

Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė I. V., ieškovės D. V. ir trečiųjų asmenų D. V., A. V. ir I. V. tėvas. Po I. V. mirties sutuoktinė ir jos vaikai dėl palikimo priėmimo notarui pareiškimo nepateikė. 2017 m. liepos 24 d. valstybės įmonė Turto bankas, kaip Lietuvos Respublikos atstovė paveldėjimo teisiniuose santykiuose, kreipėsi dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo. Palikimo perėjimo valstybei liudijimas neišduotas. Šios teismo išvados grindžiamos šiais įrodymais.

Mirties liudijimas patvirtina, kad I. V. mirė (duomenys neskelbtini) (t. 1, el. b. l. 9). IÅ¡ santuokos ir gimimo liudijimų matyti, kad I. V. ir D. V. susituokė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) jiems gimė sÅ«nus D. V., (duomenys neskelbtini) – dukra A. V., o (duomenys neskelbtini) – dukra I. V. (t. 1, el. b. l. 8,10–12). IÅ¡ testamentų registro iÅ¡raÅ¡o matyti, kad po I. V. mirties palikimÄ priėmė valstybė; 2017 m. rugsėjo 11 d. valstybės įmonė Turto bankas kreipėsi dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo iÅ¡davimo;

įrašų apie perėjimo valstybei liudijimo iÅ¡davimÄ nėra (t. 1, el. b. l. 13–14). Pažyma patvirtina, kad ieÅ¡kovė D. V., tretieji asmenys D. V., A. V., I. V. yra deklaravę gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini); I. V. buvo deklaravęs gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini) (t. 1, el. b. l. 15–16). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡as patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) esantis butas registruotas J. Z. ir G. Z. vardu, tačiau juridiniuose faktuose nurodyta, kad pagal 2005 m. birželio 16 d. pirkimo–pardavimo sutartį šį butÄ Ä¯sigijo D.

V., butas priklauso jai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise; butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso D. V. pagal 2005 m. birželio 16 d. pirkimo–pardavimo sutartį bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise (t. 1, el. b. l. 17–21). Iš pranešimo ir išvados matyti, kad po I. V. mirties jo sutuoktinė ir vaikai palikimo nepriėmė, tačiau sutuoktinė su dviem nepilnamečiais vaikais ir vienu pilnamečiu sūnumi po sutuoktinio mirties nuolat gyvena dviejų kambarių bute, butas tvarkingas, prižiūrimas, už jį mokami mokesčiai, mokamas ir įsiskolinimas už jį, D.

V. atliko nedidelį Å¡io buto remontÄ . Nors yra likę skolų už butÄ , tačiau Å¡iame bute gyvena nepilnamečiai vaikai, jie neturi kito bÅ«sto, jiems jis reikalingas, priimant palikimÄ pagal apyraÅ¡Ä palikimo priėmimas vaikų vardu neprieÅ¡tarautų jų interesams (t. 1, el. b. l. 22,57–60). IÅ¡ A. V. paaiÅ¡kinimo matyti, kad jai ir jos sesei Å¡is butas labai reikalingas, juo naudojasi, grįžta po mokyklos, rÅ«pinasi juo, moka mokesčius už jį, kitos gyvenamosios patalpos neturi (t. 1, el. b. l. 61).

Pažymos patvirtina I. V. įsiskolinimus: pagal Lazdijų rajono apylinkės teismo iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ Nr. L2-454-780/2008 skola 677,93 Eur (solidari su D. V.) bei 239,18 Eur vykdymo iÅ¡laidų; pagal 2011 m. liepos 11 d. vykdomÄ jį raÅ¡tÄ Nr. 2-446-743/2011 602 Eur Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentui su 220 Eur vykdymo iÅ¡laidų (pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) duomenis žala dėl neteisėtų medžių iÅ¡kirtimo); pagal Kauno teritorinės muitinės iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį dokumentÄ 4 190,80 Eur skola ir 544,28 Eur vykdymo iÅ¡laidų; pagal Kauno teritorinės muitinės iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį dokumentÄ 225 Eur skola ir 85,38 Eur vykdymo iÅ¡laidų; pagal Lazdijų rajono apylinkės teismo iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį dokumentÄ A2.8-438-780/2014 423,62 iÅ¡laidų valstybei (pagal LITEKO duomenis 2014 m. rugsėjo 3 d. nutarimu I.

V. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 1632 straipsnio 4 dalį dėl neteisėto disponavimo akcizinėmis prekėmis) (t. 1, el. b. l. 62–63). IÅ¡ Druskininkų savivaldybės 2-ojo notaro biuro notarės J. L. paaiÅ¡kinimo matyti, kad po I. V. mirties palikimo perėjimo valstybei liudijimas neiÅ¡duotas (t. 1, b. l. 114–118). Teismas k o n s t a t u o j a : I. Dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiÅ¡kai paveldimÄ turtÄ valdyti pagal apyraÅ¡Ä , fakto nustatymo Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalį 2000 m.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo teisiniams santykiams, kai palikimas atsiranda, įsigaliojus 2000 m. CK. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad I. V. mirė (duomenys neskelbtini), todėl Å¡io palikimo priėmimo faktui nustatyti taikytinos paveldėjimo teisinius santykius reguliuojančios 2000 m. CK normos. Kad įgytų palikimÄ , įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimÄ priimti iÅ¡ dalies arba su sÄ lyga ar iÅ¡lygomis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis).

Ä®pėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Å iame straipsnyje nurodyti veiksmai turi bÅ«ti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Dėl apyraÅ¡o sudarymo priimantis palikimÄ Ä¯pėdinis arba įpėdiniai kreipiasi į palikimo atsiradimo vietos notarÄ (CK 5.53 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , jeigu jis pradėjo turtÄ valdyti, juo rÅ«pintis kaip savo turtu (daiktÄ valdo, jį naudoja, prižiÅ«ri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismÄ , iÅ¡reikÅ¡damas valiÄ priimti palikimÄ , praÅ¡ydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.).

Tai reiÅ¡kia, kad turintis teisę paveldėti asmuo gali paveldėjimo teisę įgyvendinti priimdamas palikimÄ , o tam, kad įgytų palikimÄ Ä¯statyme nustatytu bÅ«du, jis turi iÅ¡reikÅ¡ti savo valiÄ ir atlikti tam tikrus teisinius veiksmus įstatyme nustatytais bÅ«dais ir laikydamasis įstatyme nustatytos tvarkos (CK 5.50 straipsnis). Å io teisinio reguliavimo kontekste pažymėtina, kad I. V. mirties momentu ir palikimo atsiradimo laiku įstatymas numatė du savarankiÅ¡kus bÅ«dus palikimui priimti: faktiÅ¡kai pradėjus valdyti palikimÄ arba padavus notarui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ .

Å ie veiksmai turėjo bÅ«ti atlikti per tris mėnesius. Taigi, tuo atveju, jeigu ieÅ¡kovė palikimÄ po sutuoktinio mirties priėmė pagal apyraÅ¡Ä , ji per tris mėnesius nuo jo mirties privalėjo kreiptis į notarÄ dėl turto apyraÅ¡o sudarymo, tačiau Å¡ių veiksmų neatliko, todėl palikimo pagal apyraÅ¡Ä nepriėmė. Ä®statymas numato konkrečius savarankiÅ¡kus palikimo priėmimo bÅ«dus ir nustato jų įgyvendinimo tvarkÄ , jame nenustatyta galimybė priimti palikimÄ faktiniu valdymu pagal apyraÅ¡Ä , iÅ¡ esmės tai vienas kitam prieÅ¡taraujantys palikimo priėmimo bÅ«dai, todėl toks ieÅ¡kovės reikalavimas negali bÅ«ti pripažintas pagrįstu.

Palikimo priėmimu, pradedant faktiÅ¡kai jį valdyti, suprantami aktyvÅ«s įpėdinio veiksmai valdant tÄ turtÄ , naudojantis juo, palaikant jį tinkamos bÅ«klės (patalpų remontas, gyvulių priežiÅ«ra, sklypo įdirbimas, mokesčių mokėjimas, patalpų iÅ¡nuomojimas, buto nuomos mokesčio ėmimas iÅ¡ nuomininkų, gyvenimas name ir t. t.). IÅ¡ ieÅ¡kovės, trečiųjų asmenų paaiÅ¡kinimų, pateiktos iÅ¡vados matyti, kad D. V. aktyviais veiksmais iÅ¡ karto po sutuoktinio mirties savo ir nepilnamečių vaikų vardu užvaldė jo turėtÄ kilnojamÄ jį turtÄ â€“ namų apyvokos daiktus, baldus, taip pat nekilnojamojo turto dalį – butÄ , kuriais naudojosi pagal jų paskirtį, juos iÅ¡laiko, prižiÅ«ri, tvarko.

Atsižvelgus į tai, kad nustatyti, aktyvÅ«s jos veiksmai, nukreipti į palikėjo turtÄ iÅ¡ karto po jo mirties, bet ne vėliau kaip per tris mėnesius, reikalavimas tenkintinas, nes praÅ¡omas nustatyti juridinis faktas yra visiÅ¡kai įrodytas aukščiau aptartais įrodymais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas) ir tai leidžia spręsti, kad D. V. savo ir vaikų vardu palikimÄ priėmė (2000 m. CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Kadangi ieÅ¡kovė kita tvarka gauti reikiamų dokumentų negali, Å¡is faktas nustatytinas teismine tvarka.

