2021-12-15 Nr. AB-27161-3-65-3-00350-2021-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-726-442/2021

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00350-2021-0

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. gruodžio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. D. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. rugsėjo 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. D. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas kreipėsi į teismą skundu, prašydamas panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus (toliau – ir VSDFV Utenos skyrius) 2021 m. birželio 18 d. sprendimą Nr. (10.17) VPE_SP8-174 „Dėl A. D. pareigūnų ir karių valstybinės pensijos priedo už tarnybą permokos nustatymo“ ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV, Fondo valdyba) 2021 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą Nr. (18.2)I-5881 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus 2021 m. birželio 18 d. sprendimo Nr. (10.17) VPE_SP8-174“.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2021 m. rugsėjo 27 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti.

Teismas, įvertinęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalies, 5 straipsnio 3 dalies 1 punkto, 23 straipsnio 1 dalies nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kad į administracinį teismą asmuo turi kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų ar veiksmų, skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą, konstatavo, jog VSDFV Utenos skyriaus 2021 m. birželio 18 d. sprendimas Nr. (10.17) VPE_SP8-174 „Dėl A. D. pareigūnų ir karių valstybinės pensijos priedo už tarnybą permokos nustatymo“ yra tik tarpinis (procedūrinis) dokumentas, kuris yra pagrindas priimti sprendimą dėl permokos išieškojimo ir teisių ar pareigų pareiškėjui tiesiogiai nesukuria.

Teismas pažymėjo, kad skundžiamu VSDFV Utenos skyriaus 2021 m. birželio 18 d. sprendimu Nr. (10.17) VPE_SP8-174 nustatyta, jog laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. sausio 31 d. susidarė 1 615,82 Eur pareigūnų ir karių valstybinės pensijos priedo už tarnybą permoka. Permoka susidarė dėl to, kad pareiškėjas šiuo laikotarpiu turėjo draudžiamųjų pajamų, turinčių įtakos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos priedo už tarnybą mokėjimui. Teismas nurodė, kad skundžiamame VSDFV Utenos skyriaus 2021 m. birželio 18 d. sprendime Nr. (10.17) VPE_SP8-174 pareiškėjui nėra suformuluotas įpareigojimas grąžinti 1 615,82 Eur pareigūnų ir karių valstybinės pensijos priedo už tarnybą permoką, tik konstatuotas pareigūnų ir karių pensijos priedo už tarnybą permokos faktas, nurodant, kokiam asmeniui, kokia suma ir už kokį laikotarpį buvo neteisingai išmokėta, tačiau jokie įpareigojimai pareiškėjui nėra suformuluoti. Šis ginčijamas sprendimas yra tik tarpinis (procedūrinis) dokumentas, kuris yra pagrindas priimti sprendimą dėl permokos išieškojimo ir teisių ar pareigų pareiškėjui tiesiogiai nesukuria. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo skundžiamas VSDFV Utenos skyriaus sprendimas nėra administracinis aktas, nes jame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų pareiškėjui, jis nenustato, nepakeičia ir nepanaikina jokių pareiškėjo teisių ar pareigų viešojo administravimo srityje, todėl reikalavimas dėl minėto sprendimo panaikinimo nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka. Pareiškėjas taip pat ginčija ir VSDFV 2021 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą Nr. (18.2)I-5881 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus 2021 m. birželio 18 d. sprendimo Nr. (10.17) VPE_SP8-174“, tačiau privalomos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos priimtas sprendimas nelaikytinas sprendimu, ginčijamu ABTĮ nustatyta tvarka. Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas priėjo prie išvados, jog pareiškėjo skundas nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka, todėl pareiškėjo skundą vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu atsisakė priimti.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. rugsėjo 27 d. nutartį ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimą spręsti iš naujo.

Pareiškėjas nurodo, kad nenuginčijus VSDFV Utenos skyriaus 2021 m. birželio 18 d. sprendimo Nr. (10.17) VPE_SP8-174 jis atsakovui taps pagrindu iš pareiškėjo ne ginčo tvarka išieškoti 1 615,82 Eur sumą. Pareiškėjo įsitikinimu, permoka nustatyta nepagrįstai. Tarp pareiškėjo ir atsakovo kilus ginčui dėl permokos išieškojimo, pareiškėjas negalės kvestionuoti permokos susidarymo fakto, nes bus pasibaigęs terminas paduoti skundą dėl administracinio sprendimo, kuriuo permoka nustatyta, taip pat negalės panaudoti argumentų dėl permokos nustatymo neteisėtumo. Todėl VSDFV Utenos skyriaus 2021 m. birželio 18 d. sprendimas turi įtakos pareiškėjo teisinei padėčiai ir gali būti ginčijamas ABTĮ nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėjas atskiruoju skundu skundžia Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. rugsėjo 27 d. nutartį, kuria pareiškėjo skundą atsisakyta priimti kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 2 d. 1 p.).

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs teismų praktiką ir ginčijamų aktų turinį, konstatavo, kad VSDFV Utenos skyriaus 2021 m. birželio 18 d. sprendimas Nr. (10.17) VPE_SP8-174 „Dėl A. D. pareigūnų ir karių valstybinės pensijos priedo už tarnybą permokos nustatymo“ yra tik tarpinis (procedūrinis) dokumentas, kuris yra pagrindas priimti sprendimą dėl permokos išieškojimo ir teisių ar pareigų pareiškėjui tiesiogiai nesukuria, taip pat padarė išvadą, kad privalomos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos VSDFV 2021 m. rugpjūčio 23 d. priimtas sprendimas Nr. (18.2)I-5881 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus 2021 m. birželio 18 d. sprendimo Nr. (10.17) VPE_SP8-174“ nelaikytinas sprendimu ginčijamu ABTĮ nustatyta tvarka.

Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, kuriame numatyta, jog administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.

Pagal bylos duomenis nustatyta, kad VSDFV Utenos skyriaus 2021 m. birželio 18 d. sprendime Nr. (10.17) VPE_SP8-174 nurodyta, jog laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. sausio 31 d. susidarė 1 615,82 Eur pareigūnų ir karių valstybinės pensijos priedo už tarnybą permoka; permoka susidarė dėl to, kad pareiškėjas šiuo laikotarpiu turėjo draudžiamųjų pajamų, turinčių įtakos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos priedo už tarnybą mokėjimui. VSDFV, išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo skundą dėl VSDFV Utenos skyriaus 2021 m. birželio 18 d. sprendimo, priėmė 2021 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą Nr. (18.2)I-5881, kuriame konstatavo, kad VSDFV Utenos skyrius 2021 m. birželio 18 d. sprendimu Nr. (10.17) VPE_SP8-174 teisėtai ir pagrįstai nustatė 1 615,82 Eur priedo permoką, kuri vadovaujantis VSDFV Utenos skyriaus 2021 m. birželio 22 d. sprendimu Nr. (10.17) VPE_SP9-109 išieškoma iš pareigūnų pensijos ne ginčo tvarka.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-69/2011, 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015, 2020 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2259-1062/2020). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat ne kartą yra nurodęs, jog vientisos (vienos) administracinės procedūros metu, prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas. Šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). Dėl šios priežasties šie dokumentai dažnai (tačiau jokiu būdu ne visada) suinteresuotiems asmenims jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia. Viešojo administravimo subjekto priimto akto kvalifikavimo ir teisinio įvertinimo kaip sprendimo, dėl kurio gali būti paduotas skundas administraciniuose teismuose, negali lemti vien tam tikri formalūs kriterijai – jo pavadinimas, nurodyta apskundimo tvarka ir pan., o išvada turi būti daroma atsižvelgiant į tokio sprendimo turinį (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1324-502/2015).

Kaip matyti iš pareiškėjo skundžiamo VSDFV Utenos skyriaus 2021 m. birželio 18 d. sprendimo Nr. (10.17) VPE_SP8-174 turinio, juo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 15 straipsnio 1 dalimi, nustatyta, kad nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. sausio 31 d. susidarė 1 615,82 Eur pareigūnų ir karių valstybinės pensijos priedo už tarnybą permoka; permoka susidarė dėl to, kad pareiškėjas šiuo laikotarpiu turėjo draudžiamųjų pajamų, turinčių įtakos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos priedo už tarnybą mokėjimui. Taigi šiame sprendime VSDFV Utenos skyrius nustatė tam tikras aplinkybes – kad pareiškėjui susidarė atitinkamo dydžio pareigūnų ir karių valstybinės pensijos priedo už tarnybą permoka, taip pat, kad permoka susidarė dėl to, jog pareiškėjas turėjo draudžiamųjų pajamų. Šiuo sprendimu, nors ir nurodyta VSDFV Utenos skyriaus pozicija, tačiau nenustatytos jokios pareigos pareiškėjui, susijusios su minėtos permokos susidarymo faktu. Taigi šiuo sprendimu nesuformuluoti jokie viešojo administravimo institucijos – kompetentingos priimti sprendimus dėl permokos išieškojimo, – valdingi patvarkymai, juo nenustatytos, nepakeistos ir nepanaikintos pareiškėjo teisės ar pareigos, ir tai, teisėjų kolegijos vertinimu, sudaro pagrindą pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, jog nurodytas sprendimas savo esme yra tarpinis sprendimas, nesukeliantis pareiškėjui materialinių teisinių pasekmių. Šiame kontekste teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog nurodyta išvada negali būti vertinama kaip ribojanti ar paneigianti asmens teisių ir teisėtų interesų teisminės gynybos principą, kadangi argumentai dėl tokio pobūdžio sprendimų, jų galimo neteisėtumo ir nepagrįstumo, gali būti reiškiami ir vertinami nagrinėjant ginčą dėl galutinio sprendimo (galutinių sprendimų).

Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad VSDFV Utenos skyriaus 2021 m. birželio 18 d. sprendimas ir VSDFV 2021 m. rugpjūčio 23 d. sprendimas Nr. (18.2)I-5881, priimtas išnagrinėjus pareiškėjo skundą dėl VSDFV Utenos skyriaus 2021 m. birželio 18 d. sprendimo išankstine ne teismo tvarka, negali būti ABTĮ nustatyta tvarka skųstinais aktais (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Vis dėlto, iš bylos duomenų matyti (paminėta VSDFV 2021 m. rugpjūčio 23 d. sprendime Nr. (18.2)I-5881), kad VSDFV Utenos skyriaus 2021 m. birželio 18 d. sprendimu Nr. (10.17) VPE_SP8-174 nustatyta 1 615,82 Eur priedo permoka vadovaujantis VSDFV Utenos skyriaus 2021 m. birželio 22 d. sprendimu Nr. (10.17) VPE_SP9-109 išieškoma iš pareigūnų pensijos ne ginčo tvarka. Tokiu būdu buvo priimtas viešojo administravimo institucijos sprendimas dėl permokos išieškojimo, sukeliantis teisines pasekmes.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtintos asmens, kurio konstitucinės teisės ir laisvės yra pažeidžiamos, teisės kreiptis į teismą realizavimas administracinių ginčų srityje nustatytas ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.

Pažymėtina, jog administracinių ginčų teisenoje teismui numatytas aktyvus vaidmuo (ABTĮ 12 str., 56 str. 5 d., 80 str. 1 d.). ABTĮ 12 straipsnis įpareigoja teismą išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-626-492/2020 ir kt.). Pažymėtina ir tai, kad teisingai byla gali būti išnagrinėta tik tada, kai yra įgyvendintas principas į tinkamą procesą. Teisės į tinkamą procesą principas reikalauja, kad būtų užtikrintas tinkamas teisėjo vadovavimas procesui. Tai reiškia, kad teisėjas privalo užtikrinti administracinės bylos eigą, siekiant išspręsti iškilusius klausimus, patikslinti proceso šalių pareigą įrodinėti bei nurodyti, kokias reikšmingas aplinkybes būtina byloje nustatyti tam, kad būtų teisingai išnagrinėta byla, pasiūlyti teikti įrodymus ir pagrįsti įrodinėjamas aplinkybes, pateikti klausimus proceso šalių pozicijai byloje kylančiais klausimais išsiaiškinti.

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes (esant duomenų dėl teisines pasekmes sukeliančio sprendimo) bei teisės aktų nuostatas, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą, prieš tai nenustatęs termino trūkumams pašalinti. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neanalizavo skundo priėmimui reikšmingų aplinkybių, tinkamai neišaiškino pareiškėjui jo procesinių teisių (ABTĮ 12 str.). Tikrinamu atveju pareiškėjui turėjo būti išaiškinta teisė tikslinti skundo reikalavimą, tam, kad pareiškėjas galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą. Dėl šių proceso teisės normų pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręstas pareiškėjo skundo priėmimo klausimas, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, perduodant pareiškėjo skundo priėmimo klausimą tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 154 str. 4 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. D. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. rugsėjo 27 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo A. D. skundo priėmimo klausimą Regionų apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė