b8d5deda-dcc4-4ad6-bffe-dba84d1fb3c6 · PanevÄžio apygardos teismas
Legislator summary
AI generatedkategorija: 11.1; 11.5.1; 11.7.2; 14.3.1; 18.4; 99.5; 114.11; 121.18; 129.22; apsaugos ministerijos apeliacinį skundÄ dÄl Utenos rajono apylinkÄs teismo 2008 m. lapkriÄio 21 d. sprendimo civilinÄje byloje pagal ieÅ¡kovų M. Ž., A. J.,
Legislator headnote
AI generatedb8d5deda-dcc4-4ad6-bffe-dba84d1fb3c6 · PanevÄžio apygardos teismas: T., A. M., A. K., R. B., R. M., K. Å ., A. G. ieÅ¡kinį atsakovui Valstybinei teismo psichiatrijos tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos dÄl darbo apmokÄjimo esant nukrypimų nuo normalių darbo sÄ lygų priteisimo, institucija, teikianti iÅ¡vadÄ â Lietuvos Respublikos ValstybinÄ darbo inspekcija.
Full text
Pirmosios instancijos teismo teisÄjas
                                                                                                                                         Â
Pirmosios
instancijos teismo                                        CivilinÄ
byla Nr. 2A-375-544/ 2010
TeisÄja Irena StaceviÄenÄÂ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Procesinio sprendimo
kategorija: 11.1; 11.5.1; 11.7.2; 14.3.1; 18.4; 99.5; 114.11; 121.18; 129.22;
 (S)
PANEVÄŽIO APYGARDOS TEISMAS
SÂ PÂ RÂ EÂ NÂ DÂ IÂ M Â AÂ S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. birželio 18 d.
PanevÄžys
           PanevÄžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkÄs BirutÄs ValiulienÄs, kolegijos teisÄjų RamunÄs ÄeknienÄs (praneÅ¡Äja), Margaritos DzelzienÄs, sekretoriaujant Daivai BeneviÄiÅ«tei, dalyvaujant atsakovÄs atstovui Vitalijui Å aÅ¡kovui,
           vieÅ¡ame teismo posÄdyje
žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal atsakovÄs ValstybinÄs teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos
apsaugos ministerijos apeliacinį skundÄ dÄl Utenos rajono apylinkÄs teismo 2008 m. lapkriÄio 21 d. sprendimo civilinÄje byloje pagal ieÅ¡kovų M. Ž., A. J.,
N. M., V. T., A. G., S. G., V. A., S. U., R. Å ., B. P., E. U., E. B.,
J. T., A. M., A. K., R. B., R. M., K. Å ., A. G. ieÅ¡kinį atsakovui Valstybinei teismo psichiatrijos tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos dÄl darbo apmokÄjimo esant nukrypimų nuo normalių darbo sÄ lygų priteisimo, institucija, teikianti iÅ¡vadÄ â Lietuvos Respublikos ValstybinÄ darbo inspekcija.
TeisÄjų kolegija, iÅ¡nagrinÄjusi bylÄ ,
NUSTATÄ:
IeÅ¡kovai nurodÄ, kad jie dirba ValstybinÄs teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertiniame skyriuje sanitarais. Jų darbas susijÄs su asmenų, tiriamų Utenos ekspertiniame skyriuje, priežiÅ«ra. IeÅ¡kovų teigimu, jie dirba darbÄ , esant nukrypimų nuo normalių darbo sÄ lygų, taÄiau jiems nemokamos priemokos, nors darbas, susijÄs su psichikos ligonių ir serganÄiųjų alkoholine, toksikologine psichoze gydymu ir priežiÅ«ra, yra priskiriamas prie pavojingų darbų pagal VyriausybÄs 2002-09-03 nutarimu Nr. 1386 patvirtintų Pavojingų darbų sÄ raÅ¡o 3.13 punktÄ . AtsakovÄ pripažino, kad pavojingos darbo sÄ lygos darbuotojams, dirbantiems su psichikos ligoniais, nepanaikintos, taÄiau vÄliau nurodÄ, jog priemokų mokÄjimas buvo nutrauktas remiantis 2000-10-17 Žmonių saugos darbe įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. VIII-2063 86 str. 3 d. IeÅ¡kovų teigimu, DK
192 str. 1 d., kurioje nustatyta, kad, jeigu yra nukrypimų nuo normalių darbo sÄ lygų, už darbÄ tokiomis sÄ lygomis mokamas padidintas, palyginti su normaliomis darbo sÄ lygomis, tarifinis atlygis, o konkretÅ«s apmokÄjimo dydžiai nustatomi kolektyvinÄse ir darbo sutartyse, yra imperatyvi įstatymo nuostata, kurios pagrindu turi bÅ«ti mokamas padidintas tarifinis atlygis. Kadangi nuo 2003-01-01 neteko galios VyriausybÄs 1995-12-13 nutarimas Nr. 1555, kuriuo buvo patvirtinta Priemokų už darbÄ kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis sÄ lygomis dydžių nustatymo tvarka, tai pagal galiojusios tvarkos
3.3 punktÄ ieÅ¡kovams turi bÅ«ti mokamos ne mažesnÄs kaip 30 procentų nustatytos minimalios mÄnesio algos dydžio priemokos už trejų metų darbo laikotarpį nuo ieÅ¡kinio padavimo dienos. Be to, pagal Delspinigių nustatymo už iÅ¡mokų, susijusių su darbo santykiais, pavÄluotÄ mokÄjimÄ Ä¯statymo 2 str. 1 d., kai ne dÄl darbuotojo kaltÄs pavÄluotai iÅ¡mokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios iÅ¡mokos, kartu su jomis darbuotojui mokami delspinigiai, kurių dydį sudaro 0,06 procento priklausanÄios iÅ¡mokÄti sumos už kiekvienÄ praleistÄ kalendorinÄ dienÄ , pradedant skaiÄiuoti po septynių kalendorinių dienų, kai iÅ¡mokos nustatytu laiku turÄjo bÅ«ti sumokÄtos, ir baigiant skaiÄiuoti įskaitant jų iÅ¡mokÄjimo dienÄ . DÄl to ieÅ¡kovai praÅ¡Ä teismo priteisti iÅ¡ atsakovo:
â ieÅ¡kovams M. Ž., V. T., A. G., S. G., V. A., S. U.,  R. Å ., B. P., E. U., A. G.,
E. B., J. T., A. M.,  A. K.,  K. Å . po 6390 Lt skolos už pavojingÄ darbÄ laikotarpiu nuo 2005-03-01 iki 2008-03-01, nuo 2008-03-01 - po 30 procentų nuo VyriausybÄs nustatytos minimalios mÄnesinÄs algos dydžio priemokos už darbÄ esant nukrypimų nuo normalių darbo sÄ lygų, 0,06 procento dydžio delspinigių nuo skolos sumos už laikotarpį nuo 2005-03-01 iki 2008-03-01 už kiekvienÄ praleistÄ kalendorinÄ dienÄ , pradedant skaiÄiuoti po septynių dienų, kai priemoka turÄjo bÅ«ti iÅ¡mokÄta ir baigiant skaiÄiuoti įskaitant jų iÅ¡mokÄjimo dienÄ , penkių procentų dydžio metinių palÅ«kanų nuo 6390 Lt sumos, palÅ«kanas skaiÄiuojant nuo ieÅ¡kinio padavimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo;
â ieÅ¡kovams A. J., N. M., R. B. po  2820 Lt skolos už
pavojingÄ darbÄ laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2008-03-01, nuo 2008-03-01 -  po 30 procentų nuo VyriausybÄs nustatytos
minimalios mÄnesinÄs algos dydžio priemokos už darbÄ esant nukrypimų nuo normalių darbo sÄ lygų, 0,06 procento dydžio delspinigių nuo skolos sumos už laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2008-03-01 už kiekvienÄ praleistÄ kalendorinÄ dienÄ , pradedant skaiÄiuoti po septynių dienų, kai priemoka turÄjo bÅ«ti iÅ¡mokÄta ir baigiant skaiÄiuoti įskaitant jų iÅ¡mokÄjimo dienÄ , penkių procentų dydžio metinių palÅ«kanų nuo 2820 Lt skolos, palÅ«kanas skaiÄiuojant nuo ieÅ¡kinio padavimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo;
â ieÅ¡kovui R. M. 3390 Lt skolos už pavojingÄ darbÄ laikotarpiu nuo 2006-03-01 iki 2008-03-01, nuo 2008-03-01 - 30 procentų nuo VyriausybÄs nustatytos minimalios mÄnesinÄs algos dydžio priemokos už darbÄ esant nukrypimų nuo normalių darbo sÄ lygų, 0,06 procento dydžio delspinigių nuo skolos sumos už laikotarpį nuo 2006-03-01 iki 2008-03-01 už kiekvienÄ praleistÄ kalendorinÄ dienÄ , pradedant skaiÄiuoti po septynių dienų, kai priemoka turÄjo bÅ«ti iÅ¡mokÄta ir baigiant skaiÄiuoti įskaitant jų iÅ¡mokÄjimo dienÄ , penkių procentų dydžio metinių palÅ«kanų nuo 3390 Lt skolos, palÅ«kanas skaiÄiuojant nuo ieÅ¡kinio padavimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo. CK 6.210 str. pagrindu praÅ¡Ä priteisti penkių procentų dydžio metinių palÅ«kanų už sumÄ , kuriÄ sumokÄti praleistas terminas.
Utenos rajono apylinkÄs teismas 2008 m. lapkriÄio 21 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, priteisÄ iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovams:
- M. Ž., V. T., A. G., S. G., S. U., B. P., E. U.,  A. G., E. B., J. T.,
A. K., K. Å . po 6480 Lt skolos už darbÄ , esant nukrypimų nuo normalių darbo sÄ lygų, už laikotarpį nuo 2005-03-01 iki 2008-03-01, po 920 Lt priemokos už darbÄ , esant nukrypimų nuo normalių darbo sÄ lygų, už laikotarpį nuo 2008-03-01iki 2008-11-01;
- A. J., R.
B. po 2722 Lt skolos už darbÄ , esant nukrypimų nuo normalių darbo sÄ lygų, už laikotarpį nuo 2007-01-18 iki 2008-03-01, po 1920 Lt priemokos už darbÄ , esant nukrypimų nuo normalių darbo sÄ lygų, už laikotarpį nuo 2008-03-01 iki 2008-11-01;
- N. M. 2640 Lt skolos už darbÄ , esant nukrypimų nuo normalių darbo sÄ lygų, už laikotarpį nuo 2007-02-01 iki 2008-03-01, 1920 Lt priemokos už darbÄ , esant nukrypimų nuo normalių darbo sÄ lygų, už laikotarpį nuo 2008-03-01 iki 2008-11-01;
- - V. A. 6287 Lt skolos už darbÄ , esant nukrypimų nuo normalių darbo sÄ lygų, už laikotarpį nuo 2005-04-11 iki 2008-03-01, 1920 Lt priemokos už darbÄ , esant nukrypimų nuo normalių darbo sÄ lygų, už laikotarpį nuo 2008-03-01 iki 2008-11-01;
- R. Å . 3660 Lt skolos už darbÄ , esant nukrypimų nuo normalių darbo sÄ lygų, už laikotarpį nuo 2005-03-01 iki 2006-12-31, 2280 Lt skolos už darbÄ , esant nukrypimų nuo normalių darbo sÄ lygų, už laikotarpį nuo 2007-04-02 iki 2008-03-01, 1920 Lt priemokos už darbÄ , esant nukrypimų nuo normalių darbo sÄ lygų, už laikotarpį nuo 2008-03-01 iki 2008-11-01;
- A. M. 6030 Lt skolÄ už darbÄ , esant nukrypimų nuo normalių darbo sÄ lygų, už laikotarpį nuo 2005-06-01 iki 2008-03-01, 1920 Lt priemokos už darbÄ , esant nukrypimų nuo normalių darbo sÄ lygų, už laikotarpį nuo 2008-03-01 iki 2008-11-01;
- R. M. 4560 Lt skolos už darbÄ , esant nukrypimų nuo normalių darbo sÄ lygų, už laikotarpį nuo 2006-03-01 iki 2008-03-01, 1920 Lt priemokos už darbÄ , esant nukrypimų nuo normalių darbo sÄ lygų, už laikotarpį nuo 2008-03-01 iki 2008-11-01;
PriteisÄ iÅ¡ atsakovÄs ieÅ¡kovams M. Ž., N. M., V. T., A. G., S. G., S. U., B. P., E. U., A. G., E. B.,
J. T., A. M., A. K., K. Å . 0,06 procento dydžio priklausanÄios iÅ¡mokÄti kasmÄnesinÄs priemokos už darbÄ , esant nukrypimų nuo normalių darbo sÄ lygų, už laikotarpį nuo 2005-03-01, A. J. â nuo 2007-01-18, V. A. â nuo 2005-04-11, R. Å . â nuo 2005-03-01 iki 2006-12-31 ir nuo 2007-04-02, R. B. â nuo 2007-01-18, R. M. â nuo 2006-03-01, delspinigių už kiekvienÄ praleistÄ dienÄ , pradedant skaiÄiuoti po septynių dienų, kai priemokos turÄjo bÅ«ti sumokÄtos, ir baigiant skaiÄiuoti įskaitant jų iÅ¡mokÄjimo dienÄ , indeksuojant delspinigių dydį kartÄ per metus VyriausybÄs ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, atsižvelgiant į vartotojų kainų indeksÄ per praÄjusius kalendorinius metus; įpareigojo atsakovÄ DK 192 str. 2 d. nustatyta tvarka per tris mÄnesius nuo sprendimo įsiteisÄjimo dienos nustatyti ieÅ¡kovams M. Ž., A. J., N. M., V. T., A. G., S. G., V. A., S. U., R. Å ., B. P., E. U., E. B., J. T.,
A. M., A. K., R. B., R. M., K. Å .,
A. G. padidinto tarifinio atlygio už darbÄ , esant nukrypimų nuo normalių darbo sÄ lygų, dydį ir nustatytÄ padidintÄ tarifinį atlygį už darbÄ , esant nukrypimų nuo normalių darbo sÄ lygų, mokÄti nuo 2008-11-01; nurodÄ, kad per teismo nustatytÄ trijų mÄnesių nuo sprendimo įsiteisÄjimo dienos terminÄ atsakovui neįvykdžius pirmiau nurodytos pareigos, Å¡iam bus skirta 700 Lt bauda; kitus ieÅ¡kinio reikalavimus atmetÄ. Teismas pagal Utenos ekspertinio skyriaus I ir II poskyrio sanitarų pareiginius nuostatus, atsakovo 2007-10-26 raÅ¡tÄ , ValstybinÄs teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos nuostatus nustatÄ, kad ieÅ¡kovų darbas susijÄs su psichikos sutrikimų turinÄių asmenų priežiÅ«ra.
Be to, Å¡ių aplinkybių neginÄijo ir atsakovas. IÅ¡ byloje esanÄios kolektyvinÄs sutarties, galiojanÄios nuo 2003-06-01, darbo sutarÄių su ieÅ¡kovais, ieÅ¡kovų ir atsakovo paaiÅ¡kinimų teismas taip pat nustatÄ, kad Å¡iuose dokumentuose ieÅ¡kovams nebuvo nustatytas padidintas darbo apmokÄjimas už darbÄ , esant nukrypimų nuo normalių darbo sÄ lygų. Teismas nurodÄ, kad pagal Psichosocialinių rizikos veiksnių tyrimo protokolÄ ieÅ¡kovų darbo vietose buvo nustatyti psichosocialiniai rizikos veiksniai, kuriems paÅ¡alinti atsakovas 2007-11-23 patvirtino Å¡ių veiksnių Å¡alinimo ir mažinimo priemonių planÄ , taip pat pateikÄ 2008-10-21 sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintÄ ValstybinÄs teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus II poskyryje tiriamų asmenų apsaugos ir priežiÅ«ros finansavimo programÄ .
Teismas, remdamasis Å¡iomis aplinkybÄmis, konstatavo, kad ieÅ¡kovai dirbo pavojingomis sÄ lygomis ir bylos nagrinÄjimo metu jos nebuvo panaikintos, todÄl ginÄo santykiams turÄjo bÅ«ti taikomas DK 192 straipsnis, kuris yra imperatyvioji nuostata. Teismas, apskaiÄiuodamas atlygį už darbÄ pavojingomis sÄ lygomis, rÄmÄsi Žmonių saugos darbe įstatymo 69 str. 6 d., VyriausybÄs 1995-12-13 nutarimu Nr. 1555 patvirtintos Priemokų už darbÄ kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis sÄ lygomis dydžių nustatymo tvarkos 3.3 punktu; nesant teisÄs akto, kuris nustatytų priemokų už darbÄ pavojingomis sÄ lygomis dydį, klausimo neiÅ¡sprendus kolektyvinÄje ir darbo sutartyse, teismas rÄmÄsi paskutiniais galiojusiais teisÄs aktais, kuriuose nustatyti priemokų už darbÄ pavojingomis sÄ lygomis dydžiai, ir priteisÄ ieÅ¡kovams 30 procentų dydžio valstybÄs nustatyto minimalaus valandinio atlygio (mÄnesio algos) dydžio priemokos nuo jų faktinio darbo laiko pradžios, bet ne daugiau kaip už trejus metus nuo ieÅ¡kinio padavimo dienos.
Tokio paties dydžio priemokas (30 procentų dydžio valstybÄs nustatyto minimalaus valandinio atlygio (mÄnesio algos) priteisÄ visiems ieÅ¡kovams už laikotarpį nuo 2008-03-01 iki 2008-11-01. Kadangi bylos nagrinÄjimo metu teismas nustatÄ, kad ieÅ¡kovai dirbo darbo sÄ lygomis, esant nukrypimų nuo normalių darbo sÄ lygų, o atsakovas nesilaikÄ Ä¯statymų reikalavimų, todÄl įpareigojo atsakovÄ DK 192 str. 2 d. nustatyta tvarka per tris mÄnesius nuo sprendimo įsiteisÄjimo dienos nustatyti ieÅ¡kovams padidinto tarifinio atlygio už darbÄ , esant nukrypimų nuo normalių darbo sÄ lygų, dydį ir nustatytÄ padidintÄ tarifinį atlygį už darbÄ , esant nukrypimų nuo normalių darbo sÄ lygų, mokÄti nuo 2008-11-01.
Apeliaciniu skundu atsakovÄ praÅ¡o panaikinti Utenos rajono apylinkÄs teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ ieÅ¡kinį atmesti, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų solidariai turÄtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas. NurodÄ, kad teismas netinkamai vertino byloje esanÄius įrodymus, neatsižvelgÄ Ä¯ dalį bylai reikÅ¡mingų aplinkybių, netinkamai iÅ¡aiÅ¡kino ir pritaikÄ materialines bei procesines teisÄs normas, nukrypo nuo Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo praktikos bei klaidingai konstatavo, jog ieÅ¡kovai dirba esant nukrypimams nuo normalių darbo sÄ lygų (DK 192 str.):
1. Teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikÄ DK 191 str. 1-7 p. ir 192 str. 2 d. įtvirtintas nuostatas dÄl normalių darbo sÄ lygų ir nukrypimo nuo normalių darbo sÄ lygų. PadarÄ neteisingÄ iÅ¡vadÄ , kad nukrypimas nuo normalių darbo sÄ lygų aiÅ¡kintinas kaip bet kokia įmanoma grÄsmÄ darbuotojų sveikatai. Nukrypimas nuo normalių darbų sÄ lygų turi bÅ«ti aiÅ¡kinamas kaip darbo sÄ lygos, kurios virÅ¡ija leistinas koncentracijas ir lygius, ribines vertes, įtvirtintus įstatymų, kitų norminių aktų.
IeÅ¡kovų darbas nÄra priskirtinas prie darbų pavojingomis sÄ lygomis, nes kaip nurodyta 2002-09-03 LRV nutarimo Nr. 1358 3.13 p., dirbantys pavojingomis darbo sÄ lygomis laikomi asmenys, kurie gydo ir prižiÅ«ri psichikos ligonių sveikatÄ . IeÅ¡kovai nevykdÄ ligonių gydymo ir medicininÄs priežiÅ«ros, todÄl ieÅ¡kovų darbas nelaikytinas darbu pavojingomis sÄ lygomis. Nors remiantis Psichosocialinių rizikos veiksnių tyrimo metodinių nurodymų, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinÄs apsaugos ir darbo ministro 2005-08-24 įsakymu Nr. V-669/A1-241, 13 p., nustaÄius rizikÄ darbuotojų sveikatai dÄl psichosocialinių veiksnių poveikio, darbdaviui atstovaujantis asmuo ar jo pavedimu darbdavio įgaliotas asmuo darbuotojų saugai ir sveikatai planuoja ir tvirtina su darbuotojų atstovu suderintÄ priemonių planÄ psichologinei rizikai mažinti ir / ar Å¡alinti, taÄiau tokios rizikos nustatymas bei plano parengimas nereiÅ¡kia, kad yra nukrypimas nuo normalių darbo sÄ lygų.
PrieÅ¡ingai, priemonių plano psichosocialinei rizikai mažinti ir / ar Å¡alinti sudarymas yra rodiklis, kad buvo nustatyta priimta rizika (t. y. nÄra nukrypimų nuo normalių sÄ lygų), darbo sÄ lygos atitinka normalių sÄ lygų reikalavimus ir naudojant tam tikras priemones rizika yra naikinama. Be to, Psichosocialinių veiksnių tyrimo protokole (2 t., b. l. 114-120) užfiksuota situacija buvusi 2007 metų gegužÄs â birželio mÄnesiais ir atspindi darbo sÄ lygų bÅ«klÄ tik tuo laikotarpiu, taÄiau nenurodo, kokios darbo sÄ lygos buvo visais 2005-2008 metais bei Å¡iuo metu.
TodÄl mano, jog teismas nepagrįstai priteisÄ priedus už visÄ Å¡Ä¯ trejų metų laikotarpį bei įpareigojo nustatyti juos į ateitį. Be to, atlikus tyrimÄ dÄl sanitarų darbo intensyvumo 2005-2008 metais nustatyta, kad pastarieji dirbo tik
22 procentų pajÄgumu, t. y. jų darbo krÅ«vis nebuvo didelis. Taigi, jeigu sulygstant darbo užmokestį darbo sutarties Å¡alys atsižvelgÄ Ä¯ darbo sÄ lygų specifikÄ ir susitarÄ dÄl konkretaus apmokÄjimo (padidinant pagrindinį darbo užmokestį arba alternatyviai sulygstant priedus, priemokas), toks susitarimas yra laikomas tinkamu DK 192 str. 1 d. įgyvendinimu, dÄl ko iÅ¡ darbdavio darbuotojo naudai negali bÅ«ti priteisiamas joks kitas papildomas apmokÄjimas.
2. Byloje pateikta atsakovo licencija patvirtina, kad, jis neturi teisÄs verstis sveikatos priežiÅ«ros bei gydymo veikla, todÄl atsižvelgiant į tai, negalima tokia situacija, kad ieÅ¡kovai bÅ«tų galÄjÄ teikti psichikos ligonių sveikatos priežiÅ«ros bei gydymo paslaugas, t. y. bÅ«tų galÄjÄ dirbti pavojingomis sÄ lygomis (2002-09-03 VyriausybÄs nutarimo Nr. 1358 3.13 p.). Be to, ieÅ¡kovų pareiginiuose nuostatuose, prieÅ¡ingai nei nurodo teismas, taip pat nÄra numatyta pareigų, susijusių su sveikatos gydymu bei sveikatos priežiÅ«ra. Tokiu bÅ«du, akivaizdu, kad ieÅ¡kovai dirbo normaliomis darbo sÄ lygomis, nukrypimo nuo normalių darbo sÄ lygų nÄra, todÄl pagrindo priteisti papildomas sumas taip pat nÄra.
3. Kadangi iÅ¡ byloje esanÄių faktinių aplinkybių matyti, kad ieÅ¡kovų darbo sÄ lygos yra ir buvo normalios, todÄl jiems padidintas mokÄjimas (priedai, priemokos) negali bÅ«ti priteisiami ar įpareigojama nustatyti priemokas į ateitį. Net ir tuo atveju, jei teismas manytų, kad ieÅ¡kovų darbo sÄ lygos nebuvo normalios, Å¡alys darbo sutartyse buvo sulygÄ tinkamÄ apmokÄjimÄ už darbÄ , o ieÅ¡kovai sutiko, jog tai yra tinkamas bei pakankamas atlyginimas už darbÄ esamomis darbo sÄ lygomis. Be to, pagal VyriausybÄs 1993-07-08 nutarimo Nr. 511 âDÄl biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokÄjimo tvarkos tobulinimoâ 5.2 p., atskiros priemokos bei priedai už darbÄ , esant nukrypimui nuo normalių sÄ lygų, nenumatyti. Sprendimas priteisti ieÅ¡kovams priemokÄ , lygiÄ 30 procentų minimalios mÄnesinÄs algos, prieÅ¡tarauja įstatymams, o, netgi jei ir bÅ«tų priteisiamos papildomos sumos, tai jos neturÄtų virÅ¡yti 5 procentų (ValstybÄs tarnautojų ir darbuotojų, gaunanÄių darbo užmokestį iÅ¡ Lietuvos Respublikos valstybÄs biudžeto, savivaldybių biudžetų ir valstybÄs pinigų fondų, darbo užmokesÄio fondo apskaiÄiavimo metodikos, patvirtintos 2003-03-03 VyriausybÄs nutarimu Nr. 280, 2.1.2 p.).Â
Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovai praÅ¡o apylinkÄs teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad atsakovas 2008-04-10 pateikdamas atsiliepimÄ Ä¯ pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį visiÅ¡kai pripažino tÄ aplinkybÄ, kad ieÅ¡kovai dirba esant nukrypimų nuo normalių darbo sÄ lygų, o priedai nemokami dÄl pasikeitusio teisinio reglamentavimo ir finansavimo trÅ«kumo. Tokiu bÅ«du, apeliantas apeliaciniame skunde negali ginÄyti tų aplinkybių, kurias pats, betarpiÅ¡kai dalyvaudamas nagrinÄjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, pripažino. DK 192 str. 1 d. įstatymo leidÄjo vartojama formuluotÄ â ... mokamas padidintas, palyginti su ...â reiÅ¡kia imperatyvÄ , kuris privalomas tiek darbdaviui, tiek darbuotojui. Darbo teisinių santykių Å¡alių diskrecijai paliekama tik susitarti dÄl konkretaus padidinto tarifinio atlygio dydžio ir mokÄjimo formos. Apeliantas nenurodÄ, jog Å¡ioje civilinÄje byloje bÅ«tent darbdavys atsisakÄ tartis dÄl DK
192 str. kolektyvinÄje ar darbo sutartyje bei mokÄti padidintÄ tarifinį atlygį. Taigi, negalima tokia situacija, kad darbuotojai, dirbantys pavojingÄ darbÄ , gautų tokį patį darbo užmokestį kaip darbuotojai, dirbantys normaliomis darbo sÄ lygomis, nepaisant tos aplinkybÄs, kad nei kolektyvinÄje, nei darbo sutartyse tokie klausimai neaptarti. Be to, byloje nÄra jokių įrodymų, kad ieÅ¡kovams mokamas padidintas, palyginti su normaliomis sÄ lygomis, tarifinis atlygis, t. y. apeliantas pirmosios instancijos teismui nepateikÄ jokių įrodymų, koks yra sanitarų tarifinis atlygis esant normalioms darbo sÄ lygoms, todÄl nÄra jokių faktinių ir teisinių galimybių palyginti, ar ieÅ¡kovams mokamas didesnis tarifinis atlygis nei įprastai mokama sanitarams. Teigia, jog nepagrįstas apelianto argumentas, kad rizikos nustatymas nereiÅ¡kia, jog yra nukrypimas nuo normalių darbo sÄ lygų. PrieÅ¡ingai, pagal 2003-10-16 SocialinÄs apsaugos ir darbo ministro ir Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. A1-159/V-612 patvirtintų ProfesinÄs rizikos vertinimo nuostatų 20 ir 21 p. nustaÄius rizikÄ , apeliantas turÄjo priimti sprendimÄ dÄl rizikos priimtinumo ir nepriimtinumo. Nepateikdamas teismui administracijos vadovo sprendimo dÄl rizikos priimtinumo ar nepriimtinumo ir profesinÄs rizikos nustatymo kortelÄs, atsakovas pripažino, kad rizika yra nepriimtina. Nors skunde nurodoma, kad psichosocialinių rizikos veiksnių tyrimo protokole Nr. U-1 užfiksuota situacija 2007 m. gegužÄs â birželio mÄnesiais, taÄiau bylos nagrinÄjimo metu pats apeliantas iÅ¡ esmÄs pripažino, kad situacija nesikeitÄ, o priemonių planas nÄra įgyvendintas. Be to, nepagrįstas ir tas skundo teiginys, kad pasiraÅ¡ydami darbo sutartis ieÅ¡kovai sutiko su darbo apmokÄjimo sÄ lygomis ir negali reikalauti papildomo užmokesÄio. Ta aplinkybÄ, kad įsigaliojus DK 192 str. darbdavys neiniciavo darbo sutarÄių pakeitimo ar pasiraÅ¡ydamas naujas darbo sutartis nesivadovavo DK 192 str. imperatyvu, negali bÅ«ti pripažįstama teisÄtais darbdavio veiksmais, kaip ir aplinkybÄ, kad apeliantas nÄra privatus asmuo, negali bÅ«ti sÄ lyga, pateisinanti įstatymo įpareigojimų nevykdymÄ .
Utenos rajono apylinkÄs teismo 2008 m. lapkriÄio 21 d. sprendimas naikintinas, o, kadangi byloje surinkta pakankamai duomenų bylÄ iÅ¡nagrinÄti iÅ¡ esmÄs, panaikinus skundžiamÄ sprendimÄ , priimtinas naujas sprendimas ieÅ¡kinį atmesti (CPK 326 str. 1 d. 2 p.). TeisÄjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikÄ procesines teisÄs
normas, reglamentuojanÄias įrodinÄjimÄ civiliniame procese (CPK 176 str.â185 str.), netinkamai ir nepilnai nustatÄ
reikÅ¡mingas teisingam Å¡io ginÄo iÅ¡sprendimui faktines aplinkybes, netinkamai aiÅ¡kino ir taikÄ Â DK 192 str., nes neatsižvelgÄ Ä¯ tai, kad tai yra blanketinio pobÅ«džio teisÄs norma, nustatanti, kad tais atvejais, kai yra nukrypimų nuo normalių darbo sÄ lygų, už darbÄ tokiomis sÄ lygomis konkretÅ«s apmokÄjimo dydžiai nustatomi kolektyvinÄse ir darbo sutartyse, taip pat neįvertino to fakto, kad Å¡iuo metu galiojantys teisÄs aktai nereglamentuoja konkreÄių darbo apmokÄjimo dydžių, kai yra nukrypimas nuo normalių darbo sÄ lygų, neatsižvelgÄ ir netyrÄ, kokio teisinio reglamentavimo pagrindu buvo sudarytos Å¡alių darbo sutartys, nevertino Å¡ių sutarÄių sÄ lygų, dÄl ko priÄmÄ nepagrįstÄ ir neteisÄtÄ sprendimÄ ieÅ¡kinį tenkinti (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).  AbsoliuÄių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
Byloje esanÄių įrodymų visuma nustatyta, kad  ieÅ¡kovai M. Ž., A. J., N. M., V. T., A. G., S. G., V. A., S. U., R. Å ., B. P., E. U., E. B., J. T., A. M.,
A. K., R. B., R. M., K. Å ., A. G. yra ValstybinÄs teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus sanitarai, kurių darbas susijÄs su
psichikos sutrikimų turinÄių asmenų priežiÅ«ra (2 t., b. l. 111-113). Utenos ekspertinis skyrius yra atsakovÄs ValstybinÄs teismo
psichiatrijos tarnybos padalinys, kuriame pagal teismo nutartį atliekamos stacionarios teismo psichiatrijos ekspertizÄs tiriamiesiems suimtiems ir nesuimtiems asmenims, kurie įvykdÄ nusikalstamÄ veiklÄ . Tiriamieji asmenys su produktyvia psichotine simptomatika sudaro iki 30 procentų visų tiriamų asmenų. ReikÅ¡mingas tiriamųjų asmenų kontingento ypatumas yra jų padidintas socialinis
pavojingumas (2 t., b. l. 125). VyriausybÄs 2002-09-03 nutarimu Nr. 1358 âDÄl pavojingų darbų sÄ raÅ¡o
patvirtinimoâ psichikos ligonių ir serganÄių alkoholine, toksikologine psichoze gydymas ir priežiÅ«ra buvo priskiriama prie pavojingų darbų (3.13 p.). VyriausybÄs 1995-12-13 nutarimu Nr. 1555 âDÄl priemokų už darbÄ kenksmingomis ir pavojingomis sÄ lygomis dydžių nustatymo tvarkos patvirtinimoâ buvo nustatyta, kad už darbÄ pavojingomis sÄ lygomis mokama ne mažesnÄ kaip 30 procentų nustatytos minimalios algos priemoka. Å is nutarimas neteko galios Vyriausybei 2002-12-20 priÄmus nutarimÄ Nr.2023. IeÅ¡kovams už darbÄ pavojingomis sÄ lygomis vadovaujantis Lietuvos Respublikos Žmonių saugos darbe įstatymo 69 str. 6 d. iki 2001-01-01 buvo mokama 30 procentų minimalios algos priemoka. AtsakovÄ priemokų ieÅ¡kovams už pavojingas darbo sÄ lygas mokÄjimÄ nutraukÄ 2001-01-12 įsakymo Nr. 7-K pagrindu vadovaudamasi
2000-10-17 Žmonių saugos darbe įstatymo pakeitimo įstatymo Nr.VIII â 2063 86 str. 3 d. (1 t., b. l. 21, 54). Byloje
keliamas ginÄas dÄl materialiosios teisÄs normų, reglamentuojanÄių darbo apmokÄjimo, esant nukrypimui nuo normalių darbo sÄ lygų, tvarkÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo.
Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija 2010-03-25 nutartyje, priimtoje Å¡ioje byloje, dÄl DK 191 str. ir DK 192 str. 1 d. taikymo ir aiÅ¡kinimo, iÅ¡aiÅ¡kino ir nurodÄ, kad nagrinÄjamoje byloje  reikia atsižvelgti į tai, kad VyriausybÄs 2002-09-03 nutarimas Nr. 1386 âDÄl pavojingų darbų sÄ raÅ¡o patvirtinimoâ buvo priimtas vadovaujantis Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 27 str. 5 d., 30 str. 5 d. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas neskirtas darbuotojų darbo apmokÄjimo klausimams reglamentuoti, o jo straipsniai, kuriais vadovaujantis buvo patvirtintas Pavojingų darbų sÄ raÅ¡as, yra skirti darbuotojų instruktavimui bei mokymui organizuoti. TeisÄjų kolegija konstatavo, kad įstatymų leidÄjas, priimdamas Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymÄ , turÄjo siekį nustatyti teisines nuostatas, jog bÅ«tų sudarytos saugios ir sveikos darbo sÄ lygos bei atsakomybÄ už darbuotojų saugos ir sveikatos norminių aktų reikalavimų pažeidimus. Darbo kodekso 191 straipsnyje įtvirtinta darbdavio pareiga užtikrinti normalias darbo sÄ lygas, kad darbuotojai galÄtų įvykdyti darbo normas, ir pateiktas pavyzdinis tokių sÄ lygų sÄ raÅ¡as. Normalios darbo sÄ lygos yra užtikrinamos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme bei šį įstatymÄ Ä¯gyvendinanÄiuose teisÄs aktuose nustatytomis priemonÄmis ir tvarka. TeisÄjų kolegija konstatavo, kad vien ta aplinkybÄ, jog darbuotojas dirba darbÄ , kuris VyriausybÄs nutarimu yra priskirtas prie pavojingų darbų, savaime
nereiÅ¡kia, kad yra nukrypimų nuo normalių darbo sÄ lygų.  NurodÄ, kad darbų priskyrimo pavojingų
kategorijai reikÅ¡mÄ aiÅ¡kintina sistemiÅ¡kai analizuojant Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo ir Darbo kodekso 191 straipsnio nuostatas. Darbų pavojingumas reiÅ¡kia, kad tam tikros rūšies darbai yra atliekami tokiomis sÄ lygomis, kai yra specifinių veiksnių, veikianÄių darbuotojų saugumÄ ir sveikatÄ . Darbdavys, atsižvelgdamas į konkretaus darbo specifikÄ ir vadovaudamasis darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo principais, nustato papildomas priemones normalioms darbo sÄ lygoms užtikrinti. Saugios ir sveikos darbo aplinkos sudarymo reikalavimus apibrÄžia kai kurie specializuoti teisÄs aktai, pavyzdžiui, Darbo aplinkos veiksnių matavimų ir jų rezultatų higieninio įvertinimo metodiniai nurodymai (Sveikatos apsaugos ministerijos ir SocialinÄs apsaugos ir darbo ministerijos 1997-01-07 įsakymas Nr. 7/5), Psichosocialinių rizikos veiksnių tyrimo metodiniai nurodymai (Sveikatos apsaugos ministerijos ir SocialinÄs apsaugos ir darbo ministerijos 2005-09-24 įsakymas Nr. V-669/A1-241) ir kt. Tik nustaÄius, kad dÄl tam tikros darbo specifikos nÄra galimybÄs iÅ¡vengti neigiamo poveikio darbuotojų sveikatai, galima konstatuoti faktÄ , jog yra nukrypimas nuo normalių darbo sÄ lygų (3 t., b. l. 122-132, CPK 362 str. 2 d.).
TeisÄjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į virÅ¡ iÅ¡dÄstytÄ teisÄs normų aiÅ¡kinimÄ ir
Å¡ioje byloje esanÄių įrodymų visumÄ , yra pagrindas daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovų darbe yra nukrypimų nuo normalių
darbo sÄ lygų ir dÄl jų dirbamo darbo specifikos nÄra galimybÄs iÅ¡vengti neigiamo poveikio darbuotojų sveikatai. Å i iÅ¡vada daroma vadovaujantis Å¡iais motyvais. Kaip minÄta, ieÅ¡kovų darbas susijÄs su asmenų, kurių elgesys,
veiksmai dažnai neprognozuojami, priežiÅ«ra, todÄl faktiÅ¡kai visu ieÅ¡kovų darbo laiku yra grÄsmÄ jų sveikatai ir jie
nuolat dirba padidinto socialinio pavojingumo aplinkoje (psichocialiniai veiksniai). Byloje surinktų įrodymų visuma: LR ValstybinÄs darbo inspekcijos iÅ¡vada, 2006-04-19 pažymos Nr.S-244, S-245 apie sanitarų P. B., S. G. patirtas traumas (galvos, nosies sumuÅ¡imus) darbe, Utenos darbo inspekcijos 2008-01-08 skundo patikrinimo aktas, sanitarų atliktas darbo vietų vertinimas, 2005-03-31 Utenos ekspertinio skyriaus med.
slaugytojų ir sanitarų praÅ¡ymas, ValstybinÄs darbo inspekcijos atstovų B. V., B. S. paaiÅ¡kinimai apie tai, jog
ieÅ¡kovai dirba esant akivaizdiems nukrypimams nuo normalių darbo sÄ lygų, profesinÄs rizikos nustatymo lentelÄs (1 t., b. l. 56, 2 t., b. l. 74-75, 76-80, 107, 137, 220-221,  3 t., b. l. b.
l. 32-36), Psichosocialinių veiksnių tyrimo darbo planas ir  protokolas (2 t., b. l. 114-120, 3 t., b. l. 15-16), priemonių planas dÄl
psichosocialinių rizikos veiksnių mažinimo ir Å¡alinimo (2 t., b. l. 76-80) - patvirtina, kad ieÅ¡kovai dirba esant nukrypimams nuo normalių darbo sÄ lygų (DK 192 str.1 d.). Iš kolektyvinÄs sutarties, atsakovÄs raÅ¡to turinio matyti, kad dirbantiems pas atsakovÄ Â nurodytomis sÄ lygomis sanitarams LRV 2003-07-18 nutarimo Nr. 941 âKai kurių kategorijų darbuotojų, turinÄių teisÄ Ä¯ kasmetines pailgintas atostogas, sÄ raÅ¡as ir Å¡ių atostogų trukmÄâ 4 p. pagrindu suteikiamos pailgintos atostogos ir LRV 2003-09-30 nutarimu Nr. 1195 âDarbuotojų, kurių darbo pobÅ«dis susijÄs su didesne protine, emocine įtampa, darbo laiko sutrumpinimo tvarkaâ 7.1 papunkÄio pagrindu nustatoma 36 valandų darbo savaitÄ (28 p., 1 t., b. l. 16-20, 22). Byloje pateiktas Psichosocialinių rizikos veiksnių tyrimas 2007 metų gegužÄs â birželio mÄnesiais laikotarpiu patvirtina ieÅ¡kovų darbo sÄ lygų bÅ«klÄ tuo metu, ir byloje nÄra duomenų, kad ji iÅ¡ esmÄs pasikeitusi Å¡iuo metu. MinÄto tyrimo pagrindu ir vykdydama KolektyvinÄs sutarties 37, 38 p. nuostatas, atsakovÄ sudarÄ Psichinių rizikos veiksnių Å¡alinimo ir mažinimo
priemonių planÄ psichosocialinei rizikai mažinti ir/ar Å¡alinti, ir taip gerino ieÅ¡kovų darbo sÄ lygas. TeisÄjų
kolegijos nuomone, sutiktina su apelianto argumentu, kad priemonių psichosocialinei rizikai mažinti (Å¡alinti) įgyvendinimas ieÅ¡kovų darbo sÄ lygas gerina. TaÄiau, teisÄjų kolegijos nuomone,  ieÅ¡kovai sanitaro darbÄ atlieka nuolatinÄje socialinio pavojingumo aplinkoje, nuolat veikiami psichosocialinių veiksmų. AtsakovÄs  minÄto plano priemonių taikymas to negali nei visiÅ¡kai paÅ¡alinti, nei padÄti visiÅ¡kai iÅ¡vengti neigiamo poveikio
darbuotojų sveikatai, nes jos niekaip neįtakoja socialiai pavojingų tiriamųjų asmenų su produktyvia psichotine simptomatika, likusių į fizinÄ agresijÄ , elgesio ir
neprognozuojamų veiksmų, o bÅ«tent su jais tiesiogiai dirba ieÅ¡kovai. FaktÄ , kad tiesioginio kontakto su pacientais ir jų skundų priÄmimų, kaip ieÅ¡kovų
rizikos veiksnio dÄl jų darbo specifikos visiÅ¡kai paÅ¡alinti negalima, minÄtame plane pripažįsta ir pati atsakovÄ (1
t., b. l. 76-80). Taigi,  nežiÅ«rint taikytų atsakovÄs priemonių saugioms
ir sveikoms darbuotojų darbo sÄ lygoms užtikrinti, dÄl ieÅ¡kovų darbo specifikos nÄra galimybÄs
iÅ¡vengti neigiamo poveikio darbuotojų sveikatai, todÄl yra pagrindas pripažinti, kad ieÅ¡kovų darbe yra nukrypimas nuo normalių
darbo sÄ lygų.
Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija minÄtoje nutartyje taip pat konstatavo, kad Å¡ioje byloje reikÅ¡minga yra tai, jog vienų ieÅ¡kovų darbo teisiniai santykiai su atsakovu atsirado galiojant teisÄs aktams, nustaÄiusiems papildomas priemokas už jų atliekamÄ darbÄ ir sÄ lyga dÄl tokių priemokų buvo įtraukta į jų darbo sutartis. Taigi, vieni Å¡ios bylos ieÅ¡kovai tokiÄ teisÄ buvo įgijÄ, susitarimas dÄl papildomos priemokos buvo bÅ«tinoji darbo sutarties sÄ lyga, todÄl Å¡ios sÄ lygos pakeitimas vertintinas tuo metu galiojusio
Darbo sutarties įstatymo 8 ir 23 straipsnių kontekste. Tuo tarpu kitų ieškovų darbo sutartys buvo sudarytos
pasikeitus pirmiau aptartam teisiniam reglamentavimui, jų sutartyse su  atsakove nÄra sÄ lygų dÄl priemokų, kurias yra
praÅ¡oma priteisti. Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovų reikalavimai sprÄstini sekanÄiai.Â
Vienų ieškovų: M. Ž.,
V. T., A. G., S. U., B. P., E. U.,
E. B., J. T., A. K., K. Å ., A. G.,
S. G. â darbo teisiniai santykiai su atsakove atsirado galiojant Darbo sutarties įstatymui, o jų darbo apmokÄjimo klausimus Å¡ių sutarÄių sudarymo metu papildomai reglamentavo Žmonių saugos darbe įstatymo pakeitimo įstatymo 69 str. 6 d., kurioje buvo nustatyta, jog už darbÄ pavojingomis sÄ lygomis mokama ne mažiau kaip 30 procentų valstybÄs nustatyto minimalaus valandinio atlygio (mÄnesinÄs algos) dydžio priemoka. VyriausybÄs 1995-12-13 nutarimu Nr. 1555 âDÄl priemokų už darbÄ kenksmingomis ir pavojingomis sÄ lygomis dydžių nustatymo tvarkos patvirtinimoâ buvo nustatyta, kad už darbÄ pavojingomis sÄ lygomis mokama ne mažesnÄ kaip 30 procentų nustatytos minimalios algos priemoka. Å is nutarimas neteko galios Vyriausybei 2002-12-20 priÄmus nutarimÄ Nr.2023. SÄ lyga dÄl tokių priemokų mokÄjimo ieÅ¡kovams buvo įtraukta į jų darbo sutartis (1 t., b. l. 111, 146, 179, 2 t., b. l. 56, 122-123). MinÄtiems ieÅ¡kovams už darbÄ pavojingomis sÄ lygomis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Žmonių saugos darbe įstatymo 69 str. 6 d., iki 2001-01-01 buvo mokama 30 procentų minimalios algos priemoka. Taigi, Å¡ie ieÅ¡kovai buvo įgijÄ teisÄ gauti papildomas priemokas už jų atliekamÄ darbÄ , susitarimas dÄl papildomos priemokos buvo bÅ«tinoji darbo sutarties sÄ lyga (Darbo sutarties įstatymo 8 str.). AtsakovÄ priemokų ieÅ¡kovams už pavojingas darbo sÄ lygas mokÄjimÄ nutraukÄ vadovaudamasis 2000-10-17 Žmonių saugos darbe įstatymo pakeitimo įstatymo Nr.VIII â 2063 86 str. 3 d. ir 2001-01-12 tuo pagrindu priÄmÄ Ä¯sakymÄ Nr.7K (1 t., b. l. 21, 54). TodÄl Å¡ios bÅ«tinosios darbo sutarties sÄ lygos pakeitimas turi bÅ«ti vertinamas pagal tuo metu galiojusio Darbo sutarties įstatymo 8 ir 23 straipsnių turinį. Pagal Darbo sutarties įstatymo 8 str. nuostatas, pakeisti bÅ«tinÄ sias darbo sutarties sÄ lygas darbdavio valia, nesant darbuotojo sutikimo, buvo draudžiama, bÅ«tinųjų darbo sutarties sÄ lygų pakeitimas reiÅ¡kÄ perkÄlimÄ Ä¯ kitÄ darbÄ (DSÄ® 21, 23 str.). Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo praktika, aiÅ¡kinant Å¡ias Darbo sutarties įstatymo nuostatas, nuosekliai suformuota (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisÄjų kolegijos 2002-04-22 nutartyje Nr. 3K-3-631/2002; 2002-02-06 nutartyje Nr. 3K-3-242/2002; 2004-12-22
nutartyje Nr. 3K-3-697/2004 ir kt.). IÅ¡ byloje esanÄių  duomenų apie ieÅ¡kovų darbo santykius matyti, kad 2000-10-17 Žmonių saugos darbe įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. VIII-2063 86 str. 3 d. pagrindu nuo 2001-01-01 buvo panaikinta nurodytų ieÅ¡kovų darbo sutarÄių sÄ lyga dÄl 30 procentų valstybÄs nustatyto minimalaus valandinio atlygio (mÄnesinÄs algos) dydžio priemokos, t. y. buvo pakeistos bÅ«tinosios darbo sÄ lygos. Byloje nÄra raÅ¡ytinių įrodymų, patvirtinanÄių, kad tam buvo gautas raÅ¡ytinis darbuotojų sutikimas, taÄiau daugumoje darbo sutarÄių yra ieÅ¡kovų paraÅ¡ai po atitinkamo įraÅ¡o apie priedo mokÄjimo panaikinimÄ . IeÅ¡kovai iÅ¡ esmÄs neginÄija fakto, kad apie minÄtos darbo sutarties sÄ lygos pakeitimÄ Å¾inojo ir apie tai buvo savalaikiai informuoti. Šį faktÄ iÅ¡ dalies patvirtina ir vÄlesnių ieÅ¡kovų kreipimuisi turinys į darbdavį darbo užmokesÄio, tarifinio atlyginimo padidinimo klausimais. Taigi, ieÅ¡kovai, nuo 2001 metų, žinodami apie sumažintÄ atlyginimÄ , sÄ moningai pradÄjo dirbti už mažesnį darbo užmokestį ir taip dirbo ilgÄ laikÄ iki 2008-02-29, kada kreipÄsi į teismÄ su Å¡ios bylos ieÅ¡kiniu. Pagal bylos duomenis, ieÅ¡kovai 2001-04-26, 2001-05-10, 2001-02-19, 2005-03-31, 2007-10-23 yra teikÄ Ä¯vairius praÅ¡ymus darbdaviui, aukÅ¡tesnÄms institucijoms, kuriuose skundÄsi darbo sÄ lygomis, per mažu darbo užmokesÄiu, praÅ¡Ä padidinti koeficientÄ ir darbo užmokestį ( 1 t., b. l. 24-25, 56, 3 t., b. l. 146-153). Po tokių kreipimusi pagal darbdavio finansines galimybes nuolat didÄjo sanitarų koeficientai, kurie yra pagrindu apskaiÄiuoti darbo užmokestį: 1996 metais jis buvo 3 ir 4,Â
2005 â 6,3, 2006-6,8, 2007 â 7,4 (1 t., b. l. 24-25, 50-51, 75-85). TodÄl tokia faktinÄ situacija duoda pagrįstÄ pagrindÄ
manyti, kad Å¡ie ieÅ¡kovai sutiko su minÄtu darbo sutarties pakeitimu, nes toliau ilgÄ laikÄ dirbo už sumažintÄ darbo užmokestį ir darbdavio veiksmų DSÄ®
42 str. ar DK 297 str. 1 d. numatyta tvarka neginÄijo.  TodÄl Å¡ių ieÅ¡kovų atžvilgiu tenkinti ieÅ¡kinį pirmosios instancijos teismui nebuvo faktinio ir teisinio pagrindo.
Kitos dalies ieškovų: A. J., N. M., S. G., V. A., R. Š., A. M., R. B., R.
M. -   darbo sutartys buvo sudarytos po Žmonių saugos darbe įstatymo pakeitimo įstatymo 69 str. 6 d. panaikinimo ir galiojant Darbo kodeksui. Å iose darbo sutartyse nÄra sÄ lygų apie priemokas, kurias praÅ¡oma priteisti. Kaip minÄta, atsakovÄ priemokų ieÅ¡kovams už pavojingas darbo sÄ lygas mokÄjimÄ nutraukÄ vadovaudamasi 2000-10-17 Žmonių saugos darbe įstatymo pakeitimo įstatymo Nr.VIII â 2063 86 str. 3 d. ir 2001-01-12 tuo pagrindu priÄmÄ Ä¯sakymÄ Nr.7K (1 t., b. l. 21, 54). Nuo 2003-01-01 įsigaliojusio DK 197 str. 1 d. nustato,  kad jei yra nukrypimų nuo normalių darbo sÄ lygų už darbÄ tokiomis sÄ lygomis mokamas padidintas, palyginti su normaliomis sÄ lygomis, tarifinis atlygis. LR DK 189 str. nustatyta, kad iÅ¡ valstybÄs, savivaldybių ir valstybinio socialinio draudimo biudžetų bei kitų valstybÄs
įsteigtų fondų lÄšų finansuojamų įstaigų, įmonių, organizacijų darbo apmokÄjimo
sÄ lygos nustatomos įstatymų nustatyta tvarka. Sveikatos apsaugos ministro 2003-07-11 įsakymu patvirtintų ValstybinÄs teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Nuostatų 27, 28 p. nurodyta, kad tarnybos darbuotojų darbo santykius reguliuoja LR Darbo kodeksas ir kiti teisÄs aktai, o darbuotojų darbo užmokestis nustatomas įstatymų ir kitų teisÄs aktų nustatyta tvarka (1 t., b. l. 70-72). Å iuo metu įstatymo, kuris nustatytų priemokų už darbÄ , esant nukrypimams nuo normalių darbo sÄ lygų dydį, priimta nÄra. KolektyvinÄs sutarties, kuri galiojo pas atsakovÄ nuo 2003-06-01, 1 punkte numatyta, kad jos tikslas yra nustatyti darbo, profesines, socialines ir ekonomines sÄ lygas bei garantijas, kurios nÄra reglamentuotos įstatymų, kitų norminių teisÄs kitų ar kitos kolektyvinÄs sutarties; 20 p. numatyta, kad darbuotojų darbo apmokÄjimas organizuojamas vadovaujantis Darbo kodekso, kitų įstatymų ir norminių aktų, reguliuojanÄių tarnybos darbuotojų darbo apmokÄjimÄ , normomis; 22 p. numatyta, kad konkretÅ«s valandiniai tarifiniai atlygiai, mÄnesinÄs algos, kitos darbo apmokÄjimo formos ir sÄ lygos, darbo normos, laikantis valstybinių įstaigų atitinkamiems darbuotojams nustatytų darbo apmokÄjimo sÄ lygų nustatomi darbo sutartyse (1 t., b. l. 16-20). Taigi kolektyvinÄje sutartyje Å¡alys nebuvo susitarÄ dÄl priemokų mokÄjimų už nukrypimus nuo normalių darbo sÄ lygų. TodÄl, teisÄjų kolegijos nuomone, nesant susitarimo dÄl minÄtos priemokos mokÄjimo nei darbo, nei kolektyvinÄje sutartyje, pirmosios instancijos teismas neturÄjo teisinio pagrindo tenkinti minÄtų ieÅ¡kovų ieÅ¡kinio vadovaujantis nebegaliojanÄių teisÄs aktų reikalavimais. MinÄti ieÅ¡kovai, sudarydami darbo sutartis su atsakove jau po virÅ¡ minÄtų teisinių aktų, nustaÄiusių teisÄ gauti priemokas, panaikinimo, susitarÄ dÄl konkretaus darbo užmokesÄio už dirbamÄ darbÄ . NÄra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad darbo sutarties Å¡alys nevykdÄ DK 191, 192 straipsnių reikalavimų ir, atsižvelgiant į ieÅ¡kovų darbo funkcijÄ ir darbo sÄ lygas, nenustatÄ padidinto tarifinio atlygio
dydžio palyginus su normaliomis darbo sÄ lygomis. Sudarydamos darbo sutartį minÄti ieÅ¡kovai ir atsakovÄ susitarÄ dÄl visų
darbo sutarties sÄ lygų (DK 93 str., 94 str. 1 d.). IeÅ¡kovai sutiko dirbti pas atsakovÄ sanitarais už sutartyje sulygtÄ atlygį ir pakankamai ilgÄ laikotarpį dirbo minÄtÄ darbÄ , t. y. prisiÄmÄ konkreÄius iÅ¡ sutarties kylanÄius įsipareigojimus. Sutarties sÄ lygos darbo sutarties Å¡alims buvo aiÅ¡kios, ir dÄl to ginÄo nÄra. TeisÄjų kolegijos nuomone, atsakovÄ pagrįstai teigia, kad, sulygstant darbo užmokestį, darbo sutarties Å¡alys atsižvelgÄ Ä¯ darbo sÄ lygų specifikÄ ir susitarÄ dÄl konkretaus apmokÄjimo, kas laikytina tinkamu DK 192 str. 1 d., įgyvendinimu. TodÄl minÄti ieÅ¡kovai nei darbo sutarÄių sudarymo metu, nei vÄliau jokiu pagrindu neįgijo teisÄs reikalauti praÅ¡omos priteisti priemokos pagal jų darbo sutarÄių sudarymo metu nebegaliojanÄius teisÄs aktus, ir jų ieÅ¡kinį tenkinti taip pat nebuvo pagrindo.
IeÅ¡kovų argumentas, kad atsakovÄ nepateikÄ teismui įrodymų apie tai, koks yra ieÅ¡kovų (sanitarų) tarifinis atlygis esant normalioms darbo sÄ lygoms, nesudaro pagrindo ieÅ¡kinį tenkinti, nes, pagal nuo 2003-01-01 įsigaliojusio LR DK 197 str.1
d., jei yra nukrypimų nuo normalių darbo sÄ lygų, už darbÄ tokiomis sÄ lygomis pagal šį klausimÄ reglamentuojanÄius teisÄs
aktus mokamas padidintas, palyginti su normaliomis sÄ lygomis, darbo užmokestis, o pas atsakovÄ sanitarų, dirbanÄių kitomis nei ieÅ¡kovai sÄ lygomis, nÄra.
IeÅ¡kovai nuo žyminio mokesÄio mokÄjimo atleisti pagal įstatymÄ (CPK 83 str. 1 d. 1 p.). Kadangi atsakovÄs apeliacinis skundas tenkinamas ir ieÅ¡kinys atmetamas, tai atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovų lygiomis dalimis po 424,21 Lt priteisiamas už apeliacinį ir kasacinį skundus sumokÄtas žyminis mokestis (8060 Lt â 2 t., b. l. 175, 3 t., b. l. 96, CPK 93 str. 1 d.), taip pat lygiomis dalimis po 503,61 Lt priteisimos iÅ¡laidos atsakovÄs advokato teisinei pagalbai apmokÄti (9568,66 Lt - 2 t., b. l. 194-195, 3 t., b. l. 5-7, 8-10, 4 t., b. l. 3-7, 38-59). Kadangi minÄta atsakovÄs iÅ¡laidų suma advokatui yra už visÄ didelÄs apimties ir sudÄtingÄ teisÄs taikymo aspektu bylÄ , kurioje dalyvavo daug proceso dalyvių ir kurios nagrinÄjimas užsitÄsÄ, daroma iÅ¡vada, kad iÅ¡laidos atitinka CPK 98 str. reikalavimus ir 2004-04-02 LR Teisingumo Ministro įsakymu Nr. IR-85 âDÄl rekomendacijų dÄl civilinÄse bylose priteistino užmokesÄio už advokato ar advokato padÄjÄjo teikiamÄ teisinÄ pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimoâ patvirtintus maksimalius dydžius (maksimalių dydžių nevirÅ¡ija). Teismai Å¡ioje byloje turÄjo 266 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (2 t., b. l. 192, 3 t., b. l. 2, 133, 157, CPK 79 str., 88 str. 1 d. 3 p. 92 str., 96 str.), kurios iÅ¡ ieÅ¡kovų lygiomis dalimis priteisiamos valstybei. Â
Ä®siteisÄjus Utenos rajono apylinkÄs teismo 2008-11-21 sprendimui atsakovÄ visiÅ¡kai jį įvykdÄ ir sumokÄjo ieÅ¡kovams, valstybÄs bei VSDFV biudžetams priteistas sumas. AtsakovÄ, jeigu sprendimas bÅ«tų priimtas jos naudai, praÅ¡o taikyti sprendimo įvykdymÄ atgrÄžimÄ visoms iÅ¡mokÄtoms sumoms (4 t., b. l. 3-7). IeÅ¡kovai neginÄijo, kad minÄtas teismo sprendimas jų atžvilgiu visiÅ¡kai įvykdytas. Pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai, kuriais netikÄti nÄra jokio pagrindo, taip pat šį faktÄ patvirtina (4 t., b. l. 3-61). TeisÄjų kolegijos nuomone, taikyti sprendimo įvykdymo atgrÄžimÄ yra visos reikalingos sÄ lygos. DK 301 str. numatyta, kad, jeigu panaikinamas jau įvykdytas teismo sprendimas ar nutartis, sprendimo ar nutarties įvykdymo atgrÄžimas vykdomas pagal CPK nuostatas. CPK 760 str. 1 d. numatyta, kad, jeigu panaikinamas jau įvykdytas sprendimas ir iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinÄjus bylÄ priimamas sprendimas atmesti ieÅ¡kinį, kaip kad yra ir Å¡iuo atveju, atsakovui turi bÅ«ti grÄ Å¾inama visa tai, kas buvo pagal panaikintÄ sprendimÄ iÅ¡ jo iÅ¡ieÅ¡kota ieÅ¡kovo naudai (sprendimo įvykdymo atgrÄžimas). Šį klausimÄ , jei yra pakankamai duomenų, o jų Å¡ioje byloje yra, privalo iÅ¡sprÄsti
bylÄ apeliacine tvarka nagrinÄjantis teismas (CPK 762 str. 1 d.). CPK LVI skyriuje nÄra numatyta, kad neleidžiama atgrÄžti sprendimo įvykdymo
bylose dÄl  iÅ¡mokų, kilusių iÅ¡ darbo teisinių santykių, priteisimo (CPK 762 str. 3 d.).
TeisÄjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 2 p.,
NUSPRENDŽIA: Â
Panaikinti Utenos rajono apylinkÄs teismo 2008 m. lapkriÄio 21 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ
- ieškovų ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovų M. Ž., A. J., N. M., V. T., A. G.,
S. G., V. A., S. U., R. Å ., B. P.,
E. U., E. B., J. T., A. M., A. K.,
R. B., R. M., K. Å ., A. G.:
-atsakovei Valstybinei teismo psichiatrijos tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos po 424 (keturis Å¡imtus dvideÅ¡imt keturis) Lt 21 ct žyminio mokesÄio, po 503 (penkis Å¡imtus tris) Lt 61 ct iÅ¡laidų teisinei advokato pagalbai apmokÄti;
-į valstybÄs pajamas â po 14 (keturiolika) Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Â
Taikyti 2008-11-21 Utenos rajono apylinkÄs teismo ir  2009-11-06 PanevÄžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos nutarties Å¡ioje byloje sprendimo įvykdymo atgrÄžimÄ ir:
Ä®pareigoti ieÅ¡kovÄ M. Ž. grÄ Å¾inti atsakovei Valstybinei teismo psichiatrijos tarnybai prie sveikatos apsaugos ministerijos minÄtais teismų sprendimais priteistus ir iÅ¡mokÄtus 12 066,16 Lt (dvylika tÅ«kstanÄių Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡i Lt 16 ct);
Ä®pareigoti ieÅ¡kovÄ V. T. grÄ Å¾inti atsakovei Valstybinei teismo psichiatrijos tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos minÄtais teismų sprendimais priteistus ir 12 054,40 Lt (dvylika tÅ«kstanÄių penkiasdeÅ¡imt keturi Lt 40 ct);
Ä®pareigoti ieÅ¡kovÄ V. A. grÄ Å¾inti atsakovei Valstybinei teismo psichiatrijos tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos minÄtais teismų sprendimais priteistus ir 11 609,71 Lt (vienuolika tÅ«kstanÄių Å¡eÅ¡i Å¡imtai devyni Lt 71 ct);
Ä®pareigoti ieÅ¡kovÄ A. M. grÄ Å¾inti atsakovei Valstybinei teismo psichiatrijos tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos minÄtais teismų sprendimais priteistus ir iÅ¡mokÄtus 11 078,67 Lt (vienuolika tÅ«kstanÄių septyniasdeÅ¡imt aÅ¡tuoni Lt 67 ct);
Ä®pareigoti ieÅ¡kovÄ B. P. grÄ Å¾inti  atsakovei Valstybinei teismo psichiatrijos tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos minÄtais teismų sprendimais priteistus ir iÅ¡mokÄtus 12 066,16 Lt (dvylika tÅ«kstanÄių Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is Lt
16 ct);
Ä®pareigoti ieÅ¡kovÄ R. M. grÄ Å¾inti atsakovei Valstybinei teismo psichiatrijos tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos minÄtais teismų sprendimais priteistus ir 8 564,70 Lt (aÅ¡tuoni tÅ«kstanÄiai penki Å¡imtai Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt keturi Lt 70 ct); Â
Ä®pareigoti ieÅ¡kovÄ A. J. grÄ Å¾inti atsakovei Valstybinei teismo psichiatrijos tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos minÄtais teismų sprendimais priteistus ir 5 731,37 Lt (penki tÅ«kstanÄiai septyni Å¡imtai trisdeÅ¡imt vienas Lt 37 ct); Â
Ä®pareigoti ieÅ¡kovÄ N. M. grÄ Å¾inti atsakovei Valstybinei teismo psichiatrijos tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos minÄtais teismų sprendimais priteistus ir iÅ¡mokÄtus 5 619,37 Lt (penki tÅ«kstanÄiai Å¡eÅ¡i Å¡imtai devyniolika Lt 37 ct); Â
Ä®pareigoti ieÅ¡kovÄ E. B. grÄ Å¾inti atsakovei Valstybinei teismo psichiatrijos tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos minÄtais teismų sprendimais priteistus ir 12 066,16 Lt (dvylika tÅ«kstanÄių Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡i Lt
16 ct);
Ä®pareigoti ieÅ¡kovÄ A. G. grÄ Å¾inti atsakovei Valstybinei teismo psichiatrijos tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos minÄtais teismų sprendimais priteistus ir iÅ¡mokÄtus 12 066,16 Lt (dvylika tÅ«kstanÄių Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡i Lt 16 ct);
Ä®pareigoti ieÅ¡kovÄ A. G. grÄ Å¾inti atsakovui Valstybinei teismo psichiatrijos tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos minÄtais teismų sprendimais priteistus ir 12 066,16 Lt (dvylika tÅ«kstanÄių Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡i Lt
16 ct);
Ä®pareigoti ieÅ¡kovÄ R. Å . grÄ Å¾inti atsakovei Valstybinei teismo psichiatrijos tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos minÄtais teismų sprendimais priteistus ir 11 039,79 Lt (vienuolika tÅ«kstanÄių trisdeÅ¡imt devyni Lt 79 ct); Â
Ä®pareigoti ieÅ¡kovÄ J. T. grÄ Å¾inti atsakovei Valstybinei teismo psichiatrijos tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos minÄtais teismų sprendimais priteistus ir iÅ¡mokÄtus 12 066,16 Lt (dvylika tÅ«kstanÄių Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡i Lt 16 ct); Â
Ä®pareigoti ieÅ¡kovÄ S. U. grÄ Å¾inti atsakovei Valstybinei teismo psichiatrijos tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos minÄtais teismų sprendimais priteistus ir iÅ¡mokÄtus 12 066,16 Lt (dvylika tÅ«kstanÄių Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡i Lt 16 ct); Â
Ä®pareigoti ieÅ¡kovÄ K. Å . grÄ Å¾inti atsakovei Valstybinei teismo psichiatrijos tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos minÄtais teismų sprendimais priteistus ir 12 066,16 Lt (dvylika tÅ«kstanÄių Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡i Lt
16 ct); Â
Ä®pareigoti ieÅ¡kovÄ S. G. grÄ Å¾inti atsakovei Valstybinei teismo psichiatrijos tarnybai prie sveikatos apsaugos ministerijos minÄtais teismų sprendimais priteistus ir iÅ¡mokÄtus 12 066,16 Lt (dvylika tÅ«kstanÄių Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡i Lt 16 ct); Â
Ä®pareigoti ieÅ¡kovÄ A. K. grÄ Å¾inti atsakovei Valstybinei teismo psichiatrijos tarnybai prie sveikatos apsaugos ministerijos minÄtais teismų sprendimais priteistus ir iÅ¡mokÄtus 12 066,16 Lt (dvylika tÅ«kstanÄių Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡i Lt
16 ct); Â
Ä®pareigoti ieÅ¡kovÄ E. U. grÄ Å¾inti atsakovei Valstybinei teismo psichiatrijos tarnybai prie sveikatos apsaugos ministerijos minÄtais teismų sprendimais priteistus ir iÅ¡mokÄtus 12 066,16 Lt (dvylika tÅ«kstanÄių Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡i Lt 16 ct); Â
Ä®pareigoti ieÅ¡kovÄ R. B. grÄ Å¾inti atsakovei Valstybinei teismo psichiatrijos tarnybai prie sveikatos apsaugos ministerijos minÄtais teismų sprendimais priteistus ir iÅ¡mokÄtus 5 737,86 Lt (penki tÅ«kstanÄiai septyni Å¡imtai trisdeÅ¡imt septyni Lt 86 ct) Lt; Â
Įpareigoti
ValstybinÄ mokesÄių inspekcijÄ prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos  grÄ Å¾inti atsakovei Valstybinei teismo
psichiatrijos tarnybai prie sveikatos apsaugos ministerijos 21 771,15 Lt
(dvideÅ¡imt vienÄ tÅ«kstantį septynis Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt vienÄ Lt 15 ct)  sumokÄto pajamų mokesÄio ( sumokÄta
2009-11-23); 1725 (vienÄ tÅ«kstantį septynis Å¡imtus dvideÅ¡imt penkis) Lt žyminio mokesÄio (sumokÄta 2009-12-10); 34 (trisdeÅ¡imt keturis) Lt 14 ct iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (sumokÄta 2009-12-10).
Ä®pareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrių grÄ Å¾inti atsakovei Valstybinei teismo psichiatrijos tarnybai prie sveikatos apsaugos ministerijos
49 322,85 Lt (keturiasdeÅ¡imt devynis tÅ«kstanÄius tris Å¡imtus dvideÅ¡imt du Lt 85
ct) (sumokÄta 2009-11-17 ir 2009-11-23).
TeisÄjų kolegija:                                                                       RamunÄ
ÄeknienÄ
                                                                                             Â
Margarita DzelzienÄ
                                                                                              Â
BirutÄ ValiulienÄ
                                                                                             Â