b8db243f-5058-4096-bffc-e7362645d9e7 · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-463-919/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-11500-2019-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.8.1.1; 2.4.7; 2.4.8. (S) Kauno apygardos teismas N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. spalio 7 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aušros Vingilės, sekretoriaujant Melisai Žvirblytei, dalyvaujant prokurorui Audriui Armui, išteisintajam V.

V., jo gynėjai advokatei Angelei Fominienei, nukentėjusiajam A. M., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros Antrojo skyriaus prokurorės Jolitos RaudeliÅ«nienės apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2020 m. gegužės 29 d. nuosprendžio, kuriuo V. V. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisintas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo A. M. civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtu. Skundžiamu nuosprendžiu Valstybės garantuojamos teisės pagalbos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus praÅ¡ymas priteisti iÅ¡ V. V. iÅ¡laidas už nukentėjusiajam teiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ netenkintas. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. V. V. buvo kaltinamas tuo, jog jis paskleidė apie kitÄ Å¾mogų tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , galinčiÄ pakirsti pasitikėjimÄ juo, o bÅ«tent: (duomenys neskelbtini) namo kieme, tyčia, turėdamas tikslÄ pažeminti bei pakirsti pasitikėjimÄ nukentėjusiojo A. M. atžvilgiu, paskleidė tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ kitų asmenų akivaizdoje, nurodydamas tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ apie tai, kad A. M. yra „KGB agentas, aferistas, dokumentų klastotojas“, tokiu bÅ«du apÅ¡meižė ir pakirto pasitikėjimÄ A. M..

2. Apeliaciniu skundu prokurorė praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 29 d. nuosprendį ir priimti naujÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį - V. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 154 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirti 50 MGL dydžio baudÄ . Bausmę subendrinti su Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 27 d. nuosprendžiu paskirta ir nesumokėta bausmės dalimi. 2.1. Skunde prokurorė nurodo, kad pagal BK 154 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas paskleidė apie kitÄ Å¾mogų tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , galinčiÄ paniekinti ar pažeminti tÄ asmenį arba pakirsti pasitikėjimÄ juo.

Kasacinės instancijos teismo praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad Å¡meižimo turinį sudaro tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitÄ Å¾mogų, ar pakirsti pasitikėjimÄ juo, paskleidimas. BendrÄ ja prasme informacija reiÅ¡kia žiniÄ , tai yra, faktų ir duomenų konstatavimÄ apie reiÅ¡kinius, įvykius, asmens veiksmus, savybes. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali bÅ«ti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Taigi, kvalifikuojant veikÄ pagal BK 154 straipsnį, svarbu atriboti informacijÄ (faktus ir duomenis) nuo nuomonės. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiÅ«ris į faktus ir vertybes, komentarai, pastabos.

Nuomonė yra subjektyvus atspindys žinių ar gautos informacijos, jai netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ji turi bÅ«ti paremta faktais ir turi bÅ«ti pateikiama sÄ moningai neiÅ¡kreipiant duomenų. Už nuomonės apie tam tikrus realius taktus ar įvykius paskleidimÄ baudžiamoji atsakomybė pagal Å¡iÄ normÄ nekyla. Å meižimas yra tyčinis nusikaltimas, todėl teismas privalo nustatyti ne tik tai, kad buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, kuri žemina kito asmens garbę ir orumÄ , bet ir tai, kad kaltininkas suvokė tokias Å¡ios informacijos savybes (neatitikti tikrovei ir žeminanti pobÅ«dį) ir norėjo taip veikti, siekė paskleisti bÅ«tent tokiÄ informacijÄ .

Prokurorės nuomone, Å¡iuo atveju akivaizdu, kad V. V., iÅ¡sakydamas tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ A. M. atžvilgiu, tai darė tyčia, kadangi net ir policijos pareigÅ«nui įspėjus V. V., jog jis įžeidinėja A. M. kitų asmenų akivaizdoje, V. V. savo iÅ¡sakomus įžeidinėjimus nenutraukė, bet ir dar kelis kartus pakartojo, kad A. M. yra „KGB-istas ir dokumentų klastotojas“. Prokurorės nuomone, tai nėra vien tik V. V. subjektyvi nuomonė, kadangi jo apgalvoti sistemingi veiksmai rodo tiek jo tyčios kryptingumÄ , tiek ir tikslingÄ siekį paskleisti apie A.

M. tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ tretiesiems asmenims, turintiems valdingus įgaliojimus imtis teisėtų priemonių prieÅ¡ asmenį, valstybės pareigÅ«nams, todėl tai yra pavojinga veika, atitinkanti BK 154 straipsnio 1 dalies sudėtį. 2.2. Be to, prokurorė pažymi, Kauno apylinkės teismas priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus, netinkamai vertino tiek pačio nukentėjusiojo, tiek ir liudytojų A. S., D. M., T. K., M. V. parodymus, kurie konkrečiai nurodė, jog V.

V. ne tik, kad įžeidė A. M., bet ir to tikslingai siekė. Be to, teismas neteisingai konstatavo, jog V. V. veika nebuvo tiek pavojinga, jog jam kiltų baudžiamoji atsakomybė. Akivaizdu, kad teismas netinkamai vertino nukentėjusiojo parodymus, kur pastarasis nurodė, kad dėl tokių jo atžvilgiu išsakytų teiginių kitų žmonių akivaizdoje jis buvo pažemintas, paniekintas, po įvykio blogai pasijuto, todėl neįgyvendino suplanuotų veiksmų.

3. Nukentėjusysis atsiliepimu į prokurorės apeliacinį skundÄ praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 29 d. nuosprendį ir tenkinti skundÄ , kadangi teismas analizuodamas byloje surinktus įrodymus, rėmėsi tik V. V., suinteresuoto jam palankia bylos baigtimi ir siekiančio iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, parodymais. V. V. Å¡meižiantys žodžiai iÅ¡sakyti apie A. M. ir jo tėvÄ , tai ne emocijomis pagrįsta nuomonė, o sÄ moningas Å¡meižtas. V. V. žinojo, jog nukentėjusysis turi problemų su Å¡irdies ir kraujagyslių ligomis, ir sÄ moningai stengėsi ne tik jį apÅ¡meižti ir pažeminti policijos, seniÅ«nijos ir butų Å«kio darbuotojų akivaizdoje, bet kaip galint labiau pakenkti nukentėjusiojo sveikatai.

Atsiliepime nukentėjusysis nurodo, kad V. V. tyčia, turėdamas tikslÄ pažeminti ir suniekinti nukentėjusįjį susirinkusiųjų žmonių akivaizdoje, paskleidė tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , iÅ¡vadindamas jį „KGB agentu“, „KGB-istu“, „Aferistu ir parašų padirbinėtoju“, o jo tėvÄ â€žSSSR armijos okupantu“. Nukentėjusysis pažymi, jog jo tėvas buvo stalius ir Å aulių sÄ jungos narys, jis padėjo Lietuvos partizanams statyti bunkerius, dėl ko buvo sovietų kalintas.

Be to, nukentėjusysis pažymi, jog jo sutuoktinė yra gimus tremtyje ir nukentėjusi nuo genocido. Niekas iš jo artimųjų neturėjo ir negalėjo turėti ryšių su KGB. Be to, atsiliepime pažymima, kad A. M. niekada iš nieko nerinko jokių parašų ir pinigų, nė karto nebuvo „(duomenys neskelbtini)“, o jo pavardė darbininkams buvo duota tik dėl to, kad jis yra pensininkas ir paprastai būna namuose. Balsavimo biuletenius dėl stogo renovavimo iš namo gyventojų surinko A. B., A.

M. ir juos nuvežė namo administratorei. Pats V. V. važinėjo į butų Å«kį ir derino stogo sÄ matÄ , o teismui tiek jis, tiek ir jo sugyventinė melavo, kad nieko apie stogo darbus nežinojo. Visus stogo dengimo darbus organizavo namo administratorė ir meistrai, su kuriais V. V. konfliktavo.

4. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir gynėjas prašė apeliacinį skundÄ atmesti, kaip nepagrįstÄ . Prokurorė ir nukentėjusysis prašė apeliacinį skundÄ tenkinti. Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros Antrojo skyriaus prokurorės Jolitos RaudeliÅ«nienės apeliacinis skundas atmetamas.

