2024-03-13 Nr. AB-4321-3-61-3-09200-2023-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1318-525/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-09200-2023-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.1; 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. kovo 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. D. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. sausio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. D. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, ir Departamentas) 2023 m. spalio 19 d. sprendimą Nr. 23S187911 „Nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos)“ (toliau – ir Sprendimas) bei įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Migracijos departamentas Sprendimu nusprendė nesuteikti jam, (duomenys neskelbtini) piliečiui, prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos).

2.2. Prieglobsčio prašymą grindžia tuo, jog (duomenys neskelbtini). Departamentas, įvertinęs prieglobsčio prašytojo pasakojimą bei pateiktus rašytinius įrodymus, nusprendė, kad pareiškėjo pasakojimas apklausos metu nebuvo pakankamai nuoseklus, kadangi pareiškėjas iš pradžių minėjo, kad (duomenys neskelbtini), todėl jam gresia baudžiamoji atsakomybė, o vėliau paminėjo, jog (duomenys neskelbtini). Atsakovas nesiaiškino priežasčių dėl tokio jo suklydimo, tik šį faktą nepagrįstai laikė neigiamai prieglobsčio prašytoją apibūdinančia aplinkybe. Be to, nesuprantama, kodėl Sprendime Migracijos departamentas aplinkybę, kad jis apklausos metu neužsiminė (duomenys neskelbtini), laikė jo pasakojimo trūkumu. Bet kokiu atveju pareiškėjas grįžimo į kilmės valstybę atveju patirtų didelę riziką būti sulaikytam dėl viešai reiškiamų opozicinių pažiūrų, be kita ko, didelė tikimybė, jog pareiškėjo grįžimo į (duomenys neskelbtini) atveju (duomenys neskelbtini) institucijos sužinotų, jog pareiškėjas buvo Lietuvos Respublikoje, todėl prieglobsčio prašytojas būtų persekiojamas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) vienoje prieglobsčio bylų laikė, jog Migracijos departamentas, netikslumo ar neaiškumo faktą panaudodamas kaip argumentą, kad prieglobsčio prašytojo pasakojimas yra su trūkumais, todėl nepatikimas, neįgyvendino pareigos bendradarbiauti su prieglobsčio prašytoju prieglobsčio motyvų nustatymui.

2.3. Pareiškėjas pateikė vaizdinę medžiagą, kurioje jis atpažįstamas, susirašinėjimus su asmenimis apie (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) raštą, (duomenys neskelbtini) teismo raštą. Tai, kad pareiškėjas rašytiniais įrodymais negalėjo patvirtinti visų savo pasakojime nurodytų aplinkybių, neturėtų būti vertinama pareiškėjo nenaudai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 83 straipsnio 2 dalimi, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju.

2.4. Atsakovas, vertindamas jo teiginius apie opozicinių pažiūrų skleidimą socialinėje medijoje, Sprendime pabrėžė, kad jo socialinių paskyrų turinys prieinamas tik jo patvirtintiems asmenims, todėl mažai tikėtina, jog jo veikla socialinėje erdvėje patrauktų (duomenys neskelbtini) institucijų, prižiūrinčių internetinę erdvę, dėmesį. Šią išvadą Migracijos departamentas padarė be jokių objektyvių motyvų, vien remiantis subjektyvia prielaida. Pareiškėjas socialinėje erdvėje išreiškė savo nuoseklią politinę poziciją, kuri yra kritiška vadovaujančiai valdžiai. Be kita ko, priešingai, nei nurodo Departamentas, jo nusiteikimas (duomenys neskelbtini) valdžios atžvilgiu gali patraukti teisėsaugos institucijų dėmesį, kadangi (duomenys neskelbtini) nėra žodžio laisvės. (duomenys neskelbtini) už pasisakymus (duomenys neskelbtini) asmenys yra patraukiami atsakomybėn dėl melagingos informacijos skleidimo. Paminėtos aplinkybės patvirtina, kad jis priklauso asmenų grupei, turinčiai politines pažiūras, priešingas vadovaujančiai valdžiai. Departamento Sprendime nurodyta kilmės valstybės informacija patvirtina, kad tokiai grupei asmenų priklausantys asmenys jo kilmės šalyje yra persekiojami.

2.5. Remiantis LVAT formuojama praktika (2022 m. liepos 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-3313-815/2022), jeigu prieglobsčio prašytojas priskirtinas prie atitinkamo profilio asmenų t. y. šiuo atveju asmenų, nusistačiusių priešiškai (duomenys neskelbtini) valdžiai, o tokio profilio asmenys šalyje persekiojami, tuomet baimė susidurti su persekiojimu – visiškai pagrįsta nepriklausomai nuo to, ar praeityje asmuo buvo patyręs persekiojimą. Pareiškėjo vertinimu, tos aplinkybės, kurias jis nurodė savo prieglobsčio prašyme ir apklausų metu, atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus pabėgėlio statuso suteikimo kriterijus, tačiau atsakovas jo nurodytus faktus ir aplinkybes kvalifikavo netinkamai, todėl be pagrindo atsisakė suteikti pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje.

2.6. Atsakovas, pasisakydamas dėl papildomos apsaugos jam Lietuvos Respublikoje, vertino tas pačias aplinkybes, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo, bei nenustatė pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje jam grėstų kankinimai arba mirties bausmė. Kilmės valstybės informacija patvirtina, kad asmenys, (duomenys neskelbtini) veikiantys prieš (duomenys neskelbtini) režimą, susiduria su bauginimu, psichologine bei fizine prievarta ir įkalinimu. Taigi, nurodytos priežastys turi būti pripažintos pakankamu pagrindu bent jau dėl papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo.

3. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodyti šie pagrindiniai argumentai:

3.1. Sprendimas nesuteikti prieglobsčio priimtas atsižvelgus į prieglobsčio prašytojo pasakojimą ir paaiškinimus bei jo daromas prielaidas, kurios nėra pagrįstos objektyviais duomenimis, o įžvelgiama grėsmė yra išskirtinai hipotetinė. Tyrimo metu nenustatyta faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės valstybę atveju prieglobsčio prašytojui kiltų reali individualizuota persekiojimo rizika. Prieglobsčio prašytojas taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose.

3.2. Vadovaujantis Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 (toliau – ir Tvarkos aprašas), 22 punktu, prašymas suteikti prieglobstį turi būti motyvuotas, jame turi būti išdėstyti faktai, patvirtinantys prieglobsčio prašytojo visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamam arba realų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų pavojų. Taigi LVAT praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Prieglobsčio prašymo pagrįstumą lemia ne tik pasakojimo turiniui keliami reikalavimai, bet ir jo neprieštaravimas kilmės valstybės informacijai bei atitikimas tarptautinės apsaugos statusui gauti kriterijų elementams, o nustatyta grėsmė neprivalo būti neabejotina arba labiau tikėtina negu netikėtina, tačiau ji taip pat neturi būti tiktai hipotetinio ar teorinio pobūdžio arba grindžiama menka ar neapibrėžta tikimybe. Be to, Tvarkos aprašo 99 punkte nurodyta, jog prieglobsčio prašytojo pateiktų faktinių duomenų, nepatvirtintų daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais, patikimumas vertinamas atsižvelgus į tai, ar prieglobsčio prašytojo pasakojimas yra pakankamai detalus ir konkretus; ar prieglobsčio prašytojo žodžiu ir raštu pateikti duomenys yra nuoseklūs; ar prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys neprieštarauja jo šeimos narių arba kitų liudytojų pateiktai informacijai; ar prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys neprieštarauja turimai informacijai apie jo kilmės valstybę ir visuotinai žinomiems faktams.

3.3. Pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį motyvavo tuo, kad negali grįžti į (duomenys neskelbtini) dėl politinių įsitikinimų ((duomenys neskelbtini)) ir viešo nepritarimo (duomenys neskelbtini) politinei raidai, sąmoningo veikimo prieš (duomenys neskelbtini) režimą, baimės ir grėsmės dėl (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas buvo apklaustas 2022 m. vasario 18 d. ir 2023 m. rugsėjo 22 d., įvertinti jo pateikti dokumentai ((duomenys neskelbtini) teismo raštas, nuotraukos ir video medžiaga iš socialinių tinklų, (duomenys neskelbtini) fondo raštas ir kiti duomenys). Šio prašymo pagrindu buvo atliktas tyrimas, kurio metu buvo įvertinta ne tik pirmiau įvardinti duomenys, bet ir informacija susijusi su kilmės valstybe ((duomenys neskelbtini)). Sprendime buvo įvertinti pareiškėjo paaiškinimai susiję su politinės veiklos vykdymu nuo (duomenys neskelbtini), t. y. pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad politine veikla užsiima nuo (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo teiginys, kad (duomenys neskelbtini), nepagrįstas įrodymais, t. y. tokių įrodymų nepateikė pats pareiškėjas ir Migracijos departamentas nerado tokios informacijos viešumoje. Pats pareiškėjas patvirtino, kad (duomenys neskelbtini) veiklą jis stipriai apribojo arba jos atsisakė visiškai. Ir ją atnaujino tik (duomenys neskelbtini), kai (duomenys neskelbtini), nurodė prisijungęs prie protestų. Taigi dėl minėtų priežasčių buvo padaryta pagrįsta išvada, kad pareiškėjo politinė veikla iš esmės prasidėjo (duomenys neskelbtini). Migracijos departamentas neginčija, kad pareiškėjas turi politines pažiūras ir tai, kad (duomenys neskelbtini) buvo nubaustas administracinio proceso tvarka (duomenys neskelbtini).

3.4. Išnagrinėjus paties prieglobsčio prašytojo pateiktus skundus, matyti, kad teismui jis pats neigia dalyvavimą protestuose, t. y. teisinosi proteste išvis nedalyvavęs ir įtrauktas į jį per klaidą. Taip pat įvertinti paaiškinimai ir duomenys apie jo veiklą socialiniuose tinkluose. Migracijos departamentas padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, kad nagrinėjamu atveju nustatytų faktinių aplinkybių ir pagrįstų prielaidų visuma, vertinant jas surinktos kilmės valstybės informacijos kontekste, suponuoja išvadą, jog rizika prieglobsčio prašytojui dėl veiklos socialiniuose tinkluose (vaizdinė medžiaga nėra viešai prieinama, išskyrus prieglobsčio prašytojo patvirtintiems draugams, (duomenys neskelbtini), nėra duomenų, kad (duomenys neskelbtini) teisėsaugos pareigūnai dėl veiklos socialiniuose tinkluose juo domėjosi, ieškojo, siekė sulaikyti ar kitaip nubausti) nukentėti ateityje yra išskirtinai hipotetinė, grindžiama ypatingai neapibrėžta tikimybe. Įvertintas ir pareiškėjo pateiktas (duomenys neskelbtini) raštas, kurio Departamentas nekvestionuoja, tačiau minėtas dokumentas savaime nepatvirtina prieglobsčio prašytojui kylančios individualizuotos grėsmės, nes rašte minima informacija yra bendrinio pobūdžio, o rašte nurodomas (duomenys neskelbtini) pareiškėjo sulaikymo faktas nėra ginčo objektas. Taigi prieglobsčio prašytojo sulaikymas taip pat savaime nepatvirtinta persekiojimo rizikos.

3.5. Departamentas įvertino ir pareiškėjo išsakytą baimę dėl (duomenys neskelbtini). Apklausų metu prieglobsčio prašytojas nedetalizavo, kokios grėsmės dėl karo gresia jam individualiai, tačiau Departamentas tyrimo metu įvertino karo tarnybos ir (dalinės) mobilizacijos grėsmę prieglobsčio prašytojo atžvilgiu. Nagrinėjamu atveju prieglobsčio prašytojo baimės pagrįstumo vertinimo metu egzistuoja keli kintamieji: (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į surinktą kilmės valstybės informaciją, konstatuotina, kad pagal dalinę mobilizaciją (duomenys neskelbtini). Taigi, atsižvelgiant į tai, taip pat į prieglobsčio prašytojo nustatytą asmeninį profilį, bei į faktą, kad prieglobsčio prašytojas nuo pat mobilizacijos pradžios nebuvo šaukiamas asmeniškai, nagrinėjamu atveju, nustatytų faktinių aplinkybių ir pagrįstų prielaidų visuma, vertinant jas surinktos kilmės valstybės informacijos kontekste, suponuoja išvadą, jog rizika prieglobsčio prašytojui nukentėti ateityje yra grindžiama neapibrėžta tikimybe ir nėra pakankamai individualizuota.

3.6. Sprendime yra motyvuotai ir pagrįstai pasisakyta dėl pareiškėjui nesuteiktos papildomos apsaugos. Tyrimo metu nenustatyta, kad prieglobsčio prašytojui kilmės valstybėje grėstų kankinimai, žiaurus ar nežmoniškas, žeminantis elgesys, mirties bausmė ar egzekucija. Atsižvelgus į tai, jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose. Sprendžiant dėl Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkto buvo vadovautasi ne tik kilmės valstybėje esančia informacija, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) bylose suformuota praktika, kurioje numatyti kriterijai.

II. 4. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. sausio 24 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

5. Teismas pažymėjo, kad byloje kilo ginčas dėl Departamento Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini). 2022 m. vasario 18 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Kenos užkardos pareigūnai sustabdė tranzitiniu maršrutu (duomenys neskelbtini) vykusį traukinį iš (duomenys neskelbtini). Patikros metu pareiškėjas pateikė raštišką prašymą suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje, prašymą grindė tuo, kad vykti iš (duomenys neskelbtini) jį paskatino kelios priežastys, t. y. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas teigė, kad (duomenys neskelbtini). Departamentas priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos). Sprendimas nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) priimtas dėl to, kad įvertinus pareiškėjo motyvus, kuriais jis grindžia savo prašymą suteikti prieglobstį, tyrimo metu nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojui gali grėsti tarptautinės apsaugos reikalaujantis pavojus, sąlygojamas jo turimomis arba jam priskirtomis asmeninėmis savybėmis. Taip pat prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų.

7. Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi 1951 m. Jungtinių Tautų konvencija dėl pabėgėlių statuso, Įstatymo 71 straipsnio 4 dalies 4 punktu, 83 straipsnio 2 dalimi, 86 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, 87 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, LVAT praktika aiškinant šių teisės normų nuostatas, EŽTT praktika, Tvarkos aprašo 97, 99, 99.1.1 punktais.

8. Teismas, įvertinęs pareiškėjo pateiktą informaciją, jo pasisakymus teismo posėdžio metu, apklausos metu bei skunde pateiktus paaiškinimus bei Departamento surinktą informaciją, sutiko su atsakovo išvada, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti. Teismas pabrėžė, kad, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, prašyme nurodytos rizikos (grėsmės) turi būti įvertintos remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją, ir tik pripažinus, jog yra pagrindas konstatuoti, kad tokia rizika yra reali, būtų teisinis pagrindas tenkinti pareiškėjo prašymą. Pareiškėjas nagrinėjamoje byloje nepateikė objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų jo teiginius apie tai, jog jis gali būti persekiojimas (duomenys neskelbtini) valdžios institucijų, taip pat pareiškėjas nepateikė jokių konkrečių įrodymų, kad savo priešiškumą (duomenys neskelbtini) vykdomai agresyviai politikai būtų demonstravęs viešai, skelbęs savo pažiūras. Nors pareiškėjas dalyvavo (duomenys neskelbtini) mitinge, tačiau į bylą nepateikė įrodymų, kad dėl šio dalyvavimo vėliau (jau atlikus bausmę už paskirtą administracinį nusižengimą) buvo persekiojimas valdžios institucijų, jog jam buvo siųstas kvietimas į apklausas ar pan. Taip pat iš byloje pateiktų internetinių nuotraukų visiškai neaišku, ar jos yra susiję su pareiškėju, kadangi jos nėra niekaip identifikuojamos. Be to, ir pats mitingas, kaip nurodė pareiškėjas, vyko (duomenys neskelbtini), jam nebuvo taikomos jokios poveikio priemonės, grasinimai ar pan. Pareiškėjas nuo (duomenys neskelbtini) atliko administracinio arešto bausmę (duomenys neskelbtini). Teismas pažymėjo, kad iš byloje pateiktų susirašinėjimų su privačiais asmenimis, ekrano nuotraukų, bei vertinant jų turinį, galima daryti išvadą, kad pareiškėjas palaiko (duomenys neskelbtini), tačiau pats tiesiogiai pateiktuose susirašinėjimuose neteigia, jog yra prieš (duomenys neskelbtini) vykdomą agresiją, o tik deklaratyviai prieštarauja kitų asmenų nuomonei.

9. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini). Teismas nurodė, kad įrodymų, kurie patvirtintų šiuos teiginius, pareiškėjas nepateikė nei teismui, nei Migracijos departamentui. Departamentas nusprendė, kad pareiškėjo pasakojimas nėra nuoseklus, nes pirminės apklausos metu prieglobsčio prašytojas nurodė, jog (duomenys neskelbtini). Vykusio teismo posėdžio metu pareiškėjas patvirtino, kad (duomenys neskelbtini). Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sutiko su Departamento vertinimu, kad pareiškėjo teiginiai bei pasakojimo nenuoseklumas patvirtina, jog, pareiškėjui galbūt sudalyvavus viename mitinge, jis minėtos veiklos galbūt daugiau nevykdė dėl baimės būti nubaustam pagal baudžiamąjį kodeksą. Teismas taip pat pažymėjo, kad argumentus dėl jam kylančios grėsmės pareiškėjas grindė abstrakčiais, bendro pobūdžio teiginiais, pateikė bendrą informaciją apie situaciją (duomenys neskelbtini).

10. Dėl pareiškėjo asmeninėse paskyrose esančios vaizdinės medžiagos, kuri nėra viešai prieinama, išskyrus jo patvirtintiems draugams, teismas pažymėjo, kad teismo posėdžio metu pareiškėjas patvirtino, jog (duomenys neskelbtini). Teismas priėjo prie išvados, kad grėsmė dėl jo paties įrašų socialiniuose tinkluose yra hipotetinio pobūdžio, t. y. pats pareiškėjas nurodė, jog minėti susirašinėjimai, ar jo keliamos vaizdinės medžiagos į viešąją erdvę (nors jis pats nustatęs, kad tai matytų tik jo norimi draugai) yra tikslingi paskleisti informaciją apie (duomenys neskelbtini) palaikymą, tačiau šiuos faktus paneigia tai, kad pareiškėjo asmeniniai socialiniai tinklai jo noru nėra viešai prieinami.

11. Teismas iš pareiškėjo paaiškinimų ir byloje pateiktų dokumentų nustatė, kad pareiškėjo pasakojimas apie kilmės šalyje vykusius įvykius yra bendro pobūdžio, pateikti faktai abstraktūs, paremti hipotetiniais pareiškėjo vertinimais. Pareiškėjas nenurodė ir nepateikė konkrečių įrodymų apie aktyvius savo veiksmus, kuriais būtų išreiškęs savo priešišką požiūrį į (duomenys neskelbtini) vykdomą politiką. Pareiškėjas taip pat ir pateiktame teismui skunde nenurodė, kad konkrečiai nepalaiko (duomenys neskelbtini). Teismo nuomone, asmenys, kuriems pareiškėjas rašė žinutes per socialinius tinklus, bei iš kurių galima įžvelgti pareiškėjo nuomonę dėl (duomenys neskelbtini) vykdomų agresyvių veiksmų, vertintini kaip itin ribotas kiekis žmonių, minėti asmenys nėra valstybiniai subjektai, taip pat pareiškėjo teikiami vaizdo įrašai jo asmeninėje socialinėje erdvėje nėra viešai prieinami bei sunkiai identifikuojami (nėra aiškiai matyti, ar tai tikrai pareiškėjo skelbtos mintys). Taigi, minėti susirašinėjimai nesukėlė pareiškėjui jokių pasekmių. Teismo posėdžio metu pareiškėjas taip pat nurodė, kad (duomenys neskelbtini) laiške rašė, kad (duomenys neskelbtini), tačiau šio teiginio nepagrindė jokiais įrodymais.

12. Teismas nurodė, kad byloje neginčijama, jog pareiškėjas dalyvavo mitinge, bei jis yra (duomenys neskelbtini) veikėjas, tačiau (duomenys neskelbtini) jis dėl įsitraukimo į nesankcionuotą mitingą buvo pripažintas kaltu pagal Administracinių nusižengimų kodeksą, bet jam skirtą bausmę jis jau atliko. (duomenys neskelbtini) pareiškėjui išvykus iš kilmės valstybės, nenustatyta, kad pareiškėjas būtų pakartotinai nenusižengęs, bei jo atžvilgiu papildomi apribojimai nebuvo taikytini. Iš pateiktų teismui įrodymų teismas priėjo prie išvados, kad politinės ar visuomeninės viešos veiklos pareiškėjas, po to, kaip atliko bausmę už administracinį nusižengimą, nevykdė nei tuo metu būdamas (duomenys neskelbtini), nei atvykus į Lietuvos Respubliką. Pareiškėjas nepagrindė savo deklaruojamos baimės patirti individualaus pobūdžio persekiojimą, todėl nėra pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje jam gresia Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nurodyti veiksmai. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas dėl įsitraukimo į nesankcionuotą mitingą buvo pripažintas kaltu pagal Administracinių nusižengimų kodeksą, bet jam skirtą bausmę jis jau atliko. Teismo vertinimu, ši aplinkybė leidžia spręsti, kad pareiškėjui gresiančios bausmės nėra, todėl ir nėra galimybės būti persekiojamam, atitinkamai nėra pagrindo jam suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Taigi pareiškėjas negali būti laikomas asmeniu, kuris bijodamas bausmės išgyvena visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamu.

13. Teismas akcentavo, kad, grindžiant prieglobsčio prašymą motyvais, jog užsienietis aktyviai reiškia savo politinius įsitikinimus, neužtenka pateikti vien tik deklaratyvius teiginius, kurie nebūtų pagrįsti objektyviais įrodymais. Vadovaujantis LVAT praktika, aplinkybė, jog kilmės šalyje yra pažeidžiamos žmogaus teisės, dar nereiškia, jog savaime dėl to bus suteikiama papildoma apsauga, nes žmogaus teisių pažeidimų egzistavimo faktas savaime neįrodo prieglobsčio prašytojo baimės asmeniškai tapti tokio pobūdžio pažeidimų auka pagrįstumo (2024 m. sausio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-960-821/2024). Įvertinus kilmės valstybės informaciją, buvo konstatuota, kad beatodairiškas smurtas (duomenys neskelbtini) nevyksta arba jo lygis yra toks žemas, jog dėl buvimo šalies teritorijoje nėra jokios realios rizikos gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, be to, prieglobsčio prašytojo gyvenamoji vieta ((duomenys neskelbtini)) nėra arti sienos su (duomenys neskelbtini), ir čia nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), todėl prieglobsčio prašytojas taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnyje.

14. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad atsakovas detaliai ir išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo bylos medžiagą, įvertino visus tiek pareiškėjo pateiktus, tiek Departamento surinktus duomenis, išsamiai išanalizavo pareiškėjo kilmės valstybės informaciją, tinkamai pritaikė teisės normas, todėl skundžiamas Migracijos departamento Sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu, ir nėra pagrindo jį naikinti remiantis nei pareiškėjo nurodytais, nei kitais argumentais. Nepatenkinus pagrindinio pareiškėjo skundo reikalavimo, nėra pagrindo patenkinti ir išvestinį reikalavimą, t. y. įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.

15. Papildomai teismas pažymėjo, kad teismo sprendimas nagrinėjamoje administracinėje byloje neužkerta kelio pareiškėjui kreiptis į atitinkamas Lietuvos Respublikos institucijas dėl buvimo Lietuvoje kitais, nei prieglobsčio suteikimo, teisėtais pagrindais.

III. 16. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. sausio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

16.1. Migracijos departamentas nustatė ir pripažino, kad pareiškėjas turi politinius įsitikinimus ir yra (duomenys neskelbtini), taip pat jau buvo nukentėjęs nuo (duomenys neskelbtini) režimo. Departamentas nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio todėl, kad, Migracijos departamento nuomone, tariamai pareiškėjas ateityje nenukentėtų (bausmę atliko), o baimė būti mobilizuotam yra nepagrįsta.

16.2. Pareiškėjas pateikė objektyvius įrodymus patvirtinančius, kad buvo nukentėjęs nuo (duomenys neskelbtini) režimo, taip pat yra nustatyti pareiškėjo (duomenys neskelbtini) įsitikinimai nukreipti prieš (duomenys neskelbtini) režimo politiką. Be to, pareiškėjas bendrai yra patikimas ir yra nustatytos esminės jo pasakojimo aplinkybės. Kilmės valstybės informacija patvirtina, kad tokius pačius politinius įsitikinimus turintys asmenys (duomenys neskelbtini) yra persekiojami. Galiausiai, teismo sprendimas neatitinka aktualios Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) ir LVAT praktikos bylose susijusiose su persekiojimu dėl politinių įsitikinimų bei buvo netinkamai pritaikytas perspektyvinis rizikos vertinimas. Taip pat Migracijos departamento atliktas tyrimas dėl pareiškėjo prieglobsčio prašymo yra iš esmės klaidingas.

16.3. Teismas sprendime kelis kartus atliko tą pačią prieglobsčio prašymo vertinimo klaidą. ESTT 2023 m. rugsėjo 21 d. byloje Nr. C-151/22 išaiškino, kad, sprendžiant prieglobsčio suteikimą situacijose, kuriose asmuo grindžia savo persekiojimo baimę dėl politinių įsitikinimų, yra esminiai ir svarbūs du klausimai. Pirma, nėra svarbu, ar prieglobsčio prašytojas viešai deklaravo politinius įsitikinimus, ar juos aktyviai reiškė, svarbu, kad prieglobsčio prašytojas tvirtintų, jog tokius politinius įsitikinimus jis turi (2023 m. rugsėjo 21 d. bylos Nr. C-151/22 37 punktas), todėl sprendžiant prieglobsčio prašymo suteikimo klausimą atsakinga už prieglobsčio prašymo nagrinėjimą institucija, pirmiausia, turi identifikuoti ir nustatyti prieglobsčio prašytojo politinius įsitikinimus. Pareiškėjo politiniai įsitikinimai buvo nustatyti ir dėl jų Migracijos departamentui abejonių nekilo. Antra, nustačius prieglobsčio prašytojo politinius įsitikinimus, kitas žingsnis yra atlikti įvertinimą ir atsakyti į klausimą, ar prieglobsčio prašytojui grįžus į kilmės valstybę ir išreiškus politinius įsitikinimus jis patirs persekiojimą? Šį fundamentalų išaiškinimą ESTT suformuluoja sprendimo 36, 49 punktuose. Šis aspektas LVAT praktikoje yra aiškiai apibrėžiamas, Departamentas, spręsdamas prieglobsčio suteikimo pareiškėjui klausimą, turėjo atsakyti, ar pareiškėjas gali laisvai reikšti savo nuomonę dėl dabartinio režimo (LVAT 2022 m. kovo 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-1519-552/2022 43 p.). Be to, LVAT akcentavo ir išaiškino, kad pabėgėlio statuso suteikimas turi būti siejamas su konstatavimu aplinkybių, jog prieglobsčio prašytojas gali būti persekiojamas dėl priklausymo istoriškai susidariusiai teritorinei žmonių grupei, tautai, priklausymo atitinkamai visuomeninei grupei, dėl teisės laisvai reikšti politinius įsitikinimus ar išpažinimo atitinkamo tikėjimo (2021 m. balandžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2965-552/2021 37 p., 2019 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3880-415/2019 28 p.). Būtent todėl prieglobsčio procedūros esmė yra perspektyvinis rizikos vertinimas (2020 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-5029-556/2020 61 p.).

16.4. Nagrinėjamoje byloje Departamentas jau yra nustatęs pareiškėjo politinius įsitikinimus ir pripažinęs, kad pareiškėjas laikosi (duomenys neskelbtini) įsitikinimų. Nagrinėjamoje byloje, net pripažinta, jog asmuo dėl dalyvavimo proteste nukentėjo. Tais atvejais, jeigu prieglobsčio nagrinėjimo metu nustatyta, jog asmuo jau nukentėjo, tai yra būtent pagrindas pripažinti, kad asmuo turi pagrįstą persekiojimo baimę. Tiek teismas, tiek Departamentas padarė priešingą prieglobsčio teisėje nustatytai taisyklei išvadą. Galiausiai Departamento Sprendimo 7 puslapyje nurodyta, kad prieglobsčio prašytojas dėl tariamai viešai išsakytos (duomenys neskelbtini) kritikos nesulaukė jokių sankcijų. Tokia išvada tiesiogiai prieštarauja byloje nustatytai aplinkybei, kad pareiškėjas yra nukentėjęs nuo persekiojimo.

16.5. Kitas svarbus aspektas, teismas ir Departamentas skyrė ypač didelį dėmesį aplinkybei, kad pareiškėjo socialiniai tinklai nėra prieinami viešai, tačiau tokios išvados prieglobsčio prašymo nagrinėjimo kontekste nėra aktualios. Kaip išaiškino ESTT, nėra svarbus politinių įsitikinimų viešumas, svarbiausia yra nustatyti asmens politinius įsitikinimus. Šioje byloje abejonių dėl pareiškėjo politinių įsitikinimų nėra. Teismas ir Departamentas atliko esminę prieglobsčio vertinimo klaidą. Nagrinėjant pareiškėjo prieglobsčio prašymą turėjo būti nustatinėjama, ar pareiškėjas galės saugiai reikšti savo (duomenys neskelbtini) įsitikinimus. Byloje jau nustatyta, kad pareiškėjas nukentėjęs dėl savo politinių įsitikinimų. Tačiau teismas ir Migracijos departamentas pažeidė prieglobsčio teisės taisyklę, kad jeigu prieglobsčio prašytojas jau praeityje yra nukentėjęs, tai prieglobsčio prašytojas turi pagrįstą persekiojimo baimę.

16.6. Nustačius pareiškėjo politinius įsitikinimus, reikia atlikti perspektyvinį rizikos vertinimą. Pagal ESTT ir LVAT praktiką atliekant perspektyvinį rizikos vertinimą reikia įvertinti kilmės valstybės informaciją, ar asmenys reiškiantys tokius politinius įsitikinimus yra persekiojami, t. y. kas vyksta su toje pačioje padėtyje esančiais asmenimis. Kilmės valstybės informacijos svarbą akcentuoja EŽTT. Naujausiame straipsnyje (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) buvo nuteista (duomenys neskelbtini) laisvės atėmimo bausme ir nusiųsta į koloniją už tai, kad pasidalino socialiniuose tinkluose (duomenys neskelbtini) informacija, konkrečiai vaizdo įrašu apie (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). Toliau pareiškėjas pateikia dar daugiau objektyvių įrodymų, kad asmenys turintys tokius pat politinius įsitikinimus, kaip pareiškėjas, ir juos pareiškę viešai yra persekiojami. Yra sukurtas specialus (duomenys neskelbtini) portalas (duomenys neskelbtini). Šiame portale viešinama daugybė persekiojimų dėl (duomenys neskelbtini) pasisakymų atvejų, renkama statistika. Šių papildomų paaiškinimų pateikimo dieną yra nurodyta, kad (duomenys neskelbtini).

16.7. (duomenys neskelbtini) institucijų veiksmai, kuriais siekiama (duomenys neskelbtini), prilyginami kankinimams, nežmoniškam elgesiui, žeminantys orumą, bei yra baudžiamojo pobūdžio. Kilmės valstybės informacija pagrindžia, kad šaukimas į kariuomenę yra viena iš persekiojimo formų bei būdų.

16.8. Apibendrinus, vieši, objektyvūs ir patikimi duomenys pagrindžia, kad (duomenys neskelbtini) asmenys pareiškę ar internetinėje erdvėje, ar gatvėje, ar net asmeniniame pokalbyje nepritarimą (duomenys neskelbtini), nepalaikantys (duomenys neskelbtini) agresijos, sulaukia baudžiamosios atsakomybės. Tokiems asmenims skiriamos realios laisvės atėmimo bausmės. Nagrinėjamoje byloje, pirma, yra nustatyta, kad pareiškėjas turi ir reiškia opozicinius įsitikinimus prieš (duomenys neskelbtini) politiką. Antra, pateikti objektyvūs duomenys pagrindžia, kad tokie asmenys persekiojami ir jiems skiriamos žiaurios bausmės. Taigi, byloje yra nustatyti būtini elementai, kad pareiškėjui būtų suteiktas pabėgėlio statusas. Galiausiai, pateikti objektyvūs duomenys ir įrodymai pagrindžia, kad persekiojimo rizika nėra neapibrėžta ar hipotetinė, o reali ir pagrįsta.

16.9. Pareiškėjas prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu bendradarbiavo su Migracijos departamentu, teikė įrodymus, tyrimo neklaidino, bendrai jis yra patikimas. Negali būti, kad vieno ar kelių epizodų neesminis neatitikimas lemtų bendrą pareiškėjo pasakojimo patikimumą. Pareiškėjo atveju jo pagrindinės pasakojimo detalės yra nustatytos, yra pateikta įrodymų ir jomis neabejojama. Migracijos departamentas vertindamas pareiškėjo pateiktus įrodymus nepagrįstai juos atmetė, kaip turinčius žemą įrodomąją vertę. Migracijos departamento sprendimo 9 puslapyje iš esmės atmetamas pareiškėjo pateiktas (duomenys neskelbtini) raštas, o Migracijos departamento sprendimo 7 puslapyje nurodyta, kad prieglobsčio prašytojas pateikė įrodymus (teismo sprendimas, privačiai prieinamos fotografijos), kurių įrodomoji vertė yra santykinai menka. Tačiau būtent teismo sprendimas ir fotografijos patvirtina, pirma, kad pareiškėjas nukentėjo, o, antra, pareiškėjo politinius įsitikinimus. Departamentas vieniems iš pagrindinių įrodymų neskyrė apskritai jokio dėmesio, o teismas tiesiog ignoravo. Apibendrinus, pareiškėjas yra bendrai patikimas, o neesminiai neatitikimai neturi įtakos prieglobsčio bylos esmei. Be to, pareiškėjas teikė ir pagrindė savo pasakojimą svarbiais įrodymais, kuriems Departamentas nepagrįstai skyrė žemą įrodomąją vertę. Taigi pareiškėjo byloje yra nustatytos esminės neginčytinos aplinkybės būtinos pripažinti, kad pareiškėjas atitinka pabėgėlio statusą.

17. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

17.1. Tiek Migracijos departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas faktines aplinkybes, priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, o pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, galinčių paneigti skundžiamų sprendimų išvadas.

17.2. Departamentas neginčija, kad pareiškėjas turi politines pažiūras ir tai, jog (duomenys neskelbtini) buvo nubaustas administracinio proceso tvarka (duomenys neskelbtini). Tačiau išnagrinėjus paties prieglobsčio prašytojo pateiktus skundus (duomenys neskelbtini) teismams, matyti, kad teismui jis pats neigia dalyvavimą protestuose, t. y. teisinosi proteste išvis nedalyvavęs ir įtrauktas į jį per klaidą. Taip pat įvertinti paaiškinimai ir duomenys apie jo veiklą socialiniuose tinkluose. Departamentas padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, kad nagrinėjamu atveju nustatytų faktinių aplinkybių ir pagrįstų prielaidų visuma, vertinant jas surinktos kilmės valstybės informacijos kontekste, suponuoja išvadą, jog rizika prieglobsčio prašytojui dėl veiklos socialiniuose tinkluose ((duomenys neskelbtini)) nukentėti ateityje yra išskirtinai hipotetinė, grindžiama ypatingai neapibrėžta tikimybe. Įvertintas ir pareiškėjo pateiktas (duomenys neskelbtini) raštas, minėtas dokumentas savaime nepatvirtina prieglobsčio prašytojui kylančios individualizuotos grėsmės, nes rašte minima informacija yra bendrinio pobūdžio, o rašte nurodomas (duomenys neskelbtini) pareiškėjo sulaikymo faktas nėra ginčo objektas. Prieglobsčio prašytojo sulaikymas taip pat savaime nepatvirtinta persekiojimo rizikos.

17.3. Departamento Sprendime vertinta būtent pareiškėjo individuali situacija sprendžiant, ar prašytojas pagrįstai bijo būti asmeniškai persekiojamas dėl savo politinių pažiūrų, kurias jam gali priskirti potencialūs persekiojimo vykdytojai jo kilmės šalyje. Pareiškėjo atveju tokių individualių aplinkybių nebuvo nustatyta. Vien tik politinių pažiūrų turėjimas nėra pagrindas pripažinti, kad asmeniui turi būti suteiktas prieglobstis.

17.4. Apklausų metu prieglobsčio prašytojas nedetalizavo, kokios grėsmės dėl karo gresia jam individualiai, tačiau Departamentas tyrimo metu įvertino karo tarnybos ir (dalinės) mobilizacijos grėsmę prieglobsčio prašytojui.

17.5. Priešingai nei teigia pareiškėjas, buvo ištirtos visos su pareiškėju susijusios aplinkybės ir priimti pagrįsti ir motyvuoti sprendimai tiek teismo, tiek ir Departamento. Minėtuose sprendimuose apibendrintos visos prieglobsčio prašytojo nurodytos aplinkybės, įvertinta kilmės valstybėje esanti informacija.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Migracijos departamento 2023 m. spalio 19 d. sprendimo Nr. 23S187911, kuriuo pareiškėjui, (duomenys neskelbtini) piliečiui, nesuteiktas prieglobstis (pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga) Lietuvos Respublikoje, kadangi jis neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas taip pat prašė įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

19. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad atsakovas detaliai ir išsamiai įvertino visus tiek pareiškėjo pateiktus, tiek Departamento surinktus duomenis, išsamiai išanalizavo pareiškėjo kilmės valstybės informaciją, tinkamai pritaikė teisės normas, todėl Sprendimu pagrįstai nesuteikė pareiškėjui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje.

20. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais: Migracijos departamento atliktas tyrimas dėl pareiškėjo prieglobsčio prašymo yra iš esmės klaidingas; pareiškėjas pateikė objektyvius įrodymus patvirtinančius, kad buvo nukentėjęs nuo (duomenys neskelbtini) režimo, taip pat yra nustatyti pareiškėjo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) įsitikinimai nukreipti prieš (duomenys neskelbtini) režimo politiką; kilmės valstybės informacija patvirtina, kad tokius pačius politinius įsitikinimus turintys asmenys (duomenys neskelbtini) yra persekiojami; teismo sprendimas neatitinka aktualios ESTT ir LVAT praktikos bylose susijusiose su persekiojimu dėl politinių įsitikinimų bei buvo netinkamai pritaikytas perspektyvinis rizikos vertinimas; (duomenys neskelbtini) institucijų veiksmai, kuriais siekiama priversti įstoti į kariuomenę ir mobilizuoti bei išsiųsti į frontą, prilyginami kankinimams, nežmoniškam elgesiui, žeminantys orumą, bei yra baudžiamojo pobūdžio.

21. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamoje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinės ir patikrins pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

22. Teisinius santykius dėl prieglobsčio ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuoja Įstatymo 86 bei 87 straipsnių nuostatos.

23. Įstatymo 86 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse; šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo; paprastai laikoma, kad suteikiama veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos.

24. Papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu (Įstatymo 87 str. 1 d. 1–3 p.). Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų (Įstatymo 87 str. 2 d.).

25. LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančio prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., LVAT 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010, 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; 2024 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-960-821/2024). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., LVAT 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015, 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017; 2024 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1281-968/2024).

26. Pagal EŽTT praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07)).

27. Teisėjų kolegija pažymi, kad vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas, vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą, taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs.

28. Pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje grindė tuo, kad kilmės valstybėje jis gali būti persekiojimas dėl (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas buvo apklaustas 2022 m. vasario 18 d. ir 2023 m. rugsėjo 22 d.

29. Migracijos departamentas, įvertinęs prieglobsčio prašytojo paaiškinimus bei jo pateiktus įrodymus ((duomenys neskelbtini)) kilmės valstybės informacijos kontekste, Sprendime priėjo prie išvados, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio nuostatų, jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas.

30. Migracijos departamento sprendime buvo įvertinti pareiškėjo paaiškinimai susiję su politinės veiklos vykdymu (duomenys neskelbtini), padaryta išvada, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, jog politine veikla užsiima (duomenys neskelbtini). Departamento vertinimu, pareiškėjo teiginys, kad (duomenys neskelbtini), nepagrįstas įrodymais, t. y. tokių įrodymų nepateikė pats pareiškėjas, o tokios informacijos tyrimo metu nerasta; prieglobsčio prašytojas dėl tariamai viešai išsakytos (duomenys neskelbtini) prezidento kritikos nesulaukė jokių sankcijų. Pareiškėjas apklausos metu patvirtino, kad (duomenys neskelbtini). Migracijos departamentas neginčijo, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) buvo nubaustas administracinio proceso tvarka ir jam paskirta (duomenys neskelbtini) laisvės atėmimo bausmė dėl dalyvavimo nesankcionuotame proteste, tačiau, išnagrinėjus paties prieglobsčio prašytojo pateiktus skundus, nustatyta, kad: teismui jis pats neigė dalyvavimą protestuose, t. y. teisinosi proteste išvis nedalyvavęs ir įtrauktas į jį per klaidą; skirtą bausmę atliko; pakartotinai nenusižengė, pareiškėjui pakartotini apribojimai nebuvo taikyti; politinės ar visuomeninės viešos veiklos nevykdė nei tuo metu būdamas (duomenys neskelbtini), nei atvykus į Lietuvą. Taip pat įvertinti paaiškinimai ir duomenys apie pareiškėjo veiklą socialiniuose tinkluose. Migracijos departamentas padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, kad nagrinėjamu atveju nustatytų faktinių aplinkybių ir pagrįstų prielaidų visuma, vertinant jas surinktos kilmės valstybės informacijos kontekste, suponuoja išvadą, jog rizika prieglobsčio prašytojui dėl jo veiklos socialiniuose tinkluose ((duomenys neskelbtini)) nukentėti ateityje yra išskirtinai hipotetinė. Įvertintas ir pareiškėjo pateiktas (duomenys neskelbtini) raštas, kurio Migracijos departamentas nekvestionavo, tačiau pažymėjo, jog minėtas dokumentas savaime nepatvirtina prieglobsčio prašytojui kylančios individualizuotos grėsmės, nes rašte minima informacija yra bendrinio pobūdžio.

31. Migracijos departamentas taip pat įvertino ir pareiškėjo išsakytą baimę dėl (duomenys neskelbtini), konstatavęs, kad nagrinėjamu atveju rizika prieglobsčio prašytojui nukentėti ateityje nėra pakankamai individualizuota ir yra hipotetinio pobūdžio, paremta vien bendra padėtimi (duomenys neskelbtini).

32. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas pareiškėjo akcentuotas aplinkybes, pareiškėjo pateiktą informaciją, jo pasisakymus teismo posėdžio metu, apklausos metu bei skunde pateiktus paaiškinimus bei Departamento surinktą informaciją, sutikdamas su atsakovo išvadomis (žr. nutarties 29–31 p.), priėjo prie pagrįstos išvados, kad pareiškėjo pateikiamos aplinkybės nesudaro pagrindo suteikti pareiškėjui prieglobstį. Nagrinėjamu atveju iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, atsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių dėl pareiškėjo politinių įsitikinimų taip, kaip tai palankiau pareiškėjui, nesuteikia pagrindo spręsti, jog teismas netinkamai vertino ar apskritai nevertino kai kurių byloje surinktų įrodymų. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nepaneigė tų pačių aplinkybių vertinimo, pateikto pirmosios instancijos teismo sprendime, todėl nėra jokio teisinio pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis.

33. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo apklausų metu nurodytos aplinkybės savaime nepagrindžia realios individualaus persekiojimo rizikos tikimybės ir nelemia pabėgėlio statuso suteikimo. Atsakovas Sprendime vertino pareiškėjų individualią situaciją, spręsdamas, ar prieglobsčio prašytojas pagrįstai bijo būti asmeniškai persekiojamas dėl politinių įsitikinimų, tačiau nenustatė tokių individualių aplinkybių. Nagrinėjamu atveju atsakovas, vadovaudamasis pagrįstos tikimybės principu, įvertino pareiškėjo individualias savybes ir surinktą informaciją baimės būti persekiojamam pagrįstumo kontekste. Tyrimo metu nenustatyta faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės valstybę atveju prieglobsčio prašytojui kiltų reali individualizuota persekiojimo rizika.

34. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad (duomenys neskelbtini) institucijų veiksmai, kuriais siekiama priversti įstoti į kariuomenę ir mobilizuoti bei išsiųsti į frontą, prilyginami kankinimams, nežmoniškam elgesiui, žeminantys orumą, bei yra baudžiamojo pobūdžio, tokie teiginiai vertintini kaip deklaratyvūs, nepagrįsti jokiomis konkrečiomis su pareiškėju susijusiomis aplinkybėmis. Pareiškėjas argumentus, susijusius su mobilizacija, pateikė tik bylą nagrinėjant teisme, savo prieglobsčio prašymo negrindė minėtomis aplinkybėmis, nenurodė, jog pareiškėjas buvo šaukiamas į kilmės šalies karinę tarnybą, ar patyrė persekiojimo grėsmę dėl mobilizacijos ir kilmės valstybės dalyvavimo kare. Apklausų metu pareiškėjas nedetalizavo, kokios grėsmės dėl karo gresia jam individualiai, tačiau Departamentas tyrimo metu įvertino karo tarnybos ir (dalinės) mobilizacijos grėsmę prieglobsčio prašytojui. Vadovaujantis LVAT praktika, aplinkybė, jog kilmės šalyje yra pažeidžiamos žmogaus teisės, dar nereiškia, jog savaime dėl to bus suteikiama papildoma apsauga, nes žmogaus teisių pažeidimų egzistavimo faktas savaime neįrodo prieglobsčio prašytojo baimės asmeniškai tapti tokio pobūdžio pažeidimų auka pagrįstumo (žr., pvz., 2024 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1281-968/2024). Sprendime buvo padaryta motyvuota išvada, kad nagrinėjamu atveju rizika prieglobsčio prašytojui nukentėti ateityje nėra pakankamai individualizuota ir yra hipotetinio pobūdžio, paremta vien bendra padėtimi (duomenys neskelbtini).

35. Pasisakant dėl papildomos apsaugos nesuteikimo pažymėtina, kad šiuo atveju nebuvo nustatyta, jog pareiškėjas galėtų susidurti su realia kankinimo, nežmoniško ar žeminančio elgesio rizika, ar kad jam grėstų mirties bausmė grįžimo į kilmės valstybę atveju. Vertindamas, ar prieglobsčio prašytojui gali būti suteikta papildoma apsauga pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punktą dėl to, kad išsiuntus jį į kilmės valstybę jam grės pavojus gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu, atsakovas atsižvelgė į tai, kad (duomenys neskelbtini), įvertino pareiškėjo gyvenamąją vietą, kilmės valstybės informaciją šiuo aspektu ir priėjo prie išvados, kad pareiškėjo gyvenamojoje teritorijoje ((duomenys neskelbtini)) nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), kad vien dėl buvimo šalies teritorijoje nėra realios rizikos gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei.

36. Atsižvelgiant į pareiškėjo pateiktą pasakojimą, nėra jokio pagrindo prieiti prie išvados, jog prieglobsčio prašytojo nurodytos priežastys prilygsta persekiojimui, o individuali situacija atitinka visiškai pagrįstos baimės kriterijų. Teisėjų kolegijos vertinimu, tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl visų esminių pareiškėjo nurodytų aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė pabėgėlio statuso bei papildomos apsaugos suteikimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo E. D. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. sausio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė