b8dbe147-777f-46e1-b8d3-243b14e545bb · Vilniaus miesto apylinkės teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1-1122-1034/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-43466-2021-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. balandžio 21 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas RamÅ«nas KeidÅ«nas, sekretoriaujant Gintarei Cicėnaitei, dalyvaujant prokurorams Oksanai Leontjevai, Benediktui LeiÅ¡iui, kaltinamajam S. G., laiduotojai D. G., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vidurinio iÅ¡silavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Teismas n u s t a t ė : I. Teismo nustatytos aplinkybės S. G. vairavo transporto priemonę bÅ«damas neblaivus, o bÅ«tent: jis 2021 m. gruodžio 16 d. apie 1.15 val. (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bÅ«damas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigÅ«nai tikrinimo metu nustatė, kad jo iÅ¡kvėptame ore yra 2,59 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Å iais savo veiksmais S. G. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje. II. Byloje surinkti įrodymai Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis S. G. savo kaltę pripažino ir parodė, kad įvykio dienÄ , 1.00 val. buvo iÅ¡gėręs, kankino nemiga, išėjo į kiemÄ . Kieme pamatė, kad sesers D. G. automobilis yra pastatytas toje vietoje, kurioje ne vienÄ kartÄ buvo apgadintas, apvogtas. Kilo mintis pastatyti automobilį į saugesnę vietÄ . TÄ ir padarė, pavažiavo automobiliu gal 30 metrų, Å¡alia stovėjo greitosios pagalbos automobilis.

Jis negalėjo pravažiuoti, todėl paprašė greitosios pagalbos automobilio vairuotojo patraukti automobilį. Kai įjungė atbulinį bėgį, pamatė, kad iÅ¡ galo atvažiuoja policija. Ä®vykio dienÄ gėrė kokteilius, buvo iÅ¡gėręs butelį degtinės. Nesutiko antrÄ kartÄ pÅ«sti į alkotesterį, nes nesuprato, kodėl turi tai daryti. Automobiliu, kurį vairavo, naudojasi jo sesuo D. G. ir jos dukra. Jis žino, kur sesuo laiko automobilio raktelį bute, sesei D. G. jis nesakė, kad vairuos jos automobilį.

Anksčiau yra baustas administracine tvarka ir jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemonę iki 2021 m. rugsėjo 6 d. Terminas buvo pasibaigęs, perlaikinėjo vairuotojo teises. PraÅ¡o atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ perduodant sesės D. G. atsakomybei. Sesuo yra vienas iÅ¡ artimiausių žmonių, D. G. pyko ant jo dėl tokio jo poelgio, jis jos atsiprašė. Tame pačiame bute kartu su sese D. G. gyvena porÄ metų. Å iuo metu, kol lanko kursus, iÅ¡ Užimtumo tarnybos gauna apie 300 Eur, gyvena iÅ¡ santaupų.

Sesuo gali bÅ«ti jam autoritetu, nes kartu su ja turi dvasinį ryšį, užaugo kartu. Nesutinka su nurodyta automobilio vidutine rinkos verte, nes yra pirkimo dokumentai, kuriuose nurodyta, kiek automobilis kainavo. Teisiamojo posėdžio metu laiduotoja D. G. paaiÅ¡kino, kad praÅ¡o S. G. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ perduodant jos atsakomybei be užstato. S. G. turi sveikatos problemų ir nori dirbti pavėžėju arba apsaugos darbuotoju. Jei S. G. turės teistumÄ , jis negalės užsiimti norima profesija.

Po įvykio, kurio metu S. G. kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , jai teko pasiimti automobilį ir Å¡nekėti su S. G. Jai žinoma tai, kad S. G. sėdėjo maÅ¡inoje iÅ¡gėręs. Kiek ji žino, S. G. tik sėdėjo maÅ¡inoje. Automobiliu „VW Golf“ S. G. nesinaudoja. Apie tai, kad S. G. įvykio dienÄ norėjo perstatyti jos automobilį, ji nieko nežinojo. Ä®vykio metu S. G. teisės vairuoti transporto priemones neturėjo. Po įvykio S. G. sakė, kad jis padarė labai blogÄ poelgį.

Jos požiÅ«ris į tokios nusikalstamos veikos padarymÄ yra neigiama, alkoholis ir vairavimas yra nesuderinami dalykai. Ji broliui S. G. ateityje padėtų laikytis įstatymų reikalavimų daugiau su juo bendraudama, leisdama daugiau laiko kartu su juo. Brolis vaikščioja į anoniminių alkoholikų grupę, nes turėjo problemų su alkoholiu. Kadangi kaltinamasis savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiÅ¡kai, nebuvo kaltinamas sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymu, veikos padarymo aplinkybės aiÅ¡kios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, sutiko, kad kiti įrodymai nebÅ«ti tiriami, prokuroras neprieÅ¡taravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje buvo iÅ¡nagrinėta atliekant sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ .

IÅ¡ policijos įvykių registro iÅ¡raÅ¡o matyti, kad iÅ¡važiavimÄ iÅ¡ kiemo užstatė automobilis „VW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas sėdi viduje, yra neblaivus (1 t., b. l. 6). Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja E. K. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). 2021 m. gruodžio 16 d. apie 1.15 val. gavo praneÅ¡imÄ iÅ¡ Vilniaus apskrities VPK OVS, kad adresu (duomenys neskelbtini), iÅ¡važiavimÄ iÅ¡ kiemo užstatė automobilio ,,VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas, kuris sėdi viduje, yra neblaivus.

Pastebėjo automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), jis buvo užkirtęs iÅ¡važiavimÄ GMP automobilio vairuotojui. Privažiavus arti minėto automobilio pamatė, kaip automobilio vairuotojas įjungė galinę pavarÄ , pavažiavo atgal ir iÅ¡kart į priekį, vairavimÄ užfiksavo tarnybinio automobilio V1735 priekinė vaizdo įraÅ¡ymo kamera. Priėjus prie automobilio ir atidarius vairuotojo duris, prisistačius, už vairo sėdėjo akivaizdžiai neblaivus asmuo.

Kaip paaiÅ¡kėjo vėliau, tai S. G., jam iÅ¡ burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, neriÅ¡li kalba, judesiai buvo nekoordinuoti. PasiÅ«lius vairuotojui pasitikrinti blaivumÄ alkotesteriu Å¡is sutiko. S. G. alkotesteriu 2021 m. gruodžio 16 d. 1.38 val. pirmu pÅ«timu nustatytas 2,59 prom. girtumas, antro pÅ«timo S. G. kelis kartus kategoriÅ¡kai atsisakė (1 t., b. l. 84-87). Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja D. G. parodė, kad automobilis „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso jai, Å¡iuo automobiliu naudojasi ji ir jos dukra U.

G. Jos brolis S. G. jai priklausančio automobilio neremontuoja bei juo nesinaudoja. Ji grįžusi namo palieka automobilio raktus komodos stalčiuje, kuri yra prie lauko durų koridoriuje. Kada S. G. paėmė jos automobilio raktus ji nežino, nematė, kadangi buvo savo kambaryje bei kokiu tikslu jis juos paėmė taip pat nežino. 2021 m. gruodžio 16 d. naktį sulaukė skambučio iš policijos pareigūnų dėl automobilio atsiėmimo, kadangi jai anksti keltis, paprašė, kad dukra nueitų, kadangi abi nežinojo kas įvyko.

Po kiek laiko jai paskambino dukra ir pasakė, kad turi pati nusileisti pasiimti savo automobilį ir pasiraÅ¡yti dokumentÄ . Tik atėjusi prie policijos pareigÅ«nų sužinojo, kad jos brolis S. G. neblaivus. Nežino, kada jis vartojo alkoholinius gėrimus ir kiek (1 t., b. l. 79-82). Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja L. A. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini), 2021 m. gruodžio 15 d. pamainÄ pradėjo 8.00 val. ryte, darbo pabaiga 2021 m. gruodžio 16 d. 8.00 val. Ji dirbo (duomenys neskelbtini) brigadoje kartu su D.

V. Gavo iÅ¡kvietimÄ adresu (duomenys neskelbtini) ji buvo išėjusi iki asmenų, kurie kvietė greitÄ jÄ pagalbÄ . Kai ji grįžo į GMP automobilį ir atsisėdo, automobilio markės ir modelio neprisimena, automobilio vairuotojas keletÄ kartų važiavo link jų GMP automobilio, ji tuo metu labai iÅ¡sigando. D. V. skambino bendruoju pagalbos numeriu. Kai asmuo pradėjo važiuoti atbulomis, į kiemÄ Ä¯važiavo policijos automobilis (1 t., b. l. 96-98). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. V. parodė, kad jis, D.

V., dirba (duomenys neskelbtini), 2021 m. gruodžio 15 d. pamainÄ pradėjo 8.00 val. ryte, darbo pabaiga 2021 m. gruodžio 16 d. 8.00 val. Jis dirbo (duomenys neskelbtini) brigadoje kartu su L. A. Gavo iÅ¡kvietimÄ adresu (duomenys neskelbtini). Jam bÅ«nant automobilyje, kol medikė L. A. nuėjo iki asmenų, kurie kvietė pagalbÄ , link jo kieme pradėjo važiuoti automobilis VW Golf. VW Golf automobilis privažiavęs prie GMP automobilio pradėjo jam mirksėti ilgomis Å¡viesomis, kad jis pasitrauktų, tačiau jam nebuvo, kur pasitraukti su GMP automobiliu, kadangi kiemas nakties metu buvo pilnai užstatytas, o važiuojant atbulomis reikėtų daug važiuoti, bei nėra aiÅ¡ku kokia pagalba bÅ«tų prireikusi medikei.

Asmuo privažiavęs arti GMP automobilio ir atsidaręs langÄ neriÅ¡lia kalba jam sakė pasitraukti bei rodė rankomis. Asmeniui pasakė, kad negali pasitraukti, kad asmuo pavažiuotų atbulomis ir jis įvažiuos giliau į kiemÄ ir jis galės pravažiuoti, tačiau asmuo jam pasakė, kad kiek galėjo tiek pavažiavo. Jis paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112 dėl neblaivaus vairuotojo. Po kiek laiko asmuo su automobiliu vis arti važiavo link GMP automobilio (jau į automobilį buvo grįžusi medikė), iÅ¡ asmens elgesio matėsi, kad jis darosi vis agresyvesnis.

Jis paskambino antra kartÄ bendruoju pagalbos numeriu 112. Kai automobilio VW Golf vairuotojos pradėjo važiuoti atbulomis, kaip tik į kiemÄ Ä¯važiavo policijos automobilis (1 t., b. l. 90-93). Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. Ž. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). 2021 m. gruodžio 15 d. 19.30 val. pradėjo tarnybÄ ir kartu su vyriausiÄ ja patrule E. K. iÅ¡vyko į priskirtÄ marÅ¡rutÄ . Patruliuojant 2021 m. gruodžio 16 d. apie 1.15 val. nustatytame marÅ¡rute Vilniaus mieste gavo praneÅ¡imÄ iÅ¡ Vilniaus apskrities VPK OVS, kad adresu (duomenys neskelbtini) iÅ¡važiavimÄ iÅ¡ kiemo užstatė automobilio „VW Golf“ vairuotojas, kuris sėdi viduje, yra neblaivus.

Pranešė GMP brigada. Atvykus praneÅ¡ime nurodytu adresu, pastebėjo, kad automobilis „VW Golf“ yra užkirtęs iÅ¡važiavimÄ GMP automobilio vairuotojui. Važiuojant kiemu arti minimo automobilio pastebėjo, kaip automobilio vairuotojas įjungė galinę pavarÄ , pavažiavo atgal ir iÅ¡kart į priekį. Priėjo prie automobilio ir atidarė vairuotojo duris bei iÅ¡traukė iÅ¡ spynelės automobilio rakteliu, prie vairo sėdėjo akivaizdžiai neblaivus asmuo, nuo asmens sklido alkoholio kvapas, kalba neriÅ¡li.

Asmeniui pasiÅ«lius pirmÄ kartÄ tikrintis blaivumÄ asmuo sutiko, alkotesterio parodymų neatsimena, jie užfiksuoti tarnybiniame praneÅ¡ime ir neblaivumo nustatymo akte. Bendraujant su asmeniu (vardo pavardės neprisimena), asmuo darėsi vis agresyvesnis, atsisakė sėsti į laikino sulaikymo kamerÄ , buvo iÅ¡kviestas pareigÅ«nų pastiprinimas. Asmeniui antrÄ kartÄ pasiÅ«lius tikrintis blaivumÄ , asmuo kategoriÅ¡kai atsisakė. Asmuo buvo sulaikytas bei pristatytas į areÅ¡tinę. Automobilis pakvitavimu grÄ Å¾intas automobilio savininkei (1 t., b. l. 101-104).

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas automobilis „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovintis (duomenys neskelbtini). Nustatyti išoriniai pažeidimai – įlenktos dešinės pusės galinės durelės. Apžiūros metu padarytos automobilio nuotraukos, kurios prijungtos prie protokolo (1 t., b. l. 17-22). VĮ Regitra pažymoje nurodyta, kad automobilis „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso D.

G. (1 t., b. l. 28). VÅ¡Ä® Emprekis pažymoje nurodyta, kad automobilio „VW Golf“, (2007 m., benzinas, hečbekas) vidutinė rinkos vertė yra 3980 Eur su PVM (1 t., b. l. 29). ApžiÅ«ros protokolu užfiksuotas policijos pareigÅ«nų bendravimas su S. G. (1 t., b. l. 38-45). III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai Pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę maÅ¡inÄ arba mokė praktinio vairavimo bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Pirmiau nurodyti BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvÅ«s, todėl užtenka bent vieno iÅ¡ jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ , konstatuoja, kad kaltinamojo S. G. kaltė, padarius BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , yra visiÅ¡kai įrodyta. Tokia iÅ¡vada darytina byloje surinktus ir teisme iÅ¡tirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningÄ visumÄ .

Kaltinamasis S. G. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo pripažino ir parodė, kad įvykio dienÄ , 1.00 val. buvo iÅ¡gėręs, kankino nemiga, išėjo į kiemÄ . Kieme pamatė, kad sesers D. G. automobilis yra pastatytas toje vietoje, kurioje ne vienÄ kartÄ buvo apgadintas, apvogtas. Kilo mintis pastatyti automobilį į saugesnę vietÄ . TÄ ir padarė, pavažiavo automobiliu gal 30 metrų, Å¡alia stovėjo greitosios pagalbos automobilis.

Jis negalėjo pravažiuoti, todėl paprašė greitosios pagalbos automobilio vairuotojo patraukti automobilį. Kai įjungė atbulinį bėgį, pamatė, kad iÅ¡ galo atvažiuoja policija. Ä®vykio dienÄ gėrė kokteilius, buvo iÅ¡gėręs butelį degtinės. Tokie kaltinamojo parodymai esminėse detalėse atitinka jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 132, 135), objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir kitų byloje surinktų ir teisme BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka iÅ¡tirtų įrodymų visuma.

Å tai ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja policijos pareigÅ«nė E. K. parodė, kad 2021 m. gruodžio 16 d. apie 1.15 val. gavo praneÅ¡imÄ iÅ¡ Vilniaus apskrities VPK OVS, kad adresu (duomenys neskelbtini), iÅ¡važiavimÄ iÅ¡ kiemo užstatė automobilio ,,VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas, kuris sėdi viduje, yra neblaivus. Pastebėjo automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), jis buvo užkirtęs iÅ¡važiavimÄ GMP automobilio vairuotojui.

Privažiavus arti minėto automobilio pamatė, kaip automobilio vairuotojas įjungė galinę pavarÄ , pavažiavo atgal ir iÅ¡kart į priekį, vairavimÄ užfiksavo tarnybinio automobilio kamera. Priėjus prie automobilio ir atidarius vairuotojo duris, prisistačius, už vairo sėdėjo akivaizdžiai neblaivus asmuo. S. G. iÅ¡ burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, neriÅ¡li kalba, judesiai buvo nekoordinuoti. S. G. alkotesteriu 2021 m. gruodžio 16 d. 1.38 val. pirmu pÅ«timu nustatytas 2,59 prom. girtumas, antro pÅ«timo S. G. kelis kartus kategoriÅ¡kai atsisakė (1 t., b. l. 84-87).

Be to, analogiÅ¡kos įvykio aplinkybės užfiksuotos ir Å¡ios pareigÅ«nės 2021 m. gruodžio 16 d. tarnybiniame praneÅ¡ime (1 t., b. l. 15). Policijos pareigÅ«nės tarnybiniame praneÅ¡ime nurodytas aplinkybes taip pat patvirtina ir policijos įvykio registro iÅ¡raÅ¡o duomenys, iÅ¡ kurių matyti, kad pranešėjas nurodė, jog iÅ¡važiavimÄ iÅ¡ kiemo užstatė automobilis „VW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas sėdi viduje, yra neblaivus (1 t., b. l. 6). Ä®vertinus pirmiau iÅ¡dėstytų įrodymų visumÄ konstatuotina, jog S. G. 2021 m. gruodžio 16 d. apie 1.15 val. (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VW Golf“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), bÅ«damas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigÅ«nai tikrinimo metu nustatė, kad jo iÅ¡kvėptame ore yra 2,59 prom. etilo alkoholio koncentracija. Tokiomis teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaltinamojo S. G. veika kvalifikuotina pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį. IV. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis S. G. ir laiduotoja D. G. pateikė teismui raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ dėl S. G. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir jo perdavimo jos atsakomybei pagal laidavimÄ be užstato.

Teisminio nagrinėjimo metu laiduotoja ir kaltinamasis palaikė šį praÅ¡ymÄ ir prašė S. G. atžvilgiu taikyti BK 40 straipsnio nuostatas. BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , atleidimÄ nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymÄ perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ . BK 40 straipsnio 2 dalies keturiuose punktuose yra nuosekliai iÅ¡dėstytos kitos bÅ«tinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ sÄ lygos:

1) asmuo pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ ir 2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , ir 3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. BK 40 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad laiduotojas gali bÅ«ti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys.

Teismas, priimdamas sprendimÄ , atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobÅ«dį ir galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui. BK 40 straipsnio nuostatos taikomos tik esant visų Å¡io straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse iÅ¡vardytų sÄ lygų ir aplinkybių visumai. Teismas pažymi, kad Å¡ioje byloje nėra visų formalių pagrindų taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti S. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Visų pirma pažymėtina, jog S. G. neatitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintos sÄ lygos, t. y. nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Nors iÅ¡ baudžiamojoje byloje esančio iÅ¡raÅ¡o apie fizinio asmens teistumÄ matyti, jog S. G. anksčiau nėra teistas, baudžiamojon atsakomybėn jis traukiamas pirmÄ kartÄ , visgi iÅ¡ administracinių nusižengimų registro iÅ¡raÅ¡o apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus matyti, jog jis yra baustas administracine tvarka už įvairių administracinių nusižengimų padarymÄ , ne visas baudas sumokėjęs, be to, yra baustas už alkoholio vartojimÄ po eismo įvykio iki aplinkybių nustatymo, dėl to jam paskirta bauda ir specialiosios teisės atėmimas 3 metams 3 mėnesiams.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, jog Å¡iuo metu kaltinamasis padarė naujÄ nusikalstamÄ veikÄ dar realiai nesusigrÄ Å¾inęs teisės vairuoti transporto priemonės. Teismas nustatė, kad galimai iÅ¡raÅ¡e apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus nurodyta klaidingai, kad teisė vairuoti transporto priemones S. G. atimta nuo 2018 m. lapkričio 4 d. iki 2022 m. vasario 3 d. (1 t., b. l. 175). Pagal ANK 686 straipsnio nuostatas, Å¡i teisė turėjo bÅ«ti atimta nuo 2018 m. birželio 6 d. iki 2021 m. rugsėjo 6 d., nes vairuotojo pažymėjimas, registro duomenimis ir paties kaltinamojo paaiÅ¡kinimais, paimtas 2018 m. birželio 6 d.

Visgi, pats kaltinamasis S. G. pripažino, kad tik tvarkėsi dokumentus ir realiai teisės vairuoti transporto priemones nusikalstamos veikos padarymo dienÄ nebuvo susigrÄ Å¾inęs, vairuotojo pažymėjimo neturėjo. Å ioje vietoje pastebėtina, kad jei asmeniui teisė vairuoti transporto priemones atimta vieniems metams ir ilgiau, iÅ¡ jo atimta specialioji teisė grÄ Å¾inama tik pasibaigus Å¡ios specialiosios teisės atėmimo laikui ir kai jis perlaiko egzaminÄ ir nustatyta tvarka baigia papildomÄ vairuotojų mokymÄ (ANK 686 straipsnio 4 dalis).

Aptartos aplinkybės rodo, jog po paskirtos administracinės nuobaudos ir specialiosios teisės atėmimo, kaltinamasis neatsisakė savo žalingų įpročių, susijusių su alkoholio vartojimu, ir toliau pažeidinėjo teisės aktų reikalavimus bÅ«damas neblaivus. Taigi kaltinamajam paskirta administracinė nuobauda ir specialiosios teisės atėmimas už alkoholio vartojimÄ po eismo įvykio iki aplinkybių nustatymo, nepadarė pakankamai teigiamos įtakos jo elgesiui ir nesustabdė jo nuo tolimesnių prieÅ¡ingų teisei veikų darymo.

Pažymėtina, jog S. G. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje, bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas sunkus girtumo laipsnis, vairavo automobilį tamsiu paros metu, savo veiksmais taip pat trukdė greitosios pagalbos automobilio vairuotojui. Tik atsitiktinumo dėka dėl tokio kaltinamojo elgesio nenukentėjo žmonės ir buvo iÅ¡vengta sunkesnių padarinių. Visos Å¡ios aplinkybės rodo, jog kaltinamasis nepasimokė iÅ¡ ankstesnio savo elgesio ir vėl padarė prieÅ¡ingÄ teisei veikÄ , tik šį kartÄ jo veika buvo dar pavojingesnė – kaltinamasis padarė vienÄ iÅ¡ Å¡iurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, kurį įstatymo leidėjas kriminalizavo įtvirtindamas už tokiÄ veikÄ baudžiamÄ jÄ atsakomybę.

Tokia situacija rodo, jog kaltinamojo elgesys pavojingas visuomenei ir jis turi problemų, susijusių su alkoholio vartojimu. Teisiamojo posėdžio metu apklausta laiduotoja D. G. paaiškino, jog brolis lankosi anoniminių alkoholikų susirinkimuose, nors ir neturi problemų dėl alkoholio vartojimo. Tokie laiduotojos teiginiai parodo, jog kaltinamasis S. G. po to, kai jau buvo atimtos teisės, būdamas (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, subrendęs, nepadarė išvadų, todėl tikėtina, jog išties turi rimtų problemų dėl alkoholio vartojimo, o ši veika nėra vienkartinis atvejis ar atsitiktinio pobūdžio.

Pažymėtina, jog S. G. nei savo raÅ¡ytiniame praÅ¡yme, kuriuo prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , nei teisiamojo posėdžio metu nenurodė jokių įtikinamų aplinkybių, sudarančių pagrindÄ manyti, kad ateityje jis laikysis įstatymų ir nenusikals, nenurodė, kad kokiu nors bÅ«du keis savo gyvenimo bÅ«dÄ , įpročius, užsiims kokia nors veikla ir pan., netgi kategoriÅ¡kai nepatvirtino, jog ateityje nevartos alkoholinių gėrimų. Visos Å¡ios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis iÅ¡ esmės neturi realaus gyvenimo plano, leidžiančio manyti, kad jis keis savo elgesį, susijusį su alkoholio vartojimu ir iÅ¡ to kylančiomis pasekmėmis, todėl nesudaro pagrindo manyti, kad kaltinamasis S. G. atsisakys žalingų įpročių ir ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals.

Antra vertus, teismas pažymi, kad formuojamoje teismų praktikoje, taikydami BK 40 straipsnio nuostatas teismai įpareigoti apsvarstyti, ar iÅ¡ties kaltininkas yra tokia nesavarankiÅ¡ka, nebrandi asmenybė, kurios gyvenimiÅ¡kų vertybių sistema, sugebėjimas kontroliuoti savo veiksmus, susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo dar nesusiformavę. BÅ«tent tokiam nusikalstamÄ veikÄ padariusiam ir aktyviai atgailaujančiam asmeniui BK 40 straipsnio nuostatos nustato papildomai reikalingÄ jo tolesnio elgesio korekcijÄ , autoritetÄ turinčio asmens (teismo pasitikėjimo verto asmens, artimo giminaičio, tėvų) priežiÅ«rÄ , teigiamos įtakos darymÄ , kad nusikaltęs asmuo laikytųsi įstatymų, nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Nagrinėjamu atveju teismas pažymi, kad kaltinamasis S. G., kaip minėta aukščiau, yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, savarankiÅ¡ka susiformavusi asmenybė, nei byloje, nei bendraujant su kaltinamuoju, jokių požymių, patvirtinančių jo nebrandumÄ , nesugebėjimÄ be autoritetÄ turinčio asmens elgtis taip, kaip reikalauja įstatymai, nėra. Å ios aplinkybės teismo vertinimu laikytinomis patvirtinančiomis faktÄ , kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ Å¡iuo atveju negali bÅ«ti taikomas.

Apibendrinant konstatuotina, kad nurodytos aplinkybės sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, jog nagrinėjamoje situacijoje atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ nėra galimas, nesant BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytų sÄ lygų, t. y. nesant pagrindo manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nesant Å¡ių sÄ lygų, kitos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ sÄ lygos neanalizuotinos. V. Dėl S. G. skirtinos bausmės BK 2811 straipsnio 1 dalies sankcijoje įtvirtintos Å¡ios alternatyvios bausmių rÅ«Å¡ys: bauda, areÅ¡tas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra:

1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo;

2) nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas;

4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų;

5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ . Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į:

1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;

2) kaltės formÄ ir rūšį;

3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;

4) nusikalstamos veikos stadijÄ ;

5) kaltininko asmenybę;

6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį;

7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes;

8) nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigÄ skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. Skirdamas bausmę S. G., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir pavojingumÄ , kaltininko kaltės formÄ ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, vairuotojui nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – transporto priemonės vairavimas tokios bÅ«klės kelia didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių turtui, sveikatai ir gyvybei.

Kartu teismas, spręsdamas bausmės rÅ«Å¡ies parinkimo ir dydžio nustatymo kaltinamajam S. G. klausimÄ , laikydamasis BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimų, atsižvelgia į jo asmenybę bei jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo, nusikalstamos veikos darymo metu, po nusikalstamos veikos padarymo. Pirmiausia pažymėtina, kad kaltinamasis S. G. iki Å¡ių nusikalstamų veikų padarymo nebuvo teistas. Teismas įvertina ir kaltinamojo asmenybę – yra (duomenys neskelbtini) metų, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, nėra sumokėjęs visų jam paskirtų baudų (1 t., b. l. 166-177), duomenų apie gydymÄ psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje valstybinis kaltintojas nesurinko.

Ä®vertinama ir kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismo vertinimu, nors S. G. elgesys iki nusikalstamos veikos padarymo ir po jos vertinamas gana teigiamai, tačiau administracinių nusižengimų kiekis rodo, kad S. G. nėra drausmingas eismo dalyvis, jis linkęs nepaisyti visuomenėje nusistovėjusių taisyklių, nesilaikyti Kelių eismo taisyklių, juolab, kaip jau buvo minėta, anksčiau jam jau buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones ir gana ilgam laiko tarpui, Å¡i aplinkybė kaltinamÄ jį charakterizuoja neigiamai.

Kaip matyti, paskirtos administracinės nuobaudos teigiamos įtakos kaltinamojo elgesiui kelyje nepadarė, auklėjamojo poveikio neturėjo, jis savo elgesio nepakeitė, padarytų nusižengimų pavojingumo pobÅ«dis peraugo į nusikaltimÄ , taigi jis toliau kelia pavojų kitiems eismo dalyviams dalyvaudamas vieÅ¡ajame eisme dar ir bÅ«damas neblaivus. Visų Å¡ių aplinkybių visuma ir BK 55 straipsnio nuostatos sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį S. G. paskyrus Å¡velniausiÄ bausmės rūšį – baudÄ , Å¡ios bausmės dydį nustatant artimesnį minimaliam Å¡ios bausmės rÅ«Å¡ies dydžiui (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Teismo vertinimu, pagal kaltinamojo asmenybę ir jo padarytÄ nusikaltimÄ apibÅ«dinančias aplinkybes bÅ«tent tokia bausmė ir tik tokio dydžio optimaliai atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus, jo asmenybę ir nebus akivaizdžiai per griežta bei padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Teismas nustatė, jog kaltinamasis Å¡iuo metu nedirba, nurodė gyvenantis iÅ¡ santaupų ir 300 Eur stipendijos iÅ¡ Užimtumo tarnybos, todėl atsižvelgus į Å¡ias aplinkybes, teismas sprendžia, kad jam nustatytinas ilgesnis nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje nustatytas baudos sumokėjimo terminas, t. y. vieneri metai.

Kadangi kaltinamasis dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiÅ¡kai, byla iÅ¡nagrinėta atliekant sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , todėl taikytinos BK 641 straipsnio nuostatos ir kaltinamajam S. G. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu. VI. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo S. G. Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise), skyrimo bÅ«tinumÄ , teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę, S. G. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę bÅ«damas neblaivus, kai jo iÅ¡kvėptame ore buvo 2,59 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Taigi jis padarė itin pavojingÄ ir Å¡iurkÅ¡tų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimÄ . BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Todėl įvertinus pirmiau paminėtų reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ â€“ tai, kad S. G. vairavo, kai nustatytas sunkus girtumo laipsnis, per pastaruosius penkerius metus yra baustas administracine tvarka, beveik visi padaryti nusižengimai susiję su kelių eismo taisyklių pažeidimais, be to, jam anksčiau jau buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones 3 metų 3 mėnesių terminui, spręstina, kad kaltinamajam skirtinas uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 4 metams.

Baudžiamajame įstatyme numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininkÄ ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi bÅ«ti vertinamos sistemiÅ¡kai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesÄ nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami.

Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis turtas privalo bÅ«ti konfiskuojamas visais atvejais, tačiau to paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtÄ konfiskuoti bÅ«tų netikslinga, teismas iÅ¡ kaltininko ar kitų Å¡io straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų iÅ¡ieÅ¡ko konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ . Teismas nustatė, kad automobilis „VW Golf“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso ne kaltinamajam, o jo seseriai D. G. Tai nustatyta tiek iÅ¡ paties kaltinamojo paaiÅ¡kinimų, tiek iÅ¡ byloje esančio VÄ® „Regitra“ iÅ¡raÅ¡o bei D. G. paaiÅ¡kinimų. Pažymėtina, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ kaltinamojo S. G. bÅ«tų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui ar asmenybei.

Teismo vertinimu, Å¡i baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumÄ kelių eismo srityje, nevaržo kaltinamojo teisių akivaizdžiai labiau negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti. Pažymėtina, kad kaltinamasis panaudojo transporto priemonę darydamas tyčinę nusikalstamÄ veikÄ , be to, prieÅ¡ tai vartojęs stiprų alkoholį važiavo automobiliu ir dar trukdė greitosios pagalbos automobiliui. Sprendžiant iÅ¡ nustatyto neblaivumo laipsnio ir jo iÅ¡orinės iÅ¡raiÅ¡kos, taip pat ir nustatytų neblaivumo akte neblaivumo požymių, S. G. alkoholio vartojimas buvo pakankamai gausus.

Taigi, teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir remdamasis iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis, sprendžia, kad transporto priemonės – automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimÄ esant neblaiviam, taip vengiant neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, baudžiamÄ jÄ atsakomybę už Å¡iÄ veikÄ Ä¯tvirtinant BK 2811 straipsnio 1 dalyje, yra bÅ«tinas.

Teismų praktikoje akcentuojama, kad nustatant konfiskuotino turto vertę, yra pagrindas remtis būtent VšĮ „Emprekis“ vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje išraše nurodyta automobilio vidutine kaina. Nagrinėjamu atveju aktualaus automobilio kaina nustatyta 3980 Eur su PVM (1 t., b. l. 29), ji neiškreipia dabartinės jo vertės, todėl laikytina pagrįsta ir būtent tokia vertė išieškotina iš kaltinamojo. Nors kaltinamasis S. G. pateikė minėto automobilio pirkimo-pardavimo sutartį ir nesutiko su nustatyta vidutine automobilio rinkos verte, šie jo argumentai atmestini.

Teismas pažymi, kad daikto kaina nustatoma sutartiniais pagrindais tarp pardavėjo ir pirkėjo, kuri sutarties sudarymo momentu tenkina abi sutarties Å¡alis, tačiau daikto kaina dažnai neatitinka tikrosios daikto vertės, nes jÄ gali lemti įvairÅ«s veiksniai – tiek objektyvÅ«s, sietini su perkamo ir parduodamo daikto savybėmis, konkrečia technine bÅ«kle ir panaÅ¡iai, tiek ir subjektyvÅ«s, sietini su pirkėjo ir pardavėjo subjektyviais norais, finansine padėtimi, siekiu greitai nusipirkti ar parduoti, ryÅ¡iais su pardavėju ir pan.

Ä®vertinus tai, nustatant automobilio rinkos vertę, vadovautis tik automobilio įsigijimo dokumentuose nurodyta automobilio kaina bÅ«tų neobjektyvu ir neteisinga. Ä®teisinus tokį konfiskuotino turto vertės nustatymÄ , bÅ«tų sudarytos prielaidos kaltininkams piktnaudžiauti, siekiant iÅ¡vengti gresiančio konfiskuotino turto tikrÄ vertę atitinkančios pinigų sumos iÅ¡ieÅ¡kojimo arba net visiÅ¡kai iÅ¡vengti Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo, dirbtinai mažinti konfiskuotino turto vertę (pvz., po nusikaltimo padarymo sudarant pirkimo–pardavimo sutartį, kurioje bÅ«tų nurodoma akivaizdžiai mažesnė, nei tikroji daikto vertė daikto kaina).

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju automobilio vertė jo įsigijimo metu neatspindi jo tikrosios rinkos vertės. Sutiktina, jog VÅ¡Ä® „Emprekis“ pateikti duomenys yra tik orientacinio pobÅ«džio ir nebÅ«tinai jie atspindi realiÄ konfiskuotino automobilio vertę, tačiau, kadangi nagrinėjamu atveju nebuvo atliekamas individualus transporto priemonės vertinimas, todėl, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, remiasi bÅ«tent vidutine automobilio rinkos verte. Nustatant konfiskuotino turto vertę, yra pagrindas remtis minėtame VÅ¡Ä® „Emprekis“ vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje iÅ¡raÅ¡e nurodyta automobilio vidutine kaina, t. y. verte, buvusia nusikalstamos veikos darymo metu.

Jokių duomenų, kad nusikalstamos veikos padarymo metu panaudota transporto priemonė turi kokių nors esminių trÅ«kumų ar defektų, dėl ko bÅ«tų pagrindas itin mažinti jos vertę, nėra. Kartu akcentuotina, jog S. G. nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie sudarytų pagrindÄ abejoti nustatyta konfiskuotino automobilio rinkos verte, kuri, kaip minėta, nustatyta įvertinus visų įrodymų, reikÅ¡mingų vertės nustatymui, visumÄ . Kaltinamajam S. G. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : S. G. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudÄ . Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu Å¡iÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. G. paskirti galutinę 40 MGL (2 000 Eur) dydžio baudÄ .

Bauda turi bÅ«ti sumokėta per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į pasirinktÄ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sÄ skaitÄ , mokėjimo pavedime nurodant baudžiamosios bylos numerį, įmokos kodas 6801. Paskirti S. G. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytÄ baudžiamojo poveikio priemonę ir 4 (ketveriems) metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminÄ skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti S. G. baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos – 3980 Eur konfiskavimÄ . S. G. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

IÅ¡aiÅ¡kinti S. G., kad: Baudos bausmė savanoriÅ¡kai turi bÅ«ti įvykdyta per 1 (vienerius) metus, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, sumokant jÄ Ä¯ Valstybinės mokesčių inspekcijos sÄ skaitÄ (pasirinktinai: LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT78 7290 0000 0013 0151, banko kodas 72900, AS „Citadele“ bankas Lietuvos filialas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Å iaulių bankas; LT74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs AB DNB bankas);

LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius); LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, „Swedbank“ AB bankas; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas), nurodant įmokos kodÄ 6801. Sumokėjęs baudÄ nuteistasis teismo nuosprendį priėmusio teismo raÅ¡tinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, Å¡i bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta.

Priverstinio įvykdymo atveju antstolio iÅ¡ieÅ¡koma suma gali bÅ«ti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų iÅ¡laidų vykdymo procese. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudÄ gali pakeisti vieÅ¡aisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudÄ ir nėra galimybių jÄ iÅ¡ieÅ¡koti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudÄ gali pakeisti laisvės apribojimu.

Teisėjas Ramūnas Keidūnas