2023-06-14 Nr. AB-12197-3-62-3-02725-2021-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-532-552/2023

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02725-2021-5

Procesinio sprendimo kategorija 19.3.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. birželio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. T. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. T. patikslintą skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinei miškų tarnybai, trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl administracinių aktų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas R. T. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti: 1) Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos (toliau – ir VMT, atsakovas) 2017 m. sausio 2 d. sprendimą Nr. S-1701-1 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų įrašymo / keitimo“ (toliau – ir 2017 m. Sprendimas); 2) Valstybinės miškų tarnybos 2021 m. rugsėjo 30 d. sprendimą Nr. (39.4)-R2-2616 „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – ir 2021 m. Sprendimas, toliau kartu – ir Sprendimai).

2. Pareiškėjas nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas). Žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, kadastro duomenų nustatymo data yra 2016 m. rugsėjo 23 d.

3. Pareiškėjas teigė, kad 2021 m. Sprendimu pareiškėjo įgaliotas asmuo V. A. buvo informuotas, kad VMT, išnagrinėjusi buvusio žemės sklypo savininko S. G. 2016 m. gruodžio 12 d. prašymą, priėmė 2017 m. sprendimą, kuriuo įregistravo Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre (toliau – ir Kadastras, Miškų valstybės kadastras) ne miško žemėje (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) įveistą želdinių plotą (duomenys neskelbtini) miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos 863 miško kvartale.

4. Pareiškėjas paaiškino, kad apie 2017 m. Sprendimą sužinojo tik iš 2021 m. Sprendimo, kurį gavo iš VMT 2021 m. rugsėjo 30 d., todėl termino skųsti teismui 2017 m. Sprendimą nepraleido.

5. Pareiškėjo vertinimu, Sprendimai yra nepagrįsti, nes juose nurodyti argumentai prieštaravo faktinei situacijai ir nustatytiems Žemės sklypo kadastro duomenims. Pagal Miškų valstybės kadastro duomenis, taksacinis sklypas Nr. 422 yra pažymėtas mišku, tačiau natūroje ir vertinant iš senesnių aerofotografinių nuotraukų matyti, kad taksacinio sklypo Nr. 422 atitinkamuose žemės plotuose (plane pažymėta Tl, Kl) miškas neaugo ir nebuvo pasodintas, iškasta kūdra (klaidos kodas 53, Tl – 0,67 ha, Kl – 0,296 ha, bendras plotas 0,966 ha). Taip pat taksaciniame sklype Nr. 422 (plane pažymėta INT) yra mišku apaugęs plotas, tačiau nesudaro 0,1 ha (klaidos kodas 41, plotas 0,050 ha). Taksaciniame sklype Nr. 423, šiaurinėje dalyje (plane pažymėta T2), matyti, kad toje dalyje miškas nebuvo sodintas, o to paties sklypo pietinėje dalyje (plane pažymėta T3) sklype augantys medžiai meta šešėlį, plotis iki 10 m pločio (klaidos kodas 41, T2 – 0,047 ha, T3 – 0,039 ha, bendras plotas 0,086 ha). Atsižvelgiant į minėtas klaidas, bendra neatitiktis su Miškų valstybės kadastru sudaro 1,102 ha.

6. Pareiškėjas tvirtino, kad iš Žemės sklypo plano M 1:2000 ir 2016 m. rugsėjo 23 d. Žemės sklypo kadastro duomenų matyti, jog Žemės sklype miško plotas sudarė tik 1,2074 ha, o 2017 m. Sprendimu nustatytas 5,2073 ha plotas.

7. Pareiškėjas akcentavo, kad Sprendimai neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnyje numatytų individualaus administracinio akto turiniui keliamų bendrųjų reikalavimų ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos, todėl Sprendimai turėtų būti panaikinti ir ginčo žemės sklypai išregistruoti iš Miškų valstybės kadastro.

8. Atsakovas VMT atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

9. VMT pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenimis, į Žemės sklypą patenka 5,15 ha miško žemės, t. y. į Žemės sklypą patenka (duomenys neskelbtini) miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos 863 kvartalo 413, 414, 416, 417, 418 miško žemės taksaciniai sklypai arba jų dalys, dėl kurių ginčo nėra, ir miško žemės taksacinio sklypo Nr. 422 dalis (3,68 ha) ir miško žemės taksacinis sklypas Nr. 423 (0,3 ha), kuriuos pareiškėjas ginčija.

10. VMT 2021 m. rugpjūčio 26 d. gavo pareiškėjo įgalioto atstovo miškininko specialisto V. A. prašymą atnaujinti miškų kadastro duomenis (duomenys neskelbtini) miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos 863 kvartalo miško žemės taksaciniuose sklypuose Nr. 422 ir Nr. 423, Žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas, kurio šiuo metu kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), buvo gautas padalijus buvusį žemės sklypą kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), o šis buvo gautas padalijus buvusį žemės sklypą kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).

11. VMT, išnagrinėjusi 2021 m. rugpjūčio 26 d. pateiktą prašymą, prie prašymo pateiktus dokumentus ir Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis, nustatė, kad į pareiškėjui priklausantį Žemės sklypą patenkantys miško žemės plotai (duomenys neskelbtini) girininkijos 863 kvartalo miško žemės taksaciniuose sklypuose Nr. 422 ir Nr. 423 2017 m. sausio 4 d. buvo registruoti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre pagal tuo metu buvusio Žemės sklypo savininko S. G. 2016 m. gruodžio 12 d. prašymą įregistruoti įveistą mišką Žemės sklype ir vadovaujantis 2017 m. Sprendimu. Buvęs Žemės sklypo savininkas S. G. buvo gavęs Molėtų rajono žemėtvarkos skyriaus 2005 m. gruodžio 28 d. leidimą Nr. 10 įveisti mišką ne miško žemės sklype, t. y. Žemės sklype. Buvęs Žemės sklypo savininkas S. G. Žemės sklype mišką įveisė pagal 2005 m. gruodžio 28 d. sudarytą ir patvirtintą miško želdinimo projektą ir gavęs valstybės paramą miškui įveisti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2004–2006 m. plano priemonę „Žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“.

12. VMT nurodė, kad 2013 m. lapkričio 4 d. atliko miško želdinių, žėlinių kokybės vertinimą Žemės sklype ir 2013 m. lapkričio 4 d. pažymoje Nr. A-7K-03-87 (toliau – ir Pažyma) vienų želdinių kokybę įvertino gerai, o kitų patenkinamai, t. y. Žemės sklype įveistas miškas atitiko Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikalavimus.

13. VMT 2021 m. Sprendimu nurodė teisės aktų normas, visas faktines aplinkybes ir motyvus, informavo miškininką specialistą V. A. apie teisinio pagrindo nebuvimą tikslinti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis Žemės sklype. 2017 m. Sprendimu Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre buvo įregistruoti ne miško žemėje įveisti želdinių plotai Žemės sklype.

14. VMT apžvelgė Lietuvos Respublikos miškų įstatymo nuostatas (15 str. 1 d.), Miško įveisimo ne miško žemėje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 3D-130/D1-144 nuostatas (14 p.). VMT pažymėjo, kad buvęs Žemės sklypo savininkas S. G. minėtame sklype mišką veisė ir įveisė nuo 2006 m. pagal 2005 m. gruodžio 28 d. miško želdinimo projektą iki 2013 m., tai matyti iš Pažymos. Žemės sklypo savininkas S. G. prašymą įregistruoti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre įveistą mišką Žemės sklype pateikė VMT tik 2016 m. gruodžio 12 d.

15. VMT nurodė, kad Duomenų teikimą Miškų valstybės kadastrui, šių duomenų įrašymo ir keitimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2015 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 260-15-V patvirtintas ir 2015 m. gruodžio 1 d. įsigaliojęs Duomenų teikimo Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrui, jų įrašymo ir keitimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas). VMT vadovavosi Aprašo nuostatomis (3.1 p., 4.6 p., 5.7 p.) ir nurodė, kad buvęs Žemės sklypo savininkas S. G. VMT pateikė 2016 m. gruodžio 12 d. prašymą įregistruoti įveistą mišką Žemės sklype Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre, kartu prie prašymo pateikė visus reikalingus dokumentus įveistam miškui Žemės sklype registruoti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre. Su prašymu buvo pateiktas leidimas įveisti mišką ne miško žemės sklype, Miško želdinimo ir žėlimo projektas, jo brėžiniai, pažyma apie miško želdinių, žėlinių kokybės vertinimą. Buvęs Žemės sklypo savininkas S. G. Žemės sklype mišką įveisė gavęs valstybės paramą miškui įveisti.

16. VMT paaiškino, kad pagal buvusio Žemės sklypo savininko S. G. pateiktus dokumentus ir Pažymą, Žemės sklype įveistas miškas atitiko Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikalavimus, todėl VMT teisėtai ir pagrįstai priėmė 2017 m. Sprendimą, kuriuo įregistravo Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre ne miško žemėje įveistą mišką (miško žemės taksacinius sklypus Nr. 422 ir Nr. 423) Žemės sklype (duomenys neskelbtini) miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos 863 miško kvartale.

17. VMT 2021 m. Sprendimu pagrįstai atsisakė patenkinti pareiškėjo 2021 m. rugpjūčio 26 d. prašymą tikslinti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis Žemės sklype. VMT vadovavosi Lietuvos Respublikos miškų įstatymo nuostatomis (2 str. 9 d., 20 d.), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 1255 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro steigimo ir jo nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Nuostatai) 30 punktu, 33 punktu. Nei vieno iš nurodytų pagrindų nenurodė nei miškininkas specialistas V. A., nei pats pareiškėjas, o taip pat teisės akte nurodytų pagrindų nenustatė ir VMT, nagrinėdama miškininko specialisto V. A. 2021 m. rugpjūčio 26 d. prašymą, todėl nebuvo jokio teisinio pagrindo tenkinti 2021 m. rugpjūčio 26 d. prašymą tikslinti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis Žemės sklype.

18. VMT pažymėjo, kad 2021 m. Sprendime nurodytos visos faktinės aplinkybės, teisės normos ir motyvai, kodėl miškininko specialisto V. A. prašymas negali būti tenkinamas, todėl visiškai nepagrįsti pareiškėjo argumentai, kad 2021 m. Sprendimas galimai prieštarauja gero administravimo principams ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatoms. 2021 m. Sprendime buvo aiškiai nurodyta, kad Nuostatų 30 punkte numatyti visi baigtiniai pagrindai, kuriais remiantis kadastro objektas gali būti išregistruojamas, o 33 punkte nurodyti visi baigtiniai pagrindai, kuriais remiantis kadastro duomenys gali būti keičiami. Nei vieno iš Nuostatų 30 ir 33 punktuose nurodytų pagrindų VMT nenustatė.

II. 19. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. kovo 22 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

20. Teismas nustatė, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklauso Žemės sklypas, pareiškėjas šį sklypą įgijo 2021 m. balandžio 19 d. Turto pardavimo iš varžytinių akto Nr. S-21-13-5022 pagrindu. Į pareiškėjui priklausantį 8,3092 ha Žemės sklypą pateko 5,15 ha plotas miško žemės (duomenys neskelbtini) r. g. (duomenys neskelbtini) girininkijos 863 kvartalo miško žemės taksaciniuose sklypuose Nr. 413, Nr. 414, Nr. 416, Nr. 417, Nr. 418, Nr. 422 ir Nr. 423. Pareiškėjas nesutinka su miško žemės plotais miško žemės taksacinių sklypų Nr. 422 ir Nr. 423 dalyse, dėl kituose taksaciniuose sklypuose miško žemės plotų ginčo nagrinėjamoje byloje nėra.\

21. Teismas nurodė, kad į Žemės sklypą patenka (duomenys neskelbtini) r. g. (duomenys neskelbtini) girininkijos 863 kvartalo miško žemės taksacinių sklypų Nr. 422 ir Nr. 423 atitinkamos dalys – 3,68 ha ir 0,30 ha, kurios Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre buvo įregistruotos 2017 m. sausio 4 d. ginčijamo 2017 m. Sprendimo pagrindu.

22. Pasisakydamas dėl 2017 m. Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, teismas apžvelgė Miškų įstatymo nuostatas (15 str. 1 d.), Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. birželio 26 d. įsakymo Nr. 3D-538 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos srities Miško veisimas“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtinimo“ 3.9 punktą, Pažymą, Aprašo nuostatas (4.6 p., 5.7 p., 6 p., 6.3 p., 6.4 p., 4 priedas). Teismas nurodė, kad buvusio Žemės sklypo savininko S. G. pateikti duomenys buvo patikrinti ir įvertinti 2016 m. gruodžio 29 d. Dokumentų ir duomenų įvertinimo aktu Nr. A4-1612-11, kuriame buvo nurodyta išvada tikslinti Kadastro duomenis, kadangi pateiktų duomenų ir dokumentų pakako Miškų kadastrui tikslinti Aprašo 4.6 punkte numatytu atveju, buvusiam Žemės sklypo savininkui S. G. įveisus mišką ne miško žemėje.

23. Teismas padarė išvadą, kad VMT, įvertinusi buvusio Žemės sklypo savininko S. G. pateiktą prašymą ir dokumentus, kurie atitiko teisės aktų reikalavimus, neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti įregistruoti Miškų valstybės kadastre ne miško žemėje įveistą želdinių plotą (duomenys neskelbtini) miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos 863 kvartalo miško žemės pareiškėjo ginčijamuose taksaciniuose sklypuose Nr. 422 ir Nr. 423. VMT pagrįstai ir teisėtai Aprašo nustatyta tvarka priėmė skundžiamą 2017 m. Sprendimą.

24. Pasisakydamas dėl 2021 m. Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, teismas nurodė, kad VMT atsisakymą tikslinti (išregistruoti arba keisti) Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis argumentavo tuo, kad Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenys gali būti tikslinami tik Nuostatų 30 ir 33 punktuose numatytais pagrindais, kurių ginčo atveju nebuvo nustatyta.

25. Įvertinęs VMT 2021 m. gruodžio 1 d. pažymą Nr. 126493, Miškų įstatymo nuostatas (2 str. 9 d., 20 d.), teismas nurodė, kad Žemės sklype (duomenys neskelbtini) girininkijos 863 kvartalo miško žemės taksacinių sklypų Nr. 422 ir Nr. 423 plotas yra atitinkamai 3,68 ha (Nr. 422) ir 0,30 ha (Nr. 423), taksaciniuose sklypuose Nr. 422 ir Nr. 423 medžių skalsumas atitinka miško kriterijus, todėl Žemės sklypas iš esmės atitiko Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 2 straipsnio 9 ir 20 dalyse numatytą miško ir miško žemės sąvokų apibrėžimą, nes ginčo žemės plotas rodiklių nustatymo laikotarpiu buvo faktiškai apaugęs kultūrinės kilmės medynu, kurio skalsumas ne mažesnis kaip 0,3.

26. Teismas nurodė, kad pareiškėjo įgalioto asmens V. A. pateikti dokumentai prie 2021 m. rugpjūčio 26 d. prašymo dėl miškų inventorizacijos tikslinimo (Miško žemės transformacijos į ne miško žemę planas, Ne miško ploto koordinačių žiniaraštis, Plotų skirtumo ir klaidos kodų lentelė) neatskleidžia ir nepatvirtina jokios miško inventorizacijos klaidos Žemės sklype, kadangi (duomenys neskelbtini) r. g. (duomenys neskelbtini) girininkijos 863 kvartalo miško žemės taksaciniai sklypai Nr. 422 ir Nr. 422, patenkantys į pareiškėjo žemės sklypą, Miškų valstybės kadastre buvo įregistruoti 2017 m. Sprendimo pagrindu, buvusiam žemės savininkui S. G. teisėtai įveisus mišką želdinant kultūrinės kilmės želdiniais. Ginčo teritorija atitiko miško žemei keliamus reikalavimus pagal pirmiau nurodytus duomenis, taip pat miško ir miško žemės apibrėžimo kriterijus.

27. Apžvelgęs Nuostatus (23 p., 30 p., 33.1–33.6 p.), teismas pabrėžė, kad Kadastro duomenys keičiami ir išregistruojami tik teisės aktų nustatytais atvejais, (duomenys neskelbtini) r. g. (duomenys neskelbtini) girininkijos 863 kvartalo miško žemės taksaciniai sklypai Nr. 422 ir Nr. 423, patenkantys į Žemės sklypą, Miškų valstybės kadastre buvo įregistruoti 2017 m. Sprendimo pagrindu, buvusiam žemės savininkui S. G. teisėtai įveisus mišką jam priklausančiame žemės sklype, želdinant kultūrinės kilmės želdiniais, kurių taksaciniai rodikliai atitinka miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus.

28. Teismas padarė išvadą, kad 2021 m. Sprendimu, nenustačiusi Nuostatų 30 ir / ar 33 punktuose nustatytų pagrindų, VMT pagrįstai atsisakė tikslinti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis (duomenys neskelbtini) girininkijos 863 kvartalo miško žemės taksaciniuose sklypuose Nr. 422 ir Nr. 423, pareiškėjui priklausančiame Žemės sklype.

29. Teismas konstatavo, kad Sprendimai atitinka VAĮ reikalavimus, todėl nėra jokio teisinio pagrindo juos naikinti.

III. 30. Pareiškėjas R. T. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti, taip pat priteisti pareiškėjui iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.

31. Pareiškėjas pateikia papildomus įrodymus – Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą, registro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą. Pareiškėjas nurodo, kad šių įrodymų pateikimo būtinybė atsirado po teismo sprendimo priėmimo, kadangi Žemės sklypo dalys pareiškėjo buvo parduotos kitiems asmenims, tad pasikeitė duomenys apie Žemės sklypo savininkus ir buvo tarp Žemės sklypo savininkų 2022 m. kovo 28 d. nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka.

32. Pareiškėjas prašo į bylą įtraukti trečiaisiais suinteresuotais asmenimis T. S. ir J. S., nes 2022 m. kovo 28 d. pirkimo-pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kartu su J. S., gim. (duomenys neskelbtini), iš pareiškėjo ir jo sutuoktinės L. T. įsigijo atitinkamas dalis Žemės sklypo, dėl kurio miško ploto tikslinimo ir yra kilęs ginčas.

33. Pareiškėjas teigia, kad D. S. įsigijo 46321/83092 dalis Žemės sklypo, T. S. kartu su J. S. bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigijo 16905/83092 dalis Žemės sklypo, o pareiškėjui kartu su sutuoktine L. T. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 9933/41546 dalis Žemės sklypo. Buvo nustatyta ir Žemės sklypo naudojimosi tvarka. Pagal Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą Žemės sklypo dalis, kurioje yra tvenkinys ir neapaugęs mišku plotas nuosavybės teise priklauso D. J., todėl tikslinga, jog būtent D. J. perimtų visas pareiškėjo teises ir pareigas.

34. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

34.1. Nagrinėjamu atveju egzistuoja absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, numatytas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalies 2 punkte, nes Žemės sklypas priklauso ne tik pareiškėjui, bet jungtinės nuosavybės pagrindu priklausė pareiškėjui ir jo sutuoktinei, tačiau ji nebuvo įtraukta į bylą.

34.2. Teismas nesiekė išsiaiškinti, kodėl V. A. Miško žemės transformacijos į ne miško žemę, žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) plane M1:2000 (toliau – ir Planas) nurodyti duomenys neatitinka Miškų kadastre nurodytų Žemės sklypo miško ploto duomenų. Teismas visiškai nepasisakė ir dėl tos aplinkybės, kad Miškų kadastro duomenimis miško plotas Ginčo žemės sklype sudaro 5,2073 ha, o remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašu – tik 1,102 ha. Teismas tik nurodė faktines aplinkybes pateiktas Plane ir 2021 m. rugpjūčio 26 d. prašyme, tačiau jokio išaiškinimo, kodėl Miško kadastro duomenys neatitinka Nekilnojamojo turto registre ir Plane nurodytų duomenų nepateikė t. y. Planas teismo nebuvo pripažintas kaip netikslus ir / ar netinkamai parengtas, o tuo tarpu Sprendimai buvo laikomi kaip savaime teisingi. Teismas turėjo įvertinti pareiškėjo pateiktų duomenų prieštaringumą Miško kadastro duomenims, tam, jog teisingai būtų išspręstas klausimas dėl Sprendimų teisingumo.

34.3. Ankstesnis Žemės sklypo savininkas prašymą dėl įveisto miško įregistravimo VMT pateikė tik 2016 m. gruodžio 12 d., o Pažyma buvo parengta dar 2013 m. lapkričio 4 d. VMT 2017 m. Sprendimą priėmė tik 2017 m. sausio 2 d. t. y. priimant 2017 m. Sprendimą, VMT vertino 4 metų senumo duomenis apie žėlinių ir želdinių kokybę Žemės sklype. Teismas visiškai nevertino šios aplinkybės, jog 2017 m. Sprendimas buvo priimamas ne aktualiais duomenimis, bet daugiau nei 4 metų senumo duomenimis, kurie akivaizdu, jog negalėjo atspindėti realios (esamos) faktinės situacijos.

34.4. Žemės sklypas, kaip atskiras turtinis vienetas, buvo suformuotas pagal 2016 m. liepos 1 d. parengtą Nekilnojamojo turto kadastro duomenų bylą ir 2016 m. lapkričio 8 d. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus sprendimą Nr. 40SK-917-(14.40.110), Žemės sklypas buvo atidalintas iš žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) r. sav. Tuo tarpu tiek 2016 m. gruodžio 12 d. prašymas, tiek Pažyma buvo parengti dėl žemės sklypų, kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Prašymas buvo pateiktas 2016 m. gruodžio 12 d., t. y. jau po to, kai Žemės sklypas buvo suformuotas kaip atskiras turtinis vienetas, todėl akivaizdu, kad 2016 m. gruodžio 12 d. prašymas turėjo būti teikiamas ne tik dėl žemės sklypų, kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), bet ir dėl Žemės sklypo. VMT priėmus 2017 m. Sprendimą pagal 2016 m. gruodžio 12 d. pateiktą prašymą, 2017 m. Sprendimo galiojimas įregistruoti Miškų kadastre ne miško žemėje įveistų želdinių plotą turėjo būti apibrėžiamas žemės sklypais, kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), bet ne Žemės sklypu.

34.5. VMT jokio kito prašymo, kuriuo būtų siekiama ir Žemės sklype įveistus želdinius įregistruoti į Miškų kadastrą nėra pateikusi. Byloje pateikta ir jokio kito VMT sprendimo dėl Žemės sklype įveisto miško įregistravimo į Miškų kadastrą, todėl Žemės sklypo miško plotas buvo nustatytas ir įrašytas į Miškų kadastrą be jokio teisinio pagrindo. Teismas tik formaliai ir paviršutiniškai analizavo faktinę situaciją, visapusiškai netyrė ir neanalizavo jam pateiktų duomenų dėl ko priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.

34.6. Vadovaujantis Miškų įstatymo nuostatomis (2 str. 9 d., 20 d.), nei prie miško, nei prie miško žemės nėra priskiriami hidrotechniniai statiniai – tvenkiniai, tačiau Žemės sklype yra tvenkinys (statybos pabaigos metai: 1988). Pagal Miškų kadastro duomenis akivaizdu, kad miško plotas apima ir tvenkinio plotą. Pagal Planą matyti, kad taksaciniame skl. 422 yra Tvenkinys (pažymėtas K1), kurio plotas sudaro 0,296 ha. Be kita ko, iš pateikto Plano matoma, kad Ginčo žemės sklypo dalyje, pažymėtoje T1, kurios plotas sudaro 0,67 ha, jokių želdinių nėra ir nebuvo sodinta, o taksaciniame skl. 423 (Plane pažymėta T2) miškas nebuvo sodintas, o to paties sklypo pietinėje dalyje (Plane pažymėta T3) augantys medžiai meta šešėlį, plotis iki 10 metrų. T2 plotas sudaro 0,047 ha, o T3 plotas sudaro 0,039 ha. Plane yra užfiksuotas neatitikimas Miškų kadastro duomenims, t. y. pagal Miškų kadastro duomenis tiek tvenkinys, tiek aplink tvenkinį esanti teritorija yra priskiriami miško plotui, tačiau pagal teisinį reglamentavimą tvenkinys nėra ir negali būti laikomas nei mišku, nei miško žeme.

34.7. Teismas nevertino VMT, kaip viešojo administravimo subjekto, pareigų bei atliktų veiksmų nagrinėjant pateiktą prašymą, teismas savo sprendime nenurodė, kaip VMT patikrino aktualius Miškų kadastro duomenis ir nenustatė jokio prieštaringumo fakto Miškų kadastro duomenimis ir V. A. pateiktiems duomenims.

35. Atsakovas VMT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

36. VMT nurodo, kad į Žemės sklypą patenka 5,15 ha miško žemės, t. y. į Žemės sklypą patenka (duomenys neskelbtini) r. g. (duomenys neskelbtini) girininkijos 863 kvartalo 413, 414, 416, 417, 418 miško žemės taksaciniai sklypai arba jų dalys (VMT pažymi, kad dėl šių miško žemės taksacinių sklypų ginčo nėra), bei 422 miško žemės taksacinio sklypo dalis (3,68 ha) bei visas 423 miško žemės taksacinis sklypas (0,3 ha). (duomenys neskelbtini) miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos 863 miško kvartalo 422 ir 423 miško žemės taksaciniai sklypai Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre registruoti nuo 2017 m. sausio 2 d., vadovaujantis 2017 m. Sprendimu.

37. VMT paaiškina, kad pareiškėjas jau 2021 m. balandžio 19 d. įsigydamas turto pardavimo iš varžytinių akto Nr. S-21-13-5022 pagrindu Žemės sklypą, žinojo ir suprato, kad įsigyja Žemės sklypą, kuriame yra Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre registruoti (duomenys neskelbtini) miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos 863 miško kvartalo 422 ir 423 miško žemės taksaciniai sklypai.

38. VMT pabrėžia, kad Žemės sklype 2005-2006 m., t. y. tuo metu, kai buvęs Žemės sklypo savininkas S. G., gavęs valstybės paramą miškui įveisti ne miško žemėje, mišką veisė pagal 2005 m. gruodžio 28 d. sudarytą ir patvirtintą miško želdinimo projektą bei gavęs Molėtų rajono žemėtvarkos skyriaus 2005 m. gruodžio 28 d. leidimą Nr. 10 įveisti mišką ne miško žemės sklype, jokių tvenkinių, kurie yra šiuo metu, nebuvo.

39. VMT atkreipia dėmesį į tai, kad pats pareiškėjas, teikdamas skundą pirmosios instancijos teismui prie jo pridėjo 2021 m. rugpjūčio 18 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą, kurio 4.1 punkte aiškiai išviešintas ir nurodytas tik vienas žemės sklypo savininkas, t. y. tik pats pareiškėjas. Duomenys apie pareiškėjo sutuoktinę atsirado tik 2022 m. kovo 25 d., t. y. jau po pirmosios instancijos teismo sprendimo.

40. VMT akcentuoja, kad (duomenys neskelbtini) r. g. (duomenys neskelbtini) girininkijos 863 kvartalo miško žemės taksaciniai sklypai Nr. 422 ir Nr. 423 Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre buvo registruoti remiantis ne valstybinės miškų inventorizacijos duomenimis (Miškų įstatymo 13 str. 6 d.), o buvusiam Žemės sklypo savininkui S. G., gavusiam valstybės paramą miškui įveisti ne miško žemėje, savanoriškai ir teisėtai įveisus mišką ne miško žemėje želdinant ją kultūrinės kilmės želdiniais (Miškų įstatymo 15 str. 1 d.), todėl šio ginčo atveju, teisės aktų normos, reglamentuojančios valstybinių miškų inventorizacijų duomenų taisymą, nėra ir negali būti taikomos.

41. VMT, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 15 straipsnio 1 dalimi, nurodo, kad nuo miško įveisimo fakto užfiksavimo šiai teritorijai yra taikomas Miškų įstatymas, todėl pareiškėjo nuomonė, kad VMT, priimdama 2017 m. Sprendimą, negalėjo vadovautis ir atsižvelgti į Pažymą bei į buvusio žemės savininko S. G. prašymą, yra visiškai nepagrįsta jokia teisės norma.

42. VMT pažymi, kad pareiškėjas apeliacinės instancijos teismui pats teikia Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą, kurio 10.3 punkte nurodyta, kad hidrotechniniai statiniai, kaip nauji daiktai, Nekilnojamojo turto registre įregistruoti tik 2016 m. rugpjūčio 30 d. remiantis 2016 m. rugpjūčio 16 d. Deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 02, kai, vadovaujantis Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų 38 p., miško įveisimo faktas buvo fiksuotas 2013 m. lapkričio 4 d., todėl ginčo teritorijai jau nuo 2013 m. lapkričio 4 d. yra taikomas Miškų įstatymas ir už galimai neteisėtus veiksmus bei dėl tokių buvusių veiksmų galimai kilusias pasekmes atsakingais gali būti tik tokius veiksmus atlikę asmenys.

43. VMT 2021 m. Sprendime nurodė, kad „vadovaujantis Lietuvos Respublikos Miškų įstatymo 15 straipsniu miškas atkuriamas ir įveisiamas mišką želdinant arba jam želiant, laikantis aplinkos ministro tvirtinamų Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikalavimų. <...> Žuvę želdiniai ir žėliniai turi būti atkurti ne vėliau kaip per dvejus metus, atkurtini žuvę medynai – ne vėliau kaip per trejus metus nuo jų žuvimo fakto nustatymo. Neteisėtai iškirstas miškas turi būti atkurtas ne vėliau kaip per vienus metus nuo neteisėtų kirtimų fakto nustatymo.

44. VMT akcentuoja, kad Miškų įstatymas miškui priskiria ir žemės plotą, kuriame medynas išretėjęs ar dėl žmonių veiklos ar gamtinių veiksnių jame laikinai medžių nėra, o taip pat miško žemei priskiria ir neapaugusius mišku žemės plotus – kirtavietes, žuvusius medynus, miško laukymes, miško aikštes, mažąsias miško pelkes, miško medelynus, sėklinės miško medžių plantacijas ir klonų rinkinius, miškui įveisti skirtą žemę.

45. VMT pabrėžia, kad V. A. pateiktų dokumentų vertinimo metu, o taip pat ir šiuo metu ginčo teritorijoje nėra medyno, tačiau tai nereiškia, kad ginčo teritorija, kažkuriuo laikotarpiu netekusi medyno, jau nėra laikoma mišku ir miško žeme. V. A. ir / ar pareiškėjas nėra pateikę VMT ir teismui jokių įrodymų, kad miškas ginčo teritorijoje nebuvo veisiamas ir nebuvo įveistas, o kaip tik priešingai – visi dokumentai (rašytiniai įrodymai šioje administracinėje byloje), kurie pagrindžia faktus, kad miškas ginčo teritorijoje buvo veisiamas ir įveistas, yra galiojantys bei teisės aktų nustatyta tvarka nėra nuginčyti ir / ar pripažinti neteisėtais.

46. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA) atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį nagrinėti teismo nuožiūra.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 47. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Valstybinės miškų tarnybos 2017 m. sausio 2 d. sprendimo, kuriuo Miškų valstybės kadastre buvo įregistruotas ne miško žemėje įveistas želdinių plotas, ir Valstybinės miškų tarnybos 2021 m. rugsėjo 21 d. sprendimo, kuriuo atsisakyta tikslinti Miškų valstybės kadastro duomenis, teisėtumo ir pagrįstumo.

48. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, padaręs išvadą, kad atsakovas skundžiamu 2017 m. sausio 2 d. sprendimu teisėtai ir pagrįstai , vadovaudamasis tuometinio žemės sklypo savininko prašymu ir pateiktais dokumentais, įregistravo naujai įveisto miško sklypus Miškų valstybės kadastre, o 2021 m. rugsėjo 21 d. sprendimu teisėtai atsisakė tikslinti miško žemės duomenis pareiškėjo valdomame Žemės sklype, nes neturėjo jokio teisinio pagrindo keisti Miškų valstybės kadastro duomenų apie pareiškėjo Žemės sklype esantį miško žemės plotą ir jo taksacinius rodiklius.

49. Apeliaciniame skunde pareiškėjas visų pirma akcentuoja, jog pirmosios instancijos teismas neįtraukė į bylos nagrinėjimą jo sutuoktinės, Žemės sklypo bendrasavininkės, be to, neišsiaiškino, kodėl Miškų valstybės kadastro duomenys neatitinka faktinių aplinkybių ir Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės įrašų, nevertino VMT, kaip viešojo administravimo subjekto, veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo.

50. Apeliantas nurodė, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti panaikinamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, nes Žemės sklypas priklauso ne tik pareiškėjui, bet ir jo sutuoktinei, tačiau ji nebuvo įtraukta į bylos nagrinėjimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju būtent pareiškėjas, teikdamas skundą, nurodė ginčo šalis bei proceso dalyvius, savo nuosavybės teisei pagrįsti pateikė Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą, kuriame Žemės sklypo savininku įvardintas tik pareiškėjas, be to pagal Turto pardavimo iš varžytinių aktą žemės sklypą pirko taip pat vienas pareiškėjas. Todėl ta aplinkybė, kad vėliau Žemės sklypas pareiškėjo iniciatyva, jau vykstant teismo procesui, buvo perregistruotas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nesudaro pagrindo pripažinti, kad pareiškėjo sutuoktinė privalėjo būti įtraukta į bylą kaip trečiasis suinteresuotas asmuo. Pažymėtina, kad pareiškėjas apie nuosavybės teisės pasikeitimus pirmosios instancijos teismo nebuvo informavęs iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Be to, byloje kilęs ginčas tarp pareiškėjo ir atsakovo nėra susijęs su nuosavybės teisių į Žemės sklypą pasikeitimu ir negali tiesiogiai turėti įtakos pareiškėjo sutuoktinės turtinėms teisėms ir pareigoms. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo nėra pagrindo naikinti apelianto nurodytu pagrindu.

51. Apeliantas taip pat prašė prijungti papildomus įrodymus, liečiančius faktą, kad Žemės sklypo dalys pareiškėjo 2022 m, kovo 28 d. buvo parduotos kitiems asmenims, tad pasikeitė duomenys apie Žemės sklypo savininkus . Pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-77-575/2015 ir kt.). Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas ar bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Ta aplinkybė, jog pareiškėjas po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo perleido atskiras Žemės sklypo dalis kitiems asmenims, neturi teisinės reikšmės nagrinėjamam ginčui išspręsti, todėl pareiškėjo prašymas prijungti papildomus įrodymus netenkintinas. Dėl tos pačios priežasties netenkintinas ir apelianto prašymas į bylą įtraukti trečiaisiais suinteresuotais asmenimis dabartinius Žemės sklypo dalių savininkus.

52. Pareiškėjas papildomais paaiškinimais prašė nepriimti atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepimų į apeliacinį skundą, nes jie, pareiškėjo nuomone, teismui buvo pateikti praleidus ABTĮ 139 straipsnyje numatytą 14 kalendorinių dienų terminą, o šio termino kitos ginčo šalys atnaujinti neprašė. Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, minėti procesiniai dokumentai buvo šalių atstovų pasirašyti ir pateikti teismui per šių institucijų paskyras EPP 2022 m. gegužės 9 d., t. y. įstatyme numatytais terminais. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme šie procesiniai dokumentai administracinės bylos kortelėje buvo užregistruoti kaip gauti tik 2022 m. gegužės 16 d., t. y. tą dieną, kai iš pirmosios instancijos teismo buvo fiziškai gauta administracinė byla. Taigi, pareiškėją suklaidinusi dokumentų gavimo LVAT data yra nulemta ne šalių procesinio elgesio, o LITEKO sistemos veikimo ypatumų bei tos aplinkybės, kad šios administracinės bylos raštvedyba buvo vedama įprastine, popierine forma, o dalis dokumentų pateikiama elektroniniu būdu. Turint omenyje, kad atsiliepimai į apeliacinį skundą vis tiek buvo gauti likus ilgam laikui iki bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje, ši aplinkybė negalėjo sutrukdyti pareiškėjui su jais susipažinti. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija netenkina pareiškėjo prašymo, prijungia pateiktus atsiliepimus į apeliacinį skundą prie bylos medžiagos ir remiasi jais šioje nutartyje.

53. Teisėjų kolegija, nagrinėdama kitus apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

54. Iš apeliacinio skundo taip pat matyti, kad pareiškėjas nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Dėl šių argumentų teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį įrodymai byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, o vidinis įsitikinimas susiformuoja ne vieno įrodymo bei nustatytos faktinės bylos aplinkybės pagrindu, tačiau jų visuma. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šių įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, t. y. iš esmės pritaria žemesnės instancijos teismo atliktam įrodymų vertinimui ir teisės taikymui.

55. Byloje nustatyta, jog pareiškėjas 2021 m. balandžio 19 d. Turto pardavimo iš varžytinių akto Nr. S-21-13-5022 pagrindu įsigijo 8,3092 ha Žemės sklypą, į kurį pateko 5,2073 ha miško plotas ((duomenys neskelbtini) miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos 863 kvartalo 413, 414, 416- 418, 422 ir 423 miško žemės taksaciniai sklypai arba jų dalys). Dalis šios miško žemės buvo įregistruota pagal VMT 2017 m. sausio 2 d. sprendimą Nr. S-1701-1 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų įrašymo / keitimo“ tuometinio žemės sklypo savininko prašymo pagrindu.

56. Pareiškėjas, įsigydamas Žemės sklypą iš varžytinių, turėjo susipažinti su įgyjamo nekilnojamojo turto savybėmis (žemės paskirtimi) ir į šį nekilnojamąjį turtą turi tiek teisių, kiek turėjo ir buvęs sklypo savininkas. Pareiškėjui turėjo būti žinomi vieši duomenys apie mišką ir miško žemę sklype. Paties pareiškėjo pateiktame ir jam išduotame 2021 m. gegužės 6 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše nurodyta, jog žemės sklype su statiniais yra 1,2074 ha miško žemės ir 5,2073 ha miško, įregistruoto Miškų valstybės kadastre. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje dėl Miškų valstybės kadastro duomenų ir atitinkamų Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro duomenų nesutapimo yra pažymima, kad atsižvelgiant į šių kadastrų paskirtį, objektus, duomenų įregistravimo ir išregistravimo pagrindus, šių kadastrų duomenys gali nesutapti, ir tai savaime nereiškia, kad Miškų valstybės kadastro tvarkytojo duomenys yra neteisingi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-793-415/2017 m.). Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 139.1 punkte nustatyta, kad Nekilnojamojo turto kadastras sudaromas ir funkcionuoja, be kita ko, naudojantis Miškų valstybės kadastro informacija apie nekilnojamojo turto naudojimo apribojimus ir charakteristikas, susijusius su miškų ūkio paskirties žemės sklypų naudojimu, miško žemės ir medynų vertės nustatymu, todėl būtent Miškų valstybės kadastras laikytinas duomenų, apibūdinančių miško masyvo, miško kvartalo plotą ir ribas, pagrindiniu oficialiu šaltiniu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-502-2388/2013). Taigi, prieš įsigyjant pareiškėjui Žemės sklypą, jo duomenys tiek Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje, tiek ir Miškų valstybės kadastre buvo vienodi. Dėl šių priežasčių, apeliacinio skundo argumentai, liečiantys neatitikimus tarp Nekilnojamojo turto registro duomenų ir Valstybės miškų kadastro duomenų atmestini kaip nepagrįsti.

57. Pasisakydama dėl atsakovo 2017 m. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, jog buvusiam žemės savininkui S. G. 2005-2013 metais teisėtai įveisus mišką želdinant kultūrinės kilmės želdiniais, ginčo teritorija tuo metu (2016 metais) atitiko miško žemei keliamus reikalavimus bei miško ir miško žemės apibrėžimo kriterijus. Tuometinis žemės sklypo savininkas atsakovui pateikė visus reikalingus dokumentus , o atsakovas, vykdydamas Miškų įstatymo įgyvendinimo priežiūrą, teisėtai ir pagrįstai įregistravo nurodytus žemės plotus Miškų valstybės kadastre. Pareiškėjas nepateikė jokių kitų objektyvių įrodymų, kad medyno taksaciniai rodikliai (skalsumas, rūšinė sudėtis, amžius, aukštis ir pan.) 2017 m. sprendimo priėmimo metu buvo kitokie, nei užfiksuoti VMT 2013 m. lapkričio 4 d. pažymoje Nr. A-7K-03-87, o tai reiškia, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad ginčo teritorija tuo metu neatitiko Miškų įstatyme nustatytų miškui ir miško žemei keliamų reikalavimų. Subjektyvios pareiškėjo abejonės nėra pagrįstos objektyviais įrodymais. Pažymėtina, kad tam tikros teritorijos priskyrimas miškui nėra siejamas su įgaliotų valstybės institucijų valiniais sprendimais, o su įstatyme nustatytais kriterijais.

58. 2021 m. rugpjūčio 26 d. pareiškėjo įgaliotas atstovas prašė Valstybinės miškų tarnybos sutikslinti miškų kadastro duomenis jam priklausančiame Žemės sklype. Savo prašymo pagrindu pareiškėjas nurodė, kad faktinė situacija vietoje neatitinka duomenų, įregistruotų Miškų valstybės kadastre, t. y. kai kurios jo žemės sklypo dalys nėra apaugusios mišku ir nepagrįstai įregistruotos šiame kadastre. Prie prašymo buvo pridėti planinė medžiaga bei kiti dokumentai.

59. Pagal Miškų valstybės kadastro nuostatų (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. lapkričio 14 d. iki 2022 m. sausio 21 d.) 36 punktą, nustačius, kad kadastro duomenys yra klaidingi, netikslūs ar neišsamūs, kadastro duomenys taisomi kadastro tvarkytojo iniciatyva arba gavus kadastro duomenų gavėjo ar susijusio valstybės registro tvarkytojo prašymą ir jį pagrindžiančius dokumentus. Tų pačių nuostatų 33 punkte numatyta, jog Miškų valstybės kadastro duomenys keičiami: 1) įvykdžius miško ūkines priemones, kai pasikeičia kadastro duomenys; 2) pasikeitus miškų grupei, pogrupiui ar kitiems kadastro duomenis keičiantiems rodikliams; 3) atlikus sklypinę miškų inventorizaciją ar patikslinus jos duomenis ir nustačius, kad pasikeitė kadastro objekto duomenys; 4) dalyje kadastro objekto miško žemę pavertus kitomis naudmenomis; 5) pertvarkius miškų administravimo vienetus; 6) kartą per metus kadastro duomenis atnaujinus pagal medynų augimo eigos modelius.

60. Tokių pagrindų pareiškėjas savo 2021 m. rugpjūčio 26 d. prašyme nenurodė. Tai, kad pareiškėjui įsigijus Žemės sklypą iš varžytinių, jo nuomone, kai kuriose Žemės sklypo dalyse miško želdiniai neauga, nėra pakankamu pagrindu keisti Miškų valstybės kadastro duomenis. Miškų įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje nurodyta, jog miškas – ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, apaugęs medžiais, kurių skalsumas ne mažesnis kaip 0,3 ir kurių aukštis natūralioje augavietėje brandos amžiuje siekia ne mažiau kaip 5 metrus, ir kita miško augalija, taip pat ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, kuriame medynas išretėjęs ar dėl žmonių veiklos ar gamtinių veiksnių jame laikinai medžių nėra (želdintinos miško aikštės, kirtavietės, žuvę medynai). Todėl net ir ta aplinkybė, jog dėl žmonių veiklos ar gamtinių veiksnių kai kurioje Žemės sklypo dalyse medžių laikinai nėra, nebūtų pagrindu laikyti šias teritorijas ne miško žeme. Duomenų, kad pareiškėjas ar kitas asmuo teisėtai miško žemę pavertė kitomis naudmenomis, nepateikta.

61. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyti teisiniai pagrindai ir faktinės aplinkybės, kurioms esant galėtų būti naikinami atsakovo 2017 m. sausio 2 d. sprendimas Nr. S-1701-1 ir 2021 m. rugsėjo 30 d. sprendimas Nr. (39.4)-R2-2616 . Šie sprendimai atitinka reikalavimus, keliamus individualiam administraciniam aktui, nes juose išsamiai ir detaliai išdėstytos faktinės aplinkybės, teisės normos, kuriomis vadovaujamasi, sprendimuose aiškiai išreikšta viešojo administravimo subjekto valia.

62. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

63. Atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, nėra pagrindo priteisti jam jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. T. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius