b8df83ee-2cac-4dae-a9d5-fbaf6a3c5701 · Klaipėdos miesto apylinkės teismas

Civiline byla Nr          Civiline byla Nr. 2-11236-794/2011(Proceso Nr. 2-06-3-00601-2011-2) Procesinio sprendimo kategorija 35.5.; 50.11.2.; 99.5.; 116.1. (S) KLAIPEDOS MIESTO APYLINKES TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. spalio 28 d.Klaipeda Klaipedos miesto apylinkes teismo teisejas Vaclovas Paulikas, sekretoriaujant G. N., dalyvaujant ieškoves Klaipedos miesto savivaldybes atstovui Mariui Pankeviciui, atsakovei N. K., atsakoves atstovui advokatui Vidmantui Žylei, viešame teismo posedyje išnagrinejes civiline byla pagal ieškoves Klaipedos miesto savivaldybes ieškini atsakovei N. K. del iškeldinimo ir nuostoliu atlyginimo bei pagal atsakoves N. K. priešieškini atsakovei pagal priešieškini Klaipedos miesto savivaldybei del teises privatizuoti gyvenamasias patalpas pripažinimo, n u s t a t e : ieškove Klaipedos miesto savivaldybe kreipesi i teisma su ieškiniu, prašydama iškeldinti atsakove N. K. iš gyvenamosios patalpos, (duomenys neskelbtini), Klaipeda, su visais jai priklausanciais daiktais, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, priteisti iš atsakoves 368,45 Lt nuostoliu atlyginimo už naudojimasi butu be teisinio pagrindo nuo 2010-03-01 iki 2011-01-31.

Nurode, kad 2007-04-05 teismo nutartimi N. K. buvo paskirta N. L. rupintoja. Su Nadežda L. K. miesto savivaldybe 2007-04-05 2009-11-10 pasiraše buto, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipeda neterminuota nuomos sutarti Nr. 562-2306. 2010-03-10 nuomininke N. L. mire. Po nuomininkes mirties be teisinio pagrindo liko gyventi jos rupintoja N. K.. I raginimus išsikelti iš buto N. K. nereaguoja, nemoka nuomos mokescio.Atsakove N. K. remdamasi CK 6.204, 6.228, 6.487 straipsniais, pareiške ieškovei priešieškini kuriuose su pareikštu ieškiniu nesutinka ir mano, kad ieškinys yra atmestinas.

Nurode, kad 2007-04-05 teismo nutartimi N. L. negalint pasirupinti savimi del senatves ir ligos bei nesant artimu giminaiciu, buvo paskirta jos rupintoja N. K.. Po N. L. mirties buvo rastas jos pasirašytas asmeninis testamentas, kuriuo buta, esanti (duomenys neskelbtini), Klaipeda, ji palieka savo duktereciai arba rupintojai N. K.. Atsakoves teigimu, mirusioji neturejo jokios dukterecios, o jos rupintoja yra tolima N. L. giminaite, šiuos faktus gali patvirtinti liudytojos M. B., A. C., N. A., V. S., kurios mirusiaja ir jos rupintoja pažinojo nuo 1966 metu.

Nurodo, kad nors teismas ir nepatvirtino asmeninio testamento, N. L. turi buti pripažinta teise privatizuoti mineta buta, nes ji buvo ne tik buto nuomininkes rupintoja, bet ir buto nuomininke, kuriai iki 2009-10-21 buvo leista gyventi bute. N. K. kaip teisiu ir pareigu peremeja turi teise užbaigti privatizavimo procedura.Klaipedos miesto savivaldybe pateike atsiliepima i atsakoves priešieškini, kuriuo su pareikštu priešieškiniu nesutinka. Nurodo, kad butas, (duomenys neskelbtini), Klaipeda, nuosavybes teise priklauso Klaipedos miesto savivaldybei, N. L. neturejo teises spresti del buto palikimo N. K..

Nurodo, kad N. K. nebuvo buto nuomininke, po N. L. mirties N. K., kaip rupintoja jokiu teisiu i buta negalejo igyti. Teismo posedžio metu ieškoves atstovas ieškinio reikalavima padidino iki 957,97 Lt nuostoliu priteisimo. Prašo patenkinti ieškini, o priešieškini atmesti. Nurode, kad N. L. buvo pradejusi buto privatizavimo procedura, buvo prašoma pateikti notaro igaliojima, kad N. K. gali atlikti buto privatizavimo veiksmus už N. L., taciau toks dokumentas nebuvo pateiktas. N. L. mirus baigesi N. K. kaip rupintojos teises ir pareigos.

Lebedava pagal galiojancius privatizavimo istatymus negali buti buto pirkimo-pardavimo sutarties subjektas.Teismo posedžio metu atsakove ir atsakoves atstovas praše ieškini atmesti ir tenkinti priešieškini. Nurode, kad pradejus buto privatizavimo proceduras, ji tvarke visus reikalus. Buto privatizavimo sutartis turejo buti sudaryta 2010-03-18, o Lebedeva mire 2010-03-10. Teigia, kad nors ir nera kvitu patvirtinanciu pinigu sumos del privatizuojamos patalpos apmokejimo, taciau iš nurodytos privatizavimo projekto rengimo datos, darytina išvada, kad jie jau buvo sumoketi.

Teigia, kad asmeninis testamentas turetu buti vertinamas kaip rašytinis susitarimas suteikiantis teise N. K. privatizuoti buta. Nurodo, kad ieškove pripažino teise Lebedevai privatizuoti buta.L. M. Bogatiuk, A. C., V. S. nurode senai pažistancios N. L. ir N. K., gyveno šalia ju, bendravo. Patvirtino, jog N. K. yra mirusiosios dukterecia, L. L. daugiau giminiu neturejo. Teige, kad santykiai tarp šiu moteru buvo geri, bei N. L. norejo palikti N. K. buta.Ieškinys tenkintinas visiškai. Priešieškinys atmestinas.Dalyvaujanciu byloje asmenu paaiškinimais, rašytiniais irodymais nustatyta, 2007-04-25 Klaipedos miesto apylinkes teismo nutartimi N. L. nustatyta rupyba, o rupintoja paskirta N. K. (b. l. 5).

Ieškovei buto, priklausancio Klaipedos miesto savivaldybei, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipeda, nuomininkei, del namo avarines bukles, buvo leista persikelti i gyvenamasias patalpas, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipedoje (b.l. 49-59). 2009-11-10 gyvenamosios nuomos sutartimi Nr. 562-2306 Klaipedos miesto savivaldybe, atstovaujama VšI „Klaipedos butai“ N. L. neterminuotam laikui išnuomojo buta, Baltikalnio 9-24, Klaipeda (b.l. 57-60). 2009 metais po N. L. kreipimosi i savivaldybe del mineto buto privatizavimo, pradetas buto privatizavimo procesas pagal LR Butu privatizavimo istatyma (b.l. 49, 55-56).

Klaipedos miesto savivaldybes administracijos Socialinio departamento Socialinio busto skyrius 2009 m. lapkricio menesi atsisake leisti rupintojai N. K. deklaruoti savo gyvenamaja vieta bute, (duomenys neskelbtini), Klaipeda, motyvuojant tuo, kad deklaruoti gyvenamaja vieta savivaldybei nuosavybes teise priklausanciame bute, gali tik nuomininko šeimos nariai (b.l. 64). 2010-03-10 N. L. mire (b.l. 16). 2010-06-22 Klaipedos miesto apylinkes teismas nutartimi netenkino pareiškejos N. K. prašymo patvirti N. L. asmenini testamenta, kuriuo ji paliko buta, Baltikalnio 9-24, Klaipeda, nesant aiškiai išreikštai testatores valiai (b. l. 65). 2011-03-18 Klaipedos miesto savivaldybes administracijos Ekonomikos ir strateginio departamento Turto privatizavimo skyrius nurode N. L. pateikti notaro patvirtinta igaliojima rupintojai N. K. suteikianti teise atlikti visus veiksmus privatizavimo procese savivaldybes tarybos sprendimo projekto del gyvenamuju patalpu privatizavimo rengimui (b. l.56).Del teises privatizuoti gyvenamaja patalpaLR Butu privatizavimo istatymo (toliau - Butu privatizavimo istatymas) 1 straipsnio 1 dalis nustato valstybinio ir visuomeninio butu fondo pirkimo-pardavimo tvarka nuomininkams, iki 1992 m. gruodžio 1 d. pareiškusiems nora isigyti nuosavyben gyvenamasias patalpas.

To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jeigu asmenys, turintys teise privatizuoti gyvenamasias patalpas pagal ši istatyma, ne del savo kaltes šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatytu laiku nepadave pareiškimu gyvenamosioms patalpoms privatizuoti, gali kreiptis i Seimo sudaryta komisija, kuri turi teise leisti šiems asmenims paduoti pareiškimus gyvenamosioms patalpoms privatizuoti iki 1997 m. gruodžio 31 d., o nuomininku, privatizuojanciu gyvenamasias patalpas bendrabuciuose, pareiškimu padavimo terminus nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybe.

Atsakove N. K. bute, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipedoje gyveno del to, kad buvo paskirta N. L. rupintoja. Taciau duomenu, kad atsakove butu pareiškusi nora prieš tai minetas patalpas privatizuoti, byloje nera. Todel konstatuotina, kad atsakove teises privatizuoti gyvenamasias patalpas neturi.Be to, atsakove pripažintina netinkama, buto, esancio adresu (duomenys neskelbtini), Klaipedoje privatizavimo subjektu. Butu privatizavimo istatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad pirkti gyvenamaji nama, buta turi teise asmenys, kurie iki 1989 m. lapkricio 3 d. nuolat gyveno Lietuvos Respublikos teritorijoje ir šio istatymo isigaliojimo diena buvo perkamo gyvenamojo namo, buto nuomininkai ar ju šeimu nariai, arba kuriems po šio istatymo isigaliojimo nustatyta tvarka buvo suteikta gyvenamoji patalpa.

Iš byloje esanciu irodymu, šaliu paaiškinimu nustatyta, kad 2009-11-10 gyvenamosios nuomos sutartimi Nr. 562-2306 butas, Baltikalnio 9-24, Klaipeda, buvo išnuomotas N. L., ji kaip nuomininke igijo iš sutarties kylancias teises ir pareigas. Minetos nuomos sutartyje irašo apie nuomininkes šeimos narius nera. Nors N. K. teigia, kad jinai kaip rupintoja buvo gavusi VšI „Klaipedos butai“ leidima gyventi iki 2009-10-21, tokiu irodymu byloje nera, taciau ir pasitvirtinus šiems faktams, atsakove negali buti pripažinta šeimos nare.

Pagal CK 6.588 straipsni gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariai yra kartu gyvenantis sutuoktinis (sugyventinis), nepilnameciai vaikai, nuomininko ir jo sutuoktinio tevai, taip pat prie šeimos nariu su tam tikromis salygomis priskiriami pilnameciai nuomininko vaikai, ju sutuoktiniai, nuomininko vaikaiciai ir teismo pripažinti šeimos nariais artimieji giminaiciai, kiti išlaikytiniai. Išanalizavus CK 6.588 str, 3.135 straipsnyje pateiktas šeimos nario ir artimojo giminaicio savokas, matyti, kad N. K. negali buti pripažinta mirusiosios nuomininkes šeimos nare.

Lietuvos Aukšciausiasis Teismas savo praktikoje yra akcentaves gyvenamuju patalpu privatizavimo istatymu socialine svarba, ju pagrindu atsiradusiu teisiniu santykiu sudetinguma ir specifika, teismo pareiga, sprendžiant šaliu gincus del gyvenamuju patalpu privatizavimo, aiškinti ir taikyti teises normas ne formaliai, o atsižvelgiant i butu privatizavima numaciusiu istatymu pagrindini tiksla, ivertinant kiekvienos konkrecios situacijos individualias aplinkybes, taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo, sažiningumo principais (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilineje byloje A.

G. v. Kauno miesto savivaldybe, bylos Nr. 3K-3-192/2008; 2008 m. balandžio 29 d. nutartis civilineje byloje R. B. v. Klaipedos miesto savivaldybe, bylos Nr. 3K-3-254/2008; 2008 m. gegužes 19 d. nutartis civilineje byloje R. R. v. Kauno miesto savivaldybe, bylos Nr. 3K-3-278/2008). Taciau atkreiptinas demesys i tai, kad asmens teise privatizuoti valstybini turta nera prigimtine ar kokia nors kita absoliuti teise, t. y. ji gali atsirasti tik istatyme nustatytu salygu pagrindu. Pagal Lietuvos Aukšciausiojo Teismo suformuota teises aiškinimo ir taikymo panašaus pobudžio bylose praktika, sprendžiant klausima del to, turejo asmuo teise privatizuoti gyvenamaja patalpa pagal Butu privatizavimo istatyma ar ne, reikia nustatyti istatyme nurodytas butinas tokio privatizavimo salygas: pirma, kad asmuo yra subjektas, kuriam istatymo suteikta teise privatizuoti buta (Butu privatizavimo istatymo 4 straipsnis); antra, kad atitinkama gyvenamoji patalpa gali buti privatizavimo objektas (Butu privatizavimo istatymo 2, 3 straipsniai); trecia, kad asmuo išreiške savo valia pasinaudoti šia teise, atlikdamas per istatyme nustatyta termina veiksmus, butinus šiai teisei igyti (Butu privatizavimo istatymo 1, 5 straipsniai) (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2002-03-04. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-394/2002; 2006-03-15 nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-189/2006; 2006-04-10 nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-261/2006, 2008-04-01 nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-192/2008).

Nustacius, kad šiuo atveju atsakove nera tinkamas subjektas galintis privatizuoti patalpa, antros ir trecios privatizavimo salygu analizavimas nebeturi reikšmes. N. K. teigia, kad po N. L. mirties testinis rupinimasis jos turtinemis teisemis tesiasi, todel jai išlieka teise užbaigti privatizavimo procedura. Rupyba yra nustatoma siekiant apsaugoti ir apginti ribotai veiksnaus fizinio asmens teises ir interesus. Fizinio asmens civilinis teisnumas, t.y. galejimas tureti civilines teises ir pareigas, išnyksta jam mirus (CK 2.2), todel mirus asmeniui, kuriam paskirta rupyba, rupintojo teises ir pareigos pasibaigia.

Asmenys, apsigyvene nuomininko gyvenamojoje patalpoje kaip globejai ar rupintojai, savarankiškos teises i šia patalpa neigyja ir naudojasi ja kaip laikini gyventojai (LAT 2003-08-31, c.b. Nr. 3K-3-674/2003). Esant nurodytoms aplinkybems, nera teisinio pagrindo tenkinti N. K. priešieškini.Del iškeldinimoPagal galiojanti istatymini reglamentavima igyti teise i savivaldybes gyvenamosios patalpos nuoma gali tik specialius reikalavimus atitinkantys subjektai. Pažymetina, kad viešosios nuosavybes teises objektai gali buti perleisti kitiems asmenims nuosavyben ar valdyti tik griežtai laikantis istatymu nustatytos tvarkos ir salygu.

Valstybes turtas, kaip viešosios nuosavybes teises objektas, turi buti naudojamas tik siekiant patenkinti tam tikrus viešuosius interesus. Civilines teises normos turi buti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant tiek i teisinio santykio subjekto (valstybes), tiek ir i objekto (valstybes turto) specifika, todel santykiams, susijusiems su disponavimu valstybes turtu, negali buti taikoma nuostata, pagal kuria civilines teises ir pareigos gali atsirasti ir iš istatymuose nenurodytu pagrindu, nes disponuoti valstybes turtu galima tik istatyme isakmiai nurodytais atvejais ir budais.

Byloje nenustatyta, kad tarp ieškoves ir atsakoves susikloste gyvenamosios patalpos nuomos teisiniai santykiai. Buto nuomininke N. L. 2010-03-12 mire, todel nuomos sutartis su ja pasibaige, o atsakove N. K. liko gyventi bute, neturedama i ji teises, nes asmenys apsigyvene nuomininko gyvenamojoje patalpoje kaip rupintojai, savarankiškos teises i šia patalpa neigyja ir naudojais ja kaip laikini gyventojai (LAT 2003-08-31, c.b. Nr. 3K-3-674/2003). Nustatyta, kad atsakove minetame bute gyvena be teiseto pagrindo, todel ieškoves reikalavimas iškeldinti atsakove N. K. iš buto, esancio (duomenys neskelbtini), Klaipeda yra visiškai pagristas, todel tenkintinas.Del nuostoliu atlyginimo Atsakove faktiškai naudojosi gyvenamaja patalpa, nemokedama nuomos mokescio.

Atsakove negincija fakto, kad po N. L. mirties gyveno savivaldybei priklausanciame bute.Lietuvos Aukšciausiojo teismo praktikoje CK 6.237 straipsnio nuostatos aiškinamos, kad nepagristas praturtejimas ar turto gavimas yra tada, kai asmuo be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu budu tycia ar del neatsargumo igyja tai, ko jis negalejo (neturejo) gauti, prievole gražinti turta, gauta be teisinio pagrindo (nesant nei teises akto, nei sandorio prievolei atsirasti) gali atsirasti ir tada, kai iš pradžiu buvo teisinis pagrindas ši turta gauti, o veliau jis išnyko.

Civilineje teiseje pripažistama bendro pobudžio asmenu pareiga elgtis sažiningai (CK1.5 straipsnio 1 dalis). Joks asmuo negali nepagristai praturteti kito asmens saskaita, padarydamas šiam nuostoliu. CK6.237 straipsnio 1 dalyje itvirtinta nuostata, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu budu tycia ar del neatsargumo igijo tai, ko jis negalejo ir neturejo gauti, privalo visa tai gražinti asmeniui, kurio saskaita tai buvo igyta (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2006 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilineje byloje E. C. v.

Kauno miesto savivaldybe, byla Nr. 3K-3-140/2006; 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilineje byloje VI Valstybes turto fondas v. UAB „Okseta“, byla Nr. 3K-3-166/2008; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilineje byloje D. J. v. A. D., byla Nr. 3K-3-593/2008, 2009 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilineje byloje K. V. T. v. I. T., byla Nr. 3K-3-111/2009; ir kt.). Atsakovei gyvenant bute, (duomenys neskelbtini), Klaipeda, po N. L. mirties, už laikotarpi nuo 2010-03-01 iki 2011-09-30 ieškove negavo 957,97 Lt buto nuomos mokescio.

Del šiu priežasciu ieškoves reikalavimas priteisti nesumoketa nuomos mokesti yra pagristas, todel tenkintinas, iš atsakoves N. K. priteistina 957,97 Lt nuostoliu.Del bylinejimosi išlaiduBylinejimosi išlaidos, nuo kuriu mokejimo ieškove buvo atleista, išieškomos iš atsakoves i valstybes biudžeta, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimu daliai (LR CPK 83 str., 96 str.). Atsižvelgiant i tai, kad ieškinys tenkintinas visiškai, o priešieškinys atmestas bei i tai, kad šioje byloje moketinas 136,00 Lt žyminis mokestis (LR CPK 80 str. 1 str. 1 d.), iš atsakoves ieškovei priteistina 136,00 Lt žyminio mokescio valstybei.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-268, 270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : ieškini patenkinti visiškai.

Iškeldinti atsakove N. K. su visais jai priklausanciais daiktais iš ieškovei Klaipedos miesto savivaldybei nuosavybes teise priklausancios gyvenamosios patalpos, esancios (duomenys neskelbtini), Klaipeda, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.Priteisti iš atsakoves N. K. 957,97 Lt nuostoliu atlyginimo ieškovei Klaipedos miesto savivaldybei.Priteisti iš atsakoves N. K. 136,00 Lt bylinejimosi išlaidu valstybei.Priešieškini atmesti.Sprendimas per 30 dienu nuo jo priemimo dienos gali buti skundžiamas Klaipedos apygardos teismui, apeliacini skunda padavus Klaipedos miesto apylinkes teisme.

Teisejas                                                                                                                                  Vaclovas Paulikas