b8dc6b2b-9ff2-4b7f-b3c0-c01fb8877cdc · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2S-442-603/2012Teisminio proceso Nr. 2-01-3-12328-2010-5Procesinio sprendimo kategorija: 95.7. VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. kovo 19 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo teisėja Loreta Lipnickienė, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjų S. B. ir J. B. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. liepos 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjų S. B. ir J. B. skundÄ suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos generalinei prokuratÅ«rai ir Klaipėdos apygardos prokuratÅ«rai dėl Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Civilinių bylų skyriaus prokuroro 2010-04-07 nutarimo Nr. 10.11-39 ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros Civilinių bylų skyriaus prokurorės 2010-06-08 nutarimo Nr. 17.9-111-1149 panaikinimo.

Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ , n u s t a t ė : Ginčo esmė PareiÅ¡kėjai Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo prašė panaikinti Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Civilinių bylų skyriaus prokuroro 2010-04-27 nutarimÄ Nr. 10.11-39 ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros Civilinių bylų skyriaus prokurorės 2010-06-08 nutarimÄ Nr. 17.9-111-1149 ir įpareigoti Lietuvos Respublikos prokuratÅ«rÄ patenkinti jų praÅ¡ymÄ â€“ pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį vieÅ¡ajam interesui apginti, t.y. praÅ¡ant pripažinti negaliojančiais Plungės rajono savivaldybės tarybos 2002-10-31 sprendimÄ Nr. 3-118, 2002-12-24 sprendimÄ Nr. 4-269, TelÅ¡ių apskrities virÅ¡ininko 2003-02-03 įsakymÄ Nr. 217, 2003-05-22 panaudos sutartį Nr. PN68/203-0253.

Nurodė, kad abu prokurorų nutarimai yra nepagrįsti ir neteisėti, nes juose netinkamai įvertinti teisės aktai, reglamentuojantys žemės sklypų formavimÄ ir teritorijų planavimÄ , dėl ko padarytos neteisingos iÅ¡vados. PareiÅ¡kėjų nuomone, turėjo bÅ«ti nustatyta, ar rekreacinės paskirties ginčo žemės sklypas suformuotas nepažeidžiant įstatymų. laiko, kad prokurorai neatsižvelgė į pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymo ir skundo pagrindinį argumentÄ â€“ naujas žemės sklypas laisvoje valstybinėje žemėje pagal Teritorijų planavimo įstatymo 17 str. 2 d. 2 punktÄ galėjo bÅ«ti suformuoti tik parengus detalųjį planÄ (to paties įstatymo 18 str. 2 d.).

Plungės mero 1998-07-14 potvarkiu ir rajono vyr. architekto 2002-10-17 suderinta sklypo formavimo schema negali bÅ«ti prilyginamos detaliesiems planams kaip teritorijų planavimo dokumentams (minėto įstatymo 12 str. 3 d., 19 str., 20 str.). Suinteresuoti asmenys Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ra ir Lietuvos Respublikos generalinė prokuratÅ«ra prašė S. B. ir J. B. pareiÅ¡kimÄ atmesti. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. liepos 27 d. nutartimi pareiÅ¡kėjų S. B. ir J.

B. skundÄ atmetė. Teismas sutiko su prokurorų nutarimais, priimtais specialisto iÅ¡vados bei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pagrindu, jog formuojant ginčo žemės sklypÄ , nebuvo pažeistos imperatyvių norminių aktų, reglamentavusių žemės sklypų formavimo, teritorijų planavimo procedÅ«rÄ , normos. todėl nėra pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymo. Pažymėjo, kad Å¡iuo atveju turėtų bÅ«ti sprendžiamas klausimas dėl Plungės miesto teritorijos bendrojo plano sprendinių tikslinimo, prokurorų nustatytų, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos raÅ¡te iÅ¡dėstytų ir Nacionalinės žemės tarnybos specialisto pateiktų iÅ¡vadų pagrindu.