II. Dėl perėjimo valstybei liudijimų pripažinimo negaliojančiais IÅ¡ byloje esančių testamentų registro iÅ¡rašų, notarės J. L. pridėtų įrodymų, atsakovės argumentų matyti, kad palikimo perėjimo valstybei liudijimas po I. V. mirties nėra iÅ¡duotas. Tokio įrodymo nepateikė ir ieÅ¡kovė. Atsižvelgus į tai, Å¡ioje dalyje ieÅ¡kinys atmestinas kaip nepagrįstas. III. Dėl leidimo iÅ¡davimo priimti palikimÄ nepilnamečių vaikų vardu Nepilnamečių vaikų vardu palikimÄ priima jų tėvai (globėjai), kurie yra vaiko atstovai pagal įstatymÄ .

Norint nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimÄ yra bÅ«tinas teismo leidimas (CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktas). CPK 582 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad su vaiko teisėmis susijusį ar leidimo iÅ¡davimo klausimÄ teismas turi spręsti atsižvelgdamas iÅ¡imtinai į vaiko interesus. Pagal CK 5.1 straipsnio 2 dalį, įpėdiniams, priėmusiems palikimÄ , pereina pareiga atsakyti už palikėjo prievoles. Pagal CK 5.52 straipsnio nuostatas, įpėdinis, kuris priėmė palikimÄ , už palikėjo skolas atsako visu savo turtu.

Byloje nustatyta, kad palikėjas turi skolinių įsipareigojimų, dalis jų yra solidarÅ«s kartu su ieÅ¡kove D. V., ieÅ¡kovė nurodė, kad apie skolas žino, tačiau jos Å¡eimai bÅ«tinas gyvenamasis bÅ«stas, kuris priklauso ir jai. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovei priėmus nepilna­me­Äių vaikų vardu po jų tėvo mirties atsiradusį pali­ki­mÄ nebus pažeistos nepilnamečių teisės. Siekdama priimti pali­ki­mÄ ieÅ¡kovė sie­kia užtikrinti vaikams bÅ«stÄ , todėl pra­Å¡y­mas iÅ¡duoti teis­mo lei­di­mÄ pagrįs­­tas ir ten­kin­­ti­nas (CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punk­tas).

V. Dėl bylinėjimosi išlaidų Valstybės išlaidas, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 24,75 Eur. Išlaidos, susijusios su antrinės teisinės pagalbos teikimu ieškovei sudaro 242,63 Eur. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

Å alies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sÄ Å¾iningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sÄ Å¾iningai atliko procesines pareigas. Teismas, nustatęs, kad Å¡alis neargumentuotai atsisakė pasinaudoti privalomÄ ja mediacija arba praÅ¡ymÄ perduoti ginÄÄ spręsti mediacijos bÅ«du pareiÅ¡kė nesÄ Å¾iningai, arba nesÄ Å¾iningai naudojosi mediacija, arba mediacijos metu reiÅ¡kė nesÄ Å¾iningus praÅ¡ymus, taip pat gali nukrypti nuo Å¡io straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklių (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad bylinėjimosi iÅ¡laidos susidarė dėl ieÅ¡kovės nerÅ«pestingų veiksmų tinkamai ir laiku nepasinaudojus įstatymo suteiktomis teisėmis, atsakovė, kreipdamasi į notarÄ , vykdė jai įstatymo numatytas funkcijas, todėl nėra kalta dėl susidariusių bylinėjimosi iÅ¡laidų, jas turėtų atlyginti ieÅ¡kovė, tačiau ji atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų, todėl bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a :

D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies. Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio I. V., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties savo ir nepilnamečių vaikų A. V., gim. (duomenys neskelbtini), I. V., gim. (duomenys neskelbtini), vardu priėmė palikimÄ pradėdama turtÄ faktiÅ¡kai valdyti. Juridinis faktas nustatytas paveldėjimui pagal įstatymÄ Ä¯forminti. Leisti D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) pr­iimti­­ nepilna­me­Äių dukrų A.

V., gim. (duomenys neskelbtini), I. V., gim. (duomenys neskelbtini), vardu po jų tėvo I. V., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties atsiradusį pa­li­kimÄ . Likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmesti. Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti apskųstas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundÄ paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rÅ«mus. Teisėja Asta Vailionienė