Legislator Case Law & Legislation
b8d5deda-dcc4-4ad6-bffe-dba84d1fb3c6 AI generated

b8d5deda-dcc4-4ad6-bffe-dba84d1fb3c6 · Panevėžio apygardos teismas

Case Number b8d5deda-dcc4-4ad6-bffe-dba84d1fb3c6
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

kategorija: 11.1; 11.5.1; 11.7.2; 14.3.1; 18.4; 99.5; 114.11; 121.18; 129.22; apsaugos ministerijos apeliacinį skundÄ dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų M. Ž., A. J.,

Legislator headnote

AI generated

b8d5deda-dcc4-4ad6-bffe-dba84d1fb3c6 · Panevėžio apygardos teismas: T., A. M., A. K., R. B., R. M., K. Å ., A. G. ieÅ¡kinį atsakovui Valstybinei teismo psichiatrijos tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos dėl darbo apmokėjimo esant nukrypimų nuo normalių darbo sÄ lygų priteisimo, institucija, teikianti iÅ¡vadÄ â€“ Lietuvos Respublikos Valstybinė darbo inspekcija.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pirmosios instancijos teismo teisėjas

                                                                                                                                         Â

Pirmosios

instancijos teismo                                        Civilinė

byla Nr. 2A-375-544/ 2010

Teisėja Irena Stacevičenė                              Procesinio sprendimo

kategorija: 11.1; 11.5.1; 11.7.2; 14.3.1; 18.4; 99.5; 114.11; 121.18; 129.22;

 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

SÂ PÂ RÂ EÂ NÂ DÂ IÂ M Â AÂ S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. birželio 18 d.

Panevėžys

           Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Valiulienės, kolegijos teisėjų Ramunės Čeknienės (pranešėja), Margaritos Dzelzienės, sekretoriaujant Daivai Benevičiūtei, dalyvaujant atsakovės atstovui Vitalijui Šaškovui,

           viešame teismo posėdyje

žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos

apsaugos ministerijos apeliacinį skundÄ dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų M. Ž., A. J.,

N. M., V. T., A. G., S. G., V. A., S. U., R. Å ., B. P., E. U., E. B.,

J. T., A. M., A. K., R. B., R. M., K. Å ., A. G. ieÅ¡kinį atsakovui Valstybinei teismo psichiatrijos tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos dėl darbo apmokėjimo esant nukrypimų nuo normalių darbo sÄ lygų priteisimo, institucija, teikianti iÅ¡vadÄ â€“ Lietuvos Respublikos Valstybinė darbo inspekcija.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,

NUSTATĖ:

IeÅ¡kovai nurodė, kad jie dirba Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertiniame skyriuje sanitarais. Jų darbas susijęs su asmenų, tiriamų Utenos ekspertiniame skyriuje, priežiÅ«ra. IeÅ¡kovų teigimu, jie dirba darbÄ , esant nukrypimų nuo normalių darbo sÄ lygų, tačiau jiems nemokamos priemokos, nors darbas, susijęs su psichikos ligonių ir sergančiųjų alkoholine, toksikologine psichoze gydymu ir priežiÅ«ra, yra priskiriamas prie pavojingų darbų pagal Vyriausybės 2002-09-03 nutarimu Nr. 1386 patvirtintų Pavojingų darbų sÄ raÅ¡o 3.13 punktÄ . Atsakovė pripažino, kad pavojingos darbo sÄ lygos darbuotojams, dirbantiems su psichikos ligoniais, nepanaikintos, tačiau vėliau nurodė, jog priemokų mokėjimas buvo nutrauktas remiantis 2000-10-17 Žmonių saugos darbe įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. VIII-2063 86 str. 3 d. IeÅ¡kovų teigimu, DK

192 str. 1 d., kurioje nustatyta, kad, jeigu yra nukrypimų nuo normalių darbo sÄ lygų, už darbÄ tokiomis sÄ lygomis mokamas padidintas, palyginti su normaliomis darbo sÄ lygomis, tarifinis atlygis, o konkretÅ«s apmokėjimo dydžiai nustatomi kolektyvinėse ir darbo sutartyse, yra imperatyvi įstatymo nuostata, kurios pagrindu turi bÅ«ti mokamas padidintas tarifinis atlygis. Kadangi nuo 2003-01-01 neteko galios Vyriausybės 1995-12-13 nutarimas Nr. 1555, kuriuo buvo patvirtinta Priemokų už darbÄ kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis sÄ lygomis dydžių nustatymo tvarka, tai pagal galiojusios tvarkos

3.3 punktÄ ieÅ¡kovams turi bÅ«ti mokamos ne mažesnės kaip 30 procentų nustatytos minimalios mėnesio algos dydžio priemokos už trejų metų darbo laikotarpį nuo ieÅ¡kinio padavimo dienos. Be to, pagal Delspinigių nustatymo už iÅ¡mokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotÄ mokėjimÄ Ä¯statymo 2 str. 1 d., kai ne dėl darbuotojo kaltės pavėluotai iÅ¡mokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios iÅ¡mokos, kartu su jomis darbuotojui mokami delspinigiai, kurių dydį sudaro 0,06 procento priklausančios iÅ¡mokėti sumos už kiekvienÄ praleistÄ kalendorinę dienÄ , pradedant skaičiuoti po septynių kalendorinių dienų, kai iÅ¡mokos nustatytu laiku turėjo bÅ«ti sumokėtos, ir baigiant skaičiuoti įskaitant jų iÅ¡mokėjimo dienÄ . Dėl to ieÅ¡kovai prašė teismo priteisti iÅ¡ atsakovo:

– ieškovams M. Ž., V. T., A. G., S. G., V. A., S. U.,  R. Š., B. P., E. U., A. G.,

E. B., J. T., A. M.,  A. K.,  K. Å . po 6390 Lt skolos už pavojingÄ darbÄ laikotarpiu nuo 2005-03-01 iki 2008-03-01, nuo 2008-03-01 - po 30 procentų nuo Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos dydžio priemokos už darbÄ esant nukrypimų nuo normalių darbo sÄ lygų, 0,06 procento dydžio delspinigių nuo skolos sumos už laikotarpį nuo 2005-03-01 iki 2008-03-01 už kiekvienÄ praleistÄ kalendorinę dienÄ , pradedant skaičiuoti po septynių dienų, kai priemoka turėjo bÅ«ti iÅ¡mokėta ir baigiant skaičiuoti įskaitant jų iÅ¡mokėjimo dienÄ , penkių procentų dydžio metinių palÅ«kanų nuo 6390 Lt sumos, palÅ«kanas skaičiuojant nuo ieÅ¡kinio padavimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo;

– ieškovams A. J., N. M., R. B. po  2820 Lt skolos už

pavojingÄ darbÄ laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2008-03-01, nuo 2008-03-01 -  po 30 procentų nuo Vyriausybės nustatytos

minimalios mėnesinės algos dydžio priemokos už darbÄ esant nukrypimų nuo normalių darbo sÄ lygų, 0,06 procento dydžio delspinigių nuo skolos sumos už laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2008-03-01 už kiekvienÄ praleistÄ kalendorinę dienÄ , pradedant skaičiuoti po septynių dienų, kai priemoka turėjo bÅ«ti iÅ¡mokėta ir baigiant skaičiuoti įskaitant jų iÅ¡mokėjimo dienÄ , penkių procentų dydžio metinių palÅ«kanų nuo 2820 Lt skolos, palÅ«kanas skaičiuojant nuo ieÅ¡kinio padavimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo;

– ieÅ¡kovui R. M. 3390 Lt skolos už pavojingÄ darbÄ laikotarpiu nuo 2006-03-01 iki 2008-03-01, nuo 2008-03-01 - 30 procentų nuo Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos dydžio priemokos už darbÄ esant nukrypimų nuo normalių darbo sÄ lygų, 0,06 procento dydžio delspinigių nuo skolos sumos už laikotarpį nuo 2006-03-01 iki 2008-03-01 už kiekvienÄ praleistÄ kalendorinę dienÄ , pradedant skaičiuoti po septynių dienų, kai priemoka turėjo bÅ«ti iÅ¡mokėta ir baigiant skaičiuoti įskaitant jų iÅ¡mokėjimo dienÄ , penkių procentų dydžio metinių palÅ«kanų nuo 3390 Lt skolos, palÅ«kanas skaičiuojant nuo ieÅ¡kinio padavimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo. CK 6.210 str. pagrindu prašė priteisti penkių procentų dydžio metinių palÅ«kanų už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas.

Utenos rajono apylinkės teismas 2008 m. lapkričio 21 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo ieškovams:

- M. Ž., V. T., A. G., S. G., S. U., B. P., E. U.,  A. G., E. B., J. T.,

A. K., K. Å . po 6480 Lt skolos už darbÄ , esant nukrypimų nuo normalių darbo sÄ lygų, už laikotarpį nuo 2005-03-01 iki 2008-03-01, po 920 Lt priemokos už darbÄ , esant nukrypimų nuo normalių darbo sÄ lygų, už laikotarpį nuo 2008-03-01iki 2008-11-01;

- A. J., R.

B. po 2722 Lt skolos už darbÄ , esant nukrypimų nuo normalių darbo sÄ lygų, už laikotarpį nuo 2007-01-18 iki 2008-03-01, po 1920 Lt priemokos už darbÄ , esant nukrypimų nuo normalių darbo sÄ lygų, už laikotarpį nuo 2008-03-01 iki 2008-11-01;

- N. M. 2640 Lt skolos už darbÄ , esant nukrypimų nuo normalių darbo sÄ lygų, už laikotarpį nuo 2007-02-01 iki 2008-03-01, 1920 Lt priemokos už darbÄ , esant nukrypimų nuo normalių darbo sÄ lygų, už laikotarpį nuo 2008-03-01 iki 2008-11-01;

- - V. A. 6287 Lt skolos už darbÄ , esant nukrypimų nuo normalių darbo sÄ lygų, už laikotarpį nuo 2005-04-11 iki 2008-03-01, 1920 Lt priemokos už darbÄ , esant nukrypimų nuo normalių darbo sÄ lygų, už laikotarpį nuo 2008-03-01 iki 2008-11-01;

- R. Å . 3660 Lt skolos už darbÄ , esant nukrypimų nuo normalių darbo sÄ lygų, už laikotarpį nuo 2005-03-01 iki 2006-12-31, 2280 Lt skolos už darbÄ , esant nukrypimų nuo normalių darbo sÄ lygų, už laikotarpį nuo 2007-04-02 iki 2008-03-01, 1920 Lt priemokos už darbÄ , esant nukrypimų nuo normalių darbo sÄ lygų, už laikotarpį nuo 2008-03-01 iki 2008-11-01;

- A. M. 6030 Lt skolÄ už darbÄ , esant nukrypimų nuo normalių darbo sÄ lygų, už laikotarpį nuo 2005-06-01 iki 2008-03-01, 1920 Lt priemokos už darbÄ , esant nukrypimų nuo normalių darbo sÄ lygų, už laikotarpį nuo 2008-03-01 iki 2008-11-01;

- R. M. 4560 Lt skolos už darbÄ , esant nukrypimų nuo normalių darbo sÄ lygų, už laikotarpį nuo 2006-03-01 iki 2008-03-01, 1920 Lt priemokos už darbÄ , esant nukrypimų nuo normalių darbo sÄ lygų, už laikotarpį nuo 2008-03-01 iki 2008-11-01;

Priteisė iš atsakovės ieškovams M. Ž., N. M., V. T., A. G., S. G., S. U., B. P., E. U., A. G., E. B.,

J. T., A. M., A. K., K. Å . 0,06 procento dydžio priklausančios iÅ¡mokėti kasmėnesinės priemokos už darbÄ , esant nukrypimų nuo normalių darbo sÄ lygų, už laikotarpį nuo 2005-03-01, A. J. – nuo 2007-01-18, V. A. – nuo 2005-04-11, R. Å . – nuo 2005-03-01 iki 2006-12-31 ir nuo 2007-04-02, R. B. – nuo 2007-01-18, R. M. – nuo 2006-03-01, delspinigių už kiekvienÄ praleistÄ dienÄ , pradedant skaičiuoti po septynių dienų, kai priemokos turėjo bÅ«ti sumokėtos, ir baigiant skaičiuoti įskaitant jų iÅ¡mokėjimo dienÄ , indeksuojant delspinigių dydį kartÄ per metus Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, atsižvelgiant į vartotojų kainų indeksÄ per praėjusius kalendorinius metus; įpareigojo atsakovę DK 192 str. 2 d. nustatyta tvarka per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nustatyti ieÅ¡kovams M. Ž., A. J., N. M., V. T., A. G., S. G., V. A., S. U., R. Å ., B. P., E. U., E. B., J. T.,

A. M., A. K., R. B., R. M., K. Å .,

A. G. padidinto tarifinio atlygio už darbÄ , esant nukrypimų nuo normalių darbo sÄ lygų, dydį ir nustatytÄ padidintÄ tarifinį atlygį už darbÄ , esant nukrypimų nuo normalių darbo sÄ lygų, mokėti nuo 2008-11-01; nurodė, kad per teismo nustatytÄ trijų mėnesių nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos terminÄ atsakovui neįvykdžius pirmiau nurodytos pareigos, Å¡iam bus skirta 700 Lt bauda; kitus ieÅ¡kinio reikalavimus atmetė. Teismas pagal Utenos ekspertinio skyriaus I ir II poskyrio sanitarų pareiginius nuostatus, atsakovo 2007-10-26 raÅ¡tÄ , Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos nuostatus nustatė, kad ieÅ¡kovų darbas susijęs su psichikos sutrikimų turinčių asmenų priežiÅ«ra.

Be to, Å¡ių aplinkybių neginčijo ir atsakovas. IÅ¡ byloje esančios kolektyvinės sutarties, galiojančios nuo 2003-06-01, darbo sutarčių su ieÅ¡kovais, ieÅ¡kovų ir atsakovo paaiÅ¡kinimų teismas taip pat nustatė, kad Å¡iuose dokumentuose ieÅ¡kovams nebuvo nustatytas padidintas darbo apmokėjimas už darbÄ , esant nukrypimų nuo normalių darbo sÄ lygų. Teismas nurodė, kad pagal Psichosocialinių rizikos veiksnių tyrimo protokolÄ ieÅ¡kovų darbo vietose buvo nustatyti psichosocialiniai rizikos veiksniai, kuriems paÅ¡alinti atsakovas 2007-11-23 patvirtino Å¡ių veiksnių Å¡alinimo ir mažinimo priemonių planÄ , taip pat pateikė 2008-10-21 sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintÄ Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus II poskyryje tiriamų asmenų apsaugos ir priežiÅ«ros finansavimo programÄ .

Teismas, remdamasis Å¡iomis aplinkybėmis, konstatavo, kad ieÅ¡kovai dirbo pavojingomis sÄ lygomis ir bylos nagrinėjimo metu jos nebuvo panaikintos, todėl ginčo santykiams turėjo bÅ«ti taikomas DK 192 straipsnis, kuris yra imperatyvioji nuostata. Teismas, apskaičiuodamas atlygį už darbÄ pavojingomis sÄ lygomis, rėmėsi Žmonių saugos darbe įstatymo 69 str. 6 d., Vyriausybės 1995-12-13 nutarimu Nr. 1555 patvirtintos Priemokų už darbÄ kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis sÄ lygomis dydžių nustatymo tvarkos 3.3 punktu; nesant teisės akto, kuris nustatytų priemokų už darbÄ pavojingomis sÄ lygomis dydį, klausimo neiÅ¡sprendus kolektyvinėje ir darbo sutartyse, teismas rėmėsi paskutiniais galiojusiais teisės aktais, kuriuose nustatyti priemokų už darbÄ pavojingomis sÄ lygomis dydžiai, ir priteisė ieÅ¡kovams 30 procentų dydžio valstybės nustatyto minimalaus valandinio atlygio (mėnesio algos) dydžio priemokos nuo jų faktinio darbo laiko pradžios, bet ne daugiau kaip už trejus metus nuo ieÅ¡kinio padavimo dienos.

Tokio paties dydžio priemokas (30 procentų dydžio valstybės nustatyto minimalaus valandinio atlygio (mėnesio algos) priteisė visiems ieÅ¡kovams už laikotarpį nuo 2008-03-01 iki 2008-11-01. Kadangi bylos nagrinėjimo metu teismas nustatė, kad ieÅ¡kovai dirbo darbo sÄ lygomis, esant nukrypimų nuo normalių darbo sÄ lygų, o atsakovas nesilaikė įstatymų reikalavimų, todėl įpareigojo atsakovÄ DK 192 str. 2 d. nustatyta tvarka per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nustatyti ieÅ¡kovams padidinto tarifinio atlygio už darbÄ , esant nukrypimų nuo normalių darbo sÄ lygų, dydį ir nustatytÄ padidintÄ tarifinį atlygį už darbÄ , esant nukrypimų nuo normalių darbo sÄ lygų, mokėti nuo 2008-11-01.

Apeliaciniu skundu atsakovė praÅ¡o panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ ieÅ¡kinį atmesti, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų solidariai turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, neatsižvelgė į dalį bylai reikÅ¡mingų aplinkybių, netinkamai iÅ¡aiÅ¡kino ir pritaikė materialines bei procesines teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos bei klaidingai konstatavo, jog ieÅ¡kovai dirba esant nukrypimams nuo normalių darbo sÄ lygų (DK 192 str.):

1. Teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė DK 191 str. 1-7 p. ir 192 str. 2 d. įtvirtintas nuostatas dėl normalių darbo sÄ lygų ir nukrypimo nuo normalių darbo sÄ lygų. Padarė neteisingÄ iÅ¡vadÄ , kad nukrypimas nuo normalių darbo sÄ lygų aiÅ¡kintinas kaip bet kokia įmanoma grėsmė darbuotojų sveikatai. Nukrypimas nuo normalių darbų sÄ lygų turi bÅ«ti aiÅ¡kinamas kaip darbo sÄ lygos, kurios virÅ¡ija leistinas koncentracijas ir lygius, ribines vertes, įtvirtintus įstatymų, kitų norminių aktų.

IeÅ¡kovų darbas nėra priskirtinas prie darbų pavojingomis sÄ lygomis, nes kaip nurodyta 2002-09-03 LRV nutarimo Nr. 1358 3.13 p., dirbantys pavojingomis darbo sÄ lygomis laikomi asmenys, kurie gydo ir prižiÅ«ri psichikos ligonių sveikatÄ . IeÅ¡kovai nevykdė ligonių gydymo ir medicininės priežiÅ«ros, todėl ieÅ¡kovų darbas nelaikytinas darbu pavojingomis sÄ lygomis. Nors remiantis Psichosocialinių rizikos veiksnių tyrimo metodinių nurodymų, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005-08-24 įsakymu Nr. V-669/A1-241, 13 p., nustačius rizikÄ darbuotojų sveikatai dėl psichosocialinių veiksnių poveikio, darbdaviui atstovaujantis asmuo ar jo pavedimu darbdavio įgaliotas asmuo darbuotojų saugai ir sveikatai planuoja ir tvirtina su darbuotojų atstovu suderintÄ priemonių planÄ psichologinei rizikai mažinti ir / ar Å¡alinti, tačiau tokios rizikos nustatymas bei plano parengimas nereiÅ¡kia, kad yra nukrypimas nuo normalių darbo sÄ lygų.

PrieÅ¡ingai, priemonių plano psichosocialinei rizikai mažinti ir / ar Å¡alinti sudarymas yra rodiklis, kad buvo nustatyta priimta rizika (t. y. nėra nukrypimų nuo normalių sÄ lygų), darbo sÄ lygos atitinka normalių sÄ lygų reikalavimus ir naudojant tam tikras priemones rizika yra naikinama. Be to, Psichosocialinių veiksnių tyrimo protokole (2 t., b. l. 114-120) užfiksuota situacija buvusi 2007 metų gegužės – birželio mėnesiais ir atspindi darbo sÄ lygų bÅ«klę tik tuo laikotarpiu, tačiau nenurodo, kokios darbo sÄ lygos buvo visais 2005-2008 metais bei Å¡iuo metu.

Todėl mano, jog teismas nepagrįstai priteisė priedus už visÄ Å¡Ä¯ trejų metų laikotarpį bei įpareigojo nustatyti juos į ateitį. Be to, atlikus tyrimÄ dėl sanitarų darbo intensyvumo 2005-2008 metais nustatyta, kad pastarieji dirbo tik

22 procentų pajėgumu, t. y. jų darbo krÅ«vis nebuvo didelis. Taigi, jeigu sulygstant darbo užmokestį darbo sutarties Å¡alys atsižvelgė į darbo sÄ lygų specifikÄ ir susitarė dėl konkretaus apmokėjimo (padidinant pagrindinį darbo užmokestį arba alternatyviai sulygstant priedus, priemokas), toks susitarimas yra laikomas tinkamu DK 192 str. 1 d. įgyvendinimu, dėl ko iÅ¡ darbdavio darbuotojo naudai negali bÅ«ti priteisiamas joks kitas papildomas apmokėjimas.

2. Byloje pateikta atsakovo licencija patvirtina, kad, jis neturi teisės verstis sveikatos priežiÅ«ros bei gydymo veikla, todėl atsižvelgiant į tai, negalima tokia situacija, kad ieÅ¡kovai bÅ«tų galėję teikti psichikos ligonių sveikatos priežiÅ«ros bei gydymo paslaugas, t. y. bÅ«tų galėję dirbti pavojingomis sÄ lygomis (2002-09-03 Vyriausybės nutarimo Nr. 1358 3.13 p.). Be to, ieÅ¡kovų pareiginiuose nuostatuose, prieÅ¡ingai nei nurodo teismas, taip pat nėra numatyta pareigų, susijusių su sveikatos gydymu bei sveikatos priežiÅ«ra. Tokiu bÅ«du, akivaizdu, kad ieÅ¡kovai dirbo normaliomis darbo sÄ lygomis, nukrypimo nuo normalių darbo sÄ lygų nėra, todėl pagrindo priteisti papildomas sumas taip pat nėra.

3. Kadangi iÅ¡ byloje esančių faktinių aplinkybių matyti, kad ieÅ¡kovų darbo sÄ lygos yra ir buvo normalios, todėl jiems padidintas mokėjimas (priedai, priemokos) negali bÅ«ti priteisiami ar įpareigojama nustatyti priemokas į ateitį. Net ir tuo atveju, jei teismas manytų, kad ieÅ¡kovų darbo sÄ lygos nebuvo normalios, Å¡alys darbo sutartyse buvo sulygę tinkamÄ apmokėjimÄ už darbÄ , o ieÅ¡kovai sutiko, jog tai yra tinkamas bei pakankamas atlyginimas už darbÄ esamomis darbo sÄ lygomis. Be to, pagal Vyriausybės 1993-07-08 nutarimo Nr. 511 „Dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos tobulinimo“ 5.2 p., atskiros priemokos bei priedai už darbÄ , esant nukrypimui nuo normalių sÄ lygų, nenumatyti. Sprendimas priteisti ieÅ¡kovams priemokÄ , lygiÄ 30 procentų minimalios mėnesinės algos, prieÅ¡tarauja įstatymams, o, netgi jei ir bÅ«tų priteisiamos papildomos sumos, tai jos neturėtų virÅ¡yti 5 procentų (Valstybės tarnautojų ir darbuotojų, gaunančių darbo užmokestį iÅ¡ Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų ir valstybės pinigų fondų, darbo užmokesčio fondo apskaičiavimo metodikos, patvirtintos 2003-03-03 Vyriausybės nutarimu Nr. 280, 2.1.2 p.).Â

Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovai praÅ¡o apylinkės teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad atsakovas 2008-04-10 pateikdamas atsiliepimÄ Ä¯ pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį visiÅ¡kai pripažino tÄ aplinkybę, kad ieÅ¡kovai dirba esant nukrypimų nuo normalių darbo sÄ lygų, o priedai nemokami dėl pasikeitusio teisinio reglamentavimo ir finansavimo trÅ«kumo. Tokiu bÅ«du, apeliantas apeliaciniame skunde negali ginčyti tų aplinkybių, kurias pats, betarpiÅ¡kai dalyvaudamas nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, pripažino. DK 192 str. 1 d. įstatymo leidėjo vartojama formuluotė „ ... mokamas padidintas, palyginti su ...“ reiÅ¡kia imperatyvÄ , kuris privalomas tiek darbdaviui, tiek darbuotojui. Darbo teisinių santykių Å¡alių diskrecijai paliekama tik susitarti dėl konkretaus padidinto tarifinio atlygio dydžio ir mokėjimo formos. Apeliantas nenurodė, jog Å¡ioje civilinėje byloje bÅ«tent darbdavys atsisakė tartis dėl DK

192 str. kolektyvinėje ar darbo sutartyje bei mokėti padidintÄ tarifinį atlygį. Taigi, negalima tokia situacija, kad darbuotojai, dirbantys pavojingÄ darbÄ , gautų tokį patį darbo užmokestį kaip darbuotojai, dirbantys normaliomis darbo sÄ lygomis, nepaisant tos aplinkybės, kad nei kolektyvinėje, nei darbo sutartyse tokie klausimai neaptarti. Be to, byloje nėra jokių įrodymų, kad ieÅ¡kovams mokamas padidintas, palyginti su normaliomis sÄ lygomis, tarifinis atlygis, t. y. apeliantas pirmosios instancijos teismui nepateikė jokių įrodymų, koks yra sanitarų tarifinis atlygis esant normalioms darbo sÄ lygoms, todėl nėra jokių faktinių ir teisinių galimybių palyginti, ar ieÅ¡kovams mokamas didesnis tarifinis atlygis nei įprastai mokama sanitarams. Teigia, jog nepagrįstas apelianto argumentas, kad rizikos nustatymas nereiÅ¡kia, jog yra nukrypimas nuo normalių darbo sÄ lygų. PrieÅ¡ingai, pagal 2003-10-16 Socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. A1-159/V-612 patvirtintų Profesinės rizikos vertinimo nuostatų 20 ir 21 p. nustačius rizikÄ , apeliantas turėjo priimti sprendimÄ dėl rizikos priimtinumo ir nepriimtinumo. Nepateikdamas teismui administracijos vadovo sprendimo dėl rizikos priimtinumo ar nepriimtinumo ir profesinės rizikos nustatymo kortelės, atsakovas pripažino, kad rizika yra nepriimtina. Nors skunde nurodoma, kad psichosocialinių rizikos veiksnių tyrimo protokole Nr. U-1 užfiksuota situacija 2007 m. gegužės – birželio mėnesiais, tačiau bylos nagrinėjimo metu pats apeliantas iÅ¡ esmės pripažino, kad situacija nesikeitė, o priemonių planas nėra įgyvendintas. Be to, nepagrįstas ir tas skundo teiginys, kad pasiraÅ¡ydami darbo sutartis ieÅ¡kovai sutiko su darbo apmokėjimo sÄ lygomis ir negali reikalauti papildomo užmokesčio. Ta aplinkybė, kad įsigaliojus DK 192 str. darbdavys neiniciavo darbo sutarčių pakeitimo ar pasiraÅ¡ydamas naujas darbo sutartis nesivadovavo DK 192 str. imperatyvu, negali bÅ«ti pripažįstama teisėtais darbdavio veiksmais, kaip ir aplinkybė, kad apeliantas nėra privatus asmuo, negali bÅ«ti sÄ lyga, pateisinanti įstatymo įpareigojimų nevykdymÄ .

Utenos rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 21 d. sprendimas naikintinas, o, kadangi byloje surinkta pakankamai duomenų bylÄ iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės, panaikinus skundžiamÄ sprendimÄ , priimtinas naujas sprendimas ieÅ¡kinį atmesti (CPK 326 str. 1 d. 2 p.). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines teisės

normas, reglamentuojančias įrodinėjimÄ civiliniame procese (CPK 176 str.–185 str.), netinkamai ir nepilnai nustatė

reikÅ¡mingas teisingam Å¡io ginčo iÅ¡sprendimui faktines aplinkybes, netinkamai aiÅ¡kino ir taikė  DK 192 str., nes neatsižvelgė į tai, kad tai yra blanketinio pobÅ«džio teisės norma, nustatanti, kad tais atvejais, kai yra nukrypimų nuo normalių darbo sÄ lygų, už darbÄ tokiomis sÄ lygomis konkretÅ«s apmokėjimo dydžiai nustatomi kolektyvinėse ir darbo sutartyse, taip pat neįvertino to fakto, kad Å¡iuo metu galiojantys teisės aktai nereglamentuoja konkrečių darbo apmokėjimo dydžių, kai yra nukrypimas nuo normalių darbo sÄ lygų, neatsižvelgė ir netyrė, kokio teisinio reglamentavimo pagrindu buvo sudarytos Å¡alių darbo sutartys, nevertino Å¡ių sutarčių sÄ lygų, dėl ko priėmė nepagrįstÄ ir neteisėtÄ sprendimÄ ieÅ¡kinį tenkinti (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).  Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

Byloje esančių įrodymų visuma nustatyta, kad  ieškovai M. Ž., A. J., N. M., V. T., A. G., S. G., V. A., S. U., R. Š., B. P., E. U., E. B., J. T., A. M.,

A. K., R. B., R. M., K. Š., A. G. yra Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus sanitarai, kurių darbas susijęs su

psichikos sutrikimų turinčių asmenų priežiūra (2 t., b. l. 111-113). Utenos ekspertinis skyrius yra atsakovės Valstybinės teismo

psichiatrijos tarnybos padalinys, kuriame pagal teismo nutartį atliekamos stacionarios teismo psichiatrijos ekspertizės tiriamiesiems suimtiems ir nesuimtiems asmenims, kurie įvykdė nusikalstamÄ veiklÄ . Tiriamieji asmenys su produktyvia psichotine simptomatika sudaro iki 30 procentų visų tiriamų asmenų. ReikÅ¡mingas tiriamųjų asmenų kontingento ypatumas yra jų padidintas socialinis

pavojingumas (2 t., b. l. 125). Vyriausybės 2002-09-03 nutarimu Nr. 1358 „Dėl pavojingų darbų sÄ raÅ¡o

patvirtinimo“ psichikos ligonių ir sergančių alkoholine, toksikologine psichoze gydymas ir priežiÅ«ra buvo priskiriama prie pavojingų darbų (3.13 p.). Vyriausybės 1995-12-13 nutarimu Nr. 1555 „Dėl priemokų už darbÄ kenksmingomis ir pavojingomis sÄ lygomis dydžių nustatymo tvarkos patvirtinimo“ buvo nustatyta, kad už darbÄ pavojingomis sÄ lygomis mokama ne mažesnė kaip 30 procentų nustatytos minimalios algos priemoka. Å is nutarimas neteko galios Vyriausybei 2002-12-20 priėmus nutarimÄ Nr.2023. IeÅ¡kovams už darbÄ pavojingomis sÄ lygomis vadovaujantis Lietuvos Respublikos Žmonių saugos darbe įstatymo 69 str. 6 d. iki 2001-01-01 buvo mokama 30 procentų minimalios algos priemoka. Atsakovė priemokų ieÅ¡kovams už pavojingas darbo sÄ lygas mokėjimÄ nutraukė 2001-01-12 įsakymo Nr. 7-K pagrindu vadovaudamasi

2000-10-17 Žmonių saugos darbe įstatymo pakeitimo įstatymo Nr.VIII – 2063 86 str. 3 d. (1 t., b. l. 21, 54). Byloje

keliamas ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių darbo apmokėjimo, esant nukrypimui nuo normalių darbo sÄ lygų, tvarkÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010-03-25 nutartyje, priimtoje Å¡ioje byloje, dėl DK 191 str. ir DK 192 str. 1 d. taikymo ir aiÅ¡kinimo, iÅ¡aiÅ¡kino ir nurodė, kad nagrinėjamoje byloje  reikia atsižvelgti į tai, kad Vyriausybės 2002-09-03 nutarimas Nr. 1386 „Dėl pavojingų darbų sÄ raÅ¡o patvirtinimo“ buvo priimtas vadovaujantis Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 27 str. 5 d., 30 str. 5 d. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas neskirtas darbuotojų darbo apmokėjimo klausimams reglamentuoti, o jo straipsniai, kuriais vadovaujantis buvo patvirtintas Pavojingų darbų sÄ raÅ¡as, yra skirti darbuotojų instruktavimui bei mokymui organizuoti. Teisėjų kolegija konstatavo, kad įstatymų leidėjas, priimdamas Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymÄ , turėjo siekį nustatyti teisines nuostatas, jog bÅ«tų sudarytos saugios ir sveikos darbo sÄ lygos bei atsakomybė už darbuotojų saugos ir sveikatos norminių aktų reikalavimų pažeidimus. Darbo kodekso 191 straipsnyje įtvirtinta darbdavio pareiga užtikrinti normalias darbo sÄ lygas, kad darbuotojai galėtų įvykdyti darbo normas, ir pateiktas pavyzdinis tokių sÄ lygų sÄ raÅ¡as. Normalios darbo sÄ lygos yra užtikrinamos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme bei šį įstatymÄ Ä¯gyvendinančiuose teisės aktuose nustatytomis priemonėmis ir tvarka. Teisėjų kolegija konstatavo, kad vien ta aplinkybė, jog darbuotojas dirba darbÄ , kuris Vyriausybės nutarimu yra priskirtas prie pavojingų darbų, savaime

nereiÅ¡kia, kad yra nukrypimų nuo normalių darbo sÄ lygų.  Nurodė, kad darbų priskyrimo pavojingų

kategorijai reikÅ¡mė aiÅ¡kintina sistemiÅ¡kai analizuojant Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo ir Darbo kodekso 191 straipsnio nuostatas. Darbų pavojingumas reiÅ¡kia, kad tam tikros rūšies darbai yra atliekami tokiomis sÄ lygomis, kai yra specifinių veiksnių, veikiančių darbuotojų saugumÄ ir sveikatÄ . Darbdavys, atsižvelgdamas į konkretaus darbo specifikÄ ir vadovaudamasis darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo principais, nustato papildomas priemones normalioms darbo sÄ lygoms užtikrinti. Saugios ir sveikos darbo aplinkos sudarymo reikalavimus apibrėžia kai kurie specializuoti teisės aktai, pavyzdžiui, Darbo aplinkos veiksnių matavimų ir jų rezultatų higieninio įvertinimo metodiniai nurodymai (Sveikatos apsaugos ministerijos ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 1997-01-07 įsakymas Nr. 7/5), Psichosocialinių rizikos veiksnių tyrimo metodiniai nurodymai (Sveikatos apsaugos ministerijos ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2005-09-24 įsakymas Nr. V-669/A1-241) ir kt. Tik nustačius, kad dėl tam tikros darbo specifikos nėra galimybės iÅ¡vengti neigiamo poveikio darbuotojų sveikatai, galima konstatuoti faktÄ , jog yra nukrypimas nuo normalių darbo sÄ lygų (3 t., b. l. 122-132, CPK 362 str. 2 d.).

Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į virÅ¡ iÅ¡dėstytÄ teisės normų aiÅ¡kinimÄ ir

Å¡ioje byloje esančių įrodymų visumÄ , yra pagrindas daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovų darbe yra nukrypimų nuo normalių

darbo sÄ lygų ir dėl jų dirbamo darbo specifikos nėra galimybės iÅ¡vengti neigiamo poveikio darbuotojų sveikatai. Å i iÅ¡vada daroma vadovaujantis Å¡iais motyvais. Kaip minėta, ieÅ¡kovų darbas susijęs su asmenų, kurių elgesys,

veiksmai dažnai neprognozuojami, priežiūra, todėl faktiškai visu ieškovų darbo laiku yra grėsmė jų sveikatai ir jie

nuolat dirba padidinto socialinio pavojingumo aplinkoje (psichocialiniai veiksniai). Byloje surinktų įrodymų visuma: LR Valstybinės darbo inspekcijos išvada, 2006-04-19 pažymos Nr.S-244, S-245 apie sanitarų P. B., S. G. patirtas traumas (galvos, nosies sumušimus) darbe, Utenos darbo inspekcijos 2008-01-08 skundo patikrinimo aktas, sanitarų atliktas darbo vietų vertinimas, 2005-03-31 Utenos ekspertinio skyriaus med.

slaugytojų ir sanitarų prašymas, Valstybinės darbo inspekcijos atstovų B. V., B. S. paaiškinimai apie tai, jog

ieÅ¡kovai dirba esant akivaizdiems nukrypimams nuo normalių darbo sÄ lygų, profesinės rizikos nustatymo lentelės (1 t., b. l. 56, 2 t., b. l. 74-75, 76-80, 107, 137, 220-221,  3 t., b. l. b.

l. 32-36), Psichosocialinių veiksnių tyrimo darbo planas ir  protokolas (2 t., b. l. 114-120, 3 t., b. l. 15-16), priemonių planas dėl

psichosocialinių rizikos veiksnių mažinimo ir Å¡alinimo (2 t., b. l. 76-80) - patvirtina, kad ieÅ¡kovai dirba esant nukrypimams nuo normalių darbo sÄ lygų (DK 192 str.1 d.). Iš kolektyvinės sutarties, atsakovės raÅ¡to turinio matyti, kad dirbantiems pas atsakovę  nurodytomis sÄ lygomis sanitarams LRV 2003-07-18 nutarimo Nr. 941 „Kai kurių kategorijų darbuotojų, turinčių teisę į kasmetines pailgintas atostogas, sÄ raÅ¡as ir Å¡ių atostogų trukmė“ 4 p. pagrindu suteikiamos pailgintos atostogos ir LRV 2003-09-30 nutarimu Nr. 1195 „Darbuotojų, kurių darbo pobÅ«dis susijęs su didesne protine, emocine įtampa, darbo laiko sutrumpinimo tvarka“ 7.1 papunkčio pagrindu nustatoma 36 valandų darbo savaitė (28 p., 1 t., b. l. 16-20, 22). Byloje pateiktas Psichosocialinių rizikos veiksnių tyrimas 2007 metų gegužės – birželio mėnesiais laikotarpiu patvirtina ieÅ¡kovų darbo sÄ lygų bÅ«klę tuo metu, ir byloje nėra duomenų, kad ji iÅ¡ esmės pasikeitusi Å¡iuo metu. Minėto tyrimo pagrindu ir vykdydama Kolektyvinės sutarties 37, 38 p. nuostatas, atsakovė sudarė Psichinių rizikos veiksnių Å¡alinimo ir mažinimo

priemonių planÄ psichosocialinei rizikai mažinti ir/ar Å¡alinti, ir taip gerino ieÅ¡kovų darbo sÄ lygas. Teisėjų

kolegijos nuomone, sutiktina su apelianto argumentu, kad priemonių psichosocialinei rizikai mažinti (Å¡alinti) įgyvendinimas ieÅ¡kovų darbo sÄ lygas gerina. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone,  ieÅ¡kovai sanitaro darbÄ atlieka nuolatinėje socialinio pavojingumo aplinkoje, nuolat veikiami psichosocialinių veiksmų. Atsakovės  minėto plano priemonių taikymas to negali nei visiÅ¡kai paÅ¡alinti, nei padėti visiÅ¡kai iÅ¡vengti neigiamo poveikio

darbuotojų sveikatai, nes jos niekaip neįtakoja socialiai pavojingų tiriamųjų asmenų su produktyvia psichotine simptomatika, likusių į fizinę agresijÄ , elgesio ir

neprognozuojamų veiksmų, o bÅ«tent su jais tiesiogiai dirba ieÅ¡kovai. FaktÄ , kad tiesioginio kontakto su pacientais ir jų skundų priėmimų, kaip ieÅ¡kovų

rizikos veiksnio dėl jų darbo specifikos visiškai pašalinti negalima, minėtame plane pripažįsta ir pati atsakovė (1

t., b. l. 76-80). Taigi,  nežiūrint taikytų atsakovės priemonių saugioms

ir sveikoms darbuotojų darbo sÄ lygoms užtikrinti, dėl ieÅ¡kovų darbo specifikos nėra galimybės

išvengti neigiamo poveikio darbuotojų sveikatai, todėl yra pagrindas pripažinti, kad ieškovų darbe yra nukrypimas nuo normalių

darbo sÄ lygų.

Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija minėtoje nutartyje taip pat konstatavo, kad Å¡ioje byloje reikÅ¡minga yra tai, jog vienų ieÅ¡kovų darbo teisiniai santykiai su atsakovu atsirado galiojant teisės aktams, nustačiusiems papildomas priemokas už jų atliekamÄ darbÄ ir sÄ lyga dėl tokių priemokų buvo įtraukta į jų darbo sutartis. Taigi, vieni Å¡ios bylos ieÅ¡kovai tokiÄ teisę buvo įgiję, susitarimas dėl papildomos priemokos buvo bÅ«tinoji darbo sutarties sÄ lyga, todėl Å¡ios sÄ lygos pakeitimas vertintinas tuo metu galiojusio

Darbo sutarties įstatymo 8 ir 23 straipsnių kontekste. Tuo tarpu kitų ieškovų darbo sutartys buvo sudarytos

pasikeitus pirmiau aptartam teisiniam reglamentavimui, jų sutartyse su  atsakove nėra sÄ lygų dėl priemokų, kurias yra

praÅ¡oma priteisti. Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovų reikalavimai spręstini sekančiai.Â

Vienų ieškovų: M. Ž.,

V. T., A. G., S. U., B. P., E. U.,

E. B., J. T., A. K., K. Å ., A. G.,

S. G. – darbo teisiniai santykiai su atsakove atsirado galiojant Darbo sutarties įstatymui, o jų darbo apmokėjimo klausimus Å¡ių sutarčių sudarymo metu papildomai reglamentavo Žmonių saugos darbe įstatymo pakeitimo įstatymo 69 str. 6 d., kurioje buvo nustatyta, jog už darbÄ pavojingomis sÄ lygomis mokama ne mažiau kaip 30 procentų valstybės nustatyto minimalaus valandinio atlygio (mėnesinės algos) dydžio priemoka. Vyriausybės 1995-12-13 nutarimu Nr. 1555 „Dėl priemokų už darbÄ kenksmingomis ir pavojingomis sÄ lygomis dydžių nustatymo tvarkos patvirtinimo“ buvo nustatyta, kad už darbÄ pavojingomis sÄ lygomis mokama ne mažesnė kaip 30 procentų nustatytos minimalios algos priemoka. Å is nutarimas neteko galios Vyriausybei 2002-12-20 priėmus nutarimÄ Nr.2023. SÄ lyga dėl tokių priemokų mokėjimo ieÅ¡kovams buvo įtraukta į jų darbo sutartis (1 t., b. l. 111, 146, 179, 2 t., b. l. 56, 122-123). Minėtiems ieÅ¡kovams už darbÄ pavojingomis sÄ lygomis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Žmonių saugos darbe įstatymo 69 str. 6 d., iki 2001-01-01 buvo mokama 30 procentų minimalios algos priemoka. Taigi, Å¡ie ieÅ¡kovai buvo įgiję teisę gauti papildomas priemokas už jų atliekamÄ darbÄ , susitarimas dėl papildomos priemokos buvo bÅ«tinoji darbo sutarties sÄ lyga (Darbo sutarties įstatymo 8 str.). Atsakovė priemokų ieÅ¡kovams už pavojingas darbo sÄ lygas mokėjimÄ nutraukė vadovaudamasis 2000-10-17 Žmonių saugos darbe įstatymo pakeitimo įstatymo Nr.VIII – 2063 86 str. 3 d. ir 2001-01-12 tuo pagrindu priėmė įsakymÄ Nr.7K (1 t., b. l. 21, 54). Todėl Å¡ios bÅ«tinosios darbo sutarties sÄ lygos pakeitimas turi bÅ«ti vertinamas pagal tuo metu galiojusio Darbo sutarties įstatymo 8 ir 23 straipsnių turinį. Pagal Darbo sutarties įstatymo 8 str. nuostatas, pakeisti bÅ«tinÄ sias darbo sutarties sÄ lygas darbdavio valia, nesant darbuotojo sutikimo, buvo draudžiama, bÅ«tinųjų darbo sutarties sÄ lygų pakeitimas reiÅ¡kė perkėlimÄ Ä¯ kitÄ darbÄ (DSÄ® 21, 23 str.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, aiÅ¡kinant Å¡ias Darbo sutarties įstatymo nuostatas, nuosekliai suformuota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų

skyriaus teisėjų kolegijos 2002-04-22 nutartyje Nr. 3K-3-631/2002; 2002-02-06 nutartyje Nr. 3K-3-242/2002; 2004-12-22

nutartyje Nr. 3K-3-697/2004 ir kt.). IÅ¡ byloje esančių  duomenų apie ieÅ¡kovų darbo santykius matyti, kad 2000-10-17 Žmonių saugos darbe įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. VIII-2063 86 str. 3 d. pagrindu nuo 2001-01-01 buvo panaikinta nurodytų ieÅ¡kovų darbo sutarčių sÄ lyga dėl 30 procentų valstybės nustatyto minimalaus valandinio atlygio (mėnesinės algos) dydžio priemokos, t. y. buvo pakeistos bÅ«tinosios darbo sÄ lygos. Byloje nėra raÅ¡ytinių įrodymų, patvirtinančių, kad tam buvo gautas raÅ¡ytinis darbuotojų sutikimas, tačiau daugumoje darbo sutarčių yra ieÅ¡kovų paraÅ¡ai po atitinkamo įraÅ¡o apie priedo mokėjimo panaikinimÄ . IeÅ¡kovai iÅ¡ esmės neginčija fakto, kad apie minėtos darbo sutarties sÄ lygos pakeitimÄ Å¾inojo ir apie tai buvo savalaikiai informuoti. Šį faktÄ iÅ¡ dalies patvirtina ir vėlesnių ieÅ¡kovų kreipimuisi turinys į darbdavį darbo užmokesčio, tarifinio atlyginimo padidinimo klausimais. Taigi, ieÅ¡kovai, nuo 2001 metų, žinodami apie sumažintÄ atlyginimÄ , sÄ moningai pradėjo dirbti už mažesnį darbo užmokestį ir taip dirbo ilgÄ laikÄ iki 2008-02-29, kada kreipėsi į teismÄ su Å¡ios bylos ieÅ¡kiniu. Pagal bylos duomenis, ieÅ¡kovai 2001-04-26, 2001-05-10, 2001-02-19, 2005-03-31, 2007-10-23 yra teikę įvairius praÅ¡ymus darbdaviui, aukÅ¡tesnėms institucijoms, kuriuose skundėsi darbo sÄ lygomis, per mažu darbo užmokesčiu, prašė padidinti koeficientÄ ir darbo užmokestį ( 1 t., b. l. 24-25, 56, 3 t., b. l. 146-153). Po tokių kreipimusi pagal darbdavio finansines galimybes nuolat didėjo sanitarų koeficientai, kurie yra pagrindu apskaičiuoti darbo užmokestį: 1996 metais jis buvo 3 ir 4,Â

2005 – 6,3, 2006-6,8, 2007 – 7,4 (1 t., b. l. 24-25, 50-51, 75-85). Todėl tokia faktinė situacija duoda pagrįstÄ pagrindÄ

manyti, kad Å¡ie ieÅ¡kovai sutiko su minėtu darbo sutarties pakeitimu, nes toliau ilgÄ laikÄ dirbo už sumažintÄ darbo užmokestį ir darbdavio veiksmų DSÄ®

42 str. ar DK 297 str. 1 d. numatyta tvarka neginčijo.  Todėl šių ieškovų atžvilgiu tenkinti ieškinį pirmosios instancijos teismui nebuvo faktinio ir teisinio pagrindo.

Kitos dalies ieškovų: A. J., N. M., S. G., V. A., R. Š., A. M., R. B., R.

M. -   darbo sutartys buvo sudarytos po Žmonių saugos darbe įstatymo pakeitimo įstatymo 69 str. 6 d. panaikinimo ir galiojant Darbo kodeksui. Å iose darbo sutartyse nėra sÄ lygų apie priemokas, kurias praÅ¡oma priteisti. Kaip minėta, atsakovė priemokų ieÅ¡kovams už pavojingas darbo sÄ lygas mokėjimÄ nutraukė vadovaudamasi 2000-10-17 Žmonių saugos darbe įstatymo pakeitimo įstatymo Nr.VIII – 2063 86 str. 3 d. ir 2001-01-12 tuo pagrindu priėmė įsakymÄ Nr.7K (1 t., b. l. 21, 54). Nuo 2003-01-01 įsigaliojusio DK 197 str. 1 d. nustato,  kad jei yra nukrypimų nuo normalių darbo sÄ lygų už darbÄ tokiomis sÄ lygomis mokamas padidintas, palyginti su normaliomis sÄ lygomis, tarifinis atlygis. LR DK 189 str. nustatyta, kad iÅ¡ valstybės, savivaldybių ir valstybinio socialinio draudimo biudžetų bei kitų valstybės

įsteigtų fondų lėšų finansuojamų įstaigų, įmonių, organizacijų darbo apmokėjimo

sÄ lygos nustatomos įstatymų nustatyta tvarka. Sveikatos apsaugos ministro 2003-07-11 įsakymu patvirtintų Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Nuostatų 27, 28 p. nurodyta, kad tarnybos darbuotojų darbo santykius reguliuoja LR Darbo kodeksas ir kiti teisės aktai, o darbuotojų darbo užmokestis nustatomas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (1 t., b. l. 70-72). Å iuo metu įstatymo, kuris nustatytų priemokų už darbÄ , esant nukrypimams nuo normalių darbo sÄ lygų dydį, priimta nėra. Kolektyvinės sutarties, kuri galiojo pas atsakovę nuo 2003-06-01, 1 punkte numatyta, kad jos tikslas yra nustatyti darbo, profesines, socialines ir ekonomines sÄ lygas bei garantijas, kurios nėra reglamentuotos įstatymų, kitų norminių teisės kitų ar kitos kolektyvinės sutarties; 20 p. numatyta, kad darbuotojų darbo apmokėjimas organizuojamas vadovaujantis Darbo kodekso, kitų įstatymų ir norminių aktų, reguliuojančių tarnybos darbuotojų darbo apmokėjimÄ , normomis; 22 p. numatyta, kad konkretÅ«s valandiniai tarifiniai atlygiai, mėnesinės algos, kitos darbo apmokėjimo formos ir sÄ lygos, darbo normos, laikantis valstybinių įstaigų atitinkamiems darbuotojams nustatytų darbo apmokėjimo sÄ lygų nustatomi darbo sutartyse (1 t., b. l. 16-20). Taigi kolektyvinėje sutartyje Å¡alys nebuvo susitarę dėl priemokų mokėjimų už nukrypimus nuo normalių darbo sÄ lygų. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, nesant susitarimo dėl minėtos priemokos mokėjimo nei darbo, nei kolektyvinėje sutartyje, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo tenkinti minėtų ieÅ¡kovų ieÅ¡kinio vadovaujantis nebegaliojančių teisės aktų reikalavimais. Minėti ieÅ¡kovai, sudarydami darbo sutartis su atsakove jau po virÅ¡ minėtų teisinių aktų, nustačiusių teisę gauti priemokas, panaikinimo, susitarė dėl konkretaus darbo užmokesčio už dirbamÄ darbÄ . Nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad darbo sutarties Å¡alys nevykdė DK 191, 192 straipsnių reikalavimų ir, atsižvelgiant į ieÅ¡kovų darbo funkcijÄ ir darbo sÄ lygas, nenustatė padidinto tarifinio atlygio

dydžio palyginus su normaliomis darbo sÄ lygomis. Sudarydamos darbo sutartį minėti ieÅ¡kovai ir atsakovė susitarė dėl visų

darbo sutarties sÄ lygų (DK 93 str., 94 str. 1 d.). IeÅ¡kovai sutiko dirbti pas atsakovę sanitarais už sutartyje sulygtÄ atlygį ir pakankamai ilgÄ laikotarpį dirbo minėtÄ darbÄ , t. y. prisiėmė konkrečius iÅ¡ sutarties kylančius įsipareigojimus. Sutarties sÄ lygos darbo sutarties Å¡alims buvo aiÅ¡kios, ir dėl to ginčo nėra. Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovė pagrįstai teigia, kad, sulygstant darbo užmokestį, darbo sutarties Å¡alys atsižvelgė į darbo sÄ lygų specifikÄ ir susitarė dėl konkretaus apmokėjimo, kas laikytina tinkamu DK 192 str. 1 d., įgyvendinimu. Todėl minėti ieÅ¡kovai nei darbo sutarčių sudarymo metu, nei vėliau jokiu pagrindu neįgijo teisės reikalauti praÅ¡omos priteisti priemokos pagal jų darbo sutarčių sudarymo metu nebegaliojančius teisės aktus, ir jų ieÅ¡kinį tenkinti taip pat nebuvo pagrindo.

IeÅ¡kovų argumentas, kad atsakovė nepateikė teismui įrodymų apie tai, koks yra ieÅ¡kovų (sanitarų) tarifinis atlygis esant normalioms darbo sÄ lygoms, nesudaro pagrindo ieÅ¡kinį tenkinti, nes, pagal nuo 2003-01-01 įsigaliojusio LR DK 197 str.1

d., jei yra nukrypimų nuo normalių darbo sÄ lygų, už darbÄ tokiomis sÄ lygomis pagal šį klausimÄ reglamentuojančius teisės

aktus mokamas padidintas, palyginti su normaliomis sÄ lygomis, darbo užmokestis, o pas atsakovę sanitarų, dirbančių kitomis nei ieÅ¡kovai sÄ lygomis, nėra.

IeÅ¡kovai nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleisti pagal įstatymÄ (CPK 83 str. 1 d. 1 p.). Kadangi atsakovės apeliacinis skundas tenkinamas ir ieÅ¡kinys atmetamas, tai atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovų lygiomis dalimis po 424,21 Lt priteisiamas už apeliacinį ir kasacinį skundus sumokėtas žyminis mokestis (8060 Lt – 2 t., b. l. 175, 3 t., b. l. 96, CPK 93 str. 1 d.), taip pat lygiomis dalimis po 503,61 Lt priteisimos iÅ¡laidos atsakovės advokato teisinei pagalbai apmokėti (9568,66 Lt - 2 t., b. l. 194-195, 3 t., b. l. 5-7, 8-10, 4 t., b. l. 3-7, 38-59). Kadangi minėta atsakovės iÅ¡laidų suma advokatui yra už visÄ didelės apimties ir sudėtingÄ teisės taikymo aspektu bylÄ , kurioje dalyvavo daug proceso dalyvių ir kurios nagrinėjimas užsitęsė, daroma iÅ¡vada, kad iÅ¡laidos atitinka CPK 98 str. reikalavimus ir 2004-04-02 LR Teisingumo Ministro įsakymu Nr. IR-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintus maksimalius dydžius (maksimalių dydžių nevirÅ¡ija). Teismai Å¡ioje byloje turėjo 266 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (2 t., b. l. 192, 3 t., b. l. 2, 133, 157, CPK 79 str., 88 str. 1 d. 3 p. 92 str., 96 str.), kurios iÅ¡ ieÅ¡kovų lygiomis dalimis priteisiamos valstybei. Â

Ä®siteisėjus Utenos rajono apylinkės teismo 2008-11-21 sprendimui atsakovė visiÅ¡kai jį įvykdė ir sumokėjo ieÅ¡kovams, valstybės bei VSDFV biudžetams priteistas sumas. Atsakovė, jeigu sprendimas bÅ«tų priimtas jos naudai, praÅ¡o taikyti sprendimo įvykdymÄ atgręžimÄ visoms iÅ¡mokėtoms sumoms (4 t., b. l. 3-7). IeÅ¡kovai neginčijo, kad minėtas teismo sprendimas jų atžvilgiu visiÅ¡kai įvykdytas. Pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai, kuriais netikėti nėra jokio pagrindo, taip pat šį faktÄ patvirtina (4 t., b. l. 3-61). Teisėjų kolegijos nuomone, taikyti sprendimo įvykdymo atgręžimÄ yra visos reikalingos sÄ lygos. DK 301 str. numatyta, kad, jeigu panaikinamas jau įvykdytas teismo sprendimas ar nutartis, sprendimo ar nutarties įvykdymo atgręžimas vykdomas pagal CPK nuostatas. CPK 760 str. 1 d. numatyta, kad, jeigu panaikinamas jau įvykdytas sprendimas ir iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėjus bylÄ priimamas sprendimas atmesti ieÅ¡kinį, kaip kad yra ir Å¡iuo atveju, atsakovui turi bÅ«ti grÄ Å¾inama visa tai, kas buvo pagal panaikintÄ sprendimÄ iÅ¡ jo iÅ¡ieÅ¡kota ieÅ¡kovo naudai (sprendimo įvykdymo atgręžimas). Šį klausimÄ , jei yra pakankamai duomenų, o jų Å¡ioje byloje yra, privalo iÅ¡spręsti

bylÄ apeliacine tvarka nagrinėjantis teismas (CPK 762 str. 1 d.). CPK LVI skyriuje nėra numatyta, kad neleidžiama atgręžti sprendimo įvykdymo

bylose dėl  išmokų, kilusių iš darbo teisinių santykių, priteisimo (CPK 762 str. 3 d.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 2 p.,

NUSPRENDŽIA: Â

Panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 21 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ

- ieškovų ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovų M. Ž., A. J., N. M., V. T., A. G.,

S. G., V. A., S. U., R. Å ., B. P.,

E. U., E. B., J. T., A. M., A. K.,

R. B., R. M., K. Å ., A. G.:

-atsakovei Valstybinei teismo psichiatrijos tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos po 424 (keturis šimtus dvidešimt keturis) Lt 21 ct žyminio mokesčio, po 503 (penkis šimtus tris) Lt 61 ct išlaidų teisinei advokato pagalbai apmokėti;

-į valstybės pajamas – po 14 (keturiolika) Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Â

Taikyti 2008-11-21 Utenos rajono apylinkės teismo ir  2009-11-06 Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutarties Å¡ioje byloje sprendimo įvykdymo atgręžimÄ ir:

Ä®pareigoti ieÅ¡kovÄ M. Ž. grÄ Å¾inti atsakovei Valstybinei teismo psichiatrijos tarnybai prie sveikatos apsaugos ministerijos minėtais teismų sprendimais priteistus ir iÅ¡mokėtus 12 066,16 Lt (dvylika tÅ«kstančių Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡i Lt 16 ct);

Ä®pareigoti ieÅ¡kovÄ V. T. grÄ Å¾inti atsakovei Valstybinei teismo psichiatrijos tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos minėtais teismų sprendimais priteistus ir 12 054,40 Lt (dvylika tÅ«kstančių penkiasdeÅ¡imt keturi Lt 40 ct);

Ä®pareigoti ieÅ¡kovÄ V. A. grÄ Å¾inti atsakovei Valstybinei teismo psichiatrijos tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos minėtais teismų sprendimais priteistus ir 11 609,71 Lt (vienuolika tÅ«kstančių Å¡eÅ¡i Å¡imtai devyni Lt 71 ct);

Ä®pareigoti ieÅ¡kovÄ A. M. grÄ Å¾inti atsakovei Valstybinei teismo psichiatrijos tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos minėtais teismų sprendimais priteistus ir iÅ¡mokėtus 11 078,67 Lt (vienuolika tÅ«kstančių septyniasdeÅ¡imt aÅ¡tuoni Lt 67 ct);

Ä®pareigoti ieÅ¡kovÄ B. P. grÄ Å¾inti  atsakovei Valstybinei teismo psichiatrijos tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos minėtais teismų sprendimais priteistus ir iÅ¡mokėtus 12 066,16 Lt (dvylika tÅ«kstančių Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is Lt

16 ct);

Ä®pareigoti ieÅ¡kovÄ R. M. grÄ Å¾inti atsakovei Valstybinei teismo psichiatrijos tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos minėtais teismų sprendimais priteistus ir 8 564,70 Lt (aÅ¡tuoni tÅ«kstančiai penki Å¡imtai Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt keturi Lt 70 ct); Â

Ä®pareigoti ieÅ¡kovÄ A. J. grÄ Å¾inti atsakovei Valstybinei teismo psichiatrijos tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos minėtais teismų sprendimais priteistus ir 5 731,37 Lt (penki tÅ«kstančiai septyni Å¡imtai trisdeÅ¡imt vienas Lt 37 ct); Â

Ä®pareigoti ieÅ¡kovÄ N. M. grÄ Å¾inti atsakovei Valstybinei teismo psichiatrijos tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos minėtais teismų sprendimais priteistus ir iÅ¡mokėtus 5 619,37 Lt (penki tÅ«kstančiai Å¡eÅ¡i Å¡imtai devyniolika Lt 37 ct); Â

Ä®pareigoti ieÅ¡kovÄ E. B. grÄ Å¾inti atsakovei Valstybinei teismo psichiatrijos tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos minėtais teismų sprendimais priteistus ir 12 066,16 Lt (dvylika tÅ«kstančių Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡i Lt

16 ct);

Ä®pareigoti ieÅ¡kovÄ A. G. grÄ Å¾inti atsakovei Valstybinei teismo psichiatrijos tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos minėtais teismų sprendimais priteistus ir iÅ¡mokėtus 12 066,16 Lt (dvylika tÅ«kstančių Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡i Lt 16 ct);

Ä®pareigoti ieÅ¡kovÄ A. G. grÄ Å¾inti atsakovui Valstybinei teismo psichiatrijos tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos minėtais teismų sprendimais priteistus ir 12 066,16 Lt (dvylika tÅ«kstančių Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡i Lt

16 ct);

Ä®pareigoti ieÅ¡kovÄ R. Å . grÄ Å¾inti atsakovei Valstybinei teismo psichiatrijos tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos minėtais teismų sprendimais priteistus ir 11 039,79 Lt (vienuolika tÅ«kstančių trisdeÅ¡imt devyni Lt 79 ct); Â

Ä®pareigoti ieÅ¡kovÄ J. T. grÄ Å¾inti atsakovei Valstybinei teismo psichiatrijos tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos minėtais teismų sprendimais priteistus ir iÅ¡mokėtus 12 066,16 Lt (dvylika tÅ«kstančių Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡i Lt 16 ct); Â

Ä®pareigoti ieÅ¡kovÄ S. U. grÄ Å¾inti atsakovei Valstybinei teismo psichiatrijos tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos minėtais teismų sprendimais priteistus ir iÅ¡mokėtus 12 066,16 Lt (dvylika tÅ«kstančių Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡i Lt 16 ct); Â

Ä®pareigoti ieÅ¡kovÄ K. Å . grÄ Å¾inti atsakovei Valstybinei teismo psichiatrijos tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos minėtais teismų sprendimais priteistus ir 12 066,16 Lt (dvylika tÅ«kstančių Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡i Lt

16 ct); Â

Ä®pareigoti ieÅ¡kovÄ S. G. grÄ Å¾inti atsakovei Valstybinei teismo psichiatrijos tarnybai prie sveikatos apsaugos ministerijos minėtais teismų sprendimais priteistus ir iÅ¡mokėtus 12 066,16 Lt (dvylika tÅ«kstančių Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡i Lt 16 ct); Â

Ä®pareigoti ieÅ¡kovÄ A. K. grÄ Å¾inti atsakovei Valstybinei teismo psichiatrijos tarnybai prie sveikatos apsaugos ministerijos minėtais teismų sprendimais priteistus ir iÅ¡mokėtus 12 066,16 Lt (dvylika tÅ«kstančių Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡i Lt

16 ct); Â

Ä®pareigoti ieÅ¡kovÄ E. U. grÄ Å¾inti atsakovei Valstybinei teismo psichiatrijos tarnybai prie sveikatos apsaugos ministerijos minėtais teismų sprendimais priteistus ir iÅ¡mokėtus 12 066,16 Lt (dvylika tÅ«kstančių Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡i Lt 16 ct); Â

Ä®pareigoti ieÅ¡kovÄ R. B. grÄ Å¾inti atsakovei Valstybinei teismo psichiatrijos tarnybai prie sveikatos apsaugos ministerijos minėtais teismų sprendimais priteistus ir iÅ¡mokėtus 5 737,86 Lt (penki tÅ«kstančiai septyni Å¡imtai trisdeÅ¡imt septyni Lt 86 ct) Lt; Â

Įpareigoti

Valstybinę mokesčių inspekcijÄ prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos  grÄ Å¾inti atsakovei Valstybinei teismo

psichiatrijos tarnybai prie sveikatos apsaugos ministerijos 21 771,15 Lt

(dvideÅ¡imt vienÄ tÅ«kstantį septynis Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt vienÄ Lt 15 ct)  sumokėto pajamų mokesčio ( sumokėta

2009-11-23); 1725 (vienÄ tÅ«kstantį septynis Å¡imtus dvideÅ¡imt penkis) Lt žyminio mokesčio (sumokėta 2009-12-10); 34 (trisdeÅ¡imt keturis) Lt 14 ct iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (sumokėta 2009-12-10).

Ä®pareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrių grÄ Å¾inti atsakovei Valstybinei teismo psichiatrijos tarnybai prie sveikatos apsaugos ministerijos

49 322,85 Lt (keturiasdešimt devynis tūkstančius tris šimtus dvidešimt du Lt 85

ct) (sumokėta 2009-11-17 ir 2009-11-23).

Teisėjų kolegija:                                                                       Ramunė

Čeknienė

                                                                                             Â

Margarita Dzelzienė

                                                                                              Â

Birutė Valiulienė

                                                                                             Â