2020-04-15 Nr. AB-7356-3-63-3-00395-2018-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-349-492/2020

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00395-2018-3

Procesinio sprendimo kategorija 17.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. N. (J. N.) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. liepos 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. N. prašymą tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl termino pašalinti savavališkos statybos padarinius pratęsimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas J. N. (toliau – ir pareiškėjas) elektroninių ryšių priemonėmis 2018 m. gegužės 8 d. kreipėsi į teismą su prašymu pratęsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2017 m. vasario 22 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-170222-00005 (toliau – ir Privalomasis nurodymas) įvykdymo terminą iki 2019 m. gruodžio 31 d.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso garažas, esantis (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Garažas). Pareiškėjas garažą rekonstravo, padidino jo plotą be statybą leidžiančio dokumento. Inspekcija 2017 m. vasario 15 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-30-170213-00003, kuriame konstatavo, kad garažas rekonstruotas be statybą leidžiančio dokumento, nesuformuotoje valstybinėje žemėje. 2017 m. vasario 22 d. buvo surašytas Privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius iki 2017 m. rugpjūčio 21 d. Inspekcijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau – ir Klaipėdos departamentas) 2017 m. rugsėjo 5 d. sprendimu, Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas pratęstas iki 2017 m. lapkričio 21 d.

3. Pareiškėjo teigimu, jis, vykdydamas Privalomąjį nurodymą ir siekdamas įteisinti savavališką statybą, ėmėsi aktyvių veiksmų – parengė Garažo rekonstravimo projektą, pertvarkė valstybinės žemės sklypą, su Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) pasirašė susitarimą dėl žemės nuomos sutarties pakeitimo, gavo sutikimus garažo statybai, susitvarkė dokumentus dėl pastato adreso pakeitimo. Užbaigti įteisinimo procedūros nebuvo galima dėl aplinkybės, kad dalis garažo yra nesuformuotoje valstybinėje žemėje, todėl nuspręsta inicijuoti esamo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo procedūrą, kurios tikslas – dalį valstybinės žemės ploto, į kurį patenka garažo dalis, prijungti prie jau suformuoto žemės sklypo. Vis dėlto Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsisakė pradėti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo procedūrą, argumentuojant tuo, jog nėra tokios galimybės, kol nebus pakeistas planuojamos teritorijos detalusis planas. Šiuo metu yra pradėtas rengti detalusis planas, o pareiškėjas pateikė prašymą dalį valstybinės žemės suprojektuoti prie esamo išsinuomoto sklypo, jog būtų sudaryta galimybė parengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą.

4. Minėtų veiksmų atlikimas užtruko dėl procedūrų sudėtingumo, todėl nebuvo realu įteisinti savavališkos statybos per Privalomajame nurodyme nustatytą terminą, ir to pareiškėjas negalėjo padaryti ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad detaliojo plano rengimas, derinimas ir tvirtinimas užtrunka ilgą laiką, todėl būtina tai įvertinti ir pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą iki 2019 m. gruodžio 31 d.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepime nesutiko su pareiškėjo prašymu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

6. Inspekcija nurodė, kad, pasibaigus pratęsto Privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, Klaipėdos departamentas, vykdydamas statybos valstybinės priežiūros funkcijas, atliko patikrinimą dėl Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo, ir 2017 m. lapkričio 27 d. surašė privalomojo nurodymo įvykdymo patikrinimo aktą Nr. PNSSA-30-171127-00107. Šiuo aktu konstatuota, kad pareiškėjas nepašalino savavališkos statybos padarinių, todėl 2017 m. gruodžio 14 d. antstoliui buvo pateiktas prašymas dėl vykdomojo dokumento vykdymo Nr. 2D-17451. Inspekcija pažymėjo, kad pareiškėjas 2018 m. gegužės 3 d. Klaipėdos departamentui pateikė prašymą pakartotinai pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Atsižvelgiant į tai, kad teisės aktai numato, jog Inspekcija turi teisę tik vieną kartą privalomojo nurodymo įvykdymo terminą pratęsti 3 mėnesiams, minėtas pareiškėjo prašymas buvo netenkintas.

7. Inspekcija atsiliepime sutiko, kad savavališkos statybos įteisinimui paprastai reikia laiko, tačiau, jos nuomone, iš pareiškėjo pateiktų duomenų matyti, kad jis ne iš karto ėmėsi būtinų veiksmų, siekdamas kuo greičiau bei tinkamai pašalinti savavališkos statybos padarinius. Be to, pareiškėjas dėl Privalomojo nurodymo termino pratęsimo į teismą kreipėsi jau po to, kai buvo pasibaigęs pratęsto Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas. Įstatymų leidėjas, konstruodamas teisės normas yra išskyręs termino pratęsimo ir termino atnaujinimo institutus. Pirmuoju atveju yra pratęsiama tai, kas nėra pasibaigę, o antruoju atveju tai, kas yra pasibaigę gali būti atnaujinama, paprastai esant aplinkybėms nepriklausančioms nuo suinteresuoto asmens valios. Inspekcija rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje laikomasi pozicijos, kad galima pratęsti dar nepasibaigusius nustatytus savavališkos statybos padarinių pašalinimo terminus, o kai terminas jau yra pasibaigęs, jo pratęsimo galimybė išnyksta. Teisės aktai nenumato privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino atnaujinimo galimybės, todėl pasibaigus privalomajame nurodyme nustatytam terminui, prašymo pratęsti toki terminą padavimas teismui nebetenka prasmės.

8. Trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepime pareiškėjo prašymą paliko spręsti teismo nuožiūrai.

9. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime nurodė, kad neprieštarauja pareiškėjo prašymo tenkinimui, jeigu teismas nuspręs, kad prašymas yra teisėtas ir pagrįstas.

II. 10. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2018 m. liepos 4 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

11. Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 14 straipsnio 4 dalimi, kuri nustato, kad šio straipsnio 2 dalyje nustatyti privalomieji nurodymai turi būti įvykdyti per 6 mėnesius arba išimtiniais atvejais per Inspekcijos nurodytą trumpesnį terminą, jeigu nustatoma, kad savavališka statyba šiurkščiai pažeidė trečiųjų asmenų teises ir iš esmės suvaržė jų galimybes tinkamai naudotis jų turimu nekilnojamuoju turtu. Inspekcija šį terminą, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens rašytiniu prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams. Svarbiomis aplinkybėmis laikomos priežastys, susijusios su procedūromis (atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal šio straipsnio 5 dalies nuostatas – projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų savavališkai statybai įteisinti reikalingų dokumentų rengimas ar jų patikslinimas, papildymas ir pan.), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos. Dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti, asmuo gali kreiptis į teismą.

12. Teismas nustatė, kad:

12.1. Inspekcija 2017 m. vasario 15 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-30-170213-00003, kuriame konstatavo, kad pareiškėjas savavališkai atliko Garažo rekonstrukciją į II nesudėtingųjų statinių grupei priskirtiną statinį, neturint statybą leidžiančio dokumento – statybos leidimo II grupės nesudėtingojo statinio rekonstrukcijai mieste, nesuformuotoje valstybinėje žemėje. Inspekcija, vadovaudamasi minėtame savavališkos statybos akte nurodytomis aplinkybėmis 2017 m. vasario 22 d. surašė Privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius, kuriuo pareiškėją įpareigojo iki 2017 m. rugpjūčio 21 d. savavališkai perstatyto Garažo pastato, esančio nesuformuotoje valstybinėje žemėje (duomenys neskelbtini), dalis išardyti taip, kad statinys atitiktų iki rekonstravimo buvusius garažo pastato matmenis pagal nekilnojamojo turto kadastre registruotus duomenis, užfiksuotus 1989 m. rugsėjo 6 d. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje tarp proceso šalių nėra ginčo, kad pareiškėjas, neturėdamas statybą leidžiančio dokumento, Garažą savavališkai rekonstravo.

12.2. Pareiškėjas pasinaudojo Įstatyme suteikta teise ir Inspekcijai 2017 m. rugpjūčio 8 d. pateikė prašymą pratęsti Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius terminą. Klaipėdos departamentas 2017 m. rugsėjo 5 d. sprendimu Nr. 5DPN-30-170905-00023 „Dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo“ pratęsė Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą iki 2017 m. lapkričio 21 d.

12.3. Pareiškėjas į teismą su prašymu pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą kreipėsi 2018 m. gegužės 5 d., t. y. jau pasibaigus Klaipėdos departamento 2017 m. rugsėjo 5 d. sprendime Nr. 5DPN-30-170905-00023 nustatytam terminui.

13. Teismas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl Įstatymo 14 straipsnyje nustatyto termino taikymo, pagal kurią galima pratęsti tik nepasibaigusius terminus, o kai terminas jau yra pasibaigęs, jo pratęsimo galimybė išnyksta.

14. Įvertinęs tai, kad pareiškėjas dėl Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo į teismą kreipėsi jau po to, kai jis buvo pasibaigęs, teismas darė išvadą, kad pareiškėjo prašymas pratęsti reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą negali būti tenkinamas. Atsižvelgiant į tai, teismas vertino, kad prašyme nurodytos aplinkybės, kuriomis grindžiamos termino praleidimo priežastys, nėra reikšmingos šios bylos kontekste.

III. 15. Pareiškėjas J. N. apeliaciniame skunde prašo Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. liepos 4 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo prašymą Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą pratęsti iki 2019 m. gruodžio 31 d.

16. Pareiškėjo teigimu, jis siekia savavališką statybą įteisinti ir tam jau yra atlikęs nemažai veiksmų, tačiau procesas užsitęsė dėl sudėtingų procedūrų, nepriklausančių nuo pareiškėjo valios.

17. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas turėjo kreiptis į teismą dėl termino savavališkos statybos įteisinimui pratęsimo iki Inspekcijos nustatyto termino pabaigos, nes pratęsti pasibaigusius terminus arba juos atnaujinti galimybė nėra numatyta. Pareiškėjas pažymi, kad Įstatymo 14 straipsnis tokios termino pratęsimo tvarkos, kreipimosi į teismą momento nereglamentuoja. Pareiškėjo teigimu, jeigu galima pratęsti tik nepasibaigusius terminus, vadinasi, ne tik kreipimasis į teismą, bet ir pats teismo sprendimas pratęsti terminą turėtų būti priimtas iki termino pabaigos. Kreipimosi į teismą faktas nesustabdo termino eigos, todėl, jeigu asmuo į teismą kreipiasi iki nustatyto termino pabaigos, tačiau, vykstant teisminiam procesui, šis terminas pasibaigia, teismas, priimdamas sprendimą dėl termino pratęsimo, realiai, nustato naują terminą, nes ankstesnis terminas jau būna pasibaigęs. Pareiškėjo manymu, kreipimasis į teismą po nustatyto termino pabaigos neturėtų būti laikomas kliūtimi teismui spręsti klausimą dėl savavališkos statybos įteisinimo termino pratęsimo (nustatymo). Griežtas terminų skaičiavimo taikymas yra nepalankus ne tik statytojams, bet ir tam tikra prasme prieštarauja pačiai įstatymų leidėjo pozicijai sudaryti iš pradžių galimybę statytojams įteisinti savavališkas statybas, o tik po to taikyti neigiamus padarinius.

18. Pareiškėjas nurodo, kad šioje byloje nepratęsus termino savavališkos statybos įteisinimui, reikės vykdyti Inspekcijos nurodymą statinį nugriauti. Tačiau iš bylos dokumentų matyti, kad galimybė įteisinti statybą egzistuoja. Todėl šiuo atveju susiduriama su dviejų esminių aplinkybių konkurencija: pirma aplinkybė sako, kad galima statybą įteisinti, antra aplinkybė sako priešingai, kad yra praleistas terminas. Pareiškėjui kyla klausimas, ar nustatytam terminui įteisinti savavališką statybą turėtų būti suteiktas prioritetas prieš pačią įteisinimo galimybę. Paprastai pati materialinė teisė visada yra svarbesnė už jos įgyvendinimo terminą ir vyraujančios teisinės nuostatos beveik visada numato galimybę pratęsti arba atnaujinti praleistą terminą, todėl kyla klausimas, kodėl tokia galimybė negali egzistuoti, sprendžiant savavališkos statybos įteisinimo klausimą. Draudimas pratęsti arba atnaujinti tokį terminą iškrenta iš tokio pobūdžio klausimų reglamentavimo bei taikymo teisės aktuose ir teismų praktikoje konteksto ir vargu, ar derinasi su teisingumo bei protingumo principais. Šiuo aspektu pareiškėjas cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-290-916/2018 dėl statinio griovimo kaip kraštutinės priemonės.

19. Pareiškėjo teigimu, jam nebuvo išaiškinta teisė kreiptis į teismą dėl termino pratęsimo iki nustatyto termino pabaigos. Pareiškėjas buvo sąžiningai įsitikinęs, kad į teismą jis galės kreiptis vėliau, nebūtinai galiojant nustatytam terminui. Iš bylos aplinkybių matyti, kad pareiškėjas aktyviai sprendė ir sprendžia savavališkos statybos įteisinimo klausimus, todėl, atliekant daug veiksmų, tuo pačiu būtų kreipęsis ir į teismą, jeigu būtų žinojęs, kad tai būtina padaryti iki 2017 m. lapkričio 21 d. Pareiškėjas pažymi, kad statybos teisinius santykius bei teritorijų planavimą reglamentuojantys teisės aktai yra gana painūs ir dažnai keičiami, o tai apsunkina galimybes jų laikytis ir tinkamai taikyti. Taigi, sprendžiant termino pratęsimo klausimus, netikslinga sunkinti ir taip sudėtingą savavališkos statybos įteisinimo procesą.

20. Pareiškėjas 2020 m. kovo 23 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą prijungti papildomus įrodymus: 2019 m. birželio 28 d. pertvarkymo projekto registracijos TPDRIS portale ištrauką, J. N. pretenzijos kopiją, Klaipėdos miesto savivaldybės atsakymo kopiją, sklypo pertvarkymo projekto, detaliojo plano brėžinių bei aiškinamojo rašto kopijas, prašymo dėl detaliojo plano derinimo kopiją. Pareiškėjo manymu, šie įrodymai patvirtina prašymo pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą pagrįstumą, nes Privalomojo nurodymo įvykdymas susijęs su kvartalo, kuriame yra pareiškėjo statiniai, detaliojo plano ilgu ir sudėtingu rengimo bei derinimo procesu, dėl ko užsitęsė galimybė įvykdyti Privalomąjį nurodymą. Šių įrodymų pareiškėjas anksčiau negalėjo pateikti, nes dėl užsitęsusio detaliojo plano rengimo tam tikri dokumentai buvo gauti 2019 m. pabaigoje, o paskutinė detaliojo plano versija pateikta tvirtinti ir derinti vos prieš kelias dienas.

21. Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepime su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

22. Inspekcija, remdamasi Įstatymo 14 straipsnio nuostatomis, nurodo, kad maksimalus terminas savavališkos statybos padariniams pašalinti yra 9 mėnesiai (įvertinus ir pratęsimo galimybę), o ilgesnio termino nustatymas priskirtas tik teismo kompetencijai pagal suinteresuoto asmens kreipimąsi. Šie terminai yra skirti užtikrinti operatyvų reagavimą, nustatant savavališką statybą ir šalinant jos padarinius, bet ne statytojo interesų gynybai, kaip pareiškėjas bando pateikti.

23. Inspekcija cituoja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje nurodyta, kad Įstatymas nenumato terminų, per kuriuos asmuo, prašantis pratęsti terminą privalomajam nurodymui įvykdyti, turi kreiptis į Inspekciją ar teismą, tačiau minėtos teisės normos yra skirtos reguliuoti išimtinai privalomajam nurodymui įvykdyti nustatyto termino pratęsimui, o ne atnaujinimui, todėl šiuo atveju privalu taikyti taisyklę – pratęsiama tai, kas nėra pasibaigę, o kai terminas jau yra pasibaigęs, jo pratęsimo galimybė išnyksta. Teisės aktai nenumato privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino atnaujinimo galimybės, todėl, pasibaigus privalomajame nurodyme nustatytam terminui, prašymo pratęsti tokį terminą padavimas teismui nebetenka prasmės.

24. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime prašo teismo įvertinti įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 25. Ginčas byloje kilo dėl Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino iki 2019 m. gruodžio 31 d. pratęsimo.

26. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą atmetė, nustatęs, kad pareiškėjas dėl Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo į teismą kreipėsi jau po to, kai šis terminas buvo pasibaigęs.

27. Pareiškėjas apeliaciniame skunde su minėtu teismo sprendimu nesutinka. Pareiškėjo teigimu, Įstatymo 14 straipsnis termino pratęsimo tvarkos bei kreipimosi į teismą momento nereglamentuoja, taip pat nenustato, iki kokios trukmės terminą teismas gali pratęsti, todėl kreipimasis į teismą po nustatyto termino pabaigos neturėtų būti laikomas kliūtimi teismui spręsti klausimą dėl savavališkos statybos įteisinimo termino pratęsimo (nustatymo), juolab, kad iš bylos dokumentų matyti, jog galimybė įteisinti statybą egzistuoja. Taip pat pareiškėjas akcentuoja, kad jam nebuvo išaiškinta teisė kreiptis į teismą dėl termino pratęsimo iki nustatyto termino pabaigos, jis buvo įsitikinęs, kad į teismą galės kreiptis vėliau, nebūtinai galiojant nustatytam terminui.

28. Teisėjų kolegija pažymi, kad galimybė pratęsti privalomųjų nurodymų įvykdymo terminus yra susieta su pareiga šia galimybe pasinaudoti teisės aktų nustatyta tvarka. Savavališkos statybos padarinių šalinimo tvarka yra įtvirtinta Įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2017 m. sausio 1 d.) 14 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 4 dalį, privalomieji nurodymai turi būti įvykdyti per 6 mėnesius arba išimtiniais atvejais per Inspekcijos nurodytą trumpesnį terminą. Inspekcija šį terminą, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens rašytiniu prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams. Dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą.

29. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, susijusioje su aptartų Įstatymo nuostatų taikymu, aiškinama, kad pasibaigus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, nebėra galimybės jo pratęsti (žr., pvz., 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-492/2017; 2015 m. liepos 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1134-525/2015; 2014 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2054/2014; 2013 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1972/2013 ir kt.). Teisės aktai nenumato reikalavimo įvykdymo termino atnaujinimo galimybės, todėl pasibaigus reikalavime (privalomajame nurodyme) nustatytam terminui, prašymo pratęsti tokį terminą padavimas teismui nebetenka prasmės (žr., pvz., 2020 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1671-624/2020, 2018 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-109-261/2018; 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-492/2017; 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2398-502/2016 ir kt.).

30. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalį, vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimus dėl jurisprudencijos tęstinumo principo, taikytino ir administraciniams teismams (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas), taip pat į Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį, pagal kurią teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose, teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje turi būti vadovaujamasi jau suformuota praktika panašiose bylose. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamoje byloje nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, leidžiančio daryti išvadą, kad šioje byloje yra sąlygos kurti naują precedentą ar nukrypti nuo ankstesnės Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos.

31. Atsižvelgusi į teisinį reguliavimą bei aptartą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teisėjų kolegija daro išvadą, kad asmuo, kuriam buvo nustatytas konkretus terminas privalomajam nurodymui įvykdyti, turi kreiptis į teismą su prašymu pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, tačiau tik iki nurodymo įvykdymo termino pabaigos. Šiuo atveju pareiškėjas kreipėsi po termino pasibaigimo praėjus daugiau negu pusei metų. Pareiškėjo argumentai dėl galimybės aptartą terminą atnaujinti (nustatyti naują terminą) prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai, formuojamai analogiškose bylose.

32. Byloje nustatyta, kad Inspekcijos Privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius, pratęsus jo įvykdymo terminą, turėjo būti įvykdytas iki 2017 m. lapkričio 21 d. Prašymą pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams elektroninių ryšių priemonėmis pareiškėjas išsiuntė 2018 m. gegužės 8 d., t. y., jau pasibaigus terminui Privalomajam nurodymui įvykdyti, todėl, vadovaujantis aptartais išaiškinimais, šis terminas negali būti pratęstas. Taigi, nors nagrinėjamu atveju yra prasidėjęs procesas dėl savavališkos statybos įteisinimo, t. y. prasidėjo savavališkų statybos darbų pašalinimo procesas, kurio trukmė nebepriklauso nuo besikreipusio teisminės gynybos asmens valios, tačiau yra pasibaigęs terminas, kuris nebegali būtų pratęstas, per kurį šis procesas turėjo būti užbaigtas. Kai nėra pagrindų spręsti pareiškėjo prašymą dėl termino pratęsimo iš esmės, jo pateikti papildomi įrodymai (žr. nutarties 20 p.) laikytini neturinčiais reikšmės ir dėl to nepridedami prie bylos.

33. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pareiškėjui nebuvo išaiškinta teisė kreiptis į teismą dėl termino pratęsimo iki nustatyto termino pabaigos, todėl neva buvo sukurtas lūkestis, kad į teismą galės kreiptis vėliau, nebūtinai galiojant nustatytam terminui. Pažymėtina, kad Įstatymo 14 straipsnyje nustatyti terminai yra skirti užtikrinti operatyvų ir savalaikį valstybės institucijų reagavimą, nustatant savavališką statybą ir šalinant jos padarinius, bet ne statytojo (užsakovo) interesų gynybai, todėl nustatytų terminų nesilaikymas nešalina statytojo (užsakovo) pareigos atlikti atitinkamus veiksmus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-492/2017). Be to, iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas, pasinaudodamas Įstatyme suteikta teise, prašymą pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą atsakovui pateikė šiam terminui nepasibaigus, o tai patvirtina, kad savavališkos statybos padarinių šalinimo tvarka ir terminai pareiškėjui buvo žinomi.

34. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai, nagrinėdami pareiškėjo prašymą, nustatė nagrinėjamam ginčui išspręsti reikšmingas aplinkybes, pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino byloje esančius įrodymus, materialinės teisės normas taikė teisingai ir tinkamai vadovavosi teismų praktika analogiško pobūdžio bylose, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti, remiantis pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais, nėra pagrindo. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo 2018 m. liepos 4 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo J. N. (J. N.) apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. liepos 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Dainius Raižys

Veslava Ruskan

Virginija Volskienė