5. V. V. pagal BK 154 straipsnio 1 dalį išteisintas pagrįstai, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

6. Nors prokurorė apeliaciniame skunde ginčija pirmosios instancijos teismo atliktÄ Ä¯rodymų vertinimÄ ir jo pagrindu nustatytas faktines bylos aplinkybes, teisėjų kolegija, patikrinusi apeliacinio skundo argumentus, nenustatė pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo, įvertinus byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visetÄ , padaryta iÅ¡vada, kad V. V. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡analizavęs bylos medžiagÄ , konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo visas bylos aplinkybes, iÅ¡ esmės tinkamai, laikydamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai V.

V. iÅ¡teisino pagal BK 154 straipsnio 1 dalį, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių 7. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 154 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas paskleidė apie kitÄ Å¾mogų tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , galinčiÄ paniekinti ar pažeminti tÄ asmenį arba pakirsti pasitikėjimÄ juo. Å meižimo objektas yra kito žmogaus garbė ir orumas. Teismų praktikoje aiÅ¡kinama, kad garbė – tai vieÅ¡oji teigiama nuomonė apie asmenį, asmens geras vardas, orumas – tai asmens savęs vertinimas, kurį lemia visuomenės įvertinimas.

Taigi Å¡meižimo atveju nukentėjusysis pažeminamas kitų žmonių akyse, kartu pažeidžiant jo orumÄ . Pagal objektyviuosius požymius Å¡meižimu (BK 154 straipsnis) laikomas tikrovės neatitinkančios informacijos apie žmogų, galinčios paniekinti ar pažeminti tÄ asmenį ar pakirsti pasitikėjimÄ juo, paskleidimas. Tikrovės neatitinkanti, galinti paniekinti ar pažeminti asmenį informacija – tai visuomenės akyse žmogų diskredituojančios prasimanytos ar klaidingos žinios.

Baudžiamoji atsakomybė už Å¡meižimÄ kyla asmeniui, paskleidusiam informacijÄ . BendrÄ ja prasme informacija reiÅ¡kia žiniÄ , tai yra faktų ir duomenų apie reiÅ¡kinius, įvykius, asmens veiksmus, savybes konstatavimÄ . Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali bÅ«ti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Atskleidžiant Å¡meižimo sÄ vokos turinį, svarbu atriboti informacijÄ (faktus ir duomenis) nuo nuomonės. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiÅ«ris į faktus ir vertybes, komentarai, pastabos.

Nuomonė yra subjektyvi, jai netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ji turi remtis faktais ir turi bÅ«ti pateikiama sÄ moningai neiÅ¡kreipiant duomenų. Už nuomonės apie tam tikrus realius faktus ar įvykius paskleidimÄ baudžiamoji atsakomybė pagal Å¡iÄ normÄ nekyla. Å meižimas yra tyčinis nusikaltimas, todėl teismas privalo nustatyti ne tik tai, kad buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, kuri žemina kito asmens garbę ir orumÄ , bet ir tai, kad kaltininkas suvokė tokias Å¡ios informacijos savybes (neatitiktį tikrovei ir žeminantį pobÅ«dį) bei norėjo taip veikti, siekė paskleisti bÅ«tent tokiÄ informacijÄ .

8. Teisėjų kolegijos nuomone, Kauno apylinkės teismas atskleidė BK 154 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo esmę, Å¡io nusikaltimo sudėties požymius, iÅ¡tyrė ir nuosprendyje aptarė byloje surinktus duomenis, sugretino juos su BK 154 straipsnio 1 dalies dispozicija, tinkamai juos įvertino ir padarė teisingÄ bei motyvuotÄ iÅ¡vadÄ , kad V. V. veikoje nėra nusikalstamos veikos požymių. Apeliacinės instancijos teismas visiÅ¡kai sutinka su skundžiamame nuosprendyje pateiktu situacijos vertinimu, tuo pagrindu padaryta iÅ¡vada dėl bÅ«tinųjų minėto nusikaltimo sudėties požymių nebuvimo V. V. veikoje ir Å¡ios iÅ¡vados motyvacija.

9. Baudžiamosios bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), vykstant konfliktui namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme tarp iÅ¡teisintojo V. V. ir nukentėjusiojo A. M. dėl Å¡io namo stogo remonto darbų, girdint į įvykio vietÄ iÅ¡kviestiems policijos pareigÅ«nams A. S., T. K. bei seniÅ«nijos darbuotojams M. V. ir V. M., iÅ¡teisintasis pavadino nukentėjusįjį A. M. „KGB agentu, aferistu, dokumentų klastotoju“. Kaip matyti, iÅ¡teisintasis V. V. apklaustas teisiamojo posėdžio metu neneigė, kad galėjo nukentėjusįjį A.

M. įvykio metu, girdint kitiems asmenims, pavadinti „KGB agentu, aferistu, dokumentų klastotoju“, tačiau, anot jo, jis taip pasielgė iÅ¡vestas iÅ¡ pusiausvyros ir nenorėjo jo pažeminti. Jis taip pat nurodė, kad nukentėjusįjį „KGB agentu“ pavadino, kadangi buvo perskaitęs apie jį neigiamÄ publikacijÄ ,,(duomenys neskelbtini)“, o dėl žodžių ,,aferistas, dokumentų klastotojas“ galėjo pasakyti dėl, jo nuomone, netinkamo A. M. elgesio organizuojant stogo keitimo darbus (2 t. 97-99 b.l.).

10. Nukentėjusysis A. M. ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu nurodė, jog (duomenys neskelbtini) namo kieme tarp jo ir iÅ¡teisintojo įvyko konfliktas dėl to, kad iÅ¡teisintasis užblokavo įvažiavimÄ Ä¯ kiemÄ stogÄ tvarkiusiems darbuotojams. Tuomet V. V. garsiai, visiems girdint, pavadino nukentėjusįjį ,,aferistu“, kad suklastojo dokumentus, liepė tylėti, iÅ¡vadino ,,KGB agentu“ ir kad jo tėvas „KGB-istas“, atvažiavęs į LietuvÄ , užėmęs buto antrÄ aukÅ¡tÄ .

Nukentėjusiojo nuomone, Å¡ie V. V. žodžiai buvo iÅ¡sakyti su panieka, jog jis tylėtų, siekiant jį pažeminti (2 t. 7-9 b.l.). Liudytoju apklaustas policijos pareigÅ«nas T. K. nurodė, jog buvo gautas iÅ¡kvietimas, kad namo, adresu (duomenys neskelbtini), kieme „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai konfliktuoja su namo gyventojais dėl užstatyto įvažiavimo į kiemÄ . Nuvykus nurodytu adresu policijos pareigÅ«nai rado konfliktuojančius asmenis, tame tarpe buvo nukentėjusysis A. M. ir iÅ¡teisintasis V.

V.. Vykstant minėtam konfliktui V. V., aiÅ¡kiai kreipdamasis bÅ«tent į A. M., pavadino jį „KGB-istu, aferistu“, sakė, kad jis yra „dokumentų klastotojas“. Girdėjo, kaip A. M. į tai V. V. atsakė, kad tai, kÄ jis kalba, yra Å¡meižtas, netiesa, kad jis niekada nėra teistas už Å¡ias veikas ir nieko neapgaudinėja, nieko neklastojo, sakė V. V., kad Å¡is liautųsi jį žeminti kitų asmenų akivaizdoje. V. V. žodžiu nutraukti tokius veiksmus prieÅ¡ A. M. įspėjo ir vyresnysis tyrėjas A.

S., tačiau V. V. nesiliovė ir toliau minėtais kreipiniais, tai yra vadindamas „KGB-istu, dokumentų klastotoju, aferistu“ žemino ir niekino A. M.. IÅ¡ V. V. kalbos tono, turinio ir manierų buvo aiÅ¡kiai matoma ir jaučiama, kad tokiais kreipiniais jis nori pažeminti, sumenkinti A. M. autoritetÄ prieÅ¡ kitus žmones, prieÅ¡ valdžios atstovus (1 t. 68-69, 2 t. 9-10 b.l.). Liudytojas A. S. parodė, kad įvykio dienÄ jis su kartu dirbusiu praktikantu atvyko į (duomenys neskelbtini), užtikrinti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ .

Įvykio vietoje taip pat buvo savivaldybės atstovai, A. M., V. V. bei kiti žmonės. V. V. pradėjo kaltinti nukentėjusįjį, jog jis suklastojo namo gyventojų parašus, jog jo tėvas „KGB-istas“, kad jis pats „KGB-istas“. A. M. paprašė V. V. neturint įrodymų nutraukti neteisėtus veiksmus, tačiau pastarasis toliau tęsė. Nukentėjusiojo atžvilgiu išsakyti V. V. žodžiai buvo su panieka (1 t. 62-63, 2 t. 10-11 b.l.). Liudytojas M. V. parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) seniūnijos vyriausiuoju specialistu. (duomenys neskelbtini) specialistai pranešė, kad adresu (duomenys neskelbtini), jiems neleidžiama vykdyti darbų, kadangi V.

V. yra užstatęs automobilį ir paprašė jo atvykti patarpininkauti. Jam atvykus, butų Å«kio specialistai iÅ¡sikvietė policijÄ , kad V. V. patrauktų automobilį ir jie galėtų vykdyti darbus. Atvykus policijai, V. V. ir A. M. susiginčijo. V. V. tikslu įžeisti A. M. pavadino ,,KGB-istu“ ir kad jis suklastojo namo gyventojų paraÅ¡us. Tada A. M. pasakė, kad tokie V. V. kreipiniai jį žeidžia, žemina kitų asmenų akivaizdoje, jog tai netiesa. Liudytojo supratimu, V. V. tokiu kreipiniu vieÅ¡ai norėjo pažeminti A.

M. ir sumenkinti jo autoritetÄ kitų žmonių, „(duomenys neskelbtini)“ tarnybos bei policijos pareigÅ«nų akivaizdoje (1 t. 74-75 b.l., 2 t. 11-12 b.l.). Liudytoja A. M. parodė, kad nukentėjusysis yra jos sutuoktinis. (duomenys neskelbtini) d. statybininkai turėjo dengti jų gyvenamojo namo stogÄ . IÅ¡girdus triukÅ¡mÄ vyras išėjo į kiemÄ , o ji liko namuose, atsidarė langÄ ir klausė kas vyksta lauke. Ji girdėjo kaip V. V. jos vyrÄ iÅ¡vadino „aferistu, KGB-istu“. Jos vyras pastarajam aiÅ¡kino, kad jie yra surinkę paraÅ¡us namo stogo remontui, o V.

V. sakė, jog jis paraÅ¡us padarė, jog yra „KGB-istas“ ir jo tėvas buvo „KGB-istas“. Žinodamas, jog jos vyro sveikata bloga, po to ji pradėjo mojuoti pro langÄ rankomis kviesdama sutuoktinį grįžti namo. Po Å¡io įvykio jos vyras blogai jautėsi, sukilo spaudimas. V. V. žodžiai labai pažemino jos vyrÄ , jiems Å¡i tema yra labai jautri, jos vyro tėvas buvo Å¡aulys, ji pati gimusi tremtyje (2 t. 12-14 b.l.). Liudytoja A. Å . parodė, kad ji gyvena kartu su iÅ¡teisintuoju V. V.

Konfliktinė situacija su nukentėjusiuoju tęsiasi seniai. Liudytoja su iÅ¡teisintuoju V. V. protestuodami prieÅ¡ vykdomus stogo keitimo darbus automobiliais užstatė įvažiavimÄ Ä¯ kiemÄ . Ä®vykio dienÄ Ä¯ jos buto duris pasibeldė butų Å«kio darbininkai ir paprašė patraukti užstatytus automobilius. Išėjus į laukÄ , namo kieme taip pat buvo išėjęs A. M., atvažiavo policija, žurnalistai. PareigÅ«nas A. S. paprašė jų patraukti automobilius, tuo tarpu ji paaiÅ¡kino, (duomenys neskelbtini) buvo straipsnis apie A.

M., jog jie gyvena kartu su okupanto sūnumi, „KGB agentu“. A. S. sakė, jog taip žmogaus kaltinti negalima, tačiau ji ir V. V. pasakė, kad jie jo nekaltina, tik paaiškino, kad jis dirba slaptais metodais. A. M. „KGB agentu, aferistu, dokumentų klastotoju“ tiesiogiai pavadintas nebuvo. Vyko diskusija. V. V. jo nežemino (2 t. 57-58 b.l.). Liudytoja D. M. parodė, kad (duomenys neskelbtini) buvo konfliktas su butų ūkio darbuotojais, kadangi jie be konkurso vykdė stogo dengimo darbus, todėl ji, A.

Å . ir V. V. užstatė keliÄ automobiliais ir neleido darbininkų į namo kiemÄ . Dėl to buvo iÅ¡kviesta policija. Jie paprašė pastarųjų parodyti, kokiu pagrindu butų Å«kio darbininkai vykdo stogo keitimo darbus ir kas už tai yra atsakingas. Jiems buvo parodyti balsavimo biuleteniai su neegzistuojančiais žmonėmis. Ji mano, kad jeigu įraÅ¡ytas neegzistuojantis asmuo, vadinasi balsavimo biuletenis yra neteisėtas. Kad V. V. bÅ«tų pažeminęs A. M. ji negirdėjo, tik buvo iÅ¡tarti žodžiai, kad pastarasis dirba „KGB“ metodais, nes dėl stogo keitimo darbų niekas neaiÅ¡ku ir viskas vyksta už akių (2 t. 56-57 b.l.).

Liudytoja V. B. parodė, kad (duomenys neskelbtini) kieme vykusio ginčo dėl stogo dengimo darbų metu V. V. iÅ¡vadino A. M. „aferistu, KGB-istu“. Å iuos žodžius be jos taip pat girdėjo atvykę policijos pareigÅ«nai, darbuotojas iÅ¡ seniÅ«nijos, A. Å .. A. M. yra sÄ Å¾iningas žmogus, todėl į Å¡iuos žodžius jis labai sureagavo. Policijos pareigÅ«nas A. S. sakė V. V. baigti skleisti nesÄ mones, tačiau jis į perspėjimus nereagavo (2 t. 59-60 b.l.). Liudytoja V. M. parodė, kad (duomenys neskelbtini) bÅ«nant namo kieme buvo atlikinėjami stogo remonto darbai.

Ji dalyvavo kaip namo administratoriaus atstovė. Kilo konfliktas, kadangi vienas iš gyventojų buvo nepatenkintas vykdomais darbais. Kadangi išteisintasis turėjo daugiausiai pretenzijų, ji su juo diskutavo apie atliekamus darbus. Diskusijos metu išteisintasis siekdamas įžeisti nukentėjusįjį, pavadino jį „KGB-istu“. Nukentėjusysis buvo šokiruotas, susinervino, bandė aiškinti, kad jis jokioje struktūroje netarnavo (2 t. 76-77 b.l.).

11. Å iuo atveju vertinant ar iÅ¡teisintasis V. V. kitų asmenų akivaizdoje, nurodydamas tai, kad A. M. yra „KGB agentas, aferistas, dokumentų klastotojas“, tokiu bÅ«du jį apÅ¡meižė, visų pirma svarbu nustatyti, ar vieÅ¡ai iÅ¡sakyti minėti žodžiai vertintini kaip informacija, tai yra faktai ir duomenys, galintys nukentėjusįjį pažeminti bei pakirsti juo pasitikėjimÄ , ar kaip subjektyvi iÅ¡teisintojo V. V. nuomonė, taip pat svarbu nustatyti situacijos, dėl kurios minėti teiginiai buvo iÅ¡sakyti, pobÅ«dį.

12. Kaip teisingai Kauno apylinkės teismas pažymėjo, jog tarp iÅ¡teisintojo V. V. ir nukentėjusiojo A. M., kurie yra kaimynai, konfliktiniai santykiai tęsiasi seniai. Konfliktas tarp jų ypač paaÅ¡trėjo, kuomet nukentėjusysis A. M. ėmėsi iniciatyvos dėl namo stogo remonto darbų (1 t. 183-186 b.l., 2 t. 7-9, 12-14, 56-60, 97-99 b.l.). KonfliktÄ pagilino ir ta aplinkybė, kad nukentėjusysis A. M. buvo gavęs (duomenys neskelbtini) publikacijÄ pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, kurioje neigiamai atsiliepiama apie namo stogo keitimo darbus ir, anot jo, apie jį patį, joje taip pat buvo nurodyta:

„(duomenys neskelbtini)“ (1 t. 80-84, b.l., 2 t. 7-9 b.l.). V. V. patvirtino, jog taip pat skaitė Å¡iÄ publikacijÄ , kuri turėjo jam įtakos konflikto metu pavadinant A. M. ,,KGB agentu“, tačiau anot jo, jis neturėjo jokio tikslo A. M. įžeisti ar jį sumenkinti (2 t. 97-99 b.l.). Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad įtakos prieÅ¡iÅ¡kumui tarp iÅ¡teisintojo V. V. ir nukentėjusiojo A. M. turėjo nesusipratimas, įvykęs prieÅ¡ nagrinėjamÄ Ä¯vykį, dėl jų skirtingų faktų suvokimo, susijusio vertinant Žemės sklypų naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo plane prie grafos „Žemės savininkai“ „V.

B.“ parašų vietoje esantį įraÅ¡Ä , kurį iÅ¡teisintasis klaidingai suvokė kaip mirus V. B. padėtÄ nukentėjusiojo „paraÅ¡Ä â€œ, tuo tarpu nukentėjusysis teigė, jog mirus V. B. plane A. M. ranka užrašė žodį „mirusi“ (1 t. 187-188, b.l. 2 t. 9, 13 b.l.).

13. Taigi, kaip matyti iÅ¡ byloje esančių duomenų, tarp nukentėjusiojo ir iÅ¡teisintojo įvykio metu santykiai buvo itin prieÅ¡iÅ¡ki, susiklostę dėl namo stogo remonto organizacinių darbų, todėl esant Å¡ioms aplinkybėms, minėtiems asmenims konfliktuojant tarpusavyje, teisėjų kolegijos vertinimu, iÅ¡teisintasis V. V. siekė ne apÅ¡meižti A. M. ar pakirsti pasitikėjimÄ juo, bet iÅ¡sakyti nors ir moraliai nepriimtino turinio, tačiau savo subjektyviÄ nuomonę, tai yra pasipiktinimÄ dėl netinkamo A.

M. elgesio ir veiksmų organizuojant namo stogo remonto darbus. Å iuo atveju aukÅ¡tesnės instancijos teismas pritaria Kauno apylinkės teismo nuomonei, jog Å¡ie V. V. pasakyti žodžiai negali bÅ«ti vertinami kaip tyčiniai veiksmai, kurių tikslas Å¡meižti A. M.. Pagal objektyviuosius požymius Å¡meižimu yra laikomas tikrovės neatitinkančios informacijos apie žmogų, galinčios paniekinti ar pažeminti tÄ asmenį arba pakirsti pasitikėjimÄ juo, paskleidimas. Å iuo atveju V. V. iÅ¡sakyti žodžiai vertintini kaip konfliktinės situacijos nulemta, emocijomis pagrįsta nuomonė.

Be to, jo pasakyti žodžiai, kad nukentėjusysis A. M. yra „KGB agentas“ buvo skirti ne iÅ¡reikÅ¡ti faktÄ apie asmens priklausymÄ atitinkamai struktÅ«rai, kuri, atsižvelgus į istorinį kontekstÄ , visuomenėje vertinama itin neigiamai, tačiau kaip kritiÅ¡kas asmeninis požiÅ«ris į nukentėjusiojo pasirinktus, iÅ¡teisintajam nepriimtinus, veikimo metodus, susijusius su namo stogo remonto darbais. Å iuo atveju, svarbu ir tai, kad nei vienas iÅ¡ byloje apklaustų liudytojų nenurodė, kad iÅ¡teisintojo pasakyti žodžiai bÅ«tų priimti kaip nukentėjusįjį diskredituojančios žinios ar sukėlę bent menkiausių abejonių nukentėjusiojo reputacija.

14. Esant Å¡ioms aplinkybėms Kauno apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje padarė teisingÄ ir faktines bylos aplinkybes atitinkančiÄ iÅ¡vadÄ , jog V. V. veikoje nėra BK 154 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dėstyta, konstatuoja, kad teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, kurių pagrindu darytina neabejotina iÅ¡vada, jog iÅ¡teisintasis neatliko jokių baudžiamÄ jÄ atsakomybę užtraukiančių veiksmų.

Todėl nėra teisinio pagrindo prokurorės apeliacinio skundo argumentais naikinti iÅ¡teisinamojo Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 16 d. nuosprendžio. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros Antrojo skyriaus prokurorės Jolitos RaudeliÅ«nienės apeliacinį skundÄ atmesti. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos priėmimo dienos. Teisėjai Giedrius Endriukaitis Aurelijus Rauckis AuÅ¡ra Vingilė