2018-10-17 Nr. AB-19583-3-64-3-02036-2017-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-4852-556/2018

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02036-2017-7

Procesinio sprendimo kategorija 21.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. Z. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gegužės 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. Z. skundą atsakovui Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo ir kitų reikalavimų.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas D. Z. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, Šiaulių AVPK) viršininko 2017 m. lapkričio 3 d. įsakymą Nr. 40-TE-646 „Dėl D. Z. atleidimo iš vidaus tarnybos“ (toliau – ir Įsakymas), grąžinti pareiškėją į vidaus tarnybą – (duomenys neskelbtini) o rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigas, priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš vidaus tarnybos dienos 2017 m. lapkričio 4 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, priteisti iš atsakovo pareiškėjo naudai 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisti iš atsakovo pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jam 2017 m. spalio 19 d. įteiktas patikslintas pranešimas Nr. 40-PRl-38-(4.7E) „Dėl tarnybinio nusižengimo“ (toliau – ir pranešimas), kuriame nurodoma, kad paaiškėjus naujoms aplinkybėms, yra duomenų, jog pareiškėjas galbūt padarė tarnybinį nusižengimą, t. y. jis 2017 m. rugsėjo 8 d. apie 11.30 val. tarnybos metu, uniformuotas, neturėdamas tam teisinio pagrindo, privalėdamas transporto priemonę naudoti tik tarnybinėms funkcijoms vykdyti, apie galimą automobilio „Mitsubishi L200“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) techninį gedimą ar kitą, bet kokį trūkumą neinformavęs darbuotojo, atsakingo už transporto priemonių eksploataciją, privalėdamas degalus į transporto priemonę įpilti Lietuvos degalinių tinklui priklausančioje degalinėje, specialiaisiais policijos ženklais pažymėtu automobiliu „Mitsubishi L200“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvykęs į privataus namo, esančio (duomenys neskelbtini), kiemą, uždarame namo kieme, automobilį pasistatęs nuošaliau, siekdamas, kad pašaliniai asmenys nuo gatvės pusės nematytų jo veiksmų, naudodamasis degalų pumpavimo įrenginiu ir žalios spalvos metaliniu kanistru, pylė degalus, tuo pažeisdamas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2017 m. rugpjūčio 25 d. įsakymu Nr. 40-V-232 patvirtintų Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato transporto priemonių naudojimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 24, 30, 57, 71, 72 punktų reikalavimus ir savo elgesiu sukeldamas visuomenės nariams pagrįstą įtarimą jo veiksmų teisėtumu ir pasipiktinimą policija. Nurodyta, kad tokiu būdu tyčia akivaizdžiai žemino vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griovė pasitikėjimą policijos pareigūnais ir kompromitavo policiją, tokiais savo veiksmais pareiškėjas galbūt nesilaikė Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-347 patvirtinto Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 4.6, 4.8, 4.28 punktų nuostatų, tyčia pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 5 punktų reikalavimus ir galbūt pažemino pareigūno vardą.

3. Pareiškėjas teigė, kad pranešime apie padarytą drausmės pažeidimą nenurodyti esminiai argumentai, kodėl veika laikoma tarnybiniu pažeidimu. Pasak pareiškėjo, formuluotė „pylė degalus“ yra neaiški, nes nėra aišku, ar degalai buvo pilami į automobilio baką, ar iš automobilio bako, todėl pranešime apie tarnybinį pažeidimą nėra suformuluotos tarnybinio nusižengimo aplinkybės, pranešimas yra dviprasmiškas. Pareiškėjas nesutiko su tarnybinio tyrimo išvadoje nustatytu Taisyklių 71 punkto pažeidimu, nes jame aptariamas tik apmokėjimo už kurą klausimas, tačiau visiškai nereglamentuojamas kuro pylimas, kai pirkti kurui nenaudojamos policijos įstaigos lėšos.

4. Pareiškėjas nurodė, kad tarnybinio tyrimo išvada yra grindžiama liudytojų N. L. ir A. B. parodymais, nors tokie liudytojų parodymai turi būti vertinami kritiškai, nes N. L. yra žinoma policijos pareigūnams, buvo įdarbinta (duomenys neskelbtini)rajono policijos komisariate, o A. B. yra jos draugė. Pareiškėjas nurodė, kad degalai niekaip negalėjo būti pumpuojami iš kanistro į automobilio baką, kadangi jie įsiurbiami per esančią viršuje „žarnelę“ Nr. 1, o išleidžiami per esančią apačioje „žarnelę“ Nr. 2. Automobilio bake yra gamintojo sumontuotas apsauginis vožtuvas, kuris neleidžia ištraukti kuro iš automobilio bako per kuro įpylimo angą, todėl išvadoje nurodytas mechanizmas yra techniškai neįmanomas. Atlikto tyrimo metu nustatyta, jog automobilio „Mitsubishi L200“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dyzelino likutis bake atitinka vedamą degalų apskaitos likutį ir konstatuota, kad Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas žalos nėra patyręs.

5. Atsakovas Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

6. Atsakovas paaiškino, kad Įsakymas yra priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 62 straipsnio 1 dalies 7 punktu ir atsižvelgiant į Šiaulių AVPK Vidaus tyrimų poskyrio 2017 m. lapkričio 3 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 40-IS-46(4.1E) „Dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo D. Z. veiksmų“ (toliau – ir Išvada).

7. Atsakovas teigė, kad Taisyklių 24, 30 ir 57 punktuose yra nurodyta, jog darbuotojai jiems skirtomis transporto priemonėmis naudojasi tik tarnybinėms Šiaulių AVPK funkcijoms vykdyti. Pareiškėjas, esant, pasak jo, degalų trūkumui, kuris pagal Taisykles priskirtinas prie kitų trūkumų, privalėjo apie tai nedelsiant informuoti darbuotoją, atsakingą už transporto priemonių eksploataciją, o prieš pildamas degalus savo lėšomis privalėjo tai suderinti su darbuotoju, atsakingu už kelionės lapų tvarkymą ir kontrolę, bei struktūrinio padalinio vadovu. Pareigūnas D. Z. neatliko nei vieno Taisyklėse numatyto veiksmo ir veikė išskirtinai tik priešingai nustatytoms Taisyklėms. Be to, pats pareiškėjas patvirtina, kad atvažiavo į pažįstamo asmens privatų kiemą tam, kad degalus galėtų pilti taip, jog nematytų kiti asmenys, t. y. akivaizdžiai slėpėsi, neįvertindamas to fakto, kad jis ir jo daromi veiksmai gali būti matomi iš gretimo namo.

8. Atsakovas vertino, kad pareiškėjas, būdamas policijos pareigūnu ir žinodamas, kad privalo veikti sąžiningai, būti teisingu, nešališku, nežinodamas, jog yra stebimas, elgėsi taip, jog jo veiksmus stebėjusiems visuomenės atstovams nekilo jokių abejonių, kad pareigūnas elgiasi neteisėtai – grobsto degalus iš policijos tarnybinio automobilio. Pareiškėjo veiksmai yra iš esmės priešingi Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-347 patvirtinto Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 4.6, 4.8, 4.28 punktų nuostatoms. Pareiškėjas šiurkščiai pažeidė teisės aktų nustatytus reikalavimus, pažemino pareigūno vardą ir neatliko veiksmų, kurie yra policijos pareigūno profesinė pareiga.

9. Atsakovas nurodė, kad pareigūnas D. Z. atleistas iš vidaus tarnybos dėl pareigūno vardo pažeminimo. Sstatuto 62 straipsnyje numatyti atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindai. Šio straipsnio 1 dalies 7 punktas numato atleidimą, kai pareigūnas savo poelgiu pažemina pareigūno vardą. Šis atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindas Statute nurodytas tarp kitų atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindų kaip savarankiškas ir pakankamas vidaus tarnybos santykių nutraukimo pagrindas ir nėra laikomas tarnybine nuobauda. Statutas nenumato vidaus reikalų įstaigos vadovui alternatyvių sprendimo būdų tais atvejais, kai konstatuojamas pareigūno vardo pažeminimo faktas. Atleidimas iš vidaus tarnybos nustačius, jog pareigūnas pažemino vardą, yra imperatyvi teisinė pasekmė, ir tokių pasekmių taikymui ankstesnis pareigūno darbas, elgesys bei kitos aplinkybės įtakos neturi.

II. 10. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai (toliau – ir teismas, pirmosios instancijos teismas) 2018 m. gegužės 25 d. sprendimu pareiškėjo D. Z. skundą atmetė.

11. Teismas nustatė, kad Įsakymas yra priimtas vadovaujantis Statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktu ir 66 straipsnio 1 dalimi ir atsižvelgiant į Išvadą. Pareiškėjas yra atleistas iš vidaus tarnybos nuo 2017 m. lapkričio 4 d.

12. Teismas taip pat nustatė, kad 2017 m. rugsėjo 8 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkui R. S. tarnybiniu pranešimu Nr. 40-PR2-22512-(4.12E) „Dėl galimo administracinio tyrimo ir tarnybinio patikrinimo atlikimo“ Šiaulių AVPK Imuniteto skyriaus viršininkas R. K. informavo, jog 2017 m. rugsėjo 8 d. apie 13.40 val. paskambino Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos darbuotojas, kuris nurodė, kad „šaltinis pranešė“, jog pareigūnas pilasi kurą iš tarnybinio automobilio, minėtas pranešėjas turi filmuotą medžiagą ir pateikė šio asmens kontaktinius duomenis.

Susisiekus su kontaktiniu asmeniu, paaiškėjo, kad tai yra N. L., kuri sutiko paaiškinti matytą situaciją ir nurodė, jog 2017 m. rugsėjo 8 d. apie 11.30 val. (duomenys neskelbtini), tarnybiniu automobiliu visureigiu, pažymėtu specialiaisiais policijos ženklais, atvyko uniformuotas pareigūnas, kuris iš tarnybinio automobilio pasiėmė dvi „žarnas“, vieną įkišo į baką, kitą – salone prie vairo. Iš minėto namo išėjo moteris, atnešė metalinę talpą, į kurią pareigūnas iš policijos automobilio galimai pradėjo pilti kurą.

Po to policijos pareigūnas minėtą talpą nunešė į garažą ar sandėliuką. N. L. įvykį užfiksavo telefonu, vaizdo įrašas perkeltas į kompiuterinę laikmeną. Šiaulių AVPK Vidaus tyrimų poskyrio vyresnysis tyrėjas R. V. 2017 m. rugsėjo 26 d. pranešimu Nr. 40-PR1-35-(4.7E) „Dėl tarnybinio nusižengimo“ informavo pareiškėją apie tai, kad yra duomenų, jog galbūt jis padarė tarnybinį nusižengimą ir pažeidė Šiaulių AVPK viršininko 2017 m. rugpjūčio 25 d. įsakymu Nr. 40-V-232 patvirtintų Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato transporto priemonių naudojimo taisyklių 72 punkto reikalavimus, savo elgesiu sukeldamas visuomenės nariams pagrįstą įtarimą veiksmų teisėtumu, tokiu būdu tyčia akivaizdžiai žemino vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griovė pasitikėjimą policijos pareigūnais ir kompromitavo policiją.

Tokiais veikimais galbūt nesilaikė Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. liepos 6 d. įsakymu Nr. 347 patvirtinto Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 4.6, 4.8, 4.28 punktų nuostatų, tyčia pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 2 punkto ir 5 punkto reikalavimus ir galbūt pažemino pareigūno vardą. Pareiškėjas su Šiaulių AVPK pranešimu Nr. 40-PR1-35-(4.7E) pasirašytinai supažindintas 2017 m. rugsėjo 27 d. 2017 m. spalio 19 d. patikslintas pranešimas Nr. 40-PR1-38-(4.7E) pareiškėjui pasirašytinai įteiktas 2017 m. spalio 19 d.; jame, be 2017 m. rugsėjo 26 d. pranešime nurodytų aplinkybių, pareiškėjas papildomai informuotas, kad transporto priemonę privalėjo naudoti tik tarnybinėms funkcijoms vykdyti, apie galimą automobilio techninį gedimą ar kitą bet kokį trūkumą neinformavo darbuotojo, atsakingo už transporto priemonių eksploataciją, nurodoma, kad degalus į transporto priemonę privalėjo įpilti Lietuvos degalinių tinklui priklausančioje degalinėje.

Patikslintame pranešime taip pat nurodyta, kad pareiškėjas automobilį uždarame namo kieme pasistatė nuošaliau, siekdamas, kad pašaliniai asmenys nuo gatvės pusės nematytų pareiškėjo veiksmų. Atsakovas minėtu pranešimu praplėtė Taisyklių, kurias pareiškėjas pažeidė, punktus, nurodydamas, kad D. Z. minėta veika taip pat pažeidė Taisyklių 24, 30, 57, 71 punktus.

13. Teismas konstatavo, kad pareiškėjui įteikto 2017 m. rugsėjo 26 d. pranešimo ir 2017 m. spalio 19 d. patikslinto pranešimo turinys yra aiškus, t. y. jame nurodytas galimai padaryto nusižengimo laikas, pažeidimo esmė, teisės aktų normos, kurios galimai buvo pažeistos. Suformuluoto pranešimo ir patikslinto pranešimo lingvistinė analizė „naudodamasis degalų pumpavimo įrenginiu ir žalios spalvos metaliniu kanistru pylėte degalus“ patvirtina atsakovo poziciją, kad pareigūno garbės ir orumo pažeminimo tyrime nėra svarbus pats pylimo faktas, t. y. nėra svarbi degalų tekėjimo kryptis, o svarbus visuomenės suvokimas, kokius, priešingus teisei ir gerai moralei veiksmus pareigūnas atliko. Teismas sprendė, kad pareiškėjas aiškiai suprato, kuo yra kaltinamas, galėjo tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas pateikė paaiškinimą, kuriame išdėstė aplinkybes dėl 2017 m. rugsėjo 8 d. užfiksuoto degalų pylimo.

14. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2017 m. spalio 6 d. ir 2017 m. spalio 19 d. paaiškinimuose bei teismo posėdžio nurodė, jog vykdant tarnybą ir pildant kelionės lapą pastebėjo nedidelį kuro trūkumą, norėdamas išlyginti trūkumą nevyko į degalinę, kad pašaliniai asmenys nepagalvotų, kad degalus pila už grynuosius pinigus, todėl nuvyko į draugo V. T. namus, esančius (duomenys neskelbtini), įvarė automobilį giliau į kiemą, kad pašaliniai asmenys nuo gatvės pusės nematytų, atsinešė 20 litrų talpos talpą ir degalų pumpavimo įrenginiu supylė dyzeliną į tarnybinį automobilį.

15. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas teisingai konstatavo, jog pareiškėjas nesilaikė Taisyklių. Pareiškėjas tarnybinį automobilį naudojo pietų pertraukos metu, t. y. savo poilsio metu, pareiškėjas tarnybinių pareigų neatliko, todėl neturėjo teisės tarnybinį automobilį eksploatuoti. Minėtų taisyklių 30 punktas numato, kad darbuotojai jiems priskirtas transporto priemones naudoja poilsio metu (įskaitant ir pietų pertrauką) tik vykdydami tarnybines pareigas bei iškvietus Šiaulių AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojui, gavus duomenų apie prižiūrimoje teritorijoje padarytą sunkų arba labai sunkų nusikaltimą. Teismas sprendė, kad byloje nėra duomenų, jog 2018 m. rugsėjo 9 d. apie 11.30 val., t. y. pareiškėjo pietų pertraukos metu, jis būtų gavęs Šiaulių AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo pranešimą, todėl atsakovas tinkamai nustatė ir minėto taisyklių punkto pažeidimą. Pareiškėjas neinformavo asmens, atsakingo už transporto priemonių eksploataciją, apie degalų kiekio trūkumą, degalus pylė ne bendrovės, tais metais laimėjusios konkursą, degalinėse, todėl atsakovas teisingai sprendė, jog pareiškėjas pažeidė Taisyklių 57, 71, 72 punktus.

16. Teismas pažymėjo, kad nėra svarbi aplinkybė tai, jog pareiškėjas nebuvo pasirašytinai supažindintas su Taisyklėmis, nes atsakovas nurodė, kad šios Taisyklės iš esmės nekito, o pareiškėjas patvirtino, jog tarnyboje dirbo ilgiau nei dvidešimt metų, tarnybinis automobilis Mitsubishi L200“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo priskirtas jam ilgą laiką ir jis žinojo Šiaulių AVPK taisykles, reglamentuojančias naudojimąsi tarnybiniu automobiliu, anksčiau panašių pažeidimų padaręs nebuvo.

17. Teismas, įvertinęs teisinių ir faktinių aplinkybių visumą, sprendė, kad Išvadoje nustatyti pareiškėjo neteisėti veiksmai, kai pasistatęs automobilį nuošaliau nuo kelio, siekdamas, kad pašaliniai asmenys nepamatytų, naudodamas pumpavimo įrangą ir kanistrą pylė degalus, D. Z. sudarė pakankamą prielaidą pašaliniams asmenims, matantiems tokius pareigūno veiksmus, juos suprasti ir įvardyti kaip degalų vogimą iš tarnybinio automobilio. Teismas tokius pareiškėjo veiksmus vertino kaip prieštaraujančius visuomenėje galiojančioms moralės nuostatoms bei visuomenės teisėtiems lūkesčiams, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo elgesys akivaizdžiai žemina vidaus tarnybos pareigūno vardą ir griauna sistemos autoritetą, minėti pareigūno veiksmai neigiamai veikia visuomenės požiūrį į vidaus tarnybos sistemos pareigūnų ir pačios sistemos veiklą, todėl yra teisinis pagrindas konstatuoti, jog pareiškėjo veiksmai atitinka pareigūno vardo pažeminimo teisinę sampratą ir sukelia pasekmes, nustatytas Statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punkte, o atsakovas atliko tyrimą visapusiškai ir objektyviai, konstatuodamas pareiškėjo veiką, nurodydamas šia veika pažeistus teisės aktus ir konkrečius jų punktus, įvardydamas kaltę ir aprašydamas sukeltas pasekmes.

18. Teismas, priimdamas sprendimą, pažymėjo, kad atleidimas iš vidaus tarnybos, nustačius, jog pareigūnas pažemino savo vardą, yra imperatyvi teisinė priemonė, kuri negali būti keičiama kitomis priemonėmis. Teismas pripažino, kad pareiškėjas pažemino pareigūno vardą, todėl jo atleidimas iš vidaus tarnybos Statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu buvo vienintelė minėtame statute numatyta teisinė priemonė ir atsakovas priėmė pagrįstą bei teisėtą Įsakymą atleisti iš vidaus tarnybos D. Z..

III. 19. Pareiškėjas D. Z., nesutikdamas su Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gegužės 25 d. sprendimu, apeliaciniame skunde prašo panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

20. Pareiškėjas teigia, kad skundžiamas sprendimas yra grindžiamas vien tik liudytojų subjektyvia nuomone, kad degalų pylimas į policijos tarnybinį automobilį privataus namo kieme gali būti suprantamas kaip degalų vagystė, todėl tai žemina policijos pareigūno vardą.

21. Pareiškėjas nurodo, kad skundžiamo sprendimo išvados yra nelogiškos ir grindžiamos su bylos aplinkybėmis nesusieta subjektyvia interpretacija.

22. Pareiškėjas teigia, kad jis įrodė, jog ištraukti degalų per 64,5 cm ilgio angą su 75 cm ilgio „žarnele“ yra neįmanoma, jis pateikė antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame užfiksuotas automobilio bako kuro užpylimo „kaklelio“ ilgis ir viduje esanti gamintojo fizinė apsauga nuo kuro ištraukimo. Pagal atsakovo nustatytus duomens, kuras siurbiamas per 75 cm ilgio „žarnelę“. Aplinkybė, kad pareiškėjas paliko kuro siurblį apie 30 cm „žarnelės“ esant išorėje, t. y. paliko veikiantį kuro siurblį be priežiūros, yra svarbi, nes tokiu atveju pareiškėjas nekontroliuotų tariamai išsiurbto kuro kiekio ir 20 litrų talpa būtų persipildžiusi, o kuras – išsiliejęs ant žemės. Pareiškėjas pasišalino ir paliko siurblį veikti, kol visas kuras iš nešiojamos talpos bus perpiltas į automobilio kuro baką.

23. Pareiškėjo nuomone, atsakovo darbuotojai išmontavo automobilyje buvusią gamintojo apsaugą nuo kuro išsiurbimo, nes atsakovas visą laiką disponavo automobiliu. Atsakovas buvo suinteresuotas išmontuoti minėtą apsaugą, nes pareiškėjas yra atleistas iš tarnybos akivaizdžiai dėl mažareikšmės priežasties, taigi atsakovui kiltų neigiamos pasekmės atlyginti pareiškėjui negautą darbo užmokestį.

24. Pareiškėjo vertinimu, teismas nepagrįstai pripažino įrodymais liudytojų A. B. ir N. L. parodymus, nes net ir joms turėjo būti aišku, kad kuras yra pilamas į automobilį, o ne vagiamas, be to, jos negali atspindėti visos visuomenės nuomonės apie byloje aptariamas aplinkybes. Pareiškėjas yra anksčiau dalyvavęs atliekant tyrimo veiksmus dėl N. L. disponavimu narkotinėmis medžiagomis, dėl to ji yra priešiška pareiškėjui. Be to, N. L. buvo įdarbinta valytoja (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariate, kas reiškia, kad ją ir komisariato vadovus sieja teisiniai ir asmeniniai santykiai, abipusis pasitikėjimas, taigi ji yra slaptai kriminalinėje žvalgyboje dalyvaujantis asmuo. Tačiau teismas skundžiamą sprendimą grindė ne faktais, o N. L. subjektyvia aplinkybių interpretacija.