Nurodė, jog surinkti duomenys patvirtina, kad ginčo žemės sklypas suformuotas nepažeidžiant imperatyvių norminių aktų reikalavimų, nurodyta jo naudojimo paskirtis ir t. t. Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjai skunde neįvardijo, kokie konkrečiai jų ar visuomenės dalies ar grupių interesai yra pažeisti, todėl skunde nurodytus argumentus nustatytų aplinkybių ir išdėstytų motyvų pagrindu dėl viešojo intereso teismas laikė nepagrįstais. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentaiAtskiruoju skundu pareiškėjai S. B. ir J.

B. praÅ¡o pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – patenkinti pareiÅ¡kėjų skundÄ ir panaikinti Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Civilinių bylų skyriaus prokuroro 2010-04-27 nutarimÄ Nr. 10.11-39 bei Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros Civilinių bylų skyriaus prokurorės 2010-06-08 nutarimÄ Nr. 17.9-111-1149 ir įpareigoti Lietuvos Respublikos prokuratÅ«rÄ patenkinti pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymÄ - pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį (skundÄ ) vieÅ¡ajam interesui apginti - praÅ¡yti teismo pripažinti negaliojančiais Plungės rajono savivaldybės tarybos 2002 m. spalio 31d. sprendimÄ Nr. 3-118, 2002-12-24 sprendimÄ Nr. 4-269, TelÅ¡ių apskrities virÅ¡ininko 2003 m. vasario 3 d.

įsakymÄ Nr. 217, 2003 m. gegužės 22 d. panaudos sutartį Nr. PN68/2003-0253. Pabrėžia, kad neteigia , jog Plungės rajono mero 1998-07-14 potvarkis Nr. 392, kuriuo patvirtintos visuomenės poreikiams naudojamos gamtiniu požiÅ«riu vertingos teritorijos, yra neteisėtas, teigia, jog Å¡is potvarkis ir juo patvirtinta rekreacinė teritorija negali bÅ«ti prilyginta ir nėra teritorijų planavimo dokumentas-bendrasis, specialusis ar detalusis Teritorijų planavimo įstatymo prasme. Teigia, kad minėtas 1998 metų potvarkis, kuriuo buvo patvirtinta apytikslė rekreacinė teritorija prie Babrungo upės, galėjo bÅ«ti tik kaip viena iÅ¡ prielaidų inicijuoti ir pradėti naujo žemės sklypo kaip nekilnojamojo turto objekto suformavimÄ pagal LR Teritorijų planavimo įstatymo reikalavimus, o pagal Å¡io įstatymo 17 str. 2 d. 2 punktÄ naujas žemės sklypas galėjo bÅ«ti suformuotas tik parengus detalųjį planÄ .

LR Teritorijų planavimo įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje (galiojusi 1995-12-12 įstatymo Nr. 1-1120 redakcija) buvo nurodyta, kad tik detalieji planai yra dokumentai, kuriais remiantis nustatomi veiklos sklype apribojimai, statybos ir teritorijos tvarkymo reikalavimai, žemės servitutai, žemės naudojimo tikslinė paskirtis, rengiami žemėtvarkos projektai, taip pat statybos projektai, visuomenės poreikiams paimama žemė ir kitas nekilnojamasis turtas. Pagal Å¡io įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ (galiojusi 2000-10-12 įstatymo Nr. VIII-2041 redakcija) privaloma rengti detaliuosius planus, kai numatomas žemės sklypÄ ar jų grupių formavimas, jų vietos, ploto ar ribų keitimas.

Daro iÅ¡vadÄ , kad kad iki Å¡iol nėra Å¡ios teritorijos teritorijų planavimo dokumento, atitinkančio LR Teritorijų planavimo įstatymÄ , t. y. naujas žemės sklypas su visais privalomaisiais reikalavimais yra suformuotas apeinant minėtÄ Ä¯statymÄ ir netaikant juo nustatytų procedÅ«rų, taip pat ir visuomenės dalyvavimo Å¡iame procese stadijos, todėl pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog Å¡iuo atveju nėra pagrindo ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ , yra visiÅ¡kai nepagrįsta.Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ra praÅ¡o pareiÅ¡kėjų atskirÄ jį skundÄ atmesti.

Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjų atskirojo skundo iÅ¡vados yra padarytos nesilaikant sisteminio teisės normų aiÅ¡kinimo reika­lavimo, pasirinktinai vertinant ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, todėl nepagrįstos. Suinteresuotas asmuo da­ro iÅ¡vadÄ , jog detaliojo plano rengimo bÅ«tinybė atsiranda planuojant sklype vykdyti statybos darbus arba keisti sklypo naudojimo paskirtį ar kitus sklypo naudojimo - režimo reikalavimus. Prokuroro atlikto tyrimo metu gauti duomenys nesudaro pagrindo teigti, jog skundžia­mais administraciniais aktais buvo suformuotas naujas žemės sklypas teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio prasme.

Pažymi, kad detalusis planavimas su privaloma vieÅ¡ojo svarstymo procedÅ«ra ginčo sklypui gali tapti bÅ«tini tik ateityje, keičiant Å¡io žemės sklypo pagrindinę tikslinę naudoji­mo paskirtį, siekiant plėtoti kitokiÄ veiklÄ nei numatyta rekreacinės teritorijos naudojimo turinyje, bei planuojant vykdyti statybas. Skundžiami Plungės rajono savivaldybės ir TelÅ¡ių apskrities virÅ¡ininko administracijos aktai, Plungės rajono vyr. architekto 2002-10-17 patvirtintas sklypo planas nustatė tik kelis sklypo naudojimo parametrus – paskirtį, bÅ«dÄ , ribas bei plotÄ .

Å ios žemės sklypo naudojimo sÄ lygos įteisino esamÄ teritorijos naudojimo bÅ«dÄ , atsižvelgiant į joje jau esančius nuo 1968 m. statinius (teniso aikÅ¡­telę) bei sklypo lokalizacijÄ (Babrungo upės pakrantė). Taigi net ir darant prielaidÄ , jog formuojant ginčo sklypÄ turėjo bÅ«ti rengiamas detalusis planas, atsižvelgiant į tai, kad suformuoto žemės sklypo ribos, plotas, nustatyta pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis bei bÅ«das atitiko esamam teritorijos naudojimui bei plotui, nėra pagrindo teigti, jog nustatyti sklypo naudojimo režimo elementai neatitiko susiklosčiusios situacijos bei pažeidė visuomenės interesus.

Pažymėjo, kad po LR Teritorijų planavimo įstatymo įsigaliojimo, nuo 2006-10-27 galiojančioje LR Vyriausybės nutarimo redakcijo­je patikėjimo teise savivaldybėms perduodamų valstybinių žemės sklypų planai taip pat prilyginami teritorijų planavimo dokumentams (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-11-13 nutarimo Nr. 1428 2 punktas). Valstybei priklau­sančiam ginčo sklypui, esančiam Plungės mieste, Babrungo upės pakrantėje, nustatyta kita pagrindi­nė tikslinė naudojimo paskirtis bei naudojimo bÅ«das – rekreacinės teritorijos neprieÅ¡tarauja tei­sės aktams, reglamentuojantiems pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties bei bÅ«do turinį, o esantys administraciniuose aktuose vartojamų sÄ vokų bei naudojamų norminių aktų neatitikimai reguliuojamai situacijai, negali bÅ«ti įvertinti kaip sukėlę žymiÄ Å¾alÄ visuomenės interesams.

Taip pat nėra jokio pagrindo teigti, jog formuojant ginčo sklypÄ neparengtus jam detaliojo plano, pažeisti vi­suotinai svarbÅ«s valstybės, bei visuomenės interesai, kas apsprendžia vieÅ¡ojo intereso pažeidimo ne­buvimÄ ginčo situacijoje. PareiÅ¡kėjų nurodytas skundžiamų administracinių aktų prieÅ¡taravimas įstatymams, t. y. ga­limas sklypo formavimo procedÅ«rų nesilaikymas Å¡iuo atveju akivaizdžiai nesukėlė pasekmių, pa­Å¾eidžiančių visuomenės ir valstybės interesus.

Prokuroro atlikto tyrimo metu nebuvo gauta duome­nų, kad dėl ginčo teritorijoje esančios lauko teniso aikÅ¡telės bÅ«tų dažniau ar labiau nei kitose Plun­gės miesto teritorijose trikdoma vieÅ¡oji tvarka, ar kitų aplinkinių gyventojų ramybė. Tai rodo, kad pareiÅ¡kėjai, reikalaudami panaikinti administracinius aktus ir, tuo pačiu, teisę bendruome­nės nariams naudotis ginčo sklype esančia lauko teniso aikÅ¡tele, siekia apginti savo teisę gyventi ramioje aplinkoje, tačiau tokio reikalavimo patenkinimas prieÅ¡tarautų bendruomenės interesui nau­doti rekreacinę teritorijÄ pagal esamÄ jos paskirtį, todėl toks pareiÅ¡kėjų siekis negali bÅ«ti ginamas vieÅ¡ojo intereso gynimo instituto pagalba.Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ Lietuvos Respublikos generalinė prokuratÅ«ra praÅ¡o pareiÅ¡kėjų atskirÄ jį skundÄ atmesti.

Pažymėjo, jog teismas pagrįstai nurodė, jog ginčo situacijoje nėra pagrindo teigti, kad skundžiamais administraciniais aktais buvo suformuotas naujas žemės sklypas Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio prasme, o registruojant šį žemes sklypÄ Nekilnojamojo turto registre bei perduodant jį naudotis Plungės miesto savivaldybei, nebuvo bÅ«tina rengti detalųjį planÄ . Nurodė, kad skundžiami Plungės rajono savivaldybės ir TelÅ¡ių apskrities administracijos aktai, Plungės rajono vyr. architekto 2002 m. spalio 17 d. patvirtintas sklypo planas nustatė tik kelis sklypo naudojimo parametrus - paskirtį, bÅ«dÄ , ribas ir plotÄ .

Å ios žemės sklypo naudojimo sÄ lygos įteisino esamÄ teritorijos naudojimo bÅ«dÄ , atsižvelgiant į joje esančius statinius (teniso aikÅ¡telę) bei sklypo lokalizacijÄ (Babrungo upės pakrantė). Todėl net darant prielaidÄ , jog formuojant ginčo sklypÄ turėjo bÅ«ti rengiamas detalusis planas, atsižvelgiant į tai, kad suformuoto žemės sklypo ribos, plotas, nustatyta pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis bei bÅ«das atitiko esamam teritorijos naudojimui bei plotui, dėl to, nėra pagrindo teigti, kad nustatyti sklypo naudojimo režimo elementai neatitiko susiklosčiusios situacijos bei pažeidė visuomenės interesus.

Pažymėjo, kad keičiant Å¡io žemės sklypo pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, siekiant plėtoti kitokiÄ veiklÄ , nei numatyta rekreacinės teritorijos naudojimo turinyje, planuojant vykdyti statybas, sklypui bus bÅ«tina rengti detalųjį planÄ , kuriam privalomos vieÅ¡ojo svarstymo procedÅ«ros. Teismas pagrįstai atkreipė pareiÅ¡kėjų dėmesį, jog skunde neįvardijama, kokie konkrečiai jų ar visuomenės dalies ar grupių interesai pažeisti, todėl skunde nurodytus argumentus dėl vieÅ¡ojo intereso pažeidimo nustatytų aplinkybių ir iÅ¡dėstytų motyvų pagrindu teismas atmetė kaip nepagrįstus.

Duomenų, jog praÅ¡omi ginčyti administraciniai aktai dėl valstybinės žemės sklypo Vandentiekio g. 23, Plungės mieste suformavimo, įregistravimo bei naudojimo rekreacinei paskirčiai, iÅ¡ esmės pažeistų visuomenės ar jos dalies interesus, nenustatyta. PrieÅ¡ingai, ginčo sklypas Å¡iuo metu tenkina Plungės miesto gyventojų vieÅ¡Ä jį InteresÄ turėti rekreacinę teritorijÄ , tuo tarpu pareiÅ¡kėjai, reikalaudami panaikinti administracinius aktus, ir tuo pačiu siekdami, kad Å¡alia esantis žemės sklypas nebÅ«tų naudojamas visuomenės reikmėms, iÅ¡kelia savo interesÄ gyventi ramioje aplinkoje aukščiau miesto bendruomenės intereso turėti rekreacinę teritorijÄ .

Akivaizdu, jog toks pareiÅ¡kėjų siekis negali bÅ«ti ginamas vieÅ¡ojo intereso gynimo instituto pagalba. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas netenkintinas. Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neiÅ¡einant už apeliacinio (atskirojo) skundo ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai iÅ¡sprendė bylÄ tiek teisine, tiek faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės reglamentuojančios civilinį procesÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).Pro­ku­ra­tÅ«­ros įsta­ty­mo 19 str. 2 d. 1 p. nu­ma­to pro­ku­ro­ro tei­sę gi­nant vie­Å¡Ä ­jį in­te­re­sÄ kreip­tis į teis­mÄ su ieÅ¡­ki­niu, pa­reiÅ¡­ki­mu, pra­Å¡y­mu, kai pro­ku­ro­ras tu­ri pa­grin­dÄ ma­ny­ti, kad pa­Å¾eis­ti tei­sės ak­tų rei­ka­la­vi­mai. Taigi ProkuratÅ«ros įstatymo prasme vieÅ¡ojo intereso gynimas yra teisės aktų pažeidimų paÅ¡alinimas pagal įstatymo leidėjo valia prokuratÅ«rai suteiktus įgaliojimus kreiptis į teismÄ .

Å ia įstatymo nustatyta teise prokuroras, vadovaudamasis prokuroro nepriklausomumo principu (ProkuratÅ«ros įstatymo 3 str. 2 d.), kuris reiÅ¡kia, jog niekas negali įtakoti prokuroro priimamo procesinio sprendimo, naudojasi savarankiÅ¡kai ir vienvaldiÅ¡kai spręsdamas dėl pagrindo kreiptis į teismÄ ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ egzistavimo, Å¡iuo konkrečiu atveju vertinti, ar yra vieÅ¡asis interesas inicijuoti civilinę bylÄ (CPK 49 str. 1 d.). Vadinasi, kreiptis į teismÄ gindamas vieÅ¡Ä jį interesÄ prokuroras gali visais atvejais nustatęs tokį teisės aktų pažeidimÄ , kuris, prokuroro nuomone, turi esminės reikÅ¡mės asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams ir sudaro pagrįstas prielaidas prokuroro reiÅ¡kiamo materialinio teisinio reikalavimo patenkinimui.Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad Konstitucija įtvirtina valstybę kaip bendrÄ visos visuomenės gėrį (Konstitucinio Teismo 2004 m. gegužės 25 d., 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimai).

Valstybės, kaip visos visuomenės politinės organizacijos, paskirtis - užtikrinti žmogaus teises ir laisves, garantuoti vieÅ¡Ä jį interesÄ (Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai). Kiekvienas vieÅ¡asis interesas gali bÅ«ti grindžiamas tik pamatinėmis visuomenės vertybėmis, kurias įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija; jo įtvirtinimas ir užtikrinimas, gynimas ir apsauga yra konstituciÅ¡kai motyvuoti. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra konstatuota, kad vieÅ¡ojo intereso, kaip valstybės pripažinto ir teisės ginamo visuomeninio intereso, įgyvendinimas yra viena svarbiausių pačios visuomenės egzistavimo ir raidos sÄ lygų (Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d., 2005 m. gegužės 13 d. nutarimai).

Kita vertus, vieÅ¡asis interesas, kaip bendras valstybės, visos visuomenės ar visuomenės dalies interesas, turi bÅ«ti derinamas su individo autonominiais interesais, nes ne tik vieÅ¡asis interesas, bet ir asmens teisės yra konstitucinės vertybės (Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai). Å ios Konstitucijoje įtvirtintos vertybės - asmens teisių ir teisėtų interesų apsauga bei gynimas ir vieÅ¡asis interesas - negali bÅ«ti prieÅ¡prieÅ¡inamos. Å ioje srityje bÅ«tina užtikrinti teisingÄ pusiausvyrÄ .

Kartu pažymėtina, kad viešuoju interesu laikytinas ne bet koks teisėtas asmens ar grupės asmenų interesas, o tik toks, kuris atspindi ir išreiškia pamatines visuomenės vertybes, kurias įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija; tai inter alia visuomenės atvirumas ir darna, teisingumas, asmens teisės ir laisvės, teisės viešpatavimas ir kt. Tai toks visuomenės ar jos dalies interesas, kurį valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir tenkinti (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas).Apeliantai atskirajame skunde įrodinėja, kad 1998-07-14 Plungės rajono mero potvarkis Nr. 392, kuriuo patvirtintos visuomenės poreikiams naudojamos gamtiniu požiūriu naudingos teritorijos, negali būti prilygintas ir nėra teritorijų planavimo dokumentas Teritorijų planavimo prasme.

Pažymi, kad naujas žemės sklypas galėjo bÅ«ti suformuotas tik parengus detalųjį planÄ , nurodydamas, jog privaloma rengti detaliuosius planus, kai numatomas žemės sklypų ar jų grupių formavimas, jų vietos, ploto ar ribų keitimas. Nurodo, kad esantys dokumentai įstatymo prasme nėra detalus planas ir tik tam tikrais atvejais jie galėjo bÅ«ti rekomendacinio pobÅ«džio. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pareiÅ¡kėjų argumentus bei byloje esančius duomenis, sprendžia, kad pareiÅ¡kėjų motyvai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad apeliantų praÅ¡omais panaikinti administraciniais aktais buvo suformuotas naujas žemės sklypas Teritorijų planavimo įstatymo (2001-04-19 redakcija) 17 straipsnio prasme, Å¡ie aktai tik sudarė prielaidas įregistruoti valstybei priklausantį žemės sklypÄ nekilnojamojo turto registre kaip naujÄ kadastrinį vienetÄ . Teismo vertinimu, apeliantų nurodyti argumentai, kad buvo pažeisti įstatymai nesant detalaus planavimo su privaloma vieÅ¡ojo svarstymo procedÅ«ra, yra atmestini, kadangi Å¡i procedÅ«ra nurodytam sklypui gali bÅ«ti bÅ«tina tik ateityje, keičiant Å¡io žemės sklypo pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, siekiant plėtoti kitokiÄ veiklÄ nei numatyta rekreacinės teritorijos naudojimo sutartyje bei planuojant vykdyti statybas (2001-04-19 redakcijos Teritorijų planavimo įstatymo 17 str.).

Pažymėtina ir tai, kad kaip matyti iÅ¡ VÄ® Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o, ginčo žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, sklypo ribos, plotas, naudojimo bÅ«das (rekreacinės teritorijos) iÅ¡ esmės atitinka nurodytos teritorijos naudojimui, todėl, teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjui nepateikus prieÅ¡ingų duomenų, daryti iÅ¡vadÄ , jog nustatyti sklypo naudojimo režimo elementai neatitiko susiklosčiusios situacijos bei pažeidė vieÅ¡Ä jį interesÄ , nėra pakankamo pagrindo.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ant nurodyto žemės sklypo yra statinys – teniso aikštelė, nuosavybės teise priklausanti Plungės rajono savivaldybei, šiai aikštelei 2011-05-12 atlikti kadastriniai matavimai, aikštelė pažymėta plane, pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – sporto. Todėl, teismo vertinimu, šios aikštelės naudojimas rekreacinės teritorijos žemės sklype iš esmės neprieštarauja susiformavusiai tikslinei naudojimo paskirčiai.Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pareiškėjų argumentais (tai nurodė ir apylinkės teismas), kad nagrinėjamoje situacijoje yra tam tikrų norminių aktų neatitikimų.

Tai pažymėta ir 2010-04-21 specialisto iÅ¡vadoje (b. l. 94-98), tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Å¡ie neatitikimai susiklosčiusioje situacijoje negali bÅ«ti vertinami kaip sukėlę žalos didelės visuomenės dalies interesams. Teismas taip pat pažymi, kad aplinkybė, jog formuojant ginčo sklypÄ nebuvo parengtas detalusis planas, nesudaro pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog dėl to atsirado vieÅ¡asis interesas, kurį prokurorui privalu ginti. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, pareiÅ¡kėjai tiek į prokurorÄ , tiek į teismÄ iÅ¡ esmės kreipėsi dėl to, jog aukščiau nurodytame žemės sklype yra įrengta atvira lauko teniso aikÅ¡telė, kuri yra apie 10 metrų atstumu nuo pareiÅ¡kėjams priklausančio žemės sklypo.

PareiÅ¡kėjai pažymėjo, kad Å¡ios aikÅ¡telės lankytojai triukÅ¡mauja, vartoja alkoholinius gėrimus, netvarkingai parkuoja automobilius. Tai vyksta vėlyvu paros metu ar net naktį, todėl Å¡ie veiksniai daro neigiamÄ poveikį pareiÅ¡kėjų gyvenamajai aplinkai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės negali bÅ«ti vertinamos kaip sukeliančios pasekmes valstybės ar didesnės visuomenės dalies interesams. Byloje nėra duomenų, kad nurodytame sklype, palyginus su kitomis rekreacinėmis teritorijomis, bÅ«tų labiau pažeidžiama vieÅ¡oji tvarka, taip pat nėra duomenų, kad bÅ«tų trikdoma rimtis ne tik vieno namo (pareiÅ¡kėjų), bet ir kitų aplinkinių namų gyventojams, todėl, teismo vertinimu, tai yra privataus, bet ne vieÅ¡o pobÅ«džio interesas.

Taigi pagal byloje esančius įrodymus konstatavus, kad lauko teniso aikÅ¡telės naudojimas galimai pažeidžia tik dviejų asmenų interesÄ gyventi ramioje aplinkoje, o aikÅ¡telė skirta didelės visuomenės dalies poreikiams tenkinti, darytina iÅ¡vada, jog Å¡i pareiÅ¡kėjų įgyvendinta teisė bÅ«tų neproporcinga bendruomenės interesui naudoti rekreacinę teritorijÄ pagal esamÄ jos paskirtį. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas pareiÅ¡kėjams iÅ¡aiÅ¡kina, kad jie savo teises gali ginti ne remdamiesi vieÅ¡ojo intereso buvimu, tačiau kitais įstatymuose nustatytais privačių teisių gynimo bÅ«dais.

Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apeliantų atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamai nutarčiai panaikinti ar pakeisti, pirmosios instancijos teismas teisingai taikė civilinio proceso teisės normas, savo procesinį sprendimÄ tinkamai motyvavo, todėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. liepos 27 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).Vadovaudamasis iÅ¡dėstytais argumentais ir CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, 339 straipsniu, teismas n u t a r i a :

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. liepos 27 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                                                            Loreta Lipnickienė