Legislator Case Law & Legislation
b8e75bea-547c-454a-9df1-bcbf206d228d AI generated

b8e75bea-547c-454a-9df1-bcbf206d228d · Vilniaus apygardos teismas

Case Number b8e75bea-547c-454a-9df1-bcbf206d228d
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. kovo 19 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo R. B. ieÅ¡kinį atsakovei biudžetinei įstaigai Å irvintų rajono savivaldybės Socialinių paslaugų centrui dėl su neteisėtu atleidimu susijusių iÅ¡mokų ir neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio priteisimo. Teisėjų kolegija nustatė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas pripažinti darbo sutarčių nutraukimÄ pagal DK 129 straipsnį neteisėtu, panaikinti Å irvintų rajono savivaldybės Socialinių paslaugų centro direktorės 2015 m. gruodžio 8 d.

Legislator headnote

AI generated

b8e75bea-547c-454a-9df1-bcbf206d228d · Vilniaus apygardos teismas: Patikslintame ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovas nurodė, kad atsakovė į bylÄ neteikė duomenų apie jam mokėtÄ darbo užmokestį ir atsiskaitymÄ atleidimo dienÄ , ieÅ¡kovas Å¡ių duomenų taip pat neturėjo. Apeliacinės instancijos teismui grÄ Å¾inus iÅ¡ naujo nagrinėti bylos dalį dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo teisinių pasekmių, ieÅ¡kovas į bylÄ pateikė priteistinos vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ sumos skaičiavimus, kurie buvo paremti darbo sutartyse numatytomis darbo užmokesčio sÄ lygomis.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2A-1866-912/2019 Teisminio proceso Nr. 2-44-3-00014-2016-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.5.1; 1.3.2.9.5; 1.3.2.11; 1.3.5.5; 1.3.5.7; 1.3.5.9; 3.1.7.6 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. liepos 26 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Irmanto Å ulco, Liudos Uckienės ir Tomo Venckaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo R.

B. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. kovo 19 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo R. B. ieÅ¡kinį atsakovei biudžetinei įstaigai Å irvintų rajono savivaldybės Socialinių paslaugų centrui dėl su neteisėtu atleidimu susijusių iÅ¡mokų ir neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio priteisimo. Teisėjų kolegija nustatė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas pripažinti darbo sutarčių nutraukimÄ pagal DK 129 straipsnį neteisėtu, panaikinti Å irvintų rajono savivaldybės Socialinių paslaugų centro direktorės 2015 m. gruodžio 8 d.

įsakymÄ Nr. P-140 ir 2015 m. gruodžio 8 d. įsakymÄ Nr. P- 141, grÄ Å¾inti ieÅ¡kovÄ Ä¯ darbÄ ; priteisti iÅ¡ atsakovės Å irvintų rajono savivaldybės Socialinių paslaugų centro ieÅ¡kovui vidutinį darbo užmokestį už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovas nurodė, kad 2015 m. rugpjūčio 28 d. jam įteikti įspėjimai apie darbo sutarčių nutraukimÄ , 2015 m. gruodžio 10 d. ieÅ¡kovas atleistas iÅ¡ pastatų priežiÅ«ros specialisto ir Å«kvedžio pareigų dėl to, jog po struktÅ«rinių pertvarkymų naikinamos abi ieÅ¡kovo pareigybės. Å irvintų rajono savivaldybės taryba 2015 m. rugpjūčio 27 d. patvirtino naujus centro nuostatus, o 2015 m. rugpjūčio 28 d. – naujÄ centro struktÅ«rÄ . IÅ¡ esmės ieÅ¡kovo atliekamos funkcijos liko, tik buvo sujungtos vienoje pareigybėje.

IeÅ¡kovo pareigybių apraÅ¡ymuose ir naujai patvirtintame darbininko pareigybės apraÅ¡yme nurodytos iÅ¡ esmės tapačios funkcijos. Per visÄ Ä¯spėjimo laikotarpį atsakovė nevykdė pareigos siÅ«lyti bet kokį kitÄ darbÄ , ieÅ¡kovas neturėjo jokios informacijos apie laisvas darbo vietas po patvirtintų struktÅ«rinių pertvarkymų. Naujai sukurta pareigybė, atsirasianti po pertvarkymo, ieÅ¡kovui taip pat nebuvo pasiÅ«lyta. IeÅ¡kovui įteiktas įspėjimas neatitinka įspėjimui dėl atleidimo iÅ¡ darbo keliamų reikalavimų, nes buvo neinformatyvus, ieÅ¡kovui nesuteikta informacija, kaip bus vykdomi struktÅ«riniai pertvarkymai, kodėl naikinamos jo pareigybės, kaip bus siÅ«lomos laisvos darbo vietos.

3. Atsakovė atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka, nes reorganizaciniai įstaigos pakeitimai ieÅ¡kovo darbovietėje buvo struktÅ«rinio pobÅ«džio, ieÅ¡kovas buvo tinkamai įspėtas, laisvų darbo vietų, atitinkančių ieÅ¡kovo kvalifikacijÄ nebuvo. Po struktÅ«rinių pertvarkymų liko du padaliniai, nebeliko Å«kvedžio ir pastatų priežiÅ«ros specialisto pareigybių, atsirado direktoriaus pavaduotojo pareigybė. Dėl Socialinių paslaugų centre vykusių pertvarkymų panaikintos pareigybės, struktÅ«riniai padaliniai, funkcijas galėjo atlikti mažiau darbuotojų.

Darbininko pareigybės naujojoje struktÅ«roje neiÅ¡liko, o naujoji vairuotojo-darbininko pareigybė su Å«kvedžio ar pastatų priežiÅ«ros specialisto pareigybėmis nesusijusi. Ä®spėjimai dėl atleidimo iÅ¡ darbo įteikti ieÅ¡kovui laikantis įstatymo reikalavimų, apie struktÅ«rinius pokyčius ieÅ¡kovas žinojo, nes Å¡ie duomenys buvo vieÅ¡i. IeÅ¡kovui neteikti papildomi darbo siÅ«lymai, nes nebuvo kitų laisvų darbo vietų, atitinkančių ieÅ¡kovo kvalifikacijÄ . Panaikinus ieÅ¡kovo buvusias pareigybes, ieÅ¡kovo darbo vietos neliko, o naujoje specialisto pareigybėje nustatyta, kad specialistas turi bÅ«ti įgijęs aukÅ¡tÄ jį inžinerinį iÅ¡silavinimÄ , bet ieÅ¡kovas turi veterinarijos felčerio kvalifikacijÄ .

4. Å venčionių rajono apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį patenkino: pripažino neteisėtu ieÅ¡kovo atleidimÄ iÅ¡ Å irvintų rajono savivaldybės socialinių paslaugų centro Å«kvedžio ir pastatų priežiÅ«ros specialisto pareigų; panaikino Å irvintų rajono savivaldybės socialinių paslaugų centro direktorės 2015 m. gruodžio 8 d. įsakymus Nr. P-141 ir P-140 „Dėl R. B. atleidimo iÅ¡ darbo“ ir grÄ Å¾ino ieÅ¡kovÄ Ä¯ Å irvintų rajono savivaldybės socialinių paslaugų centro Å«kvedžio ir pastatų priežiÅ«ros specialisto pareigas ar lygiavertes pareigas; priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės vidutinį darbo užmokestį už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo 2016 m. sausio 18 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos, iÅ¡skaičiuojant jam dėl atleidimo iÅ¡mokėtÄ vieno mėnesio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ ; nustatė, kad vykdymo procese iÅ¡ Å¡ios priteistos sumos turi bÅ«ti iÅ¡skaičiuotos ieÅ¡kovo nuo 2016 m. sausio 18 d.

Å irvintų rajono apylinkės teisme gautos su darbo santykiais susijusios pajamos; atmetė ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl penkių procentų dydžio metinių procesinių palÅ«kanų priteisimo; priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės 1 200 Eur iÅ¡laidų už advokato pagalbÄ ir 9,81 Eur paÅ¡to iÅ¡laidų į valstybės biudžetÄ .

5. Vilniaus apygardos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ pagal atsakovės pateiktÄ apeliacinį skundÄ , 2017 m. gegužės 2 d. nutartimi apeliacinį skundÄ tenkino iÅ¡ dalies: Å venčionių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 12 d. sprendimo dalį, kuria iÅ¡spręstas ieÅ¡kovo grÄ Å¾inimo į darbÄ ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ priteisimo klausimas, panaikino ir ieÅ¡kovo neteisėto atleidimo teisinių pasekmių taikymo klausimÄ grÄ Å¾ino nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui; kitÄ sprendimo dalį paliko nepakeistÄ ; priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės 300 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad teismo sprendimas pripažinti ieÅ¡kovo atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu yra motyvuotas ir pagrįstas, todėl apeliacinį skundÄ Å¡ioje dalyje atmetė, tačiau sprendė, jog neteisėto darbo sutarties nutraukimo teisinių pasekmių pritaikymas prieÅ¡tarauja įstatymui ir teismų praktikai, nes teismas, parinkdamas darbuotojo teisių gynimo bÅ«dÄ ir nuspręsdamas, jog darbuotojas turi bÅ«ti grÄ Å¾inamas į eitas pareigas, negalėjo nurodyti darbdaviui grÄ Å¾inti ieÅ¡kovÄ Ä¯ neapibrėžtas „lygiavertes pareigas“.

6. IeÅ¡kovas 2017 m. rugpjūčio 4 d. patikslino ieÅ¡kinio reikalavimus: prašė priteisti iÅ¡ atsakovės vidutinį darbo užmokestį už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 8 024,14 Eur neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio; 412,90 Eur neiÅ¡mokėtos iÅ¡eitinės iÅ¡mokos; 1 867,01 Eur delspinigių už vėlavimÄ mokėti darbo užmokestį; 6 679,69 Eur vidutinio darbo užmokesčio už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ nuo 2015 m. gruodžio 11 d. iki 2017 m. liepos 31 d. ir po 15,73 Eur už kiekvienÄ sekančiÄ uždelstÄ atsiskaityti dienÄ ; visas bylinėjimosi iÅ¡laidas pagal teismui pateiktus dokumentus.

7. Patikslintame ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovas nurodė, kad atsakovė į bylÄ neteikė duomenų apie jam mokėtÄ darbo užmokestį ir atsiskaitymÄ atleidimo dienÄ , ieÅ¡kovas Å¡ių duomenų taip pat neturėjo. Apeliacinės instancijos teismui grÄ Å¾inus iÅ¡ naujo nagrinėti bylos dalį dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo teisinių pasekmių, ieÅ¡kovas į bylÄ pateikė priteistinos vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ sumos skaičiavimus, kurie buvo paremti darbo sutartyse numatytomis darbo užmokesčio sÄ lygomis.

Atsakovė pateikė duomenis apie ieÅ¡kovui iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį ir iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ Atsakovės pateikti duomenys prieÅ¡tarauja darbo sutarties sÄ lygoms. Su ieÅ¡kovu sudarytose darbo sutartyse nustatyta, kad darbdavė įsipareigoja darbuotojui mokėti 9,6 BMA darbo užmokestį. Atsakovė ieÅ¡kovui nemokėjo darbo sutartyse nustatyto darbo užmokesčio, nors ieÅ¡kovas nedavė raÅ¡ytinio sutikimo mažinti darbo sutartyse sutartÄ darbo užmokestį. IÅ¡ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų matyti, kad atsakovė ieÅ¡kovui nuo pat darbo pradžios mokėjo mažesnį, negu sutartas darbo sutartyse, darbo užmokestį.

Atsakovė, pakeisdama Å¡alių darbo sutartyje sulygtÄ darbo apmokėjimo sÄ lygÄ , nesilaikė nustatytos darbo sutarties sÄ lygų keitimo tvarkos, dėl to ieÅ¡kovui neiÅ¡mokėtas visas jam priklausantis darbo užmokestis. Laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 6 d. iki 2015 m. gruodžio 10 d. atsakovė ieÅ¡kovui neiÅ¡mokėjo 8 024,14 Eur darbo užmokesčio ir 412,90 Eur iÅ¡eitinės iÅ¡mokos. Kartu su neiÅ¡mokėtu darbo užmokesčiu ieÅ¡kovui turi bÅ«ti priteisiami delspinigiai, skaičiuojami iki 2015 m. gruodžio 10 d.

– 1 867,01 Eur, taip pat vidutinis darbo užmokestis už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ iki 2017 m. liepos 31 d. – 6 679,69 Eur ir po 15,73 Eur už kiekvienÄ sekančiÄ uždelstÄ atsiskaityti dienÄ . IeÅ¡kinio senaties terminas dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio skaičiuojamas nuo 2015 m. gruodžio 10 d., kai atliktas paskutinis tęstinio pobÅ«džio pažeidimo veiksmas, t. y. ieÅ¡kovui iÅ¡mokėtas ne visas darbo užmokestis, atsiskaitant su ieÅ¡kovu jo atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ . Taigi ieÅ¡kinį dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio ieÅ¡kovas teikia nepraleidęs trejų metų ieÅ¡kinio senaties termino (DK 27 straipsnio 2 dalis).

8. Atsakovė atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį prašė reikalavimÄ dėl vidutinio darbo užmokesčio už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos bei iÅ¡eitinės iÅ¡mokos priteisimo atmesti; reikalavimÄ dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio, delspinigių už vėlavimÄ mokėti darbo užmokestį, darbo užmokesčio už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ priteisimo palikti nenagrinėtus; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

9. Atsakovė nurodė, kad ieÅ¡kovas patikslino ieÅ¡kinį byloje, kurioje Å venčionių rajono apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 12 d. pripažino darbo sutarties nutraukimÄ pagal DK 129 straipsnio 2 dalį neteisėtu, panaikino Å irvintų rajono savivaldybės Socialinių paslaugų centro direktorės 2015 m. gruodžio 8 d. įsakymus Nr. P-140 ir P-141. Å i sprendimo dalis yra įsiteisėjusi. Procesas byloje toli pažengęs, todėl patikslintas ieÅ¡kinys pažeidžia CPK 7 straipsnyje numatytÄ proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principÄ .

Be to, patikslintas ieÅ¡kinys neatitinka CPK 42 straipsnio nuostatų, nes ieÅ¡kovas pakeitė ieÅ¡kinio pagrindÄ ir dalykÄ . Atsakovės teigimu, jokio bÅ«tinumo keisti ieÅ¡kinio pagrindÄ ir dalykÄ bylos nagrinėjimo metu nekilo, nes ieÅ¡kovui buvo žinomos darbo sutarčių sÄ lygos, mokamas darbo užmokestis, iÅ¡eitinė iÅ¡moka. Dėl to ieÅ¡kovas, pateikdamas ieÅ¡kinį, galėjo kelti patikslintu ieÅ¡kiniu reiÅ¡kiamus reikalavimus. Be to, DK 287 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo ginčų komisija yra privalomas ikiteisminis organas, nagrinėjantis individualius darbo ginčus, jeigu Å¡is kodeksas ar kiti įstatymai nenustato kitokios individualaus darbo ginčo nagrinėjimo tvarkos.

Dėl to nauju pagrindu pateikti naujo pobÅ«džio reikalavimai negali bÅ«ti Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas, ieÅ¡kinys Å¡ioje dalyje paliktinas nenagrinėtas (CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 11 punktas). IeÅ¡kovui taip pat negali bÅ«ti priteista iÅ¡eitinė iÅ¡moka ir vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ , nes jo gaunamas darbo užmokestis yra didesnis už darbo užmokestį, kurį jis gavo Å irvintų rajono savivaldybės socialinių paslaugų centre. IeÅ¡kovas nuo pat darbo sutarties sudarymo momento žinojo apie darbo užmokesčio abiejose pareigybėse dydžius, dėl kurių ir buvo sutarta sudarant sutartis, nuolat gaudavo darbo užmokestį už 0,5 etatinio vieneto darbÄ , keičiant darbo sutartis iÅ¡ terminuotų į neterminuotas, keičiant darbo apmokėjimo dydžio koeficientÄ su tuo sutiko, apie mokamÄ darbo užmokestį, jo apskaičiavimÄ Å¾inojo iÅ¡ jam teiktų kas mėnesį atsiskaitymo lapelių, kuriuose buvo nurodomas apskaičiuotas darbo užmokestis.

IeÅ¡kovas apskaičiuotÄ darbo užmokestį kas mėnesį, taip pat darbo užmokestį einant atostogų, vykstant į komandiruotes gaudavo bankiniais pavedimais ir niekada neginčijo mokamo darbo užmokesčio dydžio. IeÅ¡kovui buvo žinoma apie darbo užmokesčio dydį kas mėnesį jį iÅ¡mokant, tai patvirtino ir patikslintame ieÅ¡kinyje, todėl praÅ¡ymas dėl darbo užmokesčio priteisimo už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. rugpjūčio 1 d. pateiktas praleidus ieÅ¡kinio senaties terminÄ , nustatytÄ CK 1.125 straipsnio 8 dalyje, o praÅ¡ymas dėl delspinigių priteisimo už visÄ praÅ¡omÄ laikotarpį pateiktas praleidus CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatytÄ terminÄ .

Atsakovė nurodė, kad praÅ¡o teismo taikyti ieÅ¡kinio senatį ir atmesti Å¡iÄ ieÅ¡kinio dalį.

10. Å venčionių rajono apylinkės teismas atmetė 2017 m. spalio 30 d. sprendimu ieÅ¡kovo reikalavimus priteisti iÅ¡ atsakovės vidutinį darbo užmokestį už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos bei 412,90 Eur neiÅ¡mokėtos iÅ¡eitinės iÅ¡mokos. Teismas paliko nenagrinėtus ieÅ¡kovo reikalavimus priteisti iÅ¡ atsakovės 8 024,14 Eur neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio, 1 867,01 Eur delspinigių už vėlavimÄ mokėti darbo užmokestį, 6 679,69 Eur vidutinio darbo užmokesčio už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ nuo 2015 m. gruodžio 11 d. iki 2017 m. liepos 31 d. ir po 15,73 Eur už kiekvienÄ sekančiÄ uždelstÄ atsiskaityti dienÄ .

Teismas iÅ¡aiÅ¡kino ieÅ¡kovui, kad su reikalavimais dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio, delspinigių už vėlavimÄ mokėti darbo užmokestį, darbo užmokesčio už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ priteisimo jis turi teisę kreiptis į Darbo ginčų komisijÄ prie Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus.

11. Å venčionių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu pripažinus neteisėtu ieÅ¡kovo atleidimÄ iÅ¡ Å irvintų rajono savivaldybės socialinių paslaugų centro Å«kvedžio ir pastatų priežiÅ«ros specialisto pareigų ir panaikinus Å irvintų rajono savivaldybės socialinių paslaugų centro direktorės 2015 m. gruodžio 8 d. įsakymus Nr. P-141 ir P-140 „Dėl R. B. atleidimo iÅ¡ darbo“ teismas laikė, kad ieÅ¡kovo ir atsakovės 2014 m. sausio 6 d. sudarytos darbo sutartys Nr. 267 ir Nr. 268 nutrauktos Å¡iuo teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos. Teismas priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės 450 Eur advokato pagalbos iÅ¡laidų, netenkino atsakovės praÅ¡ymo priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidas.

12. Vilniaus apygardos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ apeliacine tvarka, 2018 m. lapkričio 28 d. nutartimi tenkinti ieÅ¡kovo ir atsakovės apeliacinius skundus iÅ¡ dalies. Apeliacinės instancijos teismas panaikino Å venčionių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 30 d. sprendimo dalis, kuriomis atmesti ieÅ¡kinio reikalavimai priteisti vidutinį darbo užmokestį už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, neiÅ¡mokėtÄ iÅ¡eitinės iÅ¡mokos dalį, palikti nenagrinėti ieÅ¡kinio reikalavimai dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio, delspinigių už vėlavimÄ mokėti darbo užmokestį, vidutinio darbo užmokesčio už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ priteisimo palikti nenagrinėti, taip pat sprendimo dalį, kuria iÅ¡spręstas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimas.

Apeliacinės instancijos teismas nurodytÄ bylos dalį grÄ Å¾ino iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Sprendimo dalis, kuria pripažinta, kad ieÅ¡kovo ir atsakovės 2014 m. sausio 6 d. sudarytos darbo sutartys Nr. 267 ir Nr. 268 nutrauktos Å venčionių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 30 d. sprendimu nuo Å¡io sprendimo įsiteisėjimo dienos, palikta nepakeista. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 13. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. kovo 19 d. sprendimu atmetė ieÅ¡kinį, priteisė atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo 500 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

14. Teismas nustatė, kad 2014 m. sausio 6 d. sudaryta darbo sutartis, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas dirbo pastatų priežiÅ«ros specialistu, jam nustatytas darbo užmokesčio koeficientas – 8,2 BMA, darbo trukmė 20 val. per savaitę. Nuo 2014 m. spalio 1 d. nustatytas 9,6 BMA darbo užmokesčio koeficientas. Taip pat ieÅ¡kovas ir atsakovė 2014 m. sausio 6 d. sudarė antrÄ darbo sutartį, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas dirbo Å«kvedžiu, jam nustatytas 9 BMA darbo užmokesčio koeficientas, 20 val. darbo trukmė per savaitę. Nuo 2014 m. spalio 1 d. ieÅ¡kovui nustatytas 9,6 BMA darbo užmokesčio koeficientas. Å irvintų rajono savivaldybės Socialinių paslaugų centro direktorės 2015 m. gruodžio 8 d. įsakymais Nr. P-140 ir P-141 ieÅ¡kovas atleistas iÅ¡ darbo pagal DK 129 straipsnio 2 dalį nuo 2015 m. gruodžio 10 d.

15. Teismas nurodė, kad teismų sprendimais konstatuota, kad ieškovas neteisėtai atleistas iš BĮ Širvintų rajono savivaldybės Socialinių paslaugų centro ūkvedžio ir pastatų priežiūros specialisto pareigų, panaikinti BĮ Širvintų rajono savivaldybės Socialinių paslaugų centro direktorės 2015m. gruodžio 8 d. įsakymai Nr. P-141 ir P-140, pripažinta, kad ieškovo ir atsakovės 2014 m. sausio 6 d. sudarytos darbo sutartys nutrauktos nuo 2017 m. gruodžio 1 d.

16. Teismas bylÄ nagrinėjo dėl ieÅ¡kinio reikalavimų, kylančių dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo teisinių pasekmių bei nesumokėto darbo užmokesčio ir delspinigių už vėlavimÄ atsiskaityti priteisimo dalyje.

17. Ieškovas, dirbdamas ūkvedžiu ir pastatų priežiūros specialistu po 20 val. darbo savaitės krūviu, iš viso per savaitę dirbo 40 val. Nors darbo sutartyse nenurodyta, kad ieškovas dirbo pusę etato, bet ieškovas to neginčijo.

18. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovas pasirašė pirmiau nurodytas darbo sutartis, jam įteikti darbo sutarčių antri egzemplioriai, ieÅ¡kovui kiekvienÄ mėnesį buvo mokamas darbo užmokestis, lėšas pervedant į jo sÄ skaitÄ banke, todėl, teismas vertino, kad ieÅ¡kovas žinojo, kokio dydžio darbo užmokestis jam mokamas už darbÄ pagal dvi pareigybes (0,5 etatu kiekvienoje pareigybėje ), turėjo galimybę kreiptis dėl sutartyse įraÅ¡ytų, jo manymu netinkamų duomenų, iÅ¡aiÅ¡kinimo, bet beveik dvejus metus dirbdamas pas atsakovę jokių pretenzijų dėl per mažo darbo užmokesčio nereiÅ¡kė, galbÅ«t netinkamo darbo užmokesčio apskaičiavimo neskundė ir jokių kitų priemonių nesiėmė.

IeÅ¡kovas reikalavimus dėl darbo užmokesčio dydžio teismui pateikė tik 2017 m. rugpjūčio 4 d., t. y. praėjus 1,5 metų nuo jo atleidimo iÅ¡ darbo, aukÅ¡tesnės instancijos teismui antrÄ kartÄ grÄ Å¾inus bylÄ pirmos instancijos teismui nagrinėti pagal ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl jo atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu.

19. Atsakovės – biudžetinė įstaiga, kurios vadovas neturėjo visiÅ¡kos laisvės nustatyti darbo užmokesčio dydį, o turėjo pareigÄ darbo užmokestį ieÅ¡kovui mokėti nevirÅ¡ydamas darbo užmokesčio fondui savivaldybės einamiesiems metams skirtų lėšų.

20. Teismas, įvertinęs Å irvintų rajono savivaldybės biudžeto projekto rengimo tvarkos apraÅ¡o 3 prieduose „Darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iÅ¡ savivaldybės biudžeto, darbo užmokesčio fondo apskaičiavime 2014 metams“ ir „Darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iÅ¡ savivaldybės biudžeto, darbo užmokesčio fondo apskaičiavime 2015 metams“ numatytas BÄ® Å irvintų rajono savivaldybės Socialinių paslaugų centro Å«kvedžio (specialistas, įgijęs aukÅ¡tesnį iÅ¡silavinimÄ ar specialųjį vidurinį įgytÄ iki 1995 metų) ir pastatų priežiÅ«ros specialisto (darbininko) pareigybėms paskirtÄ darbo užmokesčio fondÄ , galiojusius BMA, padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo patikslintame ieÅ¡kinyje nurodytas 1 171,20 Lt (339,20 Eur) mėnesinis darbo užmokestis pagal kiekvienÄ darbo sutartį du kartus virÅ¡ytų ieÅ¡kovo užimamoms pareigybėms skirtÄ finansavimÄ .

21. Darbo sutartys su ieškovu pakeistos – nuo 2014 m. spalio 1 d. nustatytas darbo užmokesčio koeficientas 9,6 BMA pagal abi ieškovo einamas pareigybes. Toks padidinimas neviršijo nustatyto darbo užmokesčio fondo lėšų ir leistinos nustatyti koeficiento maksimumo ribos. Atsakovė ieškovui darbo užmokestį apskaičiavo neviršydama ieškovui skirto darbo užmokesčio fondo lėšų.

22. Teismas vertino, kad 2014 m. sausio 6 d. darbo sutartyse atspindėta tikroji Å¡alių valia, t. y. atsakovė įsipareigojo įdarbinti ieÅ¡kovÄ pusės etato krÅ«viu Å«kvedžiu ir pusės etato krÅ«viu pastatų priežiÅ«ros specialistu, mokėti ieÅ¡kovui darbo sutartyje sulygtÄ darbo užmokestį vienai pareigybei, iÅ¡reikÅ¡tÄ BMA koeficientu, nevirÅ¡ijantį metinio darbo užmokesčio fondo lėšų, o ieÅ¡kovas įsipareigojo tinkamai atlikti pareigines funkcijas pagal kiekvienÄ pareigybę per 20 valandų darbo trukmės savaitę.

Apskaičiuojant ieÅ¡kovo darbo užmokestį pagal kiekvienÄ pareigybę, buvo taikytas kiekvienai ieÅ¡kovo einamai pareigybei, nustatytas BMA koeficientas patvirtinto minimalaus ir maksimalaus koeficiento dydžio ribose; darbo sutartyse, nustatyta ne viso darbo laiko trukmė (20 val. darbo savaitė), kuri apmokama proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui (DK 146 straipsnio 3 dalis), ieÅ¡kovas jokių pretenzijų, atsakovei nereiÅ¡kė nei per dvejus darbo pas atsakovę metus, nei 2016 m. sausio 6 d. kreipdamasis į teismÄ su reikalavimu pripažinti atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu.

23. Teismas nurodė, kad abejose darbo sutartyse ieÅ¡kovui nustatytas vienos pareigybės 9,6 BMA koeficientas, ieÅ¡kovas dirbo 0,5 etato Å«kvedžio ir 0,5 etato pastatų priežiÅ«ros specialistu. Dėl to pagal abi pareigybes turėjo bÅ«ti mokamas 340,80 Eur ((9,6 x 0,5 + 9,6 x 0,5) x 35,5) darbo užmokestis. IÅ¡ teismui pateiktų darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščių bei Sodros pažymos apie ieÅ¡kovui mokėtÄ darbo užmokestį matyti, kad bÅ«tent tokio dydžio darbo užmokestis buvo mokamas ieÅ¡kovui. Dėl to teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo reikalavimas dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio negali bÅ«ti patenkintas.

24. Teismas nurodė, kad ieškovo dėl jo neteisėto atleidimo iš darbo priverstinės pravaikštos laikas yra nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 1 d. Ieškovas dirbo pas atsakovę 1 metus 11 mėnesių ir 4 dienas, todėl jam turėjo būti išmokėta 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka.

25. Teismas nurodė, kad vidutinis ieÅ¡kovui mokėtinas darbo užmokestis skaičiuotinas pagal 2015 m. rugsėjo–lapkričio mėn. ieÅ¡kovo gautas pajamas. IÅ¡ atsakovės 2017 m. liepos 11 d. pateiktos pažymos apie priskaičiuotÄ ir iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį ir kitas iÅ¡mokas matyti, kad 2015 m. rugsėjo mėn. ieÅ¡kovo darbo užmokestis buvo 123,92 Eur, ieÅ¡kovas dirbo 64 val., t. y. 8 darbo dienas; 2015 m. spalio mėn. ieÅ¡kovo darbo užmokestis buvo 340,80 Eur, ieÅ¡kovas dirbo 176 val., t. y. 22 darbo dienas; 2015 m. lapkričio mėn. ieÅ¡kovo darbo užmokestis buvo 340,80 Eur, ieÅ¡kovas dirbo 168 val., t. y. 21 darbo dienÄ , iÅ¡ viso – 805,52 Eur už 51 darbo dienÄ .

Dėl to ieÅ¡kovo vidutinis darbo dienos užmokestis buvo 15,79 Eur (805,52 : 51), vidutinį mėnesio darbo užmokestis – 331,59 Eur. Taigi, ieÅ¡kovui turėjo bÅ«ti iÅ¡mokėta 663,18 Eur dydžio iÅ¡eitinė iÅ¡moka (331,59 Eur x 2 mėn.). IÅ¡ atsakovės 2017 m. liepos 11 d. pažymos (II t., b. l. 178) matyti, kad ieÅ¡kovui darbo užmokestis už 2015 m. gruodžio mėn. buvo iÅ¡mokėtas jo atleidimo dienÄ â€“ 2015 m. gruodžio 10 d.

26. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovui 426 Eur iÅ¡eitinė iÅ¡moka pagal abi pareigybes paskaičiuota ir iÅ¡mokėta dalimis. Kadangi atsakovė ieÅ¡kovui iÅ¡mokėjo pastarajam priklausančiÄ iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ , ieÅ¡kovo reikalavimas dėl neiÅ¡mokėtos iÅ¡eitinės iÅ¡mokos priteisimo netenkintinas.

27. Teismas vertino, kad atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ ieÅ¡kovui sumokėtas darbo užmokestis už 2015 m. gruodžio mėn., duomenų, kad ieÅ¡kovui nuo jo įsidarbinimo pas atsakovę buvo ne laiku mokamas darbo užmokestis, nėra, todėl netenkino ieÅ¡kovo reikalavimas dėl delspinigių už vėlavimÄ mokėti darbo užmokestį priteisimo.

28. Teismas, spręsdamas dėl ieÅ¡kovo reikalavimo priteisti jam vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos arba darbo užmokesčio skirtumÄ už šį laikotarpį, atsižvelgė į tai, jog ieÅ¡kovas nuo 2016 m. sausio 18 d. įsidarbino kitoje darbovietėje (Å irvintų rajono apylinkės teisme), ieÅ¡kovo priverstinės pravaikÅ¡tos laikotarpį nuo jo neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo dienos (2015 m. gruodžio 10 d.) iki Å venčionių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 30 d. sprendimo dalies, kuria ieÅ¡kovo darbo sutartys pripažintos nutrauktomis teismo sprendimu, įsiteisėjimo dienos (2017 m. gruodžio 1 d.).

Teismas nustatė, kad ieškovo vidutinis darbo dienos užmokestis pas atsakovę buvo 15,79 Eur, Širvintų rajono apylinkės teisme 2016 m. vasario–balandžio mėn. gautas vidutinis darbo dienos užmokestis – 24,05 Eur. Teismas vertino, kad ieškovo gautas vidutinis darbo užmokestis Širvintų rajono apylinkės teisme buvo 8,26 Eur didesnis nei atsakovės įstaigoje, vėlesniais laikotarpiais iki 2017 m. gruodžio 1 d. ieškovui buvo mokamas ne mažesnis nei 497 Eur darbo užmokestis per mėnesį, todėl esant neigiamam atsakovės išmokėtam ir ieškovo naujoje darbovietėje gaunamam vidutiniam darbo dienos darbo užmokesčio skirtumui, darbo užmokesčio skirtumas nuo ieškovo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos nepriteistinas.

29. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinį dėl su neteisėtu atleidimu teisinėmis pasekmėmis susijusių iÅ¡mokų ir neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio priteisimo teismui pateikė 2017 m. rugpjūčio 4 d. IeÅ¡kovui 2014 m. sausio 6 d. pradėjus dirbti pas atsakovę, nuo 2014 metų vasario kiekvienÄ mėnesį iki einamojo mėnesio 15 d. buvo mokamas darbo užmokestis už darbÄ pagal dvi darbo sutartis, pinigines lėšas pervedant į ieÅ¡kovo sÄ skaitÄ banke. IeÅ¡kovui kiekvienÄ mėnesį buvo mokamas darbo užmokestis, iÅ¡reikÅ¡tas konkrečia pinigų suma.

IeÅ¡kovas, manydamas, kad jam mokamas darbo užmokestis yra dvigubai mažesnis negu sulygtas priimat jį į darbÄ , galėjo ir turėjo suprasti apie jo teisių pažeidimus. Esant tokioms aplinkybėms laikytina, jog ieÅ¡kovas apie galimai savo teisių pažeidimÄ sužinojo gavęs pirmÄ darbo užmokestį, todėl esant pagrindui ieÅ¡kinį patenkinti, ieÅ¡kovo reikalavimas dėl nesumokėto darbo užmokesčio ir delspinigių už vėlavimÄ mokėti darbo užmokestį, galėjo bÅ«ti patenkintas už 3 metus nuo 2017 m. rugpjūčio 4 d.

30. Teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2017 m. gegužės 2 d. nutartimi, panaikinusi Å venčionių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 12 d. sprendimo dalį, kuria iÅ¡spręstas ieÅ¡kovo neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo teisinių pasekmių taikymo klausimas, ir grÄ Å¾inusi Å¡iÄ bylos dalį nagrinėti iÅ¡ naujo, kitÄ sprendimo dalį (taip pat ir dėl 1 200 Eur iÅ¡laidų už advokato pagalbÄ priteisimo ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės) paliko nepakeistÄ . Be to, apeliacinės instancijos teismas priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės 300 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Teismas vertino, kad dalies ieÅ¡kovo patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo klausimas iÅ¡spręstas pirmiau nurodytais įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais.

31. Teismas, spręsdamas atsakovės praÅ¡ymÄ dėl 2 165 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo, atsižvelgė teismo posėdžių skaičių, trukmę, – 5 val. 54 min., į tai, kad ieÅ¡kovo pagrindinis reikalavimas yra iÅ¡spręstas jo naudai, o dėl iÅ¡vestinių reikalavimų ieÅ¡kinys yra atmestas, Å¡is ginčas nagrinėjamas Darbo ginčų komisijoje, kur atsakovę atstovavo profesionalus teisininkas, taip pat analogiÅ¡kas ginčas nagrinėtas Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rÅ«muose, Å¡ioje byloje nebuvo sprendžiamų naujų teisinių klausimų, procesiniams dokumentams suraÅ¡yti nereikėjo specialių žinių, priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei priteistina 500 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 32. IeÅ¡kovas apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. kovo 19 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ patenkinti patikslintÄ ieÅ¡kinį. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 32.1. Sudarant darbo sutartį Å¡alys gali susitarti dėl ne viso darbo laiko taikymo darbo santykiams. Ne viso darbo laiko sÄ lyga turi bÅ«ti nustatoma darbo sutartyje. Tipinėje darbo sutarties formoje yra pateikta atskira nuorodÄ , kuriÄ sudarant darbo sutartį ar jÄ keičiant Å¡alys turi užpildyti, jei yra susitariama dėl ne viso darbo laiko.

Darbo sutartyse dėl ūkvedžio ir pastatų priežiūros specialisto pareigybių numatytas 20 val. darbo laikas. Atsakovės dokumentuose šioms pareigybėms yra patvirtintas 0,5 etato krūvis. Darbuotojas, užimantis šias pareigybes, negali dirbti po 40 val. Darbo krūvis ir darbo norma šioms pareigybėms atsakovės buvo nustatyta po 20 val. Lyginant šias savo funkcijomis panašias pareigybes matyti, kad joms abiem nustatytas toks pat darbo laikas, taigi tai yra normalus darbo laikas, reikalingas šioms funkcijos atsakovės įstaigoje atlikti, o ne sutrumpintas darbo laikas nuo įprasto šiai pareigybei pas atsakovę numatyto darbo laiko.

Atitinkamai darbo sutartyse nebuvo padarytas reikiamas įraÅ¡as nuorodoje dėl nustatomo sutrumpinto darbo laiko, o tiesiog nustatytas įprastas vienai ir kitai pareigybei taikomas darbo laikas. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti, kad ieÅ¡kovui turėjo bÅ«ti mažinamas darbo užmokestis ir mokamas proporcingai dirbtam laikui ar už atliktÄ darbÄ . 32.2. Bylos duomenys patvirtina, jog atsakovė savo nuožiÅ«ra nustatė ieÅ¡kovo darbo užmokesčio dydį. Vyriausybės nutarimo Nr. 511 priede numatyta, kad specialistams, įgijusiems aukÅ¡tesnįjį iÅ¡silavinimÄ ar iki 1995 metų specialųjį vidurinį iÅ¡silavinimÄ , taikomas dydis MMA – 9,6 BMA (taikoma Å«kvedžio pareigybei), o darbininkams taikomas dydis yra MMA (taikoma pastatų priežiÅ«ros specialisto pareigybei).

Tačiau ieškovo darbo sutartyje dėl pastatų priežiūros specialisto pareigybės darbo užmokestis numatytas BMA koeficientu, o ne MMA dydžiu, kaip įtvirtinta nutarime. Atsakovo pateiktame biudžete 2015 m. numatyta, kad pastatų priežiūros specialistui taikomas maksimalus koeficientas yra 8,45 BMA, tačiau ieškovo darbo užmokesčiui nuo 2014 m. spalio 1 d. buvo taikomas 9,6 BMA koeficientas. Laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. MMA dydis buvo 300 Eur. Taigi remiantis nutarimu Nr. 511 bei dėstomais argumentais ieškovui turėjo būti mokama 150 Eur darbo užmokestis.

Atsakovė ieÅ¡kovui skaičiavo 170,40 Eur darbo užmokestį pagal Å¡iÄ pareigybę. Ji jau virÅ¡ijo darbo užmokesčiui numatytÄ finansavimÄ . Å ie faktai patvirtina aplinkybes, jog atsakovė darbo užmokestį su ieÅ¡kovu sudarytose darbo sutartyse galėjo nustatyti (ir nustatė) kitaip nei numato cituojamas nutarimas bei įstaigos finansiniai dokumentai. 32.3. Teismas nepagrįstai nurodo, kad, apskaičiuojant ieÅ¡kovo darbo užmokestį pagal kiekvienÄ pareigybę, buvo taikytas kiekvienai ieÅ¡kovo einamai pareigybei, nustatytas BMA koeficientas patvirtinto minimalaus ir maksimalaus koeficiento dydžio ribose.

Pažymėtina, kad nė vienoje darbo sutartyje nei jokiame kitame dokumente Å¡alys nebuvo sulygusios dėl ieÅ¡kovo darbo apmokėjimo pagal vienÄ pareigybę, tuo labiau darbo sutartyse nėra sÄ lygos dėl įstaigai skiriamo darbo užmokesčio fondo lėšų nevirÅ¡ijimo (kÄ patvirtina nustatytas didesnis koeficientas nei patvirtinta atsakovės biudžete). Å alys sulygo dėl darbo užmokesčio mokėjimo ieÅ¡kovui už kiekvienÄ pareigybę atskirai, o ne už vienÄ bendrÄ . Todėl ir darbo užmokestis kiekvienai pareigybei turi bÅ«ti skaičiuojamas vadovaujantis darbo sutartyje sulygtu dydžiu už nustatytÄ darbo laikÄ . 32.4.

IeÅ¡kovas 2014 m. rugsėjo 18 d. kreipėsi į atsakovę, praÅ¡ydamas nustatyti didesnį darbo užmokestį, nes atsakovės mokama suma buvo gerokai mažesnė negu ieÅ¡kovas tikėjosi gauti pagal darbo sutartyje nurodytÄ koeficientÄ . Atsakovė pradėjo mokėti didesnį darbo užmokestį pagal abi pareigybes, tačiau vis tiek ne tokio dydžio, dėl kokio buvo sulygta darbo sutartyje. IeÅ¡kovas turi teisę kreiptis dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio per senaties termino laikotarpį. 32.5.

Teismo sprendimas keistinas atsižvelgiant į tai, kad:

1) su ieškovu sudarytose darbo sutartyse dėl ūkvedžio ir pastatų priežiūros specialisto funkcijų vykdymo darbo sutartyse susitarta dėl konkretaus kiekvienai pareigybei atsakovės nustatyto ir taikomo darbo laiko ir darbo normos;

2) nėra jokios nuorodos dėl šalių susitarimo dėl ne viso darbo laiko taikomo konkrečiai pareigybei;

3) darbo sutartyse susitarta dėl konkretaus atlygio, mokamo už darbo sutartyje nustatytÄ darbo laikÄ ,;

4) atsakovė darbo sutartyse nustatė kitokį darbo užmokesčio dydį, nei reglamentuoja nutarimas Nr. 511 bei byloje atsakovės pateikti finansiniai dokumentai, tuo patvirtindamas, jog turi diskrecijos teisę Å¡iam veiksmui. 32.6. Tenkinus ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio priteisimo, keičiasi ieÅ¡kovo vidutinio darbo užmokesčio dydis, todėl atitinkamai turi bÅ«ti tenkinami ir su Å¡iuo praÅ¡ymu susiję iÅ¡vestiniai reikalavimai dėl neiÅ¡mokėtos iÅ¡eitinės iÅ¡mokos, delspinigių už vėlavimÄ mokėti darbo užmokestį, vidutinio darbo užmokesčio už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ , vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. 32.7. Teismas neiÅ¡sprendė klausimo dėl dalies ieÅ¡kovo patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo civilinėse bylose Nr. 2-325-405/2016, 2A-529-852/2017, 2-1031-763/2017 ir 2A-1247-910/2018.

33. Atsiliepime atsakovė praÅ¡o atmesti apeliacinį skundÄ kaip nepagrįstÄ ir priteisti atsakovei patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais: 33.1. Apeliantas netinkamai aiÅ¡kina materialines teisės normas, faktines bylos aplinkybes, todėl daro nepagrįstas iÅ¡vadas. 33.2. DK (įstatymo redakcija galiojusi darbo sutarties su ieÅ¡kovu sudarymo ir vykdymo metu) 99 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai Å¡alys susitaria dėl darbo sutarties sÄ lygų, nurodytų DK 95 straipsnyje.

Su ieÅ¡kovu sudarytose darbo sutartyse nustatytos visos DK 95 straipsnio 1 dalyje numatytos bÅ«tinosios darbo sutarčių sÄ lygos ir darbo funkcijos. IeÅ¡kovas nuo 2014 m. sausio 6 d. iki 2015 m. gruodžio 10 d. dirbo pas atsakovę pastatų priežiÅ«ros specialistu (0,5 etato) ir Å«kvedžiu (0,5 etato). Darbo sutarčių 5 punkte sutarta dėl nepilnos darbo laiko trukmės – 20 val. darbo savaitės trukmės. 33.3. Pagal 2014 m. sausio 6 d. darbo sutartis Nr. 268 ir 267, ieÅ¡kovas buvo priimtas terminuotam laikui, vėliau abi sutartys nuo 2014 m. balandžio 4 d. pakeistos į neterminuotas, o nuo 2014 m. spalio 1 d. pakeistos darbo užmokesčio mokėjimo sÄ lygos – pagal pirmÄ sutartį vietoje numatyto 9 BMA darbo užmokesčio koeficiento nustatytas 9,6 BMA, o pagal antrÄ sutartį vietoje 8,2 BMA užmokesčio koeficiento –9,6 BMA užmokesčio koeficientai.

Å ių sutarčių antrieji egzemplioriai įteikti ieÅ¡kovui. 33.4. Darbo sutarčių sÄ lygos dėl darbo užmokesčio ieÅ¡kovui buvo suprantamos visÄ darbo laikotarpį. Å ias sÄ lygas lėmė specialaus teisės akto privalomumas taikymas nustatytas biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojams Vyriausybės 1993 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. 511 „Dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos tobulinimo“ (toliau – Nutarimas). 33.5.

Nutarimo 1 dalyje nustatyta, kad biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbas apmokamas taikant koeficientus, kurių pagrindu imama Vyriausybės patvirtinta bazinė mėnesinė alga (bazinis valandinis atlygis), iÅ¡skyrus minimaliÄ jÄ mėnesinę algÄ ir minimalųjį valandinį atlygį. Nutarimo 2 dalimi patvirtinti biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų tarnybiniai atlyginimai ir tarifiniai atlygiai (koeficientais) pagal 1–4 priedus. Nutarimo 4 dalyje nustatyta, kad konkrečius įstaigos ar organizacijos darbuotojų tarnybinius atlyginimus (koeficientais) ir kitas darbo apmokėjimo sÄ lygas turi nustatyti vadovas, nevirÅ¡ydamas darbo užmokesčiui skirtų lėšų. 33.6. 2014 m. sausio 6 d. ir 2014 m. lapkričio 3 d.

Å irvintų rajono savivaldybės socialinių paslaugų centro direktorės įsakymu „Dėl Å irvintų rajono savivaldybės socialinių paslaugų centro darbuotojų tarifikacijos sÄ raÅ¡o patvirtinimo“ Nr. BV-8 ir Nr. BV-175 buvo patvirtinta Å¡ios įstaigos darbuotojų sÄ raÅ¡as, kuriame yra nurodytos ieÅ¡kovo pareigos, darbo krÅ«vis – 0,5 etato (etatinis vienetas) ir skiriamas koeficientas. 33.7. Atsakovė, nustatydama ieÅ¡kovui darbo užmokestį, vadovavosi Nutarimu, nes nustatė konkrečius darbo užmokesčio koeficientus (ne dalį BMA), nevirÅ¡ydama Å irvintų rajono savivaldybės įstaigai skirtų darbo užmokesčiui lėšų.

Apeliantas nepagrįstai teigia, kad atsakovės vadovui buvo suteikta diskrecijos teisė darbo sutartyse nustatyti ne tik konkretų darbo užmokesčio dydį, bet ir konkrečias darbo apmokėjimo sÄ lygas. 33.8. Apelianto tvirtinimas, kad atsakovė, nustatydama ieÅ¡kovui darbo užmokesčio koeficientÄ virÅ¡ijo darbo užmokesčiui numatytÄ finansavimÄ , neatitinka tikrovės, nes įstaigai skirtas darbo užmokesčio dydis nebuvo virÅ¡ytas. 33.9. IeÅ¡kovo teiginys, kad 20 val. darbo savaitė yra normalus darbo laikas, reikalingas Å¡ioms funkcijos atsakovės įstaigoje atlikti, o ne sutrumpintas darbo laikas nuo įprasto Å¡iai pareigybei pas atsakovę numatyto darbo laiko, prieÅ¡tarauja faktinėms aplinkybėms.

Apelianto tvirtinimas, kad darbo sutartyse nebuvo padarytas reikiamas įraÅ¡as nuorodoje dėl nustatomo sutrumpinto darbo laiko prieÅ¡tarauja nurodytų darbo sutarčių sÄ lygoms. 33.10. 20 val. darbo trukmė negali bÅ«ti normali darbo trukmė biudžetinėje įstaigoje, nes tai prieÅ¡tarauja 2007 m. sausio 31 d. Vyriausybės nutarimui Nr. 131 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugpjūčio 7 d. nutarimo Nr. 990 „Dėl darbo laiko nustatymo valstybės ir savivaldybių įmonėse, įstaigose ir organizacijose“ pakeitimo“, kurio 1 punkte nustatyta, kad valstybės ir savivaldybių įmonėse, įstaigose, organizacijose 40 valandų trukmės 5 darbo dienų savaitę su 2 poilsio dienomis.

Ä®monės, įstaigos, organizacijos vadovas, atsižvelgdamas į darbuotojų ir valstybės tarnautojų nuomonę, kasdieninę darbo laiko trukmę nuo pirmadienio iki ketvirtadienio gali nustatyti 8 valandų 15 minučių, o penktadienį – 7 valandų. Valstybės ir savivaldybių įmonėse, kuriose dėl gamybos pobÅ«džio ar kitų sÄ lygų 5 darbo dienų savaitė neįmanoma, nustatoma 40 valandų trukmės 6 darbo dienų savaitė su viena poilsio diena“. 33.11. Apeliantas dirbo numatytÄ darbÄ ne visÄ darbo dienÄ ir kÄ Å¾inojo bei faktiÅ¡kai dirbo.

Ne visas darbo laikas buvo apskaitomas darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose. Neabejotinai dirbdamas abu darbus pilnu darbo krÅ«viu po 8 val., jis turėjo dirbti po 16 val. į parÄ , ko nebuvo ir to bÅ«ti negalėjo, nes tai draudžiama įstatymais ( DK 144 straipsnis, 149 straipsnio 1 dalis). 33.12. Vyriausybės 1993 m. liepos 8 d. nutarime Nr. 511 „Dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos tobulinimo“ nebuvo įtvirtintos nuostatos, jog esant darbui ne viso darbo laiko sÄ lygomis, nustatytas bazinės mėnesinės algos koeficientas proporcingai mažinamas.

Visais atvejais (tai yra, ir tuo atveju, kai darbuotojas įdarbinamas visam darbo laikui, ir tuo atveju, kai įdarbinamas ne visam darbo laikui), darbo sutartyje nurodomas tas pats bazinės mėnesinės algos koeficientas. 33.13. DK 146 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad darbas ne viso darbo laiko sÄ lygomis apmokamas proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui. Kadangi Å¡is įstatymas imperatyviai nustato darbo laiko apmokėjimo sÄ lygas esant ne pilnam darbo laikui, todėl jo sÄ lygas turi bÅ«ti vykdoma nepriklausomai nuo to ar tai nurodyta darbo sutartyje. 33.14.

IeÅ¡kovo 2014 m. rugsėjo 18 d. praÅ¡ymas padidinti abiejų pareigybių darbo užmokesčio koeficientÄ iki 10,5 BMA, atsakovės direktorės 2014 m. spalio 1 d. įsakymas Nr. P-72 „Dėl R. B. darbo užmokesčio didinimo“, kuriuo nutarta padidinti ieÅ¡kovo pareigybių darbo užmokesčio koeficientÄ iki 9,6 BMA patvirtina, kad Å¡alys derėjosi dėl darbo sutarčių sÄ lygų, taip pat ir darbo užmokesčio. 33.15. Tai, kad apeliantui buvo žinoma apie sutartÄ ir mokamÄ darbo užmokestį, patvirtina ir tas faktas, kad 2016 m. sausio 6 d. jis kreipėsi į teismÄ pateikdamas ieÅ¡kinį dėl atsakovės įsakymų pripažinimo negaliojančiais ir jo grÄ Å¾inimo į ankstesnį darbÄ , kuriame nenurodė, kad jam buvo mokamas mažesnis nei darbo sutartimis sutartas atlyginimas ir tokį reikalavimÄ jis pateikė 2017 m. rugpjūčio 3 d. patikslintame ieÅ¡kinyje. 33.16.

Sutarčių sÄ lygos dėl darbo užmokesčio dydžio, jo mokėjimo buvo vykdomos nuo sutarčių sudarymo dienos, darbo užmokestis, skirtingai nei nurodo ieÅ¡kovas, buvo ne mažinamas, bet didinamas. Å alys susitarė dėl darbo užmokesčio dydžio atsižvelgiant į dirbamÄ valandų kiekį atitinkantį nustatytiems ir finansuojamiems etatiniams vienetams, kurių atsakovė virÅ¡yti negalėjo, tarp Å¡alių nekilo ginčo dėl Å¡ių darbo sutarčių sÄ lygų, jos buvo vykdomos 2 metus.

Kitoks vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimas, nesivadovaujant faktiÅ¡kai mokėtu darbo užmokesčio dydžiu, prieÅ¡tarautų faktinėms darbo sutarčių sudarymo aplinkybėms ir Å¡alių sutartoms apmokėjimo sÄ lygoms. 33.17. IeÅ¡kovas visus reikalavimus dėl lėšų, taip pat ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (iÅ¡eitinės iÅ¡mokos) priteisimo ginčija siedamas tai su tariamai nepagrįstu darbo užmokesčio iÅ¡mokėjimu ir neginčija teismo sprendimo dalies, kuria teismas pripažino, kad nebuvo uždelstas atsiskaityti atleidžiant ieÅ¡kovÄ iÅ¡ darbo ir iÅ¡mokėta iÅ¡eitinė kompensacija atitiko įstatymų reikalavimus, bei nutarė iÅ¡eitinės iÅ¡mokos nepriteisti. 33.18.

Apelianto argumentai dėl ginčijamo sprendimo motyvų tariamo nepagrįstumo prieÅ¡tarauja faktinėms aplinkybėms, įstatymų nuostatoms ir teismų jurisprudencijai. 33.19. Esant nepagrįstam darbo sutarčių turinio vertinimui, nepagrįsti apelianto reikalavimai dėl neiÅ¡mokėtos iÅ¡eitinės iÅ¡mokos, delspinigių už vėlavimÄ mokėti darbo užmokestį, vidutinio darbo užmokesčio už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ , vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, priteisimo. 33.20.

IeÅ¡kovo Å¡ioje byloje nagrinėjami reikalavimai iÅ¡vestiniai, kurie atmesti, todėl bylinėjimosi iÅ¡laidos apelianto naudai pagrįstai nepriteistos. Teisėjų kolegija konstatuoja: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 34. Nagrinėjamoje byloje keliami nesumokėto darbo užmokesčio, vidutinį darbo užmokesčio už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, neiÅ¡mokėtos iÅ¡eitinės iÅ¡mokos dalies, delspinigių už vėlavimÄ mokėti darbo užmokestį, vidutinio darbo užmokesčio už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ klausimai.

35. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė 2014 m. sausio 6 d. sudarė dvi terminuotas darbo sutartis:

1) darbo sutartį Nr. 267 pagal kuriÄ ieÅ¡kovas dirbo pastatų priežiÅ«ros specialistu, jam nustatytas darbo užmokesčio koeficientas – 8,2 BMA;

2) darbo sutartį Nr. 268, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas dirbo Å«kvedžiu, jam nustatytas darbo užmokesčio koeficientas – 9 BMA,. Darbo sutartimis Å¡alys susitarė, kad ieÅ¡kovo darbo savaitės trukmė – 20 val. Nurodytos sutartys nuo 2014 m. balandžio 4 d. pakeistos į neterminuotas, o nuo 2014 m. spalio 1 d. pakeistos darbo užmokesčio mokėjimo sÄ lygos, t. y. pirmiau nurodyti darbo užmokesčio koeficientai padidinti iki 9,6 BMA.

36. Atsakovės direktoriaus 2015 m. gruodžio 8 d. įsakymais Nr. P-140 ir P-141 ieškovas atleistas iš darbo pagal DK 129 straipsnio 2 dalį nuo 2015 m. gruodžio 10 d. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu pastarieji įsakymai panaikinti. Švenčionių rajono apylinkės teismas 2017 m. spalio 30 d. sprendimu pripažino, kad ieškovo ir atsakovės 2014 m. sausio 6 d. sudarytos darbo sutartys nutrauktos šiuo teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos, t. y. nuo 2017 m. gruodžio 1 d.

37. Pagal DK (redakcija galiojusi arbo sutarčių sudarymo ir jų vykdymo laikotarpiu) 93 straipsnį, darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbÄ arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytÄ darbÄ , mokėti darbuotojui sulygtÄ darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sÄ lygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir Å¡alių susitarimu.

38. Darbo sutarties turinys reglamentuotas DK 94 straipsnyje, pagal kurį darbo sutarties turinys yra jos Å¡alių sulygtos sutarties sÄ lygos, apibrėžiančios Å¡alių teises ir pareigas. Å alys negali nustatyti tokių darbo sÄ lygų, kurios pablogina darbuotojo padėtį, palyginti su ta, kuriÄ nustato DK, įstatymai, kiti norminiai teisės aktai ir kolektyvinė sutartis.

39. Ä®statymų leidėjas įtvirtino, kad kiekvienoje darbo sutartyje Å¡alys privalo sulygti dėl bÅ«tinųjų sutarties sÄ lygų: darbuotojo darbovietės (įmonės, įstaigos, organizacijos, struktÅ«rinio padalinio ir kt.) ir darbo funkcijų, t. y. dėl tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbo arba tam tikrų pareigų (DK 95 straipsnio 1 dalis). be to, kiekvienoje darbo sutartyje Å¡alys sulygsta dėl darbo apmokėjimo sÄ lygų (darbo užmokesčio sistemos, darbo užmokesčio dydžio, mokėjimo tvarkos ir kt.) (DK 95 straipsnio 3 dalis).

40. Šioje byloje šalių ginčas kilo dėl ieškovui mokėtino darbo užmokesčio dydžio. Nėra šalių ginčo, kad ieškovo (pagal kiekvienas pareigas) darbo savaitė truko 20 val. Ieškovas dirbo atsakove 1/2 etato.

41. Atsakovė yra biudžetinė įstaiga, kurios savininkas yra Å irvintų rajono savivaldybė, teises ir pareigas įgyvendinanti Savivaldybės tarybos sprendimu, todėl jos darbuotojų darbo laikas ir jiems mokėtinas darbo užmokestis reglamentuotas įstatymų ir poįstatyminių aktų nuostatomis. DK 189 straipsnyje įtvirtinta, kad iÅ¡ valstybės, savivaldybių ir valstybinio socialinio draudimo biudžetų bei kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų finansuojamų įstaigų, įmonių, organizacijų bei Lietuvos banko darbuotojų darbo apmokėjimo sÄ lygos nustatomos įstatymų nustatyta tvarka.

42. Darbo laikas negali bÅ«ti ilgesnis kaip keturiasdeÅ¡imt valandų per savaitę (DK 144 straipsnio 1 dalis). Vyriausybės 2007 m. sausio 31 d. nutarimo Nr. 131 1 punkte nustatyta, kad valstybės ir savivaldybių įmonėse, įstaigose, organizacijose 40 valandų trukmės 5 darbo dienų savaitę su 2 poilsio dienomis. Ä®monės, įstaigos, organizacijos vadovas, atsižvelgdamas į darbuotojų ir valstybės tarnautojų nuomonę, kasdieninę darbo laiko trukmę nuo pirmadienio iki ketvirtadienio gali nustatyti 8 valandų 15 minučių, o penktadienį – 7 valandų. Valstybės ir savivaldybių įmonėse, kuriose dėl gamybos pobÅ«džio ar kitų sÄ lygų 5 darbo dienų savaitė neįmanoma, nustatoma 40 valandų trukmės 6 darbo dienų savaitė su viena poilsio diena.

43. Pagal Vyriausybės 1993 m. liepos 8 d. nutarimo Nr. 511 „Dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos tobulinimo“ (toliau – Nutarimas) 1 punkte nurodoma, kad biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbas apmokamas taikant koeficientus, kurių pagrindu imama Vyriausybės patvirtinta bazinė mėnesinė alga (bazinis valandinis atlygis) iÅ¡skyrus minimaliÄ jÄ mėnesinę algÄ ir minimalųjį valandinį atlygį.

44. Nutarimo 2 punkte patvirtinti biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų tarnybiniai atlyginimai ir tarifiniai atlygiai (koeficientais) pagal 1–4 priedus. Nutarimo 4 dalyje nustatyta, kad konkrečius įstaigos ar organizacijos darbuotojų tarnybinius atlyginimus (koeficientais) ir kitas darbo apmokėjimo sÄ lygas turi nustatyti vadovas, nevirÅ¡ydamas darbo užmokesčiui skirtų lėšų.

45. Bazinė mėnesinė alga (BMA) – tai Vyriausybės nustatytas atlyginimo dydis, kurį naudojant skaičiuojami atlyginimai valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojams. BMA iki 2014 m. gruodžio 31 d. buvo 122 Lt (35,33 Eur), nuo 2015 m. sausio 1 d. – 35,5 Eur.

46. Širvintų rajono savivaldybės biudžeto projekto rengimo tvarkos aprašo 3 priede „Darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš savivaldybės biudžeto, darbo užmokesčio fondo apskaičiavimas 2014 metams“ „Širvintų rajono savivaldybės socialinių paslaugų centras“ nustatyta, kad ūkvedžio 0,5 etato darbo užmokesčio 2014 metų fondas sudaro 6 516 Lt, pastatų priežiūros specialisto 0,5 etato darbo užmokesčio fondas 2014 metams – 9 000 Lt. Nurodytos sumos atitinka proporcingai pusės etato darbo užmokesčio dydį.

47. Širvintų rajono savivaldybės biudžeto projekto rengimo tvarkos aprašo 3 priede „Darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš savivaldybės biudžeto, darbo užmokesčio fondo apskaičiavimas 2015 metams“ „Širvintų rajono savivaldybės socialinių paslaugų centras“ nustatyta, kad ūkvedžio 0,5 etato darbo užmokesčio 2015 metų fondas sudaro 6 648 Lt, pastatų priežiūros specialisto 0,75 etato darbo užmokesčio fondas 2015 metams yra 9 324 Lt. Nurodytos sumos atitinka proporcingai pusės etato bei 0,75 etato darbo užmokesčio dydį.

48. IÅ¡ teismui pateiktų atsakovės direktorės 2014 m. sausio 6 d. ir lapkričio 3 d. įsakymų „Dėl Å irvintų rajono savivaldybės socialinių paslaugų centro darbuotojų tarifikacijos sÄ raÅ¡o patvirtinimo“ Nr. BV-8 ir BV-175, matyti, kad atsakovės įstaigoje patvirtinta Å¡ios įstaigos darbuotojų sÄ raÅ¡Ä , etato dydį bei darbo užmokesčio koeficientÄ . Å iuose sÄ raÅ¡uose nustatytos ieÅ¡kovo pareigos, darbo krÅ«vis – 0,5 etato (etatinis vienetas) ir etatui priskirtinas darbo užmokesčio koeficientas.

Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovė ieÅ¡kovui darbo užmokestį apskaičiavo nevirÅ¡ydama pareigybėms skirto darbo užmokesčio fondo lėšų. Atsakovė, nustatydama darbo užmokesčio dydį ir mokėdama ieÅ¡kovui darbo užmokestį už kiekvienÄ pareigybę, taikė BMA koeficientÄ patvirtintÄ minimalaus ir maksimalaus koeficiento dydžio ribose, atsižvelgė į darbo sutartyse sulygtÄ darbo užmokesčio koeficientÄ ir savaitinę darbo laiko trukmę.

49. IeÅ¡kovas nurodo, kad, pagal Vyriausybės nutarimÄ Nr. 511, specialistams, įgijusiems aukÅ¡tesnįjį iÅ¡silavinimÄ ar iki 1995 metų specialųjį vidurinį iÅ¡silavinimÄ , taikomas dydis MMA, t. y. 9,6 BMA (taikoma Å«kvedžio pareigybei), o darbininkams taikomas dydis yra MMA (taikoma pastatų priežiÅ«ros specialisto pareigybei). Tačiau ieÅ¡kovo darbo sutartyje dėl pastatų priežiÅ«ros specialisto pareigybės darbo užmokestis numatytas BMA koeficientu, bet ne MMA dydžiu.

50. Atsakovo pateiktame biudžete 2015 metų suplanuota, kad pastatų priežiÅ«ros specialistui taikomas maksimalus koeficientas yra 8,45 BMA, bet ieÅ¡kovo darbo užmokesčiui nuo 2014 m. spalio 1 d. taikytas 9,6 BMA koeficientas. Teisėjų kolegija vertina, kad ieÅ¡kovui darbo užmokesčio dydis, nurodytas BMA koeficientu, buvo žinomas darbo sutarties sudarymo dienÄ . IeÅ¡kovas, pasiraÅ¡ydamas darbo sutartį, nekėlė klausimo dėl netinkamo darbo užmokesčio dydžio, pasirašė sutartį. Dėl to darytina iÅ¡vada, kad Å¡alys sudarydamos darbo sutartį, sulygo dėl konkretaus darbo užmokesčio dydžio, kuris, kaip pirmiau nurodyta, nevirÅ¡ijo pastatų priežiÅ«ros specialisto pareigybei skirto darbo užmokesčio fondo lėšų. Dėl to Å¡is ieÅ¡kovo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

51. Teisėjų kolegija pažymi, kad Nutarime nustatyti biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų tarnybinių atlyginimų koeficientai taikytini konkrečios pareigybės vienam etatui, o ne pusei etato. Toks koeficientas nurodomas ir su darbuotoju sudarytose darbo sutartyse. Atsižvelgus į pirmiau nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ , darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas nepagrįstai teigia, kad 20 val. darbo savaitė yra ne sutrumpintas darbo laikas, o įprastas ieÅ¡kovo eitoms pareigybėms darbo laikas, atsakovė galėjo nustatyti kitokį darbo užmokestį negu nustatyta teisės aktuose. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ieÅ¡kovas, dirbdamas ne visÄ darbo laikÄ , turėjo gauti darbo užmokestį proporcingÄ jo dirbtam laikui (DK 146 straipsnio 1, 3 dalys). Toks darbo atlygio apskaičiavimas negali bÅ«ti vertinamas kaip darbdavio vienaÅ¡alis darbo užmokesčio nepagrįstas sumažinimas.

52. Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto 2014 m. rugsėjo 18 d. prašymas atsakovei padidinti ieškovui darbo užmokestį nevertintinas kaip jo nepasitenkinimas gaunamu darbo užmokesčio dydžiu, nes ieškovas prašyme nenurodė tokių aplinkybių.

53. Tai, kad apeliantas žinojo apie darbo užmokesčio dydį ir jo neginčijo patvirtina pasiraÅ¡ytos darbo sutartys, kurių antri egzemplioriai įteikti ieÅ¡kovui, kas mėnesį į ieÅ¡kovo sÄ skaitÄ pervedamas darbo užmokestis. IeÅ¡kovas dėl darbo užmokesčio dydžio jokių pretenzijų nereiÅ¡kė iki 2017 m. rugpjūčio 4 d., t. y. praėjus 1,5 metų nuo jo atleidimo iÅ¡ darbo, aukÅ¡tesnės instancijos teismui antrÄ kartÄ grÄ Å¾inus bylÄ pirmos instancijos teismui nagrinėti pagal ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl jo atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu.

54. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai paskaičiavo ieÅ¡kovo vidutinio darbo užmokesčio dydį, todėl Å¡ių argumentų nekartoja. Nustačius, kad atsakovė sumokėjo visÄ sulygtÄ darbo užmokestį ieÅ¡kovei, taip pat tai, kad nesikeičia ieÅ¡kovo vidutinio darbo užmokesčio dydis, nėra pagrindo tenkinti iÅ¡vestinių reikalavimų dėl neiÅ¡mokėtos iÅ¡eitinės iÅ¡mokos, delspinigių už vėlavimÄ mokėti darbo užmokestį, vidutinio darbo užmokesčio už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ , vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

55. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia siejama su subjektyviÄ ja aplinkybe (asmens žinojimu ar turėjimu žinoti apie savo teisės pažeidimÄ ), bet subjektyviojo kriterijaus negalima suabsoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rÅ«pintis savo teisėmis ir operatyviu jų gynimu, kad nebÅ«tų pažeistas teisinių santykių stabilumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2007; 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009, 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-248/2017).

56. Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad vi­di­nis tei­sės pa­Å¾ei­di­mo su­vo­ki­mas tie­sio­giai su­si­jęs su pačiu as­me­niu, kon­kre­ti die­na, ka­da as­muo su­Å¾i­no­jo apie tei­sės pa­Å¾ei­di­mÄ , nu­sta­to­ma pagal to as­mens nu­ro­dy­mÄ ir sa­vo teigi­niams, kada sužinojo apie teisės pažeidimÄ , pa­grįs­ti ieÅ¡­ko­vas tu­ri pa­teik­ti įro­dy­mus (CPK 178 straips­nis). Tačiau teis­mas ne­ga­li ap­si­ri­bo­ti tik ieÅ¡­ko­vo paaiÅ¡ki­ni­mu ir tais at­ve­jais, ka­da atsakovas ginasi ieÅ¡kinio senaties terminu, o ieÅ¡­ko­vas tvir­ti­na, jog apie sa­vo sub­jek­tyvi­osios tei­sės pažei­di­mÄ su­Å¾i­no­jo ne pa­ties pa­Å¾ei­di­mo die­nÄ , teis­mas tu­ri pa­tik­rin­ti, ar by­lo­je nė­ra įro­dy­mų, kad bu­vo prie­Å¡in­gai ir jo nu­ro­dy­tas ko­kias nors ap­lin­ky­bes rei­kia ver­tin­ti pa­gal ki­tų by­lo­je esan­Äių įrody­mų visumÄ (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2013, 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-248/2017).

57. Kai asmuo nurodo, jog apie savo teisės pažeidimÄ sužinojo ne pažeidimo dienÄ , o vėliau, teismas turi iÅ¡siaiÅ¡kinti, kuriÄ dienÄ rÅ«pestingas ir apdairus asmuo, esant tokioms pat aplinkybėms, galėjo ir turėjo sužinoti, kad jo teisė pažeista. IeÅ¡ki­nio se­na­ties ter­mi­no ei­gos pra­džios su­sie­ji­mas su mo­men­tu, ka­da as­muo tu­rė­jo sužino­ti apie tei­sės pa­Å¾ei­di­mÄ , pa­aiÅ¡­kin­ti­nas įsta­ty­mo lei­dė­jo ke­ti­ni­mu ko­kiu nors bÅ«­du ieÅ¡­ki­nio sena­ties termi­no ei­gos pra­džiÄ api­brėž­ti ob­jek­ty­ves­niais kri­te­ri­jais, nepasikliauti vien subjektyviais kriterijais.

Dėl to tu­rė­ji­mo su­Å¾i­no­ti apie tei­sės pa­Å¾ei­di­mÄ mo­men­tas (skir­tin­gai nei re­a­laus sužinojimo) sie­ti­nas la­biau su ob­jek­ty­viais įvy­kiais ir sa­vy­bė­mis, nei su sub­jek­ty­viais, nukreiptais vien į ieÅ¡­ko­vo as­me­nį. Taigi sužinojimo apie tam tikrÄ Ä¯vykį, su kuriuo ieÅ¡kovas sieja savo teisių pažeidimÄ , momentas nustatomas kiekvienu atveju individualiai įvertinant ne tik ieÅ¡kovo teiginius apie tam tikrÄ sužinojimo laikÄ ir aplinkybes, tačiau taip pat taikant protingo, rÅ«pestingo bei atidaus asmens standartÄ ir tiriant, ar apie nurodomÄ Ä¯vykį tokį standartÄ atitinkantis asmuo turėjo (galėjo) sužinoti anksčiau.

Nustatant Å¡ias aplinkybes taip pat bÅ«tina atsižvelgti ir į konkretaus ieÅ¡kovo charakteristikÄ â€“ patirtį, iÅ¡silavinimÄ , galimybes ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015, 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-248/2017).

58. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas ieÅ¡kinį dėl su neteisėtu atleidimu teisinėmis pasekmėmis susijusių iÅ¡mokų ir neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio priteisimo teismui pateikė 2017 m. rugpjūčio 4 d. IeÅ¡kovas 2014 m. sausio 6 d. pradėjo dirbti pas atsakovę. ieÅ¡kovui nuo 2014 metų vasario mėnesio kiekvienÄ mėnesį iki einamojo mėnesio 15 d. buvo mokamas darbo užmokestis už darbÄ pagal dvi darbo sutartis, pinigines lėšas pervedant į ieÅ¡kovo sÄ skaitÄ banke.

IeÅ¡kovas, manydamas, kad jam mokamas darbo užmokestis yra dvigubai mažesnis nei, kai jis nurodo buvo sulygtas priimat jį į darbÄ , galėjo ir turėjo tai suprasti. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad ieÅ¡kovas apie galimai savo teisių pažeidimÄ sužinojo gavęs pirmÄ darbo užmokestį, todėl ieÅ¡kovo reikalavimas dėl nesumokėto darbo užmokesčio ir delspinigių už vėlavimÄ mokėti darbo užmokestį, galėjo bÅ«ti patenkintas už 3 metus, skaičiuojant nuo 2017 m. rugpjūčio 4 d.

59. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neišsprendė klausimo dėl dalies ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo civilinėse bylose Nr. 2-325-405/2016, 2A-529-852/2017, 2-1031-763/2017 ir 2A-1247-910/2018. Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo apelianto argumentu dėl toliau nurodytų priežasčių.

60. Å alių patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklės įtvirtintos CPK 93 straipsnyje. IÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimas reglamentuotas CPK 98 straipsnyje. Teismas, spręsdamas Å¡alių patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų pagrįstumo klausimÄ taip pat atsižvelgia į teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio rekomenduojamus maksimalius advokato užmokesčio už teikiamÄ teisinę pagalbÄ civilinėse byloje dydžius, teismų formuojamÄ praktikÄ .

61. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo klausimÄ , atsižvelgė į Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 17 d. nutartį (civilinė byla Nr. 2A-1247-910/2018), kurioje teismas nurodė, jog, sprendžiant darbo ginÄÄ dėl atleidimo iÅ¡ darbo teisėtumo, apelianto reikalavimas pripažinti atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu yra pagrindinis, o reikalavimai dėl neteisėto atleidimo pasekmių taikymo (iÅ¡eitinės iÅ¡mokos ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ priteisimo) – iÅ¡vestiniai.

Teismas, įvertinęs konkrečioje darbo ginčo byloje pareikÅ¡tų reikalavimų pobÅ«dį, bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimÄ turi teisę spręsti atsižvelgdamas į tai, kaip iÅ¡spręstas pagrindinis reikalavimas. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 2 d. nutartimi, panaikinusi Å venčionių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 12 d. sprendimo dalį, kuria iÅ¡spręstas ieÅ¡kovo neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo teisinių pasekmių taikymo klausimas, ir grÄ Å¾inusi Å¡iÄ bylos dalį nagrinėti iÅ¡ naujo, kitÄ sprendimo dalį, taip pat ir dalį dėl 1 200 Eur iÅ¡laidų už advokato pagalbÄ priteisimo ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės, paliko nepakeistÄ .

Be to, apeliacinės instancijos teismas priteisė ieškovui iš atsakovės 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

62. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad teismas netenkino ieÅ¡kinio reikalavimų dėl neteisėto atleidimo pasekmių taikymo, t. y. reikalavimo priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį bei su tuo susijusių iÅ¡mokų (delspinigių už vėlavimÄ mokėti darbo užmokestį, vidutinį darbo užmokestį už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ ), ieÅ¡kovui patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos. Dėl to ieÅ¡kovas apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neiÅ¡sprendė dalies ieÅ¡kovo patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo klausimo.

63. IÅ¡ esmės atmetus apeliacinį skundÄ , atsakovei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 93 straipsnio 1, 4 dalys, 98 straipsnis). Atsakovė prie atsiliepimo į apeliacinį skundÄ pridėjo kvitÄ , kuriame nurodė, kad už advokato teisines paslaugas (atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ ) sumokėjo 360 Eur. Ä®vertinusi priežastis, dėl kurių patirta bylinėjimosi iÅ¡laidų, bylos apimtį, pobÅ«dį, sudėtingumÄ , atsiliepimo į apeliacinį skundÄ turinį, teisinių paslaugų pobÅ«dį, atsižvelgusi į teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d.

įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio rekomenduojamus maksimalius advokato užmokesčio už teikiamÄ teisinę pagalbÄ civilinėse byloje dydžius (2.1, 2.2, 2.5, 2.7, 2.9, 8.11 punktai), teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovės praÅ¡omų priteisti iÅ¡laidų advokato pagalbai dydis pagrįstas. IÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei priteistina 360 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

64. Dėl visų šioje nutartyje išvardytų priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o apskųstas pirmosios instancijos teismo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

65. Teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010). Teisėjų kolegija sutinka su visais kitais pirmosios instancijos teismo motyvais, jų nekartodama mano, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindų jį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytų argumentų pagrindu.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 98, 325, straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teisėjų kolegija nutaria: Palikti nepakeistÄ Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. kovo 19 d. sprendimÄ . Priteisti atsakovei BÄ® Å irvintų rajono savivaldybės Socialinių paslaugų centrui (juridinio asmens kodas 278326070) iÅ¡ ieÅ¡kovo R. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 360 Eur (tris Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Irmantas Šulcas Liuda Uckienė Tomas Venckus