b8d53c1d-a32f-4daa-9d06-1dfa66cd3ff7 · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. e1S-437-966/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-16066-2021-7 Procesinio sprendimo kategorija 2.14.4 (S) Kauno apygardos teismas N u T A R T i S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. liepos 19 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurga Vasiliauskienė apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo Kauno apygardos prokuratÅ«ros Marijampolės apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro Audriaus Ažuko skundÄ dėl Marijampolės apylinkės teismo Å akių rÅ«mų 2021 m. birželio 4 d. nutarties. Teismas n u s t a t ė :

1. Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. birželio 4 d. nutartimi baudžiamoji byla, kurioje R. Å . kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalyje, perduota prokurorui. Teismas nustatė, kad pagrindai priimti baudžiamÄ jį įsakymÄ iÅ¡nyko dar iki bylos nagrinėjimo ir konstatavo, kad Å¡iuo atveju, nesant baudžiamojo proceso baigimui teismo baudžiamuoju įsakymu bÅ«tinos sÄ lygos – įtariamojo R. Å . sutikimo, pareiÅ¡kimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu grÄ Å¾intinas prokurorui.

2. Kauno apygardos prokuratÅ«ros Marijampolės apylinkės prokuratÅ«ros prokuroras Audrius Ažukas (toliau – prokuroras) skunde praÅ¡o panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. birželio 4 d. nutartį ir bylÄ perduoti teismui priimti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 420 straipsnyje numatytÄ sprendimÄ . 2.1. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad BPK 418 straipsnis reglamentuoja prokuroro teisę nuspręsti užbaigti procesÄ baudžiamuoju įsakymu. Å is sprendimas priklauso iÅ¡imtinei prokuroro, o ne vėliau bylÄ nagrinėsiančio teismo kompetencijai.

Prokurorui kaltinamojo neprieÅ¡taravimas dėl proceso pabaigimo Å¡ia tvarka yra aktualus iki pareiÅ¡kimo suraÅ¡ymo. Vėlesni kaltinamojo pozicijos pokyčiai neįpareigoja prokuroro keisti sprendimÄ . Tuo labiau, jeigu ta pozicija iÅ¡sakoma bylÄ jau perdavus teismui. Teismas nutartyje nurodė, kad nėra tinkamo prokuroro pareiÅ¡kimo, kurio pagrindu byla gali bÅ«ti nagrinėjama supaprastinto proceso tvarka. IÅ¡ to galima suprasti, kad prokuroro pareiÅ¡kimas užbaigti procesÄ baudžiamuoju įsakymu yra netinkamas vien dėl to, kad po prokuroro sprendimo priėmimo pasikeitė kaltinamojo nuomonė.

Su tokia pozicija nesutiktina, kadangi prokuroras neturi realios galimybės nuspėti, keisis kaltinamojo pozicija ar ne po to, kai byla bus perduota teismui. 2.2. Skunde pažymima, kad teismo kompetencijÄ Å¡iuo atveju reglamentuoja BPK 420 straipsnis, numatantis teismo sprendimų, gavus prokuroro pareiÅ¡kimÄ dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sÄ raÅ¡Ä . Teismo galimybė bylÄ perduoti prokurorui nėra numatyta, todėl teismo savavaliÅ¡kas kompetencijos praplėtimas laikytinas neteisėtu. Å ioje byloje kaltinamojo atstovas iÅ¡sakė reikalavimÄ bylÄ BPK 420 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje.

Tam nėra jokių procesinių kliūčių. Jų teismas nenurodė ir nutartyje. Teismas nepagrįstai vadovavosi BPK 234 straipsnio 2 dalimi, reglamentuojančia bylos perdavimÄ prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo suraÅ¡ytas iÅ¡ esmės Å¡io Kodekso 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylÄ . Å i norma priskiriama bylų nagrinėjimo bendra tvarka procesui. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra specialus ir numatytas atskirame BPK skyriuje.

Todėl pirmiausia turi būti taikomos specialiosios normos, o tik tada bendrosios. Be to akivaizdu, kad šiuo atveju nėra jokių kaltinamojo akto trūkumų, dėl kurių teismas negalėtų nagrinėti bylos. Prokuroro skundas tenkinamas.

3. AukÅ¡tesnysis teismas, iÅ¡nagrinėjęs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje esančius duomenis, Å¡ioje byloje suraÅ¡yto pareiÅ¡kimo dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu turinį ir kitas aplinkybes, prokuroro argumentus, kuriais jis grindžia nesutikimÄ su skundžiamoje nutartyje pateiktu vertinimu bei iÅ¡vadomis, atsižvelgdamas į galiojantį teisinį reglamentavimÄ , konstatuoja, kad žemesnysis teismas be pagrindo nustatė, jog Å¡iuo konkrečiu atveju yra teisinis pagrindas bylÄ perduoti prokurorui.

4. Bylų supaprastintas procesas reglamentuotas BPK XXXI skyriuje. Å io skyriaus pirmojo skirsnio 418–425 straipsniuose įtvirtintos teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo proceso bendrosios nuostatos. Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad R. Å . įteiktas praneÅ¡imas apie įtarimÄ padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje. Už šį nusikaltimÄ baudžiamajame įstatyme be terminuoto laisvės atėmimo numatytos ir kitų rÅ«Å¡ių bausmės (bauda, areÅ¡tas), žala (turtinė ir/ar neturtinė) nepadaryta. Ä®tariamasis R. Å . savo kaltę pripažino (b. l. 46), proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu neprieÅ¡taravo (b. l. 58). Taigi, esant visoms BPK 418 straipsnio 1, 3 dalyje numatytoms sÄ lygoms, prokuroras turėjo teisę suraÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir jį kartu su ikiteisminio tyrimo medžiaga iÅ¡siųsti teismui pagal teismingumÄ .

5. Sprendimai, kuriuos gali priimti teisėjas, gavęs prokuroro pareiÅ¡kimÄ dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, nurodyti BPK 420 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose. Teisėjas gali:

1) suraÅ¡yti teismo baudžiamÄ jį įsakymÄ ;

2) perduoti bylÄ nagrinėti teisme Å¡io Kodekso 423 straipsnyje numatytais atvejais;

3) nutraukti baudžiamÄ jį procesÄ Å¡io Kodekso 424 straipsnyje numatytais atvejais. Vertinamu atveju akivaizdu, kad priimti BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytÄ sprendimÄ Å¾emesnės instancijos teismas iÅ¡ tikrųjų neturėjo galimybės, kadangi po baudžiamosios bylos su prokuroro pareiÅ¡kimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu gavimo, teisme buvo gautas kaltinamojo R. Å . gynėjo advokato S. B. praÅ¡ymas perduoti bylÄ nagrinėti teisme (b. l. 66). Tačiau nėra jokio pagrindo sutikti su teismo iÅ¡vada, kad kaltinamojo pozicijos dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu pasikeitimas sudaro pagrindÄ bylÄ grÄ Å¾inti prokurorui.

6. Kaip nurodytas Å¡ios nutarties 5 punkte, teismas, be kitų sprendimų, gali perduoti bylÄ nagrinėti teisme Å¡io Kodekso 423 straipsnyje numatytais atvejais. BPK 423 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nutartį perduoti bylÄ nagrinėti teisme teisėjas priima tuo atveju, kai bylos aplinkybės nėra pakankamai aiÅ¡kios ir kilusias abejones galima paÅ¡alinti tik nagrinėjimo teisme metu. Kaltinamojo gynėjui praÅ¡yme dėl baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme keliant aplinkybių detalesnio iÅ¡siaiÅ¡kinimo, kilusių abejonių dėl kaltinamojo atsakomybės paÅ¡alinimo ir bausmės individualizavimo klausimus, teismas turėjo galimybę visus Å¡iuos klausimus iÅ¡spręsti pats, perduodamas bylÄ nagrinėti teisme, o ne priimdamas sprendimÄ bylÄ grÄ Å¾inti prokurorui.

Skundžiamoje nutartyje argumentai, kodėl priimti BPK 420 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyto sprendimo vertinamu atveju nebuvo galimybės, nėra nurodyti. IÅ¡ nutarties motyvų matyti, kad bylos grÄ Å¾inimas prokurorui yra grindžiam tuo, jog nėra baudžiamojo proceso baigimui teismo baudžiamuoju įsakymu bÅ«tinos sÄ lygos – įtariamojo sutikimo, tačiau pažymėtina, kad teismui BPK 423 straipsnio pagrindu priėmus nutartį perduoti bylÄ nagrinėti teisme, bylos nagrinėjimas nėra baigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu – bylos nagrinėjimas vyksta pagal BPK V dalyje nustatytas bylų proceso pirmosios instancijos teisme taisykles, iÅ¡skyrus tai, kad nagrinėjimo teisme metu vietoje kaltinamojo akto skaitymo, kaltinimo esmę prokuroras iÅ¡dėsto remdamasis pareiÅ¡kimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 425 straipsnio 2 dalis).

7. Nutarties turinys suponuoja manymÄ , kad vertinamu atveju baudžiamoji byla prokurorui buvo grÄ Å¾inta vien dėl to, kad kaltinamajam nebesutinkant su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu bÅ«tų suraÅ¡ytas kaltinamasis aktas. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad pagal BPK 423 straipsnio 2 dalį teismui perdavus bylÄ nagrinėti teisme, kaltinamajam iÅ¡siunčiamas prokuroro pareiÅ¡kimo dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nuoraÅ¡as, o pagal BPK 425 straipsnio 2 dalį kaltinimo esmė yra iÅ¡dėstoma ne perskaitant kaltinamÄ jį aktÄ , o remiantis pareiÅ¡kimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Taigi sisteminė aptartų BPK normų analizė neabejotinai patvirtina, kad teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procese perėjus į bylos nagrinėjimo bendra tvarka pagal BPK V dalyje nustatytas bylų proceso pirmosios instancijos teisme taisykles procesÄ , byloje kaltinamasis aktas nėra suraÅ¡omas.

8. Svarstomo klausimo kontekste pažymėtina, kad teismas, gavęs prokuroro pareiÅ¡kimÄ dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, vis tik turi procesinę galimybę grÄ Å¾inti bylÄ prokurorui. Tačiau tokio sprendimo priėmimui tÅ«ri bÅ«ti baudžiamojo proceso įstatyme numatyti pagrindai. BPK 234 straipsnio 2 dalyje, 254 straipsnio 3 dalyje numatyta galimybė gražinti bylÄ prokurorui, kai nustatoma, jog buvo suraÅ¡ytas iÅ¡ esmės Å¡io Kodekso 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylÄ . BPK XXXI skyriaus pirmame skirsnyje „Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas“ nėra atskirai numatyta, kÄ daryti tuo atveju, kai pareiÅ¡kime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu yra esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylÄ , todėl taikytinos BPK normomis, reglamentuojančiomis bylų procesÄ pirmosios instancijos teisme.

9. Taigi pareiÅ¡kimui dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu taikytinos ir BPK 219 straipsnio nuostatos dėl kaltinamojo akto turiniui keliamų reikalavimų. Kaltinamasis aktas (analogiÅ¡kai pareiÅ¡kimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu) yra pats svarbiausias ikiteisminio tyrimo stadijos dokumentas, kuriuo prokuroras suformuluoja kaltinimÄ , pagal kurį vyksta bylos nagrinėjimas teisme, t. y. tokiu bÅ«du yra apibrėžiamos bylos nagrinėjimo teisme ribos. BPK 219 straipsnio 3, 5 punktuose nustatyta, kad kaltinamajame akte (taip pat ir pareiÅ¡kime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 419 straipsnio 2, 3 punktai)) turi bÅ«ti nurodomas nusikalstamos veikos apraÅ¡ymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, bÅ«das, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės, BK straipsnis (jo dalis ir punktas), nustatantis atsakomybę už padarytÄ veikÄ .

Šie reikalavimai įtvirtinti tam, kad įtariamasis suprastų, kuo yra kaltinamas, ir būtų nustatytos nagrinėjimo teisme ribos.

10. Vertinamu atveju prokuroro pareiÅ¡kimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu aptartus reikalavimus atitinka. IÅ¡ pateiktos medžiagos matyti, kad pareiÅ¡kime nurodytos visos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme nustatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius – vieta, laikas, bÅ«das, nurodytos aplinkybės, kurios reikÅ¡mingos veikai kvalifikuoti, aiÅ¡kiai nurodytas BK straipsnis, reglamentuojantis kaltinamajam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ .

Taip pat pareiÅ¡kime yra nurodytas teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas, duomenys apie kaltinamÄ jį, jo pozicija, duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas ir kiti baudžiamosios bylos duomenys. AukÅ¡tesnės instancijos teismas, įvertinęs Å¡ioje baudžiamojoje byloje suraÅ¡ytÄ pareiÅ¡kimÄ , esminių jo trÅ«kumų, vertinant BPK 219 ir 419 straipsnių kontekste, nenustatė, taip pat nenustatyta ir kitų baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdytų nagrinėti bylÄ . Kaip nuodyta Å¡ios nutarties 4 punkte, visos sÄ lygos prokurorui kreiptis dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu buvo, procesiniai pažeidimai, suvaržę įtariamojo galimybę efektyviai įgyvendinti savo procesines teises ir gintis nuo pareikÅ¡to kaltinimo, nenustatyti (įtariamajam iÅ¡aiÅ¡kintos jo procesinės teisės, jis dėl kaltinimo esmės, jo aiÅ¡kumo pastabų neturėjo, kaltę pripažino visiÅ¡kai, teismo baudžiamojo įsakymo proceso tvarka ir pasekmės įtariamajam buvo iÅ¡aiÅ¡kintos, jas įtariamasis suprato, iÅ¡reiÅ¡kė nuomonę dėl prokuroro siÅ«lomos bausmės rÅ«Å¡ies ir dydžio).

Ä®vertinus iÅ¡dėstytų aplinkybių visumÄ , daroma iÅ¡vada, kad prokuroro pareiÅ¡kimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu Å¡ioje byloje atitinka BPK 418 ir 419 straipsnių reikalavimus, jokių esminių procesinių pažeidimų, trukdančių nagrinėti šį pareiÅ¡kimÄ teisme, nenustatyta.

11. Pažymėtina, kad teismo baudžiamojo įsakymo suraÅ¡ymas yra teisėjo teisė (BPK 418 straipsnio 2 dalis), bet ne pareiga, todėl, esant bet kokių abejonių dėl galimybės priimti teismo baudžiamÄ jį įsakymÄ , byla turi bÅ«ti perduodama nagrinėti teisme, nes tokiu atveju bylos aplinkybės nėra pakankamai aiÅ¡kios. Nagrinėjamoje situacijoje teismas, kilus abejonei dėl kaltinamojo pozicijos dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamojo gynėjui keliant nusikalstamos veikos aplinkybių, atsakomybės ir bausmės individualizavimo klausimus, turėjo perduoti bylÄ nagrinėti teisme, o ne jÄ grÄ Å¾inti prokurorui, nesant tam jokio teisinio pagrindo.

Konstatavus Å¡iÄ iÅ¡vadÄ Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. birželio 4 d. nutartis negali bÅ«ti pripažįstama teisėta ir pagrįsta, todėl naikinama. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, n u t a r i a: Kauno apygardos prokuratÅ«ros Marijampolės apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro Audriaus Ažuko skundÄ tenkinti. Panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Å akių rÅ«mų 2021 m. birželio 4 d. nutartį, kuria baudžiamoji byla su prokuroro pareiÅ¡kimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu perduota prokurorui, ir perduoti šį pareiÅ¡kimÄ iÅ¡ naujo nagrinėti apylinkės teismui.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama. Teisėja Jurga Vasiliauskienė