2023-12-06 Nr. AB-21698-3-63-3-01819-2023-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-733-602/2023

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01819-2023-

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2023 m. gruodžio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. S. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. spalio 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. S. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo, deklaracijos panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas M. S. (toliau – ir pareiškėjas) padavė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Klaipėdos AVMI) 2023 m. liepos 7 d. raštą Nr. (28.1 Mr)-D2-6664 „Dėl atsakymo į skundą“, 2023 m. birželio 12 d. metinę gyventojo turto deklaraciją ir įpareigoti Klaipėdos AVMI išduoti naują metinę gyventojo turto deklaraciją su objektyviais duomenimis apie per 2022 metus realiai gautas pajamas.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2023 m. rugsėjo 11 d. nutartimi (toliau – ir 2023 m. rugsėjo 11 d. nutartis) atsisakė priimti pareiškėjo skundą Lietuvos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 ir 9 punktuose nustatytais pagrindais.

Pareiškėjas 2023 m. spalio 26 d. teismui padavė atskirąjį skundą, kuriuo, be kita ko, prašė panaikinti 2023 m. rugsėjo 11 d. nutartį. Pareiškėjas atskirajame skunde taip pat prašė atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti. Pareiškėjas nurodė, kad skundžiama nutartis gauta registruotu laišku tik 2023 m. spalio 12 d., apskundimo terminas suėjo 2023 m. spalio 19 d. Pareiškėjas paaiškino, kad jis neturi kompetencijos rengti procesinius dokumentus, kreipėsi į tėvą J. S., tačiau tėvas dėl sveikatos būklės galėjo parengti prašymą atnaujinti terminą ir atskirąjį skundą tik 2023 m. spalio 26 d. dieną.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2023 m. spalio 30 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą terminą atskirajam skundui dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. rugsėjo 11 d. nutarties paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjo atskirąjį skundą.

Vadovaudamasis ABTĮ 151 ir 152 straipsniais, teismas nurodė, kad jeigu skundžiama nutartis, įstatymo nustatyta tvarka priimta nagrinėjant bylą šalims nedalyvaujant, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos.

Teismas nustatė, kad Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. rugsėjo 11 d. nutartis pareiškėjui M. S. įteikta 2023 m. rugsėjo 18 d., todėl nurodė, kad paskutinė diena atskirajam skundui paduoti buvo 2023 m. rugsėjo 25 d. Kadangi atskirasis skundas dėl 2023 m. rugsėjo 11 d. nutarties panaikinimo teisme buvo gautas 2023 m. spalio 26 d., teismas konstatavo, kad ABTĮ nustatytas terminas atskirajam skundui paduoti buvo praleistas.

Vertindamas pareiškėjo argumentus, kuriais buvo grindžiamas prašymas atnaujinti procesinį terminą, teismas, atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pažymėjo, kad svarbiomis termino skundui paduoti praleidimo priežastimis laikytinos objektyvios, nuo asmens valios nepriklausančios aplinkybės, apribojusios jo galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise; praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais. Buvo atkreiptas dėmesys, kad teismų praktikoje, be kitų aplinkybių, išsilavinimo lygis, teisinių žinių stoka, amžius, liga ir panašios aplinkybės pačios savaime negali būti laikomos svarbia terminų praleidimo priežastimi.

Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas, nepaisant to, jog savo galbūt pažeistas teises pasirinko ginti per atstovą, turi būti aktyvus, domėtis teismo proceso eiga. Teismo vertinimu, buvo aktuali ir praleisto termino trukmė, t. y. ar terminas buvo praleistas nežymiai.

Buvo nustatyta, kad atskirąjį skundą dėl 2023 m. rugsėjo 11 d. nutarties panaikinimo ir prašymą atnaujinti praleistą atskirojo skundo padavimo terminą surašė aukštojo universitetinio teisinio išsilavinimo neturintis asmuo, pareiškėjo M. S. tėvas J. S.. Teismo vertinimu, nuo termino eigos pradžios paėjo pakankamai ilgas laiko tarpas, byloje nepateikta duomenų, jog būtent laikotarpiu, kada reikėjo paduoti atskirąjį skundą, egzistavo objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, dėl kurių pareiškėjo galimybė pačiam arba per įgaliotus asmenis laiku kreiptis į teismą nustatyta tvarka, siekiant apginti galbūt pažeistas teises, buvo apribota. Kadangi prašyme dėl termino atnaujinimo nurodyta priežastis, teismo vertinimu, negalėjo būti laikoma pakankama priežastimi, kad būtų atnaujintas procesinis terminas, teismas šio termino nutarė neatnaujinti, o neatnaujinęs praleisto termino, atsisakė priimti atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. rugsėjo 11 d. nutarties panaikinimo.

III. Pareiškėjas M. S. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. spalio 30 d. nutartį.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad jam nežinomos aplinkybės, kad Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. rugsėjo 11 d. nutartis pareiškėjui buvo įteikta 2023 m. rugsėjo 18 d. Pareiškėjas pakartoja, kad jis neturi jokios kompetencijos vesti bylą, paruošti reikiamus procesinius dokumentus, tačiau teismas šias priežastis pripažino nesvarbiomis.

Pareiškėjas pabrėžia, kad Klaipėdos AVMI pareiškėjui pateikta deklaracija sukėlė itin neigiamas pasekmes, jis nuo 2022 m. lapkričio mėn. negauna jokių pajamų, serga (duomenys neskelbtini), negauna socialinės pašalpos, pareiškėjui nesuteikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba. Pareiškėjui procesinius dokumentus padeda ruošti tėvas, kurio sveikatos būklė taip pat bloga. Todėl atskirasis skundas ir prašymas atnaujinti terminą buvo paruoštas ir pateiktas pagal esamas galimybes. Tikėtina, kad termino praleidimą lėmė sunki pareiškėjo liga, kuria jis serga iki šiol. Pareiškėjas nurodo, kad 2023 m. rugsėjo 11 d. nutartį jis gavo 2023 m. spalio 12 d. registruotu laišku (RS267273412), gavęs minėtą nutartį kreipėsi pagalbos į tėvą. Kadangi pareiškėjui klausimas dėl gyventojo turto deklaracijos gavimo yra labai svarbus ir aktualus, pareiškėjas prašo apginti jo teisę kreiptis į teismą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacijos pagal atskirąjį skundą dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas atnaujinti terminą atskirajam skundui dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. rugsėjo 11 d. nutarties paduoti ir šį atskirąjį skundą atsisakyta priimti, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas ketinamą apskųsti 2023 m. rugsėjo 11 d. nutartį gavo 2023 m. rugsėjo 18 d., o atskirąjį skundą su prašymu atnaujinti terminą teismui pateikė tik 2023 m. spalio 26 d., todėl konstatavo, kad pareiškėjas praleido terminą atskirajam skundui paduoti. Įvertinęs pareiškėjo nurodytas termino praleidimo priežastis, kad pareiškėjas neturi kompetencijos parengti procesinius dokumentus, o jam padedantis tėvas taip pat dėl blogos sveikatos būklės galėjo juos parengti tik 2023 m. spalio 26 d., šių priežasčių nepripažino svarbiomis, objektyviomis, užkirtusiomis pareiškėjui laiku kreiptis į teismą.

Pareiškėjas atskirajame skunde, nesutikdamas su skundžiama 2023 m. spalio 30 d. nutartimi, akcentuoja, kad jo sveikatos būklė dėl sunkios ligos taip pat bloga, jis negauna jokių pajamų, pareiškėjui neteikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, todėl jis kreipėsi į tėvą, kurio sveikatos būklė taip pat bloga ir pagal galimybes padavė atskirąjį skundą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet ir pareigos, t. y. nurodyta, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Konstitucijos 28 str.). Teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją, pažymėtina, kad bylininkai, įgyvendindami teisę kreiptis į teismą, pateikdami ieškinius, apeliacinius skundus ir pan., turi tikėtis egzistuojančių formalių proceso taisyklių taikymo (žr. 2000 m. lapkričio 16 d. sprendimą byloje S. ir N. K. A. prieš Graikiją).

ABTĮ nustato tikslią ir aiškią terminų sistemą, leidžiančią asmenims tinkamai įgyvendinti teisę kreiptis į nepriklausomą ir nešališką teismą, kuris išspręstų kilusį ginčą. Nagrinėjamu atveju aktualios ABTĮ nuostatos, reglamentuojančios atskirųjų skundų nagrinėjimo administraciniuose teismuose tvarką. ABTĮ 151 straipsnis nustato, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio įstatymo IV skyriuje nustatytas išimtis. Pagal ABTĮ 138 straipsnio 3 dalies 1 punktą apeliacinis skundas (nagrinėjamu atveju – atskirasis skundas) nepriimamas ir grąžinamas apeliantui, jeigu jis paduotas praleidus nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas. Apriboti skundų padavimo terminai inter alia (iš lot. k. be kita ko) susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012; 2015 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-567-552/2015).

Vertinant pareiškėjo nurodytas aplinkybes, dėl kurių jis praleido terminą kreiptis į teismą su atskiruoju skundu, akcentuotina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012, 2018 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-444-662/2018, 2019 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-111-575/2019 ir kt.). Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-560-520/2022 ir kt.). Be to, atkreiptinas dėmesys, kad iš esmės sąžiningai procesiškai elgęsis proceso dalyvis neturėtų prarasti vienos iš pagrindinių procesinių teisių – teisės apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą ar nutartį apeliacine tvarka – dėl objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausančių priežasčių ar atsitiktinių aplinkybių.

Nagrinėjant klausimą, dėl kokių priežasčių pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis su skundu (atskiruoju skundu) į teismą, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Viena iš tokių reikšmingų aplinkybių yra tai, ar pareiškėjas, siekdamas įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, buvo rūpestingas, sąžiningas ir atidus. Sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai neatsiejami nuo reikalavimo aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo. Greta rūpestingumo, sąžiningumo ir aktyvumo reikalavimų suinteresuotiems asmenims taikomas operatyvumo standartas, kuris reikalauja įvertinti, ar pareiškimas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo. Nepagrįstas delsimas yra kliūtis atnaujinti praleistą terminą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-697/2011). Todėl, kai asmuo praleidžia įstatymu nustatytą terminą dėl savo laisva valia pasirinkto elgesio – aktyviai ar pasyviai dalyvauti savo pažeistų teisių gynimo procese – modelio, kyla įstatyme numatytos teisinės pasekmės, t. y. teismas atsisako priimti asmens, praleidusio įstatyme nustatytą terminą skundui paduoti, skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-187/2012 ir kt.).

Byloje nustatyta, kad pareiškėjo atskiruoju skundu skundžiamos Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. rugsėjo 11 d. nutarties nuorašas pareiškėjui buvo išsiųstas tą pačią dieną, t. y. 2023 m. rugsėjo 11 d. (b. l. 6). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas šį procesinį dokumentą gavo 2023 m. rugsėjo 18 d., todėl apskaičiavo, kad paskutinė diena atskirajam skundui paduoti buvo 2023 m. rugsėjo 25 d. Pareiškėjas prašyme atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti nurodo kitą 2023 m. rugsėjo 11 d. nutarties gavimo datą – 2023 m. spalio 12 d., tačiau iš bylos duomenų matyti, kad šis pareiškėjo tvirtinimas nepagrįstas ir neatitinka bylos duomenų – byloje esantis akcinės bendrovės Lietuvos pašto siuntos RS264959612LT sekimo išrašas patvirtina, kad ši siunta gavėjui įteikta 2023 m. rugsėjo 18 d. (b. l. 7).

ABTĮ 152 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu skundžiama nutartis, įstatymo nustatyta tvarka priimta nagrinėjant bylą proceso šalims nedalyvaujant, atskirasis skundas gali būti paduodamas per 7 kalendorines dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos (nuorašo) įteikimo dienos. Taigi, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, paskutinė diena atskirajam skundui dėl 2023 m. rugsėjo 11 d. nutarties paduoti buvo 2023 m. rugsėjo 25 d. Pareiškėjas atskirąjį skundą kartu su prašymu atnaujinti terminą skundui paduoti pateikė 2023 m. spalio 26 d., t. y. ženkliai praleidęs terminą, todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas praleido terminą atskirajam skundui paduoti ir vertino prašymo atnaujinti šį terminą pagrįstumą.

Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs aplinkybes, kuriomis pareiškėjas grindė prašymą atnaujinti procesinį terminą (pareiškėjo žinių trūkumu, pareiškėjui reikiamus dokumentus parengti padedančio tėvo sveikatos būkle), šių priežasčių nepripažino pakankamai svarbiomis, pareiškėjui sukliudžiusiomis laiku kreiptis į teismą.

Dėl atskirojo skundo argumentų, kad skundžiama teismo 2023 m. spalio 30 d. nutartis yra neteisėta, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką asmens išsilavinimo lygis, teisinių žinių stoka, amžius, liga ir panašios aplinkybės pačios savaime negali būti laikomos svarbia terminų praleidimo priežastimi (žr., pvz., 2011 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-171/2011, 2011 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-87/2011, 2010 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-329/2010, 2013 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-531/2013 ir kt.). Vertinant ligą kaip termino skundui paduoti praleidimo priežastį, ji pripažintina svarbia tik tuomet, kai dėl šios ligos asmens galimybės įgyvendinti savo teisę į teisminę gynybą buvo realiai apribotos (žr., pvz., 2008 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-680/2008, 2009 m. rugpjūčio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-838/2009 ir kt.).

Teisėjų kolegija nustatė, kad pareiškėjas kartu su prašymu pateikė asmens sveikatos priežiūros įstaigos (gydančio gydytojo) surašytą 2023 m. gegužės 25 d. epikrizę, kurioje pagrindžiama ligos diagnozė, apibūdinamas gydymas, ligonio būklė, prognozė; kt. Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad ši liga, tikėtina, lėmė, kad jis praleido terminus, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas nekonkretizuoja, kokios būtent aplinkybės (susijusios su diagnozuota liga) realiai apribojo jo galimybes laiku kreiptis į teismą su atskiruoju skundu. Byloje taip pat nėra jokių įrodymais pagrįstų duomenų apie pareiškėjo tėvo blogą sveikatos būklę, išskyrus bendro pobūdžio teiginį, kad šio asmens sveikata yra bloga. Pareiškėjas teiktuose procesiniuose dokumentuose taip pat tik deklaratyviai nurodė, kad jis neturi jokios kompetencijos, jam neteikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, tačiau šių aplinkybių visiškai nedetalizavo ir nepagrindė. Byloje nėra jokių duomenų, jog pareiškėjas, gavęs jo netenkinančią 2023 m. rugsėjo 11 d. nutartį, kreipėsi į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančias institucijas, tačiau jo kreipimasis buvo netenkintas ar nenagrinėjamas.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo nurodomas aplinkybes, kuriomis jis grindžia termino skundui paduoti praleidimo priežastis, bylos faktines aplinkybes, atsižvelgusi į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą teismų praktiką bylose dėl termino atnaujinimo, konstatuoja, kad pareiškėjo nurodomos termino praleidimo priežastys iš esmės yra deklaratyvios, subjektyvaus pobūdžio, priklausė nuo paties pareiškėjo valios ir sietinos su jo nepakankamu rūpestingumu ir aktyvumu, todėl negali būti pripažintos svarbiomis, objektyviai sukliudžiusiomis jam laiku kreiptis į teismą.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti ar keisti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Dėl nurodomų priežasčių, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo M. S. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. spalio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė