2021-09-01 Nr. AB-17442-3-61-3-00459-2020-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2761-662/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00459-2020-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 20.2.3.1; 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinio socialinio fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai valstybės įmonės Turto bankas ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo ir žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja patikslintu skundu teismo prašė: 1) priteisti 25 115,2 Eur neturtinę žalą (iš valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Turto bankas (toliau – ir Turto bankas) – 13 900,52 Eur; iš Valstybinio socialinio fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) – 11 214,68 Eur); 2) panaikinti VSDFV 2019 m. lapkričio 8 d. sprendimą (toliau – ir VSDFV sprendimas); 3) panaikinti Turto banko 2019 m. vasario 3 d. sprendimą (iš konteksto turėtas omenyje 2020 m. vasario 3 d. sprendimas) (toliau – ir Turto banko sprendimas); 4) priteisti iš atsakovo turtinę žalą – 74 469,90 Eur.

2. Pareiškėja pirmosios instancijos teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodė:

2.1. 2019 m. rugsėjo 3 d. elektroninėmis priemonėmis kreipėsi į Turto banką ir VSDFV Alytaus skyrių su pasiūlymais parduoti jiems priklausančius kreditorinius reikalavimus BUAB „Skirnuva“ (toliau – ir Bendrovė) bankroto byloje, kadangi kreditorių susirinkime atsakovai balsavo dėl kuo greitesnės Bendrovės pabaigos. Prie savo pasiūlymo pareiškėja pridėjo AB Šiaulių banko ir UAB „NT takas“ sutarties ištrauką, kurioje 4 565 652,25 Eur dydžio kreditorinis reikalavimas buvo parduotas už 1 Eur, todėl, pareiškėjos nuomone, jos pasiūlytos pradinės kainos, t. y. 500 Eur už 86 072,83 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą ir 300 Eur už 505 069,68 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą yra patrauklios, kad sudomintų atsakovo atstovus;

2.2. 2019 m. rugsėjo 5 d. pareiškėja gavo Turto banko atsakymą, kad jos pasiūlymas yra nepriimtinas, todėl 2019 m. rugsėjo 7 d. kreipėsi į Turto banką su užklausa, kurioje paklausė, kokia prašomo parduoti kreditorinio reikalavimo kaina būtų priimtina. Pareiškėja, negavusi Turto banko atsakymo dėl užklausos, 2019 m. rugsėjo 30 d. su prašymu kreipėsi į Lietuvos Respublikos finansų ministeriją ir Turto banką, nurodžiusi, kad Turto bankas, neparduodamas savo valdomo kreditorinio reikalavimo Bendrovės bankroto byloje, nevykdo savo internetinėje svetainėje skelbiamų tikslų. Turto banko kreditorinis reikalavimas Bendrovės byloje yra nurašomas į negrįžtamus nuostolius, prieštaraujant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnyje nurodomiems principams;

2.3. 2019 m. spalio 11 d. gavusi Turto banko raštą „Dėl reikalavimo BUAB „Skirnuva“ bankroto byloje“, į jį atsakė 2019 m spalio 14 d. pasiūlymu. Pareiškėja po kurio laiko gavo Turto banko 2019 m. gruodžio 16 d. raštą, kuriame nurodyta, kad savo atsisakymą aukciono būdu parduoti reikalavimo teises grindžia sąnaudų ir gautinų pajamų skaičiavimais. Rašte nebuvo nurodyta, kur ji gali skųsti Turto banko sprendimus, todėl kreipėsi dėl apskundimo tvarkos, jai buvo atsakyta 2020 m. vasario 3 d. raštu;

2.4. 2019 m. lapkričio 8 d. VSDFV sprendimą gavo su 2020 m. sausio 10 d. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos elektronine siunta. Pareiškėja nesutinka su sprendime nurodyta išvada, jog aukciono organizavimo sąnaudos viršytų siūlomą 300 Eur kainą ir perleisti reikalavimą už šią kainą nėra tikslinga, kadangi ši išvada neatitinka objektyvios tiesos bei prieštarauja VAĮ 3 straipsnyje nurodomiems skaidrumo bei išsamumo principams;

2.5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. kovo 18 d. nutarimu Nr. 262 patvirtinto Valstybės reikalavimo teisės ir valstybės nuosavybėn perimto skolininkų arba trečiųjų asmenų pardavimo viešojo aukciono būdu aprašo (toliau – ir Aprašas) 6 ir 7 punktais, sprendimą parduoti turtą priima Turto bankas, o pagal Aprašo 12 punktą Turto bankas pats nusistato pardavimo aukciono būdu sąlygas. Turto bankas gali vykdyti ir kreditorinio reikalavimo Bendrovės bankroto byloje pardavimą, kaip elektroninių varžytinių, taip ir elektroninio aukciono būdu;

2.6. Vadovaujantis Aprašo 17 punktu, Turto banko nurodoma aplinkybė, jog Turto banko sprendimai atsisakyti rengti kreditorinio reikalavimo pardavimo aukcioną priimti vadovaujantis vidiniais norminiais aktais, skaičiavimais ir Bendrovės bankroto bylos procedūrų faktinėmis aplinkybėmis, kurių atskleisti pareiškėjai neturi teisinio pagrindo, yra paneigta. 500 Eur pasiūlyta suma dėl vykdomo aukciono procedūros, t. y. dėl pirkėjų varžymosi siūlant didesnę kainą, galėtų žymiai išaugti. Aprašo 20 punkte nurodyta, jog aukcionui organizuoti ir vykdyti aukciono organizatorius vykdymo komisiją sudaro iš savo darbuotojų, todėl šiai komisijai nėra nustatytas papildomas darbo užmokestis;

2.7. VĮ Registrų centre vykdomų elektroninių varžytinių kaina yra 27,77 Eur, o elektroninio aukciono organizavimo kaina yra 52,77 Eur, todėl VSDFV sprendimas, kad kreditorinio reikalavimo pardavimas elektroniniu būdu viršys 300 Eur dydžio pareiškėjos siūlomą pradinę kainą, yra nepagrįstas;

2.8. Neturtinės žalos reikalavimas grindžiamas tuo, kad Turto banko sprendimo priėmimas su visais VAĮ 34 straipsnyje nurodomais elementais buvo vilkinamas nuo 2019 m. lapkričio 4 d. iki 2020 m. vasario 3 d., o VSDFV sprendimas dėl pareiškėjos prašymo surengti aukcioną yra nepriimtas iki šiol. Pareiškėja, nebūdama teisininke, patyrė daug nepatogumų ir vargo, gilindamasi į svetimą ir darbe nenaudojamą teisinį reglamentavimą. Pateikiant skundą teismui ji privalėjo atsisakyti savo asmeninio laiko, nebendrauti su artimaisiais. Atsakovo atstovai nuslėpė informaciją apie realias aukcionų organizavimo sąnaudas ir būtent dėl šios aplinkybės pareiškėja prarado savo asmeninį laiką ir patyrė nepatogumus;

2.9. Turtinės žalos reikalavimas grindžiamas tuo, kad Kauno apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1260-587/2020, kurioje bendrovei „Stateta“ yra pareikštas netiesioginis 78 313,53 Eur dydžio ieškinys Bendrovės naudai, o priteisus šią sumą, būtų tenkinami atsakovų reikalavimai. Sprendžiant iš Bendrovės likvidacinio akto, atsakovų antros eilės kreditoriniai reikalavimai sudaro 1 372 142,51 Eur (505 069,68 Eur + 867 072,83 Eur) iš bendros 1 442 963,23 Eur sumos arba sudaro 95,09 proc. (1 372 142,51 Eur: 1 442 963,23 Eur x 100 proc.). Todėl turtinė žala dėl nesurengto kreditorinio reikalavimo pardavimo aukciono yra 78 313,53 Eur x 0,9509 = 74 469,90 Eur;

2.10. Sveiko proto bei racionalumo principai reikalauja, kad iš perduoto Turto bankui valdyti valstybės turto būtų gaunama kuo didžiausia nauda. Turto bankas 2019 m. balandžio 4 d. Bendrovės kreditorių susirinkime balsavo už jos pabaigą, tai reiškia, jog Turto bankas jokių piniginių lėšų iš savo turimo kreditorinio reikalavimo Bendrovės bankroto byloje atgauti nesitiki. Turto bankas, balsuodamas minėtame kreditorių susirinkime, pripažino, kad jo valdomas kreditorinis reikalavimas yra bevertis. Jeigu teismas būtų patvirtinęs kreditorių susirinkimo protokolą, tai Bendrovė būtų likviduota ir Turto banko valdomas valstybei priklausantis reikalavimas būtų nurašytas į nuostolius. Yra racionaliau kreditorinį reikalavimą parduoti, nei jį likviduoti;

2.11. Dispozityvumui prieštarauja imperatyvūs Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – ir VSTVNDĮ) 9 straipsnyje nurodomi principai, t. y. visuomeninės naudos, efektyvumo, racionalumo ir viešosios teisės. Turto bankas pagal VSTVNDĮ neturi teisės dispozityviai rinktis tarp valstybės turto pardavimo ir nepardavimo, bet privalo racionaliai siekti ne savo, o valstybės naudos;

2.12. VSDFV nepateikė įrodymų, kada pareiškėja gavo VSDFV išsiųstą 2019 m. lapkričio 8 d. sprendimą, todėl skundo pateikimo terminas nėra praleistas. Pareiškėja žalą patyrė ne dėl reikalavimo teisės nepardavimo pagal jos pasiūlytą kainą, bet dėl viešojo pardavimo aukciono neorganizavimo.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Turto banko, atsiliepime prašė patikslinto skundo reikalavimus atmesti šiais argumentais:

3.1. Pareiškėjos nurodomas Aprašas nustato teisę, tačiau ne pareigą parduoti Turto banko administruojamas reikalavimo teises bankroto bylose. Vadovaujantis Aprašo 6–7 punktuose įtvirtintų normų aiškinimu, būtų pažeistas šalių dispozityviškumo principas – tariamai atsakovas privaloma tvarka turėtų organizuoti kiekvienos reikalavimo teisės viešo pardavimo aukcioną už potencialaus pirkėjo nurodytą kainą;

3.2. Turto bankas turi teisę perleisti reikalavimo teises tik viešojo aukciono būdu, kurį organizuojant neišvengiamai patiriamos papildomos sąnaudos (darbo užmokestis, skelbimų žiniasklaidoje sąnaudos ir panašiai), todėl atsakovas, nenorėdamas patirti papildomų išlaidų ir nesant ekonominiam tikslingumui, pagrįstai atsisakė organizuoti reikalavimo teisės pardavimo viešąjį aukcioną. Taip pat atsisakymo motyvus išdėstė pareiškėjai adresuotuose raštuose. Pareiškėja klaidingai lygina nemokumo administratoriaus vykdomą reikalavimo teisių bankrote pardavimą su Apraše nustatytomis procedūromis – Turto bankas, skirtingai nuo nemokumo administratorių, nevykdo laisvo turto pardavimo už didžiausią pasiūlytą kainą;

3.3. Pareiškėjos veiksmai teikiant skundą teismui neatitinka apdairaus ir atidaus žmogaus elgesio standarto, nei elementarių objektyvaus sąžiningo elgesio reikalavimų. Be to, šie reikalavimai yra išvestiniai, todėl pripažinus, jog iš esmės nepagrįstas reikalavimas dėl Turto banko veiksmų atsisakant parduoti pareiškėjai už jos nurodytą kainą reikalavimo teisę į Bendrovę, atmestinas reikalavimas ir dėl neturtinės bei turtinės žalos priteisimo. Pareiškėja byloje neįrodinėja atsakovų civilinės atsakomybės sąlygų, o jų nesant, akivaizdu, jog reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo yra atmestini;

3.4. Turto bankas pateiktoje informacijoje apie aukciono išlaidų skaičiavimus nurodė, kad pareiškėjos prašyto aukciono organizavimo kaštai yra 12 541 Eur.

4. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama VSDFV, atsiliepime prašė patikslinto skundo reikalavimus atmesti šiais argumentais:

4.1. Pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir VSDFĮ) 32 straipsnio 2 dalies 6 punktą VSDFV turi teisę, o ne pareigą parduoti kreditorinius finansinius reikalavimus. Tuo atveju, kai trečiasis asmuo siekia nupirkti VSDFV turimą reikalavimą, turi būti vykdomas viešas reikalavimo teisės pardavimas. Atsižvelgiant į tai, kad reikalavimo perleidimo atveju yra būtina vykdyti aukciono procedūras, dėl ko atsiranda aukciono organizavimo sąnaudų, turi būti vertinama, ar ekonomiškai tikslinga perleisti reikalavimą. Likęs neparduotas bankrutavusios Bendrovės turtas yra 53 012,29 Eur reikalavimo teisė į turtinės žalos atlyginimą iš buvusio Bendrovės vadovo pagal civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje. Bendrovės bankrotas pripažintas tyčiniu, todėl pasibaigus Bendrovės bankrotui, VSDFV Alytaus skyrius turės galimybę teikti ieškinį dėl žalos atlyginimo buvusiems Bendrovės vadovams. Taip pat VSDFV rašte nurodė, kad atsižvelgiant į likusio Bendrovės turto vertę, į tai, kad bus galimybė teikti ieškinį dėl žalos atlyginimo buvusiems Bendrovės vadovams, ir į tai, kad aukciono organizavimo sąnaudos viršytų siūlomą kainą, darytina išvada, kad perleisti reikalavimą už siūlomą kainą, t. y. už 300 Eur, netikslinga;

4.2. VSDFV sprendime sutiko su pareiškėjos pastaba, kad bankrutavusios Bendrovės turtas yra 53 012,29 Eur reikalavimo teisė į turtinės žalos atlyginimą iš buvusio Bendrovės vadovo pagal civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje perleistas UAB ‚Stenlita“. Papildomai nurodė, kad rengiant VSDFV 2019 m. rugsėjo 27 d. atsakymą, VSDFV Alytaus skyrius dar nebuvo gavęs informacijos iš bankroto administratoriaus apie reikalavimo teisės į žalos atlyginimą iš buvusio Bendrovės vadovo perleidimą UAB „Stenlita“, todėl buvo remiamasi turimais duomenimis;

4.3. Pareiškėjai VSDFV paaiškino, kad galiojantys teisės aktai nesuteikia teisės Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigoms imtis tokių jos siūlomų veiksmų, t. y. nupirkti sumanymą, kaip pasinaudoti VSDFV Alytaus skyriaus turimu reikalavimu arba siūlyti veikti bendrai su trečiuoju asmeniu, siekiant gauti papildomą naudą iš turimo reikalavimo;

4.4. Pareiškėjai pasiūlyta 300 Eur kaina, lyginant su 505 069,68 Eur reikalavimo teisės dydžiu, yra akivaizdžiai per maža. Įvertinus tai, kad reikalavimo teisės viešo perleidimo aukciono tvarka yra plačios apimties, sudėtinga ir apima daug etapų, procesų, veiksmų, ir joje turėtų dalyvauti daug darbuotojų, yra akivaizdu, kad tuo pačiu susidaro didelės darbuotojų darbo laiko ir tuo pačiu darbo užmokesčio bei kanceliarinės sąnaudos. Atsižvelgiant į tai, organizuoti reikalavimo teisės viešą pardavimo aukcioną pagal pareiškėjos pasiūlytą kainą yra ekonomiškai nuostolinga;

4.5. Pareiškėja praleido skundo pateikimo teismui terminą, kadangi terminas suėjo 2019 m. gruodžio 8 d., o pareiškėja skundą teismui pateikė tik 2020 m. vasario 9 d.;

4.6. Pareiškėja nesąžiningai reikalauja atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, neva padarytą tuo, kad buvo atsisakyta parduoti reikalavimo teisę už jos pasiūlytą kainą;

4.7. VSDFV pateiktoje informacijoje apie aukciono išlaidų skaičiavimus nurodė, kad iš viso aukciono organizavimo išlaidos pagal preliminarius skaičiavimus yra 1 430,40 Eur.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. sausio 5 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino iš dalies ir panaikino skundžiamus VSDFV ir Turto bako sprendimus ir įpareigojo viešojo administravimo subjektus iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymus, kitą skundo dalį atmetė.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėja 2019 m. rugsėjo 3 d. kreipėsi su pasiūlymu į Turto banką, perimti 867 072,83 Eur dydžio Turto banko antros eilės kreditorinį reikalavimą Bendrovės bankroto byloje už 500 Eur. Turto bankas 2019 m. rugsėjo 5 d. raštu pareiškėjos pasiūlymo nepriėmė. Pareiškėja 2019 m. rugsėjo 30 d. raštu kreipėsi į Turto banką, aptardama, kaip Turto bankas galėtų efektyviai naudotis reikalavimo teise į Bendrovę pagal jos pasiūlytus 3 būdus (parduoti reikalavimo teisę, nupirkti iš pareiškėjos sumanymą, pasiūlyti veikti bendrai, dalinantis pajamas). Turto bankas 2019 m. spalio 11 d. raštu atsakė, kad dėl reikalavimo teisės pardavimo už 500 Eur jau atsakė 2019 m. rugsėjo 5 d. raštu, o kiti pasiūlymai turėtų būti išdėstyti konkrečiau. Pareiškėja 2019 m. spalio 14 d. kreipėsi į Turto banką, kuriame nurodė, jog neatmestų Turto banko galimybės skelbti aukcioną reikalavimo teisei perleisti, tai pat aptarė 2019 m. rugsėjo 30 d. rašte nurodytus pasiūlymus (privalumus ir trūkumus). Turto bankas 2019 m. gruodžio 16 d. rašte nurodė, jog nesutinka su pareiškėjos pasiūlymais, remdamasis reikalavimo teisės pardavimo viešame aukcione sąnaudų ir gautinų pajamų skaičiavimais, paaiškino, kad pareiškėja gali siūlyti ir didesnę kainą savo nuožiūra. Turto bankas 2020 m. vasario 3 d. rašte papildomai nurodė apskundimo tvarką, taip pat, kad pareiškėją apie reikalavimo teisės nepriimtinumą informavo ankstesniuose raštuose, o Turto banko sprendimai yra priimti vadovaujantis vidiniais norminiais aktais, skaičiavimais ir Bendrovės bankroto bylos procedūrų faktinėmis aplinkybėmis, kurių atskleisti neturi pagrindo.

7. Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėja 2019 m. rugsėjo 3 d. kreipėsi su pasiūlymu į VSDFV Alytaus skyrių perimti VSDFV Alytaus skyriaus 505 069,68 Eur dydžio VSDFV Alytaus skyriaus antros eilės kreditorinį reikalavimą Bendrovės bankroto byloje už 300 Eur. VSDFV 2019 m. rugsėjo 27 d. raštu nurodė, kad perleisti reikalavimą už 300 Eur yra netikslinga. Pareiškėja 2019 m. spalio 11 d. raštu kreipėsi į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, kopiją pateikdama VSDFV. Į šį raštą VSDFV atsakė skundžiamu 2019 m. lapkričio 8 d. raštu, kuriame nurodė, kad aukciono organizavimo sąnaudos viršytų siūlomą 300 Eur kainą, todėl perlesti reikalavimą už šią kainą nėra tikslinga.

8. Teismas nurodė, kad byloje ginčas kilo dėl VSDFV ir Turto banko sprendimų, kuriais atsisakyta tenkinti pareiškėjos pasiūlymus perimti kreditorinius reikalavimus ir organizuoti aukcionus. Iš esmės sprendimai yra motyvuojami tokia pat aplinkybe, t. y. kad organizuoti viešus aukcionus pagal pareiškėjos pasiūlytas kainas yra ekonomiškai nenaudinga. Pareiškėja su nurodyta aplinkybe nesutinka.

9. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar VSDFV ir Turto bankas pagrįstai atsisakė pareiškėjos pasiūlymų organizuoti viešąjį aukcioną, taip pat ar dėl to kilo žala.

10. Teismas nurodė, kad ginčo santykius reglamentuoja VSTVNDĮ, Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymas (toliau – ir CVTVĮ), Aprašas ir VSDFV direktoriaus 2005 m. rugsėjo 19 d. įsakymu patvirtintos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos reikalavimo teisės viešo pardavimo (perleidimo) aukciono nuostatos (toliau – ir VSDFV nuostatos). Taip pat ginčui aktualios Atlygio centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui už jo atliekamas funkcijas apskaičiavimo ir mokėjimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 252 (toliau – ir Atlygio taisyklės).

11. Teismas, įvertinęs CVTVĮ 4 straipsnio 1 dalies 3 punkte, 4 straipsnio 4 dalies 5 punkte, Aprašo 2.1 ir 2.4 papunkčiuose, 6–7 punktuose, VSDFĮ 32 straipsnio 2 dalies 6 punkte, Atlygio taisyklių 13–14 punktuose įtvirtintą teisinį reglamentavimą, akcentavo, kad teisės aktai suteikia teisę VSDFV ir Turto bankui parduoti kreditorinį reikalavimą tik viešojo aukciono būdu, kitoks kreditorinio reikalavimo perleidimo būdas nėra numatytas. Taip pat nėra nustatyti kriterijai, kokiais atvejais Turto bankas arba VSDFV priima sprendimus dėl reikalavimo teisės pardavimo aukcione.

12. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 4 straipsnio 7 dalimi, VSTVNDĮ 9 straipsniu, pažymėjo, kad teisės aktai nenumato, kad VSDFV ar Turto bankas privalo visais atvejais tenkinti asmenų pasiūlymus organizuoti viešuosius aukcionus, todėl yra pagrindas teigti, kad tai yra viešojo administravimo subjekto diskrecija, kuri įgyvendinama vadovaujantis VSTVNDĮ 9 straipsnyje įtvirtintais principais.

13. Teismas nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. balandžio 1 d. nutartyje pasisakė, kad šioje byloje pareiškėja siekė inicijuoti teisminį ginčą dėl atsakovų, kaip viešojo administravimo subjektų, veiklos. Taigi atsakovų atsakymai laikytini viešojo administravimo subjekto sprendimais, jiems taikytini VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimai. Tai reiškia jie turi būti pagrįsti nustatytais faktais ir teisės normomis. Taigi vertintina ir tai, ar skundžiami aktai atitinka VAĮ normas.

14. Dėl Turto banko sprendimo atitikties VAĮ reikalavimams teismas nurodė, kad pareiškėja kelis kartus kreipėsi į Turto banką su pasiūlymais įsigyti reikalavimo teisę arba kitaip bendradarbiauti bankroto procese. Atsakovo atstovas 2019 m. rugsėjo 5 d., 2019 m. spalio 11 d., 2019 m. gruodžio 16 d. ir skundžiamą 2020 m. vasario 2 d. sprendimą grindė sąnaudų ir gautinų pajamų skaičiavimais. 2020 m. vasario 3 d. sprendime papildomai nurodė ir bankroto proceso faktines aplinkybes. Turto banko atsakymai visais atvejais buvo lakoniški, atsakovas skundžiamame 2020 m. vasario 3 d. sprendime nurodė, kad dėl jų gali būti kreipiamasi į teismą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Teismas vertino, kad Turto bankas klaidingai rėmėsi prielaida, kad jo atsakymas į pareiškėjos prašymą nelaikytinas administraciniu aktu. Iš skundžiamo atsakymo nėra aišku, kokias konkrečias aplinkybes, susijusias su galimomis reikalavimo pardavimo sąnaudomis, vertino Turto bankas, t. y. kokias konkrečias sąnaudas turėjo omenyje, nenurodė net bendro tokių sąnaudų dydžio. Taip pat į bylą Turto bankas nepateikė duomenų, kad skaičiavo reikalavimo perleidimo aukciono organizavimo sąnaudas (priešingai – į bylą skaičiavimus pateikė tik teismui jų pareikalavus ir paprašęs pratęsti pateikimo terminą, kas įrodo, kad skaičiavimai nagrinėjant prašymą nebuvo atlikti).

Taip pat skundžiamame atsakyme Turto bankas užsiminė apie kitas bankroto proceso aplinkybes, tačiau jų nenurodė, į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad būtų vertinęs tokias aplinkybes (jeigu jos būtų konfidencialios – turėjo galimybę prašyti pateikti tik teismo žiniai). Skundžiamame sprendime atsakovas nenurodė, kokia įsigijimo kaina būtų priimtina, nors iš tarp šalių vykusio susirašinėjimo matyti, kad pareiškėja buvo suinteresuota sužinoti priimtiną kainą ir pagal tai suformuluoti pasiūlymą. Gero administravimo principas iš viešojo administravimo institucijos reikalauja tam tikro aktyvumo ir šioje situacijoje Turto bankas galėjo ir turėjo apskaičiuoti aukciono organizavimo sąnaudas ir pasidomėti, ar pareiškėja ketintų teikti pasiūlymą tokia kaina.

Toks elgesys atitiktų pareiškėjos lūkestį, kad jos prašymą institucija realiai ir nešališkai išnagrinės. Toks elgesys atitiktų ir viešąjį interesą, nes taip būtų užtikrinta, kad reikalavimas būtų realizuotas ekonomiškai racionaliomis sąlygomis. Teismas vertino, kad realiai atsakovas pareiškėjos prašymo nenagrinėjo, o atsakymas nebuvo pagrįstas objektyviomis faktinėmis aplinkybėmis. Jokių teisės normų atsakovas skundžiamame atsakyme nenurodė. Dėl šių aplinkybių buvo iš esmės pažeistos prašymo nagrinėjimo procedūros, o priimtas sprendimas buvo visiškai nemotyvuotas.

Dėl šių motyvų skundžiamas sprendimas naikintinas (ABTĮ 93 str. 1 d. 1 ir 3 p.).

15. Dėl VSDFV sprendimo atitikties VAĮ reikalavimams teismas nurodė, kad iš skundžiamo VSDFV atsakymo nėra aišku, kokias konkrečias aplinkybes, susijusias su galimomis reikalavimo pardavimo sąnaudomis, vertino VSDFV, t. y. kokias konkrečias sąnaudas turėjo omenyje, nenurodė bendro tokių sąnaudų dydžio. Taip pat į bylą VSDFV nepateikė duomenų, kad skaičiavo reikalavimo perleidimo aukciono organizavimo sąnaudas. Dėl šių aplinkybių buvo iš esmės pažeistos prašymo nagrinėjimo procedūros, o priimtas sprendimas buvo visiškai nemotyvuotas. Dėl šių motyvų skundžiamas sprendimas naikintinas (ABTĮ 93 str. 1 d. 1 ir 3 p.).

16. Dėl aukciono organizavimo sąnaudų dydžio teismas pažymėjo, kad Turto bankas ir VSDFV skundžiamuose aktuose nurodė, kad organizuoti aukcionus pagal pareiškėjos pasiūlytas kainas yra ekonomiškai nuostolinga, o pareiškėja iš esmės pažymėjo, jog visas išlaidas apmoka aukciono laimėtojas, taip pat, jos skaičiavimais, aukciono organizavimas pagal pateiktus pasiūlymus negali būti laikomas ekonomiškai nuostolingu, kadangi jo organizavimo kaštai nėra didesni už jos pasiūlytą kainą, t. y. pareiškėja nurodė, kad elektroninio aukciono organizavimo kaina yra 52,77 Eur.

Teismas, vadovaudamasis Aprašo 17, 36 punktais, įvertinęs Aprašo 3, 4, 7 skyriuose įtvirtintą reglamentavimą, nurodė, kad tiek Aprašas, tiek VSDFV nuostatos įtvirtina išlaidų apmokėjimą, susijusį su aukcione įsigyto turto pardavimu, o ne aukciono organizavimu. Taigi pareiškėja nėra teisi, teigdama, kad aukciono organizavimo sąnaudos visas atvejais būtų padengtos pirkėjo. Tai reiškia, kad aukciono organizavimas valstybės institucijoms (tuo pačiu ir savininkei – valstybei) gali reikšti išlaidas, kurias apmoka pats aukciono organizatorius (institucija).

CVTVĮ 4 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir VSDĮ 32 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 2 dalies 6 punkte įtirtinto teisinio reglamentavimo kontekste VSDFV ir Turto bankui atstovavimas bankroto procedūrose pavestas įstatymu. Viešojo administravimo subjektas privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas (VAĮ 11 str. 1 d.). Šios funkcijos vykdymas yra finansuojamas pagal Atlyginimo taisykles patirtų sąnaudų pagrindu. Teismas pažymėjo, kad teisės aktai nenustato kriterijų, kuriais remiantis būtų priimami sprendimai dėl reikalavimo teisės pardavimo / nepardavimo.

Tokie sprendimai turėtų būti priimami remiantis bendraisiais VSTVNDĮ 9 straipsnyje įtvirtintais principais. Taigi teisinio reguliavimo negalima aiškinti kaip nustatančio pareigą visais atvejais organizuoti reikalavimo perleidimą, kai atsiranda asmuo, kuris jį pirktų. Tai reiškia, kad institucijos atlikdamos viešąjį administravimą turi įvertinti, ar skolos pardavimas yra racionaliai pagrįstas. Tokia jų veikla (vertinimas) laikytina pavesta viešojo administravimo funkcija, įskaitant ir galimų su tuo susijusių sąnaudų įvertinimą.

Todėl laikytina, kad institucijos, atlikdamos viešojo administravimo funkciją, privalo vertinti galimas su reikalavimo perleidimu susijusias sąnaudas.

17. Dėl Turto banko nurodyto aukciono organizavimo sąnaudų teismas nurodė, kad Turto bankas į bylą pateikė savo skaičiavimus dėl aukciono organizavimo sąnaudų, akcentuodamas, kad prašyto aukciono organizavimo kaštai yra 12 541 Eur. Teismas, vadovaudamasis Aprašo 13.4 papunkčiu, 15 punktu, pažymėjo, kad paprastai aukciono organizavimo išlaidos neviršija 100 Eur ir jas visais atvejais sumoka aukciono dalyviai. Turto bankas nepateikė įrodymų, kurie paneigtų šią prezumpciją. Pateiktos darbo laiko sąnaudos nėra pagrįstos objektyviais duomenimis: 1 punkte nurodytas sprendimo dėl aukciono organizavimo ar neorganizavimo priėmimas, kaip aptarta, yra laikytinas bendro pobūdžio viešojo administravimo funkcija, kuri susijusi su atstovavimu išieškant skolas, be to, atsakymas į pareiškėjos prašymą visais atvejais reikalauja įvertinimo ir net neorganizavus aukciono tokios sąnaudos būtų patirtos.

Įvertinus, kad Turto bankui atstovavimas išieškant skolas yra nuolatinė funkcija, šiam veiksmui atlikti (sprendimui organizuoti ar neorganizuoti aukcioną) priskirtas darbo laikas (3 darbo dienos projekto vadovui ir dar 7 valandos kitiems trims darbuotojams (vadovams)), nėra pagrįstas jokiais įrodymais. Taip pat nėra pagrįsti jokiais įrodymais ir kiti paskaičiavime nurodyti veiksmai: 2 punkte nurodytas skelbimo spaudoje pateikimas; 3 punkte nurodytas sutarties parengimui 1 darbo dienos priskyrimas kelia abejonių, nes tokių sutarčių rengimas yra neatsiejamai susijęs su Turto banko funkcija išieškoti skolas, taigi yra nuolatinio pobūdžio atsikartojanti funkcija, o konkretus sąnaudų dydis nėra pagrįstas įrodymais; 4 punkte nurodytas kvalifikuoto darbuotojo 1 darbo dienos priskyrimas sutarties pasirašymo organizavimui kelia abejonių ir nėra pagrįstas įrodymais; 6 punkte pateikta nuoroda į Atlygio taisykles, tačiau Atlygio taisyklės nenumato 8,83 proc. atlygio dydžio ir nėra aišku, nuo ko skaičiuojamas toks dydis ir kaip gaunama 12 514 Eur suma.

Todėl laikytina, kad Turto bankas neįrodė, kad aukciono organizavimo sąnaudos viršytų 100 Eur sumą. Turto bankas, vertindamas aukciono sąnaudas, kurios būtų paremtos įrodymais, galėtų vertinti remdamasis istoriniais duomenimis apie faktines išlaidas tam tikriems veiksmams atlikti, taip pat, įvertinęs poreikį (jeigu situacijos yra atsikartojančios) vidiniais teisės aktais nusistatyti kriterijus, kuriais remiantis priimtų sprendimus dėl reikalavimo teisių aukcionų organizavimo / neorganizavimo.

18. Dėl VSDFV aukciono organizavimo sąnaudų teismas VSDĮ 32 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 2 dalies 6 punkte nustatyto teisinio reglamentavimo kontekste nurodė, kad VSDFV, vykdydama viešojo administravimo funkcijas, turėjo įvertinti galimas aukciono organizavimo sąnaudas. VSDFV į bylą pateikė paskaičiavimus, kad aukciono organizavimo sąnaudos yra 1 430,40 Eur. Nors Aprašo nuostatos tiesiogiai netaikytinos VSDFV organizuojamam aukcionui, visgi jo 13.4 papunkčio nuostata šioje situacijoje svarbi kaip faktas, kad analogiškoje situacijoje Vyriausybė, tvirtindama Aprašą, laikėsi nuostatos, kad 100 Eur paprastai yra pakankama suma, kad padengtų aukciono organizavimo išlaidas.

Laikytina, kad institucijų viešojo administravimo funkcija laikytinas vertinimas, ar yra pagrindas parduoti reikalavimo teisę. Tai reiškia, kad institucija turi išnagrinėti tokio sprendimo pagrindus (motyvus) ir su tuo susijusias aplinkybes. Todėl 1 punkte nurodytas Fondo valdybos sprendimo perleisti konkrečią reikalavimo teisę aukciono būdu parengimas, kiek susiję su tokio sprendimo motyvacija, nelaikytinas sąnaudomis, kurias reikėtų vertinti. Todėl sprendimo parengimui ir suderinimui priskirtos 8 darbo valandos (8 val. x 11,92 Eur = 95,36 Eur) nėra pagrįstos įrodymais. 2 punkte nurodytas Fondo valdybos sprendimo perleisti konkrečią reikalavimo teisę teikimas tvirtinti Fondo tarybai.

Šiuo atveju taip pat neturėtų būti vertinama dalis, kuri susijusi su motyvacija sprendimui priimti, todėl lydimųjų dokumentų parengimui priskirtos 8 darbo valandos (8 val. x 11,92 Eur = 95,36 Eur) nėra pagrįstos įrodymais. 3 punkte Fondo tarybos posėdžio (Fondo tarybos narių skaičius 15) suorganizavimui priskirtos 24 darbo (24 val. x 11,92 Eur = 286,08 Eur) valandos, tačiau Fondo tarybos posėdis nebūtinai turėtų būti skiriamas tik aptariamam klausimui, Fondo tarybos posėdžiai vertintini kaip nuolatinio pobūdžio viešojo administravimo funkcija, kuri visais atvejais yra finansuojama iš viešųjų fondų, todėl tokia sąnaudų pozicija nėra pagrįsta. 4 punkte nurodytas dokumentų dėl aukciono komisijos skyrimo parengimas ir aukciono rengimo reglamento patvirtinimas, kuriam skirtos 8 darbo valandos (8 val. x 11,92 Eur = 95,36 Eur), 5 punkte nurodytas informacijos apie reikalavimo teisės perleidimą aukciono būdu skelbimas Fondo valdybos tinklalapyje, kuriam taip pat skirtos 8 darbo valandos (8 val. x 11,92 Eur = 95,36 Eur) laikytini nuolatinio pobūdžio funkcijomis, nereikalaujančiomis papildomų žinių jų atlikimui, todėl 8 valandų priskyrimas kiekvienam tokiam veiksmui nėra pagrįstas įrodymais.

Tas pats pasakytina apie 6, 7 ir 8 punktuose nurodytas pozicijas. VSDFV, vertindama aukciono sąnaudas, kurios būtų paremtos įrodymais, galėtų vertinti remdamasi istoriniais duomenimis apie faktines išlaidas tam tikriems veiksmams atlikti, taip pat, įvertinusi poreikį (jeigu situacijos yra atsikartojančios) vidiniais teisės aktais nusistatyti kriterijus, kuriais remiantis priimtų sprendimus dėl reikalavimo teisių aukcionų organizavimo / neorganizavimo. Vadovaujantis VSDFV nuostatų 10 ir 30 punktais, VSDFV turi galimybę, esant suinteresuotiems asmenims, užsitikrinti aukciono sąnaudų padengimą.

19. Teismas priėjo prie išvados, kad Turto bankas ir VSDF, teikdamos skundžiamus atsakymus pareiškėjai, realiai nenagrinėjo jos prašymų, t. y. nesiaiškino, kokios yra galimo aukciono sąnaudos, atsakymų negrindė objektyviomis aplinkybėmis ir teisės aktais, nedėjo pastangų, kad atsakymuose suorientuoti pareiškėją, kokia kaina būtų priimtina aukcionui organizuoti, nors turėjo galimybes užsitikrinti, kad pasiūlius tam tikrą kainą būtų užtikrintas aukciono organizavimo sąnaudų padengimas. Tai yra jų, kaip viešojo administravimo funkcijas atliekančių subjektų, kompetencija, todėl jos turėtų tinkamai išnagrinėti pareiškėjos prašymus ir priimti sprendimus. Teismas aukciono organizavimo sąnaudų aspektu neturi kaip įvertinti skundžiamų sprendimų teisėtumo, nes nei Turto bankas, nei VSDFV šio klausimo realiai nenagrinėjo. Jeigu vien tik teismas imtųsi skaičiuoti aukciono organizavimo sąnaudas, įsikištų į viešojo administravimo subjektams priskirtą kompetenciją. Todėl institucijos turėtų iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymus ir pasisakyti dėl konkretaus dydžio aukciono organizavimo sąnaudų.

20. Teismas pažymėjo, kad VSDFV atsiliepime teikė argumentą, kad pareiškėja praleido terminą apskųsti 2019 m. lapkričio 8 dienos raštą, nes raštas įteiktas per e.pristatymo sistemą 2019 m. lapkričio 8 d., o skundą pateikė tik 2020 m. vasario 9 d. Visgi atsakovas tokį teiginį pagrindžiančių įrodymų nepateikė.

21. Teismas sprendė, kad skundžiami VSDFV ir Turto banko sprendimai naikintini ir institucijos turėtų iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymus ir priimti dėl jų sprendimus.

22. Teismas, vertindamas pareiškėjos reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pagrįstumą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatomis, reglamentuojančiomis valstybės atsakomybės sąlygas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) išaiškinimais šių nuostatų taikymo aspektu, nurodė, kad pareiškėja nepateikė jokių duomenų apie priimtų sprendimų poveikį jos sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant neigiamo poveikio jai masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą, todėl nėra pagrindo taikyti neturtinės žalos atlyginimą kaip vieną iš teisių gynimo priemonių.

23. Teismas, vertindamas pareiškėjos argumentus dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo, pažymėjo, kad pareiškėja remiasi prielaida, jog surengus aukcioną ji būtų įsigijusi reikalavimo teisę. Pirma, teismo nėra konstatuota, kad atsakovai turėjo organizuoti reikalavimo perleidimo aukcioną. Antra, negalima teigti, kad pareiškėja būtų įsigijusi reikalavimus ir nebūtų dėl to patyrusi sąnaudų. Trečia, nėra įrodytas UAB „Stateta“ debitorinio reikalavimo buvimas ir galimybės jį tenkinti. Taigi pareiškėjos nurodytos žalos dydis grindžiamas tik prielaidomis ir hipotetinėmis aplinkybėmis. Be to, akivaizdu, kad tiesioginio priežastinio ryšio tarp institucijų sprendimų ir pareiškėjos galimai negautų pajamų nėra. Tokiais atvejais gali būti taikoma lankstaus priežastinio ryšio doktrina, įtvirtinta CK 6.247 straipsnyje. Turtinė žala nėra įrodyta, todėl pareiškėjos reikalavimai priteisti žalą atmestini.

III. 24. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama VSDFV, apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 5 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta pareiškėjos skundą tenkinti iš dalies ir panaikinti VSDFV sprendimą bei įpareigoti VSDFV iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą, bei šioje dalyje pareiškėjos skundą atmesti.

25. Atsakovo atstovas apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

25.1. Pareiškėjos 2019 m. spalio 11 d. kreipimesi, į kurį buvo atsakyta VSDFV sprendimu, nebuvo prašymo detalizuoti, kokias konkrečias aplinkybes, susijusias su galimomis reikalavimo pardavimo sąnaudomis, vertino VSDFV. Dėl detalaus sąnaudų paaiškinimo pareiškėja kreipėsi vėliau ir pateikė papildomą 2020 m. sausio 17 d. prašymą. VSDFV 2020 m. kovo 3 d. raštu pareiškėjai paaiškino, kad VSDFV priėmus sprendimą perleisti konkrečią reikalavimo teisę aukciono būdu, jis teikiamas tvirtinti VSDFV. Aukcioną organizuoja ne mažiau kaip trijų asmenų komisija, yra tvirtinamas aukciono rengimo reglamentas. Sudarant komisiją, paskiriamas vedėjas ir protokoluotojas. Informacija apie reikalavimo teisės perleidimą aukciono būdu ne vėliau kaip prieš 15 dienų iki aukciono dalyvių registravimo pradžios skelbiama VSDFV tinklalapyje. Aukciono dalyvius registruoja registruotojas, vėliau vykdomas aukcionas, nustatomas nugalėtojas, vyksta reikalavimo teisės perleidimo įforminimo procesas. Pareiškėjai buvo paaiškinta, kad jos pasiūlyta 300 Eur kaina lyginant su 505 069,68 Eur reikalavimo teisės dydžiu yra akivaizdžiai per maža, t. y. tik 0,06 procento. Susiformavusioje praktikoje parduodant analogiškus reikalavimus, jų pradinė kaina nustatoma nuo 80 iki 100 proc. (www.evarzytines.lt);

25.2. VSDFV 2020 m. kovo 3 d. rašte paaiškino, jog įvertinus tai, kad reikalavimo teisės viešo perleidimo aukciono tvarka yra plačios apimties, sudėtinga ir apima daug etapų, procesų, veiksmų, ir joje turėtų dalyvauti daug darbuotojų, yra akivaizdu, kad tuo pačiu susidaro didelės darbuotojų darbo laiko ir tuo pačiu darbo užmokesčio bei kanceliarinės sąnaudos. Atsižvelgiant į tai, organizuoti reikalavimo teisės viešą pardavimo (perleidimo) aukcioną pagal pareiškėjos pasiūlytą kainą yra ekonomiškai nuostolinga. VSDFV, vadovaudamasi efektyvumo principu, įtvirtintu VAĮ 3 straipsnio 1 dalies 3 punkte, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 3 straipsnio 1 dalyje, paaiškino pareiškėjai, kokias konkrečias aplinkybes, susijusias su galimomis reikalavimo pardavimo sąnaudomis, vertino, tačiau šį paaiškinimą pateikė ne VSDFV 2019 m. lapkričio 8 d. sprendime, o kitame, 2020 m. kovo 3 d. rašte, kai dėl tokio paaiškinimo buvo gautas pareiškėjos prašymas. Dėl VSDFV 2019 m. lapkričio 8 d. sprendime nenurodyto bendro sąnaudų dydžio pažymėtina, kad pareiškėja 2019 m. spalio 11 d. kreipimesi tokio prašymo nebuvo suformulavusi;

25.3. Nesutinkama su teismo atliktu VSDFV į bylą pateiktų skaičiavimų, įtvirtintų 1 punkte, vertinimu, nes reikalavimo teisių pardavimo aukcionų organizavimas nėra nuolatinė VSDFV funkcija, praktikoje aukcionai organizuojami išimtiniais atvejais. Todėl įvertinimas, ar racionalu organizuoti aukcioną ir sprendimo dėl to priėmimas, reikalauja sąnaudų;

25.4. Nesutinkama su teismo atliktu VSDFV į bylą pateiktų skaičiavimų, įtvirtintų 2 punkte, vertinimu, nes akivaizdu, kad lydraščio ir VSDFV nutarimo projekto parengimas, suderinimas su vadovais pareikalautų keleto VSDFV darbuotojų darbo laiko;

25.5. Nesutinkama su teismo atliktu VSDFV į bylą pateiktų skaičiavimų, įtvirtintų 2 punkte, vertinimu, nes VSDFV nėra nuolat posėdžiaujantis organas, todėl gali susidaryti situacija, kai posėdis sušaukiamas tik dėl aukciono organizavimo. Šiuo atveju susidaro papildomos ir VSDFV darbuotojų ir tarybos narių darbo laiko sąnaudos;

25.6. Nesutinkama su teismo atliktu VSDFV į bylą pateiktų skaičiavimų, įtvirtintų 4–8 punktuose, vertinimu, nes reikalavimo teisių pardavimo aukcionų organizavimas nėra nuolatinė VSDFV funkcija, praktikoje aukcionai organizuojami išimtiniais atvejais. Todėl skaičiavimų 4–8 punktuose nurodytų veiksmų atlikimas reikalauja specialių žinių ir VSDFV darbuotojų darbo laiko sąnaudų;

25.7. Nesutinkama, kad VSDFV atsakymo negrindė teisės aktais. VSDFV 2019 m. rugsėjo 27 d. raštu pareiškėjai paaiškino, kad pagal VSDĮ 32 straipsnio 2 dalies 6 punktą VSDFV turi teisę VSDFV tarybos pritarimu atsisakyti arba VSDFV nustatyta tvarka perleisti visus ar dalį kreditorinių finansinių reikalavimų. VSDFV 2019 m. lapkričio 8 d. sprendime buvo nurodytas teisės aktas, kuriuo remtasi dėl aukciono neorganizavimo, kaip ekonomiškai netikslingo, t. y. VSDFV reikalavimo teisės viešo pardavimo (perleidimo) aukciono nuostatai, patvirtinti Fondo valdybos direktoriaus 2005 m. rugsėjo 19 d. įsakymu Nr. V-346;

25.8. Pagal galiojančius teisės aktus VSDFV turi teisę, o ne pareigą VSDFV nustatyta tvarka perleisti visus ar dalį kreditorinių finansinių reikalavimų. Pareiškėjos reikalavimas parduoti reikalavimą būtent jos vienašališkai nustatytomis, VSDFV interesų neatitinkančiomis sąlygomis pažeidžia šalių lygybės, sutarčių laisvės ir dispozityviškumo principus, įtvirtintus teisės aktuose, kurie reglamentuoja šalių civilinius santykius.

26. Pareiškėja atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir apeliacinės instancijos teismo nutartyje papildomai išaiškinti VSDFV efektyvumo sąlygas, nes iš apeliacinio skundo matyti, kad VSDFV efektyvumo principų nesupranta, kas reiškia, kad ir toliau ruošiasi veikti neefektyviai.

27. Pareiškėja nesutikimą su apeliaciniu skundu grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

27.1. Sutiktina, kad pagal VAĮ bei VTĮ nuostatas privaloma veikti kuo efektyviau. Tačiau VSDFV būtent ir nesiekia gauti naudos neparduodama viešojo aukciono būdu turimų teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų BUAB „Skirnuva“ bankroto byloje, nes pats kreditorius (VSDFV Alytaus skyrius) 2019 m. balandžio 4 d. kreditorių susirinkime davė sutikimą bankroto administratoriui kreiptis į teismą dėl BUAB „Skirnuva“ pabaigos bei patvirtino likvidacinį BUAB „Skirnuva“ balansą. Ši faktinė aplinkybė įrodo, kad VSDFV jau nesitiki gauti iš BUAB „Skirnuva“ jokių papildomų lėšų, nes, likvidavus juridinį asmenį, iš jo negali būti gautos jokios lėšos, o turimas kreditorinis reikalavimas paprasčiausiai visas išnyksta (jis nurašomas), nepriklausomai nuo VSDFV turėto kreditorinio reikalavimo dydžio. Tai, kad likvidavus juridinį asmenį išnyksta ir visi jo įsipareigojimai, patvirtina ir teismų praktika, todėl nesutiktina su apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybe, kad susiformavusioje praktikoje parduodant analogiškus reikalavimus jų pradinė kaina nustatoma nuo 80 iki 100 proc. (www.evarzytines.lt), nes apeliaciniame skunde nepateikiama jokia teismų praktika, kad likvidavus juridinį asmenį įmanoma parduoti to likviduoto asmens kreditorinius reikalavimus buvusioje bankroto byloje;

27.2. Nagrinėjamu atveju efektyvu būtų VSDFV gauti nežinomo dydžio lėšas, parduodant kreditorinį reikalavimą juridinio asmens bankroto byloje viešojo aukciono būdu, kai byloje jau yra priimtas kreditorių susirinkimo nutarimas dėl to bankrutavusio ir likviduojamo asmens pabaigos (jeigu VSDFV būtų turėjusi viltį gauti iš BUAB „Skirnuva“ dar kokių nors lėšų, VSDFV nebūtų balsavusi kreditorių susirinkime dėl BUAB „Skirnuva“ likvidavimo, nes toks balsavimas būtent ir prieštarautų privalomam VSDFV veiklos efektyvumui (atsisakius gauti papildomas lėšas) pagal VAĮ nuostatas;

27.3. Apeliaciniame skunde bandoma nepagrįstai įrodyti, kad būtent tik pati VSDFV privalėtų organizuoti kreditorinio reikalavimo bankroto byloje pardavimo aukcioną, kai tokį aukcioną iš tikro pigiau ir efektyviau organizuoja VĮ Registrų centras. Be to, tokia nuomonė prieštarauja Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. A1-14 patvirtintiems VSDFV veiklos nuostatams (toliau – ir Veiklos nuostatai), o konkrečiai 4 punktui, pagal kurį VSDFV negali gauti jokių kitokių lėšų be šiame punkte nurodomų finansavimo šaltinių, taigi negali gauti ir papildomų lėšų ir iš privataus asmens dėl to, kad viešąjį aukcioną organizuotų VĮ Registrų centras. Pareiškėja neprivalėtų atlyginti VSDFV išlaidų paruošiant ir teikiant VSDFV projektą VSDFV Tarybai VSDFV Tarybos 2017 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. DO-2-5 „Dėl VSDF Tarybos reglamento patvirtinimo“ 4 ir 10 punktų kontekste. Būtent VSDFV ir privalo techniškai aptarnauti VSDFV Tarybą, pateikdama Tarybai sprendimo projektą kreditorinio reikalavimo perleidimo BUAB „Skirnuva“ bankroto byloje per VĮ Registrų centro organizuotą viešąjį elektroninį aukcioną, vadovaujantis VAĮ nustatytu efektyvumo principu;

27.4. Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad pagal galiojančius teisės aktus VSDFV turi teisę, o ne pareigą VSDFV nustatyta tvarka perleisti visus ar dalį kreditorinių finansinių reikalavimų, nes tai prieštarauja efektyvumo reikalavimams, nustatytiems VAĮ bei VTĮ. Todėl VSDFV turėtų teisę neperleisti minėto kreditorinio reikalavimo BUAB „Skirnuva“ bankroto byloje pagal privalomą efektyvumo principą (pripažįstamą ir apeliaciniame skunde) tik tokiu atveju, jeigu: pati VSDFV gautų didesnę finansinę naudą iš savo kreditorinio reikalavimo BUAB „Skirnuva“ bankroto byloje, nei yra siūloma kreditorinio reikalavimo pirkėjų; niekas nepareikštų noro įsigyti VSDFV Alytaus skyriaus turimą kreditorinį reikalavimą BUAB „Skirnuva“ bankroto byloje; pirkėjų siūloma kreditorinio reikalavimo įsigijimo kaina būtų aiškiai mažesnė, nei susidarytų viešojo aukciono išlaidos. Tuo tarpu iš VĮ Registrų centro pateiktos informacijos matyti, kad viešojo aukciono organizavimo išlaidos yra lygios 52,77 Eur, t. y. beveik 6 kartus yra mažesnės už pareiškėjos siūlomą pradinę 300 Eur kainą, o vykdant viešąjį elektroninį aukcioną pradinė kreditorinio reikalavimo kaina gali ir žymiai išaugti;

27.5. Pareiškėja nekelia VSDFV jokių sąlygų, tik nurodo, jog yra pasiruošusi sumokėti už VSDFV Alytaus skyriaus turimą kreditorinį reikalavimą BUAB „Skirnuva“ bankroto byloje – 300 Eur. Kadangi VSDFV Alytaus skyrius 2019 m. balandžio 4 d. BUAB „Skirnuva“ kreditorių susirinkime balsavo dėl įmonės pabaigos bei likvidacinio balanso patvirtinimo, todėl akivaizdu, kad nei VSDFV Alytaus skyrius, nei VSDFV nesitiki gauti kokių nors papildomų lėšų iš BUAB „Skirnuva“ po 2019 m. balandžio 4 d. Todėl pagal efektyvumo principą (o ne pagal pareiškėjos sąlygas) VSDFV ir privalėjo perleisti kreditorinį reikalavimą, nes neperleidus kreditorinio reikalavimo už 300 Eur, būtų veikiama neefektyviai (t. y. VSDFV Alytaus skyrius negautų papildomų 300 Eur nei iš pareiškėjos, nei iš BUAB „Skirnuva“). Kadangi per VĮ Registrų centrą ir būtų organizuojamas viešasis aukcionas (būtent šio viešojo elektroninio aukciono vykdymo išlaidos būtų mažiausios ir atitiktų efektyvumo principą), nebūtų pažeidžiamas ir šalių lygybės bei dispozityvumo principai, nes bet kuris viešojo aukciono dalyvis (ne tik pareiškėja) turėtų teisę dalyvauti viešajame aukcione bei kelti pradinę kainą iki minėto kreditorinio reikalavimo įsigijimo. Be to, pareiškėjai įsipareigojus sumokėti pradinę 300 Eur dydžio kainą, VSDFV nereikėtų mokėti VĮ Registrų centrui už sekančio elektroninio viešojo aukciono organizavimą, jeigu VSDFV nustatytų per aukštą pradinę kreditorinio reikalavimo pardavimo kainą ir todėl kreditorinis reikalavimas nebūtų nupirktas jau pirmajame aukcione. Todėl būtent pareiškėjos siūloma pradinės kainos sąlyga yra efektyvi ta prasme, kad VSDFV pakaktų sumokėti tik už pirmąjį elektroninį aukcioną ir netektų mokėti už sekančius aukcionus, jeigu pradinė kaina būtų per aukšta;

27.6. Apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, jog susiformavusioje praktikoje parduodant analogiškus reikalavimus, jų pradinė kaina nustatoma nuo 80 iki 100 proc., prieštarauja protingumo principui, nes 2019 m. balandžio 4 d. kreditorių susirinkime VSDFV Alytaus skyrius pats balsavo už BUAB „Skirnuva“ pabaigą bei likvidacinio balanso patvirtinimą, kas reiškia, kad iš savo turimo kreditorinio reikalavimo nesitikima gauti jokios papildomos naudos.

28. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Turto banko, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą tenkinti.

29. Atsakovo atstovas nurodo, kad sutiktina su apeliacinio skundo motyvu, jog konkrečiu atveju efektyvumo principo, įtvirtino VAĮ 3 straipsnio 1 dalies 3 punkte, aiškinimas ir taikymas turėtų būti suprantamas kaip kreditoriaus (reikalavimo teisės savininko) teisė, bet ne pareiga (imperatyvas) parduoti administruojamas reikalavimo teises bankroto bylose. Tiek VSDFV, tiek Turto bankas vykdydami veiklą turi atsižvelgti į kaštus ir negali veikti nuostolingai. Nagrinėjamu atveju VSDFV pateikė aukciono organizavimo sąnaudų paskaičiavimą, kurio neatitiko pareiškėjos pasiūlyta kaina. VSDFV pagrįstai atsisakė parduoti reikalavimo teisę į BUAB „Skirnuva“ pareiškėjos nurodytomis sąlygomis, todėl nebuvo pagrindo naikinti VSDFV 2019 m. lapkričio 8 d. sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 30. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2019 m. lapkričio 8 d. sprendimo Nr. (9.8E)I-7914 ir VĮ Turto banko 2019 m. vasario 3 d. sprendimo (iš konteksto turėtas omenyje 2020 m. vasario 3 d. sprendimas) Nr. (7.3-42) SR4-1190 teisėtumo ir pagrįstumo bei turtinės žalos atlyginimo.

31. Pirmosios instancijos teismas 2021 m. sausio 5 d. sprendimu D. V. skundą tenkino iš dalies, t. y. panaikino VSDFV 2019 m. lapkričio 8 d. sprendimą Nr. (9.8E)I-7914 bei VĮ Turto banko 2019 m. vasario 3 d. sprendimą Nr. (7.3-42) SR4-1190 ir įpareigojo viešojo administravimo subjektus iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymus, o likusioje dalyje pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas konstatavo, jog anksčiau nurodyti viešojo administravimo subjektai tinkamai neišnagrinėjo pareiškėjos prašymų, o reikalavimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmetė neįrodžius žalos kilimo fakto.

32. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba su minėtu teismo sprendimo dalimi, kuria panaikintas jos 2019 m. lapkričio 8 d. sprendimas Nr. (9.8E)I-7914 ir ji įpareigota iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą, nesutinka, apeliaciniame skunde prašo šioje dalyje pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pareiškėjos skundą atmesti. Pažymi, kad tinkamai paaiškino dėl reikalavimo teisės viešo pardavimo (perleidimo) aukciono organizavimo sąnaudų, ginčijamame sprendime nurodyti aktualūs teisės aktai.

33. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas atsakovo atstovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

34. Kaip matyti iš apeliacinio skundo, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba apeliaciniame skunde pirmosios instancijos teismo sprendimą iš esmės ginčija tik tuo aspektu, kad jis nebuvo tinkamai motyvuotas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo 8 straipsnio prasme. Dėl šios aplinkybės apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimą vertins tik nurodyta apimtimi.

35. Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos atsisakymą organizuoti reikalavimo teisės viešo pardavimo (perleidimo) aukcioną, nurodė, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba realiai nenagrinėjo jos prašymo, t. y. nesiaiškino, kokios yra galimo aukciono sąnaudos, atsakymų negrindė objektyviomis aplinkybėmis ir teisės aktais, nedėjo pastangų, kad atsakymuose suorientuoti pareiškėją, kokia kaina būtų priimtina aukcionui organizuoti, nors turėjo galimybes užsitikrinti, kad pasiūlius tam tikrą kainą būtų užtikrintas aukciono organizavimo sąnaudų padengimas. Tai reiškia, jog teismas VSDFV sprendimą panaikino tuo pagrindu, kad jis neatitiko VAĮ 8 straipsnio reikalavimų.

36. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje ne kartą pabrėžta, jog pagal VAĮ 8 straipsnio 1 dalį individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos. Be administraciniams aktams taikomų pagrįstumo ir teisėtumo reikalavimų, ne mažiau svarbu, kad administracinis aktas, kuris sukelia atitinkamas teisines pasekmes, apskritai būtų aiškus ir suprantamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-650-556/2015). Individualiu administraciniu aktu turi būti išreikšta viešojo administravimo subjekto valia, privaloma asmeniui ir sukelianti jam ne bet kokių, bet konkrečių tiesioginių padarinių, todėl būtina reikalavimą ne tik pagrįsti objektyviais duomenimis bei teisės normomis, bet ir suformuluoti aiškias nuostatas dėl akto adresato teisinio statuso pasikeitimų ir priimto sprendimo motyvų (aiškumo reikalavimas) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1652-662/2015; 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2760-492/2015; 2015 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1571-624/2015; 2015 m. birželio 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1234-520/2015). Tačiau akcentuotina, kad VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų nepaisymas ir konkrečių teisės normų nesusiejimas su objektyviais duomenimis (faktais) pripažintinas esminiu trūkumu tais atvejais, kai toks pažeidimas ne tik paneigia asmens teisę žinoti teisei priešingos veikos ribas, riboja teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą atima galimybę pastarajam suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2359/2012).

37. Analizuojamo VSDFV sprendimo pradžioje nurodomas nagrinėjamas klausimas, paaiškinama kur galima rasti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktoriaus 2005 m. rugsėjo 19 d. įsakymu Nr. V-346 patvirtintus Valstybinio socialinio draudimo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos reikalavimo teisės viešo pardavimo (perleidimo) aukciono nuostatus ir kad galiojantys teisės aktai nesuteikia teisės Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigoms imtis tokių veiksmų (nupirkti sumanymą, kaip pasinaudoti Fondo valdybos Alytaus skyriaus turimu reikalavimu arba siūlyti veikti bendrai su trečiuoju asmeniu, siekiant gauti papildomą naudą iš turimo reikalavimo), taip pat pasisakoma dėl ekonominio tikslingumo perleisti reikalavimą. Galiausiai daroma išvada, kad aukciono organizavimo sąnaudos viršytų siūlomą kainą, todėl perleisti reikalavimą už šią kainą nėra tikslinga.

38. Vertinant Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2019 m. lapkričio 8 d. sprendimo Nr. (9.8E)I-7914 turinį akivaizdu, jog jis yra visiškai nepagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, t. y. nėra nurodyti faktai, argumentai, taip pat teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą. Taigi ginčijamas sprendimas iš esmės grindžiamas paaiškinimais ir nuorodomis bei pabaigoje suformuluota abstraktaus pobūdžio išvada. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo konstatavimu, kad iš skundžiamo VSDFV atsakymo nėra aišku, kokias konkrečias aplinkybes, susijusias su galimomis reikalavimo pardavimo sąnaudomis, vertino VSDFV, t. y. kokias konkrečias sąnaudas turėjo omenyje, nenurodė bendro tokių sąnaudų dydžio, taip pat į bylą VSDFV nepateikė duomenų, kad skaičiavo reikalavimo perleidimo aukciono organizavimo sąnaudas.

39. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba apeliaciniame skunde nurodo, kad D. V. 2019 m. spalio 11 d. kreipimesi prašymo dėl reikalavimo teisės viešo pardavimo (perleidimo) aukciono organizavimo bendro sąnaudų dydžio nebuvo suformulavusi. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Viešojo administravimo subjektai yra saistomi inter alia (be kita ko, įskaitant) gero administravimo principo, kuriuo įgyvendinama Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1245-662/2015). Atsakingo valdymo (gero administravimo) principas, be kita ko, įtvirtina viešojo administravimo subjekto pareigą imtis aktyvių veiksmų vykdant administracinę procedūrą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1547-502/2015). Vadinasi, jog viešojo administravimo subjektas, vykdydamas administracinę procedūrą, yra saistomas gero administravimo bei atsakingo valdymo imperatyvų ir kitų viešojo administravimo principų, todėl asmenų prašymus turi nagrinėti atidžiai, rūpestingai ir visapusiškai bei priimti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus atitinkantį sprendimą.

40. Kiti apeliacinio skundo argumentai (pvz., dėl sąnaudų skaičiavimo), susiję tiek su skundžiamo teismo sprendimu, tiek su ginčijamų aktų teisėtumu ir pagrįstumu, nagrinėjamam ginčui nėra reikšmingi, todėl dėl jų nepasisakoma.

41. Pareiškėja atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinės instancijos teismo papildomai išaiškinti VSDFV veiklos efektyvumo sąlygas, nes iš apeliacinio skundo matyti, kad VSDFV efektyvumo principų nesupranta, kas reiškia, kad ir toliau ruošiasi veikti neefektyviai. Pažymėtina, jog administraciniai teismai neteikia konsultacijų ir išaiškinimų dėl viešojo administravimo subjektams nustatytos kompetencijos ir priskirtų funkcijų įgyvendinimo.

42. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų ištyrė bylos faktus bei atliko jų teisinį vertinimą, atsakovo apeliacinio skundo argumentai nesuponuoja abejonių dėl sprendime pateiktų išvadų pagrįstumo ir teisingumo, t. y. pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas tiek galiojančios teisės, tiek ir bylos faktų bei jų vertinimo požiūriu. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Gintaras Kryževičius

Virginija Volskienė