25. Pareiškėjas nurodo, kad degalų pylimas į automobilį privataus namo kieme nėra akivaizdus nusikaltimo įrodymas, tai nėra draudžiama jokiais norminiais teisės aktais, taip pat to nedraudžia joks atsakovo priimtas teisės aktas. Atsakovas nėra uždraudęs pilti degalus iš nešiojamos talpos, jei tam nėra naudojamos atsakovo lėšos. Taigi pareiškėjas reikalavimo pilti kurą konkrečioje degalinėje nepažeidė. Be to, pareiškėjui tik kilo įtarimas, kad kuras yra išnaudotas, todėl jis nepažeidė atsakovo nurodymo pranešti vadovams apie kuro apie galimą kuro trūkumą. Pareiškėjas pažymi, kad atsakovo vadovų požiūris į prašymus padidinti kuro suvartojimo normą arba papildomai nurašyti kurą konkrečiam automobiliui visada buvo priešiškas.

26. Pareiškėjo vertinimu, aplinkybė, kad teismas nevertino paties atsakovo veiksmų tinkamumo (t. y. konkrečiai reglamentuoti pareigūnų veiksmus sunaudojus daugiau kuro tarnybos metu, išsiaiškinti kur bako „kaklelio“ apsaugos nuo kuro ištraukimo išmontavimo aplinkybes), o pripažino pareiškėjo tariamai padarytą atsakovo įsakymų pažeidimą taikydamas analogiją, patvirtina, jog bylos nagrinėjimas buvo šališkas.

27. Pareiškėjo vertinimu, pranešimo apie galimai padarytą tarnybinį nusižengimą formuluotė „pylė degalus“ yra neaiški, pranešime nėra nurodytos nusižengimo aplinkybės, pranešimas yra dviprasmiškas, taigi neaišku, kuo konkrečiai pareiškėjas yra kaltinamas, jis negali tinkamai gintis nuo netinkamai suformuluoto pranešimo.

28. Pareiškėjas pažymi, kad jis nebuvo supažindintas su atsakovo priimtomis Taisyklėmis, todėl jomis vadovautis neprivalėjo, tačiau teismas jas taikė pareiškėjui, nurodęs, kad Taisyklės iš esmės nekito, o pareiškėjas dirbo daugiau nei dvidešimt metų tarnyboje. Todėl teismas nesivadovavo konstituciniais teisinio tikrumo, aiškumo ir teisinės valstybės principais.

29. Pareiškėjas nurodo, kad teismas pažeidė Statuto 2 straipsnio 5 dalį, kurioje nurodyta pareigūno vardo pažeminimo sąvoka, nes netinkamai aiškino ir taikė šią normą. Degalų pylimas į automobilio kuro baką nepriklausomai nuo vietos, laiko ar kitų aplinkybių yra automobilio aptarnavimo veiksmas, kuris savaime negali žeminti, neatitikti moralės ar kitų visuotinai taikomų normų. Šiuo atveju liudytojos, būdamos atidesnės, turėjo suprasti, kad degalai yra pilami į policijos automobilį.

30. Atsakovas Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą.

31. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas, o pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai yra tik subjektyvi jo nuomonė, nepagrįsta jokiais faktiniais duomenimis ir teisiniais argumentais. Teismas nustatė visas reikšmingas bylai aplinkybes ir teisingai atliko įrodymų įvertinimą dėl pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 32. Statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtinta, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, kai savo poelgiu pažemina pareigūno vardą. Statuto 2 straipsnio 5 dalis numato, kad pareigūno vardo pažeminimas – pareigūno veika, padaryta dėl pareigūno kaltės, susijusi ar nesusijusi su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminanti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunanti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituojanti.

33. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinant Vidaus tarnybos statuto nuostatas dėl pareigūnų atleidimo iš vidaus tarnybos, kai jie savo poelgiu pažemina pareigūno vardą, yra konstatuota, kad pareigūno vardo pažeminimas yra siejamas su šių teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimu: pirma, turi būti nustatyta pareigūno kaltė dėl tam tikros veikos, priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, padarymo. Antra, ši veika turi sukelti pasekmes – pažeminti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituoti. Be to, autoriteto pažeminimas, pasitikėjimo griovimas ar kompromitavimas turi būti akivaizdūs. Apibendrinant, darytina išvada, kad pareigūno atsakomybė pagal Vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktą yra galima, kai yra nustatoma visuma minėtų aplinkybių. Todėl, nesant bent vieno iš šių elementų, atsakomybė minėtu pagrindu yra negalima. Tokiu būdu ne kiekvienas kaltas pareigūno veikimas sudaro pagrindą jį atleisti iš tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktą, jei nėra nustatomos minėtos pasekmės – akivaizdus vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimas, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimas arba jos kompromitavimas. Reikalavimas nustatyti akivaizdų vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimą, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimą arba jos kompromitavimą yra vertinamojo pobūdžio bei sietinas su visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, požiūriu. Todėl šios pasekmės gali būti nustatytos, atsižvelgiant į pareigūno padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir kt. bei į tai, ar pareigūno padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4353-438/2016).

34. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisės aktai taip pat nustato pareigūnams aukštesnius tarnybos drausmės, moralės ir garbės standartus nei eiliniams piliečiams, o jų teisiniam statusui būdinga ypatinga drausmė.

35. Vertinant tarnybinio patikrinimo išvadoje (Išvada) nustatytas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo veiksmais ir elgesiu, ir pirmosios instancijos teismo išvadą, kad pareiškėjas tokiu elgesiu pažemino pareigūno vardą, konstatuotina, kad įvardyti pareiškėjo veiksmai neginčytinai nebuvo suderinami su Taisyklių 57, 71, 72 punktais, su pareigūnui keliamais aukštesnio elgesio standartais ir griežtesniais reikalavimais. Teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjo pateikta faktinių aplinkybių vertinimo pozicija iš esmės nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, jog tarnybinio patikrinimo metu buvo surinkta pakankamai duomenų leidžiančių konstatuoti, kad pareiškėjas savo veiksmais pažemino pareigūno vardą. Pareiškėjo atlikti veiksmai (specialiais ženklais pažymėto tarnybinio automobilio techninis (eksploatavimui reikalingas) aptarnavimas netinkamoje vietoje bei netinkamu būdu, dėvint policijos pareigūno uniformą) yra susiję su akivaizdžiu vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimu, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimu ir jos kompromitavimu. Nėra disputo, jog savo veiksmais pareiškėjas suteikė pagrindą visuomenei manyti, kad statutiniai valstybės pareigūnai gali elgtis neatsakingai bei netinkamai, esant išvystytai degalų tiekimo bei aptarnavimo infrastruktūrai, nevykdyti teisės aktų reikalavimų (nepaisant pasirašytino nesusipažinimo su Taisyklėmis), o visa tai neabejotinai griauna visuomenės pasitikėjimą vidaus tarnybos sistema, joje dirbančiais pareigūnais, menkina šios sistemos ir joje veikiančių institucijų, jose sąžiningai tarnybą atliekančių pareigūnų ir kitų darbuotojų prestižą visuomenėje.

36. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas atleidimo iš tarnybos pažeminus pareigūno vardą sampratą, ne kartą yra pasisakęs, jog tokio pobūdžio priemonės taikymas, be kita ko, yra skirtas tam, kad būtų saugomas vidaus reikalų sistemos autoritetas visuomenėje, būtų formuojamas visuomenės teigiamas požiūris į šios sistemos veiklos principingumą ir efektyvumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1554-662/2015).

37. Pažymėtina, kai tarnybinio nusižengimo tyrimo metu yra konstatuojamas pareigūno vardo pažeminimo faktas, Statutas nesuteikia vidaus reikalų statutinės įstaigos vadovui diskrecijos priimti kokį nors kitą sprendimo variantą, išskyrus tą, kuris nustatytas Statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punkte, taigi asmens atleidimas iš tarnybos remiantis Statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktu, yra imperatyvi šiame Statute nustatyta teisinė pasekmė, kuri negali būti keičiama kitomis alternatyviomis priemonėmis.

38. Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

39. Apibendrindama tai, kas buvo išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teisminės praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gegužės 25 d. sprendimą palikti nepakeistą, o D. Z. